PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro

2023 m. balandžio 7 d.

įsakymu Nr. 3D-233

DIRVOŽEMIO TVARAUS NAUDOJIMO VEIKSMŲ PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planas (toliau – Planas) parengtas siekiant įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatų įgyvendinimo plano 6.5.1 priemonę „Parengti ir patvirtinti dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planą bei pradėti diegti organizacines ir technines priemones“.

2. Plano paskirtis – nustatyti ilgalaikius, kompleksinius uždavinius, priemones ir veiksmus iki 2030 m., kuriuos įgyvendinant būtų išspręsti žemės ūkyje naudojamo dirvožemio geros būklės užtikrinimo, jo tvaraus naudojimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, dirvožemio taršos mažinimo ir dirvožemio teikiamos įvairialypės naudos žmonėms, apsirūpinimui maistu, gamtai ir klimatui klausimai.

3. Planu siekiama paskatinti ir aktualizuoti tvarų žemės ūkyje naudojamo dirvožemio valdymą, užtikrinti jo sveikatą, suteikti dirvožemio naudotojams naujausių žinių ir informacijos apie dirvožemio tvaraus naudojimo svarbą, sukuriamą įvairialypę naudą bei vertę. Įgyvendinant Planą bus siekiama kryptingos valstybinių institucijų veiklos ir suinteresuotų organizacijų įsitraukimo įgyvendinant tvarų dirvožemio naudojimą.

4. Plane numatytos priemonės atliepia 2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „ES 2030 m. dirvožemio strategija“ Nr. COM(2021) 699 nuostatas.

5. Planą parengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 3D-718 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė.

II SKYRIUS

ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

6. Nacionaliniu lygmeniu dirvožemio apsaugą, tvarų naudojimą reglamentuoja 1994 Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“, Žemės išteklių naudojimo stebėsenos (monitoringo) taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1128 „Dėl Žemės išteklių naudojimo stebėsenos (monitoringo) taisyklių patvirtinimo“, Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos patvirtinimo“.

7. Dirvožemio tvarus valdymas, kaip esminis elementas, yra įtrauktas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikato „Europos žaliasis kursas“ Nr. COM(2019) 640 nuostatas, strategijas ir prioritetus, įskaitant: 2022 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ Nr. COM(2020) 381, 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos (ES) veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ Nr. COM(2021) 400, 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. Europos Sąjungos (ES) biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ Nr. COM(2020) 380, 2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos (ES) 2030 dirvožemio strategija“ Nr. COM(2021) 699, Europos Sąjungos (ES) misiją „Sveikas dirvožemis ir maistas“, kuri apibrėžiama ir įgyvendinama pagal 2021 m. balandžio 28 d. Europos Tarybos ir Parlamento reglamentą (ES) Nr. 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 ir jo 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą specialiąją programą bei Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslus, nustatytus 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013.

8. Įgyvendinant 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, 2022 m. lapkričio 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu Nr. C(2022) 8272 patvirtintas Lietuvos 2023–2027 m. BŽŪP strateginis planas, pagal kurį teikiama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai finansuojama Sąjungos parama (toliau – Lietuvos BŽŪP strateginis planas), kuriame pagrindiniai uždaviniai yra susiję su dirvožemio apsauga, tvariu jo naudojimu, dirvožemio sveikatos gerinimu. BŽŪP paramos gavėjams taikomos sąlygos už „plotines priemones“ yra sietinos su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės sąlygų išpildymu, pagal kurias numatomos paramos teikimo sąsajos su: minimalia dirvožemio danga, minimaliu žemės valdymu siekiant užkardyti eroziją, išsaugotomis dirvožemio organinėmis medžiagomis.

9. Lietuvos BŽŪP strateginiame plane yra 10 klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų (toliau – ekologinės sistemos), skirtų tausoti vandenį, dirvožemį, saugoti biologinę įvairovę, puoselėti kraštovaizdį ir yra pritaikytos skirtingai sektorinei žemės ūkio veiklai. Ekologinės sistemos, tiesiogiai susijusios su dirvožemio apsauga ir jo tvariu naudojimu, yra šios: kompleksinė ekologinė sistema „Veiklos ariamojoje žemėje“ (veiklos „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“), „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ (veiklos „Daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“), ekologinė sistema „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, ekologinė sistema „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“.

10. Siekiant surinkti aktualią informaciją apie dirvožemio agrochemines savybes, patvirtinta Agrocheminių dirvožemio savybių tyrimų 2016–2020 m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-373 „Dėl Agrocheminių dirvožemio savybių tyrimų 2016–2020 metais programos patvirtinimo“.

11. 2019 m. Žemės ūkio ministerijos užsakymu parengtas „Geros žemės ūkio praktikos kodeksas“, kuriame nagrinėjamos humuso mažėjimo ir dirvožemio erozijos priežastys bei pateikiama dirvožemio naudotojams informacija apie priemones, skirtas šioms problemoms spręsti.

III skyrius

Situacijos įvertinimas

12. Dirvožemio sveikatos būklė:

12.1. Dirvožemis yra bet kurios žemės ūkio sistemos pagrindas ir gyvybiškai svarbus aprūpinant augalus mitybos elementais. Dirvožemio sveikata – tai dirvožemio gebėjimas veikti kaip gyvybiškai svarbi gyvoji ekosistema, palaikanti augalus, gyvūnus ir žmones. Kokybiškas dirvožemis pasižymi gausiu dirvožemio organinės medžiagos kiekiu, biologine įvairove, tinkama dirvožemio struktūra, optimaliu pH ir minimizuota patogenų neigiama veikla.

