LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS

MINISTRAS

 

 

ĮSAKYMAS

DĖL KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO 2005 M. BALANDŽIO 4 D. ĮSAKYMO NR. V-379 „DĖL TARNYBINIO TYRIMO KOMISIJOS SUDĖTIES IR NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2019 m. balandžio 1 d. Nr. V-320

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. V-379 „Dėl tarnybinio tyrimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“:

1.  Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi:“.

2.   Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

1. S u d a r a u Tarnybinio tyrimo komisiją (toliau – Komisija):

Sergejus Montvila, Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vedėjas (Komisijos pirmininkas);

Aušra Kazlauskienė, KAM Karo tarnybos ir personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja (Komisijos pirmininko pavaduotoja);

Asta Mozerienė, Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Infrastruktūros valdymo skyriaus vedėja;

plk.ltn. Nijolė Bražinskaitė, LK Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių sveikatos priežiūros sektoriaus viršininkė;

mjr. Rimantas Raudeliūnas, KAM Generalinės inspekcijos Tyrimų skyriaus vyr. inspektorius;

kpt. Laurynas Mikelėnas, LK Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas;

mjr. Jūratė Čaplikienė, KAM Karo tarnybos ir personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vyriausioji specialistė.“

3.   Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:

2. Skiriu Agnę Žiedelytę-Gudę, KAM Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausiąją specialistę, Tarnybinio tyrimo komisijos sekretore.“

4.    Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintus Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatus ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

Krašto apsaugos ministras                                                                                   Raimundas Karoblis

 

Lietuvos Respublikos

krašto apsaugos ministro

2005 m. balandžio 4 d.

įsakymu Nr. V-379

(Lietuvos Respublikos

krašto apsaugos ministro

2019 m. balandžio 1 d.

įsakymo Nr. V-320

redakcija)

 

TARNYBINIO TYRIMO KOMISIJOS NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai (toliau – nuostatai) reglamentuoja Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – komisija) uždavinius, funkcijas, teises, dokumentų pateikimą komisijai, darbo organizavimą, komisijos veiklos finansavimą ir atsakomybę.

2. Komisija nustato:

2.1. kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo (toliau – mirties ar sveikatos sutrikimo) priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu;

2.2. šaulio mirties, susižalojimo, sužalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo (toliau – mirties ar sveikatos sutrikimo) priežastinį ryšį su šaulio tarnyba ar šaulio statusu;

2.3. ar šaulio tarnyba buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai.

3. Komisija nagrinėja tik tuos įvykius, kurie atsitiko po 1998 m. gegužės 5 d. ir kuriems nėra suėjęs Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 67 straipsnio 5 dalyje nurodytas terminas.

4. Priimdama sprendimą, komisija vadovaujasi teisės aktais, galiojusiais kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikimo nustatymo metu.

5. Komisija savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, KASOKTĮ, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos statutais, krašto apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais bei šiais nuostatais.

6. Komisija už savo veiklą atsiskaito Ministerijos kancleriui, pateikdama metinę ataskaitą, kurioje asmens duomenys nepateikiami.

7. Komisija nėra juridinis asmuo. Komisija turi savo antspaudą, kuriame yra įrašas „Krašto apsaugos ministerija. Tarnybinio tyrimo komisija“.

 

II SKYRIUS

KOMISIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

 

8. Komisijos uždaviniai:

8.1. ištirti ir nustatyti kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu;

8.2. ištirti ir nustatyti šaulio mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su šaulio tarnyba ar šaulio statusu;

8.3. nustatyti, ar šaulio tarnyba mirties ar sveikatos sutrikimo metu buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai.

