https://www.e-tar.lt/rs/legalact/6d8c28f0b35d11e48601d026d7145559/content_files/image001.gif

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2010 M. BALANDŽIO 6 D. ĮSAKYMO NR. D1-275 „DĖL KLIMATO KAITOS PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2020 m. gegužės 28 d. Nr. D1-315

Vilnius

 

 

1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu 2.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

2.1. Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupei koordinuoti Klimato kaitos programos administravimą, sąmatų ir ataskaitų rengimą ir tvirtinimą;“.

1.2. Pakeičiu 2.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

2.4. VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ vykdyti Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos apraše nurodytos atsakingosios institucijos funkcijas, susijusias su daugiabučių namų, visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų atnaujinimui (modernizavimui) skiriama valstybės parama pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatose nurodytas finansavimo priemones“.

2. P a k e i č i u nurodytu įsakymu patvirtintą Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašą:

2.1. Papildau 3.81. papunkčiu:

3.81. šiltnamio efektą sukeliančios dujos – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC), sieros heksafluoridas (SF6) ir azoto trifluoridas (NF3);“.

2.2. Papildau 3.121. papunkčiu:

3.121. šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos laikotarpio pradžia – pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio pradžios po projekto galutinio mokėjimo prašymo patvirtinimo datos;“.

2.3. Pakeičiu 5.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

5.1. energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams: įvairios paskirties juridinių asmenų pastatams modernizuoti, kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti;“.

2.4. Pakeičiu 48 punktą ir jį išdėstau taip:

48. Tvarkos aprašo 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nurodytų projektų maksimalų skiriamos subsidijos dydį riboja aplinkosauginio efektyvumo kriterijus: finansavimo dydis negali būti didesnis kaip 0,15 Eur vienam projektu sumažinamam kilogramui CO2 ekvivalento. Metinę sąmatą detalizuojančiame plane gali būti nustatytas kitoks subsidijos dydį ribojantis aplinkosauginio efektyvumo kriterijus. Bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį apskaičiuojamas pagal Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertinimo metodiką (Tvarkos aprašo 2 priedas)“.

2.5. Pripažįstu netekusiu galios 57 punktą.

2.6. Papildau 66.18 papunkčiu:

66.18. išlaidos, projekto dokumentacijos parengimui, projekto vykdymo ir (ar) techninė priežiūra, dokumentacijos atidavimas kitoms institucijoms, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais“.

2.7. Pripažįstu netekusiu galios 70 punktą.

2.8. Pakeičiu 71 punktą ir jį išdėstau taip:

71. Pareiškėjai įgyvendinę projektus privalo įrengti informacinę lentą. Rekomenduojamas informacinės lentos dydis 800 x 600 mm. Detalesni informacinių lentų įrengimo reikalavimai nurodyti procedūrų vadove, patvirtintame atsakingosios institucijos direktoriaus įsakymu (toliau – atsakingosios institucijos procedūrų vadovas), kurie skelbiami atsakingosios institucijos interneto svetainėje. Pareiškėjai subsidijos lėšomis įsigiję transporto priemones privalo jas pažymėti“.

2.9. Pakeičiu 77 punktą ir jį išdėstau taip:

77. Einamaisiais metais pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką paskelbtiems kvietimams pagal tą pačią metinės sąmatos detalizuojančio plano priemonę. Kai Programos lėšomis prašoma paramos pastatų kompleksui atnaujinti (modernizuoti) teikiamoje paraiškoje gali būti įtraukti tik ne daugiau kaip 500 metrų vienas nuo kito nutolę pareiškėjo valdomi pastatai. Paraiškos, neatitinkančios šiame punkte nustatytų reikalavimų, atmetamos administracinės atitikties vertinimo metu“.

2.10. Pakeičiu 79 punktą ir jį išdėstau taip:

79. Projektai, įgyvendinami pagal Tvarkos aprašo 5.6 papunkčio priemones, atrenkami, vertinami ir jų stebėsena atliekama vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir kitais susijusiais teisės aktais. Fizinių asmenų projektai finansuojami Klimato kaitos programos lėšomis įgyvendinami pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintus tvarkos aprašus“.

2.11. Papildau 80.3 papunkčiu:

80.3. Aplinkos projektų valdymo agentūrai – per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (toliau – APVIS) – paraiškos ir privalomų pateikti dokumentų elektronines versijas, pasirašius teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu. Kvietime gali būti nustatyti kiti paraiškų pateikimo būdai ir tvarka, jei APVIS funkcinių galimybių nepakanka ir (ar) laikinai neužtikrinamos“.

2.12. Pakeičiu 87 punktą ir jį išdėstau taip:

87. Atsakingoji institucija ar Aplinkos ministerija (informacinių ir tiriamųjų klimato kaitos projektų atveju) kvietime teikti paraiškas nustato privalomų kartu su paraiška pateikti dokumentų sąrašą. Jeigu atliekant paraiškų vertinimą nustatoma, kad pateikti ne visi reikalaujami dokumentai ir (ar) paraiška užpildyta netinkamai, pareiškėjui raštu arba el. paštu siunčiamas pranešimas, kuriame prašoma pareiškėjo per nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 5 darbo dienos ir ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų, pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Jei per nurodytą terminą paraiška nepatikslinama ar nepateikiami trūkstami dokumentai ir priežastys, kodėl nebuvo galima per nurodytą terminą patikslinti paraiškos, nepripažįstamos svarbiomis (pavyzdžiui, ligos atvejis), paraiška atmetama. Jei atliekant paraiškų vertinimą nustatoma, kad kartu su paraiška  pateikta mažiau nei pusė privalomų pateikti dokumentų, paraiška toliau nevertinama ir atmetama.“

2.13. Pakeičiu 93 punktą ir jį išdėstau taip:

93. Paraiškos, netenkinančios metinę sąmatą detalizuojančiame plane pareiškėjui ir (ar) paramos gavėjui keliamų ar kitokių jame nustatytų reikalavimų, atmetamos. Atsakingajai institucijai, atmetus paraišką, informacija apie atmestą projektą ir paraiškos atmetimo priežastys pateikiamos raštu pareiškėjui“.