12.2. Šiuo metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra atsakinga už dirvožemio monitoringo įgyvendinimą, vadovaujantis valstybiniame aplinkos monitoringe numatytais tikslais ir uždaviniais. Vykdant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 9.13 papunktį, Žemės ūkio ministerijos užsakymu vykdomi ilgamečiai dirvožemio agrocheminių savybių stebėjimo tyrimai. Tačiau dirvožemio stebėsena atliekama pagal skirtingus rodiklius, gauti duomenys talpinami skirtingose duomenų bazėse. Siekiant įvertinti dirvožemio sveikatos būklę valstybės lygiu, būtina numatyti vieningus rodiklius, kuriais vadovautųsi visi vykdytojai, bei naudoti vieną bendrą duomenų bazę, kurioje būtų talpinami visi dirvožemio tyrimų rezultatai.

12.3. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis vidutiniškai Lietuvoje yra eroduota apie 19 proc. visų žemės ūkio naudmenų, iš jų net 61 proc. sudaro vidutiniškai eroduoti dirvožemiai. Stipriai eroduotiems dirvožemiams tenka 2 proc. visų žemės ūkio naudmenų.

12.4. Visoje Lietuvos teritorijoje vyrauja mineraliniai dirvožemiai, kuriuose yra labai įvairus organinės medžiagos kiekis. Minimalus humuso kiekis dirvožemyje turi būti ne mažesnis kaip 2 proc., kad augalams būtų sudaromos minimalios sąlygos augti ir biologinei įvairovei dirvožemyje plėtotis. 2020 m. gruodžio 20 d. Ilgamečių dirvožemio agrocheminių savybių stebėjimo tyrimų galutinėje ataskaitoje, kurios vykdytojas Lietuvos agrarinių ir miškų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorija, nurodyta, kad didesnėje dalyje tirtų rajonų vyrauja mažai (1,0–2,0 proc.) humuso turintys dirvožemiai, o apskaičiuota visų tirtų ėminių koncentracijos mediana siekė 2,06 proc. Mažiausiai humuso yra Rytų Lietuvos žemės ūkio naudmenose. Vidutiniškai, labai mažai bei mažai humusingi dirvožemiai minėtame regione sudaro 73,5 proc. Vidurio Lietuvoje mažai humuso turinčių dirvožemių yra apie 20,0 proc., o turinčių daug ir labai daug humuso – 32,9 proc. Vakarų Lietuvoje vyrauja mažai ir vidutiniškai humuso turintys dirvožemiai, kurie pasiskirstę beveik lygiomis dalimis ir sudaro beveik 75 proc. šio regiono žemės ūkio naudmenų ploto. Mažo humusingumo dirvožemių vyravimas susiformavo dėl dviejų priežasčių – dėl netausojančios žemdirbystės praktikos ir dėl minėto regiono dirvožemių ypatybių.

12.5. Rūgščių dirvožemių Lietuvos teritorijoje nustatyta apie 21 proc., iš jų labai rūgštūs – 1,8 proc., vidutiniškai rūgštūs – 6,6 proc. ir mažai rūgštūs – 13,3 proc. Rūgštokų (pH 5,6–6,0) plotų, kurie artimiausiu metu gali papildyti sąlygiškai rūgščių dirvožemių grupę, yra apie 16 proc. Pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje nepakankamai skiriant dėmesio dirvožemių pH reakcijos problemų sprendimams, dirvožemiai ne tik ėmė sparčiai rūgštėti, bet ir ėmė juose gausėti augalams kenksmingo judriojo aliuminio kiekis, todėl būtina stebėti jų rūgštėjimo intensyvumą ir numatyti priemones rūgštėjimui stabdyti.

12.6. Specialiojoje Europos Audito rūmų ataskaitoje, paskelbtoje 2020 metais „Biologinė įvairovė žemės ūkio paskirties žemėje: BŽŪP indėlis nesustabdė padėties blogėjimo“, teigiama, kad biologinė įvairovė žemės ūkio veiklos teritorijose bei dirvožemyje toliau sparčiai nyksta, nepaisant specialių BŽŪP priemonių. Bendroji žemės ūkio politika nebuvo veiksminga stabdant dešimtmečius trunkantį biologinės įvairovės nykimą, o intensyvus ūkininkavimas tebėra viena pagrindinių biologinės įvairovės nykimo priežasčių.

12.7. Lietuvos dirvožemiai yra labai įvairūs ir teritoriškai labai skirtingai pasiskirstę, todėl identifikuojant priemones, skirtas dirvožemio tvariam naudojimui, jas reikia taikyti atsižvelgiant į teritorinio dirvožemio ypatumus.

13. Dirvožemio naudojimo problematika:

13.1. Problemos, keliančios grėsmę dirvožemio būklei Lietuvoje, siejamos su netvaria žemės ūkio veikla – intensyviais ūkininkavimo metodais, nesubalansuotu trąšų naudojimu, sunkios žemės ūkio technikos naudojimu, monokultūrų auginimu arba nepakankamo įvairumo sėjomainų taikymo, dirvožemis pažeidžiamas cheminėmis medžiagomis (pvz., cheminiais augalų apsaugos produktais, sunkiaisiais metalais ir kt.).

13.2. Dėl mažėjančio gyvulių skaičiaus augalų tręšimui naudojama vis mažiau organinių trąšų, trinarės augalų sėjomainos menkai prisideda prie humuso gamybą skatinančių augalų (ankštiniai augalai, daugiametės žolės) auginimo. Organinės anglies kiekį dirvožemyje mažina ir augalinių liekanų išvežimas iš laukų, įsėlinių ir posėlinių tarpinių pasėlių nepakankamas auginimas.

13.3. Lietuvoje nepakankamas dėmesys skiriamas optimaliam dirvožemio pH palaikymui. Rūgšti dirvožemio terpė stabdo augalams reikalingų maisto medžiagų įsisavinimą, dėl to lėčiau vystosi žemės ūkio augalai, gaunamas mažesnis derlius ir stabdomas naudingų mikroorganizmų aktyvumas.

