LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO VALDYBA

 

 

SPRENDIMAS

DĖL SEIMO VALDYBOS 2016 M. BALANDŽIO 27 D. SPRENDIMO NR. SV-S-1497 „DĖL RENGINIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIME ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. lapkričio 13 d. Nr. SV-S-1558

Vilnius

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo valdyba nusprendžia:

Pakeisti Renginių Lietuvos Respublikos Seime organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. SV-S-1497 „Dėl Renginių Lietuvos Respublikos Seime organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

Seimo Pirmininkė                                                                                      Viktorija Čmilytė-Nielsen

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos

2016 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. SV-S-1497

(Lietuvos Respublikos Seimo valdybos

2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo

Nr. SV-S-1558 redakcija)

 

RENGINIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIME ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Renginių Lietuvos Respublikos Seime organizavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatoma svarbiausių Lietuvos valstybingumo ir (ar) parlamentarizmo istorijos įvykių ar sukakčių minėjimų ir su jais susijusių renginių (toliau – minėjimas), konferencijų, apskritojo stalo diskusijų, spaudos konferencijų, parodų eksponavimo ir parodų atidarymo renginių, ekskursijų, atvirų durų valandų ir kitų renginių, susijusių su Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos veikla, taip pat renginių, skirtų valstybės šventėms, kitoms Lietuvos Respublikai svarbioms istorinėms datoms ir atmintinoms dienoms, susijusioms su valstybingumo raida ir parlamentarizmo tradicijomis, paminėti, įskaitant visuomenei atvirus renginius Seimo veiklos, Lietuvos valstybingumo ir (ar) parlamentarizmo istorijos tematika, Seimo rūmuose, kitose Seimo kanceliarijos valdomose patalpose (toliau – renginys) organizavimo tvarka. Apraše taip pat nustatoma socialinių akcijų Seimo rūmuose ir kitose Seimo kanceliarijos valdomose patalpose, specialiojo Seimo rūmų apšvietimo ir kitų kūrybinių projektų panaudojant Seimo kanceliarijos valdomus pastatus, jų interjerą ir (ar) eksterjerą ir (ar) teritoriją, taip pat kitus statinius organizavimo tvarka.

 

II SKYRIUS

RENGINIŲ ORGANIZAVIMAS

 

2. Renginį, išskyrus minėjimą, Seime turi teisę inicijuoti:

2.1. Seimo valdybos narys;

2.2. Seimo komitetas, komisija, frakcija (toliau – Seimo padalinys);

2.3. Seimo narys;

2.4. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas;

2.5. Seimo kanceliarija;

2.6. kiti Apraše nurodyti subjektai Apraše nustatytais atvejais.

3. Sprendimą organizuoti renginį priima:

3.1. Seimo kancleris arba jo įgaliotas Seimo kanceliarijos departamento direktorius (toliau – sprendimą priimantis asmuo);

3.2. Seimo valdyba:

3.2.1. kai organizuojamas minėjimas;

3.2.2. kai renginį numatoma organizuoti Seimo posėdžio metu;

3.2.3. kai renginys yra tarptautinis;

3.2.4. Seimo kanclerio teikimu sprendimą priimančio asmens siūlymu esant ypatingoms aplinkybėms.

4. Renginiai, išskyrus renginius Seimo lankytojų centre ir Seimo skaitykloje, taip pat Apraše nustatytus atvejus, paprastai organizuojami ne Seimo posėdžių dienomis. Visais atvejais renginiai turi būti organizuojami taip, kad nebūtų trikdomas Seimo darbas.

5. Kai Seimas priima nutarimą dėl renginio organizavimo, Seimo nutarimas įgyvendinamas Seimo valdybos sprendimu, jeigu tame Seimo nutarime nenustatyta kitaip. Jeigu Seimo valdybos ar sprendimą priimančio asmens sprendimu Apraše nustatyta tvarka yra pritarta renginio Seime organizavimui, tačiau šis renginys gali trukdyti renginiui, dėl kurio organizavimo Seimas priėmė nutarimą, inicijuojamas sprendimo, kuriuo Seimo valdyba ar sprendimą priimantis asmuo pritarė renginio organizavimui, pakeitimas dėl šio renginio kitos datos ar kito laiko.

