PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2023 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. XIV-2029

VIEŠŲJŲ OBJEKTŲ ATITIKTIES TOTALITARINIŲ, AUTORITARINIŲ REŽIMŲ IR JŲ IDEOLOGIJŲ PROPAGAVIMO JUOSE DRAUDIMUI VERTINIMO TARPINSTITUCINĖS KOMISIJOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatuose (toliau – Nuostatai) nustatomos Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos (toliau – Komisija) funkcijos, teisės, jos sudarymo ir darbo organizavimo tvarka.

2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu (toliau – Įstatymas), Nuostatais.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Įstatyme.

II SKYRIUS

KOMISIJOS FUNKCIJOS IR TEISĖS

4. Komisijos funkcijos – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) prašymu teikti jam Komisijos išvadas (Nuostatų priedas):

4.1. ar esami viešieji objektai atitinka totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimą;

4.2. ar nauji kuriami viešieji objektai atitiktų totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimą;

4.3. ar totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo viešuosiuose objektuose draudimą atitiktų esamų viešųjų objektų pakeitimas, pertvarkymas, perkėlimas ar pašalinimas.

5. Komisija turi teisę:

5.1. gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti;

5.2. pasitelkti istorijos, meno, kalbos ir (ar) teisės sričių ekspertų;

5.3. prašyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateikti nuomonę, kai viešieji objektai, įrengti kapinių arba kitų laidojimo vietų teritorijoje, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikti nuomonę, kai viešieji objektai naudojami vykdant religinių bendruomenių ir bendrijų veiklą;

5.4. pasitelkti Centro darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, ir valstybės tarnautojus (toliau – darbuotojai) Centro kompetencijos klausimais, kai reikalinga papildoma informacija Komisijos išvadai pateikti;

5.5. dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų posėdžiuose, pasitarimuose, taip pat konferencijose ir kituose renginiuose, kuriuose svarstomi totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimo klausimai, pagal savo kompetenciją teikti pasiūlymus;

5.6. prireikus kviesti į Komisijos posėdžius valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų darbuotojus, galinčius pateikti informaciją svarstomais klausimais;

5.7. teikti informaciją visuomenės informavimo priemonėms apie savo veiklą.

III SKYRIUS

KOMISIJOS SUDARYMAS

6. Centro teikimu Komisijos sudėtį tvirtina ir Komisijos pirmininką skiria Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu.

7. Komisiją, kurios kadencija 3 metai, sudaro 9 nariai: po vieną narį deleguoja Centras, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija. Komisijos nariu negali būti asmuo, neatitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

8. Dėl kandidatų į Komisijos narius delegavimo Centras kreipiasi į Komisijos narius deleguojančias institucijas, prašydamas į Komisijos narius pateikti Įstatymo reikalavimus atitinkančius kandidatus. Kai baigiasi Komisijos kadencija, Centras kreipiasi į Komisijos narius deleguojančias institucijas dėl naujų kandidatų į Komisiją delegavimo likus ne mažiau kaip 60 kalendorinių dienų iki Komisijos kadencijos pabaigos.

9. Centras turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios pateiktų apie kandidatą į Komisijos narius jų turimą informaciją, kuri pagrįstų kandidatų nepriekaištingą reputaciją, kaip tai apibrėžiama Valstybės tarnybos įstatyme. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

10. Centras, gavęs Komisijos narius deleguojančių institucijų Įstatymo reikalavimus atitinkančių kandidatų į Komisijos narius delegavimo raštus, pateikia Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai Komisijos narių kandidatūras ir siūlymą dėl vieno iš jų skyrimo Komisijos pirmininku. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija parengia ir teikia Seimui svarstyti Seimo nutarimo dėl Komisijos sudarymo projektą.

11. Jeigu Seimas nepritaria vieno ar kelių kandidatų į Komisijos narius paskyrimui, Centras Nuostatų 8, 9 ir 10 punktuose nustatyta tvarka kreipiasi į Komisijos narius deleguojančią (-ias) instituciją (-as) ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai pateikia kitą (-us) kandidatą (-us) į Komisijos narius.

12. Iki Komisijos kadencijos pabaigos nepatvirtinus naujos Komisijos sudėties, Komisijos nariai savo pareigas eina tol, kol patvirtinama naujos sudėties Komisija. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Asmuo, ėjęs Komisijos nario pareigas dvi kadencijas iš eilės, gali būti deleguojamas į Komisijos narius tik praėjus 3 metams nuo jo antros kadencijos pabaigos.