13.4. Paskutiniuosius dešimtmečius besiplečiantys auginamų varpinių javų plotai paskatino mineralinių trąšų ir cheminių augalų apsaugos produktų panaudojimo apimčių augimą, intensyvus smėlžemių ir kitų nederlingų dirvožemių naudojimas auginant mažai pridėtinės vertės sukuriančią, bet gamtinius išteklius eikvojančią produkciją, gyvulių skaičiaus mažėjimas dėl žemesnio pelningumo paskatino daugiamečių pievų ir žolynų, kurie absorbuoja reikšmingą dalį atmosferinės anglies ir azoto, plotų mažėjimą, biologinės įvairovės nykimą, derlingojo dirvožemio sluoksnio praradimą, riboja pažeistų ekosistemų atkūrimo galimybes.

14. Esami dirvožemių būklės stebėjimo mechanizmai:

14.1. Svarbiausios Lietuvoje vykdomos dirvožemio savybių stebėsenos yra šios:

14.1.1. ES vykdoma programa LUCAS. Stebėjimai ir matavimai atliekami dirvožemio tyrimų aikštelėse, išdėstytose 2 x 2 km tankumu, Lietuvoje dirvožemio tyrimai atliekami 356 aikštelėse. Mėginiai imami iš 0–20 cm sluoksnio ir tiriami: pH_H2O, pH_CaCl2, organinė anglis, suminis azotas, judrusis fosforas, judrusis kalis, elektrinis laidis, karbonatai. Dirvožemio tyrimų aikštelėse nustatyti tyrimų duomenys talpinami EUROSTAT tinklalapyje.

14.1.2. Valstybinėje aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Valstybinė aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programa), yra numatytas laukų ir miškų dirvožemio monitoringas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, siekdama vertinti dirvožemio radioaktyvųjį užterštumą Lietuvos Respublikos teritorijoje 100 km spinduliu aplink Baltarusijos atominę elektrinę, vykdo užterštumo stebėseną. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Aplinkos ministerijos pavedimu įgyvendina Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą, taip pat vykdo dirvožemio stebėjimus. Stebėjimų tikslai net keli, pirmiausia, – vertinti laukų svarbiausių dirvožemio kokybės rodiklių – bendrųjų savybių, organinės medžiagos būklės ir rūgštingumo parametrų – pokyčius, o antra – vertinti dirvožemio pasklidosios taršos iš žemės ūkio veiklos mastą, atsižvelgiant į grėsmę, kad suintensyvėjus žemės ūkio veiklai, gali padidėti užterštumas pesticidų likučiais ir azoto junginiais, taip pat į vietinę ir regioninę taršą iš stambių ūkio subjektų ypač pavojingomis medžiagomis. Tikslai pasiekiami atliekant dirvožemio būklės ir pasklidosios dirvožemio taršos monitoringus. Stebėsena vykdoma 71 laukų dirvožemio aikštelėje (ne didesnėse kaip 250 m²). Priklausomai nuo stebėsenos tikslo, tiriamos konkrečios medžiagos ir atitinkamų dažnumu imami dirvožemio mėginiai. Visa detali informacija pateikiama Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos III skyriuje „Dirvožemio būklės stebėjimo sritis“. Stebėsenos metu gauti duomenys apibendrinami ir pateikiamo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos metinėse veiklos ataskaitose.

14.1.3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną. Stebėsena vykdoma valstybės lygmeniu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vietovės lygmeniu – parinktose nuolatinėse teritorijose. Stebėsena vietovės lygmeniu vykdoma 400 ha plote 10 nuolatinių teritorijų įvairiose šalies vietose, išsidėsčiusiose dirvožemio tyrimų aikštelėse, kurių vienos išmatavimai 2 x 2 km. Atliekami pHKCl, judriojo fosforo ir judriojo kalio, humusingumo tyrimai. Stebėsenos vykdymo ir stebėsenos rezultatų pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos reikalavimai nustatyti Žemės išteklių naudojimo stebėsenos (monitoringo) metodikoje, patvirtintoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1P-39 „Dėl Žemės išteklių naudojimo stebėsenos (monitoringo) metodikos patvirtinimo“.

14.1.4. Žemės ūkio ministerijos užsakymu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai įgyvendino projektą „Dirvožemio kokybinės būklės Lietuvoje įvertinimas ir jo kokybės kitimo stebėsenos metodikos ir modelio parengimas (2019–2021 m.)“. 375 dirvožemio tyrimų aikštelėse buvo atlikti vienkartiniai dirvožemio savybių tyrimai, kurių tikslas įvertinti dirvožemiuose organinės medžiagos, organinės anglies ir azoto junginių koncentracijas bei jo mikrobiologines savybes. Papildomai ištirta mineralinio azoto nitratinė ir amonio formos, dirvožemio tankis, pH_KCl. Tyrimai parodė, kad šiuo metu esantis dirvožemio naudojimas Lietuvoje daro neigiamą įtaką dirvožemio agrocheminėms savybėms.

14.1.5. Žemės ūkio ministerijos užsakymu vykdomi ilgamečiai dirvožemio agrocheminių savybių stebėjimo tyrimai, sudaryti iš trijų dalių:

1 dalis – pH, judriųjų fosforo ir kalio stebėsena šalies žemės ūkio naudmenose. Tyrimai rodo, kaip šie rodikliai kinta savivaldybių ir šalies mastu;

2 dalis – mineralinio azoto ir mineralinės sieros dirvožemyje pokyčių stebėsena. Siekiama anksti pavasarį ir vėlai rudenį išsiaiškinti skirtinguose dirvožemio sluoksniuose nitratų ir lengvai tirpstančio amoniakinio azoto kiekius. Stebėsena vykdoma 220 aikštelių, sugrupuotų pagal dirvožemio rajonus, auginamus augalus, granuliometrinę sudėtį, tręšimą azotu;

3 dalis – judrių makroelementų, judrių mikroelementų, sunkiųjų metalų ir kitų dirvožemio savybių (humuso, mainų katijonų) stebėsena.

