HERB21

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2010 M. SAUSIO 27 D. ĮSAKYMO NR. D1-79 „DĖL MIŠKO KIRTIMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2017 m. spalio 31 d. Nr. D1-880

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Miško kirtimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“:

1.1. pakeičiu 3 punktą ir išdėstau jį taip:

3. Pagrindiniais miško kirtimais, sanitariniais ir specialiaisiais miško kirtimais bręstančiuose ir vyresniuose medynuose iškirsta mediena įtraukiama į pagrindinių miško kirtimų normą, visais kitais miško kirtimais – į miško tarpinio naudojimo apimtį.“;

1.2. pakeičiu 1 lentelę po 8 punktu ir išdėstau ją taip:

 

Minimalus pagrindinių miško kirtimų ir gamtinės brandos amžius*

1 lentelė

Medžių rūšys**

Minimalus pagrindinių miško kitimų amžius atsižvelgiant į miškų grupę ir taikomą miško kirtimo būdą

IVA miškų grupė

 

III miškų grupė

 

II miškų grupė:

atrankiniam būdui***

atvejiniam būdui (gamtinės brandos amžius)

Pušis, maumedis, uosis, klevas, bukas, guobiniai

101

111

111

171

Eglė

71

81

81

121

Ąžuolas

121

141

141

201

Beržas, juodalksnis

61

61

61

91

Liepa, skroblas

61

71

71

91

Drebulė

41

41

61

81

Baltalksnis, blindė, gluosnis

31

31

31

51

 

* Sėklinių miško medžių plantacijų kirtimų amžių nustato Valstybinė miškų tarnyba. Privačiuose III-IVA miškų grupių medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir (ar) blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, pagrindinius miško kirtimus galima vykdyti nesulaukus minimalaus pagrindinių miško kirtimų amžiaus.

Nevietinių (išskyrus maumedį ir buką), svetimžemių, invazinių medžių rūšių, apibrėžtų Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 „Dėl Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“, kirtimo amžius visų grupių miškuose neribojamas.

*** IIA miškų grupėje leidžiama vykdyti tik grupinius atrankinius pagrindinius miško kirtimus vadovaujantis Taisyklių 42 punkte nurodytais reikalavimais.“;

1.3. pripažįstu netekusiu galios 4.8 papunktį;

1.4. pakeičiu 25 punktą ir išdėstau jį taip:

25.  Atskiruose iki 5 ha ploto laukų apsauginiuose miškuose, nutolusiuose nuo artimiausio miško daugiau kaip 400 metrų, plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami. Ši nuostata netaikoma medynuose, kuriuose pušys, baltalksniai, drebulės, gluosniai ir (ar) blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio. Šiuose medynuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai leidžiami ne didesnėse kaip 2 ha biržėse, taikant pušynams 15 metų, o kitų rūšių medynams 10 metų biržių šliejimo laiką. Atskirą nuo 0,5 ha iki 2 ha ploto mišką leidžiama plynai kirsti 2 biržėmis, didesnio ploto – ne mažiau kaip 3 biržėmis.“;

1.5. pakeičiu 56 punktą ir išdėstau jį taip:

56. Pagal medyno amžių ir ūkinius tikslus ugdomieji miško kirtimai skirstomi į jaunuolynų ugdymo, retinimo ir einamuosius kirtimus (Taisyklių 3 lentelė).

 

Ugdomųjų miško kirtimų rūšys

3 lentelė

Ugdomųjų miško kirtimų rūšis

Medynų amžius, metai

spygliuočių ir kietųjų lapuočių

minkštųjų lapuočių

Jaunuolynų ugdymas

nuo 8 iki 21

nuo 6 iki 21

Retinimas

nuo 21 iki 41

nuo 21 iki 31

Einamasis kirtimas

nuo 41 ir daugiau

nuo 31 ir daugiau

 

Pastabos:

1. Įvairiaamžiuose medynuose ugdomieji miško kirtimai vykdomi kompleksiškai, sujungiant kelis ar visus ugdomuosius miško kirtimus. Jie priskiriami prie vyraujančios ugdomųjų miško kirtimų rūšies. Atsižvelgiant į vidutinį vyraujančios medžių rūšies amžių.

