KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2023 m. vasario 23 d. Nr. T-56
Kelmė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Kelmės rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Nustatyti, kad Kelmės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas įsigalioja nuo 2023 m. balandžio 1 d.
3. Pripažinti netekusiu galios Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. T-186 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ su visais pakeitimais.
Šis sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui, skundą (prašymą) paduodant bet kuriuose šio teismo rūmuose, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Kelmės rajono
savivaldybės tarybos
2023 m. vasario 23 d.
sprendimu Nr. T-56
KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS
REGLAMENTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kelmės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Kelmės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, Savivaldybės institucijų kompetenciją, funkcijas, Savivaldybės mero (toliau – meras), Savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) nario statusą, Savivaldybės ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus.
2. Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos vietos savivaldos chartijos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų nuostatomis.
3. Pagrindinės Reglamento sąvokos:
3.1. Išimtinė Tarybos kompetencija – Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios meras negali perimti, kištis į ją, jos įgyvendinti. Taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti jos merui.
3.2. Išplėstinė seniūnaičių sueiga – seniūnaičių ir seniūnijos teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami šio Reglamento nustatyti klausimai.
3.3. Meras – Savivaldybės vykdomoji institucija (Savivaldybės vadovas), turinti Savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą.
3.4. Mišri Tarybos narių grupė – Tarybos nariai, nesusivieniję į Tarybos narių frakciją ar Tarybos narių grupę.
3.5. Paprastoji Tarybos kompetencija – įstatymų nustatyta kompetencija, kurią Taryba įgyvendina pati arba gali perduoti merui savo nustatyta tvarka.
3.6. Savivaldybė – Kelmės rajono teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per rajono nuolatinių gyventojų Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nustatyta tvarka išrinktus Tarybą ir merą. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo.
3.7. Savivaldybės administravimo subjektai – Savivaldybės institucijos ir įstaigos, kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekantys jiems pavestas viešojo administravimo funkcijas ir atsakingi už šių funkcijų įgyvendinimą.
3.8. Savivaldybės bendruomenė – Savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su Savivaldybės administravimo subjektais.
3.9. Savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba – Savivaldybės administracijos direktoriui pavaldus, merui atskaitingas Savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) struktūrinis padalinys, įsteigtas Administracijos, Savivaldybės administravimo subjektų ar kitų Savivaldybės viešųjų juridinių asmenų vidaus auditui atlikti.
3.10. Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą Savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos:
3.11. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba – Savivaldybės biudžetinė įstaiga, prižiūrinti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.
3.12. Taryba – Savivaldybės atstovaujamoji institucija, kuri turi Savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus ir kurią sudaro Tarybos nariai – Savivaldybės bendruomenės atstovai.
3.13. Tarybos dauguma – Tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) Tarybos narių grupė (-ės), ir (ar) į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję Tarybos nariai, Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusi (-ios) savo veiklos programą ir sudaryta (-os) iš daugiau kaip pusės visų Tarybos narių.
3.14. Tarybos mažuma – Tarybos daugumai nepriklausančios Tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) Tarybos narių grupė (-ės), ir (ar) į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję Tarybos nariai.
3.16. Tarybos narių frakcija – Tarybos nariai, Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą Taryboje tęsia susivieniję į frakciją. Frakciją sudaro ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai.
3.17. Tarybos narių grupė – ne mažiau kaip 2 susivieniję Tarybos nariai, nepriklausantys Tarybos narių frakcijai, Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą Taryboje tęsia grupėje.
3.18. Tarybos opozicija – Tarybos mažumai priklausančių ir Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, opozicinėmis pasiskelbusių Tarybos narių frakcijų, Tarybos narių grupių, į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių Tarybos narių visuma, pateikusi savo veiklos kryptis.
3.19. Tarybos opozicijos lyderis – ne mažiau kaip pusės Tarybos narių, priklausančių Tarybos opozicijai, Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaruotas Tarybos opozicijai atstovaujantis Tarybos narys. Jis atlieka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir Reglamentu jam pavestas funkcijas, turi Reglamente nustatytas teises.
3.20. Savivaldybės valdoma įmonė – Savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriai nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
3.21. Seniūnaičių sueiga – seniūnaičių susirinkimas, kuriame sprendžiami šio Reglamento nustatyti klausimai.
3.22. Seniūnaitis – Kelmės rajono gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas, turintis teises ir pareigas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 39 straipsnyje.
II SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS FUNKCIJOS
5. Savivaldybės funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į:
5.1. savarankiškąsias. Šias funkcijas Savivaldybė atlieka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus Savivaldybės bendruomenei ir šios interesais. Savivaldybė, įgyvendindama šias funkcijas, turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakinga už savarankiškųjų funkcijų atlikimą įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka;
5.2. valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms). Tai valstybės funkcijos, pagal įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Savivaldybė, įgyvendindama šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę. Savivaldybės veiklą įgyvendinant šias funkcijas riboja valstybės institucijų ir (ar) pareigūnų sprendimai.
6. Savivaldybės funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka Taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Viešojo administravimo įgaliojimai suteikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Viešąsias paslaugas teikia Savivaldybės įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys.
7. Bendriems tikslams pasiekti Savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis, regionų plėtros tarybomis ir (ar) kitomis savivaldybėmis.
8. Savarankiškosios (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) Savivaldybei funkcijos:
8.3. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo;
8.4. biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas, viešųjų įstaigų, Savivaldybės įmonių ir kitų Savivaldybės juridinių asmenų steigimas;
8.5. Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas;
8.6. švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas;
8.7. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, gyvenančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, neatlygintinio pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;
8.8. ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas;
8.10. maitinimo paslaugų organizavimas teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose, įgyvendinančiose mokymą pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas;
8.11. savivaldybėms įstatymuose priskirtų geodezijos ir kartografijos darbų, išskyrus Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymą, organizavimas ir vykdymas;
8.12. socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas planuojant ir organizuojant socialines paslaugas, kontroliuojant bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, taip pat socialinių paslaugų įstaigų steigimas ir išlaikymas;
8.13. gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų, teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra, savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra);
8.14. sąlygų Savivaldybės teritorijoje gyvenančių neįgaliųjų socialinei integracijai į savivaldybės bendruomenę sudarymas;
8.15. paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka;
8.16. dalyvavimas sprendžiant gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo klausimus, viešųjų ir sezoninių darbų organizavimas;
8.17. pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, biudžetinių įstaigų išlaikymas), išskyrus visuomenės sveikatos priežiūrą Savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimą ir visuomenės sveikatos stebėseną;
8.18. Savivaldybės sveikatinimo priemonių planavimas ir įgyvendinimas; parama Savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūrai užtikrinti;
8.19. teritorijų planavimas, Savivaldybės bendrojo plano ar Savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas;
8.20. specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka;
8.22. Savivaldybės strateginio planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių planavimo dokumentų rengimas bei įgyvendinimas;
8.26. kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir Savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, Savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimas ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimo, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimas;
8.27. adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų gatvėms, Savivaldybės teritorijoje esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimas, suteiktų adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
8.31. komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas;
8.32. Savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas;
8.33. keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas;
8.34. dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones;
8.36. sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas;
8.37. prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos Savivaldybės ar jos valdomų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešosiose vietose nustatymas;
8.40. alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės reklamos priemonių kontrolė;
8.42. butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir mero paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų atlikimu, priežiūra ir kontrolė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles;
8.43. socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas;
8.44. dalyvavimas vykdant vaiko teisių apsaugą, prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimo užtikrinimas;
8.45. Šeimos kortelės programos įgyvendinimo priemonių organizavimas ir koordinavimas Savivaldybės teritorijoje;
III SKYRIUS
TARYBOS NARIAI
10. Tarybos narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta Taryba susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Tarybos narių įgaliojimų laikas.
11. Tarybos narys visas valstybės politiko ir Savivaldybės bendruomenės atstovo teises įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.
13. „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“.
15. Tarybos nario priesaikos priėmimo tvarka:
15.1. išrinkto Tarybos nario priesaiką priima Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Savivaldybės rinkimų komisijos narys;
15.2. išrinktas Tarybos narys prisiekia stovėdamas priešais priesaiką priimantį asmenį – padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, perskaito priesaikos tekstą;
15.4. nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Tarybos narys neprisiekė;
15.5. vardiniai priesaikos lapai perduodami priesaiką priėmusiam asmeniui, šis juos patikrina ir paskelbia Tarybos narių, įgijusių visas Tarybos nario teises ir pareigas, vardus ir pavardes;
15.6. išrinktas Tarybos narys turi prisiekti tame posėdyje, kuriame jis dalyvauja pirmą kartą po Tarybos rinkimų. Kai Tarybos narys prisiekia ne pirmajame Tarybos posėdyje, priesaiką priima Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narys pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavedimą.
16. Išrinktas Tarybos narys, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu netenka Tarybos nario mandato. Šis Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
18. Draudžiama Tarybos narį persekioti už jo balsavimą ar pareikštą nuomonę Tarybos, jos komitetų, komisijų ar Savivaldybės kolegijos posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą Tarybos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
19. Tarybos narys turi teisę:
19.2. Reglamento 61 punkte nustatyta tvarka siūlyti Tarybai svarstyti klausimus, rengti Tarybos sprendimų projektus, iš mero, vicemero, Administracijos ar kitų Savivaldybės įstaigų, Savivaldybės valdomų įmonių gauti visą Tarybos nario veiklai reikalingą su Taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, dėl Tarybos darbo tvarkos ir kitais klausimais Tarybos posėdžio metu užduoti klausimų pranešėjams, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į Savivaldybės institucijų, Administracijos, kitų Savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia Savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;
19.3. dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai;
19.5. gauti iš Administracijos darbo vietą posėdžiui, technines priemones ir pagalbą Tarybos nario įgaliojimams vykdyti;
19.6. savo įgaliojimų laikotarpiu turėti visuomeninių padėjėjų, kurie Tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra Administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. Tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti Savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus. Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą, informacija apie asmenį, Tarybos nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo data), nedelsiant paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje ir joje skelbiama tol, kol asmuo eina Tarybos nario visuomeninio padėjėjo pareigas.
20. Pagal partijų, politinių organizacijų ar jų koalicijų rinkimų sąrašus (toliau – rinkimų sąrašai) išrinkti Tarybos nariai partijos politikai vykdyti per visą Tarybos kadencijos laikotarpį gali jungtis į frakcijas ar išeiti iš jų. Tarybos narių frakcija – ne mažiau kaip trys Tarybos nariai, pirmajame ar kitame Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą Taryboje tęsia susivieniję į frakciją. Frakciją gali sudaryti pagal vieną rinkimų sąrašą išrinkti Tarybos nariai, pagal kelis rinkimų sąrašus išrinkti Tarybos nariai arba dalis vieno rinkimų sąrašo Tarybos narių. Į frakcijas gali jungtis ir ne pagal partijų sąrašus išrinkti Tarybos nariai. Frakcijos gali jungtis į koalicijas. Frakcijos ir koalicijos įregistruojamos, jeigu ne mažesnė kaip trijų Tarybos narių grupė pirmajame ar kitame Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaruoja, kad veiklą Taryboje tęsia susivienijusi į frakciją. Frakcijas bei koalicijas Taryba įregistruoja pagal bendrą visų frakcijas ir koalicijas sudarančių Tarybos narių pasirašytą pareiškimą. Frakcijų ir koalicijų įregistravimo faktas užfiksuojamas Tarybos posėdžio protokole.
21. Kiekvienas Tarybos narys gali priklausyti tik vienai frakcijai. Tarybos nariai gali nesivienyti į frakcijas. Tuomet jie yra vadinami Tarybos narių grupe.
23. Tarybos mažumai priklausanti Tarybos narių frakcija ir (ar) Tarybos narių grupė vadinama (vadinami) Tarybos opozicija. Tarybos opozicijos lyderis:
23.1. atlieka jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir šiuo Reglamentu numatytas funkcijas, įgyvendina Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir šiuo Reglamentu nustatytas teises;
23.2. Tarybos opozicijos lyderio funkcijos:
23.3. Tarybos opozicijos lyderio teisės:
23.3.1. pateikti Tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais Tarybos posėdžių sekretoriui Reglamento 61 punkte nustatyta tvarka,
23.3.2. siūlyti Tarybos posėdžio metu, tvirtinant posėdžio darbotvarkę, Tarybos sprendimu papildyti ar pakeisti parengtą Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą, jeigu dėl siūlomų papildomai įtraukti klausimų sprendimų projektai yra įregistruoti ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios, išskyrus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytas išimtis,
23.3.3. Tarybos posėdžio metu pirmam užduoti klausimus pranešėjams ir pirmam pasisakyti kiekvienu svarstomu darbotvarkės klausimu,
23.3.5. siūlyti Savivaldybės kolegijai svarstyti Tarybos mažumos valandos ir Tarybos mažumos darbotvarkės svarstymo datas,
23.3.6. teikti siūlymus Tarybai ir merui įtraukti Tarybos narius, valstybės tarnautojus, ekspertus, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovus, kitus Savivaldybės bendruomenės narius į komisijų ir darbo grupių sudėtį,
23.3.7. teikti siūlymus Tarybai išklausyti Savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų atstovus.