2.14. Pakeičiu 99 punktą ir jį išdėstau taip:

99. Nustatyta tvarka pateiktos paraiškos vertinamos eilės tvarka pagal jų registracijos datą projektų registracijos žurnale. Vienos paraiškos administracinės atitikties vertinimas negali trukti ilgiau kaip 30 darbo dienų nuo paraiškos registravimo dienos, kai paraiškų atrankos būdas – tęstinis ir ne ilgiau kaip 30 darbo dienų nuo kvietimo teikti paraiškas pabaigos, kai paraiškų atrankos būdas konkursinis. Rezervinio sąrašo paraiškos nevertinamos. Atsakingosios institucijos direktoriaus sprendimu, terminas gali būti pratęstas 10 darbo dienų. Administracinės atitikties vertinimo metu nustatoma, ar paraiška tinkamai užpildyta, ar pateikti visi reikalaujami dokumentai, ar pareiškėjas yra tinkamas subsidijai gauti, ar tenkinami nustatytieji specialieji reikalavimai. Paraiškos, netenkinančios einamųjų metų metinę sąmatą detalizuojančiame plane pareiškėjui ir (ar) paramos gavėjui keliamų ar kitokių jame nustatytų reikalavimų, atmetamos“.

2.15. Pakeičiu 107 punktą ir jį išdėstau taip:

107. Projekto metu planuojamos įdiegti įrangos ir (ar) rangos darbų techninis projektas turi būti parengtas ir pateiktas per 120 dienų nuo paraiškos pateikimo dienos Atsakingajai institucijai. Įrangos ir rangos darbų viešieji pirkimai turi būti baigti ir pirkimo sutartys (preliminariosios sutartys) pasirašytos iki finansavimo skyrimo įsakyme nurodytos datos. Atsakingajai institucijai turi būti pateikiamos pasirašytos pirkimo sutartys (preliminariosios sutartys), laimėtojų pasiūlymai, pirkimo sąlygos, viešųjų pirkimų komisijos protokolai, susirašinėjimo su tiekėjais dokumentai“.

2.16. Papildau 127.4 papunkčiu:

127.4. Jei Atsakingajai institucijai projekto įgyvendinimo metu kyla įtarimų, kad projekto finansavimo sutartis vykdoma netinkamai, atliekamas pažeidimo tyrimas. Pareiškėjams, įgyvendinantiems projektą, finansuojamą programos lėšomis, nevykdant ar netinkamai vykdant 127.1–127.3. papunkčiuose numatytus įsipareigojimus taikomas iki 100 procentų subsidijos sumažinimas. Sprendimas priimamas atsakingosios institucijos direktoriaus įsakymu“.

2.17. Pakeičiu 128 punktą ir jį išdėstau taip:

128. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos laikotarpio pradžia pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio pradžios po projekto galutinio mokėjimo prašymo patvirtinimo datos. Apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos laikotarpio pradžią pareiškėjas informuojamas per 5 darbo dienas nuo galutinio mokėjimo prašymo patvirtinimo datos.“

2.18. Pakeičiu 131 punktą ir jį išdėstau taip:

131. Didelės ir vidutinės apimties Tvarkos aprašo 5.1 ir 5.2  papunkčiuose nurodytų projektų atveju pareiškėjas atsakingajai institucijai privalo pateikti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo ataskaitas, kurių formas tvirtina atsakingosios institucijos direktorius. Ataskaitose turi būti nurodyta veikla ir (ar) įrenginys, kuro rūšis, sunaudoto kuro kiekis (pagamintos šilumos energijos kiekis), sutaupytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per vienerius metus ir kita susijusi informacija, kuri turi būti pagrįsta apskaitos prietaisų parodymais ir (ar) skaičiavimų rezultatais:

131.1. praėjus 15 mėnesių po projekto galutinio įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, – už pirmus 12 mėnesių veiklos po šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos laikotarpio pradžios. Pirmų metų ataskaitas, parengtas pagal 131 punkte nustatytus reikalavimus, turi patvirtinti nepriklausomi vertintojai. Nepriklausomų vertintojų patvirtintą Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo ataskaitą (ataskaitoje tikrinamas projekto aplinkosaugos rodiklių įvykdymas procentais) per 20 darbo dienų nuo jos gavimo datos atsakingoji institucija patikrina ir patvirtina arba priimamas sprendimas pagal Tvarkos aprašo 145 punktą;

131.2. praėjus 27 mėnesiams po galutinio projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, – už pirmus 24 mėnesius veiklos po šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos laikotarpio pradžios pagal 131 punkte nustatytus reikalavimus. Antrųjų metų ataskaitos nepriklausomi vertintojai netvirtina, informacija yra renkama stebėsenos tikslais;

131.3. praėjus 39 mėnesiams po projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, – už 36 mėnesius veiklos po šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos laikotarpio pradžios. Trečiųjų metų ataskaitos nepriklausomi vertintojai netvirtina, informacija yra renkama stebėsenos tikslais.

131.4. nepriklausomo vertintojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos ataskaitoje, teikiamoje vadovaujantis 131.1 papunkčiu turi būti:

131.4.1. nurodyta projekto informacija: projekto pavadinimas, pareiškėjo pavadinimas, priemonės pavadinimas, išmokėta subsidijos suma, projektų finansavimo Klimato kaitos programos lėšomis finansavimo sutarties Nr., projekto vertinamasis laikotarpis (t. y. bazinio ir projektinio scenarijų pradžia ir pabaiga);

131.4.2. patvirtinimas, kad pareiškėjo pateikta pirmųjų metų ataskaita atitinka Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo 2 priedo 18 punkto reikalavimus, pateikti skaičiavimai yra patikrinti ir teisingi;

131.4.3. išvardinti dokumentai, kurių patikrinimą vertintojas atliko;

131.4.4. patvirtinimas, kad pareiškėjo skaičiuotas projekto aplinkosaugos rodiklių įvykdymas procentais yra teisingas;

131.4.5. patikrintas naudojamų taršos faktorių teisingumas;

131.4.6. vertinimo išvada.“

2.19. Pakeičiu 145 punkto pirmą pastraipą ir jį išdėstau taip:

145. Jeigu pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo sutarties dėl paskolos per kredito įstaigą suteikimo pareiškėjui sąlygų, atsakingoji institucija priima sprendimą dėl finansavimo sustabdymo, nutraukimo, sumažinimo, išmokėtų lėšų ar jų dalies susigrąžinimo ir (ar) finansavimo sutarties dėl paskolos per kredito įstaigą suteikimo pareiškėjui nutraukimo arba šių finansinių korekcijų netaikymo. Jeigu pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo sutarties dėl subsidijos suteikimo pareiškėjui sąlygų (ar paraiškos, prie jos pridėtos Pareiškėjo deklaracijos sąlygų ir Tvarkos aprašo nuostatų, kai finansavimo sutartis nesudaroma), atsakingoji institucija atlieka pažeidimo tyrimą pagal atsakingosios institucijos direktoriaus patvirtintą tvarką ir priima sprendimą dėl finansavimo sustabdymo, nutraukimo, sumažinimo ir (ar) išmokėtų lėšų ar jų dalies susigrąžinimo arba šių finansinių korekcijų netaikymo“.