6. Jeigu inicijuojamas daugiau negu vienas renginys tuo pačiu metu ir nėra galimybės visiškai užtikrinti tų renginių įgyvendinimo pagal renginio iniciatorių prašymą, pirmenybė teikiama Aprašo 5 punkte nurodytam renginiui, dėl kurio organizavimo Seimas priėmė nutarimą, kitais atvejais pirmenybė teikiama renginiui pagal Aprašo 2 punkte nustatytą renginių iniciatorių eiliškumą, o kai nėra galimybės užtikrinti renginio iniciatorių eiliškumo, – pagal renginių iniciatorių prašymų pateikimo laiką.

7. Renginio iniciatorius ar jo pavedimu už renginį atsakingas asmuo ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų, išskyrus Apraše nustatytus atvejus, iki planuojamo renginio dienos Seimo kanceliarijos dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS) užpildo prašymą ir pateikia visus reikalingus duomenis bei prireikus prideda dokumentus.

8. Prireikus renginio iniciatorius patikslina renginio programą ir apie tai informuoja Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentą (toliau – Departamentas) el. paštu [email protected] ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki renginio dienos.

9. Renginio iniciatoriaus ar jo pavedimu už renginį atsakingo asmens DVS pateiktu prašymu, kai yra galimybė, renginys gali būti fotografuojamas ir renginio nuotraukos viešinamos Seimo interneto svetainėje ir (ar) kitomis Seimo kanceliarijos turimomis visuomenės informavimo priemonėmis. Be to, gali būti daromas renginio garso ar garso ir vaizdo įrašas, renginys gali būti transliuojamas (ar renginio garso ar garso ir vaizdo įrašas gali būti skelbiamas) Seimo interneto svetainėje ir (ar) per televizijos programą „Seimas – tiesiogiai“, ir (ar) kitomis Seimo kanceliarijos turimomis visuomenės informavimo priemonėmis.

10. Atsakingi Seimo kanceliarijos darbuotojai informuoja renginio iniciatorių ir (ar) už renginį atsakingą asmenį apie renginio dalyvių asmens duomenų, kurių valdytoja tampa Seimo kanceliarija, teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kurie turi būti užtikrinti iki renginio, renginio metu ir po renginio. Už renginį atsakingas asmuo privalo informuoti į renginį kviečiamus asmenis, kaip bus tvarkomi jų asmens duomenys. Jeigu renginys renginio iniciatoriaus prašymu fotografuojamas, Seimo kanceliarija nuotraukas viešina savo nuožiūra, jeigu renginio iniciatorius nenurodo kitaip.

11. Informacija apie renginius Seime ir kitos nuorodos pateikiamos valstybine kalba. Informacija apie tarptautinius renginius Seime ir kitos nuorodos pateikiamos valstybine kalba ir, kai yra galimybė, renginio iniciatorių pasirinkta užsienio kalba.

12. Renginiui organizuoti reikalingos lėšos naudojamos Seimo valdybos nustatyta valstybės biudžeto lėšų, skirtų Seimo ir Seimo kanceliarijos reprezentacinėms išlaidoms, naudojimo tvarka.

13. Seimo padalinių ir Seimo narių, inicijavusių renginį, išlaidos renginiui organizuoti apmokamos iš atitinkamo renginį inicijavusio subjekto parlamentinei veiklai skiriamų lėšų, vadovaujantis Seimo valdybos nustatyta tokių lėšų skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarka, arba Seimo valdybos sprendimu iš bendrųjų Seimo kanceliarijos asignavimų, kai organizuojamas tarptautinis renginys ar minėjimas.

 

III SKYRIUS

MINĖJIMŲ ORGANIZAVIMAS

 

14. Seime organizuojami Laisvės gynėjų dienos, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų bei kitų svarbiausių Lietuvos valstybingumo ir (ar) parlamentarizmo istorijos įvykių ar sukakčių minėjimai. Sprendimą organizuoti minėjimą priima Seimo valdyba.

15. Sklandų minėjimų organizavimą užtikrina Seimo kanclerio sudaryta nuolat veikianti darbo grupė minėjimams Seime organizuoti, o organizavimą koordinuoja Seimo valdybos sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė.