9. Komisija atlieka šias funkcijas:

9.1. surenka iš KAS institucijų ir jų padalinių, Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) ir jos padalinių, Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – KMT) komisijos posėdžiams reikalingą medžiagą;

9.2. atlieka įvykio vietos apžiūros, nukentėjusiojo, liudytojų, kitų su įvykiu susijusių asmenų paaiškinimų ir kitos rašytinės medžiagos analizę;

9.3. priima sprendimą dėl kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu;

9.4. priima sprendimą dėl šaulio mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su šaulio tarnyba ar šaulio statusu;

9.5. priima sprendimą, ar šaulio tarnyba mirties ar sveikatos sutrikimo metu buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai;

9.6. pagal kompetenciją teikia siūlymus KAS institucijoms ar jų padaliniams, LŠS ar jos padaliniams, kaip užtikrinti tinkamas ir saugias tarnybos sąlygas, siekiant išvengti karių ar šaulių mirties ar sveikatos sutrikimų;

9.7. atlieka kitas funkcijas, susijusias su komisijos uždaviniais.

 

III SKYRIUS

KOMISIJOS TEISĖS

 

10. Komisija turi teisę:

10.1. į komisijos posėdžius kviesti karį, šaulį ar jų įgaliotus atstovus, KASOKTĮ 67 straipsnio 16 dalyje nurodytus asmenis, KAS institucijų ar jų padalinių, LŠS ar jos padalinių, kuriuose užregistruota kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikimas, vadovus, karinio vieneto gydytoją, kitus asmenis ir (ar) gauti jų rašytinius paaiškinimus;

10.2. apklausti nukentėjusįjį, įvykio liudytojus, KAS institucijų ar jų padalinių, LŠS ar jos padalinių vadovus, kitus asmenis, galinčius suteikti informacijos apie įvykį;

10.3. kreiptis į valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, fizinius ar juridinius  asmenis ir gauti iš jų su tiriamuoju įvykiu susijusią medžiagą, paaiškinimus, dokumentus, kitus duomenis, įskaitant asmens duomenis;

10.4. gauti iš KAS institucijų ir jų padalinių, LŠS ir jos padalinių vadovų informaciją ir paaiškinimus dėl karių ar šaulių mirties arba sveikatos sutrikimo fakto ir aplinkybių, taip pat tai patvirtinančius dokumentus (tarnybinio tyrimo išvadas, pareiginius nuostatus, planus, projektus ir kt.);

10.5. kviesti atitinkamos medicinos srities specialistus iš KMT, taip pat KAS institucijų ar jų padalinių nelaimingų atsitikimų tarnyboje tyrimo komisijų narius;

10.6. kreiptis į Karo medicinos ekspertizės komisiją (toliau – KMEK) su prašymu pateikti ekspertinę nuomonę apie galimybę nustatytą kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu, o šaulio mirties, žūties, sužalojimo ar kitokio sveikatos sutrikimo priežastį – su šaulio tarnyba ar šaulio statusu;

10.7. teikti tvarkomus asmens duomenis KAS institucijai ar jos padaliniui arba LŠS ar jos padaliniui KAS vidaus administravimo (dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymo) tikslais, sveikatos priežiūros įstaigoms ir KMT dėl medicininio pobūdžio informacijos, reikalingos tyrimui, gavimo, KMEK, kai reikia pateikti ekspertų nuomonę, kitoms trečiosioms šalims, kurioms asmens duomenis teikti komisiją įpareigoja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai.

 

IV SKYRIUS

DOKUMENTŲ PATEIKIMAS KOMISIJAI

 

11. Komisija tyrimą pradeda:

11.1. sveikatos sutrikimą patyrusio kario ar šaulio ar jų įgalioto asmens prašymo, taip pat KASOKTĮ 67 straipsnio 16 dalyje nurodytų asmenų ar jų įgalioto asmens prašymo pagrindu. Prašymas nustatyti mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį pateikiamas komisijai šiuo adresu: Totorių g. 25, Vilnius.

Prašyme turi būti nurodyta: patirtas sveikatos sutrikimas (diagnozė), jei prašoma nustatyti sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su kario tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu (šaulio – su šaulio tarnyba ar šaulio statusu), įvykio, kurio metu karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą, vieta, laikas, kitos aplinkybės, kurioms esant karys (šaulys) mirė ar sutriko jo sveikata. Jei prašymas yra pateikiamas paties kario ar šaulio, turi būti nurodomas kario ar šaulio vardas, pavardė, telefono numeris ir adresas. Jei prašymą pateikia KASOKTĮ 67 straipsnio 16 dalyje nurodytas asmuo ar jo įgaliotas asmuo, jis privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę kreiptis dėl KASOKTĮ 67 straipsnyje nustatytos kompensacijos ar atstovauti tokią teisę turinčiam asmeniui, prašyme turi būti nurodytas prašymą pateikusio asmens vardas, pavardė, telefono numeris ir adresas.