2.20. Pakeičiu 146 punktą ir jį išdėstau taip:

146. Projekto aplinkosaugos rodiklių įvykdymas procentais apskaičiuojamas palyginant paraiškoje numatytus aplinkosaugos rodiklius su faktiškai pasiektais aplinkosaugos rodikliais per 12 mėnesių nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos laikotarpio“.

2.21. Pakeičiu 2 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

2.22. Papildau 9 priedu (pridedama).

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                   Kęstutis Mažeika

 

 

Klimato kaitos programos

lėšų naudojimo tvarkos aprašo

2 priedas

 

IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO SUMAŽINIMO VERTINIMO METODIKA

 

1. Vertinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų  (toliau – ŠESD) kiekio sumažinimą, įgyvendinus veiklą, iš dalies finansuojamą Programos lėšomis, lyginamas išmetamų ŠESD kiekis įgyvendinus veiklą (projektinis scenarijus) su išmetamu ŠESD kiekiu šios veiklos neįgyvendinus (bazinis scenarijus) per vertinamąjį laikotarpį. Išmetamų ŠESD kiekio sumažinimas yra išmetamų ŠESD kiekio pagal bazinį scenarijų ir pagal projektinį scenarijų skirtumas.

2. Išmetamų ŠESD kiekis ir bazinio scenarijaus, ir projektinio scenarijaus atveju apskaičiuojamas pagal [1] formulę:

 

Išmetamų ŠESD kiekis = veiklos duomenys * taršos faktorius                                      [1]

 

3. Programos priemonėms taikomi veiklos duomenys nurodyti 1 lentelėje. Priemonėms, kurių 1 lentelėje nėra, naudojamus veiklos duomenis pasirenka pareiškėjas, pagal projektą atitinkančią švarios plėtros mechanizmo (angl. clean development mechanizm) projekto metodiką, skelbiamą Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – JTBKKK) sekretoriato interneto tinklalapyje https://cdm.unfccc.int/methodologies/index.html

4. Taršos faktoriai nurodyti 12–15 punktuose.

5. Vertinant išmetamų ŠESD kiekį įgyvendinus veiklą (projektinis scenarijus) ir neįgyvendinus veiklos (bazinis scenarijus), vertinami ir tiesioginis išmetamų ŠESD kiekis, ir netiesioginis išmetamų ŠESD kiekis per projekto vertinamąjį laikotarpį. Projekto vertinamo laikotarpio trukmė nurodoma 11 punkte.

6. Tiesioginis išmetamų ŠESD kiekis vertinamas kaip išmetamų ŠESD kiekis pareiškėjo valdomuose įrenginiuose, tai yra:

6.1. iškastinio kuro deginimo metu išmetamo į atmosferą CO2 kiekis (tonomis);

6.2. proceso metu į atmosferą išsiskiriančių ŠESD kiekis, perskaičiuotas į CO2 ekvivalentą (CO2e).

7. Netiesioginis išmetamų ŠESD kiekis vertinamas kaip išmetamų ŠESD kiekis pareiškėjo nevaldomuose įrenginiuose, kuriam daro poveikį pareiškėjo veikla ar neveikimas, tai yra:

7.1. išmetamo į atmosferą CO2 kiekis pareiškėjo nevaldomose elektrinėse, sąlygojamas pareiškėjo iš tinklo perkamos elektros energijos kiekiu arba pareiškėjo į tinklą patiekiamo pagamintos elektros energijos, pakeičiančios elektros gamybą kitose pareiškėjo nevaldomose elektrinėse, kiekiu;

7.2. išmetamo į atmosferą CO2 kiekis centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemos pareiškėjo nevaldomuose šilumą generuojančiuose įrenginiuose, sąlygojamas pareiškėjo iš tinklo perkamos šiluminės energijos kiekiu arba pareiškėjo į tinklą patiekiamo pagamintos šiluminės energijos, pakeičiančios šilumos gamybą kituose pareiškėjo nevaldomuose šilumą generuojančiuose įrenginiuose, kiekiu;

7.3. išmetamo į atmosferą CO2 kiekis, sąlygojamas pareiškėjo į gamtinių dujų tinklą atiduodamo ar kaupiamo dujų rezervuaruose biometano, sąlygojančio gamtinių dujų kiekio pokyčius;

8. Vertinant išmetamų ŠESD kiekį, nevertinamas išmestas ŠESD kiekis, kuris susidarė gaminant diegiamą įrangą, ją transportuojant, įrengiant, išmontuojant ir utilizuojant.

9. Netiesioginis išmetamų ŠESD kiekis ir tiesioginis išmetamų ŠESD kiekis sudedamas vertinant išmetamų ŠESD kiekį įgyvendinus veiklą (projektinis scenarijus) ir neįgyvendinus veiklos (bazinis scenarijus).

10. Vertinant tiesioginį ir netiesioginį išmetamų ŠESD kiekį projektinio scenarijaus atveju naudojamos tokios pačios visuotinio atšilimo potencialo vertės, kuro žemutinės šiluminės vertės, taršos santykiniai energetiniai faktoriai, oksidacijos koeficientai ir taršos faktoriai kaip ir skaičiuojant išmetamų ŠESD kiekį bazinio scenarijaus atveju.

