PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. A1-108

(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

2023 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. A1-30

redakcija)

JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO veiksmų PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų planas (toliau – Planas) parengtas siekiant įgyvendinti 2020 m. spalio 30 d. Tarybos rekomendaciją „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“, kuria pakeičiama 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo.

2. Plano tikslas – užtikrinti, kad visi 15–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba mokymosi pagal formaliojo švietimo programą užbaigimo (nutraukimo) gautų pasiūlymą, trunkantį ne mažiau nei 28 kalendorines dienas, dirbti, toliau mokytis (įskaitant profesinį mokymą pagal pameistrystės formą), atlikti praktiką ar stažuotę. Įgyvendinant Planą, paslaugos teikiamos neaktyviems jauniems žmonėms ir 16–29 metų bedarbiams (toliau – jaunas bedarbis). Konsultavimo karjeros klausimais paslaugos gali būti teikiamos 14–29 metų asmenims.

3. Plane vartojamos sąvokos:

3.1. Dalyvis – tiesioginę naudą iš Jaunimo garantijų iniciatyvos intervencijos gaunantis nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunas asmuo, su kuriuo siejamos konkrečios Jaunimo garantijų iniciatyvos intervencijos išlaidos.

3.2. Jaunimo garantijų iniciatyvos intervencija – Europos Sąjungos fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) kitų finansavimo šaltinių lėšomis finansuojamos dalyviui individualiai suplanuotos ankstyvosios intervencijos ir aktyvumo, integracijos į darbo rinką skatinimo veiklos ir subsidijuojami pasiūlymai.

3.3. Nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys jauni asmenys (toliau – NEET) – jauni bedarbiai ir neaktyvūs jauni žmonės.

3.4. Pasiūlymas – savanoriškas darbdavio, mokymo įstaigos, praktikos ar stažuotės organizatoriaus pasiūlymas dirbti, mokytis (įskaitant profesinį mokymą pagal pameistrystės formą), dalyvauti praktikoje ar stažuotėje, kuris NEET leidžia suprasti, kad priimdami pasiūlymą jie kartu prisiima ir su juo susijusius įsipareigojimus. Pasiūlymas įforminamas sutartimi ar kitu dokumentu, kuriame išreikštas darbdavio, mokymo įstaigos, praktikos ar stažuotės organizatoriaus sutikimas priimti NEET. Pasiūlymai gali būti subsidijuojami ir nesubsidijuojami. Subsidijuojamu pasiūlymu laikomas pasiūlymas dalyvauti savanoriškoje praktikoje arba stažuotėje, arba aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

3.5. Kitos Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

II SKYRIUS

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

4. Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 15–24 m. NEET procentas Lietuvoje kito nuo 9,9 proc. 2014 m. iki 8,6 proc. 2019 m. (9,9 proc. – 2014 m., 9,2 proc. – 2015 m., 9,4 proc. – 2016 m., 9,1 proc. – 2017 m., 8 proc. – 2018 m., 8,6 proc. – 2019 m.). 2014–2019 m. 15–24 m. NEET procentas Lietuvoje buvo mažesnis nei Europos Sąjungos valstybių narių NEET procento vidurkis – pastarasis 2014 m. buvo 12,5 proc., 2015 m. – 12,1 proc., 2016 m. – 11,6 proc., 2017 m.– 10,9 proc., 2018 m. – 10,4 proc., 2019 m. – 10 proc. 15–29 m. NEET procentas Lietuvoje kito nuo 12,9 proc. 2014 m. iki 10,9 proc. 2019 m. (12,9 proc. – 2014 m., 11,8 proc. – 2015 m., 10,7 proc. – 2016 m., 10,2 proc. – 2017 m., 9,3 proc. – 2018 m., 10,9 proc. – 2019 m.). 2014–2019 m. 15–29 m. NEET procentas Lietuvoje taip pat buvo mažesnis nei Europos Sąjungos valstybių narių NEET procento vidurkis – pastarasis 2014 m. buvo 15,6 proc., 2015 m. – 15,1 proc., 2016 m. – 14,4 proc., 2017 m. – 13,6 proc., 2018 m. – 13, 2019 m. – 12,5 proc.