25. Tarybos narys privalo:
25.4. Šio Reglamento 67 punkte nustatyta tvarka informuoti merą ir (ar) Tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą;
26. Tarybos narys, pretenduojantis tapti Tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis per pastaruosius 3 metus buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, taip pat jeigu jis:
26.1. įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
26.2. įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
26.3. įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
26.4. įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
26.5. atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
26.6. atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
26.7. atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
27. Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą ir kad Tarybos komitetų ir komisijų pirmininkais būtų skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Tarybos nariai, pretenduojantis tapti Tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku Tarybos narys privalo užpildyti vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama merui tiesiogiai ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įteikimo merui registruojama Administracijos DVS (gaunamasis dokumentas) ir skelbiama viešai Savivaldybės interneto svetainėje tol, kol Tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
28. Tarybos nariams už darbo laiką atliekant Tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama):
28.1. atlyginimas apskaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą paskutinio Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydį. Tarybos sprendimu Tarybos narių atlyginimas apskaičiuojamas 1 VMDU dydžiu; Tarybos opozicijos lyderio ir nuolatinių Tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų – 0,2 VMDU didesnio dydžio; nuolatinių Tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojų – 0,1 VMDU didesnio dydžio (pareigybė, pagal kurią bus mokamas VMDU didesnis dydis, nurodoma Tarybos narių darbo laiko apskaitos žiniaraštyje prie kiekvieno Tarybos nario pavardės. Jeigu Tarybos narys vykdo kelias su Tarybos nario veikla susijusias pareigas, VMDU padidėjimo dydžiai nesumuojami, o pasirenkamas vienas – didžiausias – padidinimo dydis). Tarybos nariams atlyginimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į jų faktiškai dirbtą laiką, atliekant Tarybos nario pareigas pagal visas Tarybos veiklos formas. Kiekvienam Tarybos nariui į faktinį darbo laiką įskaičiuojamas jo, kaip Tarybos nario, praleistas laikas Tarybos, Savivaldybės kolegijos, komitetų, komisijų, kurių Tarybos sprendimu nariu jis yra paskirtas, laikinųjų komisijų, Tarybos narių frakcijos, grupės, kurios jis yra nariu, posėdžiuose, Tarybos nariui priimant Savivaldybės nuolatinius gyventojus. Faktiškai dirbtą laiką 1 val. tikslumu darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pagal protokolus (posėdžių trukmė fiksuojama 1 val. tikslumu: iki 0,5 val. – į mažesnę valandą, nuo 0,5 val. – į didesnę) ir Tarybos nario pateiktą pažymą apie nefiksuojamą posėdžių protokoluose laiką, skiriamą Tarybos nario pareigoms atlikti (1 priedas), žymi ir pateikia Administracijos Apskaitos skyriui Tarybos sekretorius, vadovaudamasis protokolų ir (ar) Tarybos narių prašymų apmokėti už faktinį darbo laiką duomenimis. Pažymoje apie nefiksuojamą posėdžių protokoluose laiką kiekvienas Tarybos narys taip pat nurodo bendrą Savivaldybės nuolatinių gyventojų priėmimo laiką valandomis (privaloma nurodyti priėmimo tikslą ir esmę, dalyvavusių gyventojų skaičių ir priėmimo trukmę).
28.2. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, pateikdamas prašymą dėl Tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (visuomeniniais pagrindais). Prašymas Administracijos direktoriui pateikiamas per 1 mėnesį nuo pirmojo posėdžio, į kurį susirenka išrinkta nauja Taryba, dienos. Prašyme Tarybos narys gali nurodyti laikotarpį, kuriuo Tarybos nario pareigas atliks neatlygintinai. Nenurodžius laikotarpio laikoma, kad Tarybos narys pareigas atliks neatlygintinai visą kadencijos laikotarpį. Pasikeitus aplinkybėms, Tarybos narys gali teikti prašymą Administracijos direktoriui, prašyme nurodydamas, nuo kurios datos Tarybos nario pareigas atliks neatlygintinai ar atsisakys tokios teisės. Tokį prašymą pateikusiam Tarybos nariui šioje dalyje nurodytas atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
28.3. Tarybos nariui, su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono ir interneto ryšio, transporto (vykimo į Tarybos, komitetų, komisijų, darbo grupių posėdžius ir renginius, susitikimus su gyventojais (pagal mero pasirašytą grafiką), biuro patalpų nuomos (Tarybos sprendimu, pateikus patalpų nuomos sutartis), viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, Tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Administracija, kas mėnesį skiriama iki 0,5 MMA išmoka (toliau – Išmoka) atsiskaitytinai. Šio Reglamento punkto nustatytų lėšų prekės nepajamuojamos. Patirta išlaidų, susijusių su Tarybos nario veikla, suma, pateisinta paslaugų ir prekių įsigijimo dokumentais, įskaitoma į faktines išlaidas.
28.4. Išmokai gauti kiekvienas Tarybos narys pateikia raštu Administracijos Apskaitos skyriui savo sąskaitos banke rekvizitus. Reglamento 28.3 papunktyje nurodyto dydžio suma, pasibaigus mėnesiui, pervedama tiems Tarybos nariams į jų nurodytas sąskaitas banke, kurie yra pateikę Išmokos apyskaitą. Nepateikus Apskaitos skyriui minėtos apyskaitos, lėšos neišmokamos.
28.5. Tarybos narys už Išmokos panaudojimą atsiskaito administracijos Apskaitos skyriui, už kiekvieną mėnesį pateikdamas Išmokos apyskaitą (2 priedas) iki kito mėnesio 5 dienos. Kartu su Išmokos apyskaita Administracijos Apskaitos skyriui pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams.
28.7. Administracijai suteikus patalpas Tarybos narių veiklai vykdyti, biuro patalpų nuomos išmoka neskiriama.
28.8. Tarybos nariams už atvykimą į Tarybos, komitetų, komisijų, darbo grupių posėdžius bei renginius, susitikimus su gyventojais mokama 0,20 Eur už kilometrą pagal pateiktą Tarybos sekretoriui prašymą. Prie šio prašymo turi būti pridedami degalų įsigijimą ir apmokėjimą įrodantys dokumentai.
28.9. Tarybos nario veiklai reikiamos transporto išlaidos apmokamos tik už vykimą Savivaldybės teritorijoje, kiek jų tiesiogiai neapmoka Administracija.
28.10. Tarybos nariui, kuris Tarybos sprendimu atstovauja Savivaldybei už Savivaldybės ribų ar užsienio valstybėje, Administracija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas.
28.11. Tarybos, komitetų, komisijų posėdžių, susitikimų su gyventojais, išvykų, renginių, susijusių su Tarybos nario veikla, pasitarimų, kai sprendžiami Tarybos kompetencijos klausimai, laiku Tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jam darbo vietą.
28.12. Ar Tarybos nario gauta išmoka naudojama pagal paskirtį, kontroliuoja Savivaldybės kontrolierius. Jeigu nustatoma, kad Tarybos narys Išmoką panaudojo ne pagal Reglamente nurodytą paskirtį, šią sumą turi sumokėti iš asmeninių lėšų.
30. Tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo Tarybos sprendimu procedūrą Taryba taiko Tarybos nariams ar merui dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir (ar) įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant Tarybos nario ar mero pareigas, siekdama išspręsti šių asmenų atsakomybės klausimą.
31. Teikti Tarybai pradėti Tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 Tarybos narių grupė.
32. Teikimas pradėti Tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
33. Teikimas pradėti Tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti argumentuotai išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas turi būti pateiktas Tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo bent vieno iš 26 punkte nustatytų pagrindų paaiškėjimo dienos.
34. Teikime pradėti Tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš 32 punkte nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai.
35. Taryba, gavusi teikimą pradėti Tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą, kitame Tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų Tarybos narių frakcijų, grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių Tarybos narių atstovų, laikantis proporcingumo principo.
36. Taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų:
36.1. kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Tarybos narys ar meras sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) įstatymuose nustatytų įgaliojimų;
37. Taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bent vieno Reglamento 32 punkte nustatytų pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria Tarybos narį (-ius), kuris (-ie) atstovaus Tarybai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant šį prašymą.
38. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad Tarybos narys ar meras nesulaužė priesaikos ir (ar) tinkamai vykdė jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, Tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama.
39. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad Tarybos narys ar meras sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, Taryba 3/5 visų Tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad Tarybos narys ar meras neteko savo įgaliojimų. Jeigu balsuojant sprendimas, kad Tarybos narys ar meras neteko savo įgaliojimų, nepriimamas, laikoma, jog Taryba nepritarė Tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimui. Tarybos narys ar meras gali toliau vykdyti savo įgaliojimus.
IV SKYRIUS
TARYBA
40. Tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti Tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti Tarybos nariai.
41. Jeigu Tarybos rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais, ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimai tęsiasi iki Tarybos, kuri bus išrinkta per pakartotinius Tarybos rinkimus, pirmojo posėdžio arba iki tiesioginio valdymo Savivaldybės teritorijoje įvedimo Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka.
43. Išimtinė Tarybos kompetencija:
43.1. Reglamento tvirtinimas. Reglamento IX skyriuje numatomos ir pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą Savivaldybės bendruomenės interesais;
43.2. sprendimo dėl Tarybos nario, mero įgaliojimų netekimo šio Reglamento 32 punkte nustatytais pagrindais ir tvarka priėmimas, mero pareigas laikinai einančio Tarybos nario darbo užmokesčio nustatymas;
43.4. Tarybos komitetų, komisijų, kitų Savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas, jų nuostatų tvirtinimas;
43.7. sprendimų dėl Savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinio svarstymas ir sprendimo dėl jo priėmimas, įstatymų numatyto Savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimas;
43.8. ne mažiau kaip 1/2 visų Tarybos narių balsų dauguma nepasitikėjimo vicemeru ar Administracijos direktoriumi pareiškimas. Teikimą dėl nepasitikėjimo turi pasirašyti ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių;
43.9. Savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus Savivaldybės biudžetinėse įstaigose nustatymas mero teikimu;
43.10. sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;
43.11. sprendimų dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo priėmimas;
43.12. Savivaldybės biudžeto ir Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas, prireikus – Savivaldybės biudžeto tikslinimas;
43.13. sprendimų dėl papildomų ir biudžeto planą viršijančių Savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo priėmimas, Reglamento 185 punkte nustatyta tvarka įvertinus išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus;
43.14. sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas Savivaldybės biudžeto lėšomis, sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo Savivaldybės biudžeto lėšomis priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų teisinių formų įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant Savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;
43.15. pasiūlymų valstybės institucijoms dėl Savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų padalinių veiklos gerinimo teikimas (raštu), prireikus šių padalinių vadovų išklausymas (Tarybos komitetų ir/ar Tarybos posėdžiuose, kuriuose jie pakviečiami dalyvauti);
43.16. sprendimų dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra Savivaldybė, Savivaldybės valdomų įmonių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo, likvidavimo ir dėl dalyvavimo steigiant viešuosius ir privačius juridinius asmenis priėmimas, taip pat juridinių asmenų, kurių dalyvė yra Savivaldybė, priežiūra;
43.17. sprendimų dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo Savivaldybės įstaigose ar Savivaldybės valdomose įmonėse priėmimas;
43.18. Savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo, kuriame nustatyta, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio Tarybos pritarimo, tvirtinimas;
43.19. sprendimų dėl disponavimo Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose;
43.20. sprendimų dėl Savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas;
43.21. sprendimų dėl Savivaldybės prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo), kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis ir garantijų teikimo už Savivaldybės valdomų įmonių prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo) ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis priėmimas, laikantis Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų skolos, skolinimosi bei garantijų limitų ir gavus Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą;
43.22. įstatymų nustatyta tvarka gavus Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą, sprendimų dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo priėmimas; gavus Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą, pritarimas galutinėms viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutarties sąlygoms, jeigu jos skiriasi nuo sprendime dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo nurodytų partnerystės projekto sąlygų;
43.23. sprendimų dėl Savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir kitų) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir nuomos mokesčio dydžio priėmimas, kitų sprendimų, numatytų Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, priėmimas;
43.24. Savivaldybės bendrojo plano ar Savivaldybės dalių bendrųjų planų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka;
43.25. Savivaldybės saugomų teritorijų steigimas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, Savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo objektų skelbimas;
43.26. sprendimų dėl siūlymų keisti Savivaldybės teritorijos ribas, suteikti Savivaldybei pavadinimą ir jį keisti, sudaryti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų pavadinimus, teritorijų ribas teikimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, taip pat gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų suteikimas ir jų keitimas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus;
43.27. Savivaldybės triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių nustatymas Savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose, triukšmo Savivaldybės teritorijoje rodiklių, aglomeracijų strateginių triukšmo žemėlapių, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų triukšmo žemėlapių ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų, kurie įgyvendinami Savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, bei gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones (triukšmo prevencijos zonų), ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų aglomeracijos zonų, tyliųjų gamtos zonų ir tyliųjų viešųjų zonų nustatymas; mero funkcijų triukšmo valdymo srityje įgyvendinimo priežiūra;
43.28. taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimas;
43.29. kainų ir tarifų už Savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė) teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;
43.30. sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš Savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui (rūpintojui) už vaiko globą (rūpybą) dydžio ir mokėjimo iš Savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas;
43.32. Savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų tvirtinimas, ataskaitų dėl jų įgyvendinimo išklausymas ir sprendimų dėl jų priėmimas;
43.34. sprendimų dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų priėmimas;
43.35. Tarybos narių delegavimas į regiono plėtros tarybos kolegiją, įstatymų nustatytas komisijas ir įgaliojimų jiems suteikimas (Tarybos sprendimu);
44. Paprastoji Tarybos kompetencija:
44.2. viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė) kolegialių organų sudarymas, kai tai numatyta viešosios įstaigos įstatuose;
44.5. Savivaldybės valdomų įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinių, metinių pranešimų ir (ar) veiklos ataskaitų tvirtinimas;
44.6. sprendimų dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų, kitų valstybės fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo biudžetinėms įstaigoms priėmimas;
44.7. Savivaldybės ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
45. Jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų Savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso Tarybai.
46. Taryba prižiūri merą ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas ir turi teisę gauti bet kokią informaciją, susijusią su funkcijų įgyvendinimu. Už šių funkcijų įgyvendinimo organizavimą yra atsakingas meras.
47. Išimtinei Tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų Taryba negali perduoti jokiai kitai Savivaldybės institucijai ar įstaigai.
V SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS FORMOS
49. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai Tarybos posėdžiuose. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami.
50. Tarybos veikla tarp Tarybos posėdžių tęsiama Tarybos komitetuose, komisijose, Tarybos narių frakcijose, grupėse ir mišrioje grupėje, taip pat Tarybos nariams priimant Savivaldybės nuolatinius gyventojus, kaip aprašyta Reglamento VIII skyriuje.