11. Projekto vertinamojo laikotarpio pradžia laikoma, kai projektinio scenarijaus atveju būtų pradėta veikla, sąlygojanti išmetamų ŠESD kiekio mažinimą. Projekto vertinamojo laikotarpio trukmė priklauso nuo įgyvendinamos veiklos tipo:

11.1. klojant naujus arba keičiant centralizuoto aprūpinimo šiluma vamzdynus, garotiekius efektyvesniais, – 25 metai;

11.2. atnaujinant (modernizuojant) pastatus, kai investicijos į išorinių atitvarų apšiltinimą viršija 50 % investicijų, – 25 metai;

11.3.patalpose esančių vamzdynų šilumos izoliacijos pagerinimas, – 20 metų;

11.4. įrengiant vėjo elektrines, saulės elektrines arba hidroelektrines, – 20 metų;

11.5. biometano gamybos projektams, – 15 metų;

11.6. įrengiant šilumos siurblius, naudojančius geoterminę, aeroterminę arbą hidroterminę energiją, – 15 metų;

11.7. įrengiant saulės kolektorius šilumai ir (ar) karštam vandeniui ruošti, – 15 metų;

11.8. įrengiant vėdinimo sistemas su šilumogrąžos įrenginiais, – 17 metų;

11.9. įrengiant katilines arba kogeneracines elektrines, – 15 metų;

11.10. įrengiant efektyvesnius degiklius katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse, išmetamų dūmų šilumos utilizavimo įrenginius (ekonomaizerius), – 15 metų;

11.11. įrengiant automatikos, apskaitos, programinę įrangą, efektyvius siurblius ir ventiliatorius, leidžiančius padidinti energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo, vartojimo efektyvumą, – 8 metai;

11.12. keičiant efektyvesniais arba modernizuojant elektros apšvietimo prietaisus, – 15 metų;

11.13. modernizuojant iškastinio kuro transporto infrastruktūrą, diegiant ir (ar) plėtojant transporto priemonių, naudojančių suslėgtas gamtines dujas, suskystintas gamtines dujas, biometaną, vandenilį, infrastruktūrą, – 20 metų;

11.14. diegiant ir (ar) plėtojant transporto priemonių, naudojančių elektrą, infrastruktūrą, – 10 metų;

11.15. įsigyjant biodegalus, elektrą, suslėgtas gamtines dujas, suskystintas gamtines dujas, biometaną, vandenilį vartoti pritaikytus automobilius, hibridinius Europos standartus viršijančius automobilius, – 10 metų;

11.16. kitais atvejais – atsižvelgiant į diegiamos įrangos tikėtiną eksploatavimo trukmę, bet ne daugiau kaip 25 metai;

11.17. jei vienu metu atliekama veikla diegiant įrangą su, tikėtina, skirtinga eksploatavimo trukme, vertinamasis laikotarpis yra sąlygojamas įrangos, kuriai sąnaudos įsigyti ir įdiegti sudarė daugiau kaip 50 % investicijų, tikėtinos eksploatavimo trukmės. Jei nė viena investicijos dalis nesudarė daugiau kaip 50 % investicijos, vertinamasis laikotarpis skaičiuojamas kaip skirtingos įrangos tikėtinų eksploatavimo trukmių svertinis vidurkis pagal investicijos dalį;

11.18. pirmųjų metų ataskaitoje taikomi tie patys vertinamieji laikotarpiai kaip ir paraiškoje.

12. Vertinant tiesioginį išmetamų ŠESD kiekį, vertinamas išmetamas CO2 kiekis, sąlygojamas deginamo kuro, ir kitų procesų metu išsiskiriančios ŠESD:

12.1. vertinant tiesioginį CO2 išmetimą, sąlygojamą deginamo kuro, sudegintas per vertinamąjį laikotarpį kuro kiekis dauginamas iš taršos faktoriaus. Taikomi tipiniai taršos faktoriai kiekvienai deginamo kuro rūšiai:

12.1.1. Lietuvoje vykdomiems projektams taikant tipinius taršos faktorius, kiekvienai deginamo kuro rūšiai naudojamos vertės nurodytos statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo 2 priedo 2.18 lentelėje. Jei lentelėje nėra atitinkamos kuro rūšies taršos faktoriaus, tuomet naudojami taršos faktoriai, nurodyti naujausioje Nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje.

12.1.2. paraiškos teikėjas gali siūlyti specifinius taršos santykinius energetinius faktorius, oksidacijos koeficientus ir kuro šilumines vertes, iš jų atitinkamai išskaičiuotus taršos faktorius, jei gali įrodyti, kad specifinės taikomos vertės yra tikslesnės konkrečios veiklos atveju;

12.2. Ne Lietuvoje vykdomiems projektams, taikomi tipiniai taršos faktoriai kiekvienai deginamo kuro rūšiai randami:

12.2.1. jeigu tai Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – JTBKKK) I priedo šalis, atitinkamos šalies naujausioje Nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje (angl., National Inventory Report), skelbiamoje JTBKKK sekretoriato tinklalapyje https://unfccc.int/ghg-inventories-annex-i-parties/2020

12.2.2. jeigu tai ne JTBKKK I priedo šalis, atitinkamos šalies naujausiame Nacionaliniame pranešime (angl. National Communication) skelbiamame JTBKKK sekretoriato tinklalapyje https://unfccc.int/process-and-meetings/transparency-and-reporting/reporting-and-review-under-the-convention/national-communications-and-biennial-update-reports-non-annex-i-parties/national-communication-submissions-from-non-annex-i-parties.

12.2.3. jeigu atitinkamos šalies naujausioje Nacionalinėje ataskaitoje naujausiame Nacionaliniame pranešime (angl. National Communication) skelbiamoje skelbiamame JTBKKK sekretoriato tinklalapyje prie atitinkamos kuro rūšies nurodyta, kad naudojami numatytieji taršos faktoriai (angl. default emission factor), jie randami 2006 metų Nacionalinių ataskaitų rengimo gairių (angl. 2006 IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories) 2 dalies. „Energetika“ 2.2. lentelėje https://www.ipcc-nggip.iges.or.jp/public/2006gl/.