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2020 m. 15–24 m. NEET procentas Lietuvoje buvo 10,8, Europos Sąjungos valstybių narių 15–24 m. NEET procento vidurkis – 11 proc. 15–29 m. NEET procentas Lietuvoje 2020 m. buvo 13, Europos Sąjungos valstybių narių 15–29 m. NEET procento vidurkis – 13,7. 2020 m. ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungos valstybėse narėse fiksuotas NEET skaičiaus didėjimas.

2021 m. 15–24 m. NEET procentas Lietuvoje buvo 11,3 ir šiek tiek viršijo Europos Sąjungos valstybių narių 15–24 m. NEET procento vidurkį, kuris 2021 m. siekė 10,8 proc. 15–29 m. NEET procentas Lietuvoje 2021 m. buvo 12,7 ir buvo mažesnis už Europos Sąjungos valstybių narių 15–29 m. NEET procento vidurkį, kuris 2021 m. siekė 13,7proc.

2022 m. II ketv. 15–24 m. NEET procentas Lietuvoje buvo 9,3 ir buvo mažesnis už Europos Sąjungos valstybių narių 15–24 m. NEET procento vidurkį, kuris 2022 m. II ketv. siekė 9,8. 15–29 m. NEET procentas Lietuvoje 2022 m. II ketv. buvo 10,1 ir buvo mažesnis už Europos Sąjungos valstybių narių 15–29 m. NEET procento vidurkį, kuris 2022 m. II ketv. siekė 11,7. 2022 m. II ketv. ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungos valstybėse narėse fiksuotas abiejų amžiaus grupių NEET skaičiaus mažėjimas, palyginti su 2022 m. I ketv.

5. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2013–2019 m. 15–24 m. asmenų nedarbo lygis tolygiai mažėjo (išskyrus 2019 m.) (2013 m. – 21,8 proc., 2014 m. – 19,3 proc., 2015 m. – 16,3 proc., 2016 m. – 14,5 proc., 2017 m. – 13,3 proc., 2018 m. – 11,1 proc., 2019 m. – 11,9 proc.), o užimtumo lygis tolygiai didėjo (2013 m. – 24,6 proc., 2014 m. – 27,6 proc., 2015 m. – 28,3 proc., 2016 m. – 30,4 proc., 2017 m. – 30,4 proc. 2018 m. – 32,4 proc., 2019 m. – 32,9 proc.). 2013–2019 m. 15–24 m. asmenų, kaip darbo jėgos, aktyvumo lygis didėjo (2013 m. – 31,5 proc., 2014 m. – 34,2 proc., 2015 m. – 33,8 proc., 2016 m. – 35,3 proc., 2017 m. – 35 proc., 2018 m. – 36,5 proc., 2019 m. – 37,3 proc.). 15–29 m. asmenų nedarbo lygis taip pat mažėjo (išskyrus 2019 m.) (2013 m. – 17,1 proc., 2014 m. – 14,7 proc., 2015 m. – 12,7 proc., 2016 m.– 10,4 proc., 2017 m. – 8,6 proc., 2018 m. – 7,5 proc., 2019 m. – 8,7 proc.).

Su ypač dideliais iššūkiais jaunimas darbo rinkoje susidūrė 2020 m. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2020 m. 15–24 m. asmenų nedarbo lygis išaugo iki 19,6 proc., 15–29 m. asmenų– iki 13,4 proc. 2021 m. fiksuotas nedarbo lygio mažėjimas – 15–24 m. asmenų nedarbo lygis nukrito iki 14,3 proc., o 15–29 m. asmenų – iki 10 proc. 2022 m. III ketv. 15–24 m. asmenų nedarbo lygis sumažėjo iki 10,5 proc. (palyginti su 2021 m. III ketv. rodikliu –14,5 proc.), 15–29 m. asmenų – iki 8,8 proc. (palyginti su 2021 m. III ketv. rodikliu – 9,3 proc.).

6. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) duomenimis, 2020 m. 16–29 m. asmenų registruotas nedarbas augo nuo 6,2 proc. sausio 1 d. iki 16 proc. gruodžio 31 d. 2020 m. sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 26,9 tūkst. jaunų bedarbių, o 2020 m. gruodžio 31 d. – net 71,4 tūkst. jaunų bedarbių. 2021 m. fiksuotas jaunų bedarbių skaičiaus mažėjimas – 16–29 m. asmenų registruotas nedarbas mažėjo nuo 15,6 proc. sausio pabaigoje iki 7 proc. gruodžio pabaigoje (atitinkamai 69,5 tūkst. sausio pabaigoje ir 30, 5 tūkst. gruodžio pabaigoje). 2022 m. 16–29 m. asmenų registruotas nedarbas stabilizavosi ir šiek tiek mažėjo nuo 6,8 proc. sausio pabaigoje iki 6,2 proc. birželio pabaigoje (atitinkamai 29,9 tūkst. sausio pabaigoje ir 25,3 tūkst. birželio pabaigoje).

7. Užimtumo tarnybos 2022 m. sausio 1 d. duomenimis, iš Užimtumo tarnyboje registruotų jaunų bedarbių tik 11,3 proc. turėjo aukštąjį, 10,4 proc. – aukštąjį koleginį, 28,4 proc.– profesinį išsilavinimą, 49,9 proc. neturėjo profesinio pasirengimo. Pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys jauni bedarbiai sudarė 2,5 proc., neturintys darbo patirties – 14 proc. visų 16–29 m. registruotų bedarbių. Užimtumo tarnybos 2022 m. spalio 1 d. duomenimis, iš Užimtumo tarnyboje registruotų jaunų bedarbių tik 13,2 proc. turėjo aukštąjį, 10,7 proc. – aukštąjį koleginį, 26,3 proc.– profesinį išsilavinimą, 49,7 proc. neturėjo profesinio pasirengimo. Pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys jauni bedarbiai sudarė 2,3 proc., neturintys darbo patirties – 17,9 proc. visų 16–29 m. registruotų bedarbių. Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad situacija iš esmės nesikeitė. Užimtumo tarnybos 2022 m. spalio 1 d. duomenimis, 336 asmenys iki 29 m. buvo priskirti prie darbo rinkai besirengiančių asmenų, iš jų 64,6 proc. stokojo socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti, 11,6 proc. turėjo prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, 9,8 proc. buvo apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, 22,6 proc. neturėjo galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą, 5,1 proc. buvo priklausomi nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų.

Jaunimas darbo rinkoje vis dar patiria iššūkių ir nėra pajėgus vienodomis sąlygomis konkuruoti su darbo patirties turinčiais specialistais. Svarbiausios jaunimo nedarbo priežastys Lietuvoje yra žema kvalifikacija, kompetencija ar jų neturėjimas, turimo išsilavinimo neatitiktis darbo rinkos poreikiams, darbo patirties stoka, atkaklumo, darbo paieškos įgūdžių, motyvacijos, socialinių kompetencijų stoka, prasta darbo vietų kokybė ir dideli lūkesčiai.