13. Komisija iš savo narių kadencijos laikotarpiui išsirenka Komisijos pirmininko pavaduotoją, kai už jo kandidatūrą balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai visų Komisijos narių. Jeigu Komisijos pirmininko pavaduotojo rinkimuose dalyvauja daugiau kaip vienas kandidatas, pirmininko pavaduotoju išrenkamas tas kandidatas, kuris surenka daugiausia balsų. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.

14. Seimas Centro teikimu pakeičia Komisijos sudėtį iki Komisijos kadencijos pabaigos paskirdamas kitą Komisijos narį šiais atvejais:

14.1. Komisijos narys raštu atsisako dalyvauti Komisijos darbe;

14.2. Komisijos narys be pateisinamos priežasties nedalyvauja daugiau kaip ketvirtadalyje Komisijos posėdžių per kalendorinius metus;

14.3. Komisijos nariui įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

14.4. Komisijos narys teismo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu atitinkamoje srityje;

14.5. Komisijos narys dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;

14.6. Komisijos narys nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

14.7. Komisijos narys miršta.

IV SKYRIUS

KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

15. Komisijos posėdžius šaukia Komisijos pirmininkas, o kai pirmininkas nepaskirtas ar dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar kitų priežasčių negali atlikti savo pareigų, – Komisijos pirmininko pavaduotojas. Komisijos posėdžiai organizuojami taip, kad būtų užtikrinti Centro prašymų nagrinėjimo terminai. Komisijos nariai posėdžio metu vertina viešųjų objektų atitiktį totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui ir priima sprendimą dėl Komisijos išvados.

16. Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, išskyrus Nuostatų 13 punkte nurodytą atvejį. Kai renkamas Komisijos pirmininko pavaduotojas, Komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų Komisijos narių.

17. Komisijos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis, o dokumentai gali būti pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu.

18. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolą pasirašo Komisijos posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius. Komisijos posėdžio sekretoriaus funkcijas atlieka paskirtas Centro darbuotojas.

19. Komisija savo išvadas Centro generaliniam direktoriui pateikia raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.

20. Komisijos posėdžiams vadovauja Komisijos pirmininkas, o kai jis nepaskirtas ar dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar kitų priežasčių negali atlikti savo pareigų, – Komisijos pirmininko pavaduotojas. Komisijos pirmininkas atstovauja Komisijai pagal kompetenciją visose valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose ir teismuose. Komisijos pirmininkas gali įgalioti Komisijos narį atstovauti Komisijai valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose ir teismuose.

21. Komisijos darbą organizuoja Centras:

21.1. derina su Komisijos pirmininku ar Komisijos pirmininko pavaduotoju posėdžių laiką ir darbotvarkes;

21.2. sudaro Komisijos posėdžių darbotvarkes ir atlieka viešinimo procedūras, susijusias su informacijos apie Komisijos posėdžius, posėdžio darbotvarkių ir Komisijos išvadų paskelbimu;

21.3. pateikia posėdžio medžiagą Komisijos nariams ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki Komisijos posėdžio;

21.4. protokoluoja Komisijos posėdžius, daro skaitmeninius jų garso įrašus;

21.5. tvarko Komisijos dokumentus, rengia Komisijos veiklos dokumentų kopijas (išrašus);

21.6. organizuoja viešuosius pirkimus, kai reikia Komisijos funkcijoms atlikti pasitelkti istorijos, meno, kalbos ir (ar) teisės sričių ekspertų;

21.7. informuoja Komisijos pirmininką ar jį pavaduojantį Komisijos pirmininko pavaduotoją apie iš teismų bei kitų institucijų gautus dokumentus, kai ginčijami Centro generalinio direktoriaus sprendimai.

22. Komisijos narys neturi teisės dalyvauti svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti Komisijos sprendimus, kurie sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu Komisijos narys privalo informuoti Komisijos pirmininką ar jį pavaduojantį Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Komisijos narius apie esamą interesų konfliktą, pareikšti nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau svarstant ar priimant sprendimą. Jeigu Komisijos narys nenusišalina svarstant ar priimant Komisijos sprendimus, kurie gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, Komisijos pirmininko ar jį pavaduojančio Komisijos pirmininko pavaduotojo siūlymu ir tam pritarus ne mažiau kaip dviem trečdaliams Komisijos posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių, jis gali būti nušalintas nuo tokių klausimų svarstymo ir sprendimų priėmimo. Apie Komisijos nario pareikštą nusišalinimą arba Komisijos priimtą sprendimą nušalinti Komisijos narį pažymima Komisijos posėdžio protokole.