VI SKYRIUS
TARYBOS POSĖDŽIAI
53. Pirmąjį išrinktos naujos Tarybos posėdį šaukia Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu Tarybos rinkimai vyko Savivaldybėje, kai jos teritorijoje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 14 straipsnyje numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 savaites po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos. Šiam posėdžiui pirmininkauja Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Savivaldybės rinkimų komisijos narys. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje.
54. Jeigu Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos Tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, suėjus nustatytam terminui Tarybos posėdį ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas šaukia Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narys.
55. Pirmajam ir kitiems išrinktos naujos Tarybos posėdžiams, iki prisiekia išrinkti Tarybos nariai ir meras, pirmininkauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti asmenys. Prisiekus Tarybos nariams ir merui, toliau posėdžiui pirmininkauja meras.
56. Pirmajame išrinktos naujos Tarybos posėdyje:
57. Jeigu pirmajame Tarybos posėdyje meras neprisiekia, Taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos.
58. Pirmajame išrinktos naujos Tarybos posėdyje posėdžio pirmininkui gali būti įteikiami vieši pareiškimai dėl Tarybos narių vienijimosi į Tarybos narių frakcijas ir (ar) grupes, dėl Tarybos daugumos ir Tarybos opozicijos sudarymo.
59. Per 2 mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti sudaryti Tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų pirmininkai, sudarytos šiame Reglamente nustatytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai.
60. Kitus Tarybos posėdžius prireikus, ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra, – laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra, – laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys. Meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra, – laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys privalo sušaukti Tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių, ne vėliau kaip per 2 savaites nuo Tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys Tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių. Jeigu Tarybos narys negali atvykti į Tarybos, komiteto, komisijos posėdį, apie tai jis telefonu (raštu, elektroniniu paštu) informuoja Tarybos sekretorių (merą, komiteto, komisijos pirmininką) ne vėliau kaip 1 val. prieš Tarybos, komiteto ar komisijos posėdį, nurodydamas nedalyvavimo priežastį.
61. Tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais Tarybos posėdžių sekretoriui (-iams) per Administracijos DVS, elektroniniu paštu arba tiesiogiai pateikia meras, komitetai, komisijos, Tarybos nariai, frakcijos, grupės, į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję Tarybos nariai, Savivaldybės kolegija, opozicijos lyderis, Savivaldybės kontrolierius. Su sprendimų projektais pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos, šiuo metu esantis teisinis reguliavimas, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą Tarybos sprendimo projektą, laukiami rezultatai, lėšų poreikis ir šaltiniai, kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai, ir sprendimo projekto lyginamasis variantas, jeigu teikiamas sprendimo pakeitimo projektas. Jeigu antikorupcinis vertinimas neatliekamas, aiškinamajame rašte privaloma nurodyti jo neatlikimo teisinį pagrindą. Jeigu antikorupcinis vertinimas atliekamas – jis kaip priedas privalo būti pridedamas prie atitinkamo Tarybos sprendimo projekto.
Tarybos posėdyje svarstytini klausimai kartu su sprendimų projektais Tarybos posėdžių sekretoriui (-iams) turi būti pateikiami ne vėliau kaip 1 para iki komiteto posėdžio pradžios.
62. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių yra pateikti pagal suteiktus įgaliojimus komitete apsvarstyti sprendimų projektai. Sprendimų projektų svarstymas komitete nėra privalomas nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti Savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus, o sprendimo nepriėmimas ar delsimas nedelsiant jį priimti lemtų neigiamus padarinius Savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams. Pateikti sprendimų projektai yra suderinami su Administracijos juristu, kalbos tvarkytoju, kitais atsakingais darbuotojais ir, jeigu atitinka šio Reglamento 61 punkte ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nurodytus reikalavimus, registruojami dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu Tarybos sprendimas neatitinka reikalavimų, Tarybos posėdžių sekretorius sprendimo projektą grąžina projekto rengėjui patikslinti.
63. Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą sudaro meras. Jeigu sprendimo projektas yra užregistruotas ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio, tokius svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkės projektą. Sprendimų projektai, įrašant į darbotvarkės projektą, grupuojami atsižvelgiant į pranešėjų pristatomų klausimų grupes. Tarybai teikiamos informacijos ir kiti klausimai, kurie nėra Tarybos sprendimų projektuose, Tarybos projekte įrašomi jos pabaigoje. Galutinį Tarybos posėdžio projektą Tarybos posėdžių sekretorius perduoda merui. Meras, atsižvelgdamas į Tarybos sprendimų svarbą, turinį, paskirtį, Tarybos mažumos valandai ar darbotvarkei keliamus reikalavimus, sudaro galutinį Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą, kurį ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio patvirtina potvarkiu. Tarybos posėdžio darbotvarkės projektas ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio paskelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje. Informacijoje turi būti nurodyti Tarybos sprendimų projektų rengėjai, jų telefonų numeriai, kuriais gyventojai gali teikti pastabas dėl projektų.
64. Tarybos posėdžio metu tvirtinant posėdžio darbotvarkę parengtas Tarybos posėdžio darbotvarkės projektas gali būti papildytas ar pakeistas Tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos, grupės, mišrios grupės, Savivaldybės kolegijos, opozicijos lyderio ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių siūlymu, jeigu dėl siūlomų papildomai įtraukti klausimų sprendimų projektai yra įregistruoti ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su vicemero, Kontrolės komiteto ar Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo vicemeru, Administracijos direktoriumi, Kontrolės komiteto ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytos komisijos pirmininku pareiškimu. Ekstremaliųjų įvykių, atitinkančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras teikia Tarybai svarstyti klausimą ir siūlo priimti sprendimą skubos tvarka.
65. Apie Tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir Reglamento 62 punkte nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra, – laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki posėdžio pradžios praneša visiems Tarybos nariams (elektroniniu paštu ir Savivaldybės interneto svetainėje), gyventojams (Savivaldybės interneto svetainėje), seniūnui ir seniūnaičiui (elektroniniu paštu), kai svarstomi klausimai yra susiję su jų atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, taip pat seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (-ams), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (-ų)
klausimo (-ų). Reglamento 64 punkto reikalavimus atitinkantys sprendimų projektai įrašomi į darbotvarkės projektą jo pabaigoje, pagal jų gavimo datą, Tarybos posėdžio sekretorius šiuos naujai siūlomus įtraukti į Tarybos posėdžio darbotvarkę sprendimų projektus Tarybos nariams išsiunčia elektroniniu paštu. Dėl jų įtraukimo į Tarybos posėdžio darbotvarkę sprendžia Taryba.
Likus mažiau nei 24 valandoms iki Tarybos posėdžio pradžios nauji sprendimų projektai, sprendimų projektų pakeitimai, papildymai ar alternatyvūs sprendimų projektai šiam Tarybos posėdžiui neregistruojami.
Rengiant, registruojant, svarstant (iki komitetų svarstymo, komitetų svarstymo metu bei po komitetų svarstymo) Tarybai paruoštus sprendimų projektus, taip pat Tarybai posėdžio metu svarstant Tarybos sprendimų projektus galima Tarybos sprendimų projektuose atlikti ir fiksuoti gramatinio ir techninio pobūdžio pakeitimus (gramatinių klaidų (iš)taisymą, pasikartojančių žodžių išbraukimą, vardų ar pavardžių supainiojimą ir pan.); patikslinti pateikiamus skaičius ir skaičiavimus (jeigu buvo pateikti netikslūs skaičiai ir atitaisymas nereikštų esminio sprendimo projekto pakeitimo).
Siūlymai pakeisti, papildyti ar panaikinti svarstomų Tarybos sprendimų projektų nuostatas, neatitinkančias teisės aktų reikalavimų, kurie buvo fiksuoti rengiant, registruojant, svarstant (iki komitetų svarstymo, komitetų svarstymo metu bei po komitetų svarstymo) Tarybai paruoštus sprendimų projektus, taip pat Tarybai posėdžio metu svarstant Tarybos sprendimų projektus gali būti priimami Tarybos posėdžio metu bendru sutarimu arba atskirai dėl to balsuojant.
Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų už gauta tiek pat, kiek prieš ir susilaikiusių kartu sudėjus), balsuojama dar kartą. Jeigu balsavus dar kartą balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimas, už kurį balsuojama, laikomas nepriimtu. Atsižvelgiant į balsuojamo klausimo svarbą, galima 20–30 min. pertrauka, po kurios balsavimas gali būti tęsiamas. Jeigu klausimui būtina papildoma gilesnė analizė, sprendimo projektas grąžinamas komitetui pagal veiklos sritį papildomai svarstyti pertraukos metu ir apsvarsčius teikti pakartotinai jį svarstyti Tarybai po pertraukos. Jeigu klausimas nėra ypač svarbus, jį galima atidėti kito mėnesio Tarybos posėdžiui bendru Tarybos sutarimu.
66. Dėl Tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas Tarybos nario, mero įgaliojimų netekimo nesuėjus terminui ar nepasitikėjimo vicemeru, Administracijos direktoriumi klausimas. Slaptas balsavimas galimas tik tais atvejais, kai sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Slapto balsavimo būdu balsuojama naudojant specialios formos balsavimo biuletenius. Pirmininkas skelbia pertrauką, kurios metu Administracija parengia balsavimo biuletenius ir, pasibaigus pertraukai, jų formą tvirtina Taryba, o Tarybos nariams juos išduoda Balsų skaičiavimo komisija, kurios sudėčiai Taryba pritarė bendru sutarimu. Balsuojant balsavimo biuleteniais, balsavimo vietoje turi būti balsadėžė.
Duomenys apie kiekvieno Tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno Tarybos nario balsavimo rezultatai saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.
67. Tarybos narys prieš pradedant Tarybos posėdyje svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti Tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu Taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Tarybos narys išima balsavimo kortelę ir išeina iš posėdžių salės, kol klausimas, nuo kurio svarstymo jis nusišalino, bus baigtas svarstyti. Taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti Tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Taryba dėl sprendimo dėl Tarybos nario pareikšto nusišalinimo nepriėmimo balsuoja prieš pradėdama svarstyti klausimą, kuris Tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.
68. Tarybos narių užduodamų klausimų ir pasisakymų trukmė negali būti trumpesnė kaip: pranešėjui svarstomam klausimui ir (ar) įregistruoto sprendimo projektui pateikti – 3 minutės; Tarybos nariui pateikti klausimą pranešėjui – 2 minutės; pranešėjui atsakyti į klausimą – 2 minutės; Tarybos nariui pasisakyti dėl projekto – 3 minutės. Opozicijos lyderis turi pirmumo teisę užduoti klausimų ir pasisakyti Tarybos posėdyje svarstomais klausimais.
69. Tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiesiems asmenims. Pasisakymo trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 minutės. Jeigu Tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimų pranešėjams ir kalbėti iki 3 minučių, sutikus Tarybai. Kiekvienu svarstomu klausimu frakcijos bei koalicijos vardu turi teisę pasisakyti (iki 5 minučių) jos įgaliotas atstovas. Diskusijoje svarstomu klausimu vienas Tarybos narys gali kalbėti 1 kartą. Baigus diskusijas dėl kiekvieno svarstomo klausimo balsavimu yra priimamas Tarybos sprendimas. Balsavimo pradžią skelbia posėdžio pirmininkas. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos. Replikai teisė gali būti suteikta po balsavimo (iki 1 minutės).
70. Jeigu dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino Tarybos posėdžiai negali vykti Tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, Tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas). Nuotoliniu būdu vyksiančiame Tarybos posėdyje svarstytini sprendimų projektai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų Reglamente nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame Reglamento 19 punktu nustatytas Tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu priimant Tarybos sprendimus, turi būti užtikrinamas Tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Nuotoliniu būdu vykstančiame Tarybos posėdyje svarstant klausimą, dėl kurio Reglamento 66 punktas nustato slaptą balsavimą, klausimo svarstymas vyksta nuotoliniu būdu, o sprendimui priimti svarstant klausimą daroma pertrauka, kurios metu fiziškai vykdomas slaptas balsavimas. Įvykus slaptam balsavimui, klausimo svarstymas tęsiamas nuotoliniu būdu priimant sprendimą pagal slapto balsavimo rezultatus.
71. Kai posėdyje svarstomas klausimas, kuriame yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios informacijos, ar su asmens duomenimis ir (ar) privačiu gyvenimu susijęs klausimas, Taryba juos nagrinėja uždarame posėdyje.
72. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir Tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba Tarybos paskirtas Tarybos narys. Tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir Tarybos posėdžių sekretorius, o jeigu jo nėra, – mero paskirtas valstybės tarnautojas arba Administracijos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Posėdžio protokolas Savivaldybės interneto svetainėje paskelbiamas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po Tarybos posėdžio.
Posėdžio protokole nurodomas Tarybos pavadinimas, posėdžio vieta ir laikas, posėdžio eilės numeris, visų Tarybos narių, iš jų dalyvavusių ir nedalyvavusių posėdyje, skaičius ir vardai bei pavardės, kviestųjų asmenų bei svečių vardai ir pavardės, posėdžio pirmininko vardas ir pavardė, posėdžio darbotvarkė, kiekvieno klausimo pranešėjo ir papildomo pranešėjo vardas, pavardė ir pareigos, diskusijose dalyvavusių asmenų vardai, pavardės ir pareigos, taip pat asmenų, pateikusių klausimus ar paklausimus (raštu ar žodžiu) pranešėjams ir papildomiems pranešėjams, vardai ir pavardės, paklausimų ir pasiūlymų turinys, priimti sprendimai ir balsavimo rezultatai.
Prie posėdžio protokolo pridedami posėdyje dalyvavusių bei nedalyvavusių Tarybos narių, kviestųjų, kitų posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašai, Tarybos narių balsavimo rezultatai.
73. Tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai, siekiant veiklos viešumo ir skaidrumo, yra vieši ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai neskelbiami viešai, kai tai gali atskleisti valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį, pažeisti fizinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir teisę į asmens duomenų apsaugą. Visi Tarybos posėdžiai, išskyrus Reglamento 71 punktu apibrėžtus uždarus posėdžius, tiesiogiai transliuojami Savivaldybės interneto svetainėje.
74. Ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš Tarybos posėdžių pabaigoje yra organizuojama Tarybos mažumos valanda. Jos metu Tarybos mažumos atstovai turi teisę užduoti klausimų merui, vicemerui (-ams), Administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir gauti į juos atsakymus. Jeigu posėdžio dieną nurodyti asmenys eina pareigas, jie Tarybos mažumos valandoje privalo dalyvauti ir atsakyti į jiems užduotus klausimus. Tarybos mažumos valanda trunka ne trumpiau kaip vieną valandą. Pirmiausia teisę užduoti iki dviejų klausimų turi opozicijos lyderis, po to – kiti Tarybos mažumos atstovai. Tarybos mažumos atstovams uždavus visus klausimus, jeigu Taryba nenusprendžia kitaip, sudaroma galimybė Tarybos daugumos atstovams užduoti klausimų.
75. Kartą per pusę metų į vieną Tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimus turi teisę Tarybos mažuma. Į darbotvarkę privalomai įtraukiami ir svarstomi visi Tarybos mažumos siūlomi klausimai, atitinkantys Reglamento 61 punkte nustatytus reikalavimus. Jeigu Tarybos posėdis baigiasi anksčiau, negu apsvarstomi visi Tarybos mažumos pateikti sprendimų projektai, neapsvarstyti Tarybos mažumos projektai turi būti įtraukiami į kito artimiausio Tarybos posėdžio darbotvarkę.
76. Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti Savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus, o sprendimo nepriėmimas ar delsimas nedelsiant jį priimti lemtų neigiamus padarinius Savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, mero sprendimu Tarybos posėdžio darbotvarkės projektas gali būti sudaromas ir paskelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje trumpesniais, negu nustatyta Reglamento 63 punkte, terminais, o apie Tarybos posėdžio laiką ir svarstyti parengtus bei Reglamento 62 punkte nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais visais šiais atvejais gali būti pranešama per trumpesnį, negu Reglamente nustatyta, terminą, bet ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki Tarybos posėdžio pradžios.
77. Tarybos įgaliojimų laikui iš mero, vicemero (-ų), Administracijos direktoriaus, Tarybos komitetų pirmininkų, Etikos komisijos pirmininko, Antikorupcijos komisijos pirmininko ir opozicijos lyderio Tarybos sprendimu sudaroma Savivaldybės kolegija (toliau – Kolegija).
78. Kolegijos darbo ir posėdžių organizavimo tvarka:
78.1. Kolegijos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktos Tarybos nariai. Iki naujos kadencijos Kolegijos sudarymo jos įgaliojimus laikinai vykdo meras;
78.2. Kolegijos narys savo statusą praranda, praradęs įgaliojimus (Tarybos nario, Administracijos direktoriaus);
78.3. Kolegija sprendimus priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja dauguma jos narių;
78.5. Kolegijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kai narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Kolegijos sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo;
78.6. priimtų Kolegijos sprendimų kopijas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas Administracijos Bendrojo priėmimo skyriaus darbuotojai įteikia arba išsiunčia rengėjų nurodytiems adresatams;
78.7. Kolegijos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus pasirašo to posėdžio pirmininkas – meras ar merą pavaduojantis mero paskirtas vicemeras, kai meras dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų arba mero įgaliojimai sustabdyti teismo nutartimi. Kai mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui arba išrinktas neprisiekęs meras netenka mandato ar mero rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais, Kolegijos posėdžių protokolus pasirašo Tarybos laikinai paskirtas narys.
78.8. posėdžio protokole nurodoma posėdžio vieta ir laikas, posėdžio eilės numeris, visų dalyvavusiųjų ir nedalyvavusiųjų posėdyje skaičius ir vardai bei pavardės, kviestųjų asmenų bei svečių vardai ir pavardės, posėdžio pirmininko vardas ir pavardė, posėdžio darbotvarkė, kiekvieno klausimo pranešėjo ir papildomo pranešėjo vardas, pavardė ir pareigos, diskusijose dalyvavusių asmenų vardai, pavardės ir pareigos, taip pat asmenų, pateikusių klausimus ar paklausimus (raštu ar žodžiu) pranešėjams ir papildomiems pranešėjams, vardai ir pavardės, priimti sprendimai ir balsavimo rezultatai;
78.9. už numatytų kviestųjų asmenų pakvietimą į Kolegijos posėdį, techninį dokumentų parengimą ir kokybę atsako Administracijos Bendrojo priėmimo skyriaus vedėjas;
80. Kolegija:
80.1. analizuoja Savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklą, teikia siūlymus Tarybai dėl šių padalinių veiklos gerinimo ir jų vadovų išklausymo;
80.4. svarsto klausimus dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;
80.5. susipažįsta su specialiųjų ir detaliųjų planų projektais, dėl jų gali teikti rekomendacijas merui;
80.6. svarsto Savivaldybės įstaigų metinių ataskaitų rinkinius ir Savivaldybės valdomų įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinius, metinius pranešimus ir (arba) veiklos ataskaitas;
80.9. svarsto ir teikia pasiūlymus Tarybai dėl to, kuriame Tarybos posėdyje bus organizuojama Tarybos mažumos valanda;
80.10. svarsto ir teikia pasiūlymus Tarybai dėl to, kuriame Tarybos posėdyje bus svarstoma Tarybos mažumos darbotvarkė;
80.11. svarsto ir teikia pasiūlymus Tarybai dėl Tarybos narių, deleguojamų į regiono plėtros tarybos kolegiją, Tarybos narių, valstybės tarnautojų ir ekspertų, deleguojamų į komisijas, kandidatūrų;
80.12. savo iniciatyva ar Tarybos narių iniciatyva svarsto ir teikia pasiūlymus dėl naujų Tarybos komitetų ar komisijų steigimo ir jų įgaliojimų, dėl esamų komitetų ar komisijų įgaliojimų pakeitimo (išskyrus Kontrolės komitetą, Etikos ir Antikorupcijos komisijas), dėl esamų komitetų ar komisijų narių skaičiaus pakeitimo, dėl konkrečių esamų komitetų ar komisijų narių pakeitimo, dėl rekomendacijų pateikimo keičiant komitetų ar komisijų pirmininkus ar pavaduotojus (išskyrus išimtis, nustatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme);
80.13. Kolegijos narių daugumos siūlymu svarsto ir teikia rekomendacijas Tarybai dėl pakartotinio svarstymo tų Tarybos sprendimų projektų, kuriems Taryba nepritarė. Šiuo atveju Kolegija gali rekomenduoti atitinkamam komitetui ar komitetams pakartotinai svarstyti atmestą Tarybos sprendimo projektą arba Kolegijos sprendimu yra paruošiamas atitinkamas Tarybos sprendimo projektas;
VII SKYRIUS
TARYBOS KOMITETAI IR KOMISIJOS
81. Tarybos komitetai sudaromi Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Tarybos sprendimai, mero potvarkiai.
82. Tarybos komitetai sprendimų projektus, kuriems pagal šį įstatymą būtina pateikti Administracijos išvadas, svarsto tik gavę šias išvadas.
83. Tarybos komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 Tarybos narių Tarybos sprendimu. Sudarant komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komiteto įgaliojimus, nustato Taryba. Komitetai:
83.1. pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Meras, Administracija, jos padaliniai, Savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos, Savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams;
83.2. savo iniciatyva arba Tarybos pavedimu pagal savo kompetenciją rengia Tarybos sprendimų projektus;
83.5. kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų, kaip vykdomi Tarybos sprendimai bei mero potvarkiai pagal komiteto kompetenciją;
83.6. nagrinėja gyventojų, juridinių asmenų ir visuomeninių organizacijų pasiūlymus bei skundus savo veiklos srityse ir, jei reikia, su atitinkamomis rekomendacijomis perduoda juos Tarybai arba persiunčia juos nagrinėti kompetentingoms institucijoms ar įstaigoms;
83.7. išklauso patariamojo balso teise galinčius posėdžiuose dalyvauti visuomenės atstovus – seniūnaičius, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguotus atstovus, valstybės tarnautojus ir kitus suinteresuotus asmenis;
83.10. posėdžiauja esant reikalui. Komiteto posėdis būtinai šaukiamas prieš paskelbtą Tarybos posėdį. Šiame komiteto posėdyje svarstomi Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimai pagal komiteto kompetenciją ir priimamos pastabos bei pasiūlymai dėl parengtų Tarybos sprendimų projektų. Komitetai gali posėdžiauti atskirai arba rengti jungtinį dviejų ar daugiau komitetų posėdį komitetų pirmininkų žodiniu sutarimu. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komiteto posėdis negali vykti komiteto nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, komiteto posėdis gali vykti nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu vyksiančio Tarybos komiteto posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytas Tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu priimant komiteto sprendimus, užtikrinamas komiteto nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Informacija apie komiteto posėdžio laiką, darbotvarkę ir svarstyti parengtus klausimus ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios pateikiama Savivaldybės interneto svetainėje. Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti Savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius Savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, mero sprendimu komitetų posėdžių darbotvarkės gali būti paskelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje ir apie komiteto posėdžio laiką ir jame svarstytinus klausimus visais šiais atvejais pranešama per trumpesnį, negu nustatyta šiame Reglamento punkte, terminą, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki komiteto posėdžio pradžios.
84. Tarybos komiteto, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininką ir jo pavaduotoją iš komiteto narių komiteto siūlymu skiria Taryba. Komiteto pirmininkas komiteto narių siūlymu komiteto, išskyrus Kontrolės komitetą, sprendimu nesuėjus terminui netenka savo įgaliojimų, jeigu neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
85. Tarybos privalomas sudaryti Kontrolės komitetas sudaromas iš vienodo visų Tarybos narių frakcijų, grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių deleguotų Tarybos narių skaičiaus. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius, pasikeitus Tarybos narių frakcijų ar grupių skaičiui. Jeigu visi Tarybos nariai sudaro Tarybos daugumą, Kontrolės komitetas, sudaromas iš Tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol Taryboje susidaro Tarybos opozicija.
86. Kontrolės komiteto pirmininką iš komiteto narių deleguoja Tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu Tarybos posėdžio pirmininkui. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją iš komiteto narių (Tarybos daugumos) skiria Taryba. Jeigu Tarybos opozicija per 2 mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos nedeleguoja Kontrolės komiteto pirmininko ar deleguoja Tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta Tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką skiria Taryba iš komiteto narių. Jeigu paskyrus Kontrolės komiteto pirmininką paaiškėja, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jis netenka įgaliojimų nesuėjus terminui komiteto narių siūlymu Tarybos sprendimu, o jeigu toks Kontrolės komiteto pirmininkas buvo deleguotas Tarybos opozicijos, – jį Tarybos opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio Tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame Tarybos posėdyje Tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Kontrolės komiteto pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito Tarybos nario arba deleguoja Tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo nesuėjus terminui ir naujo Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo priima Taryba. Jeigu Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, Kontrolės komiteto pirmininkas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka turi būti deleguotas arba paskirtas per 2 mėnesius nuo įgaliojimų nutrūkimo dienos.
87. Taryba Kontrolės komiteto veiklos programą patvirtina per vieną mėnesį nuo Kontrolės komiteto sudarymo, o kai Kontrolės komitetas sudarytas, – per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios.
88. Kontrolės komitetas:
88.1. siūlo Tarybai atleisti Savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
88.2. svarsto Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo. Savivaldybės kontrolierius plano projektą pateikia iki einamųjų metų spalio 20 d., o iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos komitetas grąžina šį plano projektą Savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;
88.3. įvertina Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus biudžeto asignavimus ir išvadą dėl jų teikia Tarybai;
88.4. svarsto Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinį, jų pagrindu rengia ir teikia Tarybai išvadas dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos;
88.5. svarsto Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atliktų auditų ataskaitas ir jų išvadų pagrindu rengia ir teikia Tarybai išvadas dėl Savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo;
88.6. siūlo Tarybai atlikti nepriklausomą Savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei Savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
88.7. periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos planas, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto atitikties, finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi pagal kompetenciją į merą ir (ar) į Tarybą dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos reikalavimų įvykdymo;
88.8. dirba pagal Tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito Tarybai, kuri dėl šios ataskaitos priima sprendimą;
89. Tarybos komitetų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Meras, Administracija, jos padaliniai, Savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos, kurių dalininkė ar savininkė yra Savivaldybė, ir Savivaldybės valdomos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.
90. Tarybos komitetų darbe patariamojo balso teise, iš anksto informavę (komiteto pirmininką ir (ar) Tarybos sekretorių) apie ketinimą dalyvauti posėdyje, gali dalyvauti jiems nepriklausantys Tarybos nariai, suinteresuoti asmenys. Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas jį nagrinėja uždarame posėdyje.
91. Tarybos komitetų posėdžių darbotvarkės ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki komiteto posėdžio pradžios skelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje. Apie komiteto posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki komiteto posėdžio pradžios elektroniniu paštu pranešama visiems komiteto nariams ir suinteresuotiems asmenims.
92. Tarybos komitetų posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Komitetų posėdžiai, siekiant veiklos viešumo ir skaidrumo, išskyrus uždarus posėdžius, transliuojami tiesiogiai ir komitetų posėdžių garso ir vaizdo įrašai Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami viešai Reglamento nustatyta tvarka Savivaldybės interneto svetainėje. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai neviešinami. Komiteto posėdžiai protokoluojami tik tuo atveju, jeigu garso ir (ar) vaizdo įrašas dėl techninių kliūčių nedaromas. Komitetų posėdžiams tokiu atveju gali sekretoriauti vienas iš komiteto narių arba Administracijos direktoriaus paskirtas už protokolus atsakingas tarnautojas arba Administracijos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
93. Tarybos komiteto pirmininkas turi teisę gauti komiteto įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar Savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar Savivaldybės valdomų įmonių.
94. Tarybos komiteto posėdis gali vykti nuotoliniu būdu arba daliai Tarybos narių fiziškai susirenkant į komiteto posėdį, o kitai Tarybos narių daliai dalyvaujant nuotoliniu būdu (toliau – mišrusis būdas). Sprendimą organizuoti posėdį nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu priima komiteto pirmininkas savo iniciatyva arba gavęs komiteto nario prašymą dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Apie priimtą sprendimą komiteto posėdį organizuoti nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta komiteto nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Mišriuoju būdu organizuojamame posėdyje kiti komiteto nariai ir kiti posėdžio dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į komiteto posėdžių salę. Komiteto posėdžiai nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu vykti negali, jeigu tam raštu prieštarauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių, išskyrus:
94.1. kai dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komiteto posėdžiai negali vykti Tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai;
95. Nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu vyksiančio Tarybos komiteto posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų Reglamente nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytas Tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu priimant komiteto sprendimus, turi būti užtikrinamas komiteto nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.
96. Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti Savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas nedelsiant jį priimti lemtų neigiamus padarinius Savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, mero sprendimu komitetų posėdžių darbotvarkės gali būti skelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje ir apie komiteto posėdžio laiką bei jame svarstytinus klausimus visais šiais atvejais pranešama per trumpesnį, negu nustatyta Reglamento 91 punkte, terminą, bet ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki komiteto posėdžio pradžios.
97. Tarybos sprendimu arba mero siūlymu, išskyrus Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, gali būti sudaromos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos.
99. Tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti Tarybos nariai, valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar Savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti Savivaldybės gyventojai.
100. Tarybos sudaromos komisijos pirmininku Tarybos sprendimu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje, Tarybos narys. Komisijos pirmininkas, išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką, komisijos narių siūlymu komisijos sprendimu nesuėjus terminui netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jeigu šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai.
101. Tarybos komisijos pirmininkas turi teisę gauti komisijos įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar Savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar Savivaldybės valdomų įmonių.
102. Tarybos komisijų darbe patariamojo balso teise, ne vėliau kaip likus 24 val. iki komisijos posėdžio informavę komisijos pirmininką, gali dalyvauti joms nepriklausantys Tarybos nariai, suinteresuoti asmenys.
103. Tarybos komisijų, išskyrus Etikos komisijos posėdžius, posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Komisijų posėdžiai, išskyrus Etikos komisijos ir komisijų uždarus posėdžius, transliuojami tiesiogiai ir komisijų posėdžių garso ir vaizdo įrašai Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir per tris darbo dienas nuo įvykusio posėdžio paskelbiami viešai Savivaldybės interneto svetainėje. Antikorupcijos komisijai šios dalies nuostatos taikomos, jeigu ji nenusprendžia kitaip. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai neviešinami.
104. Tarybos komisijos posėdis gali vykti nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu. Sprendimą organizuoti posėdį nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu priima komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba gavęs komisijos nario prašymą dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Apie priimtą sprendimą komisijos posėdį organizuoti nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta komisijos nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Mišriuoju būdu organizuojamame posėdyje kiti komisijos nariai ir kiti posėdžio dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į komisijos posėdžių salę. Komisijos posėdžiai nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu vykti negali, jeigu tam raštu prieštarauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, išskyrus:
104.1. kai dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komisijos posėdžiai negali vykti Tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai;
105. Nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu vyksiančio Tarybos komisijos posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas Tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu priimant komisijos sprendimus, turi būti užtikrinamas komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.
106. Tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra Tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą ir už darbą Tarybos sudaromose komisijose jiems apmokant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
107. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją. Ši komisija sudaroma laikantis proporcinio Tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijos sudėtis, išlaikant proporcinio Tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo. Etikos komisijos pirmininką iš šios komisijų narių – Tarybos narių – deleguoja Tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu Tarybos posėdžio pirmininkui. Šios komisijos pirmininko pavaduotoją komisijos narių siūlymu iš šios komisijos narių – Tarybos narių daugumos – skiria Taryba. Jeigu Tarybos opozicija per 2 mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos nedeleguoja Etikos komisijos pirmininko arba deleguoja Tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta Tarybos opozicija, Etikos komisijos pirmininką Taryba komisijos narių siūlymu skiria iš šios komisijos narių – Tarybos narių mažumos. Jeigu visi Tarybos nariai sudaro Tarybos daugumą, Etikos komisija, sudaryta iš Tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol Taryboje susidaro Tarybos mažuma ar Tarybos opozicija. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka mero paskirtas valstybės tarnautojas, ši funkcija įrašoma į jo pareigybės aprašymą.
108. Jeigu Etikos komisijos pirmininkas neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jis netenka įgaliojimų nesuėjus terminui komisijos narių siūlymu Tarybos sprendimu, o jeigu Etikos komisijos pirmininkas buvo deleguotas Tarybos opozicijos, – jį Tarybos opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio Tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame Tarybos posėdyje Tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Etikos komisijos pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito Tarybos nario ar deleguoja Tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Etikos komisijos pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo komisijos pirmininko skyrimo komisijos narių siūlymu priima Taryba.
109. Etikos komisija:
109.1. prižiūri, kaip meras ir Tarybos nariai laikosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;
109.2. analizuoja Tarybos narių nedalyvavimo Tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose ir šio įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;
109.3. tiria ir priima sprendimus dėl mero ir Tarybos narių veiklos atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių mero ir Tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;
109.4. nagrinėja Savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl mero ir Tarybos narių veiklos skaidrumo;
109.5. analizuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų mero pareigų nevykdymo priežastis;
109.6. teikia Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą priimti sprendimą dėl Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo, jeigu šis Tarybos narys yra praleidęs iš eilės 3 Tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties;
109.7. Tarybos narių, mero ir savo iniciatyva teikia Tarybos nariams rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo;
110. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Antikorupcijos komisiją. Ši komisija sudaroma laikantis proporcinio Tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijos sudėtis, išlaikant proporcinio Tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo. Antikorupcijos komisijos pirmininką iš šios komisijos narių deleguoja Tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu Tarybos posėdžio pirmininkui. Šios komisijos pirmininko pavaduotoją komisijos narių siūlymu iš šios komisijos narių – Tarybos narių daugumos – skiria Taryba. Jeigu Tarybos opozicija per 2 mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos nedeleguoja Antikorupcijos komisijos pirmininko arba deleguoja Tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta Tarybos opozicija, Antikorupcijos komisijos pirmininką Taryba komisijos narių siūlymu skiria iš šios komisijos narių – Tarybos narių mažumos. Jeigu visi Tarybos nariai sudaro Tarybos daugumą, Antikorupcijos komisija, sudaryta iš Tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol Taryboje susidaro Tarybos mažuma ar Tarybos opozicija. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka mero paskirtas valstybės tarnautojas, ši funkcija įrašoma į jo pareigybės aprašymą.
111. Jeigu Antikorupcijos komisijos pirmininkas neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, netenka įgaliojimų nesuėjus terminui komisijos narių siūlymu Tarybos sprendimu, o jeigu Antikorupcijos komisijos pirmininkas buvo deleguotas Tarybos opozicijos, – jį Tarybos opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio Tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame Tarybos posėdyje Tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Antikorupcijos komisijos pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito komisijos pirmininko ar deleguoja Tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Antikorupcijos komisijos pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo komisijos pirmininko skyrimo komisijos narių siūlymu priima Taryba.
112. Antikorupcijos komisija:
112.1. Tarybos ar mero iniciatyva Tarybos sprendimu ar mero potvarkiu dėl teisės aktų projektų vertinimo dalyvauja atliekant Savivaldybės institucijų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą;
112.2. dalyvauja rengiant Savivaldybės korupcijos prevencijos veiksmų planą ir teikia išvadas merui ir Tarybai dėl šio veiksmų plano ir jo įgyvendinimo;
112.3. nagrinėja Savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl kovos su korupcija priemonių vykdymo;
112.4. informuoja visuomenę apie savo veiklą, vykdomas korupcijos prevencijos priemones Savivaldybėje, taip pat apie kovos su korupcija rezultatus;
112.5. korupcijos prevencijos tikslais analizuoja Administracijos, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra Savivaldybė, ir Savivaldybės valdomų įmonių atliktus viešuosius pirkimus ir apie galimus korupcijos atvejus informuoja merą, Tarybą, kompetentingas institucijas ar įstaigas. Antikorupcijos komisijos pirmininkas ir nariai turi teisę susipažinti su visa analizuojamų viešųjų pirkimų informacija;
VIII SKYRIUS
TARYBOS NARIŲ IR MERO ATSISKAITYMAS GYVENTOJAMS
113. Tarybos nariai, meras už savo veiklą atsako ir atsiskaito Savivaldybės bendruomenei. Savivaldybės veiklos ataskaita turi būti paskelbta laikantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 62 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
114. Meras tiesiogiai gyventojams turi atsiskaityti visose Savivaldybės seniūnijose bei sutrumpintą ataskaitą pateikti Savivaldybės interneto svetainėje ir Savivaldybės socialiniuose tinkluose.
115. Tarybos narys privalo ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams. Taryba turi patvirtinti grafikus, kuriuose būtų numatyta, kokiose vietose, kada Tarybos nariai atsiskaito gyventojams, taip pat grafikus, kuriuose būtų numatyta, kokiose vietose, kada, kokiomis valandomis Tarybos nariai priima gyventojus.
116. Pagal Tarybos patvirtintus grafikus nuolat organizuojami Tarybos narių susitikimai su gyventojais, kuriuose Tarybos nariai privalo atsiskaityti už savo veiklą Taryboje. Tarybos nariai su gyventojais gali susitikti seniūnijose, gyvenamosiose vietovėse ir kitose gyventojams patogiose vietose. Susitikimų vietas seniūnijose Tarybos narys derina su atitinkamos seniūnijos seniūnu. Taryba, tvirtindama Tarybos narių susitikimų su gyventojais grafikus, turi atsižvelgti, kad su gyventojais vienodomis sąlygomis galėtų susitikti visi Tarybos nariai.
117. Kiekvienas Tarybos narys gali organizuoti susitikimus su gyventojais savarankiškai, neatsižvelgdamas į Tarybos patvirtintuose grafikuose numatytas datas bei vietas; rengti šiuos susitikimus Administracija nėra įpareigota. Informaciją gyventojams apie Tarybos patvirtintus grafikus, susitikimų laiką bei vietą Administracija kiekvieno mėnesio pirmąją darbo dieną turi paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje, socialiniame tinkle ir Savivaldybės padalinių informacinėse lentose. Tarybos narys, pageidaujantis gyventojų priėmimą organizuoti Savivaldybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje, Savivaldybės valdomoje įmonėje, jo laiką, konkrečią vietą derina su atitinkamu įstaigos ar įmonės vadovu ar jį pavaduojančiu asmeniu. Organizuojant šiame Reglamento punkte numatytus priėmimus privaloma atsižvelgti į įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, kuriais tokie priėmimai yra draudžiami ar ribojami.
Savivaldybės nuolatinių gyventojų priėmimą vienu metu gali vykdyti keli Tarybos nariai.
118. Savivaldybės nuolatinių gyventojų priėmimą kiekvienas Tarybos narys vykdo ir už jį atsiskaito savarankiškai. Kiekvienas Tarybos narys, priimdamas Savivaldybės nuolatinius gyventojus, pats rūpinasi priėmimo techniniu-materialiniu aprūpinimu.
119. Tarybos narys, pageidaujantis gyventojų priėmimą organizuoti Savivaldybės administracijos patalpose, jo laiką, konkrečią vietą derina su Administracijos direktoriumi, o jeigu jis nepaskirtas ar negali vykdyti savo pareigų – su jį pavaduojančiu asmeniu ar mero pareigas laikinai einančio Tarybos nario paskirtu Administracijos valstybės tarnautoju.
IX SKYRIUS
BENDRAVIMO SU GYVENTOJAIS FORMOS IR BŪDAI
120. Siekdama garantuoti vietos savivaldos principų ir teisių įgyvendinimą bendruomenės interesais, Taryba naudoja šias pagrindines bendravimo su gyventojais formas ir būdus:
120.2. Tarybos sprendimų projektai skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje; Tarybai nusprendus, bet kuris Tarybos sprendimo projektas gali būti pateikiamas visuomenei viešai svarstyti Savivaldybės interneto svetainėje (konsultavimosi su visuomene skiltyje). Gyventojai atsiliepimus bei pastabas dėl parengtų projektų gali pateikti sprendimų projektų rengėjams;
120.4. gyventojai gali dalyvauti svarstant biudžeto projektą, pateikdami pastabas ir pasiūlymus Administracijos direktoriui raštu;
120.7. meras, vicemeras, Savivaldybės kontrolierius, Tarybos nariai ir Administracijos direktorius priima gyventojus asmeniniais klausimais;
121. Peticijos, pateiktos Savivaldybės institucijoms – Tarybai bei Administracijos direktoriui, nagrinėjamos Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
122. Savivaldybės peticijų komisija, išnagrinėjusi peticiją, vadovaudamasi Peticijų komisijos nuostatais, artimiausiame Tarybos posėdyje teikia Tarybai išvadas dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo.
123. Dokumentų valdymą, susijusį su gyventojų priėmimu, ir gyventojų prašymus tvarko Administracijos Bendrasis priėmimo skyrius.
124. Asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami vadovaujantis Administracijos direktoriaus patvirtintomis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kelmės rajono savivaldybės administracijoje taisyklėmis. Už gyventojų prašymų, skundų ir pasiūlymų (toliau – prašymai) nagrinėjimą atsako meras.
125. Tarybos nariai jų vardu gautus rinkėjų prašymus registruoja Administracijos Bendrojo priėmimo skyriuje, nagrinėja patys arba siunčia juos nagrinėti atitinkamai institucijai ar darbuotojui, prašydami atsakyti pareiškėjui bei kopiją pateikti Tarybos nariui. Apie prašymų nagrinėjimo rezultatus pareiškėją Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais informuoja pats Tarybos narys arba Tarybos nario paprašyta prašymą nagrinėjusi atitinkama institucija, darbuotojas. Sprendimui priimti reikalingą informaciją iš savo institucijos padalinių, pavaldžių institucijų, prireikus – ir iš kitų institucijų, gauna pats prašymą nagrinėjantis Tarybos narys arba darbuotojas, neįpareigodamas to atlikti asmens, kuris kreipiasi.
X SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS VYKDOMOJI INSTITUCIJA
127. Išrinktas meras įgyja įgaliojimus ir pradeda eiti mero pareigas po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka. Meras tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Tarybos, savo sprendimų įgyvendinimą Savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.
128. Per 3 mėnesius nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos meras paskiria Administracijos direktorių, vicemerą. Jeigu Administracijos direktoriaus, vicemero įgaliojimai nutrūksta, per 2 mėnesius nuo įgaliojimų nutrūkimo dienos meras paskiria naują Administracijos direktorių, vicemerą.
129. Draudžiama merą persekioti už pareikštą nuomonę Tarybos ar jos komitetų, komisijų, Kolegijos posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir (ar) tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą meras atsako įstatymų nustatyta tvarka.
130. Meras užtikrina, kad:
130.1. Savivaldybei būtų tinkamai atstovaujama regiono plėtros tarybos kolegijoje ir šios kolegijos priimti sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami Savivaldybėje;
130.2. laiku ir tinkamai būtų rengiami Savivaldybės teritorijos raidos analizės ir ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai, užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė;
130.3. būtų sudarytos tinkamos vietos gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius Savivaldybės reikalus sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnyje;
132. Meras negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
133. Atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms apmokėti skirto mero fondo dydis nustatomas nedidinant bendrų Savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų ir priklauso nuo Tarybos narių Savivaldybėje skaičiaus – iki vieno VMDU dydžio sumos.
134. Mero priesaika:
134.1. Nustatomas toks išrinkto mero priesaikos tekstas:
134.3. mero priesaikos priėmimo tvarkai mutatis mutandis taikomos normos, nustatančios Tarybos nario priesaikos priėmimo tvarką;
134.4. meras, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu netenka mero mandato. Šis Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui;
136. Meras:
136.1. sudaro ir teikia Tarybai Savivaldybės biudžeto projektą, biudžeto tikslinimą ir Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį;
136.2. iki kiekvienų einamųjų metų birželio 15 dienos Tarybai raštu atsiskaito, kaip įgyvendinami įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Tarybos sprendimai, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai;
136.3. administruoja Savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja Savivaldybės biudžeto vykdymą, administruoja Savivaldybės turtą;
136.4. sudaro Tarybos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia Tarybos sprendimų projektus, šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;
136.6. teikia Tarybai tvirtinti Savivaldybės biudžetinių įstaigų nuostatus ir darbo užmokesčio fondą bei didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių biudžetinėje įstaigoje;
136.7. priima į pareigas ir atleidžia iš jų Savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė) vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su Savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
136.8. kontroliuoja ir prižiūri Savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir Tarybos sprendimus;
136.9. koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir Tarybos sprendimus priskirtas Savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas;
136.10. organizuoja Savivaldybės strateginio planavimo procesą, atsako už patvirtintų Savivaldybės planavimo dokumentų ir jų įgyvendinimo ataskaitų viešinimą;
136.11. teikia tvirtinti Tarybai Savivaldybės bendrąjį planą ar Savivaldybės dalių bendruosius planus;
136.12. tvirtina detaliuosius planus ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus;
136.14. tvirtina gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (kai jos sudaromos);
136.15. atkuria Savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teises religinėms bendruomenėms ir bendrijoms;
136.16. atstovauja pats arba mero potvarkiu įgalioja kitus asmenis atstovauti Savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
136.18. gavęs Tarybos pritarimą, sudaro Savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis ar užsienio institucijomis sutartis;
136.19. pagal Tarybos nustatytą tvarką atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms apmokėti gali naudoti mero fondo lėšų ir atsiskaito už jų naudojimą;
136.21. teikia Tarybai siūlymus dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;
136.22. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;
136.23. suteikia Administracijos direktoriui, Savivaldybės kontrolieriui, kai Savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotojui, vicemerui atostogas, siunčia Administracijos direktorių, Savivaldybės kontrolierių, kai Savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotoją, vicemerą į komandiruotes;
136.25. teikdamas sprendimo projektą, gali siūlyti Tarybai pavesti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atlikti veiklos plane nenumatytą Savivaldybės administravimo subjektų ar Savivaldybės valdomų įmonių atitikties, finansinį ir veiklos auditą, priima Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto atitikties, finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą Tarybos komitetų ir Tarybos posėdžiuose;
136.26. savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš Tarybos narių šių sutikimu, Administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų Savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų;
137. Meras turi nuolat bendrauti su Savivaldybės nuolatiniais gyventojais. Meras Reglamento 114 punkte nustatyta tvarka atsiskaito Savivaldybės bendruomenei už savo veiklą. Ši informacija apie mero veiklos rezultatus įtraukiama į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 62 straipsnyje nurodytą Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį.
138. Meras turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas motyvuotai grąžinti Tarybos priimtus teisės aktus Tarybai pakartotinai svarstyti.
139. Meras, motyvuotai grąžinęs Tarybai jos priimtą teisės aktą pakartotinai svarstyti, šaukia Tarybos posėdį Reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka.
140. Mero motyvuotai grąžintą teisės aktą Taryba pakartotinai svarsto iš naujo arba priima sprendimą laikyti jį nepriimtą.
141. Grąžinto teisės akto priėmimo metu balsuojama, ar priimti teisės aktą su mero teikiamomis pataisomis, ar be pakeitimų. Pakartotinai Tarybos apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu su mero teikiamomis pataisomis, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Pakartotinai Tarybos apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu be mero teikiamų pataisų, jeigu už jį balsavo daugiau kaip 1/2 visų Tarybos narių.
142. Mero teisės:
142.1. merui netaikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, kiek tai nenustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje, žalos atlyginimą ir darbuotojų saugą ir sveikatą;
142.2. meras turi teisę į 22 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Merui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. Merui kasmetinės, nemokamos ir tikslinės atostogos suteikiamos mero potvarkiu. Atostogų suteikimą merui sprendžia pats meras. Atostogų metu meras neatlieka mero pareigų. Mero ir vicemero atostogų laikotarpiai negali sutapti;
142.3. vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, merui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos;
142.4. meras turi teisę į Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus, ir į lengvatas neįgaliems darbuotojams;
142.5. meras į komandiruotes Lietuvoje ir užsienyje vyksta mero potvarkiu. Mero komandiruotės išlaidos apmokamos pagal Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Komandiruotės pradžia, pabaiga ir komandiruotės vieta skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje, mero darbotvarkėje;
142.6. meras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie mero prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Mero visuomeniniu konsultantu gali būti pilnametis asmuo. Mero visuomeniniu konsultantu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat jeigu jis yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą, informacija apie asmenį, mero paskirtą jo visuomeniniu konsultantu (asmens vardas, pavardė, paskyrimo data), nedelsiant paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje ir joje skelbiama tol, kol asmuo eina mero visuomeninio konsultanto pareigas;
142.7. pasibaigus mero įgaliojimų laikui, jeigu jis neišrenkamas meru dar vienai kadencijai, arba mero įgaliojimams nutrūkus nesuėjus terminui (išskyrus atvejus, kai meras savo įgaliojimų netenka Tarybos sprendimu pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnį), buvęs meras turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo meru eitas valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas), o kai tokios galimybės nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas). Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras turi teisę grįžti į iki išrinkimo meru eitas pareigas, jeigu jis ėjo šias pareigas Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės valdomoje įmonėje. Jeigu iki išrinkimo meru šis asmuo ėjo pareigas Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės valdomoje įmonėje, kurioms buvo nustatyta kadencija, kai yra tokia galimybė, jis turi teisę grįžti į šias pareigas likusiam kadencijos laikui. Jeigu šis asmuo iki išrinkimo meru tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnių valstybės tarnautojo pareigų arba kitų pareigų Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės valdomoje įmonėje, jam išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ši išmoka išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šis asmuo mero pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jam išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
143. Merą pavaduoja mero paskirtas vicemeras, kai:
143.1. meras dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų;
144. Merą pavaduojantis vicemeras vykdo visus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 12, 13, 15, 19, 20 ir 21 punktuose. Vicemerui pavaduojant merą, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 12, 13 ir 15 punktuose nustatytus mero įgaliojimus vykdo Taryba, o įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nustatytus mero įgaliojimus – laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys.
145. Mero pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas Tarybos narys, kai:
146. Mero pareigas laikinai einantis Tarybos paskirtas Tarybos narys vykdo visus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 12, 13, 15, 20 ir 21 punktuose. Šiuo atveju mero įgaliojimus, nustatytus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 12, 13 ir 15 punktuose, vykdo Taryba.
147. Savivaldybės tarybos paskirtam Tarybos nariui laikinai einant mero pareigas, jo kaip Tarybos nario teisės ir pareigos laikinai sustabdomos, jis negali balsuoti Tarybos posėdžiuose, taip pat negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Mero pareigas laikinai einančio Tarybos nario darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina Taryba.
148. Tuo atveju, kai Tarybos paskirtas Tarybos narys pavaduoja merą Reglamento 143.1. ir 143.2. punktuose nustatytais atvejais, jo, kaip Tarybos nario, įgaliojimai nestabdomi, toks Tarybos narys balsuoja Tarybos posėdžiuose, gauna atlygį už darbą atliekant Tarybos nario pareigas ir jam netaikomi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai.
149. Mero įgaliojimai gali būti sustabdomi teismo nutartimi. Mero įgaliojimus sustabdžius teismo nutartimi, įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu merui mokamas 0,5 VMDU dydžio atlyginimas.
150. Mero įgaliojimai taip pat gali būti sustabdomi Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytu pagrindu.
151. Vicemeras:
151.1. meras savo įgaliojimų laikui skiria vieną vicemerą. Vicemeras yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Vicemeras atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus;
151.3. Tarybos posėdžio metu, svarstant kandidatą į vicemero poziciją, jį pradžioje pristato meras, vėliau atsako į Tarybos narių klausimus;
151.4. vėliau Tarybos nariams prisistato kandidatas į vicemero poziciją, vėliau atsako į Tarybos narių klausimus;
151.5. jeigu Taryba du kartus iš eilės nepritaria teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas, meras turi teisę savo sprendimu Tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru;
151.6. jeigu meras, Tarybai pirmą kartą nepritarus jo teiktai kandidatūrai, teikė kito asmens kandidatūrą į vicemero pareigas, meras turi teisę savo sprendimu vicemeru paskirti pasirinktinai vieną iš Tarybai teiktų kandidatų į vicemero pareigas;
XI SKYRIUS
ADMINISTRACIJA IR SENIŪNIJOS
152. Administracija yra Savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir Savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (Administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių mero teikimu tvirtina ir keičia Taryba, o pareigybes tvirtina Administracijos direktorius. Administracijos įgaliojimai nėra susiję su Tarybos ir mero įgaliojimų pabaiga. Administracija turi herbinį antspaudą ir sąskaitų bankuose.
153. Tarybos posėdžius, komitetus, merą, kiek mero veikla susijusi su Tarybos posėdžiais, aptarnauja, yra atsakingi už šių posėdžių protokolų rašymą, jų kokybę, autentiškumą, protokolų saugojimą, protokolų viešinimą pagal šio Reglamento ir kitų teisės aktų reikalavimus, protokolų nuorašų išdavimą, taip pat Tarybos sprendimų projektus rengia, nagrinėja ir išvadas dėl Tarybos sprendimų projektų rengia (arba nurodo, kad dėl atskiro aspekto (aspektų) pastabų neturima ar jos neteikiamos) Tarybos posėdžių sekretorius (-iai). Padėti jam (jiems) atlikti priskirtas funkcijas jis (jie) gali pasitelkti Administraciją. Rengiant sprendimo projekto išvadą, Tarybos posėdžių
sekretorius (-iai) teikia pastabas dėl numatomo sprendimo projekto tikslo, numatomų priemonių, galimų pasekmių, sprendimo projekto technikos, kitų svarbių aspektų. Pastabos, užregistravus naujai parengtą sprendimo projektą dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“, įrašomos į sukurtos dokumento kortelės pastabų skiltį, informacija pasirinktu būdu pateikiama projekto rengėjams ir komitetų posėdžiuose.
154. Administracija:
154.1. Savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja Savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;
154.2. įgyvendina įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius Tarybos sprendimų;
154.3. įstatymų nustatyta tvarka organizuoja Savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja Savivaldybės turto valdymą ir naudojimą;
154.5. rengia Administracijos direktoriaus įsakymų projektus, Savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus;
154.6. dėl Tarybos sprendimo projekto, išskyrus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytus spendimų projektus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo registravimo dienos pateikia išvadas. Jeigu Tarybos sprendimo projektas didelės apimties, Administracijos direktoriaus įsakymu išvadų pateikimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų;
155. Administracijos direktorius vadovauja Administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai merui atsako už įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Tarybos, mero sprendimų įgyvendinimą Savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.
156. Administracijos direktorių skiria ir atleidžia meras. Administracijos direktorius skiriamas mero įgaliojimų laikui. Administracijos direktorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.
157. Asmuo, skiriamas į Administracijos direktoriaus pareigas, turi atitikti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taikomus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
158. Tol, kol Administracijos direktorius nepaskirtas, Administracijos direktoriaus pareigas gali eiti mero ar merą pavaduojančio vicemero ar mero pareigas laikinai einančio Tarybos nario paskirtas Administracijos valstybės tarnautojas.
