Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 791 , 81, 90, 911 , 912, 101, 104, 105, 119, 120, 122 STRAIPSNIŲ, VI SKYRIAUS PIRMOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR VII SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-568, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 13, 20, 21, 22, 24, 31, 33, 43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 123, 127, 128, 129, 130, 1311, 132, 134 IR 157 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-569, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 627, 630, 661 IR 662 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-570, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISMŲ ĮSTEIGIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1030 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-571, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISMŲ REORGANIZAVIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-572, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 621, 1752, 186, 192, 217 IR 240 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-580 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 441 STRAIPSNIU IR NAUJA VII DALIMI IR 95 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO NR. XIII-2372 10, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 14, 15, 16 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-605
2021 m. spalio 6 d. Nr. 808
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo
Nr. SV-S-140 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6–12 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 791, 81, 90, 911, 912, 101, 104, 105, 119, 120, 122 straipsnių, VI skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-568 (toliau – Teismų įstatymo pakeitimo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Teismų įstatymo pakeitimo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1.1. Teismų įstatymo pakeitimo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje turi būti atsisakyta nuorodos į Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmų veiklos teritorijas, nes Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-571 siūloma atsisakyti nuostatų dėl teismo rūmų veiklos teritorijų.
1.2. Įvertinus tai, kad, reguliuojant skirtingus teismo procesus, gali kilti poreikis skirtingai reglamentuoti vaizdo konferencijų ir telekonferencijų naudojimo teismo procese tvarką, Teismų įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsniu siūlomos Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalies paskutinis sakinys brauktinas kaip perteklinis. Aptariamoje nuostatoje pakanka nuorodos į proceso įstatymų nustatytą tvarką. Be to, Teismų įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama argumentų, kodėl aptariamoje nuostatoje įtvirtinta galimybė naudoti tik vaizdo konferencijas, nenumatant galimybės naudoti ir telekonferencijas. Pažymėtina, kad tiek galiojančios redakcijos proceso įstatymuose, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktuose (pavyzdžiui, 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas) (nauja redakcija)) įtvirtinta ir vaizdo konferencijų, ir telekonferencijų naudojimo galimybė. Atsižvelgiant į tai, tokia galimybė turi būti nustatyta ir Teismų įstatymo pakeitimo projekte.
1.3. Siekiant užtikrinti Teismų įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsniu siūlomos Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalies nuostatos, kad Lietuvos apygardos administraciniame teisme bylos nagrinėjamos arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės esančiuose teismo rūmuose, nuoseklų taikymą ir tais atvejais, kai kelių pareiškėjų gyvenamoji vieta ar buveinė yra arčiausiai tų pačių teismo rūmų, Teismų įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsniu siūlomos Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalies paskutinis sakinys dėstytinas taip: „Tuo atveju, kai skundas paduodamas kelių pareiškėjų, kurių gyvenamoji vieta ar buveinė nėra arčiausiai tų pačių teismo rūmų, administracinė byla nagrinėjama pareiškėjų bendrai pasirinktuose teismo rūmuose.“ Pagal šią nuostatą teismo rūmų pasirinkimas būtų galimas tik tais atvejais, kai kelių pareiškėjų gyvenamoji vieta ar buveinė nėra arčiausiai tų pačių teismo rūmų.
1.4. Siekiant teisinio aiškumo, Teismų įstatymo pakeitimo projektu siūlomuose Teismų įstatymo 553 ir 558 straipsniuose turėtų būti nustatyta, kad tiek nuolat atnaujinamuose pretendentų į teisėjus sąrašuose, sudaromuose pagal atitinkamą teismų pakopą ir jurisdikciją, tiek ir kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjus sąrašuose turi būti nurodomi pretendentų į teisėjus vertinimo Pretendentų į teisėjus atrankos komisijoje (toliau – Atrankos komisija) rezultatai, kadangi šie sąrašai yra sudaromi jau įvykus atrankos procedūroms.
1.5. Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu yra laikomasi su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnio 1 dalyje, ir yra pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, įtvirtinta Reglamento (ES) 2016/679 6 ir (ar) 9 straipsnyje, atsižvelgiant į tvarkomų asmens duomenų kategoriją. Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas).
Atsižvelgiant į šias Reglamento (ES) 2016/679 nuostatas, tikslintina Teismų įstatymo pakeitimo projektu siūlomo Teismų įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, įtvirtinant, kokiu tikslu Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Atrankos komisija ir Nacionalinė teismų administracija tvarko pretendentų asmens duomenis.
1.6. Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintas tikslo apribojimo principas (asmens duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu), o c punkte – duomenų kiekio mažinimo principas (asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi). Atsižvelgiant į šiuos su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus ir į asmens duomenų tvarkymo (teikimo ir viešinimo) tikslus, turi būti įvertinta Teismų įstatymo pakeitimo projektu siūlomame Teismų įstatymo 56 straipsnyje nurodytų pretendentų asmens duomenų, teikiamų suinteresuotoms institucijoms, apimtis ir asmens duomenų, skelbiamų internete, apimtis. Taip pat nuostatose dėl asmens duomenų viešinimo internete turi būti nurodyta, kad pareigą viešinti duomenis turi Nacionalinė teismų administracija.
1.7. Pagal Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies c punktą asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). Teismų įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta tvarkomų asmens duomenų apimtis, todėl Teismų įstatymo pakeitimo projektu siūlomo Teismų įstatymo 56 straipsnio 3 ir 4 dalyse turi būti atsisakyta žodžių „gali būti“.
1.8. Teismų įstatymo pakeitimo projektu siūlomo Teismų įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad apygardos administracinio teismo teisėjais gali būti skiriami Teismų įstatymo 51 straipsnyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys, turintys ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą. Atsižvelgiant į tai, kad darbas viešojo administravimo srityje apima santykinai plačią veiklos sritį, kurioje nebūtinai įgyjama teisėjo darbui reikalinga patirtis ar žinios, tikslinga atsisakyti aptariamos nuostatos.
2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
Nr. VIII-1029 13, 20, 21, 22, 24, 31, 33, 43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 123, 127, 128, 129, 130, 1311, 132, 134 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-569 (toliau – ABTĮ pakeitimo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti ABTĮ pakeitimo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
2.1. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, ABTĮ pakeitimo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnį tikslinga papildyti su konfidencialiomis advokatų (atstovų) ir jų atstovaujamųjų konsultacijomis susijusia nuostata, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621, 1752, 186, 192, 217 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-580 keičiamo CPK 1752 straipsnio 2 dalyje (žr. ABTĮ pakeitimo projektu keičiamą ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, taip pat galiojančios redakcijos ABTĮ 13 straipsnio 7 dalį).
2.2. Siekiant, kad teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis pirmosios instancijos administracinio teismo kompetenciją, būtų aiškus, ABTĮ pakeitimo projektu turi būti ne atsisakoma ABTĮ 20 straipsnio 4 dalies, o pakeičiamas šioje dalyje nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo pavadinimas į pavadinimą „Lietuvos apygardos administracinis teismas“. Pažymėtina, kad specialiuosiuose įstatymuose išliks nuostatos, kuriomis konkrečių kategorijų administracinės bylos priskiriamos Vilniaus apygardos administraciniam teismui (pritarus Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projektui Nr. XIVP-572 – Lietuvos apygardos administraciniam teismui), pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 5, 6, 10 dalyse, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo
4 straipsnio 5 dalyje. Siekiant sudaryti sąlygas vienodai teismų praktikai bei efektyviam sudėtingų ir specialių bylų nagrinėjimui, kartu siūlytina įvertinti galimybę išlaikyti Vilniaus apygardos administracinio teismo (pritarus Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projektui Nr. XIVP-572 – Lietuvos apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų) išimtinę kompetenciją tam tikrų kategorijų byloms, pavyzdžiui, dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos priimtų sprendimų, dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimų.
2.3. Atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ pakeitimo projektu keičiama ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis, kartu turi būti keičiama Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda į ABTĮ 24 straipsnį.
2.4. ABTĮ pakeitimo projekte siūlomo ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos pagal šios išvados 1.3 papunktyje nurodytą pastabą dėl Teismų įstatymo pakeitimo projekto.
2.5. Turi būti atsisakyta ABTĮ pakeitimo projekte siūlomo ABTĮ 33 straipsnio pakeitimo, kuriuo naikinamas vienas iš atsisakymo priimti skundą (prašymą, pareiškimą) pagrindų, kai byla nepriskirtina tam teismui. Nors Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projektu Nr. XIVP-572 siūlomas Regionų apygardos administracinio teismo prijungimas prie Vilniaus apygardos administracinio teismo, minėtas atsisakymo priimti skundą (prašymą, pareiškimą) pagrindas išliktų aktualus, pavyzdžiui, jei skundas (prašymas, pareiškimas) klaidingai paduodamas Lietuvos apygardos administraciniam teismui, nors pagal ABTĮ 21 straipsnį yra priskirtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) kompetencijai.
2.6. ABTĮ pakeitimo projektu neturi būti atsisakoma galiojančios redakcijos ABTĮ
69 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 69 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo, susijusio su bylos perdavimu iš vieno teismo kitam teismui, jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles. Net ir prijungus Regionų apygardos administracinį teismą prie Vilniaus apygardos administracinio teismo, aptariamos nuostatos išliktų aktualios, kai sprendžiamas bylos perdavimo kitos pakopos administraciniam teismui ar bendrosios kompetencijos teismui klausimas. Kaip nurodyta LVAT praktikos, taikant ABTĮ normas, apibendrinime, kuriam pritarta LVAT teisėjų 2012 m. rugsėjo 19 d. pasitarime, daugiausia bylų kitiems teismams perduodama būtent tada, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles. Pavyzdžiui, LVAT yra perdavęs bylų bendrosios kompetencijos teismams, kai, jam kreipusis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, pripažinta, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 – 1237/2011 ir kt.).
