LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2020 M. BIRŽELIO 3 D. ĮSAKYMO NR. D1-330/ĮV-706 „DĖL SAUGOMŲ TERITORIJŲ SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. gegužės 27 d. Nr. D1-178/ĮV-440
Vilnius
1. P a k e i č i a m e Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-330/ĮV-706 „Dėl Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiame 3 punktą ir jį išdėstome taip:
„3. Rengiant Dokumentus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymu ir Taisyklėmis.“
1.2. Pakeičiame 4 punktą ir jį išdėstome taip:
„4. Dokumentai rengiami siekiant nustatyti Taisyklių 1.1–1.3 papunkčiuose nurodytų saugomų teritorijų ir jų buferinės apsaugos zonų ribas pagal Taisyklių 1 priede nustatytus kriterijus, funkcinio prioriteto ir (ar) kraštovaizdžio tvarkymo zonas, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, nustatytus Taisyklių 2 priede; patikslinti apribojimus bei nustatyti priemones gamtos ir (ar) kultūros paveldo teritoriniams kompleksams ir objektams (vertybėms) išsaugoti, atkurti ir racionaliai naudoti, rekreacijai, ypač pažintiniam turizmui, organizuoti.“
1.3. Pakeičiame 8 punktą ir jį išdėstome taip:
„8. Dokumentus rengti turi teisę Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba arba Planavimo organizatoriaus parinktas Dokumentų rengėjas. Planavimo organizatorius Dokumentų rengėjus parenka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir Saugomų teritorijų įstatymo 29 straipsnio nuostatomis.“
1.4. Pakeičiame 15.1.5 papunktį ir jį išdėstome taip:
1.5. Pakeičiame 21.2.3 papunktį ir jį išdėstome taip:
„21.2.3. atsižvelgiant į kraštovaizdžio gamtinį pobūdį, sukultūrinimo intensyvumą ir naudojimo prioritetus, nustatomos konservacinio, pelkinio, miškingo, agrarinio, užstatyto (kompaktiškai užstatytų teritorijų), rekreacinio ir edukacinio, technogenizuoto, vandens telkinių (akvatorijų) kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės. Planavimo dokumentuose kraštovaizdžio tvarkymo zonos nustatomos vienodomis vietos sąlygomis ir ypatumais pasižyminčioms teritorijoms pagal vertybių išsidėstymą, poreikį jas apsaugoti, atsižvelgiant į kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, žemės naudmenas ir galimą teritorijos naudojimo intensyvumą. Taisyklių 2 priede pateikti kraštovaizdžio tvarkymo zonų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai nustatomi konkrečiame planavimo dokumente;“.
1.6. Pakeičiame 34 punktą ir jį išdėstome taip:
1.7. Pakeičiame 47 punktą ir jį išdėstome taip:
„47. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą dėl Dokumento koregavimo, sprendime arba pridedamoje schemoje (jei koreguojama grafinė dalis) nurodoma koreguojama teritorija, parengiama ir patvirtinama Dokumento koregavimo planavimo darbų programa, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenkamas Dokumento koregavimo rengėjas. Šio punkto reikalavimai neprivalomi koreguojant Dokumentą Taisyklių 46.1 papunktyje numatytu atveju. Šiuo atveju Dokumento koregavimą gali parengti galiojančio Dokumento rengėjas arba planavimo organizatorius (kai nereikia koreguoti Dokumento grafinės dalies). Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba turi teisę koreguoti Dokumentus, kurių planavimą organizuoja.“
2. N u s t a t o m e, kad:
Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių
1 priedas
SAUGOMŲ TERITORIJŲ RIBŲ NUSTATYMO IR KEITIMO, RIBŲ BRĖŽIMO IR KLAIDŲ TAISYMO, BUFERINIŲ APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMO KRITERIJAI
I SKYRIUS
SAUGOMŲ TERITORIJŲ RIBŲ NUSTATYMO IR KEITIMO KRITERIJAI
| Kriterijų grupė |
Kriterijai |
|
1. Atitikties vertybių išsaugojimo tikslams kriterijų grupė
|
1.1. saugomos teritorijos ribos nustatomos taip, kad į saugomą teritoriją patektų visas vertingas kraštovaizdžio kompleksas, gamtos ir (ar) kultūros paveldo vertybės teritorija ir kultūros paveldo vertybės apsaugos zona |