Prašymą pateikiantis asmuo kartu pateikia šiuos dokumentus:

11.1.1. mirties ar sveikatos sutrikimo faktą patvirtinančius medicininius dokumentus (mirties liudijimą, ligos istorijos išrašus ir kt.);

11.1.2. su kario ar šaulio patirtu sveikatos sutrikimu ar mirtimi susijusius asmens sveikatos istorijos išrašus iš sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose karys ar šaulys naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis;

11.1.3. mirties ar sveikatos sutrikimo aplinkybes patvirtinančius dokumentus (nelaimingo atsitikimo aktą, liudytojų paaiškinimus ir kt.);

11.2. gavusi LŠS ar jos padalinio arba KAS institucijos ar jos padalinio vadovo nelaimingo atsitikimo, kurio metu mirė karys ar šaulys ar buvo patirtas sveikatos sutrikimas, dėl kurio mirė karys ar šaulys, prašymą ir tyrimo dokumentus (nelaimingo atsitikimo aktą, tarnybinio patikrinimo išvadą ar kt.).

12. KAS institucija ar jos padalinys, LŠS ar jos padalinys komisijai paprašius ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos turi pateikti šiuos dokumentus:

12.1. dokumentus, patvirtinančius kario ar šaulio mirties faktą ir aplinkybes (pranešimą apie mirtį, tarnybinio tyrimo išvadą kartu su visa tyrimo medžiaga ir kt.), – kario ar šaulio mirties atveju;

12.2. dokumentus, patvirtinančius kario ar šaulio sveikatos sutrikimo priežastis (tarnybinio tyrimo išvadą, nelaimingo atsitikimo aktą, medicininę charakteristiką, liudytojų paaiškinimus ir kt.), – kario ar šaulio sveikatos sutrikimo atveju.

13. KMT komisijos prašymu pateikia turimus medicininius dokumentus, susijusius su kario ar šaulio sveikatos būkle, arba šių dokumentų išrašus.

14. KMEK, gavusi komisijos paklausimą, per 30 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos pateikia ekspertinę nuomonę dėl galimybės kario (šaulio) mirties ar sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu (šaulio tarnyba).

15. Visi komisijai pateikiami dokumentai registruojami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

V SKYRIUS

KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

 

16. Komisija sudaroma iš 7 asmenų: pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir kitų 5 narių. Kai komisijos pirmininko nėra (serga, išvykęs į komandiruotę ir kt.) jo pareigas eina komisijos pirmininko pavaduotojas.

17. Komisijos posėdžius šaukia ir darbo vietą bei laiką nustato komisijos pirmininkas. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė narių, įskaitant pirmininką arba pirmininko pavaduotoją. Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.

18. Komisijos posėdžius protokoluoja sekretorius, kuris nėra komisijos narys. Sekretorius analizuoja komisijai pateiktą medžiagą, formuoja atitinkamas bylas, posėdžio metu pristato tyrimo medžiagą komisijos nariams, rengia komisijos priimamų procesinių sprendimų projektus ir vykdo kitus komisijos pirmininko nurodymus.

19. Jeigu gaunamas šaulio, kario ar jų įgaliotų atstovų, KASOKTĮ 67 straipsnio 16 dalyje nurodytų asmenų ar jų įgaliotų asmenų rašytinis prašymas, į komisijos posėdžius gali būti kviečiamas karys, šaulys, KASOKTĮ 67 straipsnio 16 dalyje nurodyti asmenys ar jų prašymu kiti kario ar šaulio interesams atstovaujantys asmenys, KAS institucijos ar jos padalinio, LŠS ar jos padalinio, kuriame užregistruota kario, šaulio mirtis ar sveikatos sutrikimas, vadovas, karinio vieneto gydytojas, kiti asmenys, kurie gali suteikti informacijos komisijos nagrinėjamu klausimu.