13. Vertinant netiesioginį išmetamo CO2 kiekį (tonomis) kitose pareiškėjo nevaldomose elektrinėse, sąlygojamą pareiškėjo iš tinklo perkamos elektros energijos kiekiu arba pareiškėjo į tinklą patiekiamo pagamintos elektros energijos, pakeičiančios elektros gamybą kitose pareiškėjo nevaldomose elektrinėse kiekiu, iš tinklo per vertinamąjį laikotarpį perkamas elektros energijos kiekis arba per vertinamąjį laikotarpį į tinklą patiekiamos elektros energijos kiekis yra dauginamas:

13.1. Lietuvoje vykdomiems projektams iš elektros energijos taršos faktoriaus, kuris lygus 0,42 t CO2e/MWh;

13.2. elektros energijai, gaminamai atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėse, jei pareiškėjas gali pateikti elektros tiekėjo deklaraciją, iš elektros energijos taršos faktoriaus, kuris lygus 0,00 t CO2e/MWh;

13.3. Ne Lietuvoje vykdomiems projektams, iš elektros energijos taršos faktoriaus, kuris lygus 0,707 t CO2e/MWh.

14. Vertinant netiesioginį išmetamo CO2 kiekį (tonomis) centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemos pareiškėjo nevaldomuose šilumą generuojančiuose įrenginiuose, sąlygojamą pareiškėjo iš tinklo perkamos šiluminės energijos kiekiu arba pareiškėjo į tinklą patiekiamo pagamintos šiluminės energijos, pakeičiančios šilumos gamybą kituose pareiškėjo nevaldomuose šilumą generuojančiuose įrenginiuose kiekiu, iš tinklo per vertinamąjį laikotarpį perkamas šiluminės energijos kiekis arba per vertinamąjį laikotarpį į tinklą patiekiamos šiluminės energijos kiekis dauginamas iš centralizuoto aprūpinimo šiluma taršos faktoriaus, kuris lygus:

14.1. Lietuvoje vykdomiems projektams – 0,10 t CO2e/MWh;

14.2. ne Lietuvoje vykdomiems projektams, kai gamtinės dujos sudaro daugiau kaip 50 proc. kuro balanse – 0,28 t CO2e/MWh;

14.3. ne Lietuvoje vykdomiems projektams, kai biokuras sudaro daugiau kaip 50 proc. kuro balanse – 0,10 t CO2e/MWh;

14.4. specifinei centralizuoto aprūpinimo šiluma taršos faktoriaus reikšmei, jei galima įrodyti, kad specifinė reikšmė tikslesnė konkrečiu atveju.

15. Vertinant netiesioginį išmetamų ŠESD kiekį pareiškėjo nevaldomuose įrenginiuose, gali būti vertinamas ir ŠESD kiekis per vertinamąjį laikotarpį, sąlygojamas deginamo iškastinio kuro ir kitų procesų metu išsiskiriančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, taikant analogišką metodiką kaip ir vertinant tiesioginius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

16. Jeigu pareiškėjo naudojama (ar tiekiama kitiems vartotojams) šiluma iki projekto įgyvendinimo gaminama iš biokuro, pagamintos šiluminės energijos sumažėjimas dauginamas naudojant centralizuoto aprūpinimo šiluma taršos faktoriaus reikšmę, nustatytą 14 punkte.  

17. Vertinant kitų procesų metu išsiskiriančias ŠESD, jų į atmosferą išmetamas kiekis perskaičiuojamas į CO2 ekvivalentą (CO2e), taikant tokius ŠESD išmetimo perskaičiavimo į CO2 ekvivalentą (CO2e) koeficientus – visuotinio atšilimo potencialo (VAP) vertes:

17.1.1. 1 t anglies dvideginio (CO2) perskaičiuojama kaip 1 t CO2e;

17.1.2. 1 t metano (CH4) perskaičiuojama kaip 25 t CO2e;

17.1.3. 1 t azoto suboksido (N2O) perskaičiuojama kaip 298 t CO2e;

17.1.4. 1 t sieros heksafluorido (SF6) perskaičiuojama kaip 22800 t CO2e;

17.1.5. 1 t azoto trifluorido (NF3) perskaičiuojama kaip 17200 t CO2e

17.1.6. kitų ŠESD VAP vertės randamos JTBKKK šalių konferencijos sprendimo 24/CP.19 (angl. decision 24/CP.19 "Revision of the UNFCCC reporting guidelines on annual inventories for Parties included in Annex I to the Convention") III priede, JTBKKK sekretoriato tinklalapyje https://unfccc.int/resource/docs/2013/cop19/eng/10a03.pdf#page=2

18. Išmetamųjų ŠESD kiekių skaičiavimo pagrindimui kartu su paraiška ir (ar) su pirmųjų metų ataskaita pateikiami šie duomenys:

18.1. Pareiškėjo pavadinimas, projekto pavadinimas, projekto vertinamasis laikotarpis (bazinio ir projektinio scenarijų pradžia ir pabaiga);

18.2. Bazinio scenarijaus veiklos duomenys. Jei taikoma, bazinio scenarijaus veiklos duomenų perskaičiavimas pagal projektinio scenarijaus faktinius duomenis;

18.3. Projektinio scenarijaus veiklos duomenys;

18.4. Kuro sąnaudų perskaičiavimas iš natūrinių vienetų į MWh ir (ar) TJ;

18.5. Veiklos duomenų paaiškinimai;

18.6. Dokumentai, pagrindžiantys naudojamų veiklos duomenų teisingumą;

18.7. Išmetamųjų ŠESD kiekių vertinimo duomenų lentelė;

18.8. Projektų finansavimo Klimato kaitos programos lėšomis teikiant subsidijos sutarties, pasirašomos tarp atsakingosios institucijos ir pareiškėjo, Tvarkos aprašo priedas Nr. 9 (jei taikoma).

1 lentelė. Programos priemonėms taikomi veiklos duomenys

Eil. Nr.

Programos priemonės pavadinimas

Vertinamos ŠESD

Bazinio scenarijaus veiklos duomenys*

Projektinio scenarijaus veiklos duomenys*

1.

Energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimas: gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų modernizavimas, kitos priemonės, kurios leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse

 

 

 

1.1.

privačių juridinių asmenų visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant ne mažesnę nei B pastato energinio naudingumo klasę ir sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 % lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo

CO2

Paraiškoje (pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje):

šilumos, elektros ir (ar) kuro sąnaudos paskaičiuojami pagal prognozuojamus (faktinius) projektinio scenarijaus šilumos, elektros ir (ar) kuro sutaupymus

Paraiškoje (pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje):

priimama 0

1.2.

savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimas (modernizavimas), įgyvendinant Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą

CO2

Paraiškoje (pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje):

šilumos, elektros ir (ar) kuro sąnaudos paskaičiuojami pagal prognozuojamus (faktinius) projektinio scenarijaus šilumos, elektros ir (ar) kuro sutaupymus

Paraiškoje (pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje):

priimama 0

1.3.

privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas pagal energijos audito ataskaitas

CO2

 

Jei energijos vartojimo efektyvumo priemonė susijusi su šaldymo įranga: fluorintos dujos 

Paraiškoje (pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje):

šilumos, elektros ir (ar) kuro sutaupymai paskaičiuojami pagal prognozuojamus (faktinius) projektinio scenarijaus šilumos, elektros ir (ar) kuro sutaupymus

Paraiškoje (pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje):

elektros sąnaudų padidėjimas dėl įdiegtų papildomų priemonių, kWh;

Kitu atveju priimama 0

2.

atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimas, aplinkai palankių technologijų, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegimas

 

 

 

2.1.

atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, religinėms bendrijoms ar centrams

CO2

Paraiškoje (pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje):

jei diegiama saulės jėgainė: iš tinklo suvartojamas elektros energijos kiekis, lygus saulės jėgainėje prognozuojamai pagaminti (faktiškai pagamintai) elektros energijai, iš viso (atiduota į tinklą plius suvartota savo reikmėms), kWh/metus;

jei keičiamas CŠT: iš CŠT tinklo suvartojamas šilumos kiekis, lygus šilumos siurblio, biokuro katilo prognozuojamai pagaminti (faktiškai pagamintai) šilumos energijai, kWh/metus;

jei keičiamas kuras: kuro kiekis, reikalingas šilumos siurblio, biokuro katilo prognozuojamai pagaminti (faktiškai pagamintai) šilumos energijai, kWh/metus

Paraiškoje (pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje):

saulės jėgainėje prognozuojama pagaminti (faktiškai pagaminta) elektros energija, iš viso (atiduota į tinklą plius suvartota savo reikmėms), kWh/metus

 

iš tinklo suvartojamas elektros energijos kiekis, lygus šilumos siurblio prognozuojamai sunaudoti (faktiškai pagamintai) elektros energijai, kWh/metus

2.2.

atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas privačių juridinių asmenų visuomeninės, gamybinės paskirties pastatuose, kitos paskirties inžineriniuose statiniuose (sąvartynuose, nuotekų valyklų statiniuose), pakeičiant iškastinio kuro naudojimą

CO2

Paraiškoje (pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje):

jei diegiama saulės jėgainė: iš tinklo suvartojamas elektros energijos kiekis, lygus saulės jėgainėje prognozuojamai pagaminti (faktiškai pagamintai) elektros energijai, iš viso (atiduota į tinklą plius suvartota savo reikmėms), kWh/metus;

jei keičiamas CŠT: iš CŠT tinklo suvartojamas šilumos kiekis, lygus šilumos siurblio, biokuro katilo prognozuojamai pagaminti (faktiškai pagamintai) šilumos energijai, kWh/metus;

jei keičiamas kuras: kuro kiekis, reikalingas šilumos siurblio, biokuro katilo prognozuojamai pagaminti (faktiškai pagamintai) šilumos energijai, kWh/metus

Paraiškoje (pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje):

saulės jėgainėje prognozuojama pagaminti (faktiškai pagaminta) elektros energija, iš viso (atiduota į tinklą plius suvartota savo reikmėms), kWh/metus

 

iš tinklo suvartojamas elektros energijos kiekis, lygus šilumos siurblio prognozuojamai sunaudoti (faktiškai pagamintai) elektros energijai, kWh/metus

2.3.

saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimas šilumos energijai gaminti, karštam vandeniui ruošti, ir (ar) elektros energijai gaminti atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šildymo sistemos, siekiant nulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygio

CO2

Paraiškoje (pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje):

kuro kiekis, reikalingas šilumos siurblio, biokuro katilo prognozuojamai pagaminti (faktiškai pagamintai) šilumos energijai, kWh/metus

Paraiškoje (pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje):

iš tinklo suvartojamas elektros energijos kiekis, lygus šilumos siurblio prognozuojamai sunaudoti (faktiškai pagamintai) elektros energijai, kWh/metus

2.4.

saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimo centralizuotais tinklais tiekiamos šilumos energijai gaminti skatinimas, pakeičiant iškastinio kuro naudojimą

CO2

Paraiškoje (pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje):

kuro kiekis, reikalingas saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ar šilumos saugyklų prognozuojamai pagaminti (faktiškai pagamintai) šilumos energijai, kWh/metus

Paraiškoje (pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje):

dėl saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ar šilumos saugyklų atsiradęs papildomas elektros suvartojimas, kWh/metus

2.5.

investicinė parama biometano dujų gamybai ir (ar) biodujų valymo įrenginiams įrengti

CO2

Paraiškoje (pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje):

jei atiduodama į gamtinių dujų tinklą ar kaupiama dujų rezervuaruose: gamtinių dujų kiekis, lygus į tinklą planuojamam atiduoti (faktiškai atiduotam) biometano kiekiui, kWh arba dujų rezervuaruose planuojamam sukaupti (faktiškai sukauptam) biometano kiekiui, kWh.

 

Iš žaliavos išsiskiriantys ŠESD kiekiai nevertinami.

Paraiškoje (pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje):

dėl biometano dujų gamybos ir (ar) biodujų valymo atsiradęs papildomas elektros suvartojimas, kWh/metus.

 

jei atiduodama į gamtinių dujų tinklą: gamtinių dujų kiekis žymimas 0, kWh;

 

Iš žaliavos išsiskiriantys ŠESD kiekiai nevertinami.

2.6.

miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas, skatinant naudoti elektra, biometanu, suslėgtomis gamtinėmis dujomis, suskystintomis gamtinėmis dujomis varomas transporto priemones

CO2

 

Paraiškoje:

Kuro norma pagal kuro rūšis nustatoma taip:

Kai žinomos konkrečios transporto priemonės, kurias numatoma pakeisti mažiau taršiomis priemonėmis, imamas šių transporto priemonių suvartotas kuro kiekis per praėjusius metus, l; rida per praėjusius metus, km; pagal šiuos duomenis apskaičiuojama kuro norma per bazinį laikotarpį, l/100km.

