Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL NACIONALINIO ORO TARŠOS MAŽINIMO PLANO PATVIRTINIMO

 

2019 m. balandžio 17 d. Nr. 371

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendindama 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL 2016 L 344, p. 1), 2012 m. gegužės 4 d. Ženevoje priimtus 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (toliau – Konvencija) 1999 metų Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimus, išdėstytus Konvencijos vykdomosios institucijos Sprendimo 2012/2 priede, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.5.3 darbo „Teisinių ir ekonominių priemonių sukūrimas, siekiant sumažinti oro taršą ir klimato kaitą“ 2 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1Patvirtinti Nacionalinį oro taršos mažinimo planą (toliau – Planas) (pridedama).

2Pavesti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai peržiūrėti Planą ne rečiau kaip kas ketverius metus ir prireikus Plano pakeitimo projektą pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti.

3. Rekomenduoti savivaldybėms, ūkio subjektams ir namų ūkiams dalyvauti Plano įgyvendinime.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                           Saulius Skvernelis

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                 Kęstutis Mažeika

 


 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 371

NACIONALINIS ORO TARŠOS MAŽINIMO PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Nacionalinis oro taršos mažinimo planas (toliau – Planas) parengtas vadovaujantis 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL 2016 L 344, p. 1) (toliau – direktyva (ES) 2016/2284), įgyvendinančiais teisės aktais, Europos Komisijos (toliau – Komisija) komunikatu „Nacionalinių oro taršos valdymo programų rengimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo gairės” (2019/C 77/01), 1979 m. Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (toliau – Konvencija) (Lietuvos Respublikos prisijungimas prie Konvencijos patvirtintas 1993 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Nr. 737p „Dėl prisijungimo prie 1979 metų konvencijos „Dėl Tolimų atmosferos teršalų pernašų“) 1999 m. Protokolu dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo (toliau – Geteborgo protokolas) (1999 m. priimtą Geteborgo protokolą Lietuvos Respublika ratifikavo Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo ratifikavimo), 1998 m. Sunkiųjų metalų protokolu, ratifikuotu Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl sunkiųjų metalų ratifikavimo, 1998 m. Patvarių organinių teršalų protokolu, ratifikuotu Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl patvarių organinių teršalų ratifikavimo, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymu, Nacionaline aplinkos apsaugos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ (toliau – Aplinkos apsaugos strategija) ir kitais oro taršos valdymą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

2.  Aplinkos oro tarša yra viena iš reikšmingiausių sveikatos ir aplinkos problemų, todėl aplinkos oro taršos mažinimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Europos Sąjungos (toliau – ES) ilgalaikis oro politikos tikslas, nustatytas 7-oje aplinkosaugos veiksmų programoje – pasiekti tokį oro kokybės lygį, kad dėl jo nesusidarytų didelis neigiamas poveikis ir pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai. 2018 m. Komisijos komunikate „Sauganti Europa: švarus oras visiems“ (COM(2018) 330 final) (toliau – Komisijos komunikatas „Sauganti Europa: švarus oras visiems“), Europos aplinkos agentūros Oro kokybės Europoje 2017 m. ataskaitoje (EAA Air Quality in Europe – 2017 Report), Ostravos deklaracijoje (EURO/Ostrava 2017/6) teigiama, kad prasta oro kokybė blogina gyvenimo kokybę ir labai brangiai kainuoja ekonomikai, oro tarša išlieka viena pagrindinė su aplinka susijusi ankstyvos mirties priežastis ES, dėl jos pirmiau laiko miršta daugiau kaip 500 tūkst. žmonių per metus, o buitinė (patalpų) oro tarša, sukelta kietojo kuro deginimo šildymui ir maisto gaminimui, yra susijusi su beveik 120 tūkst. ankstyvųjų mirčių regione ir neproporcinga ligų našta tam tikruose regionuose, mažiau turtingose visuomenės dalyse, daugėja įrodymų, kad oro tarša susijusi su gimstamumo mažėjimu, neigiamomis pasekmėmis neurovystymuisi ir kognotyvinėmis funkcijomis, padidėjusiu vaikų sergamumu astma ir kai kuriomis kitomis lėtinėmis ligomis. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, ekonominiai priešlaikinių mirčių dėl oro taršos kaštai Lietuvoje sudarė apie 9,8 proc. bendrojo vidaus produkto (pagal perkamosios galios paritetą) arba apie 4,71 mlrd. Eurų (2010 m. duomenimis) (Economic cost of the health impact of air pollution in Europe: Clean air, health and wealth, WHO Regional Office for Europe, OECD, 2015, p. 25-27). Komisijos ataskaitoje „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Šalies ataskaita – LIETUVA“ (SWD(2017) 48final) (toliau – Komisijos 2017 m. ataskaita apie Lietuvą) nurodoma, kad tiesioginiai ekonominiai kaštai, susiję su negalavimais, sukeltais dėl oro taršos, susidaro dėl 488 tūkst. prarastų darbo dienų, kurie darbdaviams kainuoja 37 mln. eurų/metus, sveikatos priežiūros sistemai – daugiau kaip 5 mln. eurų/metus, žemės ūkiui – 17 mln. eurų/metus dėl pasėlių nuostolių. PSO atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad be kitų veiksnių (pvz., gyvenimo būdo, triukšmo ir kitų aplinkos veiksnių, taip pat žmogaus genetinės konstitucijos ir kvalifikuotos ir specializuotos medicinos pagalbos), oro užterštumas turi reikšmingą poveikį priešlaikinių mirčių kiekiui, pvz., dėl išeminės širdies ligos, insulto, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių vėžio ar vaikų ūmios apatinių kvėpavimo takų infekcijos ir kt. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kraujotakos sistemos ligomis 2016 m. sirgo 10,1 proc. visų sergančiųjų, kvėpavimo sistemos ligomis – 8,1 proc., navikais – 2,7 proc., tarp visų sergančių vaikų net 19,8 proc. sirgo kvėpavimo sistemos ligomis. Mirusiųjų dėl kraujotakos sistemos ligų asmenų skaičius 2016 m. sudarė 56 proc. visų mirčių, mirusiųjų dėl kvėpavimo sistemos ligų skaičius sudarė daugiau kaip 3 proc. visų mirčių, mirusiųjų dėl piktybinių navikų skaičius sudarė daugiau nei 19,9 proc. visų mirčių. Minėti sergamumo skaičiai rodo, jog nepaisant kenksmingų teršalų išmetimo į aplinkos orą mažėjimo tendencijų ilguoju laikotarpiu (2005–2015 m.), didelio neigiamo jų poveikio ir pavojaus žmonių sveikatai problemos Lietuvoje reikalauja papildomų ir kompleksinių sprendimų. Be to, kaip nurodoma Komisijos Pirmojoje švaraus oro apžvalgoje (COM(2018) 446 final) (toliau – Pirmoji švaraus oro apžvalga), 2030 m. teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimo sąnaudas su kaupu atsveria nauda sveikatai ir žemės ūkiui.

3.  Įvairūs taršos šaltiniai išmeta į aplinkos orą chemines medžiagas, galinčias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti žmonių sveikatą ir sukelti jai pavojų ir neigiamai veikti aplinką. Tarp didžiausią grėsmę sveikatai keliančių teršalų – sieros dioksidas, azoto oksidai ir kietosios dalelės, tarp kitų grėsmę keliančių teršalų yra amoniakas, nemetaniniai lakieji organiniai junginiai, patvarieji organiniai junginiai ir kiti. Į aplinkos orą išmetamas sieros dioksidas neigiamai veikia aplinką naikindamas augmeniją, blogina dirvos, vandens telkinių, statybinių medžiagų kokybę, kenkia žmonių sveikatai, skatindamas susirgimus astma ir chroniškų plaučių ligų vystymąsi. Azoto dioksidas gali dirginti plaučius ir mažinti atsparumą kvėpavimo takų infekcijoms, didinti vaikų susirgimų plaučių ligomis skaičių. Įkvėptos smulkiosios kietosios dalelės gali sukelti įvairius uždegimus, širdies ir plaučių ligas. Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai laikomi kancerogenais, galinčiais sukelti vėžį, centrinės nervų sistemos sutrikimus, kepenų ir inkstų pažeidimus ir neigiamai veikti reprodukcinę sistemą. Amoniakas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai – sukelti eutrofikaciją, nitratų dalelės, susiformavusios ore dėl cheminių reakcijų su išmestu į orą amoniaku, turi žalingą poveikį žmogaus sveikatai. Amoniakas taip pat neigiamai veikia gyvūnų sveikatą. Nepaisant žalingo teršalų poveikio sveikatai, Lietuvoje aplinkos oro taršos poveikio sveikatai vertinimas yra nenuolatinis, trūksta nuoseklaus ir ilgalaikio vertinimo. Nepakankamas visuomenės informuotumas apie aplinkos oro taršos poveikį sveikatai, poreikį mažinti aplinkos oro taršą ir kiekvieno individo galimą indėlį gerinant aplinkos oro kokybę.

4.  Siekiant mažinti neigiamą teršalų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, Aplinkos oro apsaugos įstatymo 3 straipsnyje numatyti trys aplinkos oro apsaugos prioritetai:

4.1. energijos naudojimo veiksmingumo didinimas ir šilumos energijos gamybai naudojamų kuro deginimo įrenginių sukeliamos taršos mažinimas griežtinant kietojo kuro vartojimo, kurą deginančių įrenginių eksploatavimo reikalavimus, plėtojant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, teisinėmis ir finansinėmis priemonėmis užtikrinant, kad didinant gyventojų tankumą teritorijose, kuriose galima užtikrinti centralizuotą šilumos tiekimą, nauji šilumos vartotojai šilumos energija būtų aprūpinami centralizuotai arba šilumos energijos gamybai naudotų netaršias šilumos gamybos technologijas (elektros, saulės, vėjo ar geoterminę energiją);

4.2. transporto priemonių sukeliamos taršos mažinimas mažinant vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir didinant elektrinių transporto priemonių naudojimą;

4.3. geriausių prieinamų gamybos, darnaus susisiekimo paslaugų organizavimo būdų ir technologijų diegimas.

Vadovaujantis šiais prioritetais turi būti formuojama aplinkos oro apsaugos sistema.

5.  Aplinkos apsaugos strategijoje išvardinti pagrindiniai Lietuvos sektoriai, kurių sukeliama tarša turėtų būti mažinama, siekiant oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo, oro kokybės gerėjimo ir neigiamo oro taršos poveikio žmonių sveikatai ir ekosistemoms mažinimo. Prie pagrindinių sektorių priskiriami energetikos, pramonės, žemės ūkio ir transporto sektoriai, taip pat namų ūkiai (būstų šildymas). Komisija komunikate „Sauganti Europa: švarus oras visiems“ pabrėžia, kad svarbiomis priemonėmis mažinant oro taršą laikytini transporto priemonių techniniai patobulinimai, elgsenos pokyčiai, paklausos valdymas, kuro deginančių ir pramonės įrenginių veiklos reguliavimas, mažiau taršaus kuro vartojimas ir alternatyviu kuru varomų transporto priemonių parko plėtojimas, namų ūkių šildymo įrenginių keitimas, geriausių prieinamų gamybos būdų įgyvendinimas, agronominių priemonių įgyvendinimas ir kt. Komisijos 2017 m. ataskaitoje apie Lietuvą nurodoma, kad nors išmetamų į atmosferą teršalų koncentracija šiuo metu neviršija taikomų nacionalinių ribų, vis dėlto oro kokybė Lietuvoje nesiliauja kėlusi nerimą; didesnieji miestai kenčia nuo transporto priemonių spūsčių, prastos oro kokybės ir kitų problemų, o savivaldybėms trūksta lėšų jas išspręsti; transporto priemonių apmokestinimas Lietuvoje yra mažiausias ES ir jį nustatant neatsižvelgiama į transporto priemonių aplinkosauginį veiksmingumą; jokia forma neapmokestinti asmeniniai lengvieji automobiliai; nerenkamas kelių naudotojų mokestis už asmeninius lengvuosius automobilius; didelę automobilių parko dalį sudaro seni automobiliai; naujai Lietuvoje registruotų automobilių išmetamas teršalų kiekis gerokai viršija ES vidurkį; akcizas variklių degalams, benzinui ir dyzeliniam kurui yra vienas iš mažiausių ES; labai didelis skaičius (37) aplinkai kenksmingų subsidijų ir kt. Siūloma, mažinant išmetamų teršalų kiekį ir koncentraciją aplinkos ore, dėmesį sutelkti į energetikos sektorių šilumą gaminant iš kietojo kuro, transporto ir žemės ūkio sektorių bei siekti sumažinti žalingą aplinkos oro taršos poveikį sveikatai, aplinkai ir ekonomikai. Komisijos komunikate „EUROPA KELYJE. Tvarus judumas Europoje: saugus, susietas ir netaršus“ (COM (2018)293 final) nurodoma, kad valstybės narės turėtų persvarstyti šiuo metu dyzeliniams degalams taikomą lengvatinį režimą.

6. Aplinkos apsaugos strategijos 49 punkte nustatytas tikslas oro kokybės apsaugos srityje – užtikrinti, kad Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis neviršytų tarptautiniuose ir ES teisės aktuose nustatyto kiekio, oro teršalų koncentracija aplinkos ore neviršytų žmogaus sveikatai ir aplinkai nepavojingų aplinkos oro užterštumo lygių. Siekiant šio tikslo, Aplinkos apsaugos strategijoje nustatytos esminės politikos įgyvendinimo kryptys dėl kiekvieno joje nurodyto teršalo išmetimo į aplinkos orą mažinimo, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu: iki 2020 m. sumažinti sieros dioksido (toliau – SO2) išmetimų kiekį 55 proc., azoto oksidų (toliau – NOx) – 48 proc., amoniako (toliau – NH3) – 10 proc., smulkiųjų kietųjų dalelių (toliau – KD2,5) – 20 proc., nemetaninių lakiųjų organinių junginių (toliau – NMLOJ) – 32 proc.; iki 2030 m. SO2 išmetimų kiekį sumažinti 60 proc., NOx – 51 proc., NH3 – 10 proc., KD2,5 – 36 proc., NMLOJ – 47 proc. Nepaisant to, kad nuo 2005 iki 2015 m. teršalų išmetimas į aplinkos orą reikšmingai sumažėjo, vis dėlto 2020 ir 2030 metams nustatytos pasiekti vertės yra daug mažesnės už esamas (jau pasiektas), todėl yra ir ateityje bus didelis poreikis taikyti papildomas oro taršą mažinančias priemones (Plano 3 priedas).

7. Plano tikslas suformuluotas remiantis Aplinkos apsaugos strategijoje nustatytais Lietuvai tikslais.

8. Siekiant Plano tikslo, būtinas integralus požiūris į įvairiose ūkio srityse taikomas oro taršos mažinimo priemones. Įvairių ūkio sričių nacionaliniai strateginiai dokumentai nėra tarpusavyje susieti, jie parengti skirtingiems laikotarpiams, todėl priemonių įgyvendinimas nėra tęstinis, atlikti jų įgyvendinimo naudos analizę yra labai sudėtinga. Įvairių sričių strateginiuose dokumentuose dominuoja kelias sritis apimančios priemonės, pavyzdžiui, atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) naudojimo skatinimas ar visuomeninio transporto priemonių plėtra, todėl išnaudojamos ne visos galimybės mažinti oro taršą ir dėmesys sutelkiamas tik į kelias sritis, praleidžiant kitas svarbias. Be to, pasiūlytos priemonės pagrįstos ne oro taršos apskaitos duomenų analizės rezultatais, o bendromis sektorių vystymosi tendencijomis. Išvardintos problemos oro taršos politikos srityje lemia poreikį parengti horizontalų dokumentą, kuris apimtų įvairiuose sektoriuose taikytinas priemones, pagrįstas esamos oro taršos ir oro kokybės vertinimo rezultatais, vertinant priemonių naudą visumai (nacionaliniu mastu), t. y. oro taršos nacionaliniu mastu mažinimui ir oro kokybės gerinimui.

9. Savivaldybių strateginio planavimo dokumentuose numatytos priemonės, prisidedančios prie oro taršos mažinimo, dažniausiai apima priemones, skirtas energiniam pastatų efektyvumui didinti, AEI naudojimui didinti, centralizuotam šilumos tiekimui (toliau – CŠT) vystyti, ekologiškų ir draugiškų aplinkai visuomeninio transporto priemonių įsigijimui, visuomeninio transporto infrastruktūros optimizavimui, taip pat darnaus judumo sprendimai. Numatytos priemonės dažniausiai apima laikotarpį iki 2020 arba 2021 metų (Plano 5 priedas), todėl Planas, apimantis priemones iki 2030 m., turėtų sudaryti pagrindą veiksmingoms aplinkos oro taršos mažinimo priemonėms parengti savivaldybių lygmeniu, kad būtų užtikrinta reikalavimus atitinkanti ar dar geresnė oro kokybė. Kaip nurodoma Komisijos komunikate „Sauganti Europa: švarus oras visiems“, būtent efektyvus valdžios institucijų bendradarbiavimas nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis laikomas veiksminga oro taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo prielaida.

10. Planu siekiama efektyvaus oro taršos mažinimo, taikant priemones, pasiūlytas atlikus esamos politikos, išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio ir koncentracijos aplinkos ore situacijos analizę (Plane minimi teršalus į aplinkos orą išmetantys sektoriai ir subsektoriai yra apibūdinti remiantis Konvencijoje numatyta Į aplinkos orą išmetamų teršalų nomenklatūra (toliau – NFR) (Plano 14 priedas). Siekiant išanalizuoti teršalų išmetimus pagal sektorius ir nustatyti taršos šaltinius, atlikus pagrindinių kategorijų analizę (angl. key category analysis), išmetimai suskirstyti pagal sektorius, kuriuose išmetimų suma sudaro ne mažiau kaip 80 proc. nacionaliniu mastu išmetamo teršalų kiekio, t. y. nustatyti pagrindiniai teršėjai (pramonė (ypatingą dėmesį skiriant naftos perdirbimui, jos produktų saugojimui ir transportavimui), viešoji elektros energijos ir šilumos gamyba, transportas, šilumos gamyba namų ūkiuose, žemės ūkis), atsižvelgus į konsultacijų su suinteresuotomis šalimis rezultatus ir įvertinus siūlomų Plane numatyti priemonių poveikį teršalų išmetimams. Plane siekiama nustatyti Aplinkos apsaugos strategijoje numatytiems oro taršos mažinimo 2020 m. tikslams (taikytiniems nuo 2020 m. iki 2029 m.), 2030 m. tikslams (taikytiniems 2030 m. ir vėliau) (detaliau Plano 6 punktas) pasiekti ir reikalaujamiems nustatyti 2025 m. tarpiniams tikslams pasiekti ir kitų Konvencija reguliuojamų oro teršalų – sunkiųjų metalų ir patvariųjų organinių teršalų – kiekiui valdyti skirtus tikslus, uždavinius ir priemones, nurodant priemonių įgyvendinimo laikotarpį, asignavimų, jei reikia, poreikį, atsakingus už priemonių įgyvendinimą ir dalyvaujančius įgyvendinime subjektus, apibrėžti Plano įgyvendinimo vertinimo kriterijus ir jų reikšmes.

11. Planas apima priemones, numatomas įgyvendinti iki 2030 m., paskirstant jas pagal metus, priklausomai nuo priemonių pobūdžio, jų įgyvendinimo poreikio ir tinkamiausio įgyvendinti laikotarpio. Priemonės pateiktos atsižvelgiant į išmestų teršalų kiekio skaičiavimo metodiką, t. y. įvertinant išmestą teršalų kiekį apibūdinančius kintamuosius ir daugiklius, siekiant, kad pasiūlytų priemonių įgyvendinimo nauda atsispindėtų nacionalinėse į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitos ataskaitose.

12. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos komunikate „Sauganti Europa: švarus oras visiems“ nurodoma laikytis visapusiško požiūrio, apimančio įvairius sektorius – nuo transporto, energetikos iki vietos planavimo, ir sutelkti visus susijusius skirtingus subjektus, formuojant Plano tikslus, uždavinius ir priemones išnagrinėti nacionaliniai ir įvairių sektorių strateginiai dokumentai. Prie Plane iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo prisidės su oro taršos mažinimu ir oro kokybės gerinimu susijusių tikslų ir uždavinių, nustatytų 2014–2020 metų nacionalinėje pažangos programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 986 „Dėl Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C(2015)842 (su paskutiniu pakeitimu, patvirtintu Komisijos 2018-06-12 sprendimu Nr. C(2018) 3841), Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje, patvirtintoje Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategijos patvirtinimo“, Nacionalinėje 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl Nacionalinės 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos patvirtinimo“, Aplinkos apsaugos strategijoje, Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, patvirtintoje 2010 m. birželio 21 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 789 „Dėl Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos patvirtinimo“, Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje, patvirtintoje Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“, Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“, Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo“, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1291 „Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos patvirtinimo“, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos“, Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintoje Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano patvirtinimo“, Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos patvirtinimo“, pagal ES reikalavimus rengiamame nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos valdymo plane, įgyvendinimas.

13. Atsižvelgiant į tai, kad teršalai kartu su oru juda ir nepaiso nacionalinių sienų, šalių, kurių tarša gali paveikti viena kitos oro kokybę, bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas turi pasekmių oro taršos mažinimo priemonių pasirinkimui, oro taršos mažinimo rezultatams. Dėl šios priežasties, planuojant priemones, išanalizuotas kaimyninių šalių oro taršos poveikis oro kokybei Lietuvoje (Plano 15 priedas) ir pasiūlytos įgyvendinti tiek Lietuvos, tiek kaimyninių šalių atžvilgiu optimalios priemonės. Suvokiant priemonių svarbą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, rengiant Planą glaudžiai bendradarbiauta su kitų ES valstybių narių ir Komisijos atstovais dalyvaujant organizuotose diskusijose, dialoguose ir kitose iniciatyvose; siekiama kuo intensyviau ir efektyviau naudotis esamu ES finansavimu ne tik tiesiogiai skirtu oro taršos mažinimui ir oro kokybės gerinimui, tačiau ir skirtu kitose srityse (pvz., energetikos, transporto) įgyvendinamuose projektuose, kuriuose įtrauktas oro kokybės aspektas. Rengiant priemones ir planuojant jų asignavimų poreikį, atsižvelgta į Pirmosios švaraus oro apžvalgos išvadas, kuriose teigiama, kad įgyvendinti politiką bus daug lengviau, jei bus naudojamasi didele esama ES finansine parama, Komisija toliau rems nacionalines pastangas šioje (žemės ūkio) srityje, be kita ko, didindama naudojimąsi bendros žemės ūkio politikos finansavimu; Komisijos komunikato „Sauganti Europa: švarus oras visiems“ nuostatas, nurodančias, kad pagal Komisijos siūlomą 2021–2027 m. daugiametę finansinę paramą bus toliau remiamos priemonės, kuriomis gerinama oro kokybė, be kita ko, užsibrėžus, kad klimato politikos tikslams pasiekti būtų skiriama 25% ES išlaidų, ir sustiprinus programą LIFE, kurios lėšomis taip pat bus remiamos švarios energijos bei energijos vartojimo efektyvumo priemonės, bus didinama LIFE programos sąveika su bendra žemės ūkio politika ir kt. Planuojant priemones, taip pat vertinti Komisijos komunikate „Sauganti Europa: švarus oras visiems“ pateikti oro taršos mažinimo priemonių pavyzdžiai.

 

II SKYRIUS

plano tikslai, uždaviniai, įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

 

14. Plano tikslas – apriboti nacionaliniu mastu iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamą į aplinkos orą SO2, NOx, NH3, KD2.5 ir NMLOJ kiekį, kad būtų laikomasi Aplinkos apsaugos strategijoje Lietuvai nustatytų 2020 m. tikslų ir 2030 m. tikslų, taip pat siekiant valdyti nacionaliniu mastu iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamų kitų oro teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamas ataskaitiniais 1990 m. išmestas kiekvieno jų kiekis.

15. Plano tikslui pasiekti numatomi tikslai ir uždaviniai.

15.1. Pirmasis tikslas – sumažinti taršą SO2, NOx, NH3, KD2,5 ir NMLOJ, didžiausią dėmesį skiriant taršos mažinimui iš pagrindinių teršėjų.

15.1.1. SO2:

15.1.1.1. nepaisant to, kad išmestas SO2 kiekis nuo 2005 iki 2015 m. sumažėjo apie 41 proc. ir vidutiniškai per metus išmestas SO2 kiekis mažėjo 5,1 proc., Aplinkos apsaugos strategijoje nustatyti išmesto SO2 kiekio sumažinimo tikslai (skaitine išraiška) yra daug mažesni nei užfiksuota nurodytu nagrinėjamu laikotarpiu. Viešosios energijos gamybos sektoriaus išmestas SO2 kiekis sumažėjo 59 proc., pramonės sektoriaus (dėl deginimo procesų) – 69 proc., iš kito stacionaraus deginimo (namų ūkių šildymo ir kt.) – 15 proc. Nepaisant minėtų sektorių išmesto SO2 kiekio sumažėjimo 2005–2015 m. laikotarpiu., 2015 m. apie penktadalį išmesto SO2 kiekio sudarė viešosios energijos gamybos išmestas SO2 kiekis, apie penktadalį – kito stacionaraus deginimo išmestas SO2 kiekis ir apie 19 proc. – pramonės išmestas SO2 kiekis. Naftos perdirbimo pramonėje išmestas SO2 kiekis padidėjo 44 proc., be to, išmesto SO2 kiekio struktūros analizė pagal ūkio sektorius parodė, kad didžiausias išmestas SO2 kiekis buvo naftos perdirbimo pramonėje. Pažymėtina, kad visas SO2 kiekis, išmetamas ne iš kuro ir degalų deginimo, išmetamas iš sieros regeneravimo naftos perdirbimo pramonėje ir sieros rūgšties gamybos chemijos pramonėje. Be to, lyginant 2005 ir 2015 m. išmesto SO2 kiekio struktūrą, nustatyta, kad didėjo namų ūkių stacionaraus deginimo (toliau – namų ūkis) reikšmė išmesto SO2 kiekio struktūroje. Tokiai situacijai įtakos turėjo ne tik kitų sektorių išmesto SO2 kiekio sumažėjimas, tačiau taip pat namų ūkių išmesto SO2 kiekio padidėjimas 29,7 proc., lyginant 2005 ir 2015 m. (Plano 9 priedas, Plano 13 priedas). Taigi, siekiant mažinti išmetamą SO2 kiekį, dėmesys turėtų būti sutelktas į kelias pagrindines taršias sritis: stacionarų deginimą pramonėje ir namų ūkiuose; sieros regeneravimą naftos perdirbimo pramonėje, sieros rūgšties gamybą; viešosios energijos gamybos sektorių;

15.1.1.2. SO2 koncentracija visose valstybinio oro monitoringo stotyse (toliau – OKT stotys), kuriose matuojama šio teršalo koncentracija, ribinių verčių aplinkos ore neviršija, todėl oro kokybė dėl SO2 koncentracijos vertinama gerai. Vis dėlto didelis SO2 koncentracijos padidėjimas tam tikrose OKT stotyse parodo riziką ir blogėjančią oro kokybę tų stočių matavimo zonose. Todėl papildomai ir dėl šios priežasties turėtų būti skiriamas dėmesys SO2 taršos šaltiniams Vilniaus, Klaipėdos, Naujosios Akmenės, Kėdainių miestuose (Plano 10 priedas, Plano 15 priedas);

15.1.1.3. Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas išmetamo į aplinkos orą teršalų kiekio prognozavimas (toliau – prognozė) rodo, kad jei nebus keičiamos esamos politikos kryptys ir priemonės, Aplinkos apsaugos strategijoje nustatyti išmesto SO2 kiekio tikslai nebus pasiekti, išmestas SO2 kiekis pasižymės didėjimo tendencija iki 2030 m., todėl yra poreikis planuoti papildomas priemones. Išmestas SO2 kiekis priklausys nuo naudojamų kuro rūšių, taikomų technologijų energijos gamybos pramonėje ir taikomų technologijų naftos perdirbimo, naftos produktų saugojimo ir paskirstymo veikloje (Plano 12 priedas).

15.1.2. NOx:

15.1.2.1. kadangi 2005–2015 m. išmestas NOx kiekis sumažėjo tik apie 8,8 proc., o vidutiniškai per metus išmestas NOx kiekis mažėjo tik 0,9 proc., nustatytų Aplinkos apsaugos strategijoje NOx kiekio sumažinimo tikslų įgyvendinimas yra didelis iššūkis. Didžiausią įtaką NOx išmetimams turi kelių transporto sektorius. Sunkvežimių ir autobusų išmestas NOx kiekis 2015 m. padidėjo 11 proc., lyginant su 2005 m., o jo dalis bendroje išmesto NOx kiekio struktūroje 2015 m. sudarė beveik trečdalį viso išmesto NOx kiekio. Svarbus taip pat lengvųjų automobilių sektorius, kurio 2015 m. išmestas NOx kiekis sudarė daugiau nei 13 proc. viso išmesto NOx kiekio. Kitas taršus sektorius – neorganinių azoto (N) trąšų (įskaitant karbamidą) naudojimas. Dėl šių trąšų naudojimo išmestas NOx kiekis nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo 35,6 proc. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. vertinant Aplinkos apsaugos strategijoje iškeltų NOx mažinimo tikslų įgyvendinimo pažangą, iš žemės ūkio veiklos (pagal NFR nomenklatūrą priskiriamos 3B kategorijai (mėšlo tvarkymas) ir 3D kategorijai (žemės ūkio paskirties dirvožemiai) išmetamas NOx kiekis nebus įskaitomas į bendrą nacionaliniu mastu išmestą NOx kiekį ir priemonių įgyvendinimas šiose žemės ūkio veiklos srityse neatsispindės vėlesniuose nei 2020 m. išmesto NOx kiekio apskaitos rezultatuose, tačiau neorganinių trąšų naudojimo mažinimas turės teigiamos įtakos kitų teršalų išmetimam kiekiui mažinti. Siekiant mažinti išmetamą NOx kiekį, ir toliau turėtų būti taikomos priemonės viešosios elektros energijos ir šilumos gamybos srityje (šio sektoriaus išmesto NOx kiekio dalis sudaro 7,6 proc. viso išmesto NOx kiekio), kad ateityje išliktų šio sektoriaus išmesto NOx kiekio mažėjimo tendencija (Plano 9 priedas, Plano13 priedas);

15.1.2.2. OKT stotyse matuojamos NO2 koncentracijos aplinkos ore dinamika rodo, kad oro kokybė NO2 koncentracijos požiūriu Lietuvoje gerėja, tačiau didžiausiuose ir labiausiai „automobilizuotuose“ šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje buvo fiksuotas šio teršalo koncentracijos padidėjimas, todėl tikslinga siekti juose gerinti oro kokybę mažinant NO2 koncentraciją aplinkos ore. Atkreiptinas dėmesys, kad sumažėjo valandų skaičius, kai buvo viršyta 1 val. NO2 koncentracijos ribinė vertė, lyginant 2005 ir 2016 m. duomenis. Tokia mažėjimo tendencija vertintina teigiamai, tačiau parodo, jog ribinė vertė vis tik buvo viršyta ir tai lemia poreikį taikyti priemones, skirtas NO2 koncentracijai mažinti (Plano 10 priedas, Plano 15 priedas);

15.1.2.3. remiantis AAA prognozėmis, t. y. darant prielaidą, kad nebus keičiamos esamos politikos kryptys ir priemonės, nustatyta, kad iki 2030 m. nacionaliniu mastu išmestas NOx kiekis pasižymės didėjimo tendencija. Reikšmingiausiais sektoriais išliks kelių transportas, viešoji energijos gamyba ir pramonė (dėl stacionaraus deginimo) (Plano 12 priedas).

15.1.3. NMLOJ:

15.1.3.1. nepaisant to, kad 2005–2015 m. išmestas NMLOJ kiekis sumažėjo apie 20,9 proc., vidutiniškai per metus išmestas NMLOJ kiekis mažėjo tik 2,3 proc. Toks ir tolesnis vidutinis metinis mažėjimas neužtikrintų 2030 m. Aplinkos apsaugos strategijoje iškeltų tikslų įgyvendinimo, todėl turi būti imamasi papildomų priemonių. Didžiausią įtaką išmestam NMLOJ kiekiui darė stacionaraus deginimo, įskaitant deginimą pramonėje, naftos pramonės, tirpiklių vartojimo sektorių ir gyvulininkystės subsektoriaus išmestas NMLOJ kiekis. Didžiausiu išmetamo NMLOJ kiekio sumažėjimu pasižymėjo lengvųjų automobilių ir benzino garavimo subsektoriai, tačiau paskirstant naftos produktus išmestas NMLOJ kiekis padidėjo 7,8 proc., iš ne pieninių galvijų ūkių mėšlo išmestas NMLOJ kiekis padidėjo 10 proc. Siekiant mažinti NMLOJ išmetimą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas priemonėms, taikytinoms naftos perdirbimo sektoriuje, naftos produktų paskirstymo sektoriuje, tvarkant mėšlą galvijų ūkiuose (Pažymėtina, kad nuo 2020 m. vertinant Aplinkos apsaugos strategijoje iškeltų NMLOJ sumažinimo tikslų įgyvendinimo pažangą, iš žemės ūkio veiklos (pagal NFR nomenklatūrą priskiriamos 3B kategorijai (mėšlo tvarkymas) ir 3D kategorijai (žemės ūkio paskirties dirvožemiai) išmetamas NMLOJ kiekis nebus įskaitomas į bendrą nacionaliniu mastu išmestą NMLOJ kiekį. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. apie 18,4 proc. NMLOJ išmesta iš namų ūkių, šiame sektoriuje taip pat turėtų būti imamasi priemonių (Plano 9 priedas, Plano 13 priedas);

15.1.3.2. analizuojant prognozuojamą išmesti NMLOJ kiekį pagal sektorius, nustatyta, kad ateityje, kaip ir dabar, didžiausią poveikį darys tirpiklių ir kitų LOJ turinčių produktų vartojimas, garavimo emisijos ir kuro deginimas stacionariuose ir mobiliuosiuose įrenginiuose. Tarp reikšmingiausių NMLOJ teršėjų ateityje neturėtų likti lengvųjų automobilių, tačiau didės pramonės procesų neigiama įtaka (Plano 12 priedas).

15.1.4. NH3:

15.1.4.1. nors 2005–2015 m. išmestas NH3 kiekis vidutiniškai per metus mažėjo tik 1,1 proc., per visą nagrinėjamą laikotarpį užfiksuotas 11,1 proc. sumažėjimas, kuris rodo pasiektą Aplinkos apsaugos strategijoje numatytą sumažinimo tikslą. Išmestas NH3 kiekis iš gyvulininkystės sektoriaus sumažėjo daugiau nei 25 proc., tuo metu iš kitos žemės ūkio veiklos, įskaitant neorganinių azoto (N) trąšų naudojimą, išmestas NH3 kiekis padidėjo 2 proc. Dėl šios priežasties, siekiant vystyti žemės ūkio sektorių ir išlaikyti pasiektą NH3 sumažinimo tikslą, dėmesys turėtų būti sutelktas visų pirma į priemones, skirtas neorganinių azoto trąšų (įskaitant karbamidą) naudojimui mažinti (pvz., karbamido trąšas pakeisti amonio nitrato trąšomis, uždrausti naudoti amonio karbonato trąšas, neorganines trąšas pakeisti organinėmis trąšomis). Daugiau kaip 18 proc. nacionaliniu mastu išmesto NH3 kiekio sudaro dėl dirvožemio tręšimo gyvulių mėšlu išmestas NH3 kiekis (Plano 9 priedas, Plano 13 priedas). Gyvulininkystės sektoriuje ir toliau turėtų būti tęsiamas gerosios mėšlo valdymo (tvarkymo) praktikos įgyvendinimas;

15.1.4.2. remiantis AAA prognoze, išmestas NH3 kiekis iki 2030 m. pasižymės didėjimo tendencija, todėl nesiimant papildomų priemonių Aplinkos apsaugos strategijoje nustatytą ir šiuo metu pasiektą tikslą gali būti sunku išlaikyti. Kaip 2005–2015 m., taip ir iki 2030 m., didžiausią įtaką išmetamam NH3 kiekiui darys augalininkystės sektorius dėl trąšų naudojimo ir mėšlo tvarkymas gyvulininkystės sektoriuje (Plano 12 priedas). Svarbu pažymėti, kad NH3 yra taip vadinamų „antrinių“ kietųjų dalelių pirmtakas (prekursorius), todėl mažinant išmetamą NH3 kiekį bus prisidedama prie aplinkos oro užterštumo KD2,5 mažinimo.

15.1.5. KD2,5:

15.1.5.1. nepaisant, kad išmestas KD2,5 kiekis 2005–2015 m. sumažėjo 11,5 proc., vidutiniškai per metus išmestas KD2,5 kiekis mažėjo tik 1,2 proc. ir toks vidutinis metinis mažėjimo tempas neužtikrins Aplinkos apsaugos strategijoje nustatytų tikslų pasiekimo. 2005–2015 m. didžiausią įtaką išmetamam KD2,5 kiekiui darė namų ūkių šildymo įrenginiai, išmesdami beveik visą pagrindiniame šio teršalo šaltinyje – energetikos sektoriuje – išmestą šio teršalo kiekį. Kitu reikšmingu sektoriumi gali būti laikomas kelių transportas (apie 7 proc. viso išmesto KD2,5 kiekio). Teigiamai vertintinas faktas, kad tiek namų ūkio, tiek kelių transporto išmestas KD2,5 kiekis nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo. Kelių transporto sektoriuje dėmesys turėtų būti sutelktas tiek į taršos mažinimą iš lengvųjų automobilių, tiek iš sunkvežimių ir autobusų, kadangi šių kelių transporto priemonių išmestas KD2,5 kiekis 2015 m. sudarė beveik 78 proc. viso kelių transporto sektoriaus išmesto KD2,5 kiekio. Tarp kitų sektorių išskirtinas viešosios energijos gamybos sektorius, kurio išmestas KD2,5 kiekis 2015 m. sudarė apie 3,2 proc. viso išmesto KD2,5 kiekio (Plano 9 priedas, Plano 13 priedas);

15.1.5.2. remiantis AAA prognoze, nesiimant papildomų priemonių, iškelti KD2,5 išmetimų mažinimo tikslai nebus pasiekti, o didžiausią įtaką išmestam KD2,5 kiekiui darys stacionarus ir mobilus deginimas (Plano 12 priedas);

15.1.5.3. nors didžiųjų Lietuvos miestų OKT stotyse dažnai fiksuojamas kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės aplinkos ore viršijimas ir net šios ribinės vertės viršijimo leistinų 35 dienų skaičius per metus, oro kokybės požiūriu KD2,5 metinė ribinė vertė aplinkos ore nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvoje nebuvo viršyta (Plano 10 priedas, Plano 15 priedas);

15.1.5.4. svarbu pažymėti, kad kietųjų dalelių išmetimo į aplinkos orą mažinimas labai aktualus ir ne tik aplinkos oro taršos, bet ir klimato kaitos požiūriu dėl teršalo – juodosios anglies (angl. black carbon) išmetamo kiekio mažinimo. Todėl planuojant taršos kietosiomis dalelėmis priemones, prioritetas turi būti teikiamas priemonėms, kurios kartu mažina ir išmetamą juodosios anglies kiekį. Juodoji anglis išmetama iš neefektyviai veikiančių kietojo kuro deginimo įrenginių, ypač naudojamų namų ūkiuose būstams šildyti, todėl neatidėliotinų ir veiksmingų taršos mažinimo priemonių taikymas namų ūkių šilumos gamybos srityje yra labai aktualus.

15.2. Pirmajam tikslui įgyvendinti numatomi tokie uždaviniai:

15.2.1. sumažinti taršą SO2, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui pramonės, viešosios elektros energijos ir šilumos gamybos sektoriuose;

15.2.2. sumažinti taršą NOx, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui transporto sektoriuje;

15.2.3. sumažinti taršą NMLOJ, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui naftos perdirbimo, naftos produktų saugojimo ir paskirstymo sektoriuje, namų ūkiuose;

15.2.4. sumažinti taršą NH3, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui žemės ūkio sektoriuje;

15.2.5. sumažinti taršą KD2,5, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių.

15.3. Antrasis tikslas – apriboti taršą sunkiaisiais metalais ir patvariaisiais organiniais teršalais, siekiant neviršyti 1990 m. išmesto kiekvieno jų kiekio, didžiausią dėmesį skiriant taršos mažinimui iš pagrindinių teršėjų.

15.3.1. Išanalizavus išmestų sunkiųjų metalų – kadmio (toliau – Cd), švino (toliau – Pb) ir gyvsidabrio (toliau – Hg) kiekių dinamiką 1990–2015 m., nustatyta, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas išmetamo Cd kiekio ribojimui. Nepaisant to, kad lyginant 1990 m. išmestą Cd kiekį ir 2015 m. išmestą Cd kiekį galima būtų teigti mažėjimo tendenciją, tačiau viso laikotarpio duomenų analizė rodo, kad beveik visais nagrinėjamo laikotarpio metais buvo išmestas didesnis Cd kiekis nei ataskaitiniais 1990 m. Tokia situaciją lemia, jog turi būti imamasi priemonių, kurios užtikrintų, kad Plano įgyvendinimo laikotarpiu kasmet nacionaliniu mastu išmetamas Cd kiekis neviršytų 1990 m. išmesto kiekio. Kadangi daugiausia Cd išmetama iš namų ūkių, dėmesys turėtų būti sutelktas į šiame sektoriuje taikytinas veiksmingas priemones (šildymo įrenginių atnaujinimas, jų atsisakymas jungiantis prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios CŠT sistemos, pakeičiant teršalų neišmetančiais AEI naudojančiais šildymo įrenginiais, kitos kietojo kuro naudojimą mažinančios priemonės). Kitų sunkiųjų metalų – Pb ir Hg – pagrindiniai išmetimo šaltiniai 2015 m. buvo atitinkamai šilumos gamyba namų ūkiuose ir deginimo procesai mineralinių medžiagų apdirbimo pramonėje. Atsižvelgiant į tai, kad išmestas Pb ir Hg kiekis nuo 2007 m. neviršija 1990 m. išmesto šių teršalų kiekio, todėl šiuose sektoriuose nuo 2020 m. taikant prevencines ir taršos mažinimo kitais teršalais priemones bus prisidedama ir prie išmetamo patvariųjų organinių teršalų kiekio mažinimo.

15.3.2. Išmestam patvariųjų organinių teršalų kiekiui (išskyrus heksachlorbenzeną) taip pat daugiausia įtakos turi namų ūkiai. Heksachlorbenzeno pagrindinis taršos šaltinis yra viešoji energijos gamyba. Visų patvariųjų organinių teršalų kiekiai nuo 2007 m. neviršijo ataskaitiniais 1990 m. išmesto kiekio (kai kurių teršalų neviršija nuo 1992 m.), todėl veiksmingos namų ūkiuose taikytinos priemonės padėtų išlaikyti tokią tendenciją ir dar labiau sumažinti išmetamą patvariųjų organinių teršalų kiekį.

15.3.3. Svarbu pažymėti, kad didžiųjų miestų OKT stotyse dažnai fiksuojamas vieno iš šių patvariųjų organinių teršalų – benzo(a)pireno – metinės siektinos vertės aplinkos ore viršijimas, šio teršalo koncentracija aplinkos ore ypač išauga prasidėjus šildymo laikotarpiui. Tokį padidėjimą lemia kietojo kuro deginimas namų ūkių židiniuose, įprastinėse krosnyse, neefektyviai veikiančiuose katiluose ir kituose kietąjį kurą naudojančiuose šildymo įrenginiuose. Todėl namų ūkiams skirtos priemonės prisidės ir prie šio sveikatai pavojingo teršalo koncentracijos aplinkos ore mažinimo.

15.4. Antrajam tikslui įgyvendinti numatomi tokie uždaviniai:

15.4.1. apriboti taršą sunkiaisiais metalais (Cd, Pb, Hg), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių;

15.4.2. apriboti taršą patvariaisiais organiniais teršalais (benzo(a)pirenu, benzo(b)fluorantenu, benzo(k)fluorantenu, indeno(1,2,3-cd)pirenu, dioksinais/furanais (PCDD/F), heksachlorbenzenu), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių.

15.5. Trečiasis tikslas – modernizuoti aplinkos oro taršos atskaitomybės ir monitoringo sistemas, didinant jų rezultatų prieinamumą visoms suinteresuotoms šalims.

Pagal Konvencijos ir direktyvos (ES) 2016/2284 reikalavimus privaloma rengti ir kasmet atnaujinti nacionalines į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio apskaitas, siekiant naudoti antro arba aukštesnio lygio (išsamesnę) (ne žemesnio kaip TIER2 lygio) apskaitos metodiką, rengti ir kas ketverius metus atnaujinti nacionalines išmetamųjų teršalų erdvinio pasiskirstymo apskaitas, didelių sutelktųjų taršos šaltinių apskaitas, rengti teršalų nacionalines prognozes. Siekiant tai įgyvendinti ir pasiekti kuo didesnį apskaitos detalumo (išsamumo) lygį, kuris kuo geriau atskleistų kiekvieno apskaitomo teršalo taršos šaltinius, jų poveikio mastą oro taršai, turi būti nuolat tobulinami administraciniai gebėjimai apskaitos vykdymui, išmetamo teršalų kiekio prognozavimui, apskaitos ataskaitų rengimui ir jų pateikimui nustatyta tvarka ir terminais tarptautinėms ir ES institucijoms, taip pat suinteresuotoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms sprendimams dėl oro taršos valdymo ir oro kokybės gerinimo priimti, visuomenės informavimui.

15.5.1. Pažymėtina, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatyta 1.5.3 darbo „Teisinių ir ekonominių priemonių sukūrimas, siekiant sumažinti oro taršą ir klimato kaitą“ 1 priemonė – Administracinių gebėjimų sustiprinimas ir nacionalinės į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitos vykdymas, taikant kuo didesnį detalumo lygį (TIER2 ar didesnį), kad būtų užtikrintas tarptautinių ir ES teisės aktų reikalaujamas apskaitos tikslumas, išsamumas, skaidrumas, nuoseklumas, duomenų atsekamumas, ir sprendimų aplinkos oro taršai mažinti priėmimas apskaitos duomenų pagrindu.

15.5.2. Siekiant didinti visuomenės informuotumą ir sąmoningumą aplinkos oro taršos srityje, būtina kasmet AAA vykdant nacionalinę į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitą ir prognozes parengti išsamią, suprantamą, argumentuotą oro taršos, jos pokyčių, pokyčių priežasčių ir t. t., oro taršos prognozių apžvalgą, kuri būtų skirta suinteresuotoms institucijoms sprendimams dėl tolesnio poreikio mažinti (valdyti) oro taršą priimti ir visuomenei.

15.5.3. Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų deklaruojamą oro taršos neigiamą poveikį žmonių sveikatai, būtina reguliariai vertinti nacionaliniu ir vietos mastu oro taršos poveikį žmonių sveikatai, prognozuojamus šio poveikio pokyčius dėl oro taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo siekiant oro taršos mažinimo tikslų 2020 ir 2030 m., kitų Konvencija reguliuojamų teršalų (sunkiųjų metalų, patvariųjų organinių teršalų) mažinimo. Vadovaujantis tokio vertinimo rezultatais būtų argumentuojamas poreikis priimti, jei reikėtų, papildomus sprendimus oro taršai valdyti. Tokių rezultatų sklaida visuomenėje reikšmingai padidintų visuomenės informuotumą apie oro taršos neigiamą poveikį sveikatai, paskatintų patiems prisidėti prie oro taršos mažinimo, pavyzdžiui, keičiant nusistovėjusius judumo (susisiekimo) įpročius ir daugiau naudojantis bevarikliu, visuomeniniu transportu, daugiau vaikštant, apsirūpinimo šiluma įpročius (būdą) ir pan.

15.5.4. Aplinkos oro tarša neigiamai veikia ne tik žmonių sveikatą, bet ir ekosistemas. Tarša SO2 neigiamai veikia paviršinio vandens kokybę, gyvūnų sveikatą, keičiant jų gyvenimo trukmę, reprodukcines galimybes ir kt. Tarša NOx sukelia dirvos rūgštėjimą, neigiamai veikia biologinę įvairovę dėl rūgščių kritulių, gali naikinti natūralias gyvūnų ar paukščių buveines. Tarša NMLOJ neigiamai veikia gyvūniją dėl kancerogenų, mutagenų ir toksiškumo reprodukcijai. Dėl NMLOJ ir NOx susidarantis ozonas daro neigiamą poveikį augalų genotipui ir įprastai vykstantiems gyvybiniams procesams, pavyzdžiui, fotosintezei, augimui ir pan. Dėl ozono poveikio sulėtėja augalų augimas, augalai pasidengia dėmėmis, mažėja sausos ir žalios biomasės kiekis. Ozonas daro neigiamą poveikį ir dirvožemiui, gyvūnijai. Didelis NH3 kiekis neigiamai veikia dirvožemį, paviršinius ir požeminius vandenis, sukeldamas deguonies vandenyje mažėjimą ir vandens gyvūnų nykimą, sukeldamas grėsmę gyvūnų sveikatai, eutrofikaciją. Tarša KD2,5 gali veikti klimato veiksnius, tokius kaip debesuotumas, šviesos sklaida, sugertis ir pan. Sunkieji metalai neigiamai veikia dirvožemį, vandenis, augalų augimą, gyvūnų sveikatą, sukeldami organų pakitimus ir sunkias ligas. Patvarieji organiniai teršalai neigiamai veikia natūralias buveines ir biologinę įvairovę, gali prasiskverbti į požeminį vandenį ir užteršti dirvožemį.

15.6. Trečiajam tikslui įgyvendinti numatomi uždaviniai:

15.6.1. padidinti išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos ir prognozių kokybę, patikimumą, išsamumą ir apskaitos ataskaitų viešinimą;

15.6.2. stiprinti aplinkos oro taršos poveikio sveikatai ir ekosistemoms stebėsenos vykdymą ir jos vertinimo rezultatų viešinimą.

16. Plano tikslai, uždaviniai, įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės pateiktos Plano 1 priede.

17. Priemonės nustatytiems Plano tikslams ir uždaviniams įgyvendinti (toliau – Priemonės) pateiktos Plano įgyvendinimo priemonių plane (Plano 2 priedas).

 

III SKYRIUS

PLANO ĮGYVENDINIMAS, PERŽIŪRA IR ATSKAITOMYBĖ

 

18. Planą įgyvendina ir už Priemonių vykdymą pagal kompetenciją atsako Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir kitos Plane nurodytos institucijos. Įgyvendinant Priemones rekomenduojama dalyvauti savivaldybėms, ūkio subjektams ir namų ūkiams, išnaudojant galimybes gauti finansines paskatas ir kitokiu Priemonėse numatytu būdu.

19. Priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, numatytų jas įgyvendinančioms institucijoms, ES paramos ir kitų teisėtai gautų lėšų. Savivaldybės Priemones įgyvendina naudodamos savivaldybių biudžetų lėšas, ES paramos ir kitas teisėtai gautas lėšas. Ūkio subjektai Priemones įgyvendina naudodami savo lėšas, ES paramos ir kitas teisėtai gautas lėšas.

20. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, planuodama naujo laikotarpio (2021–2027 m.) finansavimą iš ES Sanglaudos fondo, atsižvelgia į lėšų poreikį Priemonėms įgyvendinti.

21. Aplinkos ministerija vykdo Plano peržiūrą ne rečiau kaip kas ketverius metus ir, vadovaujantis nacionalinės į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos (ir prognozių) duomenimis, prireikus papildomai mažinti į aplinkos orą išmetamą teršalo (-ų) kiekį oro taršos mažinimo tikslui (-ams) pasiekti, jį pakeičia papildydama naujomis oro taršos mažinimo priemonėmis.

22. Plano:

22.1. įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos ministerija;

22.2. tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijų pasiekimo stebėseną ir analizę vykdo Plano 1 priede nurodytos institucijos. Pasiekimo stebėsenos rezultatus šios institucijos teikia Plano įgyvendinimo koordinatoriui iki kiekvienų metų vasario 20 d.;

22.3. 2 priede nurodytos institucijos, atsakingos už Priemonių vykdymą, teikia informaciją apie Priemonių įgyvendinimą atitinkamo Plano uždavinio įgyvendinimo vertinimo kriterijaus stebėseną vykdančiai institucijai ir Aplinkos ministerijai iki kiekvienų metų vasario 1 d.

23. Plano tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijų stebėsena vykdoma vadovaujantis AAA kasmet vykdomos nacionalinės į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos (ir prognozių) duomenimis.

24. Aplinkos ministerija metinėje veiklos ataskaitoje teikia Vyriausybei informaciją apie Plano įgyvendinimą. Visuomenė apie Plano įgyvendinimą informuojama kasmet – Aplinkos ministerijos interneto svetainėje viešai paskelbiama Vyriausybei teikiama metinė veiklos ataskaita, AAA interneto svetainėje paskelbiami nacionalinės į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos (ir prognozių) duomenys ir Lietuvos oro taršos apskaitos apžvalga.

25. Planas ir pakeistas Planas teikiami Komisijai. Pakeistas Planas Komisijai pateikiamas per 2 mėnesius nuo jo patvirtinimo.

 

______________________________

 

 

 

part_97bdec21cb054834a9be8b9ca440f47d_end


 

Nacionalinio oro taršos

mažinimo plano

1 priedas

 

NACIONALINIO ORO TARŠOS MAŽINIMO PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

 

Tikslai

Uždaviniai

Įgyvendinimo vertinimo kriterijus (-ai)

Įgyvendinimo vertinimo kriterijų reikšmės*

Įgyvendinimo vertinimo kriterijaus pasiekimo stebėseną vykdanti institucija**

 

2015

2020

2025

2030

 

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano tikslas – apriboti nacionaliniu mastu iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamą sieros dioksido (toliau – SO2), azoto oksidų (toliau – NOx), amoniako (toliau – NH3), smulkiųjų kietųjų dalelių (toliau – KD2,5) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (toliau – NMLOJ) kiekį, kad būtų laikomasi Aplinkos apsaugos strategijoje Lietuvai nustatytų 2020 m. tikslų ir 2030 m. tikslų, taip pat siekiant valdyti nacionaliniu mastu iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamų kitų oro teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamas ataskaitiniais 1990 m. išmestas kiekvieno jų kiekis.

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Sumažinti taršą SO2, NOx, NH3, KD2,5 ir NMLOJ, didžiausią dėmesį skiriant taršos mažinimui iš pagrindinių teršėjų

1.1. sumažinti taršą SO2, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui pramonės, viešosios elektros energijos ir šilumos gamybos sektoriuose

Išmetamo SO2 kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, proc.

-41,1

-55

-57,5

-60

Aplinkos apsaugos agentūra

 

Išmestas SO2 kiekis, kt (2005 m. – 30,9 kt)

18,2

13,9

13,1

12,36

 

1.2. sumažinti taršą NOx, didžiausią dėmesį skiriant  taršos sumažinimui transporto sektoriuje 

Išmetamų NOx kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, proc.

-8,8

-48

-49,5

-51

Aplinkos apsaugos agentūra

 

 

Išmestas NOx kiekis, kt (2005 m. – 60,3 kt)

55

31,36

30,45

29,55

1.3. sumažinti taršą NMLOJ, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui naftos perdirbimo, naftos produktų saugojimo ir paskirstymo sektoriuje, namų ūkiuose.

Išmetamų NMLOJ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, proc.

-20,9

-32

-39,5

-47

Aplinkos apsaugos agentūra

 

 

Išmestas NMLOJ kiekis, kt (2005 m. – 75,1 kt)

 

59,4

51,07

45,44

39,75

1.4. sumažinti taršą NH3, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui žemės ūkio sektoriuje

Išmetamo NH3 kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, proc.

-10,8

-10

-10

-10

Aplinkos apsaugos agentūra

 

 

Išmestas NH3 kiekis, kt (2005 m. – 32,4 kt)

28,9

29,16

29,16

29,16

 

1.5. sumažinti taršą KD2,5, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių

Išmetamų KD2,5 kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, proc.

-11,4

-20

-28

-36

Aplinkos apsaugos agentūra

 

 

 

 

Išmestas KD2,5 kiekis, kt (2005 m. – 20,2 kt)

17,9

16,16

14,55

12,93

 

2. Apriboti taršą sunkiaisiais metalais ir patvariaisiais organiniais teršalais, siekiant neviršyti 1990 m. išmesto kiekvieno jų kiekio, didžiausią dėmesį skiriant taršos mažinimui iš pagrindinių teršėjų

2.1. apriboti taršą sunkiaisiais metalais (kadmiu (toliau – Cd), švinu (toliau – Pb), gyvsidabriu (toliau – Hg), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių

Išmestas Cd kiekis, t (1990 m. – 0,355 t)

0,353

<0,355

 

Išmestas Pb kiekis, t (1990 m. – 150,352 t)

4,090

<150,352

 

Išmestas Hg kiekis, t (1990 m. – 0,618 t)

0,229

<0,618

 

2.2. apriboti taršą patvariaisiais organiniais teršalais (benzo(a)pirenu, benzo(b)fluorantenu, benzo(k)fluorantenu, indeno(1,2,3-cd)pirenu, dioksinais/furanais (toliau – PCDD/F), heksachlorbenzenu), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių

Išmestas benzo(a)pireno kiekis, t (1990 m. – 5,507 t)

3,405

 

<5,507

 

Išmestas benzo(b)fluoranteno kiekis, t (1990 m. – 7,333 t)

3,937

<7,333

 

Išmestas benzo(k)fluoranteno kiekis, t (1990 m. – 2,917 t)

1,522

 

<2,917

 

Išmestas indeno(1,2,3-cd)pireno kiekis, t (1990 m. – 2,741)

1,946

<2,741

 

Išmestas dioksinų/furanų (PCDD/F) kiekis, g I-TEQ (1990 m. – 28,219 g I-TEQ)

23,759

<28,219

 

Išmestas heksachlorbenzeno kiekis, kg (1990 m. – 11,131 kg)

0,364

<11,131

 

3. Modernizuoti aplinkos oro taršos atskaitomybės ir monitoringo sistemas, didinant jų rezultatų prieinamumą visoms suinteresuotoms šalims

3.1. padidinti išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos ir prognozių kokybę, patikimumą, išsamumą ir apskaitos ataskaitų viešinimą

Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų, vykdančių nacionalinės į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitos ir prognozavimo funkcijas, skaičius, vnt.

1

5

7

7

Aplinkos apsaugos agentūra

 

Lietuvių kalba parengta ir paviešinta išmetamų į aplinkos oro teršalų apskaitos ataskaitų, vnt.

0

1

(kiekvienais 2020–2030 m.)

Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta mokslinių taikomųjų tyrimų, skirtų oro taršos apskaitai, oro taršos mažinimui (valdymui), oro kokybės valdymui (vertinimui, prognozavimui, gerinimui), vnt.

0

≥1

≥1

≥1

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Atlikta visuomenės švietimo kampanijų dėl aplinkos oro taršos, aplinkos oro taršos šaltinių, aplinkos oro taršos poveikio oro kokybei, ekosistemoms, aplinkos oro taršos prieinamo mažinimo ir kt. susijusiomis temomis, vnt.

0

1

(kiekvienais 2020–2030 m.)

Aplinkos ministerija

3.2. stiprinti aplinkos oro taršos poveikio sveikatai ir ekosistemoms stebėsenos vykdymą ir jos vertinimo rezultatų viešinimą

1979 m. Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Tarptautinių bendradarbiavimo programų (ICP), pagal kurias vykdoma aplinkos oro taršos poveikio ekosistemoms stebėsena, skaičius, vnt.

2

2

3

5

Aplinkos apsaugos agentūra

 

Parengti ir paviešinti aplinkos oro taršos poveikio ekosistemoms vertinimo rezultatai, vnt.

0

1

(kiekvienais 2020–2030 m.)

Aplinkos apsaugos agentūra

 

Įsisavintas oro taršos poveikio sveikatai vertinimo metodas

0

1

(2019-2020 m.)

 

-

-

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC)

Parengti ir suinteresuotoms institucijoms pateikti preliminarūs aplinkos oro taršos poveikio sveikatai vertinimo rezultatai, vnt.

0

1

(2020–2021 m.)

-

-

NVSC

Parengti ir paviešinti aplinkos oro taršos poveikio sveikatai vertinimo rezultatai, vnt.

0

1

(kiekvienais 2020-2030 m.)

NVSC

Atlikta visuomenės švietimo kampanijų apie aplinkos oro taršos poveikį sveikatai, vnt.

0

1

(kiekvienais 2020-2030 m.)

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

 

 

 

 

*Ženklas „+“ rodo vertinimo kriterijaus reikšmės padidėjimą, „-“ – sumažėjimą.

** Renka informaciją apie vertinimo kriterijaus pasiekimo būklę iš institucijų, vykdančių atitinkamas Nacionalinio oro taršos mažinimo plano (toliau – Planas) įgyvendinimo priemones, ir kitų duomenų šaltinių, ją apibendrina, vertina ir teikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.

 

______________________________

 

 

part_b51d888ab490449d9f33174c28db75aa_end


 

Nacionalinio oro taršos

mažinimo plano

2 priedas

 

NACIONALINIO ORO TARŠOS MAŽINIMO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

 

Uždaviniai

Priemonės Nr.

Priemonės

Trumpas priemonės aprašymas

Priemonės tipas

Tikslas

Pagrindi-nis paveiktas sektorius

Atsakingi subjektai

Laikotarpis

Asignavimų poreikis*, tūkst. eurų

Tipas

Pavadinimas

Pradžia

Pabaiga

1.1. Sumažinti taršą sieros dioksidu (toliau – SO2), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui pramonės, viešosios elektros energijos ir šilumos gamybos sektoriuose

P1

SO2 sumažinimui skirtų gamybos moderniza-vimo priemonių įgyvendini-mas naftos perdirbimo pramonėje

Finansinės paskatos (dalies įgyvendinimo išlaidų kompensavimas) naftos perdirbimo įmonėms gamybos modernizavimo, susijusio su išmetamo SO2 kiekio mažinimu, priemonių įgyvendinimui

Ekonominė

Taršos mažinimo technologijų diegimas

Pramonės procesai

Valstybės lygiu

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

2021

2029

20.000

P2

Išankstinis eksploatuo-jamų vidutinių (1-50 MW) kurą deginančių įrenginių moderniza-vimas ar keitimas

Finansinės paskatos (dalies įgyvendinimo išlaidų kompensavimas) eksploatuojamų vidutinių kietąjį kurą deginančių įrenginių modernizavimui dėl išmetimų į aplinkos orą sumažinimo iki 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL 2015 L 313, p. 1), nurodytų ribinių verčių anksčiau, nei pagal šią direktyvą privaloma, ar keitimui (t. y. 1–5 MW įrenginiams – ribinių verčių atitikčiai nuo 2024-01-01; 5–50 MW įrenginiams – ribinių verčių atitikčiai nuo 2022-01-01)

Ekonominė

Taršos mažinimo technologijų diegimas,

Prietaisų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Pramonės procesai,
Energijos vartojimas

Valstybės lygiu

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija

2020

2024

20.000

P3

Integruoto išmetamųjų teršalų valymo metodo taikymas naftos perdirbimo pramonėje

Naftos perdirbimo produktų gamybos įrenginių optimizavimas, keičiant katilo degiklį ir didinant dujinio kuro deginimą šiluminės elektrinės katiluose

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Taršos mažinimo technologijų diegimas

Pramonės procesai,
Energijos vartojimas

Ūkio subjekto lygiu

Ūkio subjektai

2019

2030

-

P4

SO2 išmetimų mažinimo naftos perdirbimo pramonėje technologijos diegimas

Geriausius prieinamus gamybos būdus atitinkančios SO2 išmetimų iš elementinės sieros gamybos įrenginių mažinimo technologijos įdiegimas ir taikymas

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Taršos mažinimo technologijų diegimas

Pramonės procesai

Ūkio subjekto lygiu

Ūkio subjektai

2027

2030

-

P5

Daugiabučių renovacija(1)

Kasmet renovuoti (modernizuoti) 500 daugiabučių.

Šaltiniais grindžiamas taršos valdymas

Pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Energijos vartojimas,

Namų ūkis

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija

2019

2030

-

1.2. Sumažinti taršą azoto oksidais (toliau – NOx), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui transporto sektoriuje

P6

Ekologinio vairavimo įgūdžių formavimas ir skatinimas(1) (2)

Ekonomiško ir ekologiško transporto priemonės vairavimo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių ir gebėjimų formavimas ir skatinimas

Švietimas

Sąmonin-gesnis vartotojų elgesys

Transportas

Valstybės lygiu

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija,
Lietuvos transporto saugos administracija,

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2019

2030

-

P7

Finansinės paskatos rinktis mažiau taršias judumo priemones

Finansinės paskatos (fiksuoto dydžio vienkartinė kompensacija) fiziniams asmenims, atidavusiems nustatytą laiką Lietuvoje eksploatuotą taršų lengvąjį automobilį kaip eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, skirtos atsiskaityti už viešojo transporto paslaugas elektroninių bilietų sistemose arba įsigyti mažos taršos kriterijus atitinkantį lengvąjį automobilį

Ekonominė

 

Paklausos valdymas/ mažinimas, Perėjimas prie viešojo transporto arba mažiau taršių transporto priemonių

Transpor-tas

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija

2019

2022

30.000

P8

Miesto susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas

Finansinės paskatos savivaldybėms elektra, gamtinėmis dujomis ir (arba) vandeniliu varomų miesto susisiekimo viešojo transporto priemonių įsigijimui

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Transporto priemonių alternaty-vieji degalai,

Perėjimas prie viešojo transporto

Transportas

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Susisiekimo ministerija,
Savivaldybės

 

2021

2029

30.000

P9

Priemiestinio susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas

Finansinės paskatos savivaldybėms elektra, gamtinėmis dujomis ir (arba) vandeniliu varomų priemiestinio susisiekimo viešojo transporto priemonių įsigijimui

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Transporto priemonių alternaty-vieji degalai,

Perėjimas prie viešojo transporto

Transportas

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Susisiekimo ministerija,
Savivaldybės

2021

2029

30.000

P10

Geležinkelių elektrifika-vimas (1)

Geležinkelių elektrifikavimas ruože Kaišiadorys–Klaipėda

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Patobulinta transporto infrastruktū-ra,

Transporto priemonių alternaty-vieji degalai

Transportas

Ūkio subjektų lygiu

Susisiekimo ministerija

AB „Lietuvos geležinkeliai“

2022

2026

-

P11

Gamtinių dujų degalų infrastruktū-ros diegimas(1) (2)

Gamtinių dujų skirstymo sistemų, skirtų gamtinių dujų degalų papildymo punktams aprūpinti ir viešai prieinamų gamtinių dujų degalų papildymo punktų įrengimas

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Geresnė transporto infrastruk-tūra, Transporto priemonių alternaty-vieji degalai

Transportas

Valstybės lygiu

Energetikos ministerija,

Susisiekimo ministerija,

Savivaldybės

22019

22025

-

P12

Augalų juostų kūrimas

Augalų sodinimas šalia didžiausių taršos šaltinių miestuose (stacionarių taršos šaltinių, intensyvaus eismo vietų ir pan.), siekiant sumažinti teršalų sklidimą nuo taršos šaltinių

Pasekmių poveikio mažinimo

Neigiamo poveikio sveikatai mažinimas

Namų ūkis

Vietos lygiu

Savivaldybės

2019

2030

-

P13

Taršių transporto priemonių naudojimo miestuose patrauklumo mažinimas

Finansinės paskatos darnaus judumo priemonių įgyvendinimui Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Panevėžio m., Palangos m., Neringos, Druskininkų ir Birštono savivaldybėms, įsidiegusioms dyzelinu varomų transporto priemonių eismo ribojimo sistemas savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje

Šaltiniais grindžiamas taršos valdymas

Paklausos valdymas/

mažinimas

Transportas

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Susisiekimo ministerija,

Aplinkos ministerija,

Savivaldybės

2021

2029

20.000

P14

 

Transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemos taikymas

Siekiant mažinti techniškai netvarkingų transporto priemonių naudojimą, išbandyti ir įdiegti kilnojamą transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemą:

a)  vykdyti kilnojamos transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinio matavimo kelyje įrangos praktinį taikymą (edukacinio / informacinio pobūdžio pilotinis projektas) ir priimti sprendimą dėl nuotolinės stebėsenos sistemos taikymo;

b) įdiegti transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemą.

Reguliavi-mo,
Tyrimai

Sąmonin-gesnis vartotojų elgesys,

Taršos mažinimo technologijų diegimas transporto priemonėse

Transportas

Vietos lygiu

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija,

Susisiekimo ministerija

 

 

 

 

 

 

2022

 

 

 

 

 

2024

 

 

 

 

 

 

 

2023

 

 

 

 

 

2030

 

 

 

 

 

 

4.000

 

 

 

 

 

-

P15

 

Pranešimo apie kelyje eksploatuojamas aplinkos orą daugiau teršiančias transporto priemones sistemos sukūrimas

Siekiant mažinti techniškai netvarkingų transporto priemonių naudojimą, sukurti galimybę pranešti apie kelyje pastebėtą vizualiai matomą transporto priemonių dūmingumą:

a)   vykdyti edukacinio / informacinio pobūdžio pranešimo apie kelyje eksploatuojamas aplinkos orą daugiau teršiančias transporto priemones sistemos pilotinį projektą ir priimti sprendimą dėl pranešimo sistemos taikymo;

b)  įgyvendinti pranešimo apie kelyje eksploatuojamas aplinkos orą daugiau teršiančias transporto priemones sistemą.

Taršos iš taršos šaltinių kontrolė

Sąmonin-gesnis vartotojų elgesys,

Taršos mažinimo technologijų diegimas transporto priemonėse

Transporto

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Vidaus reikalų ministerija,

Susisiekimo ministerija

 

 

 

 

 

 

2021

 

 

 

 

2024

 

 

 

 

 

 

 

2023

 

 

 

 

2030

 

 

 

 

 

 

-

P16

Kelių naudotojo mokesčio pakeitimas

Pakeisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, nustatant, kad mokesčio dydžiai proporcingi nuvažiuotam atstumui; Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą, suskirstant transporto priemonės ir mokesčio dydį pagal transporto priemonės teršalų išmetimo standartus (EURO emisijos klases)

Fiskalinė

Paklausos valdymas/

mažinimas

Transportas

Valstybės lygiu

Susisiekimo ministerija,
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2019

2020

-

 

 

1.3. Sumažinti taršą nemetaniniais lakiaisiais junginiais (toliau – NMLOJ), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui naftos perdirbimo, naftos produktų saugojimo ir paskirstymo sektoriuje, namų ūkiuose

P17

NMLOJ išsiskyrimo vietų aptikimo ir NMLOJ išmetimo mažinimo sistemos tobulinimas

Finansinės paskatos (dalies išlaidų kompensavimas) naftos perdirbimo, naftos produktų saugojimo ir paskirstymo veiklą vykdantiems subjektams NMLOJ išsiskyrimo vietų nustatymo (aptikimo) ir NMLOJ išsiskyrimo mažinimo priemonių taikymui

Ekonominė

Geresnė pramonės procesų metu neorgani-zuotai išmetamų teršalų kontrolė,

Taršos mažinimo technologijų diegimas

Pramonės procesai

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija,

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

2021

2029

5.000

P18

NMLOJ nuotėkio aptikimo ir šalinimo metodų taikymas

Nesandarių naftos perdirbimo pramonės įrangos dalių nustatymas ir šių trūkumų pašalinimas, taikant rizikos vertinimu pagrįstą NMLOJ nuotėkio aptikimo ir remonto programą

Šaltiniais grindžiamas taršos valdymas

Geresnė pramonės procesų metu neorgani-zuotai išmetamų teršalų kontrolė,

Taršos mažinimo technologijų diegimas

Pramonės procesai

Ūkio subjekto lygiu

Ūkio subjektai

2019

2030

-

P19

Visuomenės švietimas apie tirpiklių vartojimą namų ūkiuose

Visuomenės švietimo kampanija (socialinė reklama) siekiant mažinti tirpiklių vartojimą namų ūkiuose

Informavi-mo, švietimo

Sąmoningesnis vartotojų elgesys,

Paklausos valdymas/ mažinimas

Namų ūkis

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija

2020

2020

20

1.4. Sumažinti taršą amoniaku (toliau – NH3), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui žemės ūkio sektoriuje

P20

Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso parengimas (atnaujini-mas)

Atnaujinto gerosios žemės ūkio praktikos kodekso (apimančio neorganinių trąšų pakeitimą organinėmis ir derliaus liekanų valdymą) parengimas ir taikymas sudarytų sąlygas mažinti neigiamą žemės ūkio poveikį dirvožemiui, vandens telkinių būklei, aplinkos orui ir klimatui

Švietimo

Žemės ūkio veiklos optimizavimas

Žemės ūkis

Valstybės lygiu

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija

2019

2019

20

P21

Neorganinių trąšų naudojimo mažinimo ir gerosios žemės ūkio praktikos kodekso įgyvendinimo skatinimas

Finansinės paskatos neorganinių trąšų naudojimo pakeitimui organinėmis trąšomis, organinių trąšų naudojimo technologijoms atnaujinti, gerosios žemės ūkio praktikos kodekso priemonėms, susijusioms su oro taršos mažinimu, įgyvendinti

Ekonominė

Mažataršis trąšų naudojimas, Patobulintas gyvulinin-kystės valdymas

Žemės ūkis

Valstybės lygiu

Žemės ūkio ministerija

2021

2029

5.000

P22

 

Mėšlo ir srutų laikymo ir tvarkymo reikalavimų peržiūra

Pakeisti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus,  susijusius su mėšlo ir srutų laikymu ir tvarkymu, išskyrus jų laikymą ir tvarkymą mažuose ir labai mažuose ūkiuose

Šaltiniais grindžiamas taršos valdymas

Patobulinta mėšlo ir srutų valdymo sistema

Žemės ūkio

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija,

Žemės ūkio ministerija

2021

2023

-

P23

Ūkinių gyvūnų laikymo vietų projektavimo techninių ir technologinių sprendimų peržiūra ir atnaujinimas

Atnaujinti kiaulidžių, galvijų pastatų, avininkystės ūkių, paukštininkystės ūkių, kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių projektavimo taisykles, papildant jas galimais naujais techniniais ir (ar) technologiniais sprendimais teršalų išmetimui į aplinkos orą valdyti.

Tokie reikalavimai neturi būti taikomi mažiems ir labai mažiems ūkiams.

Oro taršos iš ūkinės veiklos taršos šaltinių reguliavi-mas ir mažinimas

Oro taršos mažinimo technologijų diegimas

Žemės ūkis (gyvulininkystės sektorius)

Valstybės lygiu

Žemės ūkio ministerija,
Aplinkos ministerija

2020

2022

10

P24

Ūkinių gyvūnų laikymo vietų eksploatavimo bendrųjų taisyklių nustatymas

Nustatyti bendruosius privalomus techninius ir (ar) technologinius eksploatavimo reikalavimus kiaulių, galvijų, paukščių ir kitų gyvūnų laikymo pastatams kontroliuojant ir mažinant teršalų išmetimą į aplinkos orą.

Tokie reikalavimai neturi būti taikomi mažiems ir labai mažiems ūkiams

Oro taršos iš ūkinės veiklos taršos šaltinių reguliavi-mas ir mažinimas

Oro taršos mažinimo technologijų diegimas

Žemės ūkis (gyvulininkystės sektorius)

Valstybės lygiu

Žemės ūkio ministerija,
Aplinkos ministerija

2023

2024

20

P25

Amonio karbonato trąšų naudojimo teisinis reglamentavimas

Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatymo(3)  pagrindu parengti Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimus, kuriuose būtų įtvirtintas draudimas naudoti amonio karbonato trąšas.

Reguliavi-mo

Mažataršių trąšų naudojimas

Žemės ūkis

Valstybės lygiu

Žemės ūkio ministerija

2019

2019

-

1.5. Sumažinti taršą smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis (toliau – KD2,5), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių

 

2.1. Apriboti  taršą sunkiaisiais metalais (kadmiu (toliau – Cd), švinu (toliau – Pb), gyvsidabriu (toliau – Hg)), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių

 

2.2. Apriboti taršą patvariaisiais organiniais teršalais (benzo(a)pirenu, benzo(b)fluorantenu, benzo(k)fluorantenu, indeno(1,2,3-cd)pirenu, dioksinais/furanais (toliau – PCDD/F), heksachlorbenzenu), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių

 

1.3. Sumažinti taršą NMLOJ, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui naftos saugojimo ir transportavimo, namų ūkių sektoriuose

P26

Visuomenės informuotu-mo didinimas apie namų ūkių (būstų) šildymą

Informacinės kampanijos teikiant informacinę medžiagą ir ekspertų konsultacijas gyventojams susipažinti su:

- kietojo kuro ir atliekų deginimo poveikiu sveikatai;

- kietojo kuro ir atliekų deginimo poveikiu aplinkai;

- prievolėmis ir galimybėmis tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti šildymo katilus ir kaminus;

- galimybėmis įsirengti ekonomiškai naudingas ir energiškai efektyvias būsto šildymo sistemas;

- galimybėmis pagerinti pastato energetinį efektyvumą.

Švietimas

Sąmoningesnis vartotojų elgesys,

Perėjimas prie mažiau taršaus kuro,

Įrenginių efektyvumo didinimas

Energijos tiekimas

Valstybės lygiu

 

Vietos lygiu

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC),

kitos Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos,

Aplinkos ministerija,

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

Energetikos ministerija,

Savivaldybės

2020

2030

-

P27

Namų ūkiuose (būstuose) įrengtų kietojo kuro įrenginių modernizavimas ar keitimas

Finansinės paskatos kietojo kuro katilų modernizavimui ar keitimui atsinaujinančios energijos išteklius naudojančiomis šildymo sistemomis namų ūkiuose (būstuose), atsižvelgiant į vietovės aplinkos oro užterštumo lygį

Ekonominė

Įrenginių efektyvumo didinimas,

Perėjimas prie mažiau taršaus kuro

Energijos tiekimas

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Energetikos ministerija,
Aplinkos ministerija

2019

2029

50.000

P28

Namų ūkių (būstų) jungimosi prie centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sistemos skatinimas

Finansinės paskatos namų ūkiams (būstams), kurie jungiasi prie CŠT sistemos Savivaldybių specialiuosiuose šilumos ūkio planuose numatytoje CŠT zonoje (diferencijuota vienkartinė negrąžinamoji subsidija jungimosi prie CŠT sistemos išlaidoms ir šildymo išlaidoms prisijungus prie CŠT sistemos dalinai kompensuoti)

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Paklausos valdymas/

mažinimas,

Perėjimas prie mažiau taršaus kuro

Energijos vartojimas

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija

2021

2029

20.000

P29

Išmetamų į orą smulkiųjų kietųjų dalelių kiekio mažinimas naftos perdirbimo sektoriuje

Katalizinio krekingo įrenginio elektrostatinio filtro įrengimas naftos perdirbimo pramonėje

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Mažinimo technologijų diegimas

Pramonės procesai

Ūkio subjekto lygiu

Ūkio subjektai

2019

2020

-

P30

Namų ūkių (būstų) šildymo įrenginių inventoriza-vimas(1)

Visuotinai inventorizuoti namų ūkių (būstų) šildymo įrenginius

Tyrimai

Įrenginių efektyvumo didinimas

Energijos vartojimo

Valstybės lygiu

Savivaldybės,

Lietuvos statistikos departamentas,

Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija

2019

2022

-

3.1. Padidinti išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos  ir prognozių kokybę, patikimumą, išsamumą ir apskaitos ataskaitų viešinimą

P31

Administracinių gebėjimų stiprinimas ir Nacionalinės į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitos vykdymas, taikant kuo didesnį detalumo lygį

Didinti žmogiškuosius išteklius ir jų kompetencijas išmetamų į aplinkos teršalų apskaitos ir prognozių vykdymui taikant kuo didesnį detalumo lygį (TIER 2 metodą ar didesnį), kad būtų užtikrintas tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalaujamas apskaitos tikslumas, išsamumas, skaidrumas, nuoseklumas, duomenų atsekamumas, ir sprendimų aplinkos oro taršai mažinti priėmimas apskaitos duomenų pagrindu.

Tyrimai, planavimas

Aplinkos oro taršos monitoringo gebėjimų stiprinimas

Visi sektoriai

Valstybės lygiu

Aplinkos apsaugos agentūra,
Aplinkos ministerija

2020

2030

1.400

P32

Lietuvos oro taršos ataskaitų ir prognozių apžvalgų rengimas ir viešinimas

Kasmet parengti ir viešai paskelbti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms Lietuvos oro taršos apskaitos apžvalgas; kas dvejus metus parengti ir viešai paskelbti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms Lietuvos oro taršos prognozes

Tyrimai, informavi-mas

Aplinkos oro taršos monitoringo rezultatų viešinimo tobulinimas

Visi sektoriai

Valstybės lygiu

Aplinkos apsaugos agentūra

2019

2030

-

P33

Mokslinių taikomųjų tyrimų, skirtų oro taršos apskaitai, mažinimui (valdymui), oro kokybės vertinimui, prognozavi-mui ir gerinimui, plėtojimas

Vykdyti mokslinius taikomuosius tyrimus, skirtus oro taršos apskaitai, mažinimui (valdymui), oro kokybės vertinimui, prognozavimui ir gerinimui

Tyrimai

Tarpsektoriniai tyrimai

Visi sektoriai

Valstybės lygiu

Mokslo ir studijų institucijos,

Lietuvos mokslo taryba
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2020

2030

300

3.2. Stiprinti aplinkos oro taršos poveikio sveikatai ir ekosistemoms stebėsenos vykdymą ir jos vertinimo rezultatų viešinimą

P34

 

Aplinkos oro taršos poveikio ekosistemoms monitoringo stiprinimas

Plėtoti aplinkos oro taršos poveikio ekosistemoms stebėseną pagal 1979 m. Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Tarptautinių bendradarbiavimo programas (ICP), ją vykdyti, vertinti stebėsenos rezultatus ir juos viešai skelbti, didinti visuomenės informuotumą

Tyrimai, planavimas

Aplinkos oro taršos monitoringo gebėjimų stiprinimas

Visi sektoriai

Valstybės lygiu

Aplinkos apsaugos agentūra,
Aplinkos ministerija,
Mokslo ir studijų institucijos,

Valstybinė miškų tarnyba,

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos,

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2020

2030

1.500

P35

Aplinkos oro taršos poveikio sveikatai vertinimo stiprinimas

Įsisavinti aplinkos oro taršos poveikio sveikatai vertinimo metodą, parengti ir suinteresuotoms institucijoms pateikti aplinkos oro taršos poveikio sveikatai preliminarius vertinimo rezultatus, parengti ir paviešinti aplinkos oro taršos poveikio sveikatai vertinimo rezultatus, didinti visuomenės informuotumą apie jų sveikatai daromą oro taršos poveikį

Tyrimai, planavimas, informavi-mas

Aplinkos oro taršos poveikio vertinimo tobulinimas

Visi sektoriai

Valstybės lygiu

 

Vietos lygiu

NVSC,

Sveikatos apsaugos ministerija,

Aplinkos apsaugos agentūra,

Savivaldybės

2019

2030

445

 

(1) Priemonė numatyta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame LR Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“; įtraukta į Nacionalinio oro taršos mažinimo plano 2 priedą siekiant įvertinti jos poveikį oro taršos sumažėjimui.

(2) Priemonė numatyta Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje, patvirtintoje LR Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“; įtraukta į Nacionalinio oro taršos mažinimo plano 2 priedą siekiant vertinti jos poveikį oro taršos sumažėjimui.

(3) Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatymas (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1927 redakcija). Priemonė įtraukta į Nacionalinio oro taršos mažinimo plano 2 priedą siekiant vertinti jos poveikį oro taršos sumažėjimui.

* Galimi finansavimo šaltiniai: Klimato kaitos programa, Europos Sąjungos struktūriniai ir investiciniai fondai, valstybės biudžeto ir kitos teisėtai gautos lėšos.

____________________________________

 

part_a691f5a9205c46d6b653d11c0f63da5e_end


 

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano

3 priedas

 

ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIORITETAI IR TIKSLAI

 

1.  Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo 25 d. priimtoje rezoliucijoje „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“, (toliau – Darnaus vystymosi darbotvarkė) numatyti tam tikri tikslai, kurie apima oro taršos mažinimo aspektus. Darnaus vystymosi darbotvarkės trečias tikslas yra užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę, vienas iš jo įgyvendinimo uždavinių numato „iki 2030 metų reikšmingai sumažinti mirčių ir ligų, kurias sukėlė pavojingi chemikalai, oro, vandens ir dirvožemio tarša ir užterštumas, skaičių“. Vienuoliktas tikslas numato, jog turi būti pasiekta, kad miestai ir gyvenvietės taptų saugūs, atsparūs ir darnūs. Oro kokybės aspektas šio tikslo atveju išreikštas siekiu „iki 2030 metų sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei bei komunalinių ir kitų atliekų tvarkymui“. Dvyliktas tikslas numato poreikį užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius, iki 2020 metų užtikrinant aplinkai nekenksmingą chemikalų ir visų atliekų tvarkymą per jų gyvavimo ciklą, laikantis suderintų tarptautinių programų, ir labai sumažinti jų išmetimą į orą, vandenį ir dirvožemį, kad kuo labiau sumažėtų neigiamas jų poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai.

2.  Aplinkos oro apsauga ir oro kokybės valdymas Lietuvoje yra reglamentuojamas keliais pagrindiniais teisės aktais, kuriuose numatyti esminiai politikos prioritetai ir aspektai. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas nustato asmenų teises į švarų orą, pareigas saugoti aplinkos orą nuo taršos ir mažinti oro taršos žalą aplinkai ir žmonių sveikatai. Pabrėžtina, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas reglamentuoja oro taršos, susijusios su žmonių veikla, politikos aspektus, t. y. oro taršą iš antropogeninių taršos šaltinių ir nereglamentuoja radioaktyvios taršos ar taršos, galinčios atsirasti dėl gamtos procesų, ar taršos iš kitų valstybių. Aplinkos oro apsaugos įstatymo 3 straipsnyje nustatyti prioritetai, kuriais vadovaujantis turi būti formuojama aplinkos oro apsaugos sistema (žr. 1 pav.). Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane (toliau – Planas) oro taršos mažinimo (valdymo) priemonės numatytos atsižvelgiant į aplinkos oro apsaugos prioritetus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


1 paveikslas. Aplinkos oro apsaugos prioritetai ir jų įgyvendinimo priemonės

(duomenų šaltinis: Aplinkos oro apsaugos įstatymo 3 str.)

 

3.  Aplinkos oro apsaugos įstatyme nustatyti prioritetai apima kelias esmines sritis: šilumos ūkį, transporto priemonių ir susisiekimo paslaugų sektorių, gamybos sektorių. Pirmosios srities pagrindinėms priemonėms priskirtini veiksmai, kuriais siekiama griežtinti kietojo kuro vartojimo sąlygas ir plėtoti centralizuotą šilumos tiekimą. Antrosios srities priemonėmis siekiama mažinti naftos produktais varomų transporto priemonių naudojimą, tuo pat metu didinant elektra varomų transporto priemonių naudojimą. Trečioji sritis numato geriausių (aplinkos oro apsaugos požiūriu) prieinamų gamybos ir susisiekimo paslaugų organizavimo būdų ir technologijų diegimo didinimą.

4Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ (toliau – NAAS), III skyriuje aplinkos orui priskirta viena iš keturių prioritetinių aplinkos apsaugos sričių – aplinkos kokybės gerinimo. NAAS IV skyriaus 9.2 papunktyje numatytas ilgalaikis tikslas – 2050 m. Lietuvos tarša neturi viršyti limitų, oro kokybė privalo atitikti nustatytus oro kokybės reikalavimus, t. y. neviršyti nustatytų ribinių verčių, ir nekelti rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai.

5NAAS 49 punkte iškeltas tikslas oro kokybės apsaugos srityje – „užtikrinti, kad Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis neviršytų tarptautiniuose ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktuose nustatyto kiekio, oro teršalų koncentracija aplinkos ore neviršytų žmogaus sveikatai ir aplinkai nepavojingų aplinkos oro užterštumo lygių“. Siekiant šio tikslo ir vadovaujantis 1979 m. Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 2012 metais atnaujintame 1999 m. Protokole dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo (toliau – Geteborgo protokolas) Lietuvai nustatytais oro taršos mažinimo tikslais 2020 metams ir 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL 2016 L 344, p. 1) (toliau – Direktyva (ES) 2016/2284), Lietuvai nurodytais taršos sumažinimo tikslais 2030 metams, NAAS nustatytose esminėse politikos įgyvendinimo kryptyse nustatyti tam tikrų išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio mažinimo tikslai 2020 m. ir 2030 m. (žr. 1 lent.) ir nurodytos pagrindinės sritys, kuriose turi būti imamasi veiksmų nurodytiems tikslams pasiekti.

6.  Pažymėtina, kad Direktyvoje (ES) 2016/2284 2020 m. tikslai atitinka Geteborgo protokole nustatytus oro taršos mažinimo tikslus.

 

1 lentelė. Lietuvai nustatyti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio sumažinimo, palyginus su 2005 m., tikslai (proc.), juos atitinkančios didžiausio leistino išmetamo kiekio vertės 2020–2029 metais ir nuo 2030 m., faktiškai 2005 ir 2015 m. išmestas teršalų kiekis

Pavadinimas

Matavimo vienetai

Sieros dioksidas (toliau – SO2)

Azoto oksidai (toliau – NOx)

Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (toliau – NMLOJ)

Amoniakas (toliau – NH3)

Smulkiosios kietosios dalelės (toliau – KD2.5)

Išmestas kiekis 2005 m.

Tūkst. t

30,9

60,3

75

32,4

20,2

Išmestas kiekis 2015 m.

Tūkst. t

18,2

55

59,4

28,9

17,9

Iki 2020 m. sumažintinas išmetamo teršalo kiekis, palyginti su 2005 m

Proc.

55

48

32

10

20

Tūkst. t

17

28,9

24

3,2

4

Iki 2030 m. sumažintinas teršalo kiekis, palyginti su 2005 m

Proc.

60

51

47

10

36

Tūkst. t

18,5

30,8

35,3

3,2

7,3

Didžiausias leistinas išmetamo teršalo kiekis bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.

 

Tūkst. t

13,9

31,4

51

29,2

16,2

Didžiausias leistinas išmetamo teršalo kiekis nuo 2030 m.

Tūkst. t

12,4

29,5

39,7

29,2

12,9

(Šaltinis: Šaltinis: NAAS 50–54 punktai ir Aplinkos apsaugos agentūros duomenys)

 

7.  Lietuvai nustatyti oro taršos mažinimo tikslai beveik visų teršalų (išskyrus NH3) atveju yra labai ambicingi – siekiama sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį daugiau nei per pusę. Nuo 2005 iki 2015 m. išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekis Lietuvoje reikšmingai sumažėjo, tačiau vertės, iki kurių turi būti iki 2020 m. ir iki 2030 m. sumažintas išmetamas kiekvieno teršalo kiekis, yra daug mažesnės, todėl yra poreikis nustatyti ir taikyti papildomas aplinkos oro taršos mažinimo priemones.

8.  Įgyvendinant 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL 2008 L 152, p. 1) (toliau –Direktyva (ES) 2008/50/EB) 4 straipsnį, vadovaujantis Aplinkos oro apsaugos įstatymo 5, 7 ir 8 straipsniais ir siekiant taikyti oro kokybei vertinti ir valdyti ES nustatytus kriterijus ir metodus, remiantis pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnį vykdomo valstybinio aplinkos monitoringo duomenimis, Lietuvos teritorija suskirstyta į aglomeracijas ir zoną (žr. 2 lent.), kuriose vertinamas oro užterštumo lygis. Kiekvienoje aglomeracijoje ir zonoje įrengtos oro kokybės tyrimų stotys, kurių iš viso Lietuvoje yra 18.

 

2 lentelė. Lietuvos zonų ir aglomeracijų sąrašas

Pavadinimas

Gyventojų skaičius

Gyventojų skaičius 1 km2

Ribos

Stočių skaičius

Vilniaus miesto aglomeracija

554 409

1 382,6

Sutampa su Vilniaus miesto ribomis

4

Kauno miesto aglomeracija

358 111

2 281,0

Sutampa su Kauno miesto ribomis

3

Zona

2 472 359

38,2

Lietuvos Respublikos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų

11

(Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. 470/581 „Dėl zonų ir aglomeracijų sąrašų patvirtinimo“)

 

9.  Siekiant saugoti visuomenės sveikatą, Direktyvoje (ES) 2008/50/EB nustatytos aplinkos oro užterštumo normos, nustatytos žmonių sveikatos, ekosistemų ir augmenijos apsaugai. 3 lentelėje pateiktos ES taikomos aplinkos oro užterštumo normos (ribinės vertės) ir Pasaulio Sveikatos Organizacijos (toliau – PSO) rekomenduojamos ribinės vertės.

 

3 lentelė. ES nustatytos aplinkos oro užterštumo normos ir PSO rekomenduojami dydžiai

Teršalo pavadinimas

Vertinimo laikotarpis

Ribinė aplinkos oro užterštumo vertė, µg/m3

ES kriterijai

PSO gairės

SO2

10 minučių vidurkis

-

500

1 val. vidurkis

350 (negali būti viršyta daugiau kaip 24 kartus per kalendorinius metus)

-

24 val. vidurkis

125 (negali būti viršyta daugiau kaip 3 kartus per kalendorinius metus)

20

NOx

1 val. vidurkis

200 (negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus)

200

1 metų vidurkis

40

40

KD2,5

24 val. vidurkis

-

25

1 metų vidurkis

25

10

Kietosios dalelės (KD10)

24 val. vidurkis

50 (negali būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus)

50

1 metų vidurkis

40

20

Ozonas (O3)

8 val. vidurkis

120 (neturi būti viršijama daugiau nei 25 kartus per kalendorinius metus, imant trejų metų vidurkį)

100

(Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“ ir PSO Oro kokybės gairės dėl kietųjų dalelių, ozono, azoto dioksido ir sieros dioksido)

 

10.       Lietuvos oro kokybės vertinimo reikalavimai, atitinkantys nustatytus Direktyvoje (ES) 2008/50/EB, nustatyti Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

11.       Aplinkos oro teršalų mažinimo galimybės daugiausia priklauso nuo tam tikrų ūkio sektorių veiklos, todėl tų sektorių veiklos reguliavimas, ribojimas, skatinimas ar kitoks valdymas gali turėti reikšmingos įtakos nustatytiems tikslams pasiekti (žr. 2 pav.).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


2 paveikslas. Didžiausią teršalų išmetimo į aplinkos orą mažinimo potencialą turintys sektoriai

(Šaltinis: NAAS 50–54 punktai)

______________________________

 

part_ab158706331c4672b90d392269e0efcc_end


 

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano

4 priedas

 

NACIONALINIO ORO TARŠOS MAŽINIMO PLANO TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ RYŠYS SU KITOMIS SUSIJUSIOMIS POLITIKOS SRITIMIS

 

1Aplinkos oro užterštumo mažinimo ir oro kokybės gerinimo aspektai yra įvardinti įvairių sektorių strategijose: energetikos, susisiekimo, žemės ūkio, taip pat sveikatos apsaugos. Aplinkos oro taršos mažinimas yra glaudžiai susijęs su klimato kaitos neigiamo poveikio mažinimu – įgyvendinant klimato kaitos poveikio mažinimo tikslus ir priemones prisidedama prie oro taršos mažinimo ir oro kokybės gerėjimo.

2. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme numatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus ir pasiekti Nacionalinėje aplinkos apsaugos srategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ (toliau – NAAS) nustatytus tikslus, Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), 83 punkte yra numatyta žmogaus ir gamtos darna, kuria siekiama darniu žmogaus ir gamtos sambūviu formuojant aplinkos oro kokybės politiką, numatančią kelis esminius siekius. Visų pirma, Vyriausybė sieks horizontalaus tikslo, t. y. kad oro kokybė Lietuvoje būtų palanki visoms gyvybės formoms. Šiam tikslui pasiekti būtinas transporto, pramonės, žemės ūkio, miestų planavimo politikos, nuolatinės oro kokybės stebėsenos, visuomenės įsitraukimo, visų susijusių viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių partnerių bendradarbiavimo, kurio bus siekiama tokiomis priemonėmis:

2.1. plėtojant darnaus transporto politiką, t. y. siekiant didinti krovinių pervežimą geležinkeliais, o keleivių – viešuoju transportu;

2.2. diegiant skatinamąsias priemones, skirtas užtikrinti, kad žmogaus sveikatai pavojingos kietųjų dalelių ribinės vertės nebūtų viršijamos.

3. Įgyvendinant Vyriausybės programos 83.2 papunktyje nurodytą priemonę, pirmiausia dėmesys skiriamas taršos, kylančios iš mažųjų deginimo įrenginių ir individualių gyvenamųjų namų, ypač urbanizuotose teritorijose, mažinimui, kietojo, iškastinio kuro deginimo mažinimui privačiuose būstuose, kontrolės griežtinimui, kad nebūtų deginamos atliekos namų ūkiuose.

4. Taigi, Vyriausybės programoje yra numatytas vienas horizontalus aplinkos oro kokybės politikos tikslas, kuris yra sudėtinis jo įgyvendinimo ypatumų požiūriu, kadangi reikalauja įvairių sektorių indėlio. Tarp pagrindinių sektorių ir sričių išvardinami transporto, šilumos ūkio, atliekų tvarkymo, pramonės, žemės ūkio, miestų planavimo politikos, nuolatinės oro kokybės stebėsenos. Pabrėžtina, kad didelis dėmesys skiriamas namų ūkiams šilumos ūkio ir atliekų kontekste. Taip pat pabrėžiamas bendradarbiavimo tarp įvairių sektorių poreikis.

5. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), numatytos su oro taršos mažinimu susijusios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti aplinką, tinkamą darniai gyventi visoms gyvybės formoms (žr. 1 lent.). Vyriausybės programoje numatytos teisinės ir ekonominės priemonės, skirtos sumažinti oro taršą, skirstytinos į kelias esmines grupes pagal taikymo sritį: aplinkos oro apskaitos valdymo, šilumos ūkio, žemės ūkio, transporto. Aplinkos oro apskaitos valdymo priemonė numato į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitos tobulinimą. Tuo metu kita šiai grupei priskiriama priemonė numato nacionalino oro taršos mažinimo plano (toliau – Planas) parengimą. Šilumos ūkiui nustatytos priemonės apima kuro kokybės reikalavimų nustatymą, reikalavimų kurą deginantiems įrenginiams nustatymą, centralizuoto šilumos tiekimo plėtojimą. Oro taršos mažinimo žemės ūkyje siekiama atnaujinant ir taikant gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą ir naudojant finansines priemones oro taršai amoniaku mažinti. Transporto sektorių apimančios priemonės skirtos vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimui mažinti, transporto priemonių poveikiui aplinkai įvertinti ir pasiūlymams, kaip jį mažinti, pateikti. Pabrėžtina, kad tarp šių priemonių nėra tokių, kurios būtų skirtos oro taršai iš pramonės, tarp jos naftos perdirbimo ar chemijos pramonės, mažinti.

 

1 lentelė. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytos teisinės ir ekonominės priemonės, skirtos sumažinti oro taršą

Numatytos priemonės

Susijusi sritis ar sektorius

Administracinių gebėjimų sustiprinimas ir nacionalinės į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitos vykdymas, taikant kuo didesnį detalumo lygį (TIER 2 ar didesnį), kad būtų užtikrintas tarptautinių ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų reikalaujamas apskaitos tikslumas, išsamumas, skaidrumas, nuoseklumas, duomenų atsekamumas, ir sprendimų aplinkos oro taršai mažinti priėmimas apskaitos duomenų pagrindu

Plano parengimas, siekiant veiksmingai įgyvendinti oro taršos mažinimo 2020 ir 2030 m. tikslus

Aplinkos oro apskaitos valdymas

Mokslinis medienos kompozitų (plokščių) gamybos ir naudojimo atliekų panaudojimo įvairaus pajėgumo kurą deginančiuose įrenginiuose, įskaitant naudojamus namų ūkiuose būstams šildyti, galimybių įvertinimas, siekiant nustatyti kietojo kuro kokybės reikalavimus

Kietojo biokuro kokybės reikalavimų, taikytinų Lietuvoje naudojamam (ypač mažuose ir vidutinio dydžio kurą deginančiuose įrenginiuose) biokurui ir kitų rūšių kurui, nustatymas ir taikymas ir jų laikymosi kontrolės užtikrinimas

Griežtesnių vidutinio dydžio (1–50 MW) kurą deginančių įrenginių eksploatavimo reikalavimų, įskaitant išmetamų teršalų ribines vertes ir jų laikymosi kontrolę pagal ES reikalavimus, nustatymas

Teisinių ir finansinių priemonių nustatymas siekiant, kad didinant gyventojų tankį užstatytose teritorijose, kuriose veikia aplinkosaugos požiūriu efektyvi centralizuoto šilumos tiekimo sistema, nauji šilumos vartotojai toje teritorijoje būtų aprūpinami centralizuotai tiekiama šiluma arba šilumos energijos gamybai naudotų elektros, saulės ar geoterminę energiją

Šilumos ūkis

Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso atnaujinimas ir taikymas, siekiant mažinti neigiamą žemės ūkio poveikį vandens telkinių būklei, aplinkos orui ir klimatui

Priemonių, mažinančių aplinkos oro taršą amoniaku, skatinimas ir rėmimas, panaudojant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšas ir kitus galimus finansavimo šaltinius

Žemės ūkis

Palaipsnis vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimo mažinimas

Transporto priemonių poveikio aplinkai įvertinimas ir pasiūlymų (priemonių), kaip jį mažinti, pateikimas

Transportas

(Šaltinis: Vyriausybės programos įgyvendinimo planas: 1.5.3 darbo 1–8, 10, 16 punktai)

 

6. Be minėtų oro taršai mažinti skirtų priemonių Vyriausybės programoje taip pat numatytos netiesiogiai oro taršai mažinti skirtos, tačiau prie taršos mažinimo prisidėsiančios priemonės (žr. 2 lent.). Kaip matyti 2 lentelėje, numatytos susijusios priemonės suskirstytos į tam tikras grupes pagal jų įgyvendinimo rezultatų pobūdį. Pirmosios grupės priemonės labiau susiję su apskaitos valdymu, ypač stebėsena. Energetikos grupei priskirtos priemonės apima siekį keisti katilus namų ūkiuose, tokiu būdu pakeičiant naudojamą kuro rūšį bei finansinį skatinimą energetiniam efektyvumui didinti energetikos įmonėse. Renovacijos priemonė numato atnaujinti po 500 daugiabučių namų. Pramonei skirta priemonė numato finansinių paskatų naudojimą skatinant efektyvų energijos naudojimą. Transporto priemonės numato geležinkelių elektrifikavimą, elektromobiliams būtinos infrastruktūros kūrimą, kombinuoto judumo mieste sistemų plėtrą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, mokestinius pakeitimus ir pan. Viešajame sektoriuje numatyta ekologinių principų plėtra. Tuo metu viešinimo ir informavimo srityje dėmesys sutelktas į informacijos apie aplinką kokybės gerinimą ir vartotojų švietimą efektyvaus energijos vartojimo srityje. Atsinaujinančių energijos išteklių srityje numatyta vėjo energetikos ir biodujų plėtra, alternatyvių degalų naudojimas transporto sektoriuje, hidroelektrinės projekto vertinimas ir teisinių ir kitų priemonių paskirstytosios generacijos plėtros srityje parengimas ir įgyvendinimas.

 

2 lentelė. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytos netiesiogiai oro taršai mažinti skirtos priemonės

Numatytos priemonės

Susijusi sritis ar sektorius

Aplinkosaugos atžvilgiu funkcionalios tręšimo ir stebėsenos sistemos sukūrimas

Pavojingų cheminių medžiagų stebėsenos ir kontrolės sistemos veiksmingumo didinimas, prireikus pavojingų medžiagų mažinimo ir prevencijos priemonių nustatymas ir įgyvendinimas

Aplinkos monitoringo aprašo parengimas ir patvirtinimas, užtikrinant efektyvų duomenų surinkimą, panaudojimą valdymo sprendimams priimti ir tarptautiniams įsipareigojimams įgyvendinti

Pavojingų cheminių medžiagų žmogaus biologinėse terpėse stebėsenos vykdymo mechanizmo sukūrimas

Stebėsena, apskaita, kontrolė

Neefektyvių namų ūkių katilų pakeitimas į efektyvesnes technologijas, naudojančias atsinaujinančius išteklius šilumos gamybai

Susitarimų dėl energinio efektyvumo priemonių finansavimo ir įgyvendinimo pasirašymas su energetikos įmonėmis

Energetika

Kasmet ne mažiau kaip po 500 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimas

Renovacija

Finansinių priemonių, skatinančių efektyviai vartoti energiją pramonėje, optimizavimas

Pramonė

Geležinkelių neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, elektrifikuojant geležinkelio linijas

Elektromobilių įkrovimo prieigų tinklo plėtra magistraliniuose keliuose

Vietinio (miesto ir priemiestinio) viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas ekologiškomis transporto priemonėmis

Privataus ir viešojo transporto jungties aikštelių (angl. Park and Ride ir Bike and Ride) bei dviračių dalijimosi sistemų (angl. Bike sharing) įrengimas miestuose

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto sektoriuje skatinimas

Valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimas kelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus

Dviračių takų, dviračių ir pėsčiųjų takų, dviračių juostų plėtra ir rekonstrukcija valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose

Laikinės kelių naudotojo apmokestinimo sistemos (eurovinjetė) transformavimas į atstuminę elektroninę mokesčio sistemą, atitinkančią principą „teršėjas moka – naudotojas moka“

Transportas

Rekomendacijų viešojo sektoriaus institucijoms, įstaigoms ir valstybės įmonėms dėl ekologinių principų perkėlimo į viešąjį sektorių, tausaus išteklių naudojimo parengimas ir metodinės pagalbos įdiegiant Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba kitą aplinkosaugos standartą ir jį taikant teikimas

Viešasis sektorius

Informacijos apie aplinką kokybės pagerinimas ir jos prieinamumo padidinimas, įgyvendinant aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimo (infrastruktūros modernizavimo) projektus

Vartotojų skatinimo efektyviau vartoti energiją informacinės kampanijos įgyvendinimas

Informavimas, viešinimas

Išsamių vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje galimybių tyrimų atlikimas ir projektų įgyvendinimo sąlygų parengimas

Vėjo elektrinių sausumoje papildomos galios galimybių, poreikių ir sąnaudų įvertinimas ir šios srities plėtra

Biodujų energijos galimybių, poreikių įvertinimas ir šios srities plėtra

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) 5 bloko projekto tikslingumo įvertinimas ir, atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, projekto įgyvendinimo pradžia

Alternatyvių degalų transporto sektoriuje naudojimas

Paskirstytosios generacijos plėtrą skatinančių teisinio reglamentavimo, administracinės naštos mažinimo ir vartotojų informavimo priemonių parengimas ir įgyvendinimas

Atsinaujinantys energijos ištekliai (toliau – AEI)

(Šaltinis: Vyriausybės programos įgyvendinimo planas)

 

7. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (toliau – Bendrasis planas), 45 punkte nustatyti oro taršos mažinimo prioritetai yra besąlyginis „teršėjas moka“ principo įgyvendinimas ir oro kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimas labiausiai užterštose teritorijose, ypač didžiuosiuose miestuose ir intensyvaus eismo greitkeliuose. Bendrojo plano 30 punkte įvardinti tikslai ir uždaviniai aplinkos kokybės apsaugos srityje, kurie turėtų prisidėti prie kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros palaikymo. Tarp šių tikslų išskirtini tikslai, prisidėsiantys prie aplinkos oro kokybės gerinimo, pavyzdžiui, energetikos ir žemės ūkio ekologizavimas, transporto priemonių keliamos taršos mažinimas. Be to, Bendrojo plano 34 punkte nurodyta, kad šalyje, siekiant mažinti oro taršą iš stacionarių šaltinių, automobilių bei geležinkelių transporto būtina įgyvendinti kompleksinę planavimo, reglamentavimo bei inžinerinių technologinių priemonių sistemą, skirtą oro taršai mažinti. Svarbiausiu transporto infrastruktūros raidos prioritetu yra automobilių transporto plėtra, taip pat numatytas esamų automobilių kelių modernizavimas ir važiavimo sąlygų per miestus gerinimas. Elektros energetikos srityje numatoma naujų energijos rūšių ir gamybos šaltinių paieška ir įdiegimas. Šilumos energetikos sritis yra viena iš reikšmingiausių oro taršos mažinimo kontekste, todėl svarbu išskirti šilumos energetikos prioritetus. Bendrojo plano 38 punkte numatyta parengti detalią šilumos energetikos infrastruktūros plėtros strategiją ir programą įvertinant kiekvienos savivaldybės esamą situaciją bei modernizuoti centrines šilumos tiekimo sistemas, jas plačiau pritaikant elektros energijos gamybai, sudarant galimybę vartotojui tiksliai žinoti tiekiamos šilumos kiekį ir jį reguliuoti. Pramonės srityje Bendrasis planas numato prioritetus, susijusius su oro taršos mažinimu ir oro kokybės gerinimu, t. y. turimų išteklių racionalų naudojimą, teritorinį pramonės ir verslo plėtros harmoningą derinimą. Siekiant proporcingiau išdėstyti pramonės objektus šalies teritorijoje tokiu būdu išdėstant stacionarius taršos šaltinius skirtingose vietose, Bendrajame plane rekomenduojama išdėstyti pramonės objektus šiaurės rytų bei pietvakarių zonose. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrojo plano galiojimas pasibaigs 2020 m., pradėtas rengti naujas planas, kuriame pasiūlyti sprendimai galios iki 2030 m., o pasiūlyta vizija – net iki 2050 m. Siekiama, kad naujai rengiamas Bendrasis planas taptų pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu.

8. Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ (toliau – Valstybės pažangos strategija), 6.3 papunktyje aplinkos oro taršos mažinimo aspektai yra išreikšti per sumanios ekonomikos kūrimo prizmę. Pažangos strategijoje nurodoma, kad aplinka yra „pridėtinės vertės, stabilumo ir ilgalaikės pažangos kūrimo visose ūkio šakose pagrindas“. Todėl būtina plėtoti tokias technologijas, kurios kuo mažiau kenktų aplinkai ir užtikrintų darnų ir išteklius tausojantį augimą. Pažangos strategijoje dėmesys atkreipiamas į energetikos sektorių, nurodant, kad būtina yra energetinė nepriklausomybė ir nuoseklus aplinką tausojančių išteklių panaudojimas. Tam, kad būtų saugoma aplinka, šalyje turėtų vyrauti socialiai atsakingas verslas, o ekonomikos plėtra turėtų būti paremta darniu išteklių naudojimu. Esminės pokyčių iniciatyvos šiuo atveju yra:

8.1. ugdyti aplinkai palankią verslo kultūrą ir skatinti „žaliosios“ ekonomikos vystymąsi, atliekant ne tik „žaliuosius“, bet ir darniuosius viešuosius pirkimus;

8.2. didinti paskatas verslui investuoti į „žaliąsias“ technologijas, prekes ir paslaugas;

8.3. diegti pažangias, išteklius tausojančias ir aplinkos taršą bei klimato kaitą mažinančias technologijas ir gaminius pramonės, energetikos ir transporto sektoriuose.

9. Aplinkos oro taršos mažinimo aspektai, visų pirma, aptariami nacionalinėse vystymosi ar plėtros strategijose, apimančiose įvairių sektorių darnią, tarpusavyje susijusią raidą vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (toliau – Nacionalinė darnaus vystymosi strategija), numato ilgalaikį tikslą „užtikrinti nepavojingą žmonių sveikatai ir atitinkančią reikalavimus oro kokybę visoje šalies teritorijoje, pasiekti, kad į atmosferą išmetamų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugėtų dvigubai lėčiau, negu auga gamyba ir paslaugos, o ozono sluoksnį ardančios medžiagos iš viso nebūtų vartojamos”. Vienas iš šios strategijos ilgalaikių uždavinių yra užtikrinti, kad nebūtų viršijami aplinkos oro taršos normatyvai, o vienas iš trumpalaikių uždavinių – užtikrinti, kad įgyvendinant oro taršos mažinimo priemones, kietųjų dalelių koncentracija neviršytų nustatytų aplinkos oro kokybės normų. Siekiant minėto ilgalaikio tikslo yra numatytos tokios priemonės, įgyvendintinos iki 2020 m.:

9.1. rengti ir tobulinti aplinkos oro taršos ir kokybės vertinimą ir valdymą reglamentuojančius teisės aktus;

9.2. nustatytaisiais terminais atnaujinti Aplinkos oro kokybės vertinimo programą, jos įgyvendinimo priemonių planą ir savivaldybių programas aplinkos oro užterštumo lygiui mažinti ir veiksmingai juos įgyvendinti;

9.3. remti inovatyvių ir efektyvių technologijų, darančių mažiausią neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, diegimą;

9.4. plėtoti visuomeninį transportą.

10. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje nustatyti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai ir kryptys bei vertinimo kriterijai.

 

3 lentelė. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje nustatyti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai ir kryptys bei vertinimo kriterijai

Tikslai (ilgalaikiai ir trumpalaikiai)

Tikslai, uždaviniai, kryptys

Priemonės

Ilgalaikiai tikslai – užtikrinti nepavojingą žmonių sveikatai ir atitinkančią reikalavimus oro kokybę visoje šalies teritorijoje, pasiekti, kad į atmosferą išmetamų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugėtų dvigubai lėčiau, negu auga gamyba ir paslaugos, o ozono sluoksnį ardančios medžiagos iš viso nebūtų vartojamos

Užtikrinti, kad išmetamų į atmosferą teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukuriamo bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) vienetui sumažėtų perpus ir neviršytų nustatytųjų nacionalinių limitų

Užtikrinti, kad šiluminėse elektrinėse iki 2015 metų būtų pasiekti naujiems dideliems kurą deginantiems įrenginiams nustatyti aplinkosaugos reikalavimai

Organizuoti ir koordinuoti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinės strategijos įgyvendinimą

Ekonominėmis priemonėmis skatinti naudoti biologinį kurą ir gaminti elektrą ir šilumą kogeneracinėse elektrinėse

Nustatyti ES oro kokybės gerinimo ir klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimą užtikrinančius nacionalinius strateginius ūkio sektorių vystymo tikslus, atitinkančius sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių, amoniako ir smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) 2020 metų nacionalinius emisijos limitus

Parengti Nacionalinę į atmosferą išmetamo teršalų kiekio valdymo (ribojimo) iki 2020 metų programą ir koordinuoti jos įgyvendinimą

Užtikrinti, kad nebūtų viršijami aplinkos oro taršos normatyvai

Rengti ir tobulinti aplinkos oro taršos ir kokybės vertinimą ir valdymą reglamentuojančius teisės aktus

Nustatytaisiais terminais atnaujinti Aplinkos oro kokybės vertinimo programą, jos įgyvendinimo priemonių planą ir savivaldybių programas aplinkos oro užterštumo lygiui mažinti ir veiksmingai juos įgyvendinti

Remti inovatyvių ir efektyvių technologijų, darančių mažiausią neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, diegimą

Plėtoti visuomeninį transportą

Trumpalaikiai tikslai – pasiekti, kad vystantis pramonės, energetikos ir transporto sektoriams iki 2010 metų į atmosferą išmetamų teršalų kiekis nedidėtų, palyginti su 2001–2005 metais, tinkamai naudojant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, privačias lėšas ir ES paramą

Užtikrinti, kad būtų įgyvendinti taršos mažinimo reikalavimai didelėse deginimo įmonėse

Užtikrinti, kad bendras sieros dioksido (SO2) ir azoto oksidų (NOx) kiekis, išmetamas 2009–2010 metais gaminant elektros energiją, neviršytų Lietuvos stojimo į ES sutartyje nustatytų normatyvų

Užtikrinti, kad į atmosferą išmetamas sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių ir amoniako kiekis neviršytų nustatytųjų nacionalinių limitų

Parengti Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektus – nustatyti savivaldybių atsakomybę už aplinkos oro kokybės valdymo priemonių nustatymą ir įgyvendinimą

Nustatyti biokurą ir biodegalus naudojančių įrenginių taršos normatyvus

Užtikrinti, kad įgyvendinant oro taršos mažinimo priemones kietųjų dalelių koncentracija neviršytų nustatytųjų aplinkos oro kokybės normų

Sukurti transporto priemonių keliamos taršos reguliavimo sistemą, laikantis atsakomybės („teršėjas moka“) principo

Ilgalaikiai tikslai – sukurti socialiniu, aplinkos ir ekonominiu požiūriais tinkamiausią komunalinių, gamybos ir kitoje ūkio veikloje susidarančių atliekų tvarkymo sistemą, sumažinti atliekų susidarymą ir jų neigiamą poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai, užtikrinti racionalų atliekų energijos išteklių naudojimą, informavimą ir švietimą atliekų tvarkymo klausimais

Veiksmingai naudoti atliekų energetinius išteklius

 

Ilgalaikiai tikslai – sukurti saugią, ekonomiškai efektyvią ir palankią aplinkai transporto sistemą, daugiau naudojančią alternatyvių degalų, sumažinti transporto neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas laisvam ir saugiam keleivių vežimui

Padidinti transporto sektoriaus ekonominį ir ekologinį veiksmingumą ir pasiekti, kad degalų sąnaudos ir į orą išmetamų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis didėtų dvigubai lėčiau nei krovinių ir keleivių pervežimo apimtis 

Gerinti kelių infrastruktūrą, nutiesti pagrindinius Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“, numatytus miestų aplinkkelius

Teikti prioritetą valstybinės reikšmės rajoninių kelių, kuriais naudojasi viešasis maršrutinis transportas, asfaltavimui

Didžiuosiuose miestuose diegti modernias koordinuoto automatinio eismo valdymo sistemas, reaguojančias į eismo pokyčius

Įgyvendinti švietimo priemones, kurios skatintų transporto priemonių savininkus teikti pirmenybę mažiau degalų naudojančioms ir ne tokioms taršioms, taip pat mažesnį triukšmą keliančioms kelių transporto priemonėms

Plėtoti aplinką mažiau teršiantį ir mažesnį poveikį žmonių sveikatai turintį transportą, ypač geležinkelių ir jūrų transportą, multimodalines (daugiarūšes) ir intermodalines (įvairiarūšes) transporto sistemas

Ekonominėmis priemonėmis užtikrinti, kad krovinių vežimas geležinkeliu ir jūrų transportu būtų ekonomiškai racionalesnis ir nuolat didėtų, dėl to mažėtų oro tarša, taip pat plėtoti vandens transporto infrastruktūrą ir taip didinti galimybes naudoti ekologiškai švaresnį vandens transportą

Skatinti logistikos centrų infrastruktūros plėtrą ir siekti, kad būtų vis plačiau naudojamos daugiarūšio transporto sistemos, maksimaliai naudojant visų rūšių transporto potencialą

Plėsti vandens kelių tinklą ir reikalingą vandens turizmui viešąją infrastruktūrą

Plėtoti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą miestuose, gyvenvietėse, užmiesčio ir valstybinės reikšmės keliuose

Mažinti Lietuvos transporto sistemos, ypač geležinkelių, atskirtį – įgyvendinti ir plėtoti projektą „Rail Baltica“

Atlikus ekonominį vertinimą, apsispręsti dėl giliavandenio jūrų uosto statybos

Integruoti aplinkos ir visuomenės sveikatos saugos aspektus į nacionalinės transporto politikos sprendimo priėmimo, stebėsenos ir poveikio vertinimo procesus

Atsižvelgiant į kasmetines galimybes, parengti ir įgyvendinti žvyrkelių asfaltavimo planus, taip gerinti eismo sąlygas ir mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai

Didinti kelių transporto veiklos energinį veiksmingumą

Siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrinti eismo saugą kelių transporte, diegti efektyvesnes kontrolės sistemas

Trumpalaikiai tikslai – sukurti ekonomines ir teisines sąlygas, skatinančias mažiau aplinką teršiančio ir saugesnio transporto vystymąsi, geriau organizuoti ir reguliuoti kelių transporto eismą, didinti jo saugumą, mažinti oro taršą ir triukšmą, pasiekti, kad oro tarša ir triukšmas miestuose neviršytų leistinų normatyvų

Sumažinti tranzitinio transporto srautus per miestus ir ypač centrines jų dalis

Įdiegti miestų transporto reguliavimo sistemas, sureguliuoti transporto srautus miestuose taip, kad jo būtų mažiau miestų centruose, sumažėtų transporto spūstys, oro tarša ir triukšmas

Plėtoti viešąjį transportą, teikti pirmenybę ne tokioms taršioms ir mažesnį triukšmą keliančioms transporto priemonėms

Plačiau taikyti ekonomines ir administracines priemones, ribojančias kelių transporto priemonių keliamą oro taršą ir triukšmą

Ilgalaikis tikslas – sukurti naujausiomis, palankiomis aplinkai technologijomis pagrįstą, ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriais veiksmingą pramonę

Padidinti gamybos ir gaminių ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, pasiekti, kad BVP vienetui pagaminti energijos ir vandens reikėtų mažiau, pagal šiuos rodiklius pasiekti 2003 metų ES valstybių vidurkį

Remti pramonės įmonėse ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą didinančių priemonių taikymo iniciatyvą

Užtikrinti, kad cheminės medžiagos būtų gaminamos, tvarkomos ir naudojamos taip, kad nekeltų didelio pavojaus žmonių sveikatai ir atitiktų ES cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) reglamentą ir jo įgyvendinimo priemonių planą

Skatinti keisti gamybai naudojamas pavojingas aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagas mažiau pavojingomis medžiagomis, o išsenkančius išteklius – atsinaujinančiais ištekliais

Trumpalaikiai tikslai – sumažinti neigiamą pramonės poveikį aplinkai, padidinti vietinių atsikuriančiųjų ir antrinių žaliavų perdirbimą, plačiau diegti švaresnės gamybos metodus ir kitas darnaus pramonės vystymosi priemones

Pasiekti, kad teršalų išmetimas į orą augtų ne mažiau kaip du kartus lėčiau nei gamyba

Nustatytąja tvarka ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuoti pramonės ir energetikos įmonių oro taršos mažinimo ir monitoringo sistemų diegimo projektus

Kuo daugiau Lietuvos pramonės įmonėse taikyti gaminių būvio ciklo vertinimo ir kitas darnaus pramonės vystymosi priemones (aplinkos vadybos sistemas, ekologinį gaminių projektavimą, ekologinį ženklinimą, darnaus pramonės vystymosi ataskaitas)

Platinti informacinę ir metodinę medžiagą apie darnaus pramonės vystymosi priemones ir jų taikymą

Sumažinti neigiamą pramonės poveikį aplinkai ir pasiekti, kad kuo daugiau Lietuvos pramonės įmonių taikytų švaresnės gamybos metodus

Remti sertifikuotų aplinkos vadybos sistemų (ISO 14001 ir EMAS) diegimą pramonės įmonėse

Didinti antrinių žaliavų perdirbimą

Remti privataus kapitalo investicijų į vietinių antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo pajėgumų kūrimą iniciatyvą

Ilgalaikiai tikslai – sukurti saugų, palankų aplinkai, konkurencingą ir į bendrą ES energetikos sistemą integruotą energetikos sektorių, užtikrinti patikimą ir diversifikuotą energijos išteklių tiekimą, padidinti energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą, išplėsti atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimą

Didinti elektros energijos, šilumos gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą, sumažinti energijos nuostolius skirstomuosiuose tinkluose

Koordinuoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimą ir plėtrą, šilumos tiekimo tinklų renovavimą – sudaryti sąlygas šilumos gamintojams konkuruoti, o vartotojams – galimybę reguliuoti šilumos suvartojimą

Organizuoti elektros energijos tiekimo infrastruktūros atnaujinimą (transformatorių pastočių modernizavimą, iš dalies – elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų renovavimą) – sudaryti sąlygas prisijungti naujiems elektros energijos gamintojams

Sumažinti teršalų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagamintos energijos vienetui

Koordinuoti ES saugumo reikalavimus atitinkančios naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimą

Trumpalaikiai tikslai – užtikrinti patikimą ir saugų, neviršijantį numatytųjų taršos limitų energijos tiekimą visoms Lietuvos ūkio šakoms, didinti energijos taupymą ir naudojimo efektyvumą, tinkamai naudojant ES struktūrinių paramos fondų, valstybės ir privačias lėšas

Didinti energijos taupymą ir vartojimo efektyvumą

Parengti ir Vyriausybei pateikti Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2011–2015 metų programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano projektą

Įgyvendinti energiją taupančias ūkio šakų priemones, kurios leistų per 3 metus sumažinti lyginamąsias galutinės energijos sąnaudas 1,5 procento, palyginti su 2007 metais

Trumpalaikiai tikslai – sumažinti žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai, ypač ekologiškai jautriose teritorijose, gerinti ekonominę ir teisinę aplinką, tinkamą plėtoti tradiciniams (ypač smulkiems ir vidutiniams), ekologiniams ūkiams, padidinti vidutinių ir smulkių ūkių konkurencingumą, aprūpinti vartotojus aukštos kokybės mitybos poreikius atitinkančiais maisto produktais

Mažinti amoniako patekimą į aplinką

Ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis skatinti statyti ES reikalavimus atitinkančias mėšlides, srutų ir nuotekų kauptuvus, naudoti šiuolaikiškas organinių trąšų įterpimo ir skleidimo priemones, mažinančias amoniako patekimą į aplinką

Ilgalaikiai tikslai – sukurti šiuolaikišką būsto infrastruktūrą, geras, higieniškas buities sąlygas, padidinti būsto energinį naudingumą, užtikrinti šiuolaikiškas, geros kokybės visiems prieinamas viešąsias paslaugas, sumažinti neigiamą būsto poveikį aplinkai, skatinti socialinę sanglaudą

Padidinti būstų energinį efektyvumą, spartinti daugiabučių namų modernizavimą

Parengti „pasyvaus energijos vartojimui pastato“ – maksimaliai taupančio energiją pastato – normatyvinę bazę ir įgyvendinti demonstracinį projektą

Trumpalaikiai tikslai – toliau įgyvendinti Daugiabučių namų modernizavimo programą

Užtikrinti, kad teikiama valstybės parama skatintų daugiabučių namų butų savininkus įgyvendinti energiniu požiūriu efektyvius namų modernizavimo projektus

Teikti ir administruoti valstybės paramą namų modernizavimo projektams parengti ir įgyvendinti

(Šaltinis: Nacionalinė darnaus vystymosi strategija)

 

11. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 „Dėl Vastybės ilgalaikės raidos strategijos“ (toliau – Valstybės ilgalaikės raidos strategija), išvardinti siekiai energetikos srityje – skatinti energijos naudojimo veiksmingumą bei atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimą, taip pat dėmesys atkreipiamas į taršos iš didelių deginimo (energetikos) įrenginių mažinimo poreikį. Kitas svarbus išvardintas aspektas yra transporto neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai ir būtinybė jį mažinti. Be šių tikslų šioje strategijoje nurodytas siekis yra mažinti poveikį klimato kaitai, ozono sluoksniui, rūgštėjimo eutrofikacijos procesui. Pažymėtina, kad strategija yra galiojanti, tačiau priemonės joje numatytos iki 2015 m., todėl detaliau neanalizuojamos.

12. Kaip nurodoma 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“ (toliau – 2014–2020 metų nacionalinė pažangos programa), vienas iš svarbiausių oro taršą sukeliančių šaltinių šalyje yra spūstys, todėl programoje nustatytas uždavinys – plėtoti modernią transporto infrastruktūrą ir darnų judumą, modernizuojant miesto (ypač viešojo transporto), sausumos, jūrų ir oro transporto infrastruktūrą. Kitas reikšmingas taršos sukėlėjas yra šilumos gamybos įrenginiai namų ūkio sektoriuje ir jų priežiūra, naudojamos kuro rūšys. Šioje programoje taip pat nurodoma, kad turi būti siekiama mažinti oro taršą užtikrinant darnų energijos išteklių naudojimą ir tobulinant oro kokybės valdymo sistemas (žr. 4 lent.).

 

4 lentelė. 2014–2020 metų nacionalinėje pažangos programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai ir priemonės, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)

Uždaviniai

Priemonės

Vertinimo kriterijai

Siekiama kriterijaus reikšmė

Sukurti tvarią ir efektyvią ekonominę infrastruktūrą

Plėtoti modernią transporto infrastruktūrą ir darnų judumą

plėtoti ir modernizuoti miestų gatvių tinklą ir mažinti grūsčių

Kasmetinis keleivių vežimas visų rūšių transportu

430 mln. keleivių

diegti ir plėtoti aplinkosaugos priemones, mažinti anglies dioksido (CO2) kiekį

Kasmetinis krovinių vežimas visų rūšių transportu

140 mln. tonų

plėtoti pėsčiųjų ir dviračių transporto infrastruktūrą

Žuvusiųjų keliuose skaičius

150 skaičius per metus

Plėtoti energetikos infrastruktūrą

plėtoti ir atnaujinti (modernizuoti) šilumos perdavimo tinklus

Herfindahl-Hirschman energijos importo indeksas Lietuvos elektros energijos rinkoje

2 800

Herfindahl-Hirschman energijos importo indeksas Lietuvos gamtinių dujų rinkoje

5 000

Skatinti darnų išteklių naudojimą, užtikrinti ekosistemų stabilumą

Tausoti gamtos išteklius, išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdį

aplinkos kokybės, teritorijų planavimo ir urbanistinės plėtros valdymo, monitoringo, vertinimo ir kontrolės sistemos stiprinimas

Geros būklės paviršinių vandens telkinių dalis

60 proc.

Lietuvos miškingumas (miško žemės ploto santykis su Lietuvos Respublikos teritorijos plotu)

34,2 proc.

Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, kurių palanki apsaugos būklė, dalis

30 proc.

Užtikrinti darnų energijos išteklių naudojimą

skatinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir naudojimą;

Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse

23 (2020) proc.

remti energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų namų ir viešųjų pastatų sektoriuose;

Galutinės energijos kiekio suvartojimas

4,28 mln. tne

kurti ir diegti modernias energiją ir kitus gamtos išteklius tausojančias technologijas ir procesų valdymo sistemas;

Energijos suvartojimo intensyvumas

230 (2020) kg naftos ekvivalen-to 1 000 eurų

didinti energijos išteklių naudojimo efektyvumą energijos gamybos ir naudojimo srityse;

 

 

plėtoti elektra ir kitais alternatyviais degalais varomų transporto priemonių naudojimą ir skatinti intermodalumą.

 

 

Tobulinti vandentvarkos, atliekų ir oro kokybės valdymo sistemas

paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo ir gatvių valymo sistemų plėtra ir renovacija

Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas

89 proc.

vandentvarkos, atliekų ir aplinkos oro kokybės valdymo tobulinimas

Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas

85 proc.

Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis

35 proc.

Gamybos atliekų kiekis BVP vienetui

108 tonos / mln. eurų

Užtikrinti tolygią ir tvarią regionų plėtrą (horizontalus)

Modernizuoti bazinę, vietos bendruomenėms svarbią infrastruktūrą, diegti aplinkos gerinimo ir aplinkos apsaugos priemones

didinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą savivaldybių valdomoje viešojoje infrastruktūroje

 

 

 

 

gerinti aplinkos kokybę (mažinti aplinkos taršą, išvalyti ir tvarkyti užterštas teritorijas ir vykdyti taršos prevenciją)

Užtikrinti sveikatai palankią aplinką (horizontalus)

Kurti sveikatai palankią gyvenamąją, darbo ir mokymosi aplinką

įgyvendinti priemones, užtikrinančias vandens, oro ir dirvožemio kokybę, mažinančias triukšmo ir kitų aplinkos veiksnių neigiamą įtaką gyventojams

 

 

(Šaltinis: 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa)

 

13. Pabrėžtina, jog išvardintuose dokumentuose – Valstybės ilgalaikėje raidos strategijoje ir 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programoje – nurodomas tik vienas kiekybiškai išreikštas tikslas – į atmosferą išmetamų teršalų kiekis turi augti dvigubai lėčiau, negu auga gamyba ir paslaugos, kiti dokumentuose išvardinti tikslai nėra detalizuojami ar apibūdinami kiekybiškai.

14. Kaip jau buvo minėta, energetikos sektorius, ypač šilumos ūkis, yra vienas iš pagrindinių sektorių, kuris gali daryti reikšmingą įtaką oro taršos mažinimui, kadangi yra vienas iš esminių oro taršos sukėlėjų. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija), nurodyta, kad energijos vartojimo efektyvumas gerina aplinkos oro kokybę, siekiama, kad 2030 m. pirminės ir galutinės energijos intensyvumas būtų 1,5 karto mažesnis nei 2017 m., o 2050 m. – 2,4 karto mažesnis nei 2017 m. Be to, siekiama, kad AEI sudarytų 30 proc. šalies bendrojo galutinio energijos suvartojimo 2020 m., 45 proc. – 2030 m., 80 proc. – 2050 m. Siekiant sumažinti neigiamą energetikos sektoriaus įtaką aplinkos orui, numatytas darnus energetikos sektoriaus vystymas, AEI panaudojimas energijos ir biodegalų gamybai, didinant aplinkai palankių technologijų panaudojimą, saulės energetikos plėtrą, skatinant kompleksišką daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimą, ir mažo energetinio intensyvumo ir energijos vartojimo efektyvumą didinančios pramonės šakos. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti numatytos priemonės Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių planas).

 

5 lentelė. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plane išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai ir priemonės, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)

Uždaviniai

 

Priemonės

 

Vertinimo kriterijai

 

Vertinimo kriterijų reikšmės

Didinti Lietuvos bendrojo galutinio energijos vartojimo AEI dalį (30 proc. (2020 m.), 32 proc. (2022 m.), 45 proc. (2030 m.))

Didinti vietinę elektros energijos gamybos iš AEI dalį, palyginti su galutiniu elektros energijos suvartojimu iki 30 proc. 2020 metais, 45 proc. 2030 metais ir 45 proc. 2050 metais

Taikant finansinę paramą skatinti elektros energijos iš AEI gamybą ir vartojimą savo reikmėms namų ūkiuose, įskaitant ir daugiabučius namus, taip pat elektros energiją gaminti geografiškai nutolusioje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, prioritetą skiriant lokalios taršos nesukeliančioms technologijoms

Elektros energijos kiekis, elektros energiją gaminančių vartotojų, gavusių paramą, elektrinėse, TWh

0,04 TWh (2020 m.),  0,06 TWh (2022 m.),  1,6 TWh (2030 m.)

Taikant finansinę paramą skatinti mažų elektrinių, naudojančių AEI, plėtrą.

Elektros energijos iš AEI gamybos kiekis, TWh

0,03 TWh (2030 m.)

Didinti vietinių ir AEI dalį šilumos gamyboje centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sistemose, proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos (70 proc. (2020 m.), 74 proc. (2022 m.), 90 (2030 m.))

Modernizuoti ir (ar) keisti nusidėvėjusius biokuro katilus kitomis AEI naudojančiomis technologijomis

Pakeistų įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia, MW

18 MW (2020 m.),

35 MW (2022 m.),

600 MW (2030 m.)

Skatinti AEI panaudojimą CŠT šilumos energijai gaminti įvertinant saulės energiją naudojančių technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimo galimybes CŠT sistemose

Naujai įrengtų įrenginių (nominali) šiluminė galia, MW

200 MW (2030 m.)

Skatinti AEI ir efektyvesnių šilumos gamybos įrenginių naudojimą namų ūkiuose

Pakeisti energetiškai neefektyvių namų ūkiuose (būstuose) įrengtus katilus į efektyvesnes technologijas, naudojančias AEI šilumos gamybai, ar prijungti prie CŠT sistemos, atsižvelgiant į poveikį aplinkos oro kokybei

Energijos suvartojimo namų ūkiuose (neprijungtuose prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų) sumažėjimas, tūkst. tne

5,6 tūkst. tne (2020 m.), 14 tūkst. tne (2022 m.), 14 tūkst. tne (2030 m.)

Didinti AEI dalį transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju energijos suvartojimu transporto sektoriuje, proc. (10 proc. (2020), 11 proc. (2022 m.), 15 proc. (2030 m.))

Suteikiant finansinę pagalbą skatinti biometano, vartojamo transporte, pagaminto iš žemės ūkio ir kitų nekomunalinių atliekų, gamybą

Suvartotas biometano kiekis, ktne

52, 4 ktne (2022 m.)

Taikant reguliacines priemones dujų tiekėjams, didinti biometano, pagaminto iš žemės ūkio ir kitų nekomunalinių atliekų, vartojimą transporte

Suvartotas biometano kiekis, ktne

0,1 ktne (2022 m.)

Užtikrinti, kad iki 2030 metų pirminės ir galutinės energijos intensyvumas būtų 1,5 karto mažesnis nei 2017 metais, o iki 2050 metų – apie 2,4 karto mažesnis nei 2017 metais

Atnaujinti pastatus ir viešąją infrastruktūrą, sutaupant 11,67 TWh energijos kiekį 2020 m., 16,8 TWh – 2022 m., 35 TWh – 2030 m.

Kasmet renovuoti 500 daugiabučių

Sutaupytas energijos kiekis, TWh

2,1 TWh (2020 m.),

2,4 TWh (2022 m.),

2,7 TWh (2030 m.)

Sparčiai plėtoti mažai energijos suvartojančias ir energijos vartojimo efektyvumą didinančias pramonės šakas, diegti ir įsigyti naujausias bei aplinkai palankias technologijas ir įrenginius (energijos sutaupymai dėl efektyviau vartojamos energijos 5,6 TWh – 2020 m., 5,8 TWh –22 m.)

Įgyvendinti vartotojų skatinimo efektyviau vartoti energiją informacinę kampaniją

Sutaupytas energijos kiekis, TWh

2 TWh (2020 m.)

Įgyvendinti susitarimus su energetikos įmonėmis dėl energijos taupymo

Sutaupytas energijos kiekis, TWh

3 TWh (2020 m.)

Didinti energijos vartojimo efektyvumą transporto sektoriuje

Formuoti ir skatinti ekologinio vairavimo įpročius

Skatinti darnų judumą miestuose

 

 

Palaipsniui pereiti prie alternatyvaus kuro naudojimo

Skatinti elektrinių transporto priemonių, įskaitant elektromobilius, naudojimą transporto sektoriuje, išsaugant esamą elektrinių transporto priemonių tinklą ir jį plėtojant, sukurti elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą (elektros energijos, pagamintos iš AEI, vartojimas elektrinėse transporto priemonėse 6,5 ktne – 2020 m. ir 2022 m.)

Skatinti elektromobilių

naudojimą

Elektromobilių skaičius, vnt.

2000 vnt. (2020 m.), 4600 vnt. (2022 m.), 118000 vnt. (2030 m.)

Įgyvendinant geležinkelių pagrindinių transporto koridorių elektrifikavimo projektus, didinti elektros energijos, suvartojamos traukiniuose, vartojimą

Elektrifikuotų geležinkelių linijų ilgis, km

149 km (2020 m.),

500 km (2022 m.),

894 km (2030 m.)

Sudaryti sąlygas kurti ir plėtoti elektros energiją naudojančių transporto priemonių infrastruktūrą miestuose ir savivaldybėse

Įrengta šalia naujų daugiabučių ir prekybos centrų stotelių skaičius, vnt.

300 vnt. (2020 m.),

900 vnt. (2022 m.), 7200 vnt. (2030 m.)

Skatinti uoste prisišvartavusių laivų naudojimosi elektros tiekimo nuo kranto sistemų plėtojimą

Įrengtų elektros kolonėlių krantinėse skaičius, vnt.

5 vnt. (2022 m.),

5 vnt. (2030 m.)

Didinti alternatyvių kuro rūšių panaudojimą transporte, įskaitant savivaldybes

Plėtoti mažai taršų viešąjį transportą

Skatinti gamtinių dujų panaudojimą transporto ir laivybos srityse bei viešajame transporte, išnaudojant turimą suskystintųjų gamtinių dujų (toliau – SGD) paskirstymo stoties ir kitos SGD infrastruktūros potencialą

Įrengti suskystintųjų gamtinių dujų degalų papildymo punktus automobilių keliuose

Įrengtų stotelių skaičius, vnt.

1 vnt. (2020 m.),

1 vnt. (2022 m.),

2 vnt. (2030 m.)

Įrengti viešai prieinamus suslėgtųjų gamtinių dujų degalų papildymo punktus miestų ir priemiesčių aglomeracijose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose,

Panevėžyje, Telšiuose, Ukmergėje, Marijampolėje, Elektrėnuose)

Viešą prieigą turinčių stotelių skaičius, vnt.

9 vnt. (2020 m.),

9 vnt. (2022 m.),

9 vnt. (2030 m.)

Įrengti viešai prieinamus suslėgtųjų gamtinių dujų degalų papildymo punktus automobilių keliuose TEN-T pagrindiniame tinkle (šalia E85 ir E67 kelių)

Įrengtų stotelių skaičius, vnt.

10 vnt. (2030 m.)

(Šaltinis: Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių planas)

 

15. Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, patvirtintoje Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija), nurodyta galimybė sumažinti oro taršą sumažinus iškastinio organinio kuro naudojimą plėtojant mažos galios kogeneracines elektrines ir naudojant alternatyvias transporto kuro rūšis. Taigi, šioje strategijoje pabrėžiama, kad modernizuojant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir didinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šiame sektoriuje, galima reikšmingai prisidėti prie oro taršos mažinimo (žr. 6 lent.).

 

6 lentelė. Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai ir uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)

Uždaviniai

Vertinimo kriterijai

Vertinimo kriterijų reikšmės

Didinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį šalies energijos balanse, kuo geriau patenkinti energijos poreikį elektros ir šilumos energetikos bei transporto sektoriuose vidaus ištekliais, atsisakyti importuojamo taršaus iškastinio kuro ir taip padidinti energijos tiekimo saugumą, energetinę nepriklausomybę ir prisidėti prie tarptautinių pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas

Didinti visų rūšių biomasės naudojimą šilumos ir elektros energijai gaminti

Biomasės sunaudojimas, ktne

484 (2020)

didinti atsinaujinančių energijos išteklių ir elektros energijos naudojimą transporto sektoriuje, užtikrinti, kad biodegalai ir kiti skystieji bioproduktai atitiktų tvarumo kriterijus

Atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimas transporto sektoriuje, ktne

169

Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas kelių transporto sektoriuje, ktne

2,5

(Šaltinis: Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija)

 

16. Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos, patvirtintos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programa), tikslas apima siekį ne tik mažinti šilumos energijos kainas, tačiau taip pat mažinti aplinkos taršą „šilumos energijai gaminti naudojamo kuro balanse teikiant pirmenybę atsinaujinantiems ir (ar) vietiniams energijos ištekliams”. Šiam tikslui pasiekti, be kitų uždavinių, numatytas uždavinys mažinti šilumos gamybos įrenginių taršą ir užtikrinti AEI naudojančių technologijų plėtrą. Programoje kalbama apie poreikį didinti biokuro dalį šilumos gamybos kuro struktūroje; numatytas siekis diversifikuoti vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybą (žr. 7 lent.).

 

7 lentelė. Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai ir priemonės, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)

Uždaviniai

 

Priemonės

Vertinimo kriterijai

 

Vertinimo kriterijų reikšmės

Mažinti šilumos energijos kainas ir aplinkos taršą, šilumos energijai gaminti naudojamo kuro balanse teikiant pirmenybę atsinaujinantiems ir (ar) vietiniams energijos ištekliams

Mažinti šilumos energijos gamybos įrenginių taršą ir užtikrinti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių technologijų plėtrą

įrengti naujus ar modernizuoti esamus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos energiją gaminančius įrenginius

Naujų ar rekonstruotų šilumos energijos gamybos įrenginių, gaminančių energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, šilumos gamybos įrenginių įrengtosios šiluminės galios (MW)

140 (2021)

1.        

užtikrinti 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES(3) dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) direktyvoje  nustatytus aplinkosaugos reikalavimus kurą deginantiems įrenginiams

Aplinkosaugos reikalavimus atitinkančių kurą deginančių įrenginių (esamų pritaikymas ar pakeitimas naujais)1 dalis (procentais)

100 (2021)

Skatinti prekybą energijos išteklių biržoje

Diversifikuoti vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybą

sukurti skaidrią, konkurencingą, mažai koncentruotą vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų ir tiekėjų rinką – sudaryti galimybes prekiauti įvairių rūšių tvariais vietiniais ir atsinaujinančiais energijos ištekliais (kelmai, durpės, ligininas ir kt.) ir užtikrinti optimalią biokuro kainą šilumos gamintojams

Kuro rūšys, kuriomis išplėsta prekyba (vienetais)

2 (2021)

(Šaltinis: Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programa)

 

17. Kitas sektorius, galintis reikšmingai prisidėti prie oro taršos mažinimo, yra transporto sektorius. Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programa), nurodoma (žr. 8 lent.), kad atsižvelgiant į tarptautiniuose ir ES dokumentuose Lietuvai nustatytus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir oro taršos mažinimo tikslus, prioritetas teikiamas tokioms priemonėms, kaip:

17.1. investicijos į mažai taršias transporto technologijas;

17.2. energijos efektyvumo didinimas;

17.3. atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas;

17.4. subsidijų ir mokestinių lengvatų iškastiniam kurui nuoseklus atsisakymas;

17.5. daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų išskiriančios infrastruktūros finansavimo nuoseklus atsisakymas.

 

8 lentelė. Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai ir uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)

Uždaviniai

Vertinimo kriterijai

Vertinimo kriterijų reikšmės 2022 m.

Didinti krovinių ir keleivių judumą, gerinti ES transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo koridorius ir jų jungtis su valstybinės ir vietinės reikšmės transporto tinklu ir plėsti skirtingų transporto rūšių sąveikos efektyvumą

Įrengti naują, atnaujinti ir tobulinti esamą tarptautinės ir vietinės reikšmės geležinkelių infrastruktūrą (įskaitant naujų projekto „Rail Baltica“ geležinkelio kelių ir antrųjų geležinkelio kelių bei aplinkkelių tiesimą), įgyvendinti naujus kontrolės, valdymo ir signalizacijos, energijos posistemių projektus (įskaitant geležinkelių linijų elektrifikavimą)

elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis, kilometrais

314

Skatinti vietinio (miestų ir priemiesčių) transporto sistemos darnumą

Skatinti miestus parengti ir įgyvendinti darnaus judumo mieste planus

parengtų darnaus judumo planų skaičius

5

Skatinti gyventojus naudotis viešuoju transportu ir didinti viešojo transporto patrauklumą atnaujinant transporto priemones, gerinant viešojo transporto infrastruktūrą, diegiant universalaus dizaino sprendimus, didinti prieinamumą, diegti viešojo transporto pirmumo sistemas ir plačiau taikyti informacinių technologijų sprendimus (ITS)

įsigytos viešojo transporto priemonės, vienetais

60

Mažinti neigiamą tranzitinių srautų poveikį miestų transporto sistemoms, plėtoti ir modernizuoti miestų ir miestelių aplinkkelius

nutiesti valstybinės reikšmės keliuose aplinkkeliai, vienetais

12

Padidinti energijos vartojimo transporte efektyvumą ir sumažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai

Ekonominėmis ir administracinėmis priemonėmis skatinti efektyvesnį energijos išteklių ir energijos vartojimą transporto sektoriuje

įdiegta komercinio transporto elektroninė mokesčių sistema, atsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą, vienetais

1

Didinti energijos vartojimo efektyvumą – skatinti alternatyvių energijos šaltinių (degalų) naudojimą transporte, sukurti tam reikalingą infrastruktūrą ir atnaujinti viešojo transporto parką

naujos kartos dyzelinių traukinių skaičius, vienetais

9

naujos kartos elektrinių traukinių skaičius, vienetais

4

viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius (didelės galios šalia automobilių kelių transeuropinio transporto tinkle (TEN-T), vienetais

28

viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius (miestų ir priemiesčių aglomeracijose, kuriose yra daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų), vienetais

100

ne viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo skatinimo priemonių skaičius (mokesčių lengvata elektros energijai), vienetais

1

Mažinti transporto sistemos neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrinti atitiktį „Natura 2000“ tinklo ir kitų saugomų teritorijų ir rūšių apsaugos režimo reikalavimams

šalia valstybinės reikšmės kelių įrengti paviršinių nuotekų valymo įrenginiai – kietųjų dalelių sėsdintuvai, smėliagaudės, vienetais

 

(Šaltinis: Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programa)

 

18. Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje numatyta ne tik nacionaliniu mastu įgyvendintinoms priemonėms, bet ir savivaldybės lygmeniu:

18.1. užtikrinti kombinuoto viešojo ir privataus transporto sąveikų sistemų atsiradimą;

18.2. skatinti visą keleivinį transportą apimančios informacinės sistemos sukūrimą;

18.3. plėsti dviračių ir pėsčiųjų tinklo infrastruktūrą, formuoti darnaus judumo kultūrą;

18.4. didinti transporto objektų apšvietimo įrenginių, naudojančių AEI, skaičių;

18.5. plėsti alternatyviųjų degalų ir technologijų naudojimą.

19. Žemės ūkio sektorius (ypač gyvulininkystės sritis) prisideda prie aplinkos oro taršos, ypač amoniaku, todėl taršos mažinimo priemonių plėtojimas šiame sektoriuje yra labai svarbus bendriems oro taršos mažinimo tikslams pasiekti. Vienas iš Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje išvardintų trumpalaikių žemės ūkio sektoriui iškeltų uždavinių yra „mažinti amoniako patekimą į aplinką“, kuris pasiekiamas ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis skatinant statyti ES reikalavimus atitinkančias mėšlides, srutų ir nuotekų kauptuvus, naudoti šiuolaikiškas organinių trąšų įterpimo ir skleidimo priemones. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C(2015)842 (toliau – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa), nurodoma, kad siekiant mažinti amoniako patekimą į orą, būtina tobulinti pašarų tiekimo ir gyvulių laikymo tvartuose technologijas, pasižyminčias mažesne amoniako emisija (žr. 9 lent.).

 

9 lentelė. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, priemonės ir vertinimo kriterijai bei vertinimų kriterijų reikšmės

 

 

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)

Priemonės

Vertinimo kriterijai

Vertinimo kriterijų reikšmės

Žemės ūkio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekio mažinimas

M01. Žinių perdavimas ir informavimo veikla

Žemės ūkio paskirties žemės ploto, kuriame vykdomos valdymo sutartys, susijusios su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (arba) amoniako kiekio mažinimu, procentinė dalis

5,81 proc. (2023)

159,4 ha

M02. Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos

 

M10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas

 

M16. Bendradarbiavimas

 

(Šaltinis: Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa)

 

20. Nacionalinėje 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl Nacionalinės 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa), nurodytas tikslas „didinti ūkinių gyvūnų skaičių ir plėsti gyvulininkystės produkcijos gamybą, drauge užtikrinti aplinkos apsaugą“. Vienas iš uždavinių šiam tikslui pasiekti yra technologinių procesų, susijusių su aplinkos apsauga, optimizavimo skatinimas, apibūdinamas tokiais rodikliais kaip biodujų jėgainių gyvulininkystės ūkiuose skaičius ir mokymo renginių, informacinių kampanijų (efektyvaus mėšlo ir srutų, susidarančių nuotekų tvarkymo, optimalaus ūkininkavimo vandensaugos tikslams pasiekti klausimais) skaičius (žr. 10 lent.).

 

10 lentelė. Nacionalinėje 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai ir priemonės, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)

 

Uždaviniai

 

Priemonės

Vertinimo kriterijai

Vertinimo kriterijų reikšmės

Didinti ūkinių gyvūnų skaičių ir plėsti gyvulininkystės produkcijos gamybą, drauge užtikrinti aplinkos apsaugą

Skatinti technologinių procesų, susijusių su aplinkos apsauga, optimizavimą

remti biodujų jėgainių gyvulininkystės ūkiuose įrengimą pagal specialiąją paramos schemą, suderintą su Europos Komisija

pastatyta biodujų jėgainių gyvulininkystės ūkiuose, vienetais

8 (2020)

teikti paramą projektams, kuriuose numatyti mokymai valdymo reikalavimų, aplinkosaugos, ekologijos, gyvulininkystės tematika

mokymo renginių, informacinių kampanijų efektyvaus mėšlo ir srutų, susidarančių nuotekų tvarkymo, optimalaus ūkininkavimo vandensaugos tikslams pasiekti skirtinguose upių baseinuose klausimais, vienetais

98 ap (2020)

(Šaltinis: Nacionalinė 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa)

 

21. Oro taršos mažinimas yra svarbus ne vien gamtinės aplinkos išsaugojimo ir tausojimo požiūriu, tačiau taip pat, kaip nurodyta įvairių strategijų tiksluose ir uždaviniuose, žmonių sveikatai. Sveikatos apsaugos srityje yra numatyti tam tikri siekiai dėl oro taršos mažinimo ar oro kokybės gerinimo. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos, patvirtintos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategija), 55 punkte ir 56.4 papunktyje nurodytas tikslas sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką. Vienas iš uždavinių, numatytų tikslui pasiekti, yra mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą (žr. 11 lent.).

 

11 lentelė. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai, priemonės ir vertinimo kriterijai bei vertinimų kriterijų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)

 

Uždaviniai

 

Priemonės

Vertinimo kriterijai

 

Vertinimo kriterijų reikšmės

Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką

Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą

mažinti oro, vandens, maisto ar dirvožemio užterštumą, siekiant išvengti susirgimų lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ir kitų sveikatos sutrikimų

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (CO2 ekvivalentas), tūkst. tonų, Eurostatas

stabilizuotas augimas

 

Mirtingumas dėl išorinių priežasčių 100 tūkst. gyventojų, HI

77,3 (2020)

51,7 (2025)

(Šaltinis: Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa)

 

22. Vienas iš Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2030 metų plėtros programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1291 „Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programa), įtvirtintų tikslų numato mažinti aplinkos veiksnių, nesaugių produktų (gaminių ir paslaugų) neigiamą poveikį ir riziką gyventojų sveikatai. Šiam tikslui pasiekti be kitų uždavinių yra numatytas uždavinys kurti sveikatai palankią gyvenamąją aplinką tobulinant aplinkos oro kokybės valdymą ir priežiūrą. Minėti veiksmai turėtų būti atliekami:

22.1. rengiant ir tobulinant aplinkos oro taršos ir kokybės vertinimą ir valdymą reglamentuojančius teisės aktus;

22.2. informuojant visuomenę apie oro taršos galimą poveikį sveikatai ir šio poveikio prevencijos priemones.

23. Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2030 metų plėtros programoje taip pat numatytas uždavinys mažinti pavojingų cheminių medžiagų poveikį per visą cheminių medžiagų gyvavimo ciklą, kuris turi būti pasiekiamas skatinant aplinkai saugių technologijų diegimą (žr. 12 lent.).

 

12 lentelė. Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2030 metų plėtros programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai ir priemonės, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)

 

Uždaviniai

 

Priemonės

Vertinimo kriterijai

 

Vertinimo kriterijų reikšmės

Mažinti aplinkos veiksnių, nesaugių produktų (gaminių ir paslaugų) neigiamą poveikį ir riziką gyventojų sveikatai

Kurti sveikatai palankią gyvenamąją aplinką

tobulinti aplinkos oro kokybės valdymą ir priežiūrą – rengti ir tobulinti aplinkos oro taršos ir kokybės vertinimą ir valdymą reglamentuojančius teisės aktus, informuoti visuomenę apie oro taršos galimą poveikį sveikatai ir šio poveikio prevencijos priemones

asmenų, gyvenančių namų ūkiuose ir susiduriančių su oro ir aplinkos tarša (smogu, dulkėmis, nemaloniais kvapais, užterštu vandeniu), dalis (procentais)

12 (2019)

10 (2023)

Mažinti pavojingų cheminių medžiagų poveikį per visą cheminių medžiagų gyvavimo ciklą

skatinti sveikatai ir aplinkai palankių cheminių mišinių gamybą ir sveikatai, aplinkai ir klimatui saugių technologijų diegimą

vaikų iki 7 metų apsinuodijimų skaičius (atvejais)

360 (2019)

340 (2023)

(Šaltinis: Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2030 metų plėtros programa)

 

24. Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 986 „Dėl Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programa), nurodomas tikslas modernizuoti, integruoti ir plėtoti pramonę, apimantis uždavinį „skatinti įmones efektyviau naudoti žaliavas ir energiją“. Šiuo uždaviniu siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir AEI naudojimą pramonėje. Programoje įvardijamas poreikis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau –ŠESD) išmetimus, tačiau nėra įvardinto poreikio ir tikslų mažinti į aplinkos orą išmetamą teršalų (sieros dioksidas (SO2), azoto oksidai (NOx), nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ), smulkiosios kietosios dalelės (KD2,5), amoniakas (NH3) ir kt., pvz. sunkieji metalai, patvarieji organiniai teršalai) kiekį (žr. 13 lent.). Nors pramonė yra vienas iš pagrindinių oro taršos šaltinių, programoje labai mažai dėmesio skiriama oro taršos mažinimo klausimams.

 

13 lentelė. Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai ir priemonės, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)

Uždaviniai

Priemonės

Vertinimo kriterijai

Vertinimo kriterijų reikšmės

Modernizuoti, integruoti ir plėtoti pramonę

skatinti įmones efektyviau naudoti žaliavas ir energiją

daugiau naudoti atsinaujinančių energijos išteklių

energijos suvartojimo Lietuvos apdirbamosios gamybos pramonėje intensyvumas (1 tūkst. eurų pridėtinei vertei pramonėje sukurti (kilogramais naftos ekvivalento)

182,9 (2020)

diegti anglies dioksido išsiskyrimą į aplinką mažinančias technologijas

perdirbtų ir kitaip panaudotų gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų (išskyrus fosfogipso atliekas) kiekis (procentais)

ne mažiau kaip 92 proc.

(Šaltinis: Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programa)

 

25. Kita sritis, turinti įtakos oro taršai – atliekų tvarkymas. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“ (toliau – Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas), vienas iš strateginių uždavinių iki 2020 m. yra nustatyti teisines priemones, užtikrinančias skaidrias ūkio subjektų, naudojančių atliekas energijai gaminti, veiklos ir energijos gamybos sąlygas. Plane nurodoma, kad komunalinių atliekų deginimo įmones, kuriose būtų gaminama šilumos energija, planuojama statyti didžiuosiuose šalies miestuose arba šalia jų; po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų energinę vertę turinčių nepavojingųjų komunalinių ir gamybos atliekų, įskaitant kietąjį atgautąjį kurą, naudojimo energijai gauti įrenginius statyti Kauno ir Vilniaus regionuose. Pažymėtina, kad planuojama veikla gali turėti neigiamą poveikį oro kokybei didžiuosiuose miestuose.

26. Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programa), svarbiu aspektu oro taršos mažinimo ir oro kokybės gerinimo požiūriu laikomas nuotekų valymas dėl nuotekų dumblo generuojamos oro taršos. Programoje numatyti uždaviniai, netiesiogiai prisidėsiantys prie oro taršos mažinimo ir kokybės gerinimo:

26.1. plėtoti ir renovuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūrą;

26.2. užtikrinti, kad individualiai tvarkomos nuotekos neterštų aplinkos.

27. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nurodoma, kad komunalinių nuotekų dumblas turi būti kuo efektyviau tvarkomas atsižvelgiant į jo kokybę ir išnaudojant sukurtus dumblo tvarkymo pajėgumus, maksimaliai išnaudojant dumblo energinį potencialą. Vienas iš dumblo panaudojimo būdų yra tręšimas dumblu, kuris turi būti naudojamas ribotai dėl taršos sunkiaisiais metalais (numatytas „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimų“ papildymas dumblo naudojimo miškininkystėje kriterijais). Siekiant mažinti neigiamą dumblo poveikį, siekiama ištirti jo tvarkymo galimybes ir finansavimo šaltinius. Be to, iki 2015 m. pradžios buvo uždrausta šalinti dumblą sąvartynuose.

28. Oro taršos mažinimas ir oro kokybės gerinimas labai susijęs su klimato kaitos valdymo politika. Kaip nurodoma Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje, patvirtintoje Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija), klimato kaita turės poveikį aplinkos oro kokybei, o „įgyvendinamos išmetamųjų ŠESD kiekį mažinančios priemonės papildys esamas ir planuojamas priemones aplinkos oro kokybei gerinti ir veiksmingai sumažins aplinkos oro taršą“. 2014 m. sausio 22 d. Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui dėl 2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos (COM(2014) 15 final) nustatyti trys tiksliniai rodikliai, susiję su klimato kaita ir tuo pačiu oro tarša – iki 2020 m. siekiama sumažinti išmetamo ŠESD kiekį 20 proc., padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą 20 proc. ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 proc., t. y. nustatyti „20-20-20“ tikslai. Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje nurodyta, kad šių tikslų įgyvendinimas turi būti užtikrintas ir Lietuvoje; nustatyti trumpalaikiai klimato kaitos švelninimo tikslai:

28.1. pasiekti, kad ES prekybos apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose išmetamųjų ŠESD kiekis neviršytų 8,53 mln. t CO2e;

28.2. pasiekti, kad ES prekybos ATL sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose išmetamųjų ŠESD kiekis neviršytų 18,338 mln. t CO2e ES 20 proc. tikslo atveju ir 16,584 mln. t CO2e – ES 30 proc. tikslo atveju;

28.3. pasiekti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 23 proc.;

28.4. kiekvienais metais suvartoti po 1,5 proc. mažiau energijos (2020 m. suvartoti 17 proc. mažiau energijos negu 2009 m.);

28.5. siekti, kad trumpalaikių klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimui būtų skiriama ne mažiau kaip 0,38 proc. šalies BVP 2020 m.

29. Tačiau ES vadovai 2014 m. spalio mėn. susitarė dėl naujų 2030 m. klimato ir energetikos tikslų, kuriais siekiama:

29.1. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;

29.2. ne mažiau kaip 27 proc. visos suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių;

29.3. mažiausiai 27 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, t. y. sutaupyti energijos; 2020 m. šis tikslas bus peržiūrėtas ir galbūt nustatytas 30 proc. tikslas.

30. Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje nurodyta, kad Lietuva siekia iki 2030 m. sumažinti 40 proc. ir iki 2040 m. – 60 proc. išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu.

31. ES įsipareigojo taip pat siekti ilgalaikio tikslo iki 2050 m. (dėl to siekiama, kad išsivysčiusios šalys imtųsi drauge panašių veiksmų, kas sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu). Lietuvai šis tikslas yra 80 proc. sumažintas išmetamųjų ŠESD kiekis, palyginti su 1990 m. lygiu. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane, patvirtintame Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ pakeitimo“, numatyta, kaip turi būti įgyvendinami Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje nustatyti tikslai, pasidalinant tam tikrų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą tarp institucijų ir siekiant tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Prie Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos įgyvendinimo prisidės tokios Lietuvos Respublikos ministerijos: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija; taip pat Lietuvos standartizacijos departamentas.

32. Apibendrinant atliktą analizę, pažymėtina, kad strateginiuose dokumentuose dominuoja keli esminiai su oro taršos mažinimu (valdymu) susiję aspektai (žr. 1 pav.).


 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


1 paveikslas. Aplinkos oro taršos mažinimo (valdymo) aspektai, nurodyti su oro taršos valdymu susijusiose strategijos, programose, planuose

 

33. Išanalizuotų dokumentų įgyvendinimo laikotarpis (žr. 14 lent.) smarkiai varijuoja. Vienų įgyvendinimas bus užbaigtas 2020 m., kitų – 2021–2030 m. laikotarpyje, dar kituose numatyti ilgalaikiai tikslai iki 2050 m. Iki 2020 m. numatytuose įgyvendinti dokumentuose numatytų priemonių poveikis sunkiai įvertinamas, analizuojant iš 2020–2029 ir 2030 m. perspektyvos. Be to, šie dokumentai gali būti pakeisti ir numatytos kitos priemonės.

 

14 lentelė. Strateginiai dokumentai, jų įgyvendinimo laikotarpis ir apibendrintos juose numatytos priemonės

Strateginio dokumento pavadinimas

Laikotarpis

Apibendrintos numatytos priemonės

Vyriausybės programa

2017-2020

Plėtoti darnaus transporto politiką, taršos iš mažųjų deginimo įrenginių, tobulinti aplinkos oro išmetimų apskaitą, nustatyti kuro kokybės reikalavimus, plėtoti CŠT, atnaujinti gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą, keisti kuro rūšį, renovuoti daugiabučius, skatinti efektyvų energijos naudojimą

Bendrasis planas

Iki 2020

Įgyvendinti principą „teršėjas moka“, gerinti oro kokybę labiausiai užterštose teritorijose, įgyvendinti kompleksinę planavimo, reglamentavimo bei inžinerinių technologinių priemonių sistemą

Valstybės pažangos strategija

Iki 2030

Ugdyti aplinkai draugišką verslo kultūrą, skatinti verslą investuoti į „žaliąsias“ technologijas, diegti pažangias technologijas transporto, energetikos ir pramonės sektoriuose

Nacionalinė darnaus vystymosi strategija

Iki 2020

Tobulinti valdymą, atnaujinti programas, remti inovatyvių technologijų diegimą, plėtoti visuomeninį transportą

Valstybės ilgalaikės raidos strategija

Iki 2020

Optimizuoti mokesčius už aplinkos teršimą , skatinti racionaliai naudoti atliekas, plėtoti AEI, skatinti termofikacinių elektrinių plėtrą, skatinti keisti taršų kurą į mažiau taršų, plėsti priemones, mažinančias teršalų išmetimus

2014-2020 metų nacionalinės pažangos programa

2014-2020

Plėtoti transporto infrastruktūrą, stiprinti teritorijų planavimo ir urbanistinės plėtros valdymo, monitoringo, vertinimo ir kontrolės sistemą, skatinti ekologišką transportą, AEI naudojimą, didinti energijos gamybos ir naudojimo efektyvumą

Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija

Iki 2050

Plėtoti AEI, skatinti pastatų atnaujinimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą, skatinti biokuro ir biodegalų vartojimą, skatinti didinti transporto priemonių ekologiškumą, atnaujinant parką ar keičiant kuro rūšį

Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija

Iki 2020

Didinti biomasės naudojimą, didinti AEI ir elektros energijos naudojimą transporto sektoriuje

Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programa

2015-2021

Atnaujinti įrenginius, naudojančius AEI, plėtoti AEI gamintojų ir tiekėjų rinką

Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programa

2014-2022

Atnaujinti geležinkelių infrastruktūrą, skatinti naudotis viešuoju transportu, didinti energijos vartojimo efektyvumą, atnaujinti transporto parką

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa

2014-2020

Perduoti žinias ir konsultuoti, mažinti amoniako išmetimus

Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategija

2014-2025

Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2016-2030 metų plėtros programa

2016-2030

Skatinti naudoti AEI

Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas

2014-2020

Nustatyti veiklos ir energijos sąlygas atliekas deginantiems ūkio subjektams, didinti dumblo valdymo efektyvumą

Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014-2020 metų programa

2014-2020

Didinti energijos suvartojimo intensyvumą gamybos įmonėse ir perdirbti ar kitaip panaudoti daugiau atliekų

Vandenų srities plėtros 2017-2023 metų programa

2017-2023

Plėtoti ir renovuoti nuotekų surinkimo infrastruktūrą, mažinti individualiai valdomų nuotekų neigiamą poveikį aplinkai

Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija

Iki 2050

Didinti AEI naudojimą, mažinti energijos vartojimą, didinti finansavimą, skirtą taršai mažinti

 

34. Atlikus oro taršos mažinimo ir oro kokybės gerinimo politikos ir susijusių politikos sričių analizę, nustatyta, kad šiuo metu nėra vieno horizontalaus, t. y. visus oro taršos mažinimo ir oro kokybės gerinimo aspektus apimančio dokumento. Analizė atskleidė, kad siūlomos oro taršos mažinimo ir su juo susijusios priemonės skirtingų sektorių plėtrą apibūdinančiuose dokumentuose nėra tarpusavyje susietos. Kitas svarbus dalykas – dokumentai parengti skirtingiems laikotarpiams, daugiau nei pusės dokumentų įgyvendinimas numatytas iki 2020 m., neaišku, ar numatytų priemonių įgyvendinimas bus tęsiamas (nustatyti jų įgyvendinimo naudą oro taršos mažinimo ir oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo aspektu yra labai sudėtinga) ir galės tinkamai neprisidėti prie ilgalaikių (iki 2030 m.) oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo. Kita išryškėjusi problema – maža priemonių įvairovė. Analizuotuose dokumentuose dominuoja kelias sritis apimančios priemonės, pavyzdžiui, AEI naudojimo skatinimas, visuomeninio transporto plėtra. Tai lemia, jog išnaudojamos ne visos galimybės kartu mažinti ir oro taršą, nes dėmesys sutelkiamas tik į kelias sritis, praleidžiant kitas svarbias. Priemonės dažnai nepagrįstos oro taršos apskaitos duomenimis (labiau pagrįstos bendromis sektorių vystymosi tendencijomis). Dėl to ne tik ES reikalavimai, bet ir identifikuotos problemos oro taršos mažinimo (valdymo) politikos srityje lemia poreikį parengti horizontalų oro taršos mažinimui skirtą dokumentą, kuris apimtų įvairiuose sektoriuose taikytinas priemones, pagrindžiant jų pasirinkimą esamos oro taršos ir oro kokybės vertinimo rezultatais ir sąnaudų–naudos analizės principais, kai vertinama priemonių nauda visumai, o ne sudėtinei daliai, t. y. oro taršos mažinimui ir oro kokybės gerinimui, o ne taršos iš vieno šaltinio mažinimui.

 

______________________

 

 

part_1801026288c14085ac87c9480f4df923_end


 

Nacionalinio oro taršos

mažinimo plano

5 priedas

 

 

ORO TARŠOS VALDYMAS SAVYVALDYBIŲ LYGMENIU

 

I SKYRIUS

ORO TARŠA SAVIVALDYBĖSE

 

1.  Siekiant išanalizuoti labiausiai prie oro taršos didinimo prisidedančias savivaldybes ir pasiūlyti joms priemones, skirtas oro taršai mažinti, atlikta teršalų išmetimų savivaldybių teritorijose analizė. Remiantis analizės rezultatais, pasirinktos reikšmingiausios oro taršos mažinimo ir oro kokybės gerinimo aspektu savivaldybės.

2.  Visų pirma, išanalizuoti penki didžiausi Lietuvos miestai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – kaip potencialiai didžiausi teršalų skleidėjai dėl intensyvaus transporto eismo, šilumos ūkio veiklos bei pramonės įmonių veiklos miestų teritorijose (žr. 1 pav.).

1 paveikslas. Teršalų išmetimas į orą didžiausiose Lietuvos miestuose 2016 m.

(Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) duomenys)

 

3.  Remiantis AAA duomenimis apie teršalų, išmestų į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių, kiekį savivaldybėse 2016 m., išskirtos savivaldybės (išskyrus penkis didžiausius Lietuvos miestus), kurios generuoja didžiausią taršą. Kaip matyti 2 paveiksle, tarp didžiausią taršą generuojančių savivaldybių išsiskiria Mažeikių rajono savivaldybė, kurioje išmestų oro teršalų kiekis beveik du kartus didesnis nei kitose paveiksle parodytose savivaldybėse. Tarp kitų savivaldybių išskirtinos tos, kuriose aktyviai vykdoma pramoninė veikla ir energetikos veikla.

2 paveikslas. Teršalų išmetimas į orą didžiausiose Lietuvos miestuose

(Šaltinis: AAA duomenys)

 

4.  Remiantis AAA pateikiamais Lietuvos oro taršos duomenimis apie reikšmingiausius 2015 m. teršėjus – ūkio subjektus ir nustačius kiekvieno jų veiklos sritį, nustatyta, kad reikšmingiausi teršėjai–ūkio subjektai, priskiriami naftos pramonei, mineralinių medžiagų apdirbimo pramonei, chemijos pramonei ir viešajai energijos gamybai (žr. 3 pav.).

 

3 paveikslas. Teršalų išmetimas į orą iš stacionarių taršos šaltinių

(Šaltinis: AAA duomenys)

 

 

5.  Išnagrinėjus teršalų išmetimą didžiausiuose Lietuvos miestuose ir kitose Lietuvos savivaldybėse, taip pat išanalizavus didžiausius teršalų išmetimus pagal ūkio subjektus, savivaldybių priemonių analizei atlikti pasirinktos tokios savivaldybės: Vilniaus miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė, Mažeikių rajono savivaldybė, Jonavos rajono savivaldybė, Akmenės rajono savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Elektrėnų savivaldybė.

6.  Analizuoti tokie dokumentai: strateginiai plėtros planai, strateginiai veiklos planai, oro kokybės valdymo programos, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos, šilumos ūkio plėtros specialieji planai. Analizuotos minėtuose dokumentuose numatytos, tačiau dar neįgyvendintos priemonės.

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖJE

 

7Vilniaus miesto 2010–2020 metų strateginiame plėtros plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 25 d. sprendimu Nr.1-1204 „Dėl Vilniaus miesto 2010–2020 metų strateginio plėtros plano atnaujinimo“, numatyti tikslai, prisidedantys prie oro taršos mažinimo, gyvenamojo būsto aplinkos, miesto inžinerinio aprūpinimo sistemos, susisiekimo sistemos plėtros ir aplinkos apsaugos ir efektyvaus atliekų tvarkymo srityse. Siekiant kokybiškos ir patogios gyvenamojo būsto aplinkos iškeltas uždavinys skatinti gyvenamojo būsto ir jo aplinkos atnaujinimą bei efektyvų valdymą, kuris įgyvendinamas tokia, oro taršos mažinimui įtakos turinčia priemone – vykdyti gyvenamojo būsto modernizavimą. Siekiant įgyvendinti uždavinį – modernizuoti ir plėtoti energetikos sistemas, numatyta modernizuoti Vilniaus elektrinę ir rajonines (vietines) katilines, modernizuojant Vilniaus elektrinę (VE–2 ir VE–3), įrengiant azoto oksidų (NOx) mažinimo priemones, rekonstruojant katilus biokuro deginimui. Siekiant darnios susisiekimo sistemos plėtros, nustatytas uždavinys didinti gyventojų mobilumą visuomeniniu ir bevarikliu transportu. Prie šio uždavinio įgyvendinimo prisideda tokios priemonės įgyvendinimas kaip miesto visuomeninio transporto maršrutinio tinklo plėtros ir modernizavimo optimizavimas ir užtikrinimas, kuris apima (be kitų veiksmų)  visuomeninio transporto parkų atnaujinimą ekologiškomis transporto priemonėmis. Kitas uždavinys šiam tikslui pasiekti – skatinti elektromobilių ir kitų netaršių bei efektyviai energiją naudojančių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą. Be to, siekiama mažinti neigiamas transporto eismo pasekmes aplinkos orui pasitelkiant tokią priemonę: mažinti oro užterštumo ir triukšmo nuo transporto eismo poveikį, taikant lanksčius transporto eismo apribojimus laibiausiai užterštose miesto vietose pagal oro taršos žemėlapius, informuojant visuomenę apie užterštumo lygį Vilniaus miesto rajonuose ir įsigyjant modernią gatvių dangų valymo techniką. Siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą ir efektyvų atliekų tvarkymą, iškeltas uždavinys gerinti oro ir geriamojo vandens kokybę, mažinti triukšmą. Tarp oro gerinimo priemonių išvardintinos: operatyviai vertinti ir prognozuoti oro užterštumo lygius ir pavojus, projektuoti triukšmo, oro užterštumo mažinimo ir geriamojo vandens kokybės gerinimo priemones ir organizuoti jų įgyvendinimą.

8Vilniaus miesto savivaldybės oro taršos mažinimo programoje  nustatytas tikslas ir kiti programos tikslai bei jiems įgyvendinti pasiūlytos priemonės yra skirtos kietųjų dalelių ir azoto oksidų koncentracijoms mažinti. Programos tikslas, susijęs su oro kokybe, yra sukurti miesto atmosferos pažemio oro užterštumo teritorinės sklaidos, emisijų valdymo, prevencinių priemonių planavimo bei trumpalaikės užterštumo prognozės, operatyviai informuojant gyventojus apie pavojus ir prognozavimo sistemas.

9Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės valdymo 2015–2018 metų programoje ir jos įgyvendinimo priemonių plane numatytos tokios pagrindinės priemonės:

9.1. viešojo transporto ir jo infrastruktūros plėtra;

9.2. autotransporto srautų optimizavimas, patrauklumo automobiliu važiuoti į miesto centrą mažinimas;

9.3. darnaus susisiekimo skatinimas, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra;

9.4. gatvių, kiemų ir kitų dangų valymo gerinimas;

9.5. miesto gatvių, aikštelių, privažiavimų dangų remontavimas, asfaltavimas;

9.6. esamų stacionarių taršos šaltinių taršumo mažinimas;

9.7. sustiprinti oro taršos prevencijos administravimą, rengiant projektavimo sąlygas, vykdant statybos darbus bei pripažįstant objektus tinkamais naudoti, būtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų;

9.8. oro kokybės stebėsena, taršos šaltinių vertinimas, modeliavimas, oro taršos žemėlapių rengimas;

9.9. visuomenės informavimas apie aplinkos oro užterštumą.

10. Siekiant padidinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį bendrajame galutiniame energijos  vartojime, Vilniaus miesto savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 1-2242 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plano tvirtinimo“ (toliau – Vilniaus miesto savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas), numatyti tikslai: sumažinti kuro ir energijos poreikius didinant jos vartojimo efektyvumą; plėtoti atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) naudojimą; rinkti AEI gamybos ir naudojimo duomenis; šviesti visuomenę apie AEI plėtros naudą. Numatytos priemonės kiekvienam Vilniaus miesto savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane numatytam tikslui pasiekti:

10.1. vykdyti daugiabučių namų modernizaciją;

10.2. modernizuoti visuomeninės paskirties pastatus;

10.3. įvesti naują elektra varomą viešojo transporto priemonę į Vilniaus miesto savivaldybės viešojo transporto susisiekimo sistemą;

10.4. organizuoti ekologiško vairavimo mokymus naujesnes nei 10 metų amžiaus transporto priemones eksploatuojantiems vairuotojams (600 vairuotojų);

10.5. pakeisti savivaldybės ir jos valdomų įmonių turimas transporto priemones naujomis, kurioms eksploatuoti reikalingos mažesnės kuro sąnaudos ir kurios atitinka Euro5 ir Euro6 standartų reikalavimus;

10.6. taikyti energinio efektyvumo reikalavimus su energijos vartojimu susijusioms prekėms ir paslaugoms viešuosiuose pirkimuose;

10.7. senų nusidėvėjusių elektros prietaisų pakeitimas naujais, taupiai energiją vartojančiais įrenginiais;

10.8. judesiui jautrių šviesos jungiklių koridoriuose ir neintensyviai naudojamose patalpose įrengimas visuomeninės paskirties pastatuose;

10.9. senų, susidėvėjusių šviestuvų pakeitimas naujais šviesą spinduliuojančių diodų (LED) technologiją naudojančiais šviestuvais;

10.10. parengti ir patvirtinti savivaldybės tarybos sprendimus dėl AEI plėtros veiksmų plano patvirtinimo, atsakingų institucijų, asmenų paskyrimo, priemones įgyvendinančių projektų inicijavimo ir rengimo;

10.11. parengti ir patvirtinti savivaldybės AEI naudojimo plėtros finansavimo programą ir jų lėšų panaudojimo tvarkos aprašą;

10.12. įgyvendinti kompleksinių transporto sistemos organizavimo sprendimus (Park + Ride, Bike + Ride ir kt.)‘

10.13. planuoti aukšto ir žemo intensyvumo transporto ir pėsčiųjų zonas, riboti sunkiųjų transporto priemonių srautus ir pan.;

10.14. planuoti teritorijas, atsižvelgiant į gyventojų poreikius, t.y. kad prekių/paslaugų teikėjai būtų kuo arčiau prekių/paslaugų gavėjų;

10.15. plėsti įstaigų teikiamų elektroninių paslaugų spektrą, siekiant sumažinti gyventojų kelionių poreikį;

10.16. sudaryti sąlygas ekologiško transporto – dviračių, elektromobilių – naudojimui, t. y. projektuoti ir statyti dviračių takus, organizuoti elektromobilių krovimo stotelių atsiradimą;

10.17. optimizuoti visuomeninio transporto maršrutus;

10.18. Vilniaus miesto savivaldybės kelių ir gatvių būklės gerinimas ir priežiūros užtikrinimas;

10.19. įgyvendinti Nacionalinį šilumos ūkio plėtros planą;

10.20. skatinti projektus, užtikrinančius pramonės vartotojų aprūpinimą šilumos energija maksimaliai panaudojant AEI;

10.21. skatinti projektus, kuriais būtų didinamas AEI naudojimas ne centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sektoriuje (15,48 MW šilumos siurblių, 10 080 m2 saulės kolektorių);

10.22. įdiegti 700 kW saulės fotovoltinių jėgainių viešosios paskirties pastatuose;

10.23. išnagrinėti galimybes duomenų, susijusių su AEI gamyba ir vartojimu, rinkimo ir apdorojimo sistemai sukurti;

10.24. sukurti duomenų, susijusių su AEI gamyba ir vartojimu, rinkimo ir apdorojimo sistemą.

10.25. dalyvauti tarptautinėse programose ir projektuose;

10.26. skelbti informaciją apie AEI naudojimo plėtros veiksmų plano tikslus, uždavinius ir priemones, jų įgyvendinimą periodiniuose leidiniuose, savivaldybės internetinėje svetainėje, leidžiant kitus informacinius leidinius;

10.27. skelbti informaciją apie AEI naudojimo plėtros paramos schemas, finansavimo galimybes;

10.28. įgyvendinti parodomuosius projektus ir viešinti informaciją apie šių projektų įgyvendinimo eigą, rezultatus;

10.29. organizuoti kampanijas, renginius, skirtas darnios energetikos propagavimui.

11. Vilniaus miesto savivaldybės šilumos ūkio specialiajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 1-1200 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės šilumos ūkio specialiajame plano patvirtinimo“, numatyta, kad CŠT zonoje naujai statomiems, rekonstruojamiems arba kapitaliai pertvarkomiems pastatams šilumos tiekimą numatyti iš CŠT; statiniams, kurių šilumos poreikiai iki 0,01 MW, numatyti šildymą naudojant elektrą; neleidžiama statyti, įrengti lokalių kietojo, skystojo ir dujinio kuro katilinių, dujinį kurą deginančių prietaisų, naudojamų patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Konkurencinėje zonoje (mažas CŠT išvystymas) nauji vartotojai patys pasirenka labiausiai jiems tinkamą aprūpinimo šiluma būdą, bet neleidžiama statyti, įrengti kietojo ir skystojo kuro katilinių. Šildymo deginant gamtines dujas zonoje, rengiant konkrečių objektų projektus, naujai statomiems, rekonstruojamiems arba kapitaliai pertvarkomiems pastatams aprūpinimą šiluma numatyti iš individualių gamtinėmis dujomis kūrenamų katilinių; neleistina statyti, įrengti kietojo ir skystojo kuro katilinių, išskyrus atvejus, kai šilumos gamybai planuojama panaudoti AEI. Tuo metu nesuformuotų šilumos tiekimo aspektu teritorijų zonoje aprūpinimo šiluma būdas nereglamentuojamas.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖJE

 

12. Kauno miesto strateginiame plėtros plane iki 2022 metų, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-127 „Dėl Kauno miesto strateginiame plėtros plane iki 2022 metų patvirtinimo“, yra numatyti uždaviniai, prisidėsiantys prie oro taršos mažinimo, ir jų įgyvendinimui numatytos priemonės (žr. 1 lent.). Kaip matyti 1 lentelėje, pagrindiniai prie oro taršos mažinimo prisidedantys uždaviniai apima energijos vartojimo efektyvumo, susisiekimo infrastruktūros, visuomeninio transporto plėtros, aplinkos tausojimo aspektus. Kauno miesto savivaldybės 2017-2019 metų strateginiame veiklos plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. T-12 „Dėl Kauno miesto savivaldybės 2017-2019 metų strateginiame veiklos plano patvirtinimo“, 1 lentelėje išvardintiems uždaviniams yra nustatyti vertinimo kriterijai 2017-2019 metams.

 

1 lentelė. Kauno miesto strateginiame plėtros plane iki 2022 metų numatyti su oro taršos mažinimu susiję uždaviniai ir priemonės

Uždaviniai

Numatytos priemonės, skirtos oro taršai mažinti

Didinti energetikos sistemų ir energijos suvartojimo efektyvumą

Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programą

Šilumos gamybos efektyvumo didinimas ir plėtra

Užtikrinti kokybišką susisiekimo infrastruktūrą

Tranzitinio eismo srautų minimizavimas tiesiant aplinkkelius

 

Plėtoti visuomeninio ir bevariklio transporto sistemas

Aplinkos neteršiančio transporto plėtra

Viešojo transporto infrastruktūros įrengimas ir atnaujinimas (tarp kitų priemonių – troleibusų infrastruktūros plėtra)

Saugoti ir tausoti aplinką, plėtoti efektyvų komunalinių atliekų tvarkymą

Aplinkos kokybės gerinimo programų rengimas ir įgyvendinimas

Kauno miesto aplinkos oro kokybės programos rengimas ir įgyvendinimas

Visuomenės švietimas aplinkos apsaugos bei atliekų tvarkymo srityse

 

(Šaltinis: Kauno miesto strateginis plėtros planas iki 2022 metų)

 

13. Remiantis atnaujintu Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. T-203 „Dėl Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano atnaujinimo patvirtinimo“, CŠT zonoje statant ar rekonstruojant pastatus numatomas aprūpinimas šiluma iš CŠT sistemos. Šioje zonoje statomą ar rekonstruojamą pastatą gali būti numatyta aprūpinti šiluma iš vietinių šilumos šaltinių, taikant prioritetą gamtinių dujų kurui, tačiau tik nustatytais plane atvejais. Mišrioje zonoje, kurioje šiluma aprūpinama naudojant gamtines dujas, statant naujus pastatus, statytojo pasirinkimu galimas aprūpinimas šiluma iš CŠT sistemos arba iš vietinių (individualių) katilinių, kūrenamų gamtinėmis dujomis. Pasirinkus individualų šildymo būdą, poveikis aplinkai neturi viršyti leistinų normų. Ne CŠT zonoje esami ir nauji vartotojai aprūpinami šiluma iš vietinių šilumos šaltinių, o prioritetiniu kuru laikomos gamtinės dujos, nerekomenduojamas kietojo kuro deginimas. Pabrėžtina, kad elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi visoje savivaldybės teritorijoje. Gyvenamieji vieno ir dviejų butų pastatai gali būti aprūpinami šiluma iš vietinių šilumos šaltinių visoje Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Tai reiškia, jog vieno ar dviejų butų namų ūkiai nėra įpareigoti prisidėti prie oro taršos mažinimo pasirenkant mažiau taršias kuro rūšis.

14. Kauno miesto atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane,  patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-475 „Dėl Kauno miesto atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plano patvirtinimo“, numatytos priemonės, skatinančios AEI naudojimą. Šios priemonės yra skirtos saulės energijos, geoterminės energijos naudojimo skatinimui, žmonių informavimui, AEI naudojimo savivaldybės ir jai pavaldžių įmonių pastatuose valdymo aspektams tobulinti, elektromobilių įkrovimo stotelių plėtrai.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖJE

 

15. Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 metų strateginiame plėtros plane, patvirtintame  Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T2-79 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 metų strateginio plėtros plano patirtinimo“, yra numatytas tikslas racionaliai vystyti miesto infrastruktūrą, Šiam tikslui pasiekti tarp kitų uždavinių, išskirtini su oro taršos mažinimu susiję uždaviniai ir jiems įgyvendinti skirtos priemonės (žr. 2 lent.). Pažymėtina, kad uždaviniai yra skirti darnaus judumo, inžinerinės infrastruktūros, energijos taupymo ir AEI naudojimo ir taršos prevencinėms sritims. Tarp priemonių išskirtinos priemonės, susijusios su transporto priemonių parko vystymu, nuotekų sistemos tobulinimu, viešųjų pastatų energijos taupymu ir visuomenės informavimu.

 

2 lentelė. Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 metų strateginiame plėtros plane numatyti su oro taršos mažinimu susiję uždaviniai ir numatytos priemonės

Uždaviniai

Numatytos priemonės, skirtos oro taršai mažinti

Įdiegti darnaus judumo principus susisiekimo sistemoje

Sudaryti sąlygas naujų ekologiškų viešojo transporto rūšių atsiradimui

Skatinti ekologiško individualaus transporto plėtrą įrengiant elektromobilių zonas

Diegti energijos taupymo ir atsinaujinančių energijos išteklių sistemas

Parengti ir įgyvendinti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo plėtros planą

Skatinti diegti energijos taupymo ir atsinaujinančių energijos išteklių sprendimus statant naujus viešosios paskirties pastatus

Renovuoti viešosios paskirties pastatus didinant energijos vartojimo efektyvumą

Rekonstruoti AB „Klaipėdos energija“ Klaipėdos rajoninę katilinę, įrengiant naują biokuro katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu

Parengti viešojo transporto – elektrobusų plėtros Klaipėdos mieste programą

Didinti ekologiško kuro naudojimą miesto viešajame transporte

Vykdyti prevencines aplinkosaugos priemones

Vykdyti prevencines priemones, siekiant neviršyti leistinų oro taršos kietosiomis dalelėmis (KD10) normatyvų

Vykdyti visuomenės aplinkosauginį švietimą

(Šaltinis: Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 metų strateginis plėtros planas)

 

16. Klaipėdos miesto savivaldybės 2017–2019 metų strateginiame veiklos plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-290 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės 2017–2019 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, numatyta, kad siekiant geresnės oro kokybės, „reikia mažinti eismo srautus, todėl labai svarbu išvystyti susiekimo viešuoju transportu infrastruktūrą bei maršrutus, propaguoti naudojimąsi ne individualiu automobiliu, o viešuoju transportu, pėsčiomis, dviračiu”, „labai svarbu pritaikyti susisiekimo infrastruktūrą pėstiesiems, dviratininkams ir sudaryti saugias eismo sąlygas visiems eismo dalyviams“.

17. Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2017–2021 m. programoje, patvirtintoje Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-291 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2017–2021 m. programos patvirtinimo“, vienu iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje tiriamų komponentų yra aplinkos oras.

18. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės pateiktą informaciją, Klaipėdos miesto savivaldybė nerengia Klaipėdos miesto savivaldybės oro taršos mažinimo programos, kadangi jau kelerius metus neviršija teršalų koncentracijų aplinkos ore ribinių verčių.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖJE

 

19. 2015–2024 metų Šiaulių miesto strateginio plėtros plane, patvirtintame 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-325 „Dėl 2015–2024 metų Šiaulių miesto strateginio plėtros plano patvirtinimo“, yra numatytas prioritetas kurti saugų miestą, t. y. „kurti draugišką gamtai kokybišką gyvenamąją aplinką“. Analizuojant iškeltus tikslus oro taršos mažinimo kontekste, išskirtinas siekis vystyti ir puoselėti gyvenamąją ir viešąją aplinką, patrauklią gyventi, dirbti, tobulėti, kuris pasiekiamas įgyvendinant tokius uždavinius, susijusius su oro taršos mažinimu:

19.1. skatinti patogaus ir energetiškai efektyvaus būsto plėtrą, kuri apima būsto renovavimą;

19.2. atnaujinti ir plėsti sporto objektų infrastruktūrą mieste, mažinant šilumos energijos sunaudojimą sporto įstaigose;

19.3. atnaujinti socialinių paslaugų įstaigų pastatus ir plėsti socialinio būsto fondą, mažinant šilumos energijos sunaudojimą socialinių paslaugų įstaigose;

19.4. gerinti sveikatos įstaigų infrastruktūrą ir didinti pastatų energetinį efektyvumą, mažinant šilumos energijos sunaudojimą sveikatos įstaigose;

19.5. didinti švietimo įstaigų pastatų energetinį efektyvumą, mažinant šilumos energijos sunaudojimą švietimo įstaigose;

19.6. didinti kultūros įstaigų pastatų energetinį efektyvumą, mažinant šilumos energijos sunaudojimą kultūros įstaigose.

20. Kitas tikslas, iškeltas 2015–2024 metų Šiaulių miesto strateginiame plėtros plane, yra sukurti ir išlaikyti patogią, draugišką aplinkai, visiems prieinamą ir saugią susisiekimo sistemą, įgyvendinant tokį uždavinį – mažinti transporto neigiamą poveikį aplinkai, kuriant tinkamą infrastruktūrą, mažinant automobilių spūstis miesto centre, dengiant gatves asfaltu.

21. Šiaulių miesto strateginiame veiklos plane 2017–2019 metams, patvirtintame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-4 „Dėl Šiaulių miesto strateginio veiklos plano 2017–2019 metams patvirtinimo“, nurodoma, kad siekiant užtikrinti efektyvią rajono viešąją bei energetinę infrastruktūrą, bus atliekami jos modernizavimo darbai, efektyvinant šilumos energijos suvartojimą, skatinant alternatyvių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, gamybą ir skirstymą Šiaulių rajone, įgyvendinant kitas veiklas, kurios prisidėtų prie tausaus energijos vartojimo.

22. Patikslintoje aplinkos oro kokybės valdymo Šiaulių mieste programoje ir jos įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-384 „Dėl patikslintos aplinkos oro kokybės valdymo Šiaulių mieste programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, iki 2020 m. yra numatytos dviejų tipų priemonės: techninės ir organizacinės. Techninės priemonės apima priemones, skirtas gatvių priežiūrai, oro kokybės stebėsenai, įsigyjant reikiamus įrenginius, parengiant būtinus planus. Organizacinės priemonės apima priemones, skirtas visuomenei informuoti ir šviesti, taip pat stebėsenai ir kontrolei (žr. 3 lent.).

 

3 lentelė. Patikslintoje aplinkos oro kokybės valdymo Šiaulių mieste programoje ir jos įgyvendinimo priemonių plane numatytos priemonės

Priemonių tipas

Numatytos priemonės, skirtos oro taršai mažinti

Techninės

Įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą priemonę „Aplinkos oro kokybės gerinimas“, įsigyti inovatyvių technologijų gatvių/šaligatvių valymo mašinas

Įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą priemonę „Aplinkos oro kokybės gerinimas“, atnaujinti Šiaulių miesto aplinkos oro kokybės stebėsenos įrangą

Pavasarinio purvo valymo metu statyti stovėjimą draudžiančius ženklus porinėmis/neporinėmis dienomis

Vykdyti intensyvesnį gatvių plovimą

Parengti eismo organizavimo planą oro taršos mažinimo aspektu ir jį įgyvendinti

Parengti Judumo planą ir jį įgyvendinti

Prie gatvių sodinti želdinius

Organizacinės

Įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą priemonę „Aplinkos oro kokybės gerinimas“, vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones

Įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą priemonę „Aplinkos oro kokybės gerinimas“, parengti aplinkos oro kokybės gerinimo programą

Įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą priemonę „Aplinkos oro kokybės gerinimas“, atlikti Šiaulių miesto individualių namų inventorizaciją

Dalyvauti  Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos organizuojamuose reiduose

Teikti individualių namų gyventojams palyginamąją informaciją ekonominiu, aplinkosauginiu, sveikatos požiūriu apie skirtingų kuro rūšių (dujų, malkų, anglių, elektros ir t.t.) naudojimą

Internetinėje svetainėje skelbti aplinkos oro taršos indeksą, teikiant informaciją apie užteršto oro pavojus, prevenciją

(Šaltinis: Patikslinta aplinkos oro kokybės valdymo Šiaulių mieste programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas)

 

23. Pažymėtina, kad Šiaulių miesto savivaldybė nėra parengusi atsinaujinančių išteklių energijos plėtros programos, kadangi vertinant programos rengimo reikalavimus ir nustatytus pasiekti tikslus, buvo konstatuota, kad Šiaulių mieste šie tikslai bus pasiekti esant dabartinei išvystymo būklei šioje srityje.

24. Energijos rūšies parinkimo ir panaudojimo Šiaulių mieste specialiajame plane, patvirtintame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T-198 „Dėl Energijos rūšies parinkimo ir panaudojimo Šiaulių mieste specialiojo plano ir reglamento koregavimo patvirtinimo“  numatyti tam tikri apribojimai dėl kuro pasirinkimo, sąlygoti oro teršalų koncentracijų. Dalyje CŠT zonos teritorijos neleistina įrengti kietojo, skystojo ir dujinio kuro katilinių, nes šioje zonoje jau šiuo metu aplinkos oro užterštumas tiek kietosiomis dalelėmis, tiek azoto dioksidu viršija nustatytas ribines aplinkos oro užterštumo vertes arba yra artimas joms. Kitoje CŠT zonos teritorijos dalyje dėl padidintos kietųjų dalelių koncentracijos, kuri viršija paros ribinę vertę, neleistina įrengti kieto kuro (tame tarpe ir biokuro) katilinių. Tuo metu didžiojoje teritorijos dalyje nagrinėjant ne CŠT aprūpinimo šiluma būdą suteikiama pirmenybė ekologiškai švariems energijos šaltiniams (išskyrus kietąjį biokurą) bei gamtinių dujų kurui. Planuojant šiose zonose įrengti kietojo biokuro katilines, būtina papildomai įrengti ne mažesnio 85 proc. efektyvumo dūmų valymo nuo kietųjų dalelių įrenginius. Konkurencinės zonos teritorijose, kuriose vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija viršija ribinę aplinkos oro užterštumo vertę, neleistina įrengti kieto kuro (tarp jų biokuro) katilinių. Tuo metu teritorijose, kuriose vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių neviršija, nagrinėjant ne CŠT aprūpinimo šiluma būdą, suteikiama pirmenybė ekologiškai švariems energijos šaltiniams (išskyrus kietąjį biokurą) bei gamtinių dujų kurui. Planuojant šiose zonose įrengti kietojo kuro (tame tarpe ir biokuro) katilines, būtina papildomai įrengti ne mažesnio 85 proc. efektyvumo dūmų valymo nuo kietųjų dalelių įrenginius. Tokie pat apribojimai taikomi šilumos gamybos naudojant gamtines dujas zonose. Ne CŠT aprūpinimo šiluma zonoje esami ir nauji vartotojai aprūpinami šiluma iš vietinių ir individualių šilumos šaltinių, nenustatant jokių papildomų reikalavimų.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖJE

 

25. Panevėžio miesto plėtros 2014–2020 metų strateginiame plane, patvirtintame Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1-280 „Dėl Panevėžio miesto plėtros 2014–2020 metų strateginio plano patvirtinimo”, yra numatytas prioritetas, kurio įgyvendinimui numatyti tikslai, uždaviniai ir priemonės prisidės prie oro taršos mažinimo – darni miesto teritorijų ir infrastruktūros plėtra. Pažymėtina, kad nustatyti tikslai apima miesto inžinerinės infrastruktūros plėtros ir aplinkos kokybės išsaugojimo ir gerinimo siekius (žr. 4 lent.).

 

4 lentelė. Panevėžio miesto plėtros 2014–2020 metų strateginiame plane numatyti uždaviniai ir priemonės

Tikslai

Uždaviniai

Numatytos priemonės, prisidedančios prie oro taršai mažinimo

Modernizuoti ir plėsti miesto inžinerinę infrastruktūrą

Atnaujinti ir plėsti energetikos infrastruktūrą

Panevėžio miesto rajoninės katilinės RK-1 modernizavimas, įvedant į eksploataciją pirmą 12 MW šiluminės galios biokuro katilą

Panevėžio miesto rajoninės katilinės RK-1 modernizavimas, įvedant į eksploataciją antrą 12 MW šiluminės galios biokuro katilą

Miesto apšvietimo sistemų efektyvumo didinimas

Miesto daugiabučių renovacija

Remti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones viešuosiuose pastatuose ir daugiabučiuose namuose

Išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę

Numatyti ir vykdyti aplinką tausojančias priemones

Vykdyti aplinkos taršos mažinimo priemones

Vykdyti Panevėžio miesto aplinkos monitoringą pagal parengtą ir patvirtintą programą

Gatvių valymo technologijų gerinimas Panevėžio mieste

Panevėžio miesto savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programos parengimas ir priemonių įgyvendinimas

Sudaryti prielaidas ekologinio transporto plėtrai

Įrengti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, skatinant ekologiško transporto naudojimą

Atnaujinti ekologiško viešojo transporto priemones

(Šaltinis: Panevėžio miesto plėtros 2014-2020 metų strateginis planas)

 

26. Panevėžio miesto savivaldybės 2017–2019 metų veiklos plane, patvirtintame Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 1-30 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės 2017–2019 metų veiklos plano patvirtinimo“,  siekiant užtikrinti švaresnį orą mieste, numatyta: rengti ir vykdyti aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planą, atlikti detalius oro kokybės tyrimus, surinkti gatvių valymo atliekas, informuoti gyventojus apie galimybes prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, atnaujinti gatvių valymo automobilius.

27. Panevėžio miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2015–2019 m. programoje, patvirtintoje Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-12 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2015–2019 m. programos patvirtinimo“, yra iškeltas uždavinys – vykdyti Panevėžio miesto savivaldybės oro būklės monitoringą. Panevėžio miesto savivaldybėje nėra šiuo metu galiojančios oro kokybės valdymo programos. Siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekius į aplinką, numatyti priemones, kad nebūtų viršijamos nustatytos aplinkos oro kokybės normos, užtikrinti švaresnį orą mieste, bus atliekami aplinkos oro užterštumo lygio Panevėžio mieste detalūs tyrimai ir parengtas Panevėžio miesto aplinkos oro kokybės valdymo programa bei įgyvendinimo priemonių 2019–2024 metų planas.

28. Panevėžio miesto šilumos ūkio specialiojo plano aiškinamajame rašte, patvirtintame Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-7-9 „Dėl Panevėžio miesto šilumos ūkio specialiojo plano aiškinamojo rašto patvirtinimo“, numatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujančiai tiek vartotojus, tiek šilumos tiekimo įmonę, apsimoka visose nustatytose zonose išlaikyti dabartinį šilumos tiekimo būdą – CŠT. Dėl šios priežasties esminėmis šilumos ūkyje taikomomis priemonėmis turėtų būti laikomos priemonės, skirtos oro taršai iš CŠT ūkio (tiksliau katilinių) mažinti.

29. Siekiant didinti AEI dalį bendrame energijos suvartojime ir tokiu būdu prisidėti prie oro taršos mažinimo, Panevėžio miesto savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo, plėtros ir aplinkos apsaugos galimybių studijoje, atliktoje 2013 m. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos užsakymu, yra siūlomos tokios priemonės, susijusios su oro taršos mažinimu ir oro kokybės gerinimu:

29.1. daugiabučių renovacija, mažinant šiluminės energijos sąnaudas;

29.2. visuomeninių pastatų renovacija, mažinant pastatuose suvartojamos energijos sąnaudas;

29.3. gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo lempučių keitimas bei miesto apšvietimo sistemos automatinio reguliavimo sistemos diegimas;

29.4. į judesį reaguojančių apšvietimo reguliavimo sistemų visuomeniniuose pastatuose įrengimas;

29.5. Panevėžio miesto įmonių informavimo apie esančias galimybes, elektros energijos iš AEI gamyboje, projektas;

29.6. elektromobilių krovimo infrastruktūros įrengimas;

29.7. ekologiškų viešojo transporto priemonių skaičiaus didinimas;

29.8. dviračių naudojimo skatinimas ir infrastruktūros plėtra;

29.9. žaliųjų zonų plėtra ir esamų atnaujinimas;

29.10. papildomų oro taršos matavimo stotelių įrengimas;

29.11. visuomenės informavimo priemonių parengimas ir įgyvendinimas.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE

 

30. Jonavos rajono ilgalaikiame strateginiame plėtros plane iki 2021 m., patvirtintame Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 1 TS – 186 „Dėl Jonavos rajono ilgalaikio strateginio plėtros plano iki 2021 m. patvirtinimo“, yra numatyti prioritetai, tikslai ir uždaviniai, susiję su aplinkos oro kokybe (žr. 5 lent.). Oro kokybės gerinimo siekiama per dviejų prioritetų prizmę – progresyvios ir konkurencingos ekonomikos ir darnios aplinkos ir gamtos išteklių priežiūros. Pirmasis iš išvardintų prioritetas aplinkos oro kokybės kontekste apibūdinamas tokiu tikslu – susisiekimo infrastruktūros priežiūra ir modernizavimas. Antrasis iš išvardintų prioritetas aplinkos oro kokybės kontekste apibūdinamas tokiais tikslais: subalansuotos ir sveikos aplinkos Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje siekimas ir energetikos ir šilumos ūkio modernizavimas. Siekiant gerinti oro kokybę Jonavos rajone, dėmesys sutelkiamas į susisiekimą, energetiką ir numatytų programų įgyvendinimą.

 

5 lentelė. Jonavos rajono ilgalaikiame strateginiame plėtros plane iki 2021 m. numatyti su oro taršos mažinimu susiję uždaviniai ir numatytos priemonės

Uždaviniai

Numatytos priemonės, skirtos oro taršai mažinti

Gerinti ir plėtoti viešųjų erdvių infrastruktūrą

Įrengti ir atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takus Jonavos rajono savivaldybėje

Įrengti riedučių ir bėgimo trasas ir modernizuoti jų infrastruktūrą

 

Plėtoti ir modernizuoti susisiekimo infrastruktūrą

Atnaujinti Jonavos autobusų parką

Rekonstruoti Jonavos rajono miestų, miestelių ir kaimų gatves, tiesti naujas gatves, taip pat įrengti apšvietimą ir lietaus kanalizaciją

Rekonstruoti Jonavos rajono miestų, miestelių ir kaimų gatvių sankryžas

Tobulinti Jonavos rajono savivaldybės žvyrkelių dangas, dalį gruntinių kelių rekonstruoti į žvyrkelius

Asfaltuoti Jonavos rajono savivaldybės žvyrkelius bei gatves su žvyro ir grunto danga

Atnaujinti automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūrą, įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles

Mažinti taršos poveikį aplinkai (tyrimai, projektavimas, įgyvendinimas)

Įgyvendinti aplinkos oro valdymo programas

Didinti visuomenės informavimą ir ugdyti ekologiškai mąstančią visuomenę

Įgyvendinti aplinkos monitoringo programas

Įgyvendinti aplinkosauginės visuomenės švietimo programas

Organizuoti aplinkosauginius renginius

Prenumeruoti aplinkosauginius leidinius rajono švietimo ir ugdymo įstaigoms

Atstatyti gamtinius išteklius

Įgyvendinti Jonavos rajono Aplinkos apsaugos strategijos priemones

Modernizuoti katilines ir šilumos tiekimo tinklus.

Įrengti 20 MW biokuro vandens šildymo katilą

 

(Šaltinis: Jonavos rajono ilgalaikis strateginis plėtros planas iki 2021 m.)

 

31. Kaip nurodyta Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programoje 2017–2021 m., patvirtintoje 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-324 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programos 2017–2021 m. patvirtinimo“, jos paskirtis – numatyti priemones, ribojančias aplinkos oro taršą bei mažinančias jos neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, jų vykdytojus bei lėšų poreikį. Programos tikslas yra užtikrinti švaresnį Jonavos rajono savivaldybės aplinkos orą, vykdyti aplinkos oro taršos prevenciją ir sukurti sveikesnes žmonių gyvenimo sąlygas rajone. Šioje programoje numatytos priemonės:

31.1.

·   gyventojų apklausa, skirta įvertinti kvapus, kylančius iš ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių taršos kvapais šaltinių gyvenamosios aplinkos ore:

31.2. parengti apklausos metodiką bei apklausos anketą, apklausti 10 proc. Šilų ir Juškonių gyvenviečių gyventojų. Priemonės įvykdymo Laikotarpis 2018-2019 m.;

31.3. informuoti visuomenę ir suinteresuotas institucijas apie aplinkos oro taršos lygį, įvykdymo laikotarpis – vykdoma nuolat.

Detalesnis priemonių sąrašas pateiktas 6 lentelėje. Jonavos rajono savivaldybėje yra nuolat tiriama oro kokybė, gyventojai informuojami apie oro kokybę Jonavos rajono savivaldybės tinklapyje.

 

6 lentelė. Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programoje 2017–2021 m. numatytos priemonės

Priemonių pobūdis

Priemonės

Techninės

Apriboti stacionarių taršos šaltinių veiklą (esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms ar iškilus grėsmei, kad gali būti viršijamos ribinės vertės);

Asfaltuoti kelius ir gatves;

Nuolat ir kokybiškai valyti gatves (po žiemos sezono valyti nuo kelkraščių susikaupusias žemes);

Laistyti žvyrkelius (esant sausiems orams ir kai kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore viršija viršutinę vertinimo ribą);

Statybos vietose, įsirengus laikiną ratų plovimo įrenginį, prižiūrėti statybos aikšteles, kelius ir greta statybos objektų esančias gatves ir šaligatvius;

Laikinai apriboti transporto eismą (išskyrus visuomeninį ir spec. transportą) tam tikroje savivaldybės teritorijoje (kai susidaro nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos arba kai viršijamos ribinės užterštumo vertės 7 dienas iš eilės);

Kontroliuoti autobusų su dyzeliniais varikliais išmetamųjų dujų dūmingumą ir neišleisti važiuoti autobusų, viršijančių dūmingumo ribas pagal LAND 15:2000 numatytus reikalavimus;

Apželdinti sanitarines zonas tarp pramonės teritorijų ir gyvenamųjų kvartalų taip mažinant išsklaidytąją taršą (remiantis teritorijos bendrojo plano sprendiniais);

Atsižvelgiant į keleivių srautus, optimizuoti viešojo transporto maršrutus ir grafikus, racionaliai parinkti keleivių vežimo transporto priemones (remiantis teritorijos bendrojo plano sprendiniais);

Plėtoti visuomeninio transporto maršrutinį tinklą su stotelių ir galutinių punktų įrengimu naujai užstatomose teritorijose, jį optimizuoti reguliarių (ne rečiau kaip kartą per trejus metus) keleivių srautų tyrimo pagrindu;

Siekiant sumažinti tranzitinio automobilių transporto srautus per miesto centrą ir tokiu būdu pagerinti oro kokybę įrengti aplinkkelį;

Atnaujinti viešojo transporto priemones (kasmet atnaujinant bent po du autobusų parko autobusus), juos keičiant naujais arba važinėtais autobusais (po 10 metų eksploatavimo);

Įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus;

Apšiltinti gyvenamuosius ir ūkinės veiklos pastatus (siekiant šildymo sezono metu sumažinti iš centralizuotų šilumos tinklų ir individualių gyvenamųjų namų šildymo sistemų išmetimus (azoto oksidai, anglies monoksidai, kietosios dalelės));

Organizacinės

Visuomenės informavimas (apie aplinkos oro kokybę ir nepalankias meteorologines sąlygas, sąlygojančias taršos koncentravimą);

Pareikalauti iš įmonių, turinčių didžiausios įtakos teršalų koncentracijos didėjimui, kad parengtų oro taršos kietosiomis dalelėmis mažinimo priemonių planus ir kontroliuoti jų įgyvendinimą;

Žolės deginimo ir gaisrų prevencija;

Savivaldybės aplinkos oro kokybės stebėsenos vykdymas, atliekant matavimus;

Informacijos apie oro kokybės stebėsenos rezultatus teikimas Jonavos rajono savivaldybės internetinėje svetainėje, pateikiant informaciją visuomenei lengvai suprantamais būdais;

Susitikimų su visuomenės atstovais organizavimas, pristatant aplinkosauginių programų, projektų įgyvendinimo rezultatus;

Gyventojų informavimas namų šilumos sistemų, apšiltinimo, buitinių atliekų deginimo namų katiluose žalos temomis (siekiant sumažinti individualių namų šildymo ir su tuo susijusios oro taršos dalį, tai gali būti atliekama skelbiant informaciją internete, rengiant aplinkosaugos straipsnius laikraščiuose, organizuojant seminarus ir kt. renginius);

Dalyvavimas naujai planuojamų veiklų poveikio aplinkai vertinime.

(Šaltinis: Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programa 2017-2021 m.)

 

32. Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programoje 2017–2021 m., patvirtintoje 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-324 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programos 2017–2021 m. patvirtinimo“, nurodyta, kad didžiausią oro taršą iš stacionarių taršos šaltinių Jonavos rajone generavo viešosios elektros energijos ir šilumos gamybos, chemijos ir naftos pramonės įmonės. Didžiausia tarša iš stacionarių taršos šaltinių yra stebima centrinėje rajono dalyje – Jonavos mieste, kur išsidėsčiusi didžioji dalis teršiančių objektų.

33. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje specialiajame plane, patvirtintame 2013 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 1TS-322 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros Jonavos rajono savivaldybės teritorijos specialiojo plano patvirtinimo“, yra siūlomi dviejų tipų sprendiniai: saulės ir vėjo jėgainių plėtra ir biokuro, biodujų, biodegalų ir bioalyvų gamybos bei panaudojimo plėtra. Saulės ir vėjo jėgainių (elektrinių) plėtros teritorijos rengiamame specialiajame plane diferencijuotos į tris grupes:

33.1. I-oji – saulės ir vėjo jėgainių parkų plėtra, kai bendras elektros energiją generuojančių įrengimų galingumas 6 MW ir daugiau;

33.2. II-oji – saulės ir vėjo jėgainių parkų bei pavienių įrengimų plėtra, kai bendras elektros energiją generuojančių įrengimų galingumas iki 6 MW;

33.3. III-ioji – pavienių įrengimų iki 350 kW plėtros zonos.

34. Biodujų jėgainių plėtra siūloma prie esamų gyvulininkystės įmonių bei šiuo metu nebeveikiančių fermų, įvertinant galimybę jas atkurti dėl patogios vietos bei dalinio teritorijos bei statinių paruošimo, esant galimybei, nebeveikiančias fermas panaudojant biokuro gamybos cechams (šiaudų granulėms ar kitam kurui gaminti, sandėliuoti).

35. Jonavos miesto bei Jonavos rajono didesnių miestelių CŠT sektoriaus plėtros galimybės ir poreikis išanalizuoti Jonavos rajono šilumos ūkio specialiajame plane ir Jonavos miesto šilumos tiekimo specialiojo plano ir šilumos šaltinių naudojimo reglamento atnaujinimo projekte (2010 m.). Remiantis minėtais dokumentais, šiame projekte pažymėtos esamos Jonavos miesto katilinės, naudojančios atsinaujinantį gamtinės kilmės kurą. Be to, Jonavos miesto teritorijoje katilinių plėtra nenumatoma, tačiau rekonstruojant esamas bei ateityje planuojant naujas katilines, siūloma įrengti AEI naudojančius katilus, naudoti pagal naujausias technologijas pagamintus kogeneracinius įrenginius.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE

 

36. Mažeikių rajono savivaldybės ilgalaikiame strateginiame plėtros plane 2014–2020 m., patvirtintame Mažeikių rajono savivaldybės 2013 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T1-219 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės ilgalaikio strateginio plėtros plano 2014–2020 m. patvirtinimo“, nurodyta, jog aplinkos oro kokybės gerėjimas sietinas su viešojo ir ekologiško transporto skatinimu, optimaliu transporto srautų valdymu, viešųjų paslaugų pasiekiamumo nuotoliniu būdu plėtra. Svarbus aspektas – pramonės ir energetikos į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio mažinimas bei taršos prevencijos priemonių diegimas, atsinaujinančių energijos šaltinių galimybių panaudojimo skatinimas ir rėmimas, efektyvesnis elektros ir šilumos energijos vartojimas. Didžiausias išmestų teršalų kiekis rajone priklauso nuo stambiausio oro teršėjo rajone – naftos perdirbimo pramonės.

37. Priemonės oro kokybei Mažeikių rajone gerinti numatytos ir integruotos Mažeikių rajono savivaldybės 2017–2019 metų strateginio veiklos plano, patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T1-326 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės 2017–2019 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“,  programose (Mažeikių miesto darnaus judumo plano parengimas, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas, viaduko virš geležinkelio Mažeikių m., Algirdo g., įrengimas, gatvių važiuojamųjų dalių rekonstrukcija, eismo srautų automatizavimas, viešojo transporto priemonių atnaujinimas (naujų ekologiškų viešojo transporto priemonių įsigijimas), viešojo transporto maršrutų optimizavimas, pastatų renovacija, visuomenės informavimas). Mažeikių rajono savivaldybėje nėra galiojančios oro taršos mažinimo programos.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE

 

38. Akmenės rajono savivaldybės 2016–2021 m. strateginiame plėtros plane, patvirtintas Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-277 „Dėl Akmenės rajono savivaldybės 2016–2021 m. strateginio plėtros plano patvirtinimo“, suformuoti trys uždaviniai, kurių įgyvendinimo priemonės prisidėtų prie oro taršos mažinimo. Uždaviniai, susiję su susisiekimo gerinimu, viešosios ir energetinės infrastruktūros plėtra ir aplinkos kokybės gerinimu (žr. 26 lent.). Plane nurodyta, kad pagrindiniai taršos šaltiniai yra pramoniniai procesai, įskaitant energijos gavybą ir gamyklinę veiklą, transportas, namų šildymas, atliekų apdorojimas ir ūkininkavimas. Didžiausią įtaką oro būklei Akmenės rajono savivaldybėje turi mineralinių medžiagų apdirbimo pramonė ir viešosios elektros energijos ir šilumos gamyba.

 

7 lentelė. Akmenės rajono savivaldybės 2016–2021 m. strateginiame plėtros plane numatyti uždaviniai ir priemonės

Uždaviniai

Priemonės

Gerinti susisiekimo infrastruktūrą ir plėtoti ekologišką transportą

Akmenės rajono savivaldybės ekologinio transporto plėtra

Plėsti ir modernizuoti rajono viešąją bei energetinę infrastruktūrą

Akmenės rajono savivaldybės administracinių pastatų modernizavimas, didinant jų energijos vartojimo efektyvumą

Akmenės rajono savivaldybės visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas ir modernizavimas

Akmenės rajono daugiabučių gyvenamųjų namų pastatų modernizavimas, didinant jų energijos vartojimo efektyvumą

Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plano įgyvendinimas

Vėjo jėgainių parko Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje įrengimas

Hidroelektrinių įrangos atnaujinimas ir plėtra Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje įrengimas

Akmenės rajono savivaldybės darnios energetikos veiksmų plano priemonių įgyvendinimas

Išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę

Akmenės rajono savivaldybės bešeimininkių, apleistų pastatų ir kitų aplinką neigiamai veikiančių objektų likvidavimas

Visuomenės švietimo aplinkosaugos klausimais Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje vykdymas

(Šaltinis: Akmenės rajono savivaldybės 2016–2021 m. strateginiame plėtros planas)

 

39. Akmenės rajono savivaldybės 2017–2019 metų strateginiame veiklos plane,  patvirtintame Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-16(E) „Dėl Akmenės rajono savivaldybės 2017–2019 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, išvardinti pagrindiniai aplinkos oro teršėjai, tačiau konkrečių priemonių nėra. Akmenės rajono savivaldybės 2017–2019 metų strateginio veiklos plano Verslo rėmimo, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio plėtros programoje Nr. 6 yra numatytas Akmenės rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įgyvendinimas.

