LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL MIŠKŲ POLITIKOS
2024 m. birželio 27 d. Nr. XIV-2851
Vilnius
atsižvelgdamas į tai, kad miškai yra mūsų tautos turtas, į poreikį ir būtinybę susitarti dėl miškų politikos bei į aktyvią visuomenės ir visuomeninių organizacijų poziciją;
konstatuodamas, kad miškai yra pagrindinė šalies ekosistema, teikianti ekosistemines (reguliavimo, aprūpinimo ir kultūrines) paslaugas, kurios dabar ir ateityje užtikrina švarų orą ir vandenį, apsirūpinimą žaliavomis, energetinę nepriklausomybę, žmonių fizinę ir emocinę sveikatą, kultūros paveldo ir nacionalinio identiteto apsaugą;
primindamas ir įvertindamas, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2021 m. pradėjo organizuoti Nacionalinio susitarimo dėl miškų rengimą, kuriam buvo pasirinktas bendrakūros būdas, leidžiantis įtraukti į dokumento rengimą didelį skaičių skirtingas pažiūras ir patirtį turinčių suinteresuotų asmenų, taip pat tai, kad į šio susitarimo rengimą įsitraukė apie 40 skirtingų organizacijų ir beveik 400 dalyvių, diskusijos dėl turinio vyko daugiau kaip 150 įvairaus formato renginių, o šio proceso dalyviai įdėjo daug pastangų, laiko ir energijos, siekdami nubrėžti bendrą Lietuvos miškų viziją;
pritardamas Nacionalinio susitarimo dėl miškų pamatiniam tikslui – susitarti dėl ilgalaikės, nuoseklios ir subalansuotos nacionalinės miškų politikos pagrindinių krypčių ir rodiklių, apimant (bet tuo neapsiribojant):
1) suinteresuotoms šalims ir valstybei teikiamų svarbiausių miško naudų ilgalaikę pusiausvyrą, derinant kintančius ekonominius, ekologinius ir socialinius interesus, taip pat užtikrinant tvarių miško ekosistemų formavimą ir išsaugojimą ateities kartoms;
2) miškų indėlį į klimato kaitos iššūkių suvaldymą, įskaitant ekosistemų išsaugojimą, darnią miškų plotų plėtrą, galimybių absorbuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD) bei kaupti ir išlaikyti anglį didinimą, taip pat miškų prisitaikymą prie klimato kaitos ir jų atsparumo didinimą;
3) biologinės įvairovės išsaugojimą, griežtai saugomų miškų reikiamo ploto ir įvairovės užtikrinimą, taip pat miškų gamtosauginės vertės didinimą saugomose teritorijose, užtikrinant geresnę senų miškų apsaugą ir hidrologinio režimo atkūrimą;
4) rekreacinio, kultūrinio, dvasinio, taip pat visuomenės sveikatai ir emocinei būklei gerinti skirto daugiafunkcio miškų potencialo išryškinimą ir jo stiprinimą, įskaitant gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimą, kraštovaizdžio stabilumo didinimą;
5) darnaus miškų tvarkymo principais grindžiamo miškininkavimo tolesnį vystymą formuojant daugiafunkcius miškus, inovatyvių ir adaptyvių tausojamosios miškininkystės, įskaitant artimo gamtai miškininkavimo praktikų bei miško tvarkymo technologijų paiešką ir diegimą, moksliškai pagrįstą laukinės gyvūnijos miškuose apsaugą ir reguliavimą;
6) ekonominio veiklos miškuose reguliavimo pokyčius, užtikrinant miškų ūkio sektoriaus ekonominį gyvybingumą, į ekonomiką reikšmingai įtraukiant ir kitas nei aprūpinimas mediena miško ekosistemines paslaugas, atsisakant gamtosauginės ar kitokios pridėtinės vertės nekuriančių veiklos apribojimų, taip pat taikant deramas ekonomines paskatas ