LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL NACIONALINIO SAUGUMO IR KRAŠTO GYNYBOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2017 m. lapkričio 28 d. Nr. V-943
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 56 straipsnio 12 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, V prioriteto „Saugi valstybė“ 5.3 krypties „Pilietiškumo ugdymas, pilietinių galių ir žmogaus teisių apsaugos stiprinimas“ 5.3.1 darbo „Pilietinio ir tautinio ugdymo atnaujinimas, pilietinio įgalinimo ir politinio gyventojų aktyvumo bei bendruomeniškumo stiprinimas, įtraukiant nevyriausybines organizacijas“ 6 punktu „Pasirenkamos nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programos parengimas bendrojo ugdymo mokykloms“ ir atsižvelgdama į Bendrojo ugdymo tarybos 2017 m. lapkričio 20 d. protokolą Nr. BU1-3,
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-943
NACIONALINIO SAUGUMO IR KRAŠTO GYNYBOS PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa (toliau – Programa) nustato nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko ugdymo tikslus ir uždavinius, įgyvendinimo galimybes, mokinių pasiekimus ir turinio apimtis.
3. Programos paskirtis – prisidėti prie Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimo, skatinant mokinius domėtis saugumo ir krašto gynybos problemomis bei suteikti mokiniams daugiau pilietinės galios.
4. Programa parengta atsižvelgiant į Septynioliktąją Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2017 m. kovo 13 d. Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos piliečių rengimo valstybės gynybai strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-849 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių rengimo valstybės gynybai strategijos patvirtinimo“.
II SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS
6. Programos tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams įgyti kompetencijų apie krašto gynybą ir didinti jų sąmoningumą suvokiant savo indėlį nacionalinio saugumo sistemoje. Siekiama, kad mokiniai išsiugdytų šalies gynybą stiprinančias vertybines nuostatas.
7. Uždaviniai. Siekdami programos tikslo mokiniai:
7.1. įgyja supratimą apie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo būklę, kylančias grėsmes šalies saugumui bei Lietuvoje egzistuojančią krašto gynybos sistemą, kariuomenę, krašto apsaugos tarnybos atlikimo būdus;
7.2. suvokia, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis yra atsakingas už šalies saugumą ir gynybą;
8. Programa apima tris veiklos sritis:
III SKYRIUS
DIDAKTINĖS NUOSTATOS
9. Programą įgyvendinant naudojami šie mokymo ir mokymosi metodai:
9.1. teisės aktų, žiniasklaidoje, internetiniuose tinklalapiuose ir socialiniuose tinkluose pateiktų situacijų, susijusių su nacionaliniu saugumu ir (arba) krašto gynyba, analizė ir vertinimas;
9.2. praktiniai užsiėmimai kartu su Lietuvos kariuomenės, Lietuvos šaulių sąjungos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir visuomenės sveikatos centrų specialistais. Vykdant programą kuo daugiau užsiėmimų rekomenduoja vykdyti, visų pirma, suteikiant teorinių žinių, o vėliau jas pritaikyti vykdant praktinę veiklą;
IV SKYRIUS
MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS IR VERTINIMAS
10. Veiklos sričių, esminių gebėjimų ir pasiekimų aprašas:
| Veiklos sritis |
Esminiai gebėjimai |
Pasiekimai |
| 1. Šalies nacionalinis saugumas: koncepcija ir jos užtikrinimo būdai, civilio vaidmuo. |
1.1. Analizuoja Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas piliečių teises bei pareigas užtikrinant nacionalinį saugumą.