16. Minėjimo renginių programos projektą parengia Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius pagal renginių iniciatorių, organizatorių ir kitų asmenų pateiktus pasiūlymus, šį projektą svarsto ir prireikus dėl jo teikia pasiūlymus Aprašo 15 punkte nurodytos darbo grupės.

17. Seimo valdybai ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki minėjimo dienos pateikiamas (-i) kviečiamų dalyvauti minėjime asmenų sąrašas (-ai) pagal tikslines grupes, minėjimo renginių programa, minėjimo sąmata, taip pat kita svarbi informacija (minėjimo vieta ir kt.).

18. Asmenys į minėjimą kviečiami vardiniais Seimo Pirmininko kvietimais. Kvietimo projektą rengia Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius ir jį suderina su Seimo Pirmininko sekretoriato vadovu ar kitu Seimo Pirmininko įgaliotu asmeniu. Vardinius Seimo Pirmininko kvietimus rengia ir siunčia Seimo kanceliarijos padaliniai pagal kompetenciją.

19. Kviečiamų dalyvauti minėjime asmenų sąrašas sudaromas atsižvelgiant į tai, kokiam svarbiausiam Lietuvos valstybingumo ir (ar) parlamentarizmo istorijos įvykiui ar sukakčiai paminėti yra skirtas minėjimas. Šio sąrašo ir vietų skaičiaus bei plano projektą, suderinęs su Seimo Pirmininko sekretoriato vadovu, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininku ir Seimo valdybos sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės vadovu, parengia Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.

 

IV SKYRIUS

SPAUDOS KONFERENCIJŲ ORGANIZAVIMAS

 

20. Spaudos konferenciją turi teisę inicijuoti:

20.1. Seimo valdybos narys;

20.2. Seimo padalinio vadovas;

20.3. Seimo narys;

20.4. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras;

20.5. oficialus svečias;

20.6. Seimo kancleris ar jo įgaliotas Seimo kanceliarijos darbuotojas.

21. Organizuojant spaudos konferenciją Aprašo 3 punktas netaikomas. Spaudos konferencijos gali būti organizuojamos ir Seimo posėdžių dienomis. Prašymą surengti spaudos konferenciją iniciatorius pateikia DVS (kai spaudos konferencijos iniciatorius nėra DVS naudotojas, jis prašymą pateikia Departamentui elektroniniu paštu [email protected]) ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki planuojamos spaudos konferencijos pradžios. Departamentas pagal prašymų pateikimo eiliškumą, o kai pateikiami prašymai tuo pačiu metu surengti daugiau negu vieną spaudos konferenciją, pagal Aprašo 20 punkte nurodytą iniciatorių eiliškumą sudaro spaudos konferencijų grafiką.

22. Spaudos konferencijos organizuojamos Seimo Spaudos konferencijų salėje. Spaudos konferencijos, suderinus su Departamentu ne vėliau kaip prieš vieną dieną, gali būti rengiamos ir kitose Seimo rūmų patalpose, tačiau vienu metu negali būti organizuojama daugiau kaip viena spaudos konferencija. Seimo Spaudos konferencijų salėje gali būti organizuojami ir kiti renginiai, tačiau, prireikus organizuoti spaudos konferenciją, Seimo Spaudos konferencijų salėje suplanuotas kitas renginys organizuojamas kitose Seimo kanceliarijos valdomose patalpose. Iniciatoriui ne vėliau kaip prieš vieną dieną informavus Departamentą ir kai yra techninių galimybių, iniciatoriaus į spaudos konferenciją pakviestiems dalyviams, neturintiems teisės įeiti į Seimo rūmus, sudaroma galimybė spaudos konferencijoje dalyvauti nuotoliniu būdu.

23. Kiekvienai spaudos konferencijai skiriamas pusvalandis. Jeigu po spaudos konferencijos nėra suplanuota kita spaudos konferencija, spaudos konferencija prireikus gali trukti ilgiau.

24. Departamentas apie organizuojamą spaudos konferenciją paskelbia pranešimu žiniasklaidai.

25. Spaudos konferencijas gali vesti Departamento atsakingas darbuotojas, Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, Seimo frakcijos paskirtas Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, spaudos konferencijos iniciatorius arba dalyvis.

