ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2017 m. gruodžio 8 d. Nr. 9-940
Širvintos
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintu Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu:
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. 9-765 „Dėl gyvūnų laikymo Širvintų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ (su visais pakeitimais) ;
2.2. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 9-837 „Dėl bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinosios globos ir Širvintų rajono savivaldybės dalyvavimo įgyvendinant gyvūnų globos organizacijų rengiamas bešeimininkių kačių kastravimo programas tvarkos aprašų patvirtinimo“ (su visais pakeitimais).
Šis įsakymas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, LT-01102 Vilnius) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 30 d.
Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė − Četrauskienė
| Parengė |
SUDERINTA: |
| Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė |
Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas |
|
|
|
| Ieva Žemaitienė |
Ričardas Putrimas |
| 2017-12-08 |
2017-12-08 |
|
|
|
|
|
Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojas |
|
|
|
|
|
Justinas Kontrimavičius |
|
|
2017-12-08 |
PATVIRTINTA
Širvintų rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2017 m. gruodžio 8 d.
įsakymu Nr. 9-940
GYVŪNŲ LAIKYMO ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvūnų laikymo Širvintų rajono savivaldybės (toliau − Savivaldybės) teritorijoje taisyklės (toliau − Taisyklės) galioja Savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
2. Šios taisyklės netaikomos pavojingiems gyvūnams, kurie turi būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos, ir laboratoriniams gyvūnams, kurių veisimą, auginimą, laikymą ir naudojimą bandymams reguliuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos taisyklės, o pavojingiems šunims taikomos tiek, kiek neprieštarauja Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašui.
3. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:
3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“;
3.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“;
3.5. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290 „Dėl pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3.6. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 „Dėl Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“;
3.7. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-105 „Dėl Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4. Taisyklės reglamentuoja gyvūnų laikymo, priežiūros, gydymo, skerdimo, numarinimo, vežimo, prekybos, ženklinimo, registravimo, sanitarijos, higienos ir veterinarijos, taip pat bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo ir jų karantinavimo reikalavimus.
5. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius, tarnybų, susijusių su gyvūnų priežiūra, struktūrą, veiklą ir kitus specifinius klausimus.
6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
6.1. Atsakingas asmuo – fizinis (sulaukęs 16 metų) ar juridinis asmuo, kuriam gyvūno savininkas laikinai patikėjo gyvūno laikymą ir priežiūrą. Pavojingo šuns savininkas gyvūno laikymą ir priežiūrą gali laikinai patikėti fiziniam asmeniui, sulaukusiam 18 metų.
6.2. Bendrojo naudojimo patalpos – pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.
6.3. Bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas gyvūnas, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų.
6.4. Bešeimininkis gyvūnas – gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui.
6.8. Gyvūno augintinio ženklinimas – gyvūno augintinio žymėjimas išoriniu ženklu, tatuiruote ar mikroschema.
6.11. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba – įmonė (įmonės), pasirašiusi (pasirašiusios) su Savivaldybės administracija sutartį (sutartis) dėl benamių (beglobių) gyvūnų gaudymo, karantinavimo, naikinimo ir utilizavimo.
6.13. Kovinis šuo – kovoms išvestos veislės šuo, įrašytas į Kovinių šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
6.14. Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas.
6.15. Naminiai gyvūnai – domestikuoti gyvūnai, žmogaus ar šeimos laikomi dėl praktinės naudos, grožio, laisvalaikio praleidimui ir panašiai.
6.16. Pavojingas šuo – pavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
6.18. Ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais.
Kitos taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose.
II SKYRIUS
GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA
8. Gyvūnus laikyti ar juos prižiūrėti gali kiekvienas sulaukęs 16 metų (pavojingus šunis – 18 metų) fizinis asmuo ar juridiniai asmenys.
9. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.
10. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrenginiais.
11. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
12. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas netrikdytų viešosios rimties.