|
1.1.1. Apibūdina nacionalinio saugumo esmę ir teisinius nacionalinio saugumo pagrindus. 1.1.2. Įvardina Konstitucijoje ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme įtvirtintas piliečių teises ir pareigas ginant valstybę. 1.1.3. Lygina dabar egzistuojančias nacionalinio saugumo sampratas su sampratomis, egzistavusiomis XVIII ir XX a. 1.1.4. Įvardina Lietuvos Respublikos karinėje strategijoje nustatytus karinius tikslus ir jų įgyvendinimo būdus. 1.1.5. Savarankiškai nustato civilių gyventojų galimybes prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo taikos metu. 1.1.6. Apibūdina savo kaip Lietuvos piliečio vertybines nuostatas svarbias krašto saugumui. |
| 1.2. Lygina karo prievolės atlikimo būdus ir vertina savo asmenines galimybes pasirinkti vieną iš jų.
|
1.2.1. Įvardina Karo prievolės įstatyme numatytus karo prievolės atlikimo būdus. 1.2.2. Palygina skirtingų karo prievolės atlikimo būdų teigiamas ir neigiamas puses. 1.2.3. Palygina karo prievolės atlikimo būdus Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse. 1.2.4. Įvertina savo asmenines galimybes bei gebėjimus renkantis karo prievolės atlikimo būdą. |
|
| 1.3. Remiantis viešąja informacija analizuoja galimas grėsmes šalies saugumui, pateikia išvadas. |
1.3.1. Sugeba analizuoti grėsmes, pavojus ir rizikos veiksnius šalies saugumui, įvardintus Nacionalinio saugumo strategijoje, Lietuvos Respublikos Karinėje strategijoje ir Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. 1.3.2. Sugeba vykdyti instrukcijas, kaip elgtis iškilus grėsmei šalies viduje. 1.3.3. Apibūdina svarbiausias Lietuvos institucijas, užtikrinančias nacionalinį saugumą ir sugeba apibūdinti jų darbo specifiką. |
|
|
|
1.4 Susipažįsta su NATO ir jos vaidmeniu Lietuvos gynyboje. |
1.4.1. Nusako pagrindinius faktus apie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) istoriją, struktūrą ir vaidmenį tarptautiniame saugume. 1.4.2. Analizuoja svarbiausius faktus apie Lietuvos narystę Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO) ir suvokia kolektyvinės gynybos esmę. |
| 2. Krašto gynybos sistema: kariuomenė ir tarnybos būdai, praktiniai karybos įgūdžiai.
|
2.1. Apibūdina Lietuvos kariuomenės struktūrą bei funkcijas taikos ir karo metu. |
2.1.1. Apibūdina Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšis ir nurodo svarbiausius jų skirtumus. 2.1.2. Nurodo Lietuvos kariuomenės pajėgų funkcijas bei nustato svarbiausius skirtumus tarp jų. |
| 2.2. Nustato Lietuvos šaulių sąjungos reikšmę taikos ir karo metu. |
2.2.1. Nurodo svarbiausias Lietuvos šaulių sąjungos funkcijas. 2.2.2. Sugeba įvertinti narystės Lietuvos šaulių sąjungoje galimybes. 2.2.3. Palygina veiklos Lietuvos šaulių sąjungoje galimybes su kaimyninių valstybių sukarintomis organizacijomis. 2.2.4. Dalyvauja Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamuose renginiuose. |
|
| 2.3. Susipažįsta su karo tarnyba. |
2.3.1. Pateikia pavyzdžių apie Lietuvos kariuomenės naudojamą ginkluotę ir techniką. 2.3.2. Žino tarnybos krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) ir kituose Lietuvos kariuomenės vienetuose galimybes. |
|
| 2.4. Geba orientuotis vietovėje, žino saugaus elgesio žygio metu taisykles. |
2.4.1. Orientuojasi vietovėje su žemėlapiu ir kompasu arba be jo. 2.4.2. Atlieka rikiuotės veiksmus individualiai ir skyriaus sudėtyje. 2.4.3. Žino ir praktikoje taiko elgesio pėsčiųjų žygio metu taisykles. 2.4.4. Parodo nebyliojo valdymo signalus ir žino jų reikšmes. 2.4.5. Paaiškina ir laikosi saugaus elgesio su ginklais taisykles. 2.4.6. Žino taiklaus šaudymo (naudojant pneumatinius šautuvus) taisykles. 2.4.7. Moka elgtis gamtoje įsirengiant stovyklavietę. |
|
| 2.5. Analizuoja galimus pilietinio pasipriešinimo būdus.