8. Įgyvendinant Plano priemones, būtina užtikrinti neaktyvių jaunų žmonių stebėseną, jų informavimą, profesinį orientavimą ir konsultavimą karjeros klausimais, kompleksinių paslaugų, atitinkančių jaunimo poreikius, prieinamumą, lankstumą ir individualumą. Turi būti plėtojama laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistema ir užtikrinamas jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo paslaugų teikimas. Atskirų darbo su jaunimu formų tikslai ir uždaviniai, principai, organizavimo etapai ir procesai, vertinimo rodikliai yra numatyti Darbo su jaunimu gatvėje tvarkos apraše, Mobiliojo darbo su jaunimu tvarkos apraše, Atvirojo darbo su jaunimu tvarkos apraše, Jaunimo informavimo ir konsultavimo tvarkos apraše bei Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo tvarkos apraše, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-614 „Dėl Darbo su jaunimu gatvėje tvarkos aprašo, Mobiliojo darbo su jaunimu tvarkos aprašo, Atvirojo darbo su jaunimu tvarkos aprašo, Jaunimo informavimo ir konsultavimo tvarkos aprašo ir Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Siekiant mažinti jaunimo nedarbą, turėtų būti teikiamos ankstyvosios intervencijos, motyvaciją ir aktyvumą skatinančios, papildomus gebėjimus ugdančios ir socialines kompetencijas, įgūdžius didinančios, pagalbos pažįstant save, profesinių interesų identifikavimo, psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugos, įvairios konsultacijos, rengiami susitikimai su švietimo ar verslo atstovais ir teikiami subsidijuojami pasiūlymai, t. y. siūloma dalyvauti integraciją į darbo rinką skatinančiose priemonėse. Taikant Plano priemones, turi būti atsižvelgiama į tikslinę grupę, kuriai asmuo priskirtas, ir į įsidarbinimo galimybių vertinimo rezultatus, nes nuo to priklauso jam siūlomos paslaugos bei priemonės.

III SKYRIUS

PLANO ĮGYVENDINIMAS

9. Plano įgyvendinimą koordinuojanti institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

10. Plano priemones įgyvendina Plano 1 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos. Nurodytos institucijos ir įstaigos užtikrina glaudų tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad Jaunimo garantijų iniciatyva būtų įgyvendinama efektyviai.

11. Plano priemonių finansavimo šaltiniai:

11.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos;

11.2. Europos Sąjungos fondų lėšos;

11.3. kitų finansavimo šaltinių lėšos.

12. Plano 1 priedo 1.3.1, 1.3.2, 1.3.3 ir 2.1.1 papunkčiuose nurodytų priemonių įgyvendinimo tvarką nustato Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. A1-416 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

13. Plano priemonių vertinimo kriterijai ir jų reikšmės numatyti Plano 2 priede.

14. Plano priemonių vykdytojai Plano įgyvendinimo laikotarpiu kasmet iki sausio 15 d. ir liepos 15 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikia informaciją apie tai, kaip vykdomos Plane numatytos priemonės.