15. Įvertinus šiuo metu vykdomus tyrimus, tikslinga tęsti vykdytus dirvožemio stebėsenos tyrimus, tačiau svarbu užtikrinti, kad visi dirvožemio tyrimų duomenys, jų stebėsenos apibendrinti rezultatai, pokyčių įvertinimas būtų susisteminami, apibendrinami ir prieinami žemės ūkio veiklos subjektams ir visuomenei.

16. Nepakankamas duomenų kiekis neleidžia Lietuvoje kompleksiškai įvertinti dirvožemio sveikatos būklę, todėl svarbu nuosekliai papildyti stebėsenos sistemą papildomais rodikliais, leisiančiais imtis tikslinių priemonių jo būklei gerinti. Dirvožemio patogenų – nematodų, grybų, bakterijų ir virusų paplitimas Lietuvos dirvožemiuose nėra pakankamai ištirtas, tačiau didelę įtaką žemės ūkio veiklos rezultatams darantis veiksnys, todėl būtina atlikti žalingiausių kenksmingųjų organizmų vertinimą, jų pasiskirstymą dirvožemyje.

17. Dirvožemio teikiamos naudos žmogaus ir aplinkos sveikatai reikšmė:

17.1. Dirvožemis atlieka buveinės ir genofondo funkcijas, yra žmogaus veiklos, kraštovaizdžio bei paveldo pagrindas ir žaliavų „tiekėjas“. Dirvožemis yra išteklius, kuris ne tik aprūpina maistu, bet teikia svarbias ekosistemines paslaugas visuomenei. Siekiant, kad Lietuvos gyventojai galėtų sveikai ir kokybiškai maitintis, reikia didesnių pastangų išsaugoti, palaikyti ir atkurti biologinę įvairovę ir ekosistemas.

17.2. Siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ilguoju laikotarpiu bei didinti maisto sistemų atsparumą, maisto gamybos procese būtina daugiau dėmesio skirti aplinkosaugai, skatinti tvarias gamybos praktikas, mažinti mineralinių trąšų ir cheminių augalų apsaugos produktų naudojimą, skatinti tausojamąją žemdirbystę, ekologinį ūkininkavimą, pasirinkti tvarias dirvožemio naudojimo technologijas.

17.3. Dėl tvarių gamybos metodų, vietinių rūšių auginimo ir cheminių trąšų bei cheminių augalų apsaugos produktų kiekių sumažinimo, keitimo natūraliais ir ekologiškais atitikmenimis ar iš viso jų atsisakymo tausojanti žemdirbystė nesekina dirvožemio, mažiau teršia paviršinį ir gruntinį vandenį ir tausoja naudinguosius gyvūnus (bites, laukinius apdulkintojus, sliekus) bei aplinkines ekosistemas, prisideda prie žemės ūkio biologinės įvairovės išsaugojimo, sveiko maisto gamybos.

17.4. Geros būklės dirvožemis būtinas norint pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą, užtikrinti žaliosios bei žiedinės ekonomikos kūrimą. Jis taip pat reikalingas mažinti biologinės įvairovės nykimą, išsaugoti kraštovaizdį, tiekti sveiką maistą ir apsaugoti žmonių sveikatą.

18. Valstybės institucijų įsitraukimas sprendžiant dirvožemio problemas:

18.1. Dirvožemio apsaugos, jo tvaraus naudojimo klausimai yra aktualūs valstybės lygmeniu. Priemonės ir veiksmai, susiję su dirvožemio apsauga ir tvariu jo naudojimu, šiuo metu yra įgyvendinami nepakankamai koordinuotai, todėl reikalingi papildomi instituciniai veiksmai užtikrinant dirvožemio, kaip vieno iš esminio šalies gamtos ištekliaus, tvarų naudojimą, jo kokybės išlaikymą ir gerinimą.

18.2. Lietuvoje turi būti plėtojama vieninga dirvožemio kokybės ir sveikatos vertinimo stebėsenos sistema ir viešinami duomenys apie dirvožemio sveikatos stebėsenos rezultatus.

18.3. Valstybės institucijos pagal kompetenciją turėtų sudaryti sąlygas bei tobulinti finansinės paramos sistemas dirvožemio naudotojams, skatinant dirvožemio humusingumo išsaugojimą ir didinimą, priemonių, mažinančių dirvožemio rūgštingumą taikymą bei biologinės įvairovės išsaugojimą žemės ūkio teritorijose.

18.4. Institucijos pagal kompetenciją turi teikti didesnį dėmesį dirvožemio naudotojų, žemės ūkio veiklos subjektų konsultavimui dėl tvaraus dirvožemio naudojimo, ypač aktualu didinti kompetencijas individualiu, ūkio lygmeniu, atsižvelgiant į konkrečias situacijas bei mokslines rekomendacijas. Būtina sukurti lengvai valdomus bei plačiai prieinamus technologinius bei skaitmeninius dirvožemio valdymo įrankius.

18.5. Būtina parengti dirvožemio sveikatos valdymo priemonių vertinimo modelį ir jį įgyvendinti, sudarant galimybę žemdirbiams apsiskaičiuoti dirvožemio sveikatos valdymo praktikų rodiklių įvairiapusę vertę ir potencialų poveikį ūkio ekonominiams rezultatams ir rizikos valdymui. Dirvožemio biologinė įvairovė sudaro sąlygas sumažinti augalų apsaugos produktų, trąšų naudojimą ir užtikrina aukštesnės maistinės vertės ir kokybės produktų užauginimą.

18.6. Tikslinga suplanuoti ir įgyvendinti žemės ūkio veiklos subjektų bei visuomenės švietimo priemones apie dirvožemio apsaugos reikšmę. Svarbu įtraukti į mokymo programas dirvožemio apsaugos, jo tvaraus naudojimo, dirvožemio teikiamos naudos aplinkai ir visuomenei temas.

18.7. Siekiant įgyvendinti iškeltus tikslus dėl dirvožemio tvaraus naudojimo, dirvožemio apsaugos, jo poveikio aplinkai ir visuomenei, labai svarbu užtikrinti efektyviai veikiančią tręšiamųjų produktų ir organinių medžiagų naudojimo kontrolės sistemą. Be to, efektyvinant organinių medžiagų naudojimą, būtina peržiūrėti dėl tręšiamųjų produktų, įskaitant digestato, naudojimo sąlygas ir tvarką.