23. Komisijos narys gali nedalyvauti Komisijos posėdyje tik dėl svarbių pateisinamų priežasčių (pavyzdžiui, Komisijos nario ar jo artimųjų, kuriems reikalinga slauga, ligos; Komisijos nario artimųjų giminaičių mirties; Komisijos nario komandiruotės; Komisijos nario atostogų; Komisijos nario užimtumo pagrindinėje darbovietėje ar kitų svarbių pateisinamų priežasčių), kurias pripažinti pateisinamomis turi teisę Komisijos pirmininkas ar Komisijos pirmininko pavaduotojas, vadovavęs Komisijos posėdžiui. Komisijos nario paaiškinimas ir jį pagrindžiantys dokumentai su Komisijos pirmininko ar Komisijos pirmininko pavaduotojo, vadovavusio Komisijos posėdžiui, viza perduodami Centrui, kuris juos kaupia, tvarko ir perduoda į Centro archyvą.

24. Komisijos posėdžių darbotvarkės, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki posėdžio dienos, skelbiamos Centro interneto svetainėje.

25. Komisijos išvadą ar nuorodą, kur galima susipažinti su šia išvada, Centro interneto svetainėje paskelbia Centro atsakingas skyrius arba darbuotojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po Komisijos sprendimo priėmimo dienos.

26. Komisijos posėdžiuose gali dalyvauti ir pasisakyti ir kiti Komisijos kviestieji asmenys, valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai bei viešųjų objektų (įskaitant žemės sklypus, kuriuose jie yra) valdytojai. Kiti asmenys gali dalyvauti Komisijos posėdžiuose tik Komisijos pirmininkui ar jį pavaduojančiam Komisijos pirmininko pavaduotojui leidus.

27. Priimant sprendimus, balsuoti už ar prieš turi visi posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai, išskyrus nusišalinusius arba nušalintus Komisijos narius. Komisijos sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai posėdyje dalyvavusių Komisijos narių, išskyrus Nuostatų 13 punkte nurodytą atvejį, kai renkamas Komisijos pirmininko pavaduotojas. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

28. Komisijos išvadą pasirašo Komisijos posėdžio pirmininkas ir visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai. Komisijos išvada kartu su Komisijos posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl išvados, protokolu ir posėdžio garso įrašu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl išvados priėmimo dienos turi būti pateiktas Centrui. Centras šiuos dokumentus kaupia, tvarko ir perduoda į Centro archyvą.

29. Komisijos posėdžio protokolo forma turi atitikti teisės aktuose, reglamentuojančiuose dokumentų rengimo taisykles, nustatytus reikalavimus. Protokole nurodoma:

29.1. posėdžio vieta ir data, registravimo numeris;

29.2. posėdyje dalyvavę Komisijos nariai;

29.3. kiti posėdžio dalyviai;

29.4. Komisijos posėdyje svarstyti klausimai;

29.5. priimtas sprendimas, balsavimo rezultatai, Komisijos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikštos, taip pat kriterijai, lėmę sprendimo priėmimą, balsavimo rezultatai ir jų pagrindimas bei informacija apie atliktus tyrimus, ekspertų išvadas ir siūlymus, jeigu tokių buvo;

29.6. kita reikiama informacija.

30. Komisijos posėdžių eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas. Po posėdžio sekretorius įrašą perkelia į kompiuterinę laikmeną, kuri pridedama prie protokolo. Komisijos išvados skelbiamos Centro interneto svetainėje nuasmeninus ir pašalinus iš jų kitus asmens duomenis, kurie, vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, negali būti viešai skelbiami. Asmens duomenų apsaugos klausimais konsultuojamasi su Centro asmens duomenų apsaugos pareigūnu.

31. Su Komisijos posėdžių garso įrašais, posėdžių medžiaga ir kitais Komisijos veiklos dokumentais, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, galima susipažinti Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka. Susipažinimą organizuoja ir dokumentų kopijas (išrašus) teikia Centro skyrius, kuriame yra šie dokumentai.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32. Centras, aptarnaudamas Komisijos veiklą, skiria:

32.1. lėšas Komisijos narių darbui apmokėti;

32.2. lėšas ekspertų paslaugoms įsigyti;

32.3. patalpas Komisijai posėdžiauti;

32.4. biuro įrangą;

32.5. kitas būtinas priemones, reikalingas Komisijos funkcijoms atlikti.

______________