2.7. ABTĮ pakeitimo projektu keičiamos ABTĮ 72 straipsnio 5 dalies nuostata, kad apie tos dienos teismo posėdžius skelbiama „<...> viešoje teismo posėdžių tvarkaraščių paieškoje“, tikslintina, konkrečiai nurodant informacijos skelbimo vietą – interneto tinklalapį.
2.8. Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas). Atsižvelgiant į tai, tikslintina ABTĮ pakeitimo projektu keičiamos ABTĮ 72 straipsnio 5 dalies nuostata, nurodant, kokiu tikslu tvarkomi asmens duomenys, kai skelbiama apie teismo posėdžius.
Taip pat siūlytina papildyti ir kitus proceso įstatymus analogiška nuostata dėl skelbimo apie teismo posėdžius ne tik teismo rūmų, kuriuose nagrinėjama byla, skelbimų lentoje, bet ir interneto tinklalapyje bei nuostata dėl asmens duomenų tvarkymo tikslo.
3. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627, 630, 661 ir 662 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-570 (toliau – ANK pakeitimo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti ANK pakeitimo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
3.1. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, ANK pakeitimo projekto
2 straipsnyje siūlomoje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 630 straipsnio 2 dalyje nustatytini pagrindai, kada galimas informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas teismuose, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalyje: „Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, <...>, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, <...>, kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės.“ Be to, šiame ANK straipsnyje turėtų būti numatyta tolesnė teisminio nagrinėjimo eiga, paaiškėjus, kad tam tikram proceso veiksmui atlikti būtinas tiesioginis administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas tam, kad jie tinkamai pasinaudotų savo procesinėmis teisėmis ar būtų išsamiai ir objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, taip pat turi būti numatyti kiti BPK 82 straipsnyje įtvirtinti bylos teisminio nagrinėjimo aspektai, aktualūs administracinių nusižengimų teisenos visapusiškam ir išsamiam reguliavimui. Siekiant teisinio reguliavimo ekonomiškumo, vietoje ANK pakeitimo projekte siūlomo ANK 630 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio galėtų būti nustatyta, kad „naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos“.
3.2. Atsižvelgiant į ANK pakeitimo projekto rengėjų siekį plėsti nuotolinių teismo posėdžių galimybes, taip užtikrinant proceso operatyvumą, tikslinga papildyti ANK pakeitimo projektą ir ANK 624 straipsnio, reguliuojančio skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį ir formą, 2 dalyje įtvirtinti analogišką nuostatą, kaip nustatyta ABTĮ pakeitimo projektu siūlomame ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 10 punkte, t. y. kad proceso dalyviai jau pirminiuose teismui pateikiamuose procesiniuose dokumentuose išreikštų savo pageidavimą ar sutikimą dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu. Tokiu būdu teismui prireikus nebereikėtų papildomai aiškintis šių aplinkybių.
3.3. ANK kontekste vartotina ne advokato, o įgalioto atstovo sąvoka, todėl, jei ANK pakeitimo projektas nebūtų patikslintas atsižvelgus į šio nutarimo 3.1 papunktį ir nebūtų atsisakyta nuostatos „užtikrintas veiksmingas ir konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu“, sąvoka „advokatas“ keistina į nurodytą sąvoką „įgaliotas atstovas“.
4. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-571 (toliau – Administracinių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Administracinių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimo projektą, atsisakant šio projekto 2 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatų, nes jos yra Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projekto Nr. XIVP-572 5 straipsnio reglamentavimo dalykas.
5. Pritarti Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projektui Nr. XIVP-572.
6. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621, 1752, 186, 192, 217 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-580 (toliau – CPK pakeitimo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti CPK pakeitimo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
6.1. Atsižvelgiant į CPK pakeitimo projekto rengėjų siekį plėsti nuotolinių teismo posėdžių galimybes, taip užtikrinant proceso operatyvumą, CPK pakeitimo projekte tikslinga įtvirtinti analogišką nuostatą, kaip nustatyta ABTĮ pakeitimo projektu siūlomame ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 10 punkte, t. y. kad proceso dalyviai jau pirminiuose teismui pateikiamuose procesiniuose dokumentuose išreikštų savo pageidavimą ar sutikimą dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu. Tokiu būdu teismui prireikus nebereikėtų papildomai aiškintis šių aplinkybių.
6.2. Atsižvelgiant į tai, kad kituose proceso įstatymuose nėra įtvirtinta pareiga proceso dalyviams prisiekti, padėjus ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat siekiant pritaikyti CPK nuostatas tiems atvejams, kai vyksta nuotolinis teismo posėdis, CPK pakeitimo projektu keičiamose CPK 186 straipsnio 6 dalyje, 192 straipsnio 4 dalyje, 217 straipsnio 1 dalyje, 240 straipsnio 2 dalyje tikslinga atsisakyti pareigos duoti priesaiką, padėjus ranką ant Konstitucijos.
7. Pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-2372 10, 38 straipsnių pakeitimo ir 14, 15, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIVP-605.