IV SKYRIUS

PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

19. Plano pagrindinis tikslas – nustatyti dirvožemio, kaip vieno svarbiausio nacionalinio gamtos ištekliaus, ilgalaikius naudojimo ir apsaugos veiksmus, išsaugančius dirvožemio savybes ir derlingumą bei sudarančius prielaidas užauginti kokybiškus žemės ūkio produktus, ir teikti visuomenei visavertes dirvožemio ekosistemines paslaugas.

20. Siekiant įgyvendinti Plano tikslą, nustatomi šie uždaviniai:

20.1. pirmasis uždavinys – mažinti rūgščių dirvožemių plotus ir skatinti žemės ūkio produkcijos gamybos pritaikymą pagal dirvožemio pH;

20.2. antrasis uždavinys – išsaugoti ir didinti dirvožemio humusingumą;

20.3. trečiasis uždavinys – mažinti dirvožemio taršą;

20.4. ketvirtasis uždavinys – užtikrinti kenksmingų organizmų ir ligų kontrolę;

20.5. penktasis uždavinys – išsaugoti ir puoselėti dirvožemio biologinę įvairovę;

20.6. šeštasis uždavinys – plėtoti dirvožemio stebėsenos bei sveikatos valdymo ir vertinimo sistemą įvertinant ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus;

20.7. septintasis uždavinys – sutelkti ir įtraukti valstybės institucijas, užtikrinant dirvožemio tvarų puoselėjimą;

20.8. aštuntasis uždavinys – užtikrinti informacijos sklaidą, komunikaciją ir žinių atnaujinimą, įtraukiant mokslo ir studijų bei konsultavimo institucijas.

V SKYRIUS

PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS

21. Plano įgyvendinimo uždaviniai, priemonės, veiksmai, jų įgyvendinimo terminai ir atsakingi vykdytojai pateikti Plano priede.

22. Už Plano įgyvendinimo koordinavimą, priežiūrą atsakinga Žemės ūkio ministerija. Už Plano priede nurodytų veiksmų įgyvendinimo stebėseną ir analizę atsakinga Žemės ūkio ministerija. Žemės ūkio ministerija, siekdama kompleksiškai įgyvendinti Plano priemones bei taikyti bendradarbiavimo principą, sudaro tarpinstitucinę koordinavimo darbo grupę dirvožemio tvaraus naudojimo, stebėsenos, mokslinių tyrimų, studijų programų ir mokymo, konsultavimo bei kitiems dirvožemio probleminiams klausimams spręsti. Darbo grupė, jos veikla ir funkcijos bus tvirtinamos žemės ūkio ministro įsakymu.

23. Įgyvendinant Plano priemones, pagal kompetenciją dalyvauja Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

24. Žemės ūkio ministerija Plano įgyvendinime dalyvaujančioms institucijoms kasmet teikia informaciją apie Plano uždavinių ir priemonių įgyvendinimo eigą bei ją viešina.

25. Plane numatytų uždavinių įgyvendinimo siekiama per susijusius strateginio planavimo dokumentus – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro valdymo sričių 2023–2025 m. strateginį veiklos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3D-31 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro valdymo sričių 2023–2025 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiu planą, patvirtintą 2022 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu Nr. C(2022) 8272, Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“, Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos patvirtinimo“.

26. Plano įgyvendinimas finansuojamas iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų, fizinių ir juridinių asmenų ir kitų lėšų.

27. Atsižvelgiant į įgyvendinamų priemonių veiksmingumą, jų ekonominį, socialinį, aplinkosaugos poveikį, taip pat ir ES teisėkūros procesus ar kitas nenumatytas iniciatyvas, Planas bei jo įgyvendinimo priemonės gali būti patikslintos arba papildytos.

________________________

Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų plano

priedas

ŽEMĖS ŪKYJE NAUDOJAMO DIRVOŽEMIO TVARAUS NAUDOJIMO PLANO UŽDAVINIŲ, PRIEMONIŲ IR VEIKSMŲ ĮGYVENDINIMO SUVESTINĖ

Nr.

Uždaviniai

Priemonės

Veiksmai priemonėms įgyvendinti

Įgyvendinimo terminai

Atsakingi vykdytojai

1. Mažinti rūgščių dirvožemių plotus ir skatinti žemės ūkio produkcijos gamybos pritaikymą pagal dirvožemio pH.

1.1. Ieškoti naujų ar tobulinti esamas priemones, galinčias spręsti dirvožemio rūgštėjimo problemas.

1.1.1. Atlikti mokslinį tyrimą siekiant identifikuoti galimas naujas ar tobulintinas klimatui ir aplinkai palankias priemones, kurios padėtų spręsti dirvožemio rūgštėjimo problemas.

1.1.2. Vadovaujantis mokslinių tyrimų gautais rezultatais, inicijuoti naujų ar patobulintų praktikų plėtojimą skatinančius veiksmus.

2024–2025

2027–2030

Žemės ūkio ministerija

1.2. Didinti žemės ūkio veiklos subjektų kompetenciją dėl prevencinių ir prisitaikymo priemonių taikymo mažinant dirvožemio rūgštingumą.

1.2.1. Parengti rekomendacijas dėl dirvožemio rūgštingumo mažinimo priemonių ir jų etapiškumo taikymo.

1.2.2. Atlikti mokslinį-ekonominį dirvožemio rūgštingumo mažinimo priemonių vertinimą, apskaičiuojant potencialią ekonominę naudą ūkininkui.

1.2.3. Patvirtinti ir įgyvendinti konsultavimo programą, kurioje būtų įtvirtintos dirvožemio rūgštingumo mažinimo, prevencinės ir prisitaikymo priemonės akcentuojant sukuriamą ekonominę naudą ūkininkui.