14. Gyvūnus augintinius rekomenduojama vedžioti gyvūnams augintiniams vedžioti skirtose aikštelėse, jei jų nėra, laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose retai žmonių lankomose vietose.
15. Vietose, kuriose draudžiama vedžioti gyvūnus augintinius, turi būti pažymėtos ženklu „Vedžioti gyvūnus draudžiama“.
16. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be antsnukių, bet su pavadėliu. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros.
17. Jei gyvūnas pasimeta, gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, Savivaldybės administracijai.
18. Asmuo, radęs pasimetusį gyvūną, privalo apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai. Jeigu gyvūnas turi tatuiruotę, mikroschemą arba antkaklį su adresu, šios tarnybos darbuotojai gali nustatyti gyvūno savininką ir jam pranešti apie surastą gyvūną.
19. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo, negalintis prižiūrėti gyvūno ir rūpintis juo, gali jį parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti kitam asmeniui, arba gali gyvūną atiduoti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri gyvūnui suras naują savininką, o nesuradusi atliks gyvūno eutanaziją.
20. Vagystės, smurto, grobimo, užpuolimo atvejais gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo turi teisę panaudoti gyvūną kaip gynybos priemonę.
21. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotų specialistų ir pareigūnų reikalavimu privalo pateikti gyvūno registravimo ir gyvūno skiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimus. Pažymėjimų kopijas galima pateikti ir elektroniniu būdu.
22. Gyvūnai savininko valdoje laikomi laikantis šių reikalavimų:
22.1. Savininko valdoje gyvūnams laikyti skirti statiniai, kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų, įrengiami ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos. Nurodytą atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų ar savivaldybės sutikimą.
22.2. Kai gyvūnai laikomi pririšti, jie turi būti rišami taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomi, ribos.
22.3. Privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, gyvūną laikyti leidžiama tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.
22.4. Dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name leidžiamų laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą, nurodytą Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 „Dėl Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, priede ir šių gyvūnų vados dydį.
22.5. Uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas tik jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs (privati valda aptverta sandaria, pakankamai aukšta tvora). Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.
22.6. Atviroje savininko valdoje, sodininkų bendrijų atviruose soduose gyvūnai laikomi uždaryti aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams saugiuose ne žemesniuose kaip 2 m aukščio voljeruose.
22.7. Sarginiai šunys miesto įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi voljeruose arba pririšti. Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomas šuo nekeltų grėsmės lankytojams.
22.8. Uždarose rakinamose patalpose (butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys gali būti laikomi nepririšti, o patalpos gali būti be perspėjimo ženklų.
22.9. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas netrikdytų aplinkinių ramybės keldamas triukšmą nakties metu nuo 22 iki 6 val.
23. Ūkiniai gyvūnai laikomi laikantis šių reikalavimų:
23.1. Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“.
23.2. Ūkinių gyvūnų, išskyrus bites, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.
23.3. Ūkinių gyvūnų laikytojai turi laikytis specialiųjų, tam tikroms ūkinių gyvūnų rūšims laikyti taikomų, reikalavimų.
23.4. Ūkinių gyvūnų laikytojas, vykdydamas gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti, kad:
23.4.1. į ūkinių gyvūnų laikymo patalpą nepatektų pašaliniai asmenys, laukiniai, bešeimininkiai ir (ar) bepriežiūriai gyvūnai, graužikai ir kiti kenkėjai, priemonės ar įranga, kuri gali pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus;
23.4.2. ūkiniai gyvūnai būtų šeriami ar lesinami tik saugiais pašarais ar lesalais ir girdomi tinkamu vandeniu;
23.4.3. ūkiniams gyvūnams susirgus ar įtarus ūkinius gyvūnus sergant, būtų sudaromos sąlygos veterinarijos gydytojui juos tinkamai apžiūrėti, diagnozuoti jiems ligas ir juos gydyti.