Kai transporto priemonės, kurias numatoma pakeisti mažiau taršiomis, nežinomos, imama bendrovės vadovo patvirtintų kuro normų sąrašo taršiausios transporto priemonės kuro norma.

 

Veiklos duomenys (Kuro sąnaudos) bazinio scenarijaus atveju gaunami sudauginus prognozuojamą naujų transporto priemonių ridą su pagal aukščiau aprašytus duomenis apskaičiuota kuro norma.

 

Pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje: Veiklos duomenys (Kuro sąnaudos) bazinio scenarijaus atveju gaunami sudauginus faktinę naujų transporto priemonių ridą su pagal aukščiau aprašytus duomenis apskaičiuota kuro norma.

Paraiškoje ir pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje: naujų transporto priemonių prognozuojamas suvartoti (faktiškai suvartota) kuro ar energijos kiekis per metus, pagal atskiras transporto priemonių ir kuro ar energijos rūšis, l, Nm3, kg ir (ar) kWh.

 

 

 

 

 

2.7.

transporto priemonių naudojančių elektrą, suslėgtas gamtines dujas, suskystintas gamtines dujas, biometaną, vandenilį įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją

CO2

 

Kuro norma pagal kuro rūšis nustatoma taip:

Kai žinomos konkrečios transporto priemonės, kurias numatoma pakeisti mažiau taršiomis priemonėmis, imamas šių transporto priemonių suvartotas kuro kiekis per praėjusius metus, l; rida per praėjusius metus, km; pagal šiuos duomenis apskaičiuojama kuro norma per bazinį laikotarpį, l/100km.

Kai transporto priemonės, kurias numatoma pakeisti mažiau taršiomis, nežinomos, imama bendrovės vadovo patvirtintų kuro normų sąrašo taršiausios transporto priemonės kuro norma.

 

Veiklos duomenys (Kuro sąnaudos) bazinio scenarijaus atveju gaunami sudauginus prognozuojamą naujų transporto priemonių ridą su pagal aukščiau aprašytus duomenis apskaičiuota kuro norma.

 

Pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje: Veiklos duomenys (Kuro sąnaudos) bazinio scenarijaus atveju gaunami sudauginus faktinę naujų transporto priemonių ridą su pagal aukščiau aprašytus duomenis apskaičiuota kuro norma.

Paraiškoje ir pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje: naujų transporto priemonių prognozuojamas suvartoti (faktiškai suvartota) kuro ar energijos kiekis per metus, pagal atskiras transporto priemonių ir kuro ar energijos rūšis, l, Nm3, kg ir (ar) kWh.;

 

 

 

 

2.8.

taršių technologijų keitimo mažiau taršiomis skatinimas Europos Sąjungos Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiose įmonėse

CO2

N2O

Paraiškoje ir pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje: išmetamų ŠESD kiekis už praėjusius metus, pagal veiklos vykdytojo metinę išmetamų ŠESD kiekių ataskaitą.

Paraiškoje: prognozuojamas metinis išmetamų ŠESD kiekis.

Pirmų metų įgyvendinimo ataskaitoje: išmetamų ŠESD kiekis, už pirmus 12 mėnesių veiklos po šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo stebėsenos laikotarpio pradžios perskaičiuotas pagal veiklos vykdytojo paskutinių kalendorinių metų patvirtintą metinę išmetamų ŠESD kiekių ataskaitą

* Paraiškoje teikiami prognozuojami bazinių ir projektinių metų duomenys, o pirmųjų metų – perskaičiuojami pagal faktinius. 

 

 

 

2 lentelė. Išmetamųjų ŠESD kiekių vertinimo duomenų lentelė

 

Esant daugiau kuro ar ŠESD rūšių, įterpkite papildomų eilučių

Bazinis (palyginamasis) scenarijus

Tiesioginis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekis

CO2 išmetimas deginant kurą

Deginamo kuro rūšis (1)

 

Kuro sąnaudos MWh/metus

(A1)

 

Kuro taršos faktorius

(B1)

 

CO2e išmetimas, t/metus

(C1)=(A1) x (B1)

 

 

 

 

Deginamo kuro rūšis (2)

 

Kuro sąnaudos MWh/metus

(A2)

 

Kuro taršos faktorius

(B2)

 

CO2e išmetimas, t/metus

(C2)=(A2) x (B2)

 

 

 

 

Deginamo kuro rūšis (3)

 

Kuro sąnaudos MWh/metus

(A3)

 

Kuro taršos faktorius

(B3)

 

CO2e išmetimas, t/metus

(C3)=(A3) x (B3)

 

 

 

 

Kitų procesų metu išsiskiriančios ŠESD

ŠESD rūšis

 

ŠESD kiekis, t/metus

(A4)

 

Perskaičiavimo į CO2 ekvivalentą koeficientas (VAP)

(B4)

 

ŠESD kiekis, t CO2e/metus

(C4)=(A4) x (B4)

 

Netiesioginis išmetamų ŠESD kiekis

Elektros energija iš tinklo, MWh/metus (gali būti tiek teigiama, tiek neigiama reikšmės)

(A5)

 

Elektros energijos taršos faktorius, t CO2e/MWh

(B5)

 

Netiesioginis išmetamų ŠESD kiekis, susijęs su elektros energija, t (gali būti tiek teigiama, tiek neigiama reikšmės)

(C5)= (A5)x(B5)

 

Šiluminė energija iš tinklo, MWh (gali būti tiek teigiama, tiek neigiama reikšmės))

(A6)

 

Šilumos energijos taršos faktorius, t CO2e/MWh

(B6)

 

Netiesioginis išmetamų ŠESD kiekis, susijęs su šilumos energija, t CO2e/metus (gali būti tiek teigiama, tiek neigiama reikšmės)

(C6)=(A6)x(B6)

 

Sunaudojama gamtinių dujų iš tinklo (biometano projektams), MWh

(A7)

 

Gamtinių dujų taršos faktorius, t CO2e/MWh

(B7)

 

Netiesioginis išmetamų ŠESD kiekis, susijęs su gamtinių dujų energija, t CO2e /metus

(C7)= (A7)x(B7)

 

Visas metinis išmetamų ŠESD kiekis, t CO2e/metus

(Cb)=(C1) + (C2) + .... + (C7)