20. Komisija dėl reikalingos informacijos į kitas institucijas kreipiasi ir tyrimą atlieka laikydamasi protingų terminų, o sprendimą priima surinkusi visą informaciją, galinčią turėti įtakos sprendimui priimti, bet ne vėliau kaip per 1 metus nuo prašymo gavimo dienos. Jei gavus prašymą ar nelaimingo atsitikimo tyrimo dokumentus paaiškėja, kad sveikatos sutrikimo ar mirties įvykis turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, ir kompetentingos institucijos nagrinėja atitinkamas bylas dėl minėtų veikų, kurias išnagrinėjus priimti sprendimai gali turėti įtakos komisijos sprendimui, komisijos sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo institucijos, kompetentingos tirti atitinkamas bylas, sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) dienos.

21. Jei komisija negali priimti sprendimo laikydamasi 20 punkte nustatytų terminų dėl nepriklausančių nuo jos aplinkybių, komisijos pirmininkui pasiūlius ir daugiau kaip pusei komisijos narių pritarus, sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 30 darbo dienų.

22. Protokolą pasirašo posėdyje dalyvavę komisijos nariai ir sekretorius. Parašai tvirtinami komisijos antspaudu.

23. Komisijos sprendimus pasirašo komisijos pirmininkas (kai jo nėra – pavaduotojas) ir sekretorius. Parašai tvirtinami komisijos antspaudu.

24. Komisijos sprendimo kopija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo registruotu laišku išsiunčiama kariui, šauliui ar jų įgaliotiems atstovams arba KASOKTĮ 67 straipsnio 16 dalyje nurodytiems asmenims ar jų įgaliotiems atstovams.

24¹. Komisijos sprendimo kopija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pateikiama KAS institucijos ar jos padalinio arba LŠS ar jos padalinio, kuriame tarnaudamas karys arba šaulys žuvo ar patyrė sveikatos sutrikimą, vadovui arba jo paskirtam atsakingam atstovui.

25. Komisijos sprendimas gali būti apskųstas teismui per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo kariui ar šauliui, KASOKTĮ 67 straipsnio 16 dalyje nurodytiems asmenims arba jų prašymu kitam kario ar šaulio interesams atstovaujančiam asmeniui dienos.

 

VI SKYRIUS

KARIO (AR ŠAULIO) MIRTIES AR SVEIKATOS SUTRIKIMO PRIEŽASTINIO RYŠIO SU KARIO TARNYBINIŲ PAREIGŲ VYKDYMU (AR ŠAULIO TARNYBA) AR KARIO (AR ŠAULIO) STATUSU NUSTATYMO KRITERIJAI IR KOMISIJOS PRIIMAMI SPRENDIMAI

 

26. Komisija, įvertinusi turimą informaciją ir KMEK medicininę išvadą, priima vieną iš šių sprendimų:

26.1. kario mirtis ar sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu;

26.2. kario mirtis ar sveikatos sutrikimas susijęs su kario statusu;

26.3. kario mirtis susijusi su kario statusu;

26.4. šaulio mirtis ar sveikatos sutrikimas yra susijęs su šaulio tarnyba ar šaulio statusu;

26.5. kario mirtis ar sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu;

26.6. kario mirtis ar sveikatos sutrikimas nesusijęs su kario statusu;

26.7. kario mirtis nesusijusi su kario statusu;

26.8. šaulio mirtis ar sveikatos sutrikimas nesusijęs su šaulio tarnyba ar šaulio statusu;

26.9. šaulio tarnyba mirties ar sveikatos sutrikimo metu buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai;

26.10. šaulio tarnyba mirties ar sveikatos sutrikimo metu nebuvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai.

27. Sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, o šaulio – su šaulio tarnyba, komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario ar šaulio vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir įvykusios mirties ar patirto sveikatos sutrikimo. Sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas susijęs su kario statusu, komisija priima, kai nustatoma, kad karys žuvo ar jo sveikata buvo sutrikdyta dėl jo turimo kario statuso. Sprendimą, kad kario mirtis susijusi su kario statusu pagal KASOKTĮ 67 straipsnio 2 dalį, komisija priima, kai nustatoma, kad karys mirė ne dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, o dėl kitos veiklos, susijusios su kario statusu. Sprendimą, kad šaulio mirtis ar sveikatos sutrikimas susijęs su šaulio statusu, komisija priima, kai nustatoma, kad šaulys mirė ar jo sveikata buvo sutrikdyta dėl jo turimo šaulio statuso.

28. Sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, o šaulio – su šaulio tarnyba, komisija priima, kai:

28.1. karys ar šaulys mirė arba patyrė sveikatos sutrikimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų (jei tas apsvaigimas nebuvo susijęs su darbo ar tarnybos procese vartojamomis medžiagomis);

28.2. karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą darydamas nusikalstamą veiką, kitą teisės pažeidimą, kurio pasekmės galėjo lemti mirtį ar sukelti kario ar šaulio sveikatos sutrikimą;

28.3. karys ar šaulys nusižudė, kėsinosi nusižudyti arba tyčia save žalojo;

28.4. karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą savavališkai pasišalinęs iš tarnybos vietos;

28.5. karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą eismo įvykio metu, jei karys ar šaulys vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų, arba neturinčiam teisės jos vairuoti;

28.6. karys ar šaulys atsisakė tikrintis sveikatą, rekomenduojamo gydymo ir medicininio stebėjimo, nesilaikė nustatytų apribojimų dėl sveikatos būklės po sveikatos tikrinimo;

28.7. karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą, nes pažeidė saugos taisykles ar nesilaikė kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugias tarnybos sąlygas, reikalavimų;

28.8. karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą nevykdydamas tarnybos pareigų;

28.9. karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą, nes tyčia ar dėl aplaidumo nevykdė arba netinkamai vykdė teisėtą įsakymą;

28.10. kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė;

28.11. karys ar šaulys mirė dėl sveikatos sutrikimo, kuris nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu;

28.12. nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos esmines aplinkybes, kurioms esant karys (šaulys) mirė ar sutriko jo sveikata;

28.13. komisija nustato, kad šaulio tarnyba jo mirties ar sveikatos sutrikimo metu nebuvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai.

 

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

29. Komisijos veikla atskirai nefinansuojama. Visas išlaidas, susijusias su komisijos narių darbu, apmoka KAS institucijos, kuriose jie dirba ar tarnauja.

30. Už komisijos darbo organizavimą atsako komisijos pirmininkas.

31. Už komisijos dokumentų registravimą, komisijos sprendimo teisingą įforminimą ir išsiuntimą suinteresuotiems asmenims nustatytais terminais atsako komisijos sekretorius.

32. Už sprendimų objektyvumą ir teisėtumą, asmens duomenų apsaugą atsako komisijos pirmininkas, nariai ir sekretorius teisės aktų nustatyta tvarka.

33. Asmens duomenų, kuriuos komisija renka vadovaudamasi nuostatais, tvarkymo tikslas – nustatyti kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu, o šaulio mirties, žūties, susižalojimo, sužalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo priežastį – su šaulio tarnyba ar šaulio statusu. Asmens duomenis komisija tvarko vadovaudamasi 2016  m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimo krašto apsaugos sistemoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-1253 „Dėl Asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimo krašto apsaugos sistemoje taisyklių patvirtinimo“.

34. Komisijos narių pareiga yra saugoti asmens duomenų paslaptį, jeigu šie asmens duomenys nėra skirti skelbti viešai. Ši pareiga saugoti asmens duomenų paslaptį galioja ir pasitraukus iš valstybės tarnybos, perėjus dirbti į kitas pareigas arba pasibaigus darbo ar sutartiniams santykiams.

35. Dokumentai, įskaitant juose esančius asmens duomenis, tvarkomi krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens patvirtintame dokumentacijos plane nustatytais terminais.

 

________________________