| 1.2. saugomos teritorijos ribos keičiamos, kai saugomą teritoriją reikia praplėsti įtraukiant gretimoje teritorijoje nustatytus vertingus gamtinius ir (ar) kultūrinius kraštovaizdžio kompleksus, unikalias ekosistemas, Europos Bendrijos svarbos buveinių ir (ar) paukščių apsaugai svarbias teritorijas, kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes |
|
| 1.3. saugomos teritorijos ribos keičiamos, kai dalis saugomų vertybių sunyko neatstatomai dėl natūralių procesų ir siūlomoje sumažinti teritorijoje nėra kitų vertybių, o gamtos ar kultūros paveldo vertybės negali būti atkurtos gamtotvarkos ar paveldotvarkos priemonėmis |
|
| 1.4. saugomos teritorijos ribos keičiamos, kai yra pagrįstas poreikis įtraukti gretimą tiesioginiais gamtiniais ryšiais susijusią natūralią teritoriją arba teritorijas, kuriose gamtos vertybės gali būti atkurtos gamtotvarkos priemonėmis; |
|
| 1.5. saugomos teritorijos ribos keičiamos, kai dėl natūraliai pasikeitusių gamtinių sąlygų pasikeičia saugomų gamtinių vertybių dislokacija (upės vagai, slėnio briaunai), o pakeitus ribas saugomos teritorijos reikšmė ir vertė nesumažės ir bus užtikrintas teigiamas poveikis saugomoms vertybėms. |
|
| 1.6. saugomos teritorijos ribos keičiamos esant pagrįstam poreikiui užtikrinti palankią saugomų vertybių būklę |
|
| 2. Integralumo ir darnaus vystymosi, užtikrinimo kriterijų grupė |
2.1. saugomos teritorijos ribos keičiamos, kai, kompleksiškai įvertinus visuomenės ir vertybių išsaugojimo poreikius, reikia keisti saugomos teritorijos tipą ar rūšį, atitinkamai koreguojant saugomos teritorijos ribas pagal saugomas ir (ar) planuojamas išsaugoti vertybes |
| 2.2. saugomos teritorijos funkcinio prioriteto zonų ribos keičiamos esant poreikiui plėsti konservacinio funkcinio prioriteto zonas, pakeisti vertybių išsaugojimo tikslų neatitinkantį apsaugos režimą, išskirti kito funkcinio prioriteto zonas, reikalingas rekreacinio naudojimo plėtrai, gyvenamųjų vietovių plėtrai, krašto apsaugai, ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti |
|
| 3. Ribų aiškumo kriterijų grupė |
3.1. saugomos teritorijos ribos keičiamos, jei jos neatitinka 1.1-1.6 papunkčiuose nustatytų kriterijų |
|
|
3.2. saugomos teritorijos ribos keičiamos, jei jos neatitinka saugomų teritorijų ribų brėžimo kriterijų |
II SKYRIUS
SAUGOMŲ TERITORIJŲ RIBŲ BRĖŽIMO IR RIBŲ BRĖŽIMO KLAIDŲ TAISYMO KRITERIJAI
| Kriterijų grupė
|
Kriterijai |
| 4.Ribų brėžimo kriterijų grupė
|
4.1. kai saugomų teritorijų ribos nustatomos inžinerinės infrastruktūros objektais (keliais, geležinkeliais), jos brėžiamos infrastruktūros objekto pakraščiu taip, kad infrastruktūros objektai patektų į mažesnių apribojimų teritorijas. Keliu arba geležinkeliu nustatoma riba brėžiama ortofotografiniame žemėlapyje matomu kelkraščiu (geležinkelio pylimo arba sankasos briauna). Miesto teritorijoje riba nustatoma važiuojamosios dalies arba šaligatvio (jei jis yra) pakraščiu; |
| 4.2. kai saugomos teritorijos ribos nustatomos hidrografinio tinklo elementais, ribos brėžiamos tų elementų kranto linijomis. Upės ar kanalo krantu nustatoma riba sutapatinama su Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinyje esančia upės kranto linija arba ašine linija, jei upė yra labai siaura, ir Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinyje išsaugoma tik ašinė linija. Ribą nustatant melioracijos grioviu, ji brėžiama griovio šlaito viršumi. Ežero, tvenkinio ar jūros krantu nustatoma riba sutapatinama su Georeferencinio pagrindo kadastre esančia vandens telkinio kranto linija; |
|
| 4.3. brėžiant ribas, nustatomas miško pakraščiu, prioritetas teikiamas jas sutapatinant su Georeferencinio pagrindo kadastre esančiomis miško ribomis arba Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – Miškų kadastras) įregistruotomis taksacinių miško sklypų ribomis. Ribos miško viduje brėžiamos miško kvartalų ar miško sklypų ribomis; |
|
| 4.4. ribos, nustatomos pagal raiškias reljefo formas, brėžiamos vienodo aukščio taškų linijomis (izohipsėmis) naudojant topografinius žemėlapius; |
|
| 4.5. ribos gali būti nustatomos ir brėžiamos žemės sklypų ribomis; |
|