1.2.4. Remti konsultavimo paslaugų teikimą apie dirvožemio rūgštingumo mažinimą, rūgštingumo didėjimo prevenciją ir prisitaikymą, teikimą stiprinant ūkininkų žinias ir gebėjimus.

2024

2025

2024–2030

2025–2030

Žemės ūkio ministerija

1.3. Teikti informaciją apie augalų, galinčių augti padidinto rūgštingumo dirvožemyje, rūšis.

1.3.1. Skleisti informaciją ir žinias apie augalus, galinčius produktyviai augti padidinto rūgštingumo dirvožemiuose.

2024–2027

Žemės ūkio ministerija

1.4. Skatinti dirvožemio rūgštingumą mažinančių, natūralių, organinių trąšų panaudojimą.

1.4.1. Už įsigyjamus įrenginius, skirtus srutų rūgštinimui teikti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Tvariosios investicijos“.

1.4.2. Teikti paramą, skirtą dirvožemio rūgštingumo tyrimams ir rūgštingumą mažinančių priemonių plano parengimui.

2023–2027

2025–2027

Žemės ūkio ministerija

2. Išsaugoti ir didinti

dirvožemio humusingumą.

2.1. Taikyti dirvožemį tausojančius žemės ūkio augalų auginimo metodus.

2.1.1. Įgyvendinti Energetiškai efektyvių ir klimatui palankių investicijų, skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje priemonę, ją finansuojant iš Modernizavimo fondo.

2.1.2. Teikti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą bearimių technologijų taikymui.

2.1.3. Parengti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano naujos priemonės pasiūlymą numatant teikti paramą už dirvožemio sveikatą gerinančių kompostų naudojimą.

2.1.4. Finansuoti mokslinį tyrimą, sukuriant metodiką, pagal kurią ūkis galėtų įsivertinti galimybes apsirūpinti ūkyje pagaminamais augalų tręšimo ištekliais.

2.1.5. Remiantis atlikto mokslinio tyrimo rezultatais, sukurti mokymo programą konsultantams ir ūkininkams ir ją įgyvendinti.

2.1.6. Taikyti Geros agrarinės ir aplinkosaugos standartą „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“.

2.1.7. Taikyti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartą „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“.

2.1.8. Papildyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, įtraukiant naują ekologinę sistemą „Augalų sėjomaina“, skatinant taikyti mažiausiai penkianarės sėjomainos sistemą ir augalų įvairovę.

2.1.9. Teikti finansinę paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Tarpiniai pasėliai“.

2.1.10. Teikti finansinę paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Augalų kaita“.

2.1.11. Taikyti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartą „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“.

2023–2027

2025

2024

2025–2027

2023–2027

2025

2023–2027

Žemės ūkio ministerija

2.2. Išsaugoti daugiamečių žolynų plotus.

2.2.1. Taikyti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartą „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas”.

2.2.2. Taikyti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartą „Draudimas keisti „Natura 2000“ teritorijose esančių daugiamečių žolynų, kurie nustatyti kaip aplinkos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai, paskirtį arba juos arti”.

c) 2.2.3. Taikyti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartą „Mažiausia ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis, o visame žemės ūkio paskirties žemės plote – kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu”.

2.2.4. Teikti finansinę paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano ekologinę sistemą „Eroduotos žemės keitimas pievomis“.

2.2.5. Teikti finansinę paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano ekologinę sistemą „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“.

2.2.6. Teikti finansinę paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano ekologinę sistemą „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“.

2.2.7. Teikti finansinę paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano ekologinę sistemą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“.

2023–2027

Žemės ūkio ministerija

3.3. Sudaryti galimybę žemdirbiams vertinti organinės anglies pokyčius.

2.3.3.1. Sukurti organinės anglies lauko lygmenyje skaičiuoklę ir sudaryti viešą prieigą elektroninėje erdvėje.

2024

Žemės ūkio ministerija

3.4. Įdiegti prekybos anglies sankaupomis savanorišką kreditų sistemą.

2.3.4.1. Atlikti studiją dėl anglies sankaupų kreditų struktūros ir tokios sistemos įdiegimo galimybių Lietuvos žemės ūkyje.

2.3.4.2. Remiantis studijos išvadomis bei ES sprendiniais, parengti anglies sankaupų kreditų sistemą reglamentuojančius teisės aktus.

2.3.4.3. Sukurti anglies kaupimo ūkininkavimo kreditų elektroninę administravimo sistemą.

2025

2027

2029

Žemės ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

Žemės ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

Žemės ūkio ministerija

3. Mažinti dirvožemio taršą.

1. 3.1. Įvertinti užteršto dirvožemio sveikatos būklę ir numatyti jos gerinimo priemones.

3.1.1. Atlikti mokslinį tyrimą, siekiant įvertinti cheminių augalų apsaugos produktų naudojimo intensyvumą pagal faktinius duomenis, pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl jų naudojimo tobulinimo, tikslu sumažinti dirvožemio taršą jais.

3.1.2. Papildyti Valstybinę aplinkos monitoringo programą tyrimais, susijusiais su dirvožemio tarša žemės ūkio naudmenose.

2025–2026

2027

Žemės ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

Žemės ūkio ministerija

3.2. Mažinti cheminių augalų apsaugos produktų naudojimą, didinant jų naudojimo efektyvumą.

3.2.1. Peržiūrėti teisinį reguliavimą bei paskatų mechanizmus įgyvendinant cheminių pesticidų efektyvaus naudojimo principus, tikslu sumažinti jų poreikį.

3.2.2. Sukurti ir įdiegti individualios konsultavimo sistemos modelį, kurio tikslas ieškoti alternatyvų dabartinei cheminei augalų apsaugos produktų praktikai ir didinti augalų apsaugos produktų naudojimo efektyvumą.