26. Visų Seimo Spaudos konferencijų salėje organizuojamų spaudos konferencijų garso ir vaizdo įrašai Seimo interneto svetainėje paskelbiami ne vėliau kaip per 8 darbo valandas pasibaigus spaudos konferencijai. Kai yra galimybė, spaudos konferencijos transliuojamos tiesiogiai internetu Seimo interneto svetainėje.

27. Kitose Seimo rūmų patalpose Aprašo 22 punkte nustatytais atvejais organizuojamų spaudos konferencijų garso ir vaizdo įrašas daromas ir tiesioginė transliacija vykdoma, kai yra galimybė.

 

V SKYRIUS

parodų organizavimas

 

28. Parodos eksponavimą ir parodos atidarymo renginį turi teisę inicijuoti:

28.1. Seimo narys;

28.2. Seimo padalinys;

28.3. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas;

28.4. Seimo kanceliarija.

29. Parodų eksponavimo grafikas sudaromas kalendoriniams metams. Prašymai kitais kalendoriniais metais eksponuoti parodas pateikiami DVS ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 31 dienos. Departamentas iki gruodžio 1 dienos parengia kitų kalendorinių metų parodų eksponavimo grafiką, jį paskelbia Seimo interneto svetainėje, prireikus atnaujina.

30. Parodos eksponuojamos ne ilgiau kaip 14 dienų, išskyrus Apraše nustatytus atvejus. Parodos iniciatoriaus prašymu, kai yra galimybė, sprendimą priimančio asmens sprendimu parodų eksponavimo trukmė gali būti keičiama.

31. Seime parodos eksponuojamos: Seimo I rūmų Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose, Seimo II rūmų galerijose, Seimo III rūmų parodų galerijoje, Seimo II ir III rūmus jungiančioje galerijoje, Seimo lankytojų centre, Seimo Sausio 13-osios memoriale, Seimo skaitykloje, Didžiajame kieme:

31.1. Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose prioritetas teikiamas parodoms Lietuvos valstybingumo ir (ar) parlamentarizmo istorijos tematika (valstybės kūrimas, atkūrimas, žymių politikos veikėjų veikla, Laisvės premijos laureatai, reikšmingos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos datos, spaudos draudimas, išsivaduojamieji judėjimai, sukilimai, ginkluotas pasipriešinimas, Atgimimas, Laisvės gynimas, tarptautinis Lietuvos pripažinimas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai). Šioje erdvėje gali vykti ir kiti šiame papunktyje nurodytos tematikos renginiai;

31.2. Seimo II rūmų galerijose eksponuojamos parodos, susijusios su valstybės istorija ir Seimo veikla, taip pat parodos, skirtos valstybės šventėms paminėti, meno kūriniai, suteikiantys galimybę lankytojams susipažinti su atskiras kultūros sritis (meno kryptis) reprezentuojančiais autoriais;

31.3. Seimo III rūmų parodų galerijoje ir Seimo II ir III rūmus jungiančioje galerijoje eksponuojami menininkų, tautodailininkų darbai, rengiamos parodos, kuriose pristatoma regionų bendruomenių ar socialinių grupių veikla;

31.4. Seimo lankytojų centre prioritetas teikiamas parodoms Seimo veiklos, Lietuvos valstybingumo ir (ar) parlamentarizmo istorijos tematika;

31.5. Seimo Sausio 13-osios memoriale eksponuojamos parodos, susijusios su Laisvės gynimu;

31.6. Seimo skaitykloje eksponuojamos knygų ir kitų spaudinių parodos;

31.7. Didžiajame kieme eksponuojamos Seimo kanceliarijos inicijuotos parodos valstybingumo ir (ar) parlamentarizmo istorijos tematika. Jų eksponavimo trukmę nustato sprendimą priimantis asmuo.

32. Eksponuoti priimamos tik visiškai parengtos parodos. Visi parodos eksponatai turi būti su aprašais valstybine kalba, prireikus ir užsienio kalbomis.