23.4.4. Mėšlas ir srutos turi būti tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“.
23.4.5. Draudžiama kompostuotais mažiau nei 6 mėn. ekskrementais, srutomis tręšti dirbamą žemę, daržus ar vaismedžius, užkasti juos namų valdų laisvuose plotuose ar vejose, taip pat valstybinėje žemėje.
23.4.6. Teritorija, kurioje laikomi ūkiniai gyvūnai, turi būti valoma kasdien, periodiškai atliekant dezinsekciją ir deratizaciją.
24. Gyvūnai daugiabučiuose namuose laikomi laikantis šių reikalavimų:
24.2. Laikyti gyvūnus bute, kuriame gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
24.3. Gyvūnai, atsižvelgiant į jų veislę ar rūšį, bendrojo naudojimo patalpose nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir su antsnukiu ar be jo. Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrint, kad gyvūnas nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
24.4. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo vietų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo nedelsiant išvalyti ir sutvarkyti gyvūno priterštas vietas.
25. Bitynai laikomi laikantis šių reikalavimų:
25.1. Bičių laikytojas turi laikytis Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180.
25.2. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda Širvintų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
25.3. Įsigijus bityno pasą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).
25.4. Prie įėjimo į žemės valdą, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu „Atsargiai, bitės!“ Ant (ar prie) įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir telefono numeris.
25.5. Bitynai turi būti įrengiami:
25.5.1. didesniu kaip 3 kilometrų atstumu nuo sąvartynų, atliekų valymo, surinkimo, perdirbimo ir naikinimo objektų, užterštų vandens telkinių ir kitų užterštų teritorijų. Šis reikalavimas netaikomas, kai bitės žiemoja;
25.5.2. teritorijoje, kurioje bitės galėtų surinkti pakankamą kiekį nektaro, lipčiaus, žiedadulkių ir gauti švaraus vandens;
25.5.3. atsižvelgiant į medingų augalų geografinį išdėstymą, kad prie jų bitės neskristų per judrias gatves, kelius, gyvulių varymo kelius, mokyklų, vaikų darželių teritorijas ir kitas žmonių poilsio ir gyvenamąsias teritorijas, masinio žmonių susibūrimo vietas;
25.6. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.
25.7. Bityno savininkas turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtintų veterinarijos reikalavimų.
25.8. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, asmenys, apdorojantys žemės sklypus augalų apsaugos priemonėmis, turi laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių patvirtinimo“.
25.9. Bityno atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami žmonių poilsiui ir sportui, gyvuliams girdyti, turi būti ne mažesnis kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora ar apsodintas gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m.
25.10. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės.
25.11. Sodininkų bendrijų teritorijose ir kitose gyvenamosiose vietovėse:
25.11.2. atstumas tarp bičių avilio ir tako, kuriuo vaikščioja žmonės, turi būti ne mažesnis kaip 10 m;
25.11.3. atstumas tarp bičių avilio ir kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako turi būti ne mažesnis kaip 10 m;
25.11.4. atstumas tarp bičių avilio ir kito savininko žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 5 m;
25.11.5 jei bityno savininkas nesilaiko 25.11.4. papunktyje nurodyto reikalavimo, jis turi turėti visų besiribojančių žemės sklypų savininkų raštišką sutikimą;
25.11.6. jei bityno savininkas nesilaiko 25.11.2. ir 25.11.3. papunkčiuose nurodytų reikalavimų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m;
25.11.7. vežiojamasis bitynas turi būti pastatomas ne arčiau kaip 50 m iki kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų;
25.13. Bešeimininkio bičių spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsniu.
25.14. Ginčai tarp asmenų sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
III SKYRIUS
SANITARIJOS, HIGIENOS IR VETERINARIJOS REIKALAVIMAI
26. Gyvūnų savininkai arba atsakingi asmenys privalo laikytis sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimų.
27. Gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus.
28. Visi laikomi gyvūnai – potencialūs pasiutligės platintojai – privaloma tvarka kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Jaunus šunis pirmą kartą skiepyti nuo pasiutligės rekomenduojama 3 mėnesių amžiaus. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, privaloma atlikti dehelmintizaciją.