| 4.6. ribos jūros akvatorijoje gali būti brėžiamos gylio linijomis (izobatomis) |
|
| 5. Ribų klaidų taisymo kriterijų grupė |
5.1. ribos netiksliai sutapatintos su gamtinėmis (vandens kranto linijos, miško ribos, reljefo) ar antropogeninėmis (esamų žemės sklypų matuotų tiksliais matavimais) linijomis, t. y. ribos ankstesniuose ribų ar tvarkymo planuose buvo nustatytos netiksliai dėl tuo metu turimų ne visai korektiškų erdvinių duomenų arba buvo skaitmeninamos remiantis popieriniais žemėlapiais, kurių mastelis neleido užtikrinti reikalaujamo tikslumo tokio tipo planuose |
| 5.2. ribos persidengia (saugomos teritorijos persidengia viena su kita, funkcinio prioriteto zona nepilnai padengia teritoriją, kuriai ji priklauso, buferinės apsaugos zona patenka į teritoriją, kuriai ji yra nustatyta arba priešingai, nepadengia pilnai teritorijos tarp išorinės saugomos teritorijos ir buferinės apsaugos zonos ribų) |
|
| 5.3. ribos nustatytos taip, kad kerta kultūros paveldo vertybių teritorijas ar jų apsaugos zonas |
III SKYRIUS
BUFERINIŲ APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMO KRITERIJAI
| Kriterijų grupė |
Kriterijai |
|
| 6. Neigiamo tiesioginio poveikio išvengimo (fizinės apsaugos) kriterijų grupė |
6.1. reikia reguliuoti veiklą, kurios plėtra gali turėti tiesioginį neigiamą fizinį poveikį saugomoms vertybėms |
|
| 6. 2. reikia išvengti taršos, užtikrinti natūralų hidrologinį režimą saugomoje teritorijoje, mažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį paviršiniams ir požeminiams vandenims |
||
| 7. Regimosios aplinkos išsaugojimo (vizualinės apsaugos) kriterijų grupė |
7.1. reikia išsaugoti vizualinę (regimąją) aplinką, užtikrinti saugomų vertybių apžvelgiamumą, iš saugomoje teritorijoje esančių regyklų matomo kraštovaizdžio vientisumą ir jo vizualinę estetinę vertę |
|
| 7.2. reikia išsaugoti vizualinę (regimąją) aplinką, t. y. saugomų vertybių apžvelgiamumą iš saugomai teritorijai gretimų teritorijų |
||
|
|
||
| 8. Ekologinės kraštovaizdžio pusiausvyros išsaugojimo kriterijų grupė |
8.1. reikia užtikrinti tinkamą saugomoje teritorijoje saugomų rūšių ir buveinių apsaugą, buferinės apsaugos zoną nustatant saugomai teritorijai gretimose teritorijose, betarpiškai susijusiose su galimu neigiamu ūkinės veiklos poveikiu saugomoms rūšims ir buveinėms |
|
| 8.2. reikia nustatyti mažesnio neigiamo ūkinės veiklos poveikio teritorijas, jungiančias atskiras (nesusijungiančias) saugomos teritorijos dalis |
||
|
|
Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių
2 priedas
KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONŲ APSAUGOS, NAUDOJIMO IR TVARKYMO REIKALAVIMAI
| Kraštovaizdžio pobūdis |
Kraštovaizdžio tvarkymo zona |
Indeksas |
Reikalavimai |
| 1. Konservacinio apsaugos prioriteto
|
1.1. Gamtiniuose rezervatuose: |
|
|
| 1.1.1. griežtos apsaugos
|
KGn
|
Išsaugoti gamtinį kraštovaizdį. Sudaryti prielaidas natūralių gamtinių procesų eigai. |
|
| 1.1.2. reguliuojamos apsaugos
|
KGr
|
Išsaugoti gamtinį kraštovaizdį. Sudaryti prielaidas pažeistam gamtiniam kraštovaizdžiui, ekosistemoms bei objektams, natūralioms buveinėms ir saugomoms rūšims atkurti ir gerai jų būklei palaikyti, invazinėms rūšims naikinti, numatyti kitas priemones, atitinkančias rezervato steigimo tikslus. Esant poreikiui, numatyti statinių ir (ar) įrenginių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statybos vietas. |
|
| 1.2. Kultūriniuose rezervatuose: |
|
|
|
| 1.2.1. griežtos apsaugos
|
KKn
|
Išsaugoti kultūrinį kraštovaizdį. Sudaryti prielaidas kultūriniam kraštovaizdžiui ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti, pritaikyti lankymui ir eksponavimui. |
|
| 1.2.2. reguliuojamos apsaugos
|
KKr
|
Išsaugoti kultūrinį kraštovaizdį, sudaryti prielaidas muziejinėms ekspozicijoms kurti ir su jų aptarnavimu susijusiai infrastruktūrai įrengti, atkurti pažeistas vertybes, atitinkamo laikotarpio istorinio kraštovaizdžio fragmentą/fragmentus. |
|
| 1.3. Gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose: |
|
|
|