33. Parodų eksponatai transportuojami, montuojami tik dalyvaujant jų savininkui arba jo įgaliotam asmeniui.

34. Parodų eksponatai nuolatiniam eksponavimui ir (ar) saugojimui nepriimami.

35. Už parodos eksponatų saugumą (įskaitant jų sugadinimą ar sunaikinimą) Seimo kanceliarija neatsako.

36. Parodų atidarymo renginiai organizuojami Aprašo II skyriuje nustatyta renginių organizavimo tvarka.

37. Parodas turintys teisę inicijuoti subjektai turi teisę inicijuoti virtualiųjų parodų eksponavimą Seimo interneto svetainėje. Pirmenybė teikiama virtualiosioms parodoms valstybingumo ir (ar) parlamentarizmo istorijos, taip pat Seimo veiklos tematika.

38. Virtualiosios parodos eksponavimo trukmę, atsižvelgdamas į parodos temos aktualumą, nustato sprendimą priimantis asmuo.

 

VI SKYRIUS

KITI RENGINIAI

 

39. Knygos pristatymo renginį inicijuoti turi teisę Aprašo 28 punkte nurodyti subjektai. Knygos pristatymo renginys organizuojamas Aprašo II skyriuje nustatyta tvarka.

40. Socialines akcijas Seimo rūmuose ir kitose Seimo kanceliarijos valdomose patalpose, specialųjį Seimo rūmų apšvietimą ir kitus kūrybinius projektus panaudojant Seimo kanceliarijos valdomus pastatus, jų interjerą ir (ar) eksterjerą ir (ar) teritoriją, taip pat kitus statinius (toliau – akcijos ir projektai) turi teisę inicijuoti Aprašo 2 punkte nurodyti subjektai.

41. Akcijos ir projektai organizuojami Aprašo II skyriuje nustatyta tvarka. Akcijos ir projektai be dalyvių ir pristatymo renginio gali būti organizuojami ir Seimo posėdžių dienomis.

42. Seimo I rūmuose gali būti rengiamos atvirų durų valandos visuomenei atvirų renginių metu ir parodų eksponavimo šiuose Seimo rūmuose metu.

43. Akcijos ir projektai specialiuoju apšvietimu apšviečiant Seimo rūmus galimi šiais atvejais:

43.1. pažymint išskirtinį nacionalinės ar tarptautinės reikšmės įvykį ir (ar) laimėjimą ar reikšmingą jo sukaktį;

43.2. parodant Seimo dėmesį visuomenei reikšmingu klausimu. Šio pobūdžio akcijos ir projektai ta pačia tema vykdomi ne dažniau kaip kartą per ketverius metus.

44. Akcijos ir projektai Seimo rūmuose, kitose Seimo kanceliarijos valdomose patalpose ir jų teritorijoje nevykdomi rinkimų politinių kampanijų laikotarpiu, išskyrus bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos vyriausiąja rinkimų komisija organizuojamas akcijas ar projektus.

45. Akcijos ir projektai gali būti vykdomi tik atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos organizacines, technines galimybes ir nustatytas sąlygas.

 

VII SKYRIUS

DARBO SU LANKYTOJAIS ORGANIZAVIMAS

 

46. Už darbo su lankytojais ir ekskursijų organizavimą yra atsakingas Departamentas.

47. Ekskursijos Seimo rūmuose ir edukaciniai užsiėmimai Seimo lankytojų centre rengiami pagal Seimo kanclerio patvirtintą Seimo lankytojų centro darbo laiko grafiką, skelbiamą Seimo interneto svetainėje. Ekskursijos Seimo rūmuose ir edukaciniai užsiėmimai Seimo lankytojų centre rengiami pagal iš anksto (ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki planuojamo apsilankymo dienos) elektroniniu būdu pateiktą paraišką, kurios forma skelbiama Seimo interneto svetainėje. Departamentas su ekskursiją Seimo rūmuose ar edukacinį užsiėmimą Seimo lankytojų centre užsakančiu asmeniu suderina apsilankymo datą ir laiką. Ekskursiją Seimo rūmuose ar edukacinį užsiėmimą Seimo lankytojų centre užsakantis asmuo ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki planuojamo apsilankymo dienos pateikia galutinį ekskursijos Seimo rūmuose ar edukacinio užsiėmimo Seimo lankytojų centre dalyvių sąrašą Ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų registracijos sistemoje Seimo interneto svetainės Seimo lankytojų centro rubrikoje arba el. paštu [email protected].