29. Teikti veterinarijos paslaugas gali tik veterinarijos gydytojai, turintys atitinkamą išsilavinimą ir licenciją dirbti tą darbą.
30. Jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Širvintų skyriui ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tokį gyvūną savininkas arba atsakingas asmuo privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. Jei toks gyvūnas karantinuojamas gyvūnų globos namuose, visas išlaidas, susijusias su gyvūno karantinavimu, apmoka jo savininkas arba atsakingas asmuo.
31. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias pateko žmogus, nukentėjęs nuo gyvūno (apkandžiotas, apdraskytas), nustatyta tvarka privalo informuoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Širvintų skyrių ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo suteikti nukentėjusiam ar jį lydinčiam asmeniui būtiną informaciją apie gyvūną, jo savininką ir kitus reikiamus duomenis.
32. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną gyvūno savininko arba atsakingo asmens bute ar valdoje ir apie tai skubiai pranešti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai.
33. Kai nugaišta gyvūnas, gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo apie tai per 3 darbo dienas praneša gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri gali už atitinkamą mokestį išvežti gaišeną utilizuoti.
34. Gyvūnų augintinių gaišenos gali būti tvarkomos vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 patvirtintais Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimais.
35. Ūkinių gyvūnų gaišenos tvarkomos pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES (OL 2010 L 276, p. 33).
IV SKYRIUS
GYVŪNŲ GYDYMAS
36. Laikomi gyvūnai turi būti sveiki. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Draudžiamas jų kontaktas su sveikais gyvūnais.
37. Operuoti, gydyti gyvūnus ar atlikti kitas veterinarines procedūras gyvūnams turi teisę tik registruoti veterinarijos gydytojai, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.
V SKYRIUS
GYVŪNŲ SKERDIMAS IR NUMARINIMAS (EUTANAZIJA)
39. Ūkiniai gyvūnai skerdžiami ir iki skerdimo laikomi, šeriami ir girdomi vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymais.
40. Skerdyklose gyvūnai turi būti apsvaiginami ir skerdžiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintais būdais ir konkrečiai gyvūnų rūšiai pritaikytais instrumentais.
41. Gyvūnus apsvaiginti ir skersti skerdyklose turi teisę tik veterinarijos specialistų apmokyti asmenys.
42. Ūkinių gyvūnų skerdimas, prieš tai jų neapsvaiginus, religinėms apeigoms atlikti būtinais metodais leidžiamas, jeigu šie gyvūnai skerdžiami skerdykloje.
VI SKYRIUS
GYVŪNŲ VEŽIMAS
45. Transporto priemonių konteineriai, kuriuose vežami gyvūnai, turi būti pakankamo pločio ir aukščio atsižvelgiant į gyvūnų rūšį, dydį ir planuojamos kelionės pobūdį.
46. Transporto priemonių konteinerių, kuriuose vežami gyvūnai, negalima dėti ant viešojo transporto priemonių sėdynių.
47. Asmuo, vežantis gyvūną, privalo:
47.1. užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso. Ilgesnio vežimo metu gyvūnas turi būti reguliariai maitinamas ir girdomas;
VII SKYRIUS
PREKYBA GYVŪNAIS
49. Prekiauti ūkiniais sveikais gyvūnais, laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų, leidžiama turgavietėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų savininkų privačiose valdose.
50. Prekiauti dekoratyviniais ir naminiais gyvūnais leidžiama turgavietėse, specializuotose gyvūnų parduotuvėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų parodų metu.