| 1.3.1. griežtos apsaugos
|
KOn
|
Išsaugoti gamtinio, kultūrinio ar gamtinio/kultūrinio kraštovaizdžio akcentus. Sudaryti prielaidas paveldo objektų gerai būklei ir autentiškumui išsaugoti, išryškinti saugomus objektus/vertybes ir pritaikyti juos/jas reguliuojamam (ribotam) pažinimui bei lankymui. |
|
| 1.3.2. reguliuojamos apsaugos
|
KOr
|
Išsaugoti gamtinio, kultūrinio ar gamtinio/kultūrinio kraštovaizdžio akcentus. Sudaryti prielaidas tvarkyti ir pritaikyti saugomus objektus, vertybes siekiant palaikyti/atkurti gerą jų būklę. Numatyti priemones, skirtas paveldo objektų gerai būklei ir autentiškumui išsaugoti, palaikyti, išryškinti saugomus objektus/vertybes ir pritaikyti juos/jas naudojimui (šiuolaikiniams poreikiams), pažinimui bei lankymui. |
|
| 2. Pelkinis |
2.1. Pelkėse: |
|
|
| 2.1.1. griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona |
PLn |
Išsaugoti gamtinį kraštovaizdį. Sudaryti prielaidas būklei gerinti. |
|
| 2.1.2. reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona |
PLr |
Išsaugoti gamtinį kraštovaizdį. Sudaryti prielaidas renatūralizuoti nusausintas pelkes, atkurti hidrologinį režimą. |
|
| 3. Miškingas |
3.1. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių ar jų dalių miškuose, kitų rūšių draustinių dalyse, kuriose randamos, saugomos arba siekiamos atkurti gyvosios gamtos vertybės, įskaitant Europos Bendrijos svarbos natūralias miškų buveines ir su mišku susijusių Europos Bendrijos svarbos rūšių buveines, esančias buveinių apsaugai svarbiose teritorijose ir vietovėse (Europos Bendrijos svarbos teritorijose), priešeroziniuose miškuose: |
|
|
| 3.1.1. išsaugančio ūkininkavimo
|
MEk
|
Išsaugoti miškingą kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, taikant IIA – ekosistemų apsaugos miškų grupės ūkininkavimo režimą. Numatyti priemones biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio vertybėms išsaugoti bei eksponuoti, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankiai apsaugos būklei išlaikyti. |
|
| 3.1.2. atkuriančio ūkininkavimo
|
MEr
|
Išsaugoti miškingą kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, taikant IIA – ekosistemų apsaugos miškų grupės ūkininkavimo režimą. Numatyti priemones, sudarančias sąlygas gamtos vertybėms, gamtos ištekliams, degraduotoms ar išnykusioms ekosistemoms ar jų dalims, biocenozių struktūroms, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankiai apsaugos būklei atkurti, numatyti kraštovaizdžio formavimo kirtimus, atitinkamai formuojant miško rūšinę ir erdvinę struktūrą. Numatyti priemones natūralaus hidrologinio režimo išsaugojimui ir atkūrimui vietose, kur jis buvo pažeistas. |
|
| 3.2. Genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių ir kraštovaizdžio draustinių ar jų dalių miškuose, kuriose esančių gyvosios gamtos vertybių išsaugojimui tikslinga taikyti III grupės režimą, valstybinių parkų ekologinės apsaugos zonų miškuose, valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų (biosferos rezervatų, valstybinių draustinių) buferinės apsaugos zonų miškuose, kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškuose, laukų apsauginiuose miškuose, miško sėkliniuose ir genetiniuose medynuose ir vandens telkinių apsaugos zonų miškuose: |
|
|
|
| 3.2.1. apsauginio ūkininkavimo
|
MAb
|
Išsaugoti miškingą kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, taikant III – apsauginių miškų grupės ūkininkavimo režimą. Numatyti priemones, didinančias ekologinės apsaugos miško funkcijas, užtikrinančias miško apsaugines funkcijas (vandens telkinių, laukų, biologinės įvairovės, inžinerinių komunikacijų, kultūrinių kompleksų ir panašios specializuotos apsaugos). Numatyti priemones, didinančias miškų natūralumą ir atsparumą klimato kaitos sukeltiems veiksniams. Numatyti priemones, užtikrinančias genetinės įvairovės atkūrimą ir medynų įvairiaamžiškumą. |
|
| 3.3. Regioninių parkų ir biosferos rezervatų ūkinio prioriteto zonų miškuose, kituose miškuose išimtiniais atvejais, nustačius, kad ūkinės veiklos šios grupės miškuose apribojimai pakankami saugomų vertybių požiūriu: |