_____________________

Jaunimo garantijų iniciatyvos

įgyvendinimo veiksmų plano

1 priedas

JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANO 2023–2029 M. PRIEMONĖS

Tikslas, uždavinys, priemonė	Tikslinė grupė	Įgyvendinimo terminas	Vykdytojas	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Eur
Tikslas, uždavinys, priemonė	Tikslinė grupė	Įgyvendinimo terminas	Vykdytojas	2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšos	2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
1. Tikslas – neaktyvių jaunų žmonių skaičiaus nustatymas ir stebėsena, neaktyvumo prevencija, ankstyvosios intervencijos, aktyvumo skatinimo ir motyvacijos didinimo priemonės
1.1. Uždavinys – identifikuoti neaktyvius jaunus žmones, užtikrinti neaktyvių jaunų žmonių skaičiaus stebėseną
1.1.1. Nustatyti neaktyvius jaunus žmones ir vykdyti jų skaičiaus stebėseną	Neaktyvūs jauni žmonės	2023–2029 m. IV ketv.	Jaunimo reikalų agentūra	0	0	0	0
1.2. Uždavinys – gerinti profesinio orientavimo ir karjeros konsultavimo paslaugų prieinamumą ir kokybę
1.2.1. Plėtoti profesinio orientavimo paslaugų prieinamumą, teikiant paslaugas Jaunimo darbo centruose ir Vilniaus, Mažeikių, Utenos regioniniuose karjeros centruose (toliau – RKC)	14–19 m. amžiaus mokiniai, jaunimas, jauni bedarbiai, neaktyvūs jauni žmonės	Iki 2023 m. III ketv.	Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba)	0	0	0	0
1.2.2. Plėtoti profesinio orientavimo paslaugų prieinamumą, teikiant paslaugas įsteigtuose Kauno, Jonavos, Kėdainių, Ukmergės, Rokiškio, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Šiaulių ir Klaipėdos RKC	14–19 m. amžiaus mokiniai, jaunimas, jauni bedarbiai, neaktyvūs jauni žmonės	Iki 2023 m. III ketv.	Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Užimtumo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra	919,7	0	1 895	0
1.2.3. Teikti profesinio orientavimo paslaugas RKC	14–19 m. amžiaus mokiniai, jaunimas, jauni bedarbiai, neaktyvūs jauni žmonės	Nuo 2023 m. IV ketv. iki 2029 m. IV ketv.	Užimtumo tarnyba	0	0	0	0
1.3. Uždavinys – užtikrinti aktyvinimo ir motyvavimo paslaugų teikimą ir priemonių įgyvendinimą jauniems bedarbiams ir neaktyviems jauniems žmonėms
1.3.1. Įgyvendinti pirminės intervencijos priemones jauniems bedarbiams	Jauni bedarbiai, kurie nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse	2023–2029 m. IV ketv.	Užimtumo tarnyba	0	0	0	0
1.3.2. Įgyvendinti pirminės intervencijos priemones neaktyviems jauniems žmonėms, numatytas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ įgyvendinimo priemonėje Nr. 7.4.1‑ESFA-V-414 „Jaunimo užimtumo didinimas (II)“ (toliau – Priemonė Nr. 7.4.1‑ESFA‑V‑414 „Jaunimo užimtumo didinimas (II)“)	Neaktyvūs jauni žmonės	Iki 2023 m. II ketv.	Jaunimo reikalų agentūra	211,7	0	0	0
1.3.3. Teikti aktyvumo skatinimo savanoriškoje veikloje paslaugas bedarbiams ir neaktyviems jauniems žmonėms, numatytas Priemonėje Nr. 7.4.1‑ESFA‑V‑414 „Jaunimo užimtumo didinimas (II)“	Neaktyvūs jauni žmonės, jauni bedarbiai	2023 m. II ketv.	Jaunimo reikalų agentūra	7	0	0	0
1.3.4. Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą, siekiant didesnės jų integracijos Sostinės regione, kaip numatyta 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonėje Nr. 09‑003‑02-02-05 „Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą“ (toliau – Priemonė Nr. 09‑003‑02-02-05 „Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą“)	Neaktyvūs jauni žmonės	2023–2029 m. IV ketv.	Jaunimo reikalų agentūra	0	1 670,9	0	0
1.3.5. Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą, siekiant didesnės jų integracijos Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, kaip numatyta Priemonėje Nr. 09‑003‑02-02-05 „Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą“	Neaktyvūs jauni žmonės	2023–2029 m. IV ketv.	Jaunimo reikalų agentūra	0	1 361,4	0	0
1.3.6. Įgyvendinant jaunimo garantijų iniciatyvą ir kitas jaunimo užimtumą skatinančias programas, užtikrinti jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo paslaugų teikimą	Neaktyvūs jauni žmonės	2023–2025 m. IV ketv.	Jaunimo reikalų agentūra, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos	0	0	0	1 350
2. Tikslas – jaunimo (re)integracijos į švietimo sistemą ar darbo rinką didinimas
2.1. Uždavinys – užtikrinti individualius poreikius atitinkantį ir efektyvų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymą
2.1.1. Įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, numatytas Priemonėje Nr. 7.4.1-ESFA-V-414 „Jaunimo užimtumo didinimas (II)“	Jauni bedarbiai ir neaktyvūs jauni žmonės, nusprendę registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvavę pirminės intervencijos priemonėse	2023 m. IV ketv.	Užimtumo tarnyba	1 200	0	0	0
2.1.2. Įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, numatytas 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-001-02-03-02 „Didinti pažeidžiamų asmenų grupių užimtumą“ (toliau – Priemonė Nr. 09‑001‑02‑03-02 „Didinti pažeidžiamų asmenų grupių užimtumą“) veikloje „Bedarbių galimybių įsidarbinti ar grįžti į darbo rinką didinimas“	Jauni bedarbiai	2023–2029 m. IV ketv.	Užimtumo tarnyba	0	54 505,9	0	0
2.1.3. Įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, numatytas Priemonės Nr. 09‑001‑02-03-02 „Didinti pažeidžiamų asmenų grupių užimtumą“ veikloje „Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas, prisidedant prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų siekimo ir žiedinės ekonomikos skatinimo“	Jauni bedarbiai	2023–2026 m. II ketv.	Užimtumo tarnyba	0	0	40 500	1 680 (Valstybės biudžeto lėšos, skirtos apmokėti bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų netinkamam finansuoti iš ES fondų lėšų pirkimo ir (arba) importo PVM)
2.2. Uždavinys – plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei verslo subjektų bendradarbiavimą, suteikiant jaunimui daugiau praktikos, stažuočių galimybių, siekiant pritaikyti įgyjamus įgūdžius pagal darbo rinkos poreikius
2.2.1. Skatinti mokinius ir studentus dirbti ar atlikti praktiką vasarą, įsitraukti juos į savanorišką veiklą	14–29 m. mokiniai ir studentai	2023–2029 m. IV ketv.	Užimtumo tarnyba	0	0	0	0