54. Asmuo, parduodamas ar perduodamas pavojingą šunį kitam asmeniui, pastarąjį turi informuoti apie pavojingam šuniui vieną ar kelis kartus atliktą vakcinaciją ir kitus svarbius pavojingo šuns duomenis, taip pat jam perduoti šuns tapatybės ir kilmės dokumentus.
VIII SKYRIUS
GYVŪNŲ ŽENKLINIMAS IR REGISTRAVIMAS
56. Laikomi ūkiniai gyvūnai privalo būti paženklinti ir užregistruoti vadovaujantis Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklėmis.
IX SKYRIUS
BEŠEIMININKIŲ IR BEPRIEŽIŪRIŲGYVŪNŲ GAUDYMAS, GLOBA, KARANTINAVIMAS IR UTILIZAVIMAS
58. Bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus gaudo, karantinuoja, globoja, atlieka jų eutanaziją ir pasirūpina jų utilizavimu gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba.
59. Bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus pagal fizinių ar juridinių asmenų pranešimus gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba gaudo bet kuriuo paros metu, švenčių ar poilsio dienomis.
60. Asmuo, priglaudęs bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, ne vėliau kaip per 3 dienas turi pranešti apie tokį gyvūną policijai ir (ar) gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai.
61. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininką įmanoma nustatyti, apie sugautą gyvūną gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša gyvūno savininkui. Jis, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo pateikti dokumentus, įrodančius gyvūno priklausomybę.
62. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininko neįmanoma nustatyti, sugautasis gyvūnas laikomas 14 parų. Jei per tą laiką neatsiranda savininkas ar asmuo, norintis priglausti gyvūną, gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba tampa gyvūno savininku arba gyvūnas numarinamas.
63. Apie sugautus gyvūnus, kurių savininkų neįmanoma nustatyti, skelbiama bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo, globos, karantinavimo ir utilizavimo paslaugas teikiančių įmonių interneto svetainėse.
64. Nugaišusius ar žuvusius gyvūnus pagal fizinių ar juridinių asmenų pranešimus gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba išveža į utilizacijos įmonę.
65. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba yra atsakinga už naikintinų gyvūnų eutanaziją ir gali būti įstatymų nustatyta tvarka patraukta atsakomybėn, jei nesilaiko jų karantino termino.
X SKYRIUS
bešeimininkių kačių kastravimo programos
67. Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyrius derina bešeimininkių kačių kastravimo programas (priedas), naikina suderintas programas ir bešeimininkių kačių šėrimo vietas.
68. Bešeimininkių kačių kastravimo programas gali vykdyti bet kuris asmuo, jei jis laikosi visų šiame Taisyklių skyriuje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Gyvūnų globėjai teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu (įsakymu), įtraukti į Gyvūnų globėjų sąrašą, suderintas bešeimininkių kačių kastravimo programas gali vykdyti visoje Savivaldybės teritorijoje.
69. Bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdomos tokiais etapais:
69.4. bešeimininkių kačių skiepijimas nuo pasiutligės, dehelmintizacija, blusų ir kitų parazitų išnaikinimas;
70. Asmuo, norintis mažinti bešeimininkių kačių populiaciją, pateikia Širvintų rajono savivaldybės administracijai prašymą, kuriame nurodo siūlomą bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietą. Bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietą Nekilnojamojo turto registre užregistruotame žemės sklype asmuo privalo suderinti su žemės sklypo savininku (bendraturčiais) ar teisėtu valdytoju ir pateikti tokį suderinimą patvirtinantį dokumentą.
71. Įvertinęs asmens prašyme nurodytą siūlomą bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietą, konkrečios teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyrius parengia bešeimininkių kačių kastravimo programą.