 

Projektinis scenarijus

Tiesioginis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekis

CO2 išmetimas deginant kurą

Deginamo kuro rūšis (1)

 

Kuro sąnaudos MWh/metus

(A1)

 

Kuro taršos faktorius

(B1)

 

CO2e išmetimas, t/metus

(C1)=(A1) x (B1)

 

 

 

 

Deginamo kuro rūšis (2)

 

Kuro sąnaudos MWh/metus

(A2)

 

Kuro taršos faktorius

(B2)

 

CO2e išmetimas, t/metus

(C2)=(A2) x (B2)

 

 

 

 

Deginamo kuro rūšis (3)

 

Kuro sąnaudos MWh/metus

(A3)

 

Kuro taršos faktorius

(B3)

 

CO2e išmetimas, t/metus

(C3)=(A3) x (B3)

 

 

 

 

Kitų procesų metu išsiskiriančios ŠESD

ŠESD rūšis

 

ŠESD kiekis, t/metus

(A4)

 

Perskaičiavimo į CO2 ekvivalentą koeficientas (VAP)

(B4)

 

ŠESD kiekis, t CO2e/metus

(C4)=(A4) x (B4)

 

Netiesioginis išmetamų ŠESD kiekis

Elektros energija iš tinklo, MWh/metus (gali būti tiek teigiama, tiek neigiama reikšmės)

(A5)

 

Elektros energijos taršos faktorius, t CO2e/MWh

(B5)

 

Netiesioginis išmetamų ŠESD kiekis, susijęs su elektros energija, t CO2e (gali būti tiek teigiama, tiek neigiama reikšmės)

(C5)= (A5)x(B5)

 

Šiluminė energija iš tinklo, MWh (gali būti tiek teigiama, tiek neigiama reikšmės))

(A6)

 

Šilumos energijos taršos faktorius, t CO2e/MWh

(B6)

 

Netiesioginis išmetamų ŠESD kiekis, susijęs su šilumos energija, t CO2e/metus (gali būti tiek teigiama, tiek neigiama reikšmės)

(C6)=(A6)x(B6)

 

Sunaudojama gamtinių dujų iš tinklo (biometano projektams), MWh

(A7)

 

Gamtinių dujų taršos faktorius, t CO2e/MWh

(B7)

 

Netiesioginis išmetamų ŠESD kiekis, susijęs su gamtinių dujų energija, t CO2e /metus

(C7)= (A7)x(B7)

 

Visas metinis išmetamų ŠESD kiekis, t CO2e/metus

(Cp)=(C1) + (C2) + .... + (C7)

 

Išmetamų ŠESD kiekio sumažinimas

Metinis ŠESD išmetimas pagal bazinį scenarijų, t CO2e/metus (perkelti iš Cb)

(A)

 

Metinis ŠESD išmetimas pagal projektinį scenarijų, t CO2e/metus (perkelti iš Cp)

(B)

 

Metinis išmetamų ŠESD kiekio sumažinimas, t CO2e/metus

(C) = (A) - (B)

 

Vertinamasis laikotarpis, metais

(G)

 

Bendras išmetamų ŠESD kiekio sumažinimas, t CO2e

 

 

(I)= (C) x (G)

 

 

 

Klimato kaitos programos

lėšų naudojimo tvarkos aprašo

9 priedas

 

IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO SUMAŽINIMO ATASKAITA

Pateikimo data:_________________

 

Projektą įgyvendinusios pareiškėjo/įmonės pavadinimas

Nurodo projektų vadovas

Projekto pavadinimas: Nurodo projektų vadovas

 

 

Išmokėta subsidijos suma (Eur, data)

Ataskaitinis laikotarpis:

Pradžia:                       Pabaiga:

Išmetamieji teršalai

Mat. vnt. (t/metus)

Bazinio scenarijaus 1

Projektinio scenarijaus 2

Faktiškai bazinio scenarijaus3

Faktiškai projektinio scenarijaus4

Nukrypimas nuo plano, proc.5

Nukrypimo priežastys6

Planuojami veiksmai7

CO2

tCO2e/metus

Nurodo projektų vadovas

Nurodo projektų vadovas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 – Bazinio scenarijaus išmetamųjų teršalų kiekis, t/metus (iš Paraiškos 6.1 lentelės);

2 – Projektinio scenarijaus išmetamųjų teršalų kiekis, t/metus,  atitinkamai per pirmus, antrus ar trečius projekto įgyvendinimo metus (iš Paraiškos 6.1 lentelės);

3 – Bazinio scenarijaus išmetamųjų teršalų kiekis, t/metus, perskaičiuotas pagal faktinius projektinio scenarijaus duomenis (jei taikoma, iš Pirmųjų metų ataskaitos, pateiktos pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo 2 priedo 18 punktą. Jei netaikoma, imamas bazinio scenarijaus išmetamųjų teršalų kiekis, t/metus iš Paraiškos 6.1 lentelės)

4  – Faktiškai per atitinkamus projekto įgyvendinimo metus apskaičiuotas teršalų kiekis, t/metus. (iš Pirmųjų metų ataskaitos, pateiktos pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo 2 priedo 18 punktą.).

5 – jei yra faktinės reikšmės nukrypimas nuo plano, apskaičiuojama nukrypimo vertė, išreikšta procentais:

 

((Faktiškai projektinio scenarijaus – Faktiškai bazinio scenarijaus) – (Projektinio scenarijaus - Faktiškai bazinio scenarijaus)) *100

(Projektinio scenarijaus Faktiškai bazinio scenarijaus)

Neigiamas nukrypimas rodo nepasiektą aplinkos apsaugos efektą, teigiamas – viršytą aplinkos apsaugos efektą;

 

6 – paaiškinti nukrypimo nuo planuoto aplinkos apsaugos efekto priežastis. Esant reikalui, paaiškinimą pridėti atskirame lape;

7 – pateikiamas veiksmų planas, toliau siekiant planuoto aplinkos apsaugos efekto. Esant reikalui, paaiškinimą pridėti atskirame lape.  

 

Pareiškėjas (įmonės vadovas):_________________________________________  Pareiškėjas (įmonės darbuotojas), užpildęs ataskaitą:________________________

vardas, pavardė, pareigos, parašas, data                                                                                      vardas, pavardė, pareigos, parašas, data