|
2.5.1. Įvardina pilietinio pasipriešino būdus ir juos sugeba pritaikyti nurodytose situacijose. 2.5.2. Sugeba nurodyti piliečių elgesio scenarijus hibridinio karo metu. 2.5.3. Sugeba nustatyti priešiškos informacijos (propagandos) pateikimą žiniasklaidoje. 2.5.4. Žino saugaus elgesio kibernetinėje erdvėje taisykles ir jas taiko praktikoje. |
|
| 3. Ekstremalios situacijos: piliečių elgesys, pagalba į nelaimę patekusiam asmeniui. |
3.1. Žino esmines elgesio ekstremalių situacijų metų taisykles ir jas sugeba pritaikyti praktiškai. |
3.1.1. Įvertina žmonių elgesį gaisro / potvynio / eismo avarijos metu ir pateikia galimo saugaus elgesio būdus. 3.1.2. Nurodo civilių elgesio karo zonoje elgesio būdus. 3.1.3. Žino ir geba pritaikyti civilių ir kariškių elgesio galimybes ekstremaliosios situacijos, nepaprastosios situacijos, mobilizacijos, karo padėties metu. 3.1.4. Įvardina civilinės saugos signalų bei ženklų reikšmes bei paaiškina elgesio taisykles. 3.1.5. Žino ir paaiškina elgesio nutikus nelaimei (sprogimui, apšaudymui ir pan.) taisykles. |
| 3.2. Sugeba suteikti pirmąją medicininę pagalbą. |
3.2.1. Nurodo ir praktiškai parodo kraujuojančių galūnių stabdymo būdus. 3.2.2. Sugeba teisingai atlikti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. 3.2.3. Savarankiškai paaiškina pagalbos teikimo sušalusiam arba perkaitusiam asmeniui taisykles. |
11. Programos turinio apimtis pagal temas:
11.1. Nacionalinio saugumo koncepcija ir įstatyminė bazė. Analizuojami svarbiausi nacionalinį saugumą apibrėžiantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos Konstitucija; Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas; Nacionalinio saugumo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos karinė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. V-252 „Dėl Lietuvos Respublikos karinės strategijos tvirtinimo“ (https://kam.lt/lt/gynybos_politika_490/aktualus_dokumentai_492/strateginiai_dokumentai_494.html); Lietuvos Respublikos piliečių rengimo valstybės gynybai strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-849 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių rengimo valstybės gynybai strategijos tvirtinimo“ (https://kam.lt/lt/gynybos_politika_490/aktualus_dokumentai_492/strateginiai_dokumentai_494.html); Šiaurės Atlanto Sutartis.
Mokiniai remdamiesi literatūra bei žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija analizuoja nacionalinio saugumo sampratas, lygina su ankstesniais Lietuvos istorijos laikotarpiais (Abiejų Tautų Respublika XVIII a., kovos dėl Lietuvos Nepriklausomybės 1918–1920 m. ir partizaninis karas antrosios sovietinės okupacijos metais). Susipažįstama su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO): jos istorija, struktūra ir vaidmeniu tarptautiniame ir Lietuvos nacionaliniame saugume, kolektyvinės gynybos esme.
11.2. Karo prievolės atlikimo būdai. Susipažįstama su Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymu ir jame numatytais būdais piliečiams atlikti karinę prievolę. Mokiniai analizuoja karo prievolės atlikimo galimybes ir įvertina savo galimybes pasirinkti tarnybą.
11.3. Lietuvos kariuomenės struktūra ir funkcijos. Mokiniai supažindinami su Lietuvos kariuomenės pajėgomis: jų panašumais, skirtingomis funkcijomis taikos ir karo metu. Rekomenduojama į pamokas pasikviesti Lietuvos kariuomenės atstovus, kurie išsamiau papasakotų apie jiems pavestas funkcijas bei kariuomenės reikšmę valstybės gyvenime.