72. Bešeimininkių kačių kastravimo programoje nurodomi programos vykdytojai ir bendravykdytojai, jų kontaktai, bešeimininkių kačių šėrimo vieta, laikas ir kita informacija, susijusi su tinkamu programos įgyvendinimu. Prie programos pridedama schema, kurioje aiškiai nurodoma bešeimininkių kačių šėrimo vieta. Jei bešeimininkių kačių šėrimo vietoje bus įrengiamas namelis (slėptuvė), kuriame bešeimininkės katės galės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, prie programos pridedamas namelio (slėptuvės) projektas. Kačių šėrimo vietoje programos rengėjas (vykdytojas) gali pastatyti ne didesnį kaip vieno metro aukščio namelį (slėptuvę), kuris pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą nelaikoma statiniu (iš jų – nesudėtingu). Namelis (slėptuvė) turi būti tvarkingas, švarus, saugus, padarytas iš tvirtų medžiagų, nuolat prižiūrimas ir nekelti pavojaus kitų asmenų sveikatai ar turtui.
73. Kačių šėrimo vieta turi būti ne arčiau kaip 10 metrų nuo gydymo ir švietimo įstaigų pastatų bei vaikų žaidimo aikštelių. Draudžiama parinkti kačių šėrimo vietą ant šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų su danga, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelėse, aikštėse, skveruose ir kitose panašiose žmonių susibūrimo vietose. Šerti bešeimininkes kates ir (ar) įrengti joms namelius (slėptuves) po daugiabučių namų balkonais galima, kai yra balkono, po kuriuo bus šeriamos katės ir (ar) pastatytas namelis (slėptuvė), bei šalia jo esančių butų savininkų rašytiniai sutikimai.
74. Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša asmeniui apie suderintą programą, nurodydamas, kur ir kada jis gali atsiimti suderintos programos kopiją.
75. Programos rengėjas (vykdytojas) privalo laikytis suderintos programos reikalavimų, o bešeimininkes kates galima šerti tik toje vietoje, kurią suderino su Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriumi. Bešeimininkės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su bešeimininkių kačių populiacijos mažinimu ir tolesne jų priežiūra.
76. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, pasibaigus šėrimui (praėjus vienai valandai nuo maisto padėjimo), turi sutvarkyti šėrimo vietą (surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir kt.) ir nuolat ją prižiūrėti, valyti, tvarkyti. Jeigu bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietoje yra pastatyta būda (slėptuvė), prie jos gali būti pritvirtinta tvarkinga ir švari gertuvė su vandeniu.
77. Gaudant bešeimininkes kates, draudžiamas netinkamas elgesys su gyvūnais, turi būti užtikrinta, kad katė patirs kiek įmanoma mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jos sveikatai.
78. Bešeimininkės katės turi būti skiepijamos, kastruojamos, atliekama jų dehelmintizacija, naikinamos blusos ir kiti parazitai pagal nustatytas metodikas siekiant išvengti žalos gyvūnui. Bešeimininkes kates gali kastruoti tik licenciją turintis veterinarijos gydytojas. Paskiepyta ir kastruota katė prieš paleidimą pažymima nukerpant ne daugiau kaip vieną trečdalį vienos ausies kaušelio arba kitu išoriniu žymeniu, kaip nurodyta suderintoje bešeimininkių kačių kastravimo programoje, ir laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Asmenys, atliekantys bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, privalo užtikrinti, kad katės būtų paskiepytos, kastruotos, atlikta jų dehelmintizacija, išnaikintos blusos ir kiti parazitai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bešeimininkių kačių kastravimo programos suderinimo dienos.
79. Paskiepytas ir kastruotas kates asmenys paleidžia toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo sugautos. Kastruotas ir paleistas kates toliau šeria asmenys, kurie tai darė iki kačių kastravimo, arba kiti asmenys, laikydamiesi Taisyklių reikalavimų. Asmenys, mažinantys bešeimininkių kačių populiaciją, privalo kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir kastruotas kates. Šią informaciją jie privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.