159. Nutrūkus Administracijos direktorių į pareigas paskyrusio mero įgaliojimams arba jeigu Administracijos direktorius atsistatydina ar atleidžiamas iš šių pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius nusižengimus, Administracijos direktorius turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo Administracijos direktoriumi eitas valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ir Savivaldybės kontrolieriaus, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas), o kai tokios galimybės nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. Administracijos direktorius turi teisę grįžti į iki paskyrimo Administracijos direktoriumi eitas pareigas, jeigu jis ėjo šias pareigas Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės valdomoje įmonėje. Jeigu iki paskyrimo Administracijos direktoriumi šis asmuo ėjo pareigas Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės valdomoje įmonėje, kurioms buvo nustatyta kadencija, kai yra tokia galimybė, jis turi teisę grįžti į šias pareigas likusiam kadencijos laikui. Jeigu šis asmuo iki paskyrimo Administracijos direktoriumi tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnių valstybės tarnautojo pareigų arba kitų pareigų Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės valdomoje įmonėje, išmokos jam mokamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
160. Administracijos direktorius:
160.2. organizuoja Administracijos darbą, tvirtina Administracijos struktūrinių padalinių ir Administracijos filialų – seniūnijų – veiklos nuostatus, tvirtina Administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą Administracijoje;
160.3. įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, atlieka kitas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir mero jam priskirtas personalo valdymo funkcijas;
160.5. įstatymų nustatytais atvejais organizuoja Savivaldybės bendrojo plano arba Savivaldybės dalių bendrųjų planų, detaliųjų planų ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
160.6. teikia merui tvirtinti gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas;
160.7. išduoda leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose, tvirtina žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių planus teisės aktų nustatyta tvarka;
160.8. suteikia patalpas Lietuvos Respublikos Seimo nariams pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą;
160.9. karo komendanto prašymu teikia jam dokumentus ir informaciją, būtiną pasirengti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatytoms karo komendanto funkcijoms atlikti ir jas atliekant;
161. Kai Savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, Administracijos direktoriaus įgaliojimų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka.
162. Jeigu Savivaldybėje steigiama seniūnija – biudžetinė įstaiga, priimdama sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo, Taryba privalo įvertinti:
162.1. Savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos rekomendaciją dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo tikslingumo, įvertinus seniūnijos teikiamų ar numatomų teikti viešųjų paslaugų kiekį, mastą ir kokybę, kiek bus tenkinami gyvenamųjų vietovių bendruomenių viešieji interesai;
XII SKYRIUS
ATSTOVAVIMAS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ BENDRUOMENĖMS
166. Seniūnaitijos sudaromos iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamųjų vietovių, vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamosios vietovės dalių). Sudarant seniūnaitijas, seniūnaitijos gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius – ne didesnis kaip 500 gyventojų. Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (seniūnaitijų sudarymo projektą) tvirtina meras Administracijos direktoriaus teikimu.
167. Seniūnaitijų gyventojai, turintys teisę rinkti Savivaldybės tarybą, šio įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Seniūnaitis renkamas 4 metams, bet ne ilgiau negu iki išrinkus Tarybą surengtuose seniūnaičių rinkimuose bus išrinktas seniūnaitis, išskyrus atvejį, jeigu seniūnaitis išrenkamas naujuose seniūnaičio rinkimuose likus ne daugiau kaip metams iki Tarybos rinkimų, artimiausiuose seniūnaičių rinkimuose toje seniūnaitijoje seniūnaitis nerenkamas ir tokio seniūnaičio kadencija trunka iki kitų seniūnaičių rinkimų, tai yra ilgiau negu 4 metus. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais.
168. Seniūnaičių rinkimai organizuojami ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai į pirmąjį Tarybos posėdį susirenka ir prisiekia išrinktos Tarybos nariai. Seniūnaičių rinkimų datą skelbia meras arba mero pavedimu – seniūnas. Seniūnaičių rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos. Seniūnaičių rinkimų data, rinkimų būdas (-ai) ir kita aktuali informacija apie seniūnaičių rinkimus skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje, viešai Savivaldybės ir seniūnijos patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir vietinėse ar regioninėse visuomenės informavimo priemonėse.
169. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai, bendruomeninės organizacijos.
170. Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius.
171. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris:
171.1. įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
172. Seniūnaičiu negali būti renkamas Tarybos narys, Administracijos direktorius, vicemeras (-ai), Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, Administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
173. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.
174. Seniūnaičiai renkami Tarybos nustatyta tvarka organizuojant gyventojų susirinkimą arba gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis Savivaldybės interneto svetainėje. Išrinktu seniūnaičiu laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas.
175. Seniūnaičių rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 5 procentai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Neįvykus rinkimams, pakartotiniai rinkimai organizuojami ne vėliau kaip po 2 mėnesių. Pakartotiniams rinkimams netaikomas šioje dalyje nustatytas reikalavimas dėl rinkimuose dalyvaujančių gyventojų skaičiaus.
176. Išrinktam seniūnaičiui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po rinkimų įteikiamas mero nustatytos formos seniūnaičio pažymėjimas, kuriame įrašomi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 12 dalyje nurodyti duomenys.
177. Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų, negali atlikti pareigų dėl neįgalumo ar netekto darbingumo arba miršta, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai.
178. Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatyta Tarybos patvirtintame Išmokų, skiriamų seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, dydžio nustatymo ir tvarkos apraše.
179. Išrinktiems seniūnaičiams per 3 mėnesius nuo jų išrinkimo dienos mero nustatyta tvarka organizuojami mokymai, skirti kompetencijoms, būtinoms tinkamai atlikti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytas seniūnaičių funkcijas, įgyti.
180. Seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, Savivaldybės institucijose ir Savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose, turi teises ir pareigas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 39 straipsnyje.
182. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas.
183. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
184. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole.
185. Seniūnaičių sueigos sprendimai įvertinami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas atliekamas šia tvarka: seniūnaičių sueigos pirmininkas parengia su inicijuojamu klausimu susijusią medžiagą ir kartu su seniūnaičių sueigos sprendimu ją pateikia merui. Meras paveda Administracijos direktoriui išnagrinėti pateiktą medžiagą ir pagal kompetenciją priimti sprendimą arba parengti motyvuotą Tarybos sprendimo projektą dėl pritarimo (ar nepritarimo) sueigos sprendimui. Tokie sprendimų projektai teikiami svarstyti artimiausiame Tarybos posėdyje bendra tvarka.
186. Sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu, atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti Tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į Tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga Savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo, teikiami pasiūlymai Administracijos direktoriui ir merui.
187. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų skaičius, jų delegavimo į išplėstines seniūnaičių sueigas ir prireikus jų rotavimo ar atšaukimo tvarka, taip pat išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka nustatomi Tarybos sprendimu tvirtinamuose išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatuose.
188. Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.
191. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai įvertinami artimiausiame Tarybos posėdyje nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas atliekamas šia tvarka: seniūnaičių sueigos pirmininkas parengia su inicijuojamu klausimu susijusią medžiagą ir kartu su išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimu ją pateikia merui. Meras paveda Administracijos direktoriui išnagrinėti pateiktą medžiagą ir pagal kompetenciją priimti sprendimą arba parengti motyvuotą Tarybos sprendimo projektą dėl pritarimo (ar nepritarimo) sueigos sprendimui. Tokie sprendimų projektai teikiami svarstyti artimiausiame Tarybos posėdyje bendra tvarka.
XIII SKYRIUS
VIETOS GYVENTOJŲ DALYVAVIMAS TVARKANT SAVIVALDYBĖS REIKALUS
192. Savivaldybė sudaro sąlygas vietos gyventojams dalyvauti tvarkant Savivaldybės reikalus:
193. Informacija skelbiama taip, kad visi vietos gyventojai turėtų galimybę ją gauti Savivaldybės arba savo iniciatyva. Gyventojų grupės, kurias gali tiesiogiai paveikti ar paveiks Savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, turi būti informuojamos Savivaldybės iniciatyva.
194. Informacija skelbiama ne mažiau kaip dviem būdais, iš kurių vienas – informacijos skelbimas Savivaldybės interneto svetainėje; kiti informacijos skelbimo būdai parenkami atsižvelgiant į informacijos gavėjų skaičių, jų gyvenamąją vietą ar interesų grupę (-es).
195. Informacijos tekstas formuluojamas taip, kad informacija būtų suvokiama ir asmenims, neturintiems atitinkamos srities specialiųjų žinių, ir pateikiamas taip, kad būtų prieinamas neįgaliesiems; jeigu informacija teikiama teisės akto ar kito informacijos šaltinio pagrindu, pateikiama interneto nuoroda į šį teisės aktą ar informacijos šaltinį arba nurodomas teisės akto pavadinimas, jo data ir numeris ar informacijos šaltinis.
196. Informuojant nurodomi Savivaldybės asmenų aptarnavimo padalinio kontaktiniai duomenys ar asmens, kuris gali pateikti papildomos informacijos, kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas).
197. Informuojant apie numatomą konsultaciją, nurodoma konsultacijai teikiamo klausimo esmė, konsultaciją atliksiantis Savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), siūlomas klausimo sprendimas, galimos teigiamos ir neigiamos sprendimo pasekmės, taip pat numatomos konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė.
198. Informuojant apie konsultacijų rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę), nurodoma konsultacijai teikto klausimo esmė, konsultaciją atlikęs Savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), įvykusios konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė, konsultacijoje dalyvavusių gyventojų skaičius, šių gyventojų nuomonių pasiskirstymas arba pateiktų nuomonių apibendrinimas. Informacija apie konsultacijų rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę) pateikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po konsultacijos.
200. Konsultuojantis su vietos gyventojais, konsultuojamasi su tomis vietos gyventojų grupėmis, kurias tiesiogiai paveiks ar gali paveikti Savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, tačiau sudarant galimybę ir kitiems vietos gyventojams pateikti nuomonę.
201. Konsultacijos forma, laikas, vieta ir trukmė parenkami tokie, kad visų suinteresuotų vietos gyventojų dalyvavimas konsultacijoje būtų objektyviai įmanomas.
202. Vietos gyventojų nuomonė, pateikta per konsultacijas, turi būti atitinkamo Savivaldybės administravimo subjekto vertinama priimant sprendimą dėl konsultacijai teikto klausimo; Savivaldybės administravimo subjekto sprendimas, priimtas įvertinus konsultacijų rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę), ir tokio sprendimo priėmimo motyvai turi būti paskelbti laikantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 43 straipsnio 1–4 ir 7 punktuose nustatytų reikalavimų;
203. Vietos gyventojų asmens duomenys tvarkomi tik tuo atveju, kai būtina užtikrinti grįžtamąjį ryšį (informacijos apie konsultacijų rezultatus pateikimą) su konkrečiu gyventoju (išskyrus atvejus, kai organizuojama vietos gyventojų apklausa). Tokiu atveju tvarkomi šie asmens duomenys: asmens vardas, pavardė ir paties gyventojo nurodyti jo kontaktiniai duomenys. Konsultuojantis su vietos gyventojais, jų asmens duomenys negali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais.
204. Konsultacijų su vietos gyventojais formą, vietą, laiką, trukmę pasiūlo konsultacijas inicijuojantys subjektai.
205. Konsultacijų su vietos gyventojais formos yra šios:
206. Apklausos rezultatai sprendimą priimančiam Savivaldybės administravimo subjektui yra patariamojo pobūdžio.
207. Dalyvavimas apklausoje yra laisvas ir grindžiamas visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti nuomonę.
208. Apklausą inicijuoti ir joje dalyvauti gali asmenys, kuriems apklausos dieną yra sukakę 18 metų ir kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Savivaldybės teritorijoje arba kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Savivaldybėje. Šiam reikalavimui užtikrinti tvarkomi šie asmens duomenys: asmens vardas, pavardė, gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas.
209. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos Savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas. Taryba gali nustatyti klausimus, kuriems spręsti turi būti organizuojamos apklausos.
210. Apklausos dėl Savivaldybės panaikinimo, taip pat jos teritorijos ribų bei centro nustatymo ir keitimo bei gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, pavadinimų joms suteikimo ir keitimo organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.
211. Apklausos būdai:
211.2. apklausa elektroninių ryšių priemonėmis Savivaldybės interneto svetainėje. Atliekant apklausą elektroninių ryšių priemonėmis Savivaldybės interneto svetainėje, turi būti užtikrinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, taip pat turi būti užtikrinta galimybė vietos gyventojams pateikti savo nuomonę apklausoje teikiamu klausimu Reglamento 205 punkte nurodytais būdais.
212. Apklausos būdą ir apklausos teritoriją pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo, laiko, vietos, trukmės ir apklausos teritorijos priima meras, paskelbdamas apklausą.
213. Apklausa gali būti surengta visoje Savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kurios teritorijos vietos gyventojams sprendimas, dėl kurio teikiamas klausimas apklausai, turės tiesioginį poveikį.
214. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso Savivaldybės gyventojams, Tarybai, merui ir seniūnui.
215. Savivaldybės gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 5 procentų iniciatyvinės grupės siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų reikalavimu.
216. Taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 Tarybos narių grupės reikalavimu, dėl Reglamento 209 punkte nustatytų klausimų priimdama sprendimą.
217. Meras apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina priimdamas potvarkį sudaryti apklausos darbo grupę. Potvarkyje turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai teikiamo (t-ų) klausimo (-ų) tekstas, siūlomas apklausos būdas, siūloma apklausos teritorija.
218. Seniūnas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų. Seniūnas apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina seniūnaičių sueigos pritarimu pateikdamas merui prašymą teikti svarstyti Tarybai klausimą dėl seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausos organizavimo. Prie prašymo turi būti pridėta seniūnaičių sueigos sprendimo, kuriuo pritarta apklausos organizavimui, kopija. Prašyme turi būti nurodytas vietos gyventojų apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas vietos gyventojų apklausos būdas, nurodytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, ir jos teritorija.
219. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę vietos gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 vietos gyventojų. Iniciatyvinės grupės atstovas (-ai) pateikia merui prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę.
220. Iniciatyvinės grupės prašyme turi būti nurodyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas apklausos būdas, siūloma apklausos teritorija ir iniciatyvinės grupės atstovas (-ai). Iniciatyvinės grupės atstovas (-ai) prašyme nurodo duomenis, sudarančius galimybę užtikrinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą asmenims, inicijuojantiems apklausą: savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą.
221. Jeigu iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo klausimo tekstas yra preliminarus, šios grupės atstovo prašymu Administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo klausimo tekstą. Galutinį klausimo tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas merui.
222. Meras, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą ir galutinį apklausai teikiamo klausimo tekstą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir išduoda jos atstovui (-ams) vidaus reikalų ministro tvirtinamos formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus.