|
|
|
| 3.3.1.ūkinių miškų
|
MŪa
|
Išsaugoti miškingą kraštovaizdį, taikant IV – ūkinių miškų grupės ūkininkavimo režimą. Numatyti priemones, didinančias miškų natūralumą, biologinę įvairovę. |
|
| 4. Agrarinis |
4.1. Žemės ūkio teritorijose, kuriose yra saugomų ar saugotinų kraštovaizdžio ir (ar) gyvosios gamtos vertybių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, kraštovaizdžio draustinių ir ekologinės apsaugos zonų žemės ūkio teritorijose, natūraliose pievose ir ganyklose, kitose atvirose buveinėse: |
|
|
| 4.1.1. išsaugančio ūkininkavimo
|
ŽEk
|
Išsaugoti agrarinį kraštovaizdį, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę. Numatyti priemones stiprinančias agrarinio kraštovaizdžio ekologines funkcijas ir didinančias kraštovaizdžio bei biologinę įvairovę, priemones kraštovaizdžio mozaikiškumui palaikyti ir didinti, atvirų buveinių gerai būklei palaikyti, erozijos procesams mažinti, ekstensyviam ir didelės gamtinės vertės ūkininkavimui plėtoti, ekologiniu požiūriu jautriose vietose formuoti gamtinių teritorijų intarpus, galima numatyti ir apsodinti žemės ūkio naudmenų plotus mišku. |
|
| 4.1.2. atkuriančio ūkininkavimo
|
ŽEr
|
Išsaugoti agrarinį kraštovaizdį ir biologinę įvairovę. Numatyti priemones vertingiems gamtiniams ir kultūriniams kraštovaizdžio objektams ir kompleksams, būdingai kraštovaizdžio struktūrai, vandentėkmių vagoms, pažeisto ekologinio potencialo teritorijoms, šlapynėms atkurti, ekologiniam kraštovaizdžio stabilumui stiprinti, biologinei įvairovei išsaugoti, gerai aplinkos kokybei užtikrinti, ekstensyviam ir didelės gamtinės vertės ūkininkavimui plėtoti. |
|
| 4.1.3. apsauginio ūkininkavimo
|
ŽAb
|
Išsaugoti agrarinį kraštovaizdį ir biologinę įvairovę. Numatyti priemones, palaikančias neintensyvaus ir ekologinio ūkininkavimo plėtrą, gerinančias kraštovaizdžio struktūrą, mažinančias ariamos žemės dalį ir didinančias pievų ir ganyklų plotus, užtikrinančias gamtinio kraštovaizdžio stabilumą, konkrečius vandenų, laukų, inžinerinių komunikacijų, kultūrinių kompleksų ir kitokios apsaugos tikslus. Galima tikslingai formuoti specialioms ekologinės apsaugos funkcijoms tinkančią gamtinę aplinką. |
|
| 4.2. Žemės ūkio teritorijose, nepasižyminčiose gamtinėmis vertybėmis ar svarbiomis apsauginėmis funkcijomis: |
|
|
|
| 4.2.1. gamybinio ūkininkavimo
|
ŽŪn |
Išsaugoti agrarinį kraštovaizdį. Numatyti ūkininkavimo priemones, palaikančias produktyvias agroekosistemas, nekeičiančias istoriškai susiklosčiusios mozaikiško žemės sklypų agrarinio kraštovaizdžio struktūros, pritaikant ją žemės ūkio veiklos reikmėms |
|
| 4.2.2. mėgėjų sodų teritorijų
|
ŽSb
|
Išsaugoti agrarines funkcijas mėgėjų sodų teritorijose, plėtoti mėgėjų sodininkystę, puoselėjančią ir tausojančią gamtą ir kraštovaizdį. Numatyti bendrų mėgėjų sodų plotų apželdinimą želdynais, atitinkančiais vietovės sąlygas, miškais, numatyti invazinių rūšių plitimo ribojimo ir naikinimo priemones. |
|
| 5. Rekreacinis ir edukacinis |
5.1. Rekreacinio funkcinio prioriteto zonose:
|
|
|
| 5.1.1. neužstatyta ir neužstatoma pastatais (poilsio parkai, miško parkai, žemės ūkio naudmenos, rekreaciniai vandenys) rekreacinio kraštovaizdžio
|
RNe
|
Formuoti rekreacijai pritaikytą, lankytojų srautams atsparų kraštovaizdį. Numatyti priemones, sudarančias sąlygas poilsiui, pasivaikščiojimui gamtoje, rekreacinę infrastruktūrą, skirtą trumpalaikiam (be apgyvendinimo paslaugų) poilsiui, atokvėpiui. Poilsio, miško parkuose numatyti takų sistemą, mažuosius architektūros elementus: informacinius skydus, stendus, ženklus ir riboženklius; šiukšliadėžes; dviračių stovus, sūpynes, laipynes, dekoratyvines skulptūras, šviestuvus, stebėjimo įrenginius (žiūronus, teleskopus); atramines sieneles, tvoreles, platformas, pakylas; laiptus, lieptus, tiltelius, pavėsines (stogines), kitus teritorijos vientiso stiliaus tvarkymo ir puošybos objektus. Kraštovaizdžio formavimo kirtimais atidengti reginius bei lankomus objektus. Numatyti priemones miško rekreacinėms savybėms palaikyti ir gerinti, priemones, minimaliai pritaikančias vandens telkinius ir jų pakrantes poilsiui, nesudarant prielaidų vizualiai vandens telkinio ir jo pakrantės taršai. Numatyti poilsiavietes, stovyklavietes, skirtas nakvynei palapinėse (be pastatų). Numatyti priemones pritaikančias vandens telkinius ir jų pakrantes ekstensyviai rekreacijai, neperkraunant inžineriniais įrenginiais. |