80. Asmenys negali gaudyti kastruotų ir pažymėtų bešeimininkių kačių, o jei tokias kates pagauna, privalo nedelsdami paleisti, išskyrus atvejus, kai katei randamas globėjas (laikytojas). Jei kastruota bešeimininkė katė elgiasi agresyviai arba jai akivaizdžiai reikalinga veterinarijos gydytojo pagalba, tokią katę šeriantis asmuo privalo nedelsdamas pasirūpinti, kad ją apžiūrėtų veterinarijos gydytojas.
XI SKYRIUS
ŠIŲ TAISYKLIŲ DRAUDŽIAMI VEIKSMAI
81. Šios taisyklės draudžia:
81.3. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant, nušaunant (išskyrus atvejus, jei gyvūnas pasiutęs ir jo negalima pagauti, užpuolė ir nėra kito būdo apsiginti ar apginti kitą asmenį), užkasant, naudojant metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
81.10. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiajam veterinarinės pagalbos, laikyti be ėdalo, vandens, kankinti;
81.11. naudoti bešeimininkius ar bepriežiūrius gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesilaikant šiose taisyklėse nurodytų reikalavimų;
81.12. laikyti šunis ir kates bendrabučiuose (išskyrus tuos bendrabučius, kurie yra be bendrų virtuvių arba jų vidaus taisyklėse numatyta kitaip);
81.13. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
81.14. naudoti gyvus gyvūnus kitiems gyvūnams šerti, išskyrus atvejus, kai šiuos gyvūnus būtina šerti gyvūnais pagal gyvūnų biologiją ir jų neįmanoma šerti kitaip (visais atvejais gyvūnų augintinių naudojimas gyvūnams šerti draudžiamas);
81.15. naudoti gyvūnų priežiūrai smėlį iš vaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžių, pilti į jas gyvūnų užterštą smėlį, vedžioti gyvūnus po vaikų smėlio dėžes;
81.16. vedžioti gyvūnus (išskyrus šunis vedlius) masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštėse ir vietose, pažymėtose ženklu „Vedžioti šunis draudžiama“ (25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į dešinę ženklo dalį);
81.18. laikyti gyvūnus parduotuvėse, turgavietėse, mėsos gaminių, kulinarijos cechuose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, mokyklų, lopšelių-darželių, pensionatų teritorijose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, neturint valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduoto leidimo;
81.19. prekiauti gyvūnais tam nenumatytose vietose ar nesilaikant Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų prekybos taisyklių;
81.20. vedžioti ir maudyti gyvūnus paplūdimiuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d., išskyrus tam tikslui įrengtas vietas;
81.22. nuo 2013 m liepos 1 d. daugiabučiame name laikyti kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus (tais atvejais, kai tokių šunų Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia) bei pavojingus šunis. Šis draudimas netaikomas asmenims, laikantiems kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus pagal Savivaldybės administracijos iki 2013 m. liepos 1 d. išduotus leidimus;
81.25. išleisti gyvūnus vienus į daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jie su antsnukiu, ar be jo;
81.26. pririšti gyvūnus šalia gatvės taip, kad jie trukdytų pėsčiųjų ir transporto priemonių eismui;
81.27. ganyti ūkinius gyvūnus skveruose, parkuose, pakelėse, kitose bendrojo naudojimo teritorijose ar vietose;
81.29. šaudyti gyvūnus koviniais, medžiokliniais, žvejybos ir sportiniais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus specialiai tam tikslui pritaikytus šaunamuosius įtaisus gyvūnui užmigdyti ir tik tais atvejais, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti;
81.31. atlikti veterinarines procedūras siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose nustatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos;
81.32. naudoti gyvūnų sveikatai žalingas ar erzinančias chemines medžiagas, kitas priemones ir įrenginius, kurie sukelia gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, išskyrus atvejus, kai tai naudojama apsiginti nuo gyvūno;
81.33. skatinti gyvūnų agresiją kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu dresuojant gyvūnus, išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimą;
81.36. naudoti gyvūnus reklamai, filmavimui, fotografavimui, parodose ir kituose renginiuose, jeigu dėl to gyvūnams sukeliamas skausmas, baimė, kančia, gyvūnai verčiami pranokti jų įgimtus gebėjimus ar yra luošinami;
81.37. paleisti laukinius gyvūnus, kurie buvo prižiūrimi žmogaus, į laisvę, jeigu šie gyvūnai nebuvo tinkamai paruošti gyventi natūralioje aplinkoje;
XII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
82. Gyvūnų parodos ir varžybos gali būti rengiamos tik turint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą. Parodų ir varžybų organizatoriai į šią tarnybą turi kreiptis ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki renginio. Širvintų rajono savivaldybės viešosiose vietose renginiai organizuojami vadovaujantis Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 1-15 patvirtintomis renginių organizavimo Širvintų rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklėmis.