2. Jaunuolynų ugdymo kirtimams taip pat priskiriamas trako kirtimas ir pomiškio ugdymas. Traką leidžiama kirsti ar ugdyti pomiškį ir neugdant medyno pirmojo ar antrojo ardo.“;

1.6. pakeičiu 60 punktą ir išdėstau jį taip:

60. Grynuosiuose medynuose (taip pat grynuosiuose medynuose, kuriuose pakanka tikslinių medžių rūšių gyvybingo pomiškio arba perspektyvus ne mažesnio kaip 0,4 skalsumo antrasis ardas) ugdomieji miško kirtimai projektuojami atsižvelgiant į vyraujančią medžių rūšį, augavietę, vidutinį medyno aukštį, skalsumą, vidutinį medžių stiebų skersmenį. Ugdomieji miško kirtimai grynuosiuose medynuose projektuojami vadovaujantis Taisyklių 6 priedo reikalavimais.“;

1.7. pakeičiu 61 punktą ir išdėstau jį taip:

61. Mišriuosiuose medynuose ugdomieji miško kirtimai projektuojami, kai tikslinių medžių rūšių jaunuolynai auga po nepageidaujamų medžių ar krūmų lajomis arba kai nepageidaujamų rūšių medžiai ar krūmai pradeda stelbti ar čaižyti tikslinių rūšių medžius. Tokiais atvejais jaunuolynų ugdymo kirtimai projektuojami bet kokio skalsumo medynuose. Retinimai ir einamieji kirtimai mišriuosiuose medynuose (taip pat mišriuosiuose medynuose, kuriuose pakanka tikslinių medžių rūšių gyvybingo pomiškio arba perspektyvus ne mažesnio kaip 0,4 skalsumo antrasis ardas) – vadovaujantis Taisyklių 5 priedu.“;

1.8. pakeičiu 63 punktą ir išdėstau jį taip:

63. Ugdomųjų miško kirtimų intensyvumas grynuosiuose medynuose (taip pat grynuosiuose medynuose, kuriuose pakanka tikslinių medžių rūšių gyvybingo pomiškio arba perspektyvus ne mažesnio kaip 0,4 skalsumo antrasis ardas) nustatomas vadovaujantis ugdytino medyno taksaciniais rodikliais ir Taisyklių 4 priedo reikalavimais. Po ugdomųjų miško kirtimų medžių grynuosiuose medynuose turi būti ne mažesnis skaičius už nurodytą Taisyklių 4 priede.“;

1.9. pakeičiu 64 punktą ir išdėstau jį taip:

64. Retinimų ir einamųjų miško kirtimų mišriuosiuose medynuose (taip pat mišriuosiuose medynuose, kuriuose pakanka tikslinių medžių rūšių gyvybingo pomiškio arba perspektyvus ne mažesnio kaip 0,4 skalsumo antrasis ardas) intensyvumas nustatomas vadovaujantis ugdytino medyno rodikliais ir Taisyklių 5 priedo reikalavimais.“;

1.10. pakeičiu 85 punktą ir išdėstau jį taip:

85. II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos ir registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, ir IV miškų grupės miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose, sanitariniai miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus, ir visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus, taip pat medynuose, kuriuose einamaisiais metais abiotinių veiksnių ir/(ar) gaisro pažeista daugiau kaip 10 proc. medžių kirtimus, vykdomus pagal Taisyklių X skyriaus ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus, ir jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatytas kitoks sanitarinių miško kirtimų laikas. Sanitarinių miško kirtimų laikas neribojamas vykdant aplinkos ministro nustatytas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones.“;

1.11. pakeičiu 90 punktą ir išdėstau jį taip:

90. Kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai vykdomi pagal kraštovaizdžio formavimo miško kirtimų projektus, kurie yra sudėtinė vidinės miškotvarkos projekto dalis. Vykdant kraštovaizdžio formavimo kirtimus, valksmai nekertami. Leidžiama iškirsti pavienius medžius, trukdančius ištraukti medieną.“;

1.12. pakeičiu 98 punktą ir išdėstau jį taip:

98. Kitiems specialiesiems miško kirtimams priskiriami ribinių linijų, geležinkelių ir kelių ir kitų apsaugos zonų valymo, gamtinių vertybių išsaugojimui skirti ir avarinio būtinumo miško kirtimai, miško kirtimai klonų rinkiniuose ir bandomuosiuose želdiniuose,  miško medžių genetinių draustinių, genetinių ir sėklinių medynų atkūrimo, jų formavimo ir sėkloms rinkti skirtų medžių kirtimai. Miško kirtimai miško medžių genetiniuose draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose, klonų rinkiniuose ir bandomuosiuose želdiniuose vykdomi laikantis Valstybinės miškų tarnybos rekomendacijų, teikiamų vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatais, tvirtinamais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu (toliau – Miško dauginamosios  medžiagos nuostatai). Miško medžių genetiniuose draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose, siekiant  išsaugoti genetinę įvairovę ir suformuoti įvairaus amžiaus ir struktūros produktyvius geros kokybės medynus, vykdomi medynų derėjimą ir natūralų atžėlimą skatinantys specialieji kirtimai, kurie pradedami ne jaunesniuose kaip 101 metų ąžuolynuose, 81 metų pušynuose, maumedynuose, uosynuose, klevynuose, bukynuose ir guobinių medžių rūšių medynuose, 51 metų eglynuose, 41 metų beržynuose, juodalksnynuose, liepynuose ir skroblynuose, 31 metų drebulynuose ir 21 metų baltalksnynuose. Vykdant specialiuosius miško kirtimus miško medžių genetiniuose draustiniuose ir genetiniuose medynuose, proskynas ir valksmus galima įrengti, jei tai numatyta Valstybinės miškų tarnybos rekomendacijose, teikiamose vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatais.“;

1.13. pakeičiu 99 punktą ir išdėstau jį taip:

99. II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III miškų grupių miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos ir registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, ir IV grupės miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, specialieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatyta kitaip. Miško lydimo, avarinio būtinumo ir miško kirtimų, skirtų miško medžių sėkloms rinkti, vykdymo laikas neribojamas.“;

1.14. pakeičiu 5 priedą ir išdėstau jį taip:

Miško kirtimo taisyklių

5 priedas

 

Minimalus skalsumas, iki kurio leidžiama išretinti mišrųjį medyną ugdomaisiais miško kirtimais

 

Medyno charakteristika

Skalsumas, iki kurio medyną leidžiama išretinti

Retinimai

Einamieji kirtimai

Pušynas

 

 

Su eglėmis ir (ar) kietaisiais lapuočiais

0,7

0,7

Su minkštaisiais lapuočiais

0,6

0,7

Eglynas

 

 

Su kitais spygliuočiais ir (ar) kietaisiais lapuočiais

0,7

0,7

Su beržais

0,6

0,7

Su drebulėmis, baltalksniais

0,6

0,6

Ąžuolynas

 

 

Su spygliuočiais ir (ar) kietaisiais lapuočiais

0,7

0,8

Su minkštaisiais lapuočiais

0,6

0,6

Uosynas

0,6

0,7

Beržynas

 

 

Su kitais minkštaisiais lapuočiais

0,7

0,7

Su spygliuočiais ir (ar) kietaisiais lapuočiais

0,6

0,7

Su antruoju eglės ar uosio ardu arba su pakankamu tikslinių medžių rūšių gyvybingu pomiškiu

0,6

0,6

Juodalksnynas

0,7

0,7

Drebulynas

0,6

0,6

Su antruoju eglės ar uosio ardu arba su pakankamu tikslinių medžių rūšių gyvybingu pomiškiu

0,6

0,6

Baltalksnynas

0,6

0,6

Su antruoju eglės ar uosio ardu arba su pakankamu tikslinių medžių rūšių gyvybingu pomiškiu

0,5

0,5

1.15. pakeičiu 6 priedo pavadinimą ir išdėstau jį taip:

Ugdomųjų miško kirtimų grynuosiuose medynuose projektavimo normatyvai“.

2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1.1 ir 1.3 punktai įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

 

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                    Kęstutis Navickas