LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO JŪRINIŲ REIKALŲ KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2023 m. kovo 23 d. Nr. XIV-1832

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

 

1 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių reikalų komisijos nuostatus (pridedama).

 

 

 

Seimo Pirmininkė                                                                                      Viktorija Čmilytė-Nielsen

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2023 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. XIV-1832

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO JŪRINIŲ REIKALŲ KOMISIJOS NUOSTATAI

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių reikalų komisija (toliau – Komisija) – nuolatinė Lietuvos Respublikos Seimo komisija, sudaroma Seimo kadencijos laikotarpiui.

2. Komisijos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir narius tvirtina Seimas.

3. Komisija dirba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo statutu, kitais norminiais teisės aktais ir šiais nuostatais.

4. Pagrindinis ilgalaikis Komisijos tikslas – sudaryti palankias sąlygas Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, kūrimui ir stiprinimui, šioje srityje derinti valstybės, verslo, mokslo interesus, didinti jūrinio sektoriaus konkurencingumą ir svarbą šalies ekonomikai. Šio tikslo Komisija siekia rengdama ir nuosekliai įgyvendindama priemones, sudarančias palankias sąlygas plėtoti jūrinį sektorių: jūrų transportą, laivų statybą ir remontą, jūrų inžinerinę pramonę, jūrų ir uostų infrastruktūrą ir suprastruktūrą, turizmą ir rekreaciją, švietimą ir mokslą, inovacijas, taip pat kitas svarbias sritis, susijusias su jūra.

5. Komisijos uždaviniai:

1) rengti, svarstyti ir teikti Seimo priimamų Lietuvos jūrinio sektoriaus ir atskirų jo sričių veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; svarstyti ir teikti Seimui ir kitoms valstybės institucijoms išvadas bei pasiūlymus dėl Lietuvos jūrinio sektoriaus ir atskirų jo sričių veiklos;

2) dalyvauti rengiant ir kompleksiškai įgyvendinant ilgalaikius jūrinio sektoriaus ir su juo susijusius planus, turinčius tiesioginės ar netiesioginės įtakos šio sektoriaus strateginei plėtrai šiose srityse: strateginės vadybos, jūrinių teritorijų planavimo, inovacijų ekosistemos, specialistų rengimo, laivų statybos ir remonto, jūrų pramonės ir energetikos, jūrų transporto, jūrų ir uostų infrastruktūros ir suprastruktūros, jūrų ir uostų infrastruktūros apsaugos, tranzito politikos, aplinkos apsaugos sistemos, turizmo ir poilsio infrastruktūros, socialinės apsaugos ir mokesčių sistemos;

3) telkti ir koordinuoti valstybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus Komisijos kompetencijai priskirtais klausimais;

4) analizuoti atskirų vandens transporto sektorių tarptautinius teisės aktus;

5) rinkti ir analizuoti informaciją apie pažangią jūrinio sektoriaus valdymo, ekonominio reglamentavimo ir administravimo praktiką, taikomą kitose jūrinėse valstybėse, pirmiausia Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės šalyse, skatinti gerąją praktiką ir taikyti ją plėtojant Lietuvos jūrinį sektorių;

6) bendradarbiauti su valstybės institucijomis, atsakingomis už tranzitinių krovinių pervežimo reglamentavimą, siekti sukurti krovinių vežėjams patrauklias ir kitų valstybių logistinių maršrutų atžvilgiu konkurencingas tranzitinių krovinių vežimo sąlygas;

7) rengti patrauklią verslo aplinką laivų savininkams registruoti laivybos kompanijas ir laivus Lietuvoje kuriančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus;

8) didinti profesinės karjeros jūriniame sektoriuje ir su juo susijusiose veiklos srityse patrauklumą, bendradarbiaujant su švietimo, mokslo ir studijų institucijomis bei visuomene;

9) skatinti jūrinio sektoriaus remiamas iniciatyvas ir (arba) vykdomus projektus, apimančius Lietuvos jūrinės kultūros ir tradicijų puoselėjimą.

6. Komisijai nutarus, jos uždaviniai gali apimti naudingųjų išteklių ir energijos šaltinių naudojimo ir gavybos, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos infrastruktūrą, saugomas teritorijas, jūros mokslinius tyrimus, povandeninį kultūros paveldą.

7. Komisija, vykdydama savo uždavinius:

1) palaiko ir plėtoja ryšius su tarptautinėmis ir užsienio šalių, ypač Europos Sąjungos valstybių narių, institucijomis, atsakingomis už vandens transporto sektoriaus, jūrininkų darbo sąlygų ir apmokėjimo tvarkos, jūrų aplinkos apsaugos ir kitos su jūra susijusios veiklos klausimų reglamentavimą, siekia užtikrinti deramą Lietuvos atstovavimą tarptautinėse institucijose, nustatančiose jūrų ir jų išteklių naudojimo tvarką ir Lietuvos interesų jūrų ūkio sektoriuose apsaugą;

2) atlikdama parlamentinę kontrolę, turi teisę išklausyti valstybės institucijų ir įstaigų informaciją apie tai, kaip vykdomi įstatymai ir kiti nacionalinės teisės aktai, susiję su Komisijos kompetencijai priskirtais klausimais;

3) dalyvauja svarstant Seimo komitetų ir kitų komisijų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų bei įstaigų parengtus įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jūrinio sektoriaus veikla, projektus;

4) bendradarbiauja su verslo ir mokslo organizacijų, susijusių su jūriniu sektoriumi, jų vadovų, darbdavių ir darbuotojų asociacijomis, visuomeninėmis organizacijomis, kurių tikslai ir veiklos formos atitinka Komisijos uždavinius;

5) nagrinėja iš mokslo įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų ir visuomeninių organizacijų gautus pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių jūrinį sektorių.

8. Rengdama ir įgyvendindama strateginius jūrinio sektoriaus plėtros planus, tobulindama šio ekonomikos sektoriaus valdymo ir administravimo sistemą, Komisija atsižvelgia į specialistų ir ekspertų nuomonę ir teikia prioritetą sprendimams, grindžiamiems mokslo ir pažangiausių technologijų plėtra.

9. Komisija į posėdžius renkasi paprastai vieną kartą per mėnesį Seimo sesijos metu. Komisijos posėdžius šaukia Komisijos pirmininkas arba pirmininko įgaliotas Komisijos narys.

10. Komisijos sprendimai yra teisėti, kai jos posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, priimant sprendimą lemia Komisijos pirmininko, o kai šio nėra, – komisijos pirmininko pavaduotojo balsas.

11. Komisijos posėdžiai yra atviri. Komisijos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti visi Seimo nariai, be to, į posėdžius gali būti kviečiami Vyriausybės, kitų valstybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

12. Komisijos nariai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti informaciją su jos veikla susijusiais klausimais.

13. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius.

_____________________

 

part_971ea9844ac041a5a80da0083644830d_end