_____________________________

Jaunimo garantijų iniciatyvos

įgyvendinimo veiksmų plano

2 priedas

JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANO 2023–2029 M. PRIEMONIŲ

VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

Tikslas, uždavinys, priemonė	Priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė (metai, ketvirtis)	Galutinė reikšmė (metai, ketvirtis)	Atsakingas (-i) vykdytojas (-ai)
1. Tikslas – neaktyvių jaunų žmonių skaičiaus nustatymas ir stebėsena, neaktyvumo prevencija, ankstyvosios intervencijos, aktyvumo skatinimo ir motyvacijos didinimo priemonės
1.1. Uždavinys – nustatyti neaktyvius jaunus žmones, užtikrinti neaktyvių jaunų žmonių skaičiaus stebėseną
1.1.1. Nustatyti neaktyvius jaunus žmones ir vykdyti jų skaičiaus stebėseną	Parengti ir paskelbti apibendrintos informacijos rinkiniai apie neaktyvius jaunus žmones ir mažiau galimybių turinčius jaunus žmones, kuriems kyla pavojus tapti neaktyviems (skaičius)	kasmet	2029 m. II ketv.	Jaunimo reikalų agentūra
1.2. Uždavinys – gerinti profesinio orientavimo ir karjeros konsultavimo paslaugų prieinamumą ir kokybę
1.2.1. Plėtoti profesinio orientavimo paslaugų prieinamumą, teikiant paslaugas jaunimo darbo centruose ir Vilniaus, Mažeikių, Utenos RKC	Asmenys, gavę profesinio orientavimo paslaugas (skaičius)	2 000 (per ketv.)	6 000 (2023 m. III ketv.)	Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba)
	RKC skaičius (vienetai)	-	3 (2023 m. III ketv.)
1.2.2. Plėtoti profesinio orientavimo paslaugų prieinamumą, teikiant paslaugas įsteigtuose Kauno, Jonavos, Kėdainių, Ukmergės, Rokiškio, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Šiaulių ir Klaipėdos RKC	Asmenys, gavę profesinio orientavimo paslaugas RKC (skaičius)	3 000 (per ketv.)	11 000 (2023 m. III ketv.)	Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Užimtumo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra
	RKC skaičius (vienetai)	-	11 (2023 m. III ketv.)
1.2.3. Teikti profesinio orientavimo paslaugas RKC	Asmenys, gavę profesinio orientavimo paslaugas RKC (skaičius)	4 250 (2023 m. IV ketv.)	119 000 (2029 m. IV ketv.)	Užimtumo tarnyba
1.3. Uždavinys – užtikrinti visapusiškų aktyvinimo ir motyvavimo paslaugų teikimą bedarbiams ir neaktyviems jauniems žmonėms
1.3.1. Įgyvendinti pirminės intervencijos priemones jauniems bedarbiams	Pirminės intervencijos priemonėse dalyvavę asmenys (skaičius)	-	10 866 (2029 m. IV ketv.)	Užimtumo tarnyba
1.3.2. Įgyvendinti pirminės intervencijos priemones neaktyviems jauniems žmonėms, numatytas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ įgyvendinimo priemonėje Nr. 7.4.1-ESFA-V-414 „Jaunimo užimtumo didinimas (II)“ (toliau – Priemonė Nr. 7.4.1‑ESFA-V-414 „Jaunimo užimtumo didinimas (II)“)	15–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, dalyvavę Jaunimo užimtumo iniciatyvos (toliau – JUI) remiamoje intervencijoje (skaičius)	-	1520 (2023 m. IV ketv.)	Jaunimo reikalų agentūra
	25–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, dalyvavę JUI remiamoje intervencijoje (skaičius)	-	390 (2023 m. IV ketv.)
	Bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (procentai)	-	75 (2023 m. IV ketv.)
	Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (procentai)	-	35 (2023 m. IV ketv.)
	Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie, baigę dalyvavimą, gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (procentai)	-	30 (2023 m. IV ketv.)
	Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie, baigę dalyvavimą, pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (procentai)	-	10 (2023 m. IV ketv.)
1.3.3. Teikti aktyvumo skatinimo savanoriškoje veikloje paslaugas bedarbiams ir neaktyviems jauniems žmonėms, numatytas Priemonėje Nr. 7.4.1-ESFA-V-414 „Jaunimo užimtumo didinimas (II)“	Savanoriai, kurie dalyvavo vykdomo projekto savanorystės veiklose (skaičius)	-	80 (2023 m. IV ketv.)	Jaunimo reikalų agentūra
	Užimtumo tarnybos savanoriai, kurie dalyvavo vykdomo projekto savanorystės veiklose (skaičius)	-	50 (2023 m. IV ketv.)	Jaunimo reikalų agentūra
1.3.4. Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą, siekiant didesnės jų integracijos Sostinės regione, kaip numatyta 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonėje Nr. 09‑003‑02-02-05 „Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą“ (toliau – Priemonė Nr. 09‑003‑02-02-05 „Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą“)	Socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų, kurie, baigę dalyvauti veiklose, pradėjo savanoriauti, mokytis, ieškoti darbo arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą, dalis (procentai)	-	30 (2029 m. IV ketv.)	Jaunimo reikalų agentūra
	Socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų, kurie teigia, kad gaunamos paslaugos jiems padarė teigiamą poveikį, dalis (procentai)	-	60 (2029 m. IV ketv.)
	Socialiai pažeidžiami, socialinę riziką (atskirtį) patiriantys asmenys (skaičius)	-	185 (2029 m. IV ketv.)
1.3.5. Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą, siekiant didesnės jų integracijos Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, kaip numatyta Priemonėje Nr. 09-003-02-02-05 „Plėtoti laiku atliekamo efektyvaus darbo su jaunimu sistemą“	Socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų, kurie, baigę dalyvauti veiklose, pradėjo savanoriauti, mokytis, ieškoti darbo arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą, dalis (procentai)	-	30 (2029 m. IV ketv.)	Jaunimo reikalų agentūra
	Socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų, kurie teigia, kad gaunamos paslaugos jiems padarė teigiamą poveikį, dalis (procentai)	-	60 (2029 m. IV ketv.)
	Socialiai pažeidžiami, socialinę riziką (atskirtį) patiriantys asmenys (skaičius)	400 (2023 m. IV ketv.)	1 000 (2029 m. IV ketv.)
1.3.6.Įgyvendinant jaunimo garantijų iniciatyvą ir kitas jaunimo užimtumą skatinančias programas, užtikrinti jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo paslaugų teikimą	Jaunimo praktinius įgūdžius ugdančių organizacijų paslaugas gavusių jaunų žmonių skaičius (asmenys)	160 (2023 m. IV ketv.)	800 (2025 m. IV ketv.)	Jaunimo reikalų agentūra, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
2. Tikslas – jaunimo (re)integracijos į švietimo sistemą ar darbo rinką didinimas
2.1. Uždavinys – užtikrinti individualius poreikius atitinkantį ir efektyvų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymą
2.1.1. Įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, numatytas Priemonėje Nr. 7.4.1‑ESFA-V-414 „Jaunimo užimtumo didinimas (II)“	15–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, dalyvavę JUI remiamoje intervencijoje (skaičius)	-	5 750 (2023 m. IV ketv.)	Užimtumo tarnyba
	25–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, dalyvavę JUI remiamoje intervencijoje (skaičius)	-	2 181 (2023 m. IV ketv.)
	Bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (procentai)	-	75 (2023 m. IV ketv.)
	Bedarbiai dalyviai, kurie, baigę dalyvavimą, gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (procentai)	-	50 (2023 m. IV ketv.)
	Bedarbiai dalyviai, kurie, baigę dalyvavimą, pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (procentai)	-	50 (2023 m. IV ketv.)
	Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (procentai)	-	50 (2023 m. IV ketv.)
	Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie, baigę dalyvavimą, gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (procentai)	-	32 (2023 m. IV ketv.)
	Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie, baigę dalyvavimą, pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (procentai)	-	26 (2023 m. IV ketv.)
2.1.2. Įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, numatytas Priemonės Nr. 09‑001‑02-03-02 „Didinti pažeidžiamų asmenų grupių užimtumą“ veikloje „Bedarbių galimybių įsidarbinti ar grįžti į darbo rinką didinimas“ Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose	Bendras dalyvių skaičius (asmenys)	3 260 (2025 m. IV ketv.)	10 866 (2029 m. IV ketv.)	Užimtumo tarnyba
	Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius (asmenys)	3 260 (2025 m. IV ketv.)	10 866 (2029 m. IV ketv.)
	18–29 metų jaunuoliai (asmenys)	3 260 (2025 m. IV ketv.)	10 866 (2029 m. IV ketv.)
	Dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui, įgyjantys kvalifikaciją (asmenys)	-	4 619 (2029 m. IV ketv.)
	Dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui, dirbantys, įskaitant savarankišką darbą (asmenys)	-	4 890 (2029 m. IV ketv.)
	Dalyviai, kurie per šešis mėnesius nuo dalyvavimo pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenys)	-	5 977 (2029 m. IV ketv.)
2.1.3. Įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, numatytas Priemonės Nr. 09‑001‑02-03-02 „Didinti pažeidžiamų asmenų grupių užimtumą“ veikloje „Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas, prisidedant prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų siekimo ir žiedinės ekonomikos skatinimo“	Bandomojo projekto, skirto finansuoti mokymams kvalifikacijai ir (arba) kompetencijoms įgyti, užbaigimas (paramą gavusių dalyvių skaičius)	3071 (2023 m. IV ketv.) 6 232 (2025 m. II ketv.)	8 190 (2026 m. II ketv.)	Užimtumo tarnyba
	Dalyvių, įgijusių aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ir (ar) kompetencijas, dalis (procentai)	90	90 (2026 m. II ketv.)
	Bandomojo projekto verslumui skatinti užbaigimas (paramą gavusių dalyvių skaičius)	360 (2024 m. IV ketv.)	600 (2026 m. II ketv.)
	Sėkmingai veikiančių subsidijos darbo vietai steigti gavėjų dalis (procentai)	80	80 (2026 m. II ketv.)
2.2. Uždavinys – plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei verslo subjektų bendradarbiavimą, suteikiant jaunimui daugiau praktikos, stažuočių galimybių, siekiant pritaikyti įgyjamus įgūdžius pagal darbo rinkos poreikius
2.2.1. Skatinti mokinius ir studentus dirbti ar atlikti praktiką vasarą, įsitraukti juos į savanorišką veiklą	Informavimo užsiėmimai, konsultacijos, skatinant mokinius ir studentus dirbti, atlikti praktiką vasarą (skaičius)	28 (per metus)	196 (2029 m. IV ketv.)	Užimtumo tarnyba
	Asmenys, įtraukti į savanorišką veiklą (skaičius)	28 (per metus)	200 (2029 m. IV ketv.)	Užimtumo tarnyba

_____________________________