|
| 5.1.2. užstatyta ar užstatoma pastatais rekreacinio kraštovaizdžio
|
RNi
|
Numatyti ir formuoti poilsiui, su apgyvendinimo paslaugomis skirtas teritorijas, kuriose galimas stovyklaviečių įrengimas bei rekreacinių pastatų statyba, išsaugant vietos kraštovaizdžio savitumą ir siekiant, kad užstatymas nenustelbtų natūralių kraštovaizdžio erdvių, nepažeistų natūralių kraštovaizdžio elementų, struktūrų. Tikslingai formuoti gamtinę aplinką, pritaikytą intensyviam lankymui, siekiant išvengti rekreacinės digresijos. Numatyti infrastuktūrą, skirtą mėgėjų žūklei, vandens sportui, poilsiui ir turizmui. |
|
| 5.2. Mokslo ar muziejinių įstaigų kompleksų sklypuose: |
|
|
|
| 5.2.1. neužstatyta ir (ar) užstatyta pastatais edukacinio kraštovaizdžio
|
NDn/u
|
Formuoti edukacijai pritaikytą kraštovaizdį. Planuoti, kurti temines lauko ekspozicijas, skansenus, įskaitant muziejines, edukacijai skirtą infrastruktūrą (aikštes, lauko erdves, stogines, lauko klases, kt.), sukuriant ryšius tarp eksponuojamų, edukacijai skirtų elementų, objektų. |
|
| 6. Užstatytas (kompaktiškai užstatytų teritorijų) |
6.1. Konservacinio funkcinio prioriteto zonose esančiuose miestuose, miesteliuose, kaimuose ar jų dalyse: |
|
|
| 6.1.1. išsaugančio
|
GEk
|
Numatyti priemones, saugančias ir palaikančias bendrą aplinkos geoekologinį stabilumą, želdynų būklės gerinimą. Formuoti tik tokį užstatymą, kuris išryškintų gamtinio ir /ar kultūrinio kraštovaizdžio vertybes, savitumą, kultūros paveldo objektų, kompleksų, ar vietovių vertingąsias savybes, nepažeistų kultūros paveldo objektų, kompleksų, ar vietovių vertingųjų savybių. |
|
| 6.1.2. pertvarkomojo
|
GEp
|
Numatyti transformavimo bei renovavimo priemones, užtikrinančias urbanistiniu požiūriu vertingo gatvių tinklo ar kitų planinės struktūros elementų išsaugojimą, mažiau vertingose ar nevertingose teritorijose numatyti reglamentuotos užstatymo plėtros ir pertvarkymo galimybes, sugrąžinant prarastą savitumą, nepažeidžiant i r išryškinant kultūros paveldo objektų, kompleksų, ar vietovių vertingąsias savybes. Numatyti galimybes pašalinti (perstatyti) susiformavusiam urbanistiniam kraštovaizdžiui nebūdingus pastatus |
|
| 6.2. Rekreacinio funkcinio prioriteto zonose esančiuose miestuose, miesteliuose, kaimuose ar jų dalyse: |
|
|
|
| 6.2.1. ekstensyvaus užstatymo (kaimai ar jų dalys) |
GRe
|
Išlaikyti istoriškai susiformavusį kaimiško (sodybinio) užstatymo tipą, atitinkamų kaimų (jų dalių) planinę struktūrą, numatyti priemones atnaujinti (atkurti) pažeistus kraštovaizdžio objektus ir kompleksus, numatyti galimybes pritaikyti sodybas, kitus pastatus poilsiui, įgyvendinti priemones, padedančias gerinti poilsio sąlygas, nekeičiant kaimiško (sodybinio) kraštovaizdžio. |
|
| 6.2.2. intensyvaus užstatymo (miestų dalys, miesteliai ar jų dalys)
|
GRi
|
Numatyti užstatymo plėtros galimybes ir tvarkymo priemones, atitinkančias susiformavusio urbanistinio (miesto, miestelio) kraštovaizdžio struktūrą, gerinančias poilsio sąlygas ir aplinkos kokybę. Keisti esamo užstatymo pobūdį, tvarkyti želdinius galima tikslingai, išlaikant ir didinant estetinę kraštovaizdžio vertę, nesudarant neigiamo vizualinio poveikio saugomoms vertybėms. Numatyti galimybes pašalinti (perstatyti) susiformavusiam urbanistiniam kraštovaizdžiui nebūdingus pastatus. Esamus ir naujus pastatus pritaikyti apgyvendinimo paslaugoms teikti, viešas erdves pritaikyti rekreacijai. Plėtoti rekreacinę infrastruktūrą. |
|
| 6.3. Ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonose esančiuose miestuose, miesteliuose, kaimuose ar jų dalyse: |