83. Leidžiama steigti šunų ir kačių prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas šių gyvūnų priežiūros įstaigas, suderinus su Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotu asmeniu ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
84. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.
85. Už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir šių taisyklių vykdymo priežiūrą atsakingi Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnai turi teisę:
85.1. įeiti į butą, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, turėdami teismo sprendimą, jei įtariama, kad nesilaikoma Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir šių Taisyklių;
85.2. reikalauti iš gyvūnų savininkų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno apsaugos klausimais;
85.3. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus;
86. Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyrius. Teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už taisyklių nesilaikymą turi Savivaldybės administracijos direktoriaus tam įgalioti specialistai ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodyti pareigūnai.
87. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Taisykles, yra baudžiami Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
Gyvūnų laikymo Širvintų rajono
savivaldybės teritorijoje taisyklių
priedas
(Pavyzdinės bešeimininkių kačių kastravimo programos forma)
Bešeimininkių kačių kastravimo programa
20 ___ m. ____________________ d.
Širvintos
Esamos situacijos apibūdinimas:
____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Programos tikslai, siekiami rezultatai: ____________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Bešeimininkių kačių šėrimo vieta: ____________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Bešeimininkės katės bus šeriamos nuo ____ iki ____ val.
Kastruotos bešeimininkės katės prieš paleidimą bus pažymėtos ____________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Kastruotos bešeimininkės katės prieš paleidimą bus paskiepytos ____________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Programos vykdytojas:
1. ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
(asmens vardas ir pavardė arba juridinio asmens pavadinimas)
2. ____________________________________________________________________________
(gyvenamoji arba buveinės vieta)
3. ______________________________ 4. __________________________________________
(fizinio arba juridinio asmens kodas) (telefono numeris)
5. ____________________________________________________________________________
(elektroninio pašto adresas)
Fiziniai asmenys, kurie programos vykdytojui padės įgyvendinti programą:
1. ____________________________________________________________________________
(asmens vardas ir pavardė)
2. ____________________________________________________________________________
(gyvenamoji vieta)
3. ______________________________ 4. __________________________________________
(fizinio asmens kodas) (telefono numeris)
5. ____________________________________________________________________________
(elektroninio pašto adresas)
6. ____________________________________________________________________________
(apibūdinti veiksmus, kuriais asmuo padės programos vykdytojui įgyvendinti programą)
____________________________________________________________________________
Juridiniai asmenys, kurie programos vykdytojui padės įgyvendinti programą:
1. ____________________________________________________________________________
(juridinio asmens pavadinimas)
2. ____________________________________________________________________________
(buveinės vieta)
3. ______________________________ 4. __________________________________________
(juridinio asmens kodas) (telefono numeris)
5. ____________________________________________________________________________
(elektroninio pašto adresas)
6. ____________________________________________________________________________
(apibūdinti veiksmus, kuriais asmuo padės programos vykdytojui įgyvendinti programą)
____________________________________________________________________________
PRIDEDAMA:
1. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos schema, ________ lapas (-ai);
2. ____________________________________________________
3. ____________________________________________________
_______________