2025

2024 ir vėliau kasmet

Žemės ūkio ministerija

3.3. Valdyti dirvožemio taršos riziką, kai dirvožemis tręšiamas (tręšiant) nuotekų dumblu ir kompostu.

3.3.1. Atlikti mokslinį tyrimą dėl esamos situacijos analizės, rizikų įvertinimo naudojant nuotekų dumblą ir kompostą dirvožemių tręšimui.

3.3.2. Atlikus mokslinio tyrimo įvertinimą, esant poreikiui peržiūrėti teisinį reguliavimą, susijusį su nuotekų dumblo, komposto naudojimu žemės ūkyje.

2025

2026

Žemės ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

4. Užtikrinti kenksmingų organizmų ir ligų kontrolę.

4.1. Įvertinti dirvožemio patogenų populiacijų struktūros ir kenkėjų gausumo bei rūšinės sudėties pokyčius bei juos lemiančius veiksnius.

4.1.1. Atlikti dirvožemio patogenų bei kenkėjų gausos studiją nacionaliniu lygiu siekiant gauti faktinės dirvožemio sveikatos būklės vertinimą.

4.1.2. Parengti patogenų kontrolės priemones ir integruoti jas į IKOK gaires bei įtvirtinti teisės aktuose.

2026–2027

2028

Žemės ūkio ministerija

4.2. Ieškoti necheminių bei efektyvių kontrolės metodų augalų kenkėjams ir ligoms valdyti.

4.2.1. Atlikti galimybių studiją dėl naujų ir tvarių metodų kontroliuojant kenkėjus ir ligas.

4.2.2. Atsižvelgiant į studijos rezultatus ir pagal poreikį formuoti naują arba tobulinti esamas priemones Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane skatinančias ne cheminių augalų apsaugos technologijų taikymą ir augalų, pasižyminčių fitosanitariniu poveikiu, auginimą.

4.2.3. Finansuoti mokslinį tyrimą necheminei kenkėjų kontrolei (biologiniai preparatai, biostimuliantai, alelochemikalai).

2025

2026

2024–2030

Žemės ūkio ministerija

4.3. Pradėti taikyti dirvožemyje plintančių ligų prevencijos mechanizmą.

4.3.1. Parengti metodiką ir papildyti stebėsenos sistemą dirvožemyje plintančių ligų stebėsenai ir prognozavimui, remiantis IKOK gairėmis.

4.3.2. Skaitmenizuoti dirvožemio kenksmingų organizmų stebėseną ir gautus rezultatus.

2025 ir vėliau kasmet

2028

Žemės ūkio ministerija

5. Išsaugoti ir puoselėti biologinę įvairovę dirvožemyje.

5.1. Plėtoti priemones, skirtas biologinės įvairovės išsaugojimui dirvožemyje.

1.1 5.1.1. Teikti finansinę paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano ekologines sistemas „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“.

5.1.2. Taikyti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartą „Draudimas deginti ariamąsias ražienas, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina dėl augalų sveikatos priežasčių”.

5.1.3. Peržiūrėti ir patikslinti Lietuvos teisinę bazę augalų apsaugos produktų naudojimo srityje, įvertinus ES teisėkūros augalų apsaugos produktų reglamentavimo rezultatus.

2023–2027

2024

Žemės ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

5.2. Skatinti įrengti plotelius, juostas tarp intensyviai auginamų pasėlių, jose pasėti žydinčių augalų mišinius, kur vabzdžiams, smulkiems gyvūnams būtų sukuriamos buveinės, bei apsaugoti dirvožemį nuo erozijos.

5.2.1. Teikti finansinę paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“.

5.2.2. Teikti finansinę paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“.

5.2.3. Teikti finansinę paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Daugiamečių žolių juostos“.

5.2.4. Taikyti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartą „Draudimas keisti „Natura 2000“ teritorijose esančių daugiamečių žolynų, kurie nustatyti kaip aplinkos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai, paskirtį arba juos arti“.

5.2.5 Taikyti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartą „Mažiausia ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis, o visame žemės ūkio paskirties plote – kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“.

2023–2027

Žemės ūkio ministerija

5.3. Skatinti valdymo plano biologinei įvairovei išsaugoti ūkyje / valdoje parengimą ir įgyvendinimą.

5.3.1. Parengti konsultavimo / mokymo programas konsultantams ir ūkininkaujantiesiems dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir didinimo dirvožemyje.

5.3.2. Išanalizavus biologinės įvairovės išsaugojimo planų įgyvendinimo potencialą, įvertinti poreikį teikti paramą žemės ūkio veiklos subjektams.

2024–2025

2026

Žemės ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

Žemės ūkio ministerija

5.4. Taikyti apsaugos veiksmus šlapynių ir organinių dirvožemių (durpžemių) teritorijose

5.4.1 Taikyti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartą „Šlapynių ir durpynų apsauga“.

5.4.2. Teikti investicinę paramą pareiškėjams, atkuriantiems aplinkai ir klimatui palankų hidrologinį režimą pažeistuose nusausintuose žemės ūkyje naudojamuose organiniuose dirvožemiuose.

2023–2027

2023–2026

Žemės ūkio ministerija

5.5. Pasirengti įgyvendinti ES teisės aktus, reglamentuojančius biologinės įvairovės ir dirvožemio apsaugą (ES Gamtos atkūrimo reglamentą, Dirvožemio apsaugą reglamentuojantį teisės aktą)

5.5.1. Aktyviai dalyvauti ES institucijose vykstančiose derybose dėl ES teisės aktų, reglamentuojančių biologinės įvairovės išsaugojimą, siekiant ES teisės aktuose įtvirtinti Lietuvai palankias nuostatas.

5.5.2. Aktyviai dalyvauti ES institucijose, vykstančiose derybose dėl ES teisės aktų, reglamentuojančių dirvožemio apsaugą, siekiant ES teisės aktuose įtvirtinti Lietuvai palankias nuostatas.

5.5.3. Parengti pasiūlymus dėl ES teisės aktų, reglamentuojančių biologinės įvairovės išsaugojimą, nacionalinių įgyvendinimo priemonių.