|
|
|
| 6.3.1. ekologinio reguliavimo
|
GAe
|
Numatyti žaliosios infrastruktūros ir kitas priemones, saugančias ir palaikančias bendrą aplinkos ekologinį stabilumą, didinančias želdynų plotą ir gerinančias jų būklę. Užstatymo plėtros galimybes numatyti, išsaugant vertingas teritorijas, gamtinį ar kultūrinį kraštovaizdį, jo savitumą. |
|
| 6.3.2. vizualinio reguliavimo
|
GAi
|
Užstatymo plėtros galimybes formuoti, numatant priemones, išsaugančias konkrečiai teritorijai būdingą pastatų ir erdvių struktūrą pagal vyraujantį kraštovaizdžio tvarkymo zonos užstatymą, formuoti ar išryškinti kraštovaizdžio erdvinės struktūros raiškumą. Želdinius tvarkyti taip, kad nebūtų pažeidžiamos, užstojamos estetinės ir kitos kraštovaizdžio vertybės. Nedidinti kraštovaizdžio tvarkymo zonoje vyraujančio pastatų aukščio ir užstatymo ploto, bet galima numatyti pavienes dominantes. |
|
| 6.4. Gyvenamojo funkcinio prioriteto zonose esančiuose miestuose, miesteliuose, kaimuose ar jų dalyse: |
|
|
|
| 6.4.1. ekstensyvaus užstatymo (kaimai ar jų dalys)
|
GŪe
|
Užstatymo plėtros galimybes planuoti išlaikant susiformavusį kaimišką užstatymo tipą. Galima planuoti naujas tradicinį kaimo planavimą ir architektūrą atitinkančias sodybas, jų pastatus, pagal galimybes atkuriant buvusią ar papildant planinę erdvinę struktūrą. |
|
| 6.4.2. intensyvaus užstatymo (miestai, miesteliai ar jų dalys)
|
GŪi
|
Užstatymo plėtros galimybes planuoti tęsiant susiklosčiusią miesto, miestelio planinę ir erdvinę struktūras. Užtikrinti harmoningą dermę tarp esamo ir naujo užstatymo. Pasiūlyti galimybes likviduoti (perstatyti, rekonstruoti) užstatyme nederančius statinius. Formuoti želdynų sistemą. |
|
| 7. Technogenizuotas |
7.1. Naudojamų atviru kasybos būdu (nuo žemės paviršiaus karjerais) išgaunamų žemės gelmių išteklių telkinių ir požeminio vandens vandenviečių teritorijose: |
|
|
| 7.1.1. eksploatacinio (gavybinio) neužstatyta
|
NLn |
Naudoti, tvarkyti teritoriją pagal žemės gelmių naudojimo planuose ar naudojimo projektuose nustatytus sprendinius, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytus geriamo vandens eksploatavimo technologijų reikalavimus, veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. Atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius, numatyti perspektyvinę kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Baigus eksploatuoti gamtos išteklius, numatyti priemones, kuriomis pažeistoje žemėje bus sudarytos sąlygos gamtinėms ekosistemoms atsikurti arba formuoti kultūrinį kraštovaizdį, tinkamą miškų ūkio veiklai, vandens telkiniui įrengti ir (ar) pritaikyti poilsio reikmėms. |
|
| 7.1.2. eksploatacinio (gavybinio) užstatyta
|
NLu |
Naudoti, tvarkyti teritoriją pagal žemės gelmių naudojimo planuose ar naudojimo projektuose nustatytus sprendinius, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytus geriamo vandens eksploatavimo technologijų reikalavimus, veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. Atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius, numatyti perspektyvinę kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Baigus eksploatuoti gamtos išteklius, numatyti priemones, kuriomis pažeistoje žemėje bus sudarytos sąlygos gamtinėms ekosistemoms atsikurti arba formuoti kultūrinį kraštovaizdį, tinkamą miškų ūkio veiklai, vandens telkiniui įrengti ir (ar) pritaikyti poilsio reikmėms. Kai numatoma užstatymo plėtra, numatomos priemonės, kad užstatymo plėtra nenustelbtų kraštovaizdžio erdvių, nepažeistų natūralių kraštovaizdžio elementų, struktūrų. |
|
| 7.2. Energetikos, pramonės, komunalinės infrastruktūros teritorijose: |
|
|
|
| 7.2.1. gamybinio-komunalinio-energetikos, pramonės komunalinės infrastruktūros
|
NFn
|
Numatyti priemones tvarkyti teritoriją pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus, atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius ir veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. |
|
| 7.2.2. gamybinio-komunalinio-energetikos, pramonės komunalinės infrastruktūros