48. Departamento rengiamos ekskursijos grupę sudaro 10–35 asmenys. Suderinus su Departamentu, gali būti sudaryta galimybė prie Seimo rūmuose organizuojamos ekskursijos grupės prisijungti ir pavieniams asmenims.

49. Kai yra galimybė, Departamentas ekskursijos dalyvių pageidavimu surengia jų susitikimą su Seimo nariu (-iais).

50. Seimo posėdžių salėje ekskursijų grupės įleidžiamos tik į Seimo posėdžių salės pirmąjį balkoną. Kai Seimo posėdžių salėje vyksta atviri Seimo posėdžiai, į Seimo posėdžių salės pirmąjį balkoną įleidžiama viena, ne didesnė kaip 35 asmenų, ekskursijos grupė.

51. Departamento darbuotojai veda tik Apraše nustatyta tvarka organizuojamas ekskursijas ir lydi kiekvieną grupę jos lankymosi Seimo rūmuose metu.

52. Sprendimą priimančio asmens sprendimu dėl objektyvių priežasčių ekskursijos Seimo rūmuose gali būti neorganizuojamos.

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

53. Renginių dalyviai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei Seimo kanclerio nustatytos Seimo rūmų vidaus tvarkos.

54. Renginių Seime metu vartoti alkoholinius gėrimus draudžiama, išskyrus oficialius priėmimus ir kitus protokolinius renginius.

55. Lietuvos Respublikos Seimo logotipas yra registruotas prekių ženklas ir šio ženklo naudojimas kuriant renginio vizualinį stilių privalo būti iš anksto suderintas su Departamentu.

56. Už renginio Seime metu įvykdytus teisės aktų pažeidimus, tarp jų ir už klaidinančios, neteisingos ar kitokiais būdais apgaulingos ar tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių, Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso, Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimus, atsako šiuos pažeidimus padaręs asmuo. Kompetentingai institucijai nustačius, kad renginio iniciatorius renginio Seime metu įvykdė teisės akto pažeidimą, renginio iniciatorius Seimo kanceliarijos teikimu Seimo valdybos sprendimu gali būti įspėjamas arba jam nuo vieno mėnesio iki vienų metų gali būti apribota teisė inicijuoti renginius Seime.

57. Į Seimo rūmuose Apraše nustatyta tvarka organizuojamus renginius dalyviai įleidžiami Seimo valdybos nustatyta patekimo į Seimo rūmus tvarka.

58. Kai į Seimo kanceliariją su iniciatyva organizuoti renginį kreipiasi subjektas, neturintis teisės pagal Aprašą inicijuoti renginio Seime, ir su kreipimusi pateikia Seimo padalinio rašytinį pritarimą iniciatyvai, įskaitant patvirtinimą, kad renginys atitinka Aprašo 1 punkte nustatytus reikalavimus, šiam renginiui organizuoti Seimo kanclerio nustatyta tvarka gali būti išnuomotos Seimo lankytojų centro patalpos. Tokie renginiai Seimo kanceliarijos turimomis visuomenės informavimo priemonėmis nėra viešinami.

59. Įgyvendinant Aprašo nuostatas asmens duomenys tvarkomi šiomis sąlygomis ir tvarka:

59.1. Asmens duomenys tvarkomi Aprašo nuostatų įgyvendinimo, renginių organizavimo, Seimo ir Seimo kanceliarijos veiklos viešinimo, populiarinimo, istoriniais, archyvavimo tikslais.

59.2. Tvarkomi asmens duomenys saugomi ne ilgiau, negu nustatytas jų saugojimo terminas, kuris turi būti ne ilgesnis, negu yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi. Dokumentai, kuriuose yra asmens duomenų, saugomi Seimo kanceliarijos dokumentacijos plane nurodytais terminais, nustatytais vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“. Pasibaigus saugojimo terminui, dokumentai, kuriuose yra asmens duomenų, sunaikinami, o dokumentai, turintys istorinę vertę, perduodami archyviniam saugojimui ir saugomi archyvavimo tikslais viešojo intereso labui.

59.3. Tvarkant asmens duomenis vadovaujamasi Aprašu ir Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą.

________________