223. Gyventojų iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas 2 mėnesių laikotarpis, kuris skaičiuojamas nuo vietos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos.
224. Jeigu per Reglamento 223 punkte nustatytą terminą reikiamas siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų parašų skaičius nesurenkamas, laikoma, kad apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė neįgyvendinta.
225. Iniciatyvinė grupė, surinkusi reikiamą siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičių, šių parašų rinkimo lapus perduoda merui per Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą.
226. Jeigu per Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir parašų rinkimo lapai perduoti merui, nenustatyta vietos gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo parašų rinkimo lapų perdavimo merui dienos meras privalo paskelbti apklausą.
227. Kai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip 1/4 Tarybos narių grupės reikalavimu, meras privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios grupės reikalavimo gavimo dienos.
228. Meras, gavęs Reglamento 218 punktu nustatyta tvarka pateiktą seniūno iniciatyvą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų privalo paskelbti apklausą.
229. Seniūnas seniūnaičių sueigos pritarimu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų. Prie seniūno pateikto merui prašymo teikti svarstyti Tarybai klausimą dėl seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausos organizavimo turi būti pridėta seniūnaičių sueigos sprendimo, kuriuo pritarta apklausos organizavimui, kopija. Prašyme turi būti nurodytas vietos gyventojų apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas vietos gyventojų apklausos būdas, nurodytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, ir jos teritorija.
230. Mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, apklausos teritorija, būdas, data, vieta, trukmė, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą (-us).
231. Nustatant apklausos komisijos sudėtį, nurodomi šie duomenys: komisijos nario vardas, pavardė, jo pareigos komisijoje; jeigu komisijos narys yra Administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, nurodomos ir jo pareigos Administracijoje, jeigu komisijos narys yra iniciatyvinės grupės deleguotas asmuo, nurodoma, kad tai yra iniciatyvinės grupės atstovas.
232. Mero potvarkis paskelbti apklausą ir informacija gyventojams apie numatomas konsultacijas turi būti paskelbti laikantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 44 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
233. Apklausą organizuoja Administracijos direktorius, vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Savivaldybės vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašu.
235. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia merui. Meras paskelbia apklausos rezultatus laikydamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
236. Taryba privalo artimiausiame Tarybos posėdyje parengtu sprendimo projektu svarstyti apklausai pateiktą klausimą, jeigu savo nuomonę pateiktu klausimu pareiškė ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje.
XIV SKYRIUS
VIEŠŲJŲ IR ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS
238. Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Savivaldybės institucijos ir Administracija viešųjų paslaugų neteikia. Viešąsias paslaugas gyventojams teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, Savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai.
239. Teikdami Savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, jų teikėjai privalo vadovautis įstatymais, Savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais.
240. Savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi Savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.
XV SKYRIUS
PLANAVIMAS IR ATSKAITOMYBĖ SAVIVALDYBĖJE
242. Savivaldybėje sukuriama ir veikia planavimo sistema, kurią sudaro teritorijų, strateginis ir finansinis planavimas.
243. Teritorijų planavimas Savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
244. Savivaldybėje yra rengiami šie Savivaldybės strateginio planavimo dokumentai: Savivaldybės strateginis plėtros planas, atskirų Savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir Savivaldybės strateginis veiklos planas. Atskirų Savivaldybės ūkio šakų (sektorių) programos rengiamos tik tais atvejais, kai tokių planavimo dokumentų rengimas numatytas įstatyme.
245. Strateginio planavimo Savivaldybėje organizavimo (Savivaldybės strateginio planavimo dokumentų ir jų įgyvendinimą detalizuojančių planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir tvirtinimo, įgyvendinimo stebėsenos, numatytų pasiekti rezultatų vertinimo, ataskaitų dėl planavimo dokumentų įgyvendinimo rengimo ir svarstymo, Savivaldybės gyventojų įtraukimo į jų rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą, viešinimo ir kita) tvarką nustato Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu.
246. Savivaldybės strateginio planavimo dokumentai ir jų įgyvendinimą detalizuojantys planavimo dokumentai, taip pat ataskaitos dėl šių dokumentų įgyvendinimo yra vieši ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.
247. Savivaldybių veiklos finansinis planavimas yra procesas, kurio metu, atsižvelgiant į patvirtintus Savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, yra rengiamas Savivaldybės biudžetas ir kitų finansavimo šaltinių sąmatos.
248. Savivaldybės biudžetas (Savivaldybės metinis finansinis planas) rengiamas vadovaujantis patvirtintu Savivaldybės strateginiu veiklos planu, taip pat atsižvelgiant į kitus patvirtintus Savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, asignavimus planuojant Savivaldybės strateginio veiklos plano programoms įgyvendinti bei planuojamiems rezultatams pasiekti ir paskirstant juos asignavimų valdytojams.
249. Savivaldybės bendruomenei teikiamas Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinys. Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro Savivaldybės veiklos ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys.
250. Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio rengimo, pasirašymo, teikimo, skelbimo ir audito reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas.
XVI SKYRIUS
TURTAS IR FINANSAI
252. Savivaldybės turto sandara ir įsigijimo būdai, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir Tarybos sprendimuose.
253. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina Taryba.
254. Savivaldybės turtą kitos Savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų įstatymų bei Tarybos sprendimų nustatyta tvarka.
255. Savivaldybė jai patikėjimo teise perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
256. Savivaldybių finansinius išteklius sudaro:
256.7. pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus;
257. Savivaldybė dalį pajamų gauna iš mokesčių, kurių tarifus, neviršydama įstatymų numatytų dydžių, didina ar mažina Taryba.
258. Savivaldybės biudžeto lėšos gali būti naudojamos tik Savivaldybės funkcijoms: Tarybos ar mero tvirtinamiems Savivaldybės planavimo dokumentams įgyvendinti, biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti.
259. Savivaldybės arba jos vardu Lietuvos savivaldybių asociacija derina teisės aktų, pagal kuriuos numatoma keisti Savivaldybės funkcijas, pajamas ir (ar) išlaidas, projektus kartu su prie jų pridėtais finansiniais skaičiavimais.
260. Jeigu Savivaldybės biudžetų pajamos ar išlaidos dėl valstybės institucijų priimtų teisės aktų keičiasi, pasikeitusios sumos, išskyrus sumas, kuriomis Savivaldybės biudžetas sumažėja dėl valstybinės žemės laisvosios ekonominės zonos teritorijoje nuomos mokesčio, panaudoto žemei išpirkti iš žemės savininkų šioje teritorijoje, kompensuojamos iš valstybės ar Savivaldybės biudžeto. Kompensuojamos sumos nustatomos Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu kyla ginčas, galutinį sprendimą priima teismas.
261. Papildomos ir planą viršijančios biudžeto pajamos, gautos vykdant biudžetą, taip pat sutaupytos lėšos (išlaidos) lieka Savivaldybei, išskyrus kitus įstatymuose nustatytus atvejus.
262. Lėšos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skiriamos iš valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedamos Savivaldybei kaip specialioji tikslinė dotacija.
263. Savivaldybės biudžeto lėšos, skirtos investicijoms įgyvendinant Savivaldybės energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus jų įgyvendinimo laikotarpiu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas programas, naudojamos pagal jų paskirtį tik šiose programose nurodytiems tikslams ir sąlygomis.
XVII SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO RENGIMAS IR KONTROLĖ
264. Savivaldybė turi savarankišką biudžetą, kuris sudaromas ir tvirtinamas vieneriems biudžetiniams metams. Savivaldybės biudžeto rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūrą nustato Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas ir kiti teisės aktai.
265. Savivaldybės biudžeto sudarymo pagrindas yra patvirtinti Savivaldybės strateginio planavimo dokumentai, taip pat savivaldybių funkcijoms įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai.
266. Apsvarsčius Savivaldybės biudžeto projektas skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir Savivaldybės (ir padalinių) informacinėse lentose. Gyventojai per 3 darbo dienas po Savivaldybės biudžeto projekto viešo paskelbimo gali pateikti raštu savo pastabas ir pasiūlymus merui. Gyventojai kviečiami dalyvauti biudžeto projekto svarstyme Tarybos komitetuose.
267. Savivaldybės biudžeto projektas svarstomas Tarybos komitetuose (Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos, Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos, Savivaldybės turto valdymo ir komunalinio ūkio, Kaimo reikalų ir verslo). Meras, išanalizavęs gautas gyventojų pastabas ir pasiūlymus, atsižvelgdamas į komitetų siūlymus ir pastabas dėl Savivaldybės biudžeto projekto, teikia juos svarstyti Biudžeto ir investicijų komitetui, kuris apsvarsto Savivaldybės biudžeto projektą ir pateikia apie jį savo išvadas.
268. Atsižvelgdamas į komitetų išvadas, gyventojų pastabas ir pasiūlymus, meras, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio, teikia Savivaldybės biudžeto projektą Tarybai svarstyti ir tvirtinti.
269. Tarybos posėdyje išklausomas mero pranešimas dėl Savivaldybės biudžeto projekto, informuojama, į kuriuos pasiūlymus bei pastabas buvo atsižvelgta jį rengiant.
270. Pasibaigus biudžetiniams metams, Tarybos sprendimu gali būti atliekamas nepriklausomas finansinis ir (ar) veiklos auditas. Jeigu nepriklausomas auditas atliekamas, audito ataskaita turi būti viešai apsvarstyta Tarybos posėdyje ne vėliau kaip iki atitinkamų biudžetinių metų rugsėjo 1 dienos.
271. Metinius Savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius, metinius Savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinius rengia Administracija. Parengtas Savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys teikiamas Savivaldybės kontrolieriui iki kitų metų kovo 15 d., Savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys – iki kito mėnesio 15 d., patvirtinus šį rinkinį viešojo sektoriaus apskaitos ir konsolidavimo informacinėje sistemoje (VSAKIS).
XVIII SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS TEISINĖS GARANTIJOS, TEISĖS AKTŲ PASKELBIMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
273. Savivaldybė dėl savo teisių pažeidimo, atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį, gali kreiptis į teismą. Savivaldybės vardu veikia Savivaldybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus.
274. Tarybos ir mero sprendimai, neviršijantys jų kompetencijos, privalomi Administracijai, visoms Savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ir gyventojams.
275. Tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų ir mokesčių, taip pat Tarybos sprendimais tvirtinamos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje Savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į Savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
276. Tarybos sprendimus kvalifikuotu elektroniniu parašu posėdžio pirmininkas turi pasirašyti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jų priėmimo, o Administracijos Bendrasis priėmimo skyrius sprendimus (adoc. formatu) arba jų nuorašus pateikia nurodytiems adresatams. Pasirašius Tarybos posėdžio pirmininkui, sprendimai ne vėliau kaip per dvi darbo dienas paskelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.
277. Savivaldybė turi teisę imtis visų teisėtų priemonių, kad būtų laikomasi Savivaldybės bendrojo plano arba Savivaldybės dalių bendrųjų planų, detaliųjų planų ir su jų įgyvendinimu susijusių reikalavimų.
278. Savivaldybė turi teisę pati ir per Lietuvos savivaldybių asociaciją dalyvauti rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vietos savivaldą ar nustatančių savivaldybių funkcijas, projektus, dėl parengtų projektų pareikšti savo siūlymus ir pastabas.
279. Ar Savivaldybė laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovas Šiaulių apskričiai.
280. Savivaldybės funkcijos ir teisių apribojimai, kai įvedama karo ir (ar) nepaprastoji padėtis, nustatomi įstatymuose.
281. Savivaldybės institucijų norminiai teisės aktai oficialiai skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
282. Savivaldybės institucijų teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre ir įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
XIX SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS SANTYKIAI SU VALSTYBĖS INSTITUCIJOMIS
284. Savivaldybės santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais.
XX SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS ATRIBUTIKA IR RAŠTVEDYBA
288. Savivaldybės atributiką ir jos naudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas.
XXI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
290. Visus Tarybos veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame Reglamente ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Tarybos posėdžio pirmininkas.
291. Esant Reglamento prieštaravimams įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, vadovaujamasi įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, iki Taryba patvirtins Reglamento pakeitimus.
292. Siūlymus dėl Reglamento keitimo gali teikti meras, Tarybos nariai, Administracijos direktorius. Reglamentas tvirtinamas ir gali būti keičiamas ar papildomas Tarybos sprendimu, kai už jį balsuoja Tarybos narių dauguma.
Kelmės rajono savivaldybės tarybos reglamento
1 priedas
(Pažymos formos pavyzdys)
Tarybos nario ......................................................................................................................
(vardas ir pavardė)
PAŽYMA
APIE LAIKĄ ATLIEKANT TARYBOS NARIO PAREIGAS
(KURIS NEFIKSUOJAMAS POSĖDŽIŲ PROTOKOLUOSE)
20____ m. _________________ ____ d.
Kelmė
Informuoju, kad 20___ m. _________________ mėnesį dirbau šiuo laiku:
| Mėnesio diena |
Tarybos nario vykdytos pareigos |
Trukmė (val.) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Tarybos narys ................................... ..............................................
(parašas) (vardas ir pavardė)
Kelmės rajono savivaldybės tarybos reglamento
2 priedas
(Išmokos apyskaitos formos pavyzdys)
Tarybos nario ......................................................................................................................
(vardas ir pavardė)
IŠMOKOS APYSKAITA
Už 20___ m. _________________________ mėn.
| Eil. Nr. |
Dokumento išrašymo data |
Dokumento (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kvito) serija ir Nr., kasos aparato kvito (čekio) Nr. |
Prekių, paslaugų pavadinimas |
Suma Eur (patvirtinta apmokėjimo dokumentu) |
| 1. |
||||
| 2. |
||||
| 3. |
||||
| 4. |
||||
| 5. |
||||
|
IŠ VISO: |
|||
Tarybos narys ................................... ..............................................
(parašas) (vardas ir pavardė)
Apyskaitą gavau ............................... ..................................................
(gavimo data) (parašas, pareigos, vardas ir pavardė)