|
NFu |
Numatyti priemones tvarkyti teritoriją pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus, atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius ir veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. Kai numatoma užstatymo plėtra, numatomos priemonės, kad užstatymo plėtra nenustelbtų kraštovaizdžio erdvių, nepažeistų natūralių kraštovaizdžio elementų, struktūrų. |
|
| 7.3. Transporto ir inžinerinės infrastruktūros teritorijose: |
|
|
|
| 7.3.1. inžinerinės infrastruktūros
|
NTn
|
Numatyti priemones tvarkyti teritoriją pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus; atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius ir veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. |
|
| 7.3.2. inžinerinės infrastruktūros
|
NTu |
Numatyti priemones tvarkyti teritoriją pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus; atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius ir veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. Kai numatoma užstatymo plėtra, numatomos priemonės, kad užstatymo plėtra nenustelbtų kraštovaizdžio erdvių, nepažeistų natūralių kraštovaizdžio elementų, struktūrų. |
|
| 7.4. Krašto ir pasienio apsaugai skirtose teritorijose: |
|
|
|
| 7.4.1. gynybinio (karinio)
|
NHn
|
Numatyti priemones tvarkyti teritoriją pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius ir veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. Įvertinti galimybę iškelti gynybinį (karinį) iš saugomos teritorijos. |
|
| 7.4.2. gynybinio (karinio) |
NHu |
Numatyti priemones tvarkyti teritoriją pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius ir veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. Įvertinti galimybę iškelti gynybinį (karinį) iš saugomos teritorijos. Kai numatoma užstatymo plėtra, numatomos priemonės, kad užstatymo plėtra nenustelbtų kraštovaizdžio erdvių, nepažeistų natūralių kraštovaizdžio elementų, struktūrų. |
|
| 7.4.3. pasienio apsaugos |
NVASn |
Numatyti priemones tvarkyti teritoriją pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius ir veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. |
|
| 7.4.4. pasienio apsaugos |
NVASu |
Numatyti priemones tvarkyti teritoriją pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius ir veiklą derinant su saugomos teritorijos steigimo tikslais. Kai numatoma užstatymo plėtra, numatomos priemonės, kad užstatymo plėtra nenustelbtų kraštovaizdžio erdvių, nepažeistų natūralių kraštovaizdžio elementų, struktūrų. |
|
| 8. Vandens telkinių (akvatorijos) |
8.1. Ekosistemas saugančiuose ir apsauginiuose vandenyse – gamtinių ir kompleksinių draustinių, ekologinės apsaugos zonose esantys vandens telkiniai, kuriuose randamos ir saugomos gyvosios gamtos vertybės, įskaitant Europos Bendrijos svarbos natūralias gėlųjų vandenų ir jūrų buveines ir Europos Bendrijos svarbos rūšių buveines: |
|
|
|
|
8.1.1. išsaugančio ūkininkavimo
|
VEk
|
Numatyti priemones vandens telkinių ekosistemų stabilumui palaikyti, biologinei įvairovei išsaugoti. |
|
|
8.1.2. atkuriančio ūkininkavimo |
VEr |
Numatyti priemones geros būklės vandens ekosistemoms atkurti. |
|
|
8.1.3. apsauginio ūkininkavimo
|
VAe
|
Numatyti priemones, gerinančias vandens telkinių kaip gamtinio karkaso elementų, išsaugojimą ir svarbiausias ekokompensacines funkcijas. |
|
|
8.2. Tvenkininei žuvininkystei, pramonei ar kitokiam intensyviam ūkiniam naudojimui skirtuose vandens telkiniuose: |
|
|
|
|
8.2.1. ypatingoje bioekologinėje situacijoje – paukščių migracijos keliuose – esančių tvenkinių ekologine svarba (perintiems, migruojantiems paukščiams) pasižyminčių tvenkinių |
VŪs
|
Numatyti vandens telkinių naudojimo reguliavimo priemones, siekiant apsaugoti migruojančius ir perinčius paukščius ir jiems svarbias ekologines sąlygas.
|
|
|
8.2.2. intensyvaus (tvenkininio) ūkininkavimo
|
VŪt
|
Numatyti vandens telkinių ūkinio naudojimo reguliavimo priemones, derinant jas su saugomos teritorijos steigimo tikslais. |