11.4. Lietuvos šaulių sąjungos veikla ir funkcijos krašto gynybos sistemoje. Susipažįstama su Lietuvos šaulių sąjungos funkcijomis ir reikšme taikos bei karo metu. Nurodomi būdai ir galimybės dalyvauti šios organizacijos veikloje, skatinama tapti organizacijos nariais. Dalyvaujama susitikimuose ir bendruose mokymuose, renginiuose su šios organizacijos atstovais. Aptariamos galimybės mokykloje įsteigti arba stiprinti jau veikiantį Jaunųjų šaulių būrelį.
11.5. Susipažinimas su karo tarnyba. Mokiniai apsilanko artimiausiame pagal jų gyvenamąją teritoriją kariniame dalinyje arba Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kuopoje. Apsilankymų kariuomenės daliniuose metu susipažįstama su Lietuvos kariuomenės naudojama ginkluote, technika, karių darbo bei poilsio sąlygomis. Itin vertinga, jei viešnagių metų mokiniai pabendraus su tikrosios karo tarnybos arba savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kariais.
11.6. Pasirengimas karo tarnybai. Šios programos dalies metu mokiniai įgyja praktinių žinių, kurios yra naudingos karinio konflikto metu. Mokiniai praktiškai įsisavina individualius veiksmus rikiuotėje (stovėseną, sukinius, pagarbos atidavimą) bei rikiuotės veiksmus skyriaus ar būrio sudėtyje. Taip pat mokiniai įgyja praktinių gebėjimų orientuotis vietovėje naudojantis kompasu ir žemėlapiu arba be šių priemonių. Analizuojami nebyliojo valdymo signalai, įsisavinamos elgesio pėsčiųjų žygio ar stovyklavimo gamtoje taisyklės. Kurso metu bendradarbiaujant su Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos kariuomenės padaliniais mokiniams organizuojamos praktinės šaudymo pneumatiniais šautuvais pratybos arba šaudymo pratybos lazerinėse šaudyklose.
11.7. Pilietinio pasipriešinimo samprata ir būdai. Analizuojami istoriniai pilietinio pasipriešinimo pavyzdžiai (Partizaninis karas Lietuvoje antrosios sovietų okupacijos metu, pilietinis pasipriešinimas nacių okupacijos (SS dalinių boikotas, pogrindinių organizacijų steigimas, antinacinių leidinių rengimas ir platinimas, žydų gelbėjimas) ir sovietų okupacijų metais (jaunimo dalyvavimas pogrindinėse organizacijose, nelegalios spaudos rengimas ir platinimas, 1972 m. „Kalantinės“, disidentinis judėjimas). Rekomenduojama pasikviesti 1991 m. svarbiuose Lietuvai objektuose budėjusius ir pilietinį pasipriešinimą planavusius asmenis.
11.8. Kova su priešiška propaganda. Analizuojami ir vertinami Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje užfiksuoti priešiškos propagandos atvejai. Mokiniai mėgina patys užfiksuoti priešišką propagandą žiniasklaidoje, internetiniuose tinklalapiuose bei socialiniuose tinkluose.
11.9. Civilių elgesys ekstremalių situacijų metu. Mokiniai analizuoja civilinės saugos ženklų reikšmes bei garsinius signalus. Sužino, kaip reikia tinkamai elgtis ištikus ekstremaliai situacijai, išmoksta teikti pirmąją medicininę pagalbą. Viešojoje erdvėje fiksuoja civilinės saugos ženklus. Sužino ir bando praktiškai pritaikyti elgesio ekstremalių situacijų metu taisykles (evakuacija iš pastato, elgesys užgrobimo, pagrobimo arba teroro akto metu).
12. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas yra neatsiejama proceso dalis. Vertinamos yra visos programos veiklos sritys. Vertinimo paskirtis yra:
V SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
15. Programa yra vykdoma bendradarbiaujant su artimiausiais Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos kariuomenės vienetais.