5.5.4. Parengti pasiūlymus dėl ES teisės aktų, reglamentuojančių dirvožemio apsaugą, nacionalinių įgyvendinimo priemonių.

2023–2027

Aplinkos ministerija

Žemės ūkio ministerija

Žemės ūkio ministerija Aplinkos ministerija

Aplinkos ministerija

Žemės ūkio ministerija

Žemės ūkio ministerija Aplinkos ministerija

Plėtoti dirvožemio stebėsenos bei sveikatos valdymo ir vertinimo sistemą, įvertinant ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus.

6.1. Parengti dirvožemio

sveikatos valdymo priemonių vertinimo modelį ir jį įgyvendinti, sudarant galimybę žemdirbiams paskaičiuoti dirvožemio sveikatos valdymo praktikų rodiklių ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę vertę ir potencialų poveikį ūkio ekonominiams rezultatams ir rizikos valdymui.

6.1.1. Atlikti ekonominės naudos skaičiavimo modelį, taikant tvarius dirvožemio naudojimo, pasėlių parankos būdus, anglies sankaupų, dirvožemio pH reguliavimo vertinimą.

6.1.2. Sukurti ir įdiegti skaitmeninį dirvožemio sveikatos valdymo vertinimo įrankį.

6.1.3. Integruoti į žemdirbių mokymo ar konsultavimo programas informaciją apie dirvožemio sveikatos ekonominę svarbą ir kylančias rizikas dėl prastos dirvožemio valdymo praktikos.

2024

2027

2026

Žemės ūkio ministerija

6.2. Analizuoti mokslinių tyrimų poreikį ieškant naujų dirvožemio sveikatos gerinimo priemonių ir metodų.

6.2.1. Konsultuotis su mokslininkų ir žemdirbių bendruomene dėl mokslinių tyrimų poreikio ir efektyviausio jų atlikimo.

kasmet

Žemės ūkio ministerija

6.3. Siekti, kad dirvožemio teikiamos ekosisteminės paslaugos būtų pripažįstamos, suprantamos, pamatuojamos ir vertinamos aplinkosaugos, socialiniu bei ekonominiu aspektu.

6.3.1. Parengti Nacionalinę studiją apie ekosistemų ir jų teikiamų paslaugų vertinimo integravimą į sprendimų priėmimo procesus viešojo administravimo ir ūkio sektoriuose.

6.3.2. Remiantis pirmiau nurodyta studija, parengti teisės aktų, kuriuose būtų įtvirtinamos nuostatos, siekiant integruoti ekosistemų ir jų teikiamų paslaugų vertinimą į sprendimų priėmimo procesus, projektus.

6.3.3. Teikti viešai duomenis apie dirvožemio ekosistemines paslaugas.

2023

2024–2026

2028

Aplinkos ministerija

Žemės ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

Žemės ūkio ministerija

6.4. Plėtoti vieningą dirvožemio sveikatos vertinimo bei stebėsenos sistemą.

6.4.1. Pateikti siūlymą dėl naujų dirvožemio sveikatos vertinimo rodiklių integravimo į Valstybinę aplinkos monitoringo programą.

6.4.2. Išanalizuoti naujų dirvožemio sveikatos vertinimo rodiklių, integruotinų į Valstybinę aplinkos monitoringo programą, poreikį.

6.4.3. Praplėsti stebimų dirvožemio rodiklių kiekį Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje.

2023–2024

2025

2028–2030

Žemės ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

Žemės ūkio ministerija

Sutelkti ir įtraukti valstybės institucijas, užtikrinant dirvožemio tvarų puoselėjimą.

7.1. Plėtoti dirvožemio sveikatos klausimus politiniu lygmeniu, teikiant tam prioritetą.

7.1.1. Sudaryti tarpinstitucinę koordinavimo grupę dirvožemio tvaraus naudojimo, stebėsenos, mokslinių tyrimų, studijų programų ir mokymo, konsultavimo klausimais.

7.1.2. Numatyti teisės aktuose dirvožemio tvaraus naudojimo sąvoką (apibrėžtį), peržiūrėti ir pagal poreikį aktualizuoti teisės aktus, susijusius su valstybės institucijų funkcijomis ir veiksmais reglamentuojant dirvožemio tvarų naudojimą, skatinant visos Vyriausybės požiūrį šioje srityje.

7.1.3. Dalyvauti bendradarbiaujant tarptautinėje dirvožemio sveikatos gerinimo srityje.

2023

2024–2030

kasmet

Žemės ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

Žemės ūkio ministerija Aplinkos ministerija

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Užtikrinti informacijos sklaidą, komunikaciją ir žinių atnaujinimą, įtraukiant mokslo ir studijų bei konsultavimo institucijas.

8.1. Sukurti turinį ir procesus, skirtus aktyviai informuoti visuomenę apie dirvožemio tvarų naudojimą, jo teikiamą naudą.

8.1.1. Stiprinti žemės ūkio mokslinių tyrimų bazę.

8.1.2. Įdiegti skaitmeninį įrankį maistinių medžiagų valdymui (FaST).

8.1.3. Plėtoti bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi taikant skaitmenines technologijas, palengvinančias žemdirbių sprendimų priėmimą dėl dirvožemio sveikatingumo užtikrinimo.

8.1.4. Finansuoti mokslines praktines konferencijas, seminarus, lauko dienas ir kitus renginius.

8.1.5. Teikti viešai apibendrinančią informaciją apie dirvožemio sveikatą, įtaką žmogaus sveikatai ir jos stebėsenos rezultatus.

8.1.6. Teikti viešai apibendrinančią informaciją apie dirvožemio užterštumo poveikio žmogaus sveikatai šaltinius, būdus, asmenų pažeidžiamumą

8.1.7. Organizuoti Pasaulinės dirvožemio dienos paminėjimą.

2024–2030

2024

kasmet

2024–2030

kasmet

Žemės ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Žemės ūkio ministerija

___________________________