40. Akmenės rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2017 metų priemonių sąmatoje, patvirtintoje Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-16(E) „Dėl Akmenės rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2017 metų priemonių sąmatos patvirtinimo“, numatytos išlaidos aplinkosauginiam švietimui.

41. Šiuo metu galiojančios oro kokybės valdymo programos Akmenės rajono savivaldybėje nėra (remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 3, 4, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu).

42. Akmenės rajono savivaldybės teritorijos šilumos ūkio specialiajame plane,  patvirtintame Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T-148 „Dėl Akmenės rajono savivaldybės teritorijos šilumos ūkio specialaus plano patvirtinimo“ (toliau – Akmenės rajono savivaldybės teritorijos šilumos ūkio specialusis planas), nurodyta, kad Akmenės rajone didžiausias stacionarios taršos šaltinis yra mineralinių medžiagų apdirbimo pramonė. Jos išmetami teršalai turi lemiamą įtaką Naujosios Akmenės miesto oro kokybei, ypač pučiant rytų ir pietryčių vėjui. Akmenės rajono savivaldybės teritorijos šilumos ūkio specialiajame plane nurodyta, kad plėtojant Akmenės rajono šilumos ūkį numatoma išlaikyti CŠT sistemas, didinti jų efektyvumą tuose urbanizacijos centruose arba zonose, kuriose ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu tai naudinga, plėtoti vietinių, AIE panaudojimą CŠT sistemose ir skatinti kogeneracijos potencialo bei atliekinės šilumos panaudojimą. Akmenės rajono savivaldybės teritorijos šilumos ūkio specialiajame plane išskirtos trys zonos: centralizuoto aprūpinimo šiluma (CŠT), mišri aprūpinimo šiluma ir ne CŠT aprūpinimo šiluma zonos. CŠT zonoje aprūpinimas šiluma vyksta centralizuotu būdu, todėl neigiamo poveikio aplinkai mažinimas gali būti vykdomas tobulinant CŠT sistemą. Mišraus aprūpinimo šiluma zonoje, kurioje aprūpinimas šiluma vyksta iš CŠT sistemos arba iš vietinių (individualių) katilinių, kūrenamų gamtinėmis dujomis, neigiamas poveikis aplinkos orui gali būti mažinamas skatinant pasirinkti gamtinėmis dujomis kūrenamus katilus ir ribojant kūrenimą kietuoju kuru. Tuo metu ne CŠT aprūpinimo šiluma zonoje turėtų būti siekiama skatinti vartotojus naudoti mažiausiai taršias iš prieinamų kuro rūšis.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE

 

43. Kėdainių rajono strateginiame plėtros plane iki 2020 metų, patvirtintame Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. TS-3 „Dėl Kėdainių rajono strateginio plėtros plano iki 2020 metų patvirtinimo“,  numatytas prioritetas – darnų žmogaus ir aplinkos vystymąsi užtikrinanti infrastruktūra. Apibūdinant šį prioritetą, nurodyta, kad užtikrinant darnų žmogaus ir aplinkos vystymąsi rajone bus pasiektas aukštas aplinkos apsaugos kokybės lygis: rajone veiks modernios aplinkosaugos sistemos, rengiamos ir įgyvendinamos gyventojų aplinkosauginio švietimo bei aplinkos kokybės monitoringo programos, užtikrinta geriamojo ir paviršinio vandens išteklių apsauga, rajono gyventojai bus aprūpinami kokybišku geriamuoju vandeniu, bus įgyvendintos oro taršos prevencijos priemonės; Kėdainių rajone bus siekiama, kad pramonė ir žemės ūkis būtų plėtojami nepažeidžiant ekologinės pusiausvyros, prisidedant prie klimato kaitos bei gamtos išteklių apsaugos; bus skatinamas AEI bei aplinką tausojančių technologijų naudojimas pramonėje bei žemės ūkyje. Plane iškeltas uždavinys, prisidedantis prie oro taršos mažinimo –  „modernizuoti ir plėsti inžinerinio aprūpinimo sistemą (šilumos ūkis, nuotekos ir jų valymas, telekomunikacijos ir kt.)“, kurio bus siekiama statant Kėdainių dumblo apdorojimo įrenginius. Siekiant įgyvendinti uždavinį „plėtoti rajono transporto infrastruktūrą gerinant susisiekimą“, bus atnaujinamas autobusų parkas ir sutvarkyta techninė bazė, asfaltuotos Kėdainių miesto Babėnų kvartalo žvyruotos gatvės.

44. 2017–2019 metų Kėdainių rajono savivaldybės strateginiame veiklos plane, patvirtintame Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. TS-272 „Dėl 2017-2019 metų Kėdainių rajono savivaldybės strateginio veiklos plano patvirtinimo“, numatyta aplinkosaugos programa, kuria siekiama sudaryti prielaidas sveikai ir švariai aplinkai, gamtos išteklių, kraštovaizdžio elementų bei kompleksų atkūrimui ir gausinimui, aplinkosauginės informacijos rengimui ir skleidimui. Tuo pačiu siekiama įgyvendinti ES keliamus aplinkosaugos reikalavimus. Dauguma programos tikslų ir priemonių yra tęstinės, įgyvendinamos jau daug metų. Pirmasis tikslas yra įgyvendinti Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos finansuojamas priemones. Tikslui pasiekti yra numatyti du uždaviniai, susiję su oro taršos mažinimu. Pirmasis uždavinys – gerinti aplinkos kokybę ir apsaugą, įgyvendinant aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos priemones, aplinkos monitoringo, prevencines, aplinkos atkūrimo priemones. Antrasis uždavinys – visuomenės informavimo ir ekologinio švietimo gerinimas įgyvendinant tokias priemones kaip 2017 m. aplinkos apsaugos švietimo programos įgyvendinimas ir priemonių, susijusių su visuomenės informavimu ir ekologiniu švietimu, įsigijimas.

45. Kėdainių rajone galiojančios oro kokybės valdymo programos nėra (vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymuir Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 3, 4, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu). Šiuo metu yra rengiamas Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros veiksmų planas, kuris bus patvirtintas 2018 m. Šilumos ūkio specialusis planas šiemet bus atnaujintas. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa nėra parengta.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖJE

 

46. Elektrėnų savivaldybės strateginiame plėtros plane 2014–2020 m., patvirtintame Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. TS–80 „Dėl Elektrėnų savivaldybės strateginio plėtros plano 2014–2020 m. patvirtinimo“, numatytas prioritetas, prisidedantis prie oro taršos mažinimo – darnus teritorijų ir teritorijų ir infrastruktūros vystymas. Tarp šio prioriteto plėtros tikslų išvardintas tikslas atnaujinti ir plėsti inžinerinio aprūpinimo sistemas. Šiam tikslui įgyvendinti vienas iš iškeltų uždavinių yra atnaujinti ir plėsti energetikos sistemas, kuris įgyvendinamas pasitelkiant tokias, su oro taršos mažinimu susijusias priemones: katilinių ir centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo (CŠT)  tinklų modernizavimas/įrengimas diegiant šiuolaikines technologijas, katilinių modernizavimas/statyba pritaikant alternatyvios energijos gamybos metodus, pasyvių pastatų statybos plėtra. Kitas šio prioriteto tikslas yra vykdyti darnią susisiekimo infrastuktūros plėtrą. Šiam tikslui pasiekti nustatytas uždavinys  plėtoti ir tobulinti susisiekimo infrastruktūrą bei viešojo transporto paslaugas. Šiam uždaviniui įgyvendinti numatytos tokios, su oro taršos mažinimu susijusios priemonės: mažai taršaus viešojo transporto plėtra, žvyruotų kelių asfaltavimas, viešojo transporto plėtra, dviračių ir kito bevariklio transporto takų, kelių ir su tuo susijusios infrastruktūros įrengimas, alternatyviais degalais varomų transporto priemonių naudojimo infrastruktūros plėtra. Trečiasis tikslas numato efektyvios aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo sistemos kūrimą. Vienas iš šiam tikslui pasiekti iškeltų uždavinių – užtikrinti ekologišką gamtinę aplinką. Jam įgyvendinti numatytos tokios priemonės: aplinkos apsaugos monitoringo programos sukūrimas ir vykdymas, aplinkos oro kokybės valdymo programos įgyvendinimas, gatvių valymo technologijų atnaujinimas ir plėtra.

47. Elektrėnų savivaldybės 2017–2019 metų strateginiame veiklos plane, patvirtintame Elektrėnų savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. V.TS-1 „Dėl Elektrėnų savivaldybės 2017–2019 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, yra numatyta „Sveikos, švarios ir saugios gyvenamosios aplinkos kūrimo“ programa, kuria siekiama sumažinti aplinkos užterštumą, gerinti aplinkos būklę ir kokybę, savivaldybėje pagerinti kelių ir gatvių dangas, padidinti eismo saugumą ir sumažinti eismo nelaimių skaičių, rekonstruoti esamas automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti naujas, rekonstruoti ir atnaujinti transporto ir pėsčiųjų tiltus, įrengti naujus ir atnaujinti esamus kelio ženklus bei eismo valdymo priemones. Siekiant įgyvendinti programos tikslą saugoti ir puoselėti natūralią gamtą, numatytas uždavinys projektuoti, statyti, rekonstruoti ir eksploatuoti gamtosauginius objektus. Šiam uždaviniui įgyvendinti numatytos tokia su oro tarša susijusi priemonė – Elektrėnų savivaldybės aplinkos oro kokybės monitoringas.

48. Elektrėnų savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo 2011–2020 metų programos, patvirtintos Elektrėnų savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. TS - 258 „Dėl Elektrėnų savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo 2011–2020 metų programos patvirtinimo“, tikslas – imtis reikiamų priemonių, kad ribinės ar kitos Normose nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti, palaikyti ir toliau gerinti tinkamą aplinkos oro kokybę. Programos uždaviniai: suformuoti aplinkos oro kokybės stebėsenos (monitoringo) ir valdymo Elektrėnų savivaldybėje sistemą, užtikrinti veiksmų bei priemonių, kad būtų sumažintas pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai, kai aplinkos oro užterštumo lygis viršija pavojaus slenkstį, bei priemonių, skirtų gerinti aplinkos oro kokybę Elektrėnų savivaldybėje, įgyvendinimą, suformuoti informacijos apie aplinkos oro kokybę Elektrėnų savivaldybėje teikimo visuomenei sistemą ir informuoti visuomenę. Programos įgyvendinimas numatytas dviem etapais. Antrasis įgyvendinimo etapas – 2016–2020 metai. Jo metu tobulinama aplinkos oro kokybės stebėsenos (monitoringo) sistema, renkama informacija apie aplinkos oro taršą, įgyvendinamos aplinkos oro kokybės gerinimo priemonės, visuomenė informuojama apie aplinkos oro kokybę. Pastebėtina, kad antrajam etapui nėra parengtas priemonių įgyvendinimo planas.

 

II SKYRIUS

SAVIVALDYBĖSE TAIKOMŲ PRIEMONIŲ ANALIZĖS APIBENDRINIMAS

 

49. Apibendrinta savivaldybėse suplanuotų priemonių, skirtų oro taršos mažinimui arba prisidedančių prie oro taršos mažinimo, analizė pateikta 8 lentelėje. Priemonės suskirstytos į kelias grupes: energetinės ir viešosios infrastruktūros, susisiekimo infrastruktūros, oro taršos ir oro kokybės valdymo, namų ūkiams skirtos priemonės.

 

8 lentelė. Savivaldybėse numatytos priemonės, susijusios su oro taršos mažinimu

 

 

 

Priemonės

Vilniaus m. sav.

Kauno m. sav.

Klaipėdos m. sav.

Šiaulių m. sav.

Panevėžio m. sav.

Jonavos r. sav.

Mažeikių r. sav.

Akmenės r. sav.

Kėdainių r. sav.

Elektrėnų sav.

Energetinė ir viešoji infrastruktūra

modernizuoti gyvenamąjį būstą ir visuomeninės paskirties pastatus, didinant energinį efektyvumą

+

+

+

+

+

+

+

+

 

 

modernizuoti katilines, keičiant esamus katilus į biokuro

+

 

+

 

+

+

 

 

 

+

įtraukti energinio efektyvumo reikalavimus į viešųjų pirkimų sritį

+

 

 

 

 

 

 

 

 

 

skatinti projektus (tarp jų viešosios paskirties pastatų), kurie naudotų AEI ar CŠT

+

 

+

+

+

 

 

+

+

 

riboti katilų, naudojančių kietąjį kurą plėtrą CŠT ir gamtinių dujų zonose

+

+

 

+

 

 

 

+

 

 

didinti šilumos gamybos efektyvumą

 

+

 

+

 

 

 

 

 

 

plėtoti saulės, vėjo, biodujų jėgaines

 

 

 

 

 

+

 

+

 

 

plėtoti pasyvių pastatų statybą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

+

parengti ir įgyvendinti AEI naudojimo plėtros planą

 

 

+

 

 

 

 

+

 

 

utilizuoti ir saugoti nuotekų dumblą

 

 

+

 

 

 

 

 

+

 

tobulinti miesto apšvietimo sistemą

 

 

 

 

+

 

 

 

 

 

Susisiekimo infrastruktūra

plėtoti ekologišką, mažai taršų visuomeninį transportą

+

+

+

 

+

+

+

+

+

+

skatinti įsigyti elektromobilius

+

 

 

 

 

 

 

 

 

 

atnaujinti gatvių priežiūros įrangą

+

+

 

+

 

 

 

 

 

+

plėtoti dviračių ir pėsčiųjų takus

+

 

+

 

+

+

+

 

 

+

rengti ekologiško vairavimo mokymus

+

 

 

 

 

 

 

 

 

 

riboti transporto eismą tam tikrose teritorijose (laikinas)

+

 

 

+

 

+

 

 

 

 

mažinti važiavimo į miesto centrą patrauklumą

+

 

 

 

 

 

 

 

 

 

valyti gatves, kiemus ir dangą ir gerinti valymo technologijas

+

 

 

+

+

 

 

 

 

 

remontuoti gatves ir kiemus

+

+

 

+

 

+

+

 

 

 

keisti savivaldybės transporto priemones į labiau ekologiškas

+

 

 

 

 

 

 

 

 

 

riboti ar nukreipti sunkiųjų transporto priemonių/tranzitinio eismo srautus

+

+

 

 

 

 

 

 

 

 

įrengti elektromobilių zonas (su elektromobilių įkrovimo vietomis)

 

 

+

 

+

 

 

 

 

+

didinti ekologiško kuro naudojimą miesto viešajame transporte

 

 

+

 

 

 

 

 

 

 

rekonstruoti ir asfaltuoti žvyrkelius

 

 

 

 

 

+

 

 

+

+

optimizuoti viešojo transporto organizavimą (maršrutus, laiką ir pan.)

+

 

 

 

 

+

+

 

 

 

apželdinti plotus prie gatvių, didinti žaliuosius plotus

 

 

 

+

+

+

 

 

 

 

Oro taršos ir oro kokybės valdymas

oro taršos prevencinių priemonių įgyvendinimo stebėsena

+

 

+

 

 

 

 

 

+

 

stebėti ir modeliuoti oro kokybę

+

+

 

 

+

 

 

 

+

 

rengti ir įgyvendinti aplinkos oro kokybės valdymo programas ir jų įgyvendinimo planus

 

+

 

+

+

+

 

 

 

+

atnaujinti oro kokybės stebėsenos įrangą

 

 

 

+

 

 

 

 

 

 

įrengti papildomas oro taršos matavimo stoteles

 

 

 

 

+

 

 

 

 

 

laikinai riboti stacionarių taršos šaltinių veiklą, esant poreikiui ar grėsmei

 

 

 

 

 

+

 

 

 

 

Namų ūkiai

skatinti keisti elektros prietaisus

+

 

 

 

 

 

 

 

 

 

planuoti teritorijas, kad paslaugų teikėjas būtų arčiau paslaugų gavėjo

+

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Informuoti ir šviesti visuomenę oro taršos klausimais

+

+

+

+

+

+

+

+

+

 

atlikti individualių namų inventorizaciją

 

 

 

+

 

 

 

 

 

 

šviesti individualių namų gyventojus apie skirtingų kuro rūšių poveikį oro kokybei

 

 

 

+

 

 

 

 

 

 

 

50. Kaip matyti 8 lentelėje, tarp dažniausiai taikomų priemonių išskirtinas gyvenamojo būsto ir viešosios paskirties pastatų modernizavimas didinant jų energinį efektyvumą. Kita priemonė yra susijusi su projektų, kurie skatintų AEI ar CŠT naudojimą, taip pat katilinių modernizavimu (dažnai minima priemonė – esamų katilų keitimas į biokuro katilus). Analizuojant šilumos ūkiuose įgyvendinamas priemones, paminėtinas draudimas CŠT ar mišriose zonose šilumos energijos gamybai naudoti kietąjį kurą arba tokio kuro naudojimo apribojimas.

51. Tarp infrastruktūros priemonių išskirtinas ekologiškų ir draugiškų aplinkai visuomeninio transporto priemonių įsigijimas ir visuomeninio transporto optimizavimas, darnaus judumo sprendimai (pavyzdžiui, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra), kelios priemonės apima gatvių remontą ir tiesimą, asfaltavimą, taip pat išskirtinos priemonės, kuriomis siekiama skatinti elektra varomo transporto plėtrą. Tarp oro taršos ir oro kokybės valdymo priemonių išskirtina tik vienoje savivaldybėje (Jonavos rajono) taikoma priemonė – laikinas stacionarių taršos šaltinių veiklos ribojimas, kai yra viršijamos nustatytos ribinės oro kokybės vertės. Paminėtina, kad savivaldybių lygmeniu dėmesys atkreipiamas taip pat į namų ūkius: namų ūkiai skatinami taupiau vartoti elektros energiją, siekiama išdėstyti viešųjų paslaugų teikimo vietas taip, kad jos būtų kuo arčiau paslaugų gavėjų. Pažymėtinos priemonės, nustatytos Šiaulių miesto savivaldybėje, kuriomis siekiama inventorizuoti namų ūkiuose naudojamus katilus. Tokios priemonės įgyvendinimas Lietuvos mastu galėtų sudaryti pagrindą taikyti į šilumos gamybą namų ūkiuose nukreiptas priemones, sudarančias prielaidas mažinti jų sukeliamą oro taršą.

52. Išanalizavus savivaldybių strateginius dokumentus, kuriuose numatytos priemonės, prisidedančios prie oro taršos mažinimo, nustatyta, kad savivaldybėse trūksta ilgalaikio požiūrio. Plėtros strategijos dažniausiai numatytos iki 2020 arba 2021 metų, tuo metu strateginiai veiklos planai sudaromi artimiausiems trejiems metams. Tokia pat situacija yra analizuojant oro kokybės valdymo programas. Tai reiškia, jog savivaldybėse numatytų priemonių poveikis siekiant Lietuvai nustatytų oro taršos mažinimo tikslų yra sunkiai numatomas. Siekiant ilgalaikio priemonių poveikio, jos turi pasižymėti tęstinumu.

____________________________

 

part_101785f4fb8d4ac0920724e3c0b1505e_end


 

Nacionalinio oro taršos

mažinimo plano

6 priedas

 

 

APLINKOS ORO APSAUGOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO, SIEKIANT MAŽINTI ORO TARŠĄ, FINANSAVIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO LĖŠOMIS

 

1. Įgyvendinant valstybės politiką aplinkos apsaugos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, klimato kaitos, atliekų tvarkymo srityse, administruojant aplinkos apsaugos srities specialiųjų programų lėšas pagal kompetenciją dalyvavo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (toliau – LAAIF), kurio funkcijas nuo 2018 m. balandžio 3 d. vykdo Aplinkos projektų valdymo agentūra. Finansuojami aplinkos apsaugos investiciniai projektai, kuriuos įgyvendinus sumažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir užtikrinamas įgyvendinto projekto tęstinis aplinkos apsaugos efektas. Finansavimas teikiamas subsidijų forma. Kaip nurodyta 1 lentelėje, viena iš verslui ir viešajam sektoriui skirtų krypčių yra aplinkos oro apsauga. 2017 m. šios krypties finansavimas buvo skirtas projektams, susijusiems su oro teršalų valymo įrenginių diegimu ir/ar kvapų mažinimu. Tarp prevencinių projektų išskirtini projektai, susiję su gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį mažinančių technologinių įrenginių diegimu.

 

1 lentelė. LAAIF programos lėšų naudojimo 2017 m. finansavimo kryptys

Lėšų paskirtis

Lėšos, tūkst. Eur

Aplinkos oro apsauga

1000,0

projektai, susiję su oro teršalų valymo įrenginių diegimu ir/ar kvapų mažinimu

 

Prevenciniai projektai

1427,3

projektai, susiję su technologinių įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusią taršą nuotekomis, diegimu

 

projektai, susiję su technologinių įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos atliekų susidarymą, įdiegimu

 

projektai, susiję su gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį mažinančių technologinių įrenginių diegimu

 

Kitos priemonės

9774,0

Iš viso

14751,3

 

(Šaltinis: LAAIF informacija)

 

2. Tarp namų ūkiams skirtų priemonių finansavimas iš LAAIF buvo skirtas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui (pagal Klimato kaitos specialiąją programą). Parama skiriama fiziniams asmenims finansuojant tokias veiklų, prisidedančių prie oro taršos mažinimo, kryptis: mažo pajėgumo saulės elektrinių, skirtų elektros energijos gamybai savo poreikiams (ne pardavimui), ar saulės kolektorių, skirtų vandens šildymui ar šilumos palaikymui, diegimas; vėjo energijos šaltinių diegimas savo poreikiams (ne pardavimui); šilumos siurblių, skirtų karšto vandens ir šilumos energijos gamybai savo poreikiams (ne pardavimui) diegimas. Aplinkos projektų valymo agentūrai perėmus LAAIF funkcijas, yra finansuojamos tokios Klimato kaitos specialiosios programos priemonės:

2.1. fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant pastato energinio naudingumo C klasę ir sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau nei 20 proc.;

2.2. atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamuosiuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančią energijos gamybą.

3. Lietuvos Respublikos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo (toliau – Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymas) 1 straipsnis numato Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų šaltinius ir jų naudojimo tvarką. Šios programos tikslas yra finansuoti savivaldybių vykdomas aplinkos apsaugos priemones. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnyje nurodytos tokios priemonės:

3.1. aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos priemonės; atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonės; atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymo priemonės; aplinkos monitoringo, prevencinėms, aplinkos atkūrimo priemonės; visuomenės švietimui ir mokymui aplinkosaugos klausimais;

3.2. savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programa;

3.3. želdynų ir želdinių apsauga, tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimas, želdinių veisimas, inventorizacija;

3.4. savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos naudojamos pagal mokėtojų pageidavimus.

4. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad specialiosios programos finansavimo šaltiniai (be kitų šaltinių, nesusijusių su aplinkos oro tarša) yra juridinių ir fizinių asmenų mokesčiai už teršalų išmetimą į aplinką, savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos bei kitos teisėtai gautos lėšos.

____________________________

 

 

part_31ef50f3d0884729b2cdd557808813ae_end


 

Nacionalinio oro taršos

mažinimo plano

7 priedas

 

EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ PATVIRTINTOS PRIEMONĖS, KURIŲ ĮGYVENDINIMAS PRISIDEDA PRIE ORO TARŠOS MAŽINIMO IR ORO KOKYBĖS GERINIMO

 

1.  Siekiant mažinti oro taršą ir gerinti oro kokybę, yra patvirtintos Europos Sąjungos (toliau - ES) fondų investicijų aplinkosaugos ir kitų sektorių priemonės, skirtos arba prisidėsiančios prie oro taršos mažinimo ir oro kokybės gerinimo. Tarp aplinkosaugos priemonių yra numatytos priemonės aplinkos oro kokybei gerinti, kuriomis finansuojamos trijų rūšių veiklos: strateginių sprendimų parengimo, konkrečių įrenginių įsigijimo ir informavimo. Pažymėtina, kad šios priemonės įgyvendintinos tik Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse. Kitos priemonės, susijusios su oro taršos mažinimu ir oro kokybės gerinimu, apima aplinkos oro monitoringo ir kontrolės stiprinimo, visuomenės informavimo apie aplinką ir aplinkosauginių–rekreacinių objektų tvarkymą veiklas (žr. 1 lent.).

 

1 lentelė. 2014–2020 m. ES fondų investicijų patvirtintos aplinkosaugos priemonės, prisidedančios prie oro kokybės gerinimo

Patvirtintos priemonės

ES struktūrinių fondų lėšos

LR Valstybės biudžeto lėšos

Galimi pareiškėjai

Finansuojamos veiklos

Aplinkos oro kokybės gerinimas, Nr. 05.6.1-APVA-V-021

7 309 361 Eur

0 Eur

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių administracijos

 

Aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planų parengimas;

Gatvių priežiūros ir valymo technologijų (įrenginių) įsigijimas;

Visuomenės informavimas apie galimybes gyventojams prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, aplinkos oro kokybės gerinimo ir galimas neatsakingo elgesio pasekmes.

Susijusios priemonės

Aplinkos monitoringo ir kontrolės stiprinimas, Nr. 05.1.1-APVA-V-004

 

21 797 961 Eur

0 Eur

Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA),

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos,

Valstybinė miškų tarnyba,

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija

Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba,

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija

Klimato kaitos valdymui, nacionalinei oro teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos sistemai tobulinti reikalingų dokumentų parengimas ir priemonių įsigijimas;

Hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų, prognozavimo, modeliavimo, hidrometeorologinių ir klimato paslaugų teikimo, informacijos koordinavimo ir informavimo pajėgumų stiprinimas;

Aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo stočių tinklo ir laboratorijų atnaujinimas;

Miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolės techninių pajėgumų atnaujinimas ir tobulinimas.

Visuomenės informavimas apie aplinką ir aplinkosauginių–rekreacinių objektų tvarkymas, Nr. 05.4.1-APVA-V-017

28 092732 Eur

4 957 541 Eur

Aplinkos ministerija,

Lietuvos zoologijos sodas, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos,

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus,

Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus,

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija,

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Galimi partneriai –  įstaigos prie Aplinkos ministerijos ir kitos pavaldžios biudžetinės įstaigos.

Visuomenės informavimo ir švietimo aplinkos klausimais priemonių įgyvendinimas;

Aplinkosauginių – rekreacinių objektų statyba, įrengimas ir / ar atnaujinimas.

 

 

(Šaltinis: www.esinvesticijos.lt portale teikiama informacija apie patvirtintas priemones)

 

2.  Tarp verslui skirtų priemonių išskirtina priemonė „Eco-inovacijos LT“ ir „Eco-inovacijos LT+“. Pirmoji iš jų skirta netechnologinių inovacijų diegimui ir skatinimui finansuoti mažose ir vidutinėse įmonėse. Tuo metu antroji priemonė skirta technologinių ekoinovacijų diegimui ir skatinimui mažose ir vidutinėse įmonėse finansuoti (žr. 2 lent.).

 

2 lentelė. 2014–2020 m. ES fondų investicijų patvirtintos verslui skirtos priemonės, prisidedančios prie oro kokybės gerinimo

Patvirtintos priemonės

ES struktūrinių fondų lėšos

Galimi pareiškėjai

Finansuojamos veiklos

Eco-inovacijos LT, Nr. 03.3.2-LVPA-K-832

4 344 300 Eur

Mažos ir vidutinės įmonės.

Netechnologinių ekoinovacijų diegimas ir skatinimas:

-       aplinkosaugos vadybos/valdymo sistemų pagal tarptautinių standartų reikalavimus diegimas ir (ar) gamybos technologinių ir (ar) aplinkosaugos auditų, kurių pagalba būtų pateikta racionalaus išteklių naudojimo ir taršos prevencijos analizė, atlikimas;

-       ekologiškas projektavimas. Numatoma paremti projektus, kuriais skatinamas ekologinis projektavimas, t. y. numatoma pagerinti gaminių ekologiškumą per visą jų gyvavimo ciklą (žaliavų parinkimas ir naudojimas, gamyba, pakavimas, transportavimas, naudojimas), ekologinius aspektus sistemingai įtraukiant pačiame ankstyviausiame gaminio projektavimo etape.

Eco-inovacijos LT+, Nr. 03.3.2-LVPA-K-837

86 886 005 Eur

Mažos ir vidutinės įmonės.

Technologinių ekoinovacijų diegimas ir skatinimas. Siekiant sumažinti neigiamas klimato kaitos ir šiltnamio efekto pasekmes, numatomos investicijos į materialųjį turtą (įrenginius, technologijas), kurį įdiegus mažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai, skatinama pramoninė simbiozė ir užtikrinamas tęstinis aplinkos apsaugos efektas t. y. investicijos į švaresnės gamybos inovacijas (jų įdiegimą), kuriose taikomi racionalių išteklių naudojimo ir taršos prevencijos metodai (pavyzdžiui, proceso modernizavimas (optimizavimas) tikslu sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir (ar) tausoti gamtos išteklius, beatliekinė gamyba, atliekų pakartotinis naudojimas ir (ar) perdirbimas, atliekamos šilumos panaudojimas (rekuperavimas, regeneravimas), srautų atskyrimas kt.).

(Šaltinis: www.esinvesticijos.lt portale teikiama informacija apie patvirtintas priemones)

 

3.  Vienas iš didžiausią taršą generuojančių ūkio sektorių yra energetikos sektorius, kuriame numatytos dvi pagrindinės priemonės, prisidėsiančios prie oro taršos mažinimo. Kaip matyti 3 lentelėje, abi priemonės yra susijusios su biokuro naudojimo skatinimu, keičiant nusidėvėjusius biokuro įrenginius ir įrengiant naujus.

 

3 lentelė. 2014–2020 m. ES fondų investicijų patvirtintos energetikos priemonės, prisidedančios prie oro kokybės gerinimo

Patvirtintos priemonės

ES struktūrinių fondų lėšos

Galimi pareiškėjai

Finansuojamos veiklos

Biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių keitimas, Nr. 04.1.1-LVPA-K-112

10 000 000 Eur

Šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai.

 

Nusidėvėjusių biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių keitimas naujais (iki 10 MW šiluminės galios) centralizuoto šilumos tiekimo sistemose.

 

Nedidelės galios biokuro kogeneracijos skatinimas, Nr. 04.1.1-LVPA-K-110

12 000 000 Eur

Šilumos tiekėjai ir (potencialūs) nepriklausomi šilumos gamintojai.

Naujų didelio efektyvumo biokuro kogeneracijos įrenginių (iki 5 MW elektrinės galios, visas nominalus šiluminis našumas ne didesnis nei 20 MW) įrengimas centralizuoto šilumos teikimo sistemose (išskyrus Vilniuje ir Kaune).

 

Katilų keitimas namų ūkiuose, Nr. 04.3.2-LVPA-V-111

15 000 000 Eur

Biudžetinė įstaiga.

Neefektyviai biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes technologijas, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją šilumos gamybai, namų ūkiuose, kurie nėra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos.

(Šaltinis: www.esinvesticijos.lt portale teikiama informacija apie patvirtintas priemones)