LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2015 M. vasario 17 D. Įsakymo Nr. V-214 „DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS
MN 122:2015 „sporto medicinos GYDYTOJAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2022 m. birželio 2 d. Nr. V-1041
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. V-214 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 122:2015 „Sporto medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 122:2022 „sporto medicinos GYDYTOJAS“ PATVIRTINIMO
2. N u s t a t a u, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose nuoroda į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. V-214 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 122:2015 „Sporto medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. V-214 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 122:2022 „Sporto medicinos gydytojas“ patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-214
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. V-1041 redakcija)
LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 122:2022
Sporto MEDICINOS GYDYTOJAS
I skyrius
bendrosios nuostatos
1. Lietuvos medicinos norma MN 122:2022 „Sporto medicinos gydytojas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) nustato sporto medicinos gydytojo veiklos sritis, teises, pareigas ir kompetenciją.
2. Lietuvos medicinos norma privaloma visiems sporto medicinos gydytojams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.
3. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
3.1. Sporto medicina – teorinė ir praktinė medicinos sritis, apimanti tiek aukšto meistriškumo sportininkų, tiek bendros populiacijos asmenų, dalyvaujančių visų rūšių ir lygių sportinėje veikloje, ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą, medicininę reabilitaciją po traumų ar ligų, atsiradusių dėl visų lygių fizinio krūvio ar sporto, taip pat visuomenės fiziškai aktyvaus gyvenimo būdo skatinimą.
3.2. Sporto medicinos gydytojas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs sporto medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją.
3.3. Sporto medicinos gydytojo praktika – teisės aktų reglamentuota sporto medicinos gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra.
4. Sporto medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir sporto medicinos rezidentūrą. Užsienyje įgyta sporto medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Teisę verstis sporto medicinos gydytojo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs sporto medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal sporto medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją.
6. Sporto medicinos gydytojas verčiasi sporto medicinos gydytojo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti sporto medicinos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teisę teikti ir sporto medicinos gydytojas.
7. Sporto medicinos gydytojas Lietuvos medicinos normos 6 punkte nurodytose asmens sveikatos priežiūros įstaigose asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia visų amžiaus grupių pacientams.
8. Sporto medicinos gydytojas dirba savarankiškai ar bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais, kai sporto medicinos paslaugą teikia komanda, komandai vadovauja ir jos darbą koordinuoja sporto medicinos gydytojas.
9. Sporto medicinos gydytojas vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.
II SKYRIUS
TEISĖS
10. Sporto medicinos gydytojas turi teisę:
10.1. verstis sporto medicinos gydytojo praktika šios Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;
10.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
10.3. išduoti medicininius ar sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
10.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.5. teikti mobilias sporto medicinos paslaugas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. V-12 „Dėl Sporto medicinos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
10.6. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
10.7. nustatyti vaiko gimimo momentą Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nustatyta tvarka;
10.8. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;
10.9. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų;
iii skyrius
PAREIGOS
12. Sporto medicinos gydytojas privalo:
12.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą šioje Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje verčiasi praktika, licenciją, kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
12.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;
12.5. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
12.7. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka;
12.8. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
12.11. paaiškinti sporto medicinos gydytojo praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;
12.12. taikyti tik medicinos mokslo įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;
12.13. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus. Užtikrinti, kad medicinos priemonės būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone pateikiama informacija;
12.14. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikti statistinius ir kitus atskaitomybės duomenis;
12.15. informuoti teisėsaugos institucijas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei pavojų kelia padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;
iv skyrius
KOMPETENCIJA
13. Sporto medicinos gydytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja baigęs sporto medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą.
14. Sporto medicinos gydytojas turi žinoti:
15. Sporto medicinos gydytojas turi išmanyti:
15.2. sportininkų rengimo pagrindus: judėjimo įgūdžių formavimo fiziologinius aspektus; vaikų, pagyvenusių žmonių ir moterų fizinio aktyvumo ypatumus; sportininkų organizmo adaptaciją prie fizinių krūvių, įvairių sporto šakų treniruočių ir varžybų ypatumus, pagrindinių fizinių ypatybių lavinimo principus, temperatūros, slėgio, oro drėgmės, laiko juostų įtaką sportiniam darbingumui;
15.3. fizinių pratimų biomechanikos pagrindus, funkcinę ir topografinę anatomiją, judamojo aparato pažeidimų sportuojant biomechanikos dėsningumus, biomechaniką;
15.5. sportuojančių asmenų mitybos pagrindus: svorio kontrolę, kūno kompoziciją, mitybos sutrikimus, homeostazės pokyčius dėl įvairių fizinių krūvių ir aplinkos sąlygų veiksnių;
15.6. sporto higienos reikalavimus: sporto užsiėmimų įvairiomis aplinkos sąlygomis, sporto įrengimų ir salių, kompleksų, kitų sportuoti pritaikytų erdvių bendrus higienos reikalavimus;
15.7. fizinio krūvio parinkimo principus sportuojantiems asmenims ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems fizinis krūvis yra gydymo priemonė;
15.9. dažniausiai fiziškai aktyviems žmonėms pasitaikančias su fiziniu krūviu susijusias priešpatologines ir patologines būkles, jų etiologiją, patogenezę, simptomatiką bei diagnostiką, gydymą, reabilitaciją ir profilaktiką;
15.12. ligų ir traumų, susijusių su fiziniu krūviu, etiologiją, patogenezę, simptomatiką bei diagnostiką, gydymą, reabilitaciją ir profilaktiką;
15.14. vaistinių preparatų farmakoterapijos, farmakokinetikos ir farmakodinamikos ypatumus sportininkams;
16. Sporto medicinos gydytojas turi gebėti:
16.1. taikyti sportininko fizinio išsivystymo, sveikatos, funkcinės būklės ištyrimo, adaptacijos prie fizinio krūvio vertinimo metodus;
16.3. rekomenduoti sporto šaką (rungtį), fizinį krūvį, atsižvelgdamas į paciento sveikatos ir funkcinę būklę;
16.5. taikyti atsigavimo ir reabilitacijos fizinės medicinos priemones po fizinių krūvių bei ligų ir traumų, susijusių su bet kokiu fiziniu krūviu;
16.6. priimdamas sprendimus dėl tolesnės diagnostikos ir (ar) gydymo, paskirti, atlikti šiuos tyrimus ir kliniškai interpretuoti jų rezultatus:
16.6.4. spiroergometriją ir kitus fizinio krūvio, aktyvios ir pasyvios ortostazės bei kitus funkcinius mėginius;
16.7. priimdamas sprendimus dėl tolesnės diagnostikos ir (ar) gydymo, paskirti ir kliniškai interpretuoti šių tyrimų rezultatus:
16.10. įvertinti sportuojančiojo asmens fizinį ir psichinį pervargimą, persitempimą, persitreniravimą;
16.11. interpretuoti įvairaus amžiaus sportuojančių asmenų instrumentinių tyrimų ir operacijų protokolų duomenis;
16.12. ištirti raumenų ir griaučių sistemą bei įvertinti judesių biomechaniką: raumenų jėgos dinamometriją; raumenų tonuso ir elastingumo matavimus; įvertinti sąnarių paslankumą, atskirų kūno segmentų ir viso kūno kinematiką;
16.15. atlikti vidutinės ir didelės kardiovaskulinės rizikos įvairaus amžiaus sportuojančių asmenų, taip pat ir turinčių lėtinę patologiją, funkcinės būklės vertinimą, adaptaciją fiziniam krūviui ir teikti fizinio aktyvumo rekomendacijas, individualizuojant fizinį krūvį;
16.17. sudaryti ir koreguoti mitybos bei maisto papildų vartojimo programas įvairaus amžiaus sportuojantiems asmenims, įvertinti jų efektyvumą;
16.18. diegti ir taikyti naujus funkcinės būklės ir funkcionavimo vertinimo bei diagnostikos, gydymo ir medicininės reabilitacijos metodus;
17. Sporto medicinos gydytojas gali atlikti:
17.3. vaistinių medžiagų injekcijas į minkštuosius audinius, periferinių venų punkcijas, kraujo paėmimą tyrimams, vietinį nuskausminimą;
18. Sporto medicinos gydytojas turi gebėti įtarti šias ligas ir sutrikimus ir siųsti gydytis pas kitos srities gydytoją specialistą (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK-10-AM)):
18.11. refrakcijos ir akomodacijos sutrikimus – hipermetropatiją (toliaregystę) (H52.0), miopatiją (trumparegystę) (H52.1) ir regėjimo sutrikimus (H53);
18.17. nereumatines aortos vožtuvo ydas (I35), nereumatines triburio vožtuvo ydas (I36), plaučių kamieno vožtuvo ydas (I37);
18.31. trauminį kalkėjantį miozitą (M61.0), kitą raumenų kalkėjimą (M61.4), nepatikslintą raumenų kalkėjimą ir kaulėjimą (M61.9);
18.36. nepatikslintus kaulų tankio ir struktūros pažeidimus (M85.9), kitus patikslintus kaulų tankio ir struktūros pažeidimus (M85.8);
18.41. lūžius riešo ir plaštakos lygyje (S62), riešo ir plaštakos sąnarių išnirimus (S63.0–S63.4); šlaunikaulio lūžius (S72), šlaunikaulio išnirimus (S73.0); blauzdos, įskaitant čiurną, lūžius (S82), blauzdos kaulų išnirimus (S83.0–S83.2); pėdos lūžius (S92), čiurnos ir pėdos sąnarių išnirimus (S93.0–S93.3).
19. Sporto medicinos gydytojas turi gebėti įtarti, diagnozuoti, stebėti šias sportuojančiųjų patologines ir prepatologines būkles (kodai pagal TLK-10-AM), esant reikalui siųsti konsultuotis pas kitus specialistus:
19.4. riešo kanalo tunelinį sindromą (G56.0), pado nervo pažeidimą (Mortono metatarsalgiją) (G57.6), kitas kojų mononeuropatijas (G57.8), tarpšonkaulinę neuropatiją (G58.0);
19.5. refrakcijos ir akomodacijos sutrikimus – hipermetropatiją (toliaregystę) (H52.0), miopatiją (trumparegystę) (H52.1) ir regėjimo sutrikimus (H53);
19.7. miokardo degeneraciją (I51.5); kardiomegaliją („sportininko širdis“) (I51.7); kitos kardiomiopatijos („sportininko širdis“) (I42.8);
20. Sporto medicinos gydytojas turi gebėti taikyti konservatyvų gydymą po šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto konsultacijos esant šioms ligoms ir sutrikimams (kodai pagal TLK-10-AM):
20.1. kelio sąnario vidiniams pažeidimams (M23, išskyrus M23.4, M23.6) bei kitiems specifiniams sąnario pažeidimams (M24, išskyrus M24.0, M24.3, M24.6);
20.4. trauminiam kalkėjančiam miozitui (M61.0), kitam raumenų kalkėjimui (M61.4), nepatikslintam raumenų kalkėjimui ir kaulėjimui (M61.9);
20.5. kalkėjančiam tendinitui (M65.2), kitam sinovitui ir tenosinovitui (M65.8), nepatikslintam sinovitui ir tenosinovitui (M65.9), kitai sausgyslės kontraktūrai (M67.1), kitoms patikslintoms sinovijos ir sausgyslių ligoms (M67.8), nepatikslintai sinovijos ir sausgyslės ligai (M67.9);
20.6. minkštųjų audinių ligoms, sukeltoms krūvio, perkrovimo ar spaudimo (M70), bursopatijoms (M71, išskyrus M71.0 ir M71.1);
20.14. peties juostos sąnarių išnirimams ir raiščių patempimams (S43), raumenų ir sausgyslių sužalojimui peties ir žasto lygyje (S46), kitiems peties bei žasto sužalojimams (S49.7–8);
20.15. dilbio kaulų išnirimui ir alkūnės sąnario raiščių patempimui (S53), raumenų ir sausgyslių sužalojimui dilbio lygyje (S56), kitiems dilbio sužalojimams (S59.7–8);
20.16. riešo ir plaštakos sąnarių išnirimams bei raiščių patempimams (S63), raumenų ir sausgyslių sužalojimui riešo ir plaštakos lygyje (S66), kitiems riešo bei plaštakos sužalojimams (S69.7–8);
20.17. šlaunikaulio išnirimui bei klubo sąnario raiščių patempimui (S73), raumenų ir sausgyslių sužalojimui klubo ir šlaunies lygyje (S76), kitiems klubo bei šlaunies sužalojimams (S79.7–8);
20.18. blauzdos kaulų išnirimui ir kelio sąnario raiščių patempimams (S83), raumenų ir sausgyslių sužalojimui blauzdos lygyje (S86), kitiems blauzdos sužalojimams (S89.7–8);
20.19. čiurnos ir pėdos sąnarių išnirimams ir raiščių patempimams (S93), čiurnos bei pėdos raumenų ir sausgyslių sužalojimui (S96), kitiems čiurnos bei pėdos sužalojimams (S99.7–8);
21. Sporto medicinos gydytojas po šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto konsultacijos turi gebėti taikyti gydymą dozuotu fiziniu krūviu ir kitais fizikiniais veiksniais esant šioms ligoms ir sutrikimams (kodai pagal TLK-10-AM):
21.12. kardiomiopatijai sergant mitybos nepakankamumo sukeltomis ligomis (I43.2); kairės Hiso pluošto kojytės blokadai (I44.7);
21.21. kitam miozitui (M60.8); raumens kontraktūrai (M62.4), raumens išsekimui (M62.5), raumens įtempimui (M62.6); sinovijos hipertrofijai (M67.2); sąnario arba sausgyslės makšties ganglijui (M6.4);
22. Sporto medicinos gydytojas turi gebėti diagnozuoti ir konservatyviai gydyti šias ligas ir sutrikimus (kodai pagal TLK-10-AM):
22.11. ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas: nepatikslintą alerginį rinitą (J30.4); nepatikslintą ūminį tonzilitą (J03.9), gripą, kai virusas nenustatytas (J11), nepatikslintą ūminį bronchitą (J20.9), vazomotorinį rinitą (J30.0);
22.14. kelio sąnario vidinius pažeidimus (M23, išskyrus M23.4), bei kitus specifinius sąnario pažeidimus (M24, išskyrus M24.0, M24.3, M24.6);
22.17. trauminį kalkėjantį miozitą (M61.0), kitą raumenų kalkėjimą (M61.4), nepatikslintą raumenų kalkėjimą ir kaulėjimą (M61.9);
22.18. kalkėjantį tendinitą (M65.2), kitą sinovitą ir tenosinovitą (M65.8), nepatikslintą sinovitą ir tenosinovitą (M65.9), kitą sausgyslės kontraktūrą (M67.1), kitas patikslintas sinovijos ir sausgyslių ligas (M67.8), nepatikslintą sinovijos ir sausgyslės ligą (M67.9);
22.19. minkštųjų audinių ligas, sukeltas krūvio, perkrovimo ar spaudimo (M70), bursopatijas (M71, išskyrus M71.0 ir M71.1);
22.30. peties ir žasto paviršinius sužalojimus (S40), peties ir žasto žaizdas (S41, išskyrus S41.81 ir S41.82), patempimus (S43.4–S43.7), dauginius sužalojimus (S49.7) ir kitus patikslintus sužalojimus (S49.8), raumenų ir sausgyslių sužalojimus peties ir žasto lygyje (S46);
22.31. dilbio paviršinius sužalojimus (S50) ir dilbio žaizdas (S51, išskyrus S51.81 ir S51.82), patempimus (S53.4), raumenų ir sausgyslių sužalojimus dilbio lygyje (S56), dauginius sužalojimus (S59.7) ir kitus patikslintus sužalojimus (S59.8);
22.32. riešo ir plaštakos paviršinius sužalojimus (S60), riešo ir plaštakos žaizdas (S61, išskyrus S61.1, S61.81 ir S61.82), patempimus (S63.3–S63.7), raumenų ir sausgyslių sužalojimus riešo ir plaštakos lygyje (S66), dauginius (S69.7) ir kitus patikslintus sužalojimus (S69.8);
22.33. klubo ir šlaunies paviršinius sužalojimus (S70), klubo ir šlaunies žaizdas (S71, išskyrus S71.8), patempimus (S73.1), raumenų ir sausgyslių sužalojimus klubo ir šlaunies lygyje (S76), dauginius (S79.7) ir kitus patikslintus sužalojimus (S79.8);
22.34. blauzdos paviršinius sužalojimus (S80) ir blauzdos žaizdas (S81, išskyrus S81.81 ir S81.82), patempimus (S83.4–S83.5), raumenų ir sausgyslių sužalojimus blauzdos lygyje (S86), dauginius (S89.7) ir kitus patikslintus sužalojimus (S89.8);
22.35. čiurnos ir pėdos paviršinius sužalojimus (S90), čiurnos ir pėdos žaizdas (S91, išskyrus S91.8), patempimus (S93.4), raumenų ir sausgyslių sužalojimus čiurnos ir pėdos lygyje (S96), dauginius (S99.7) ir kitus patikslintus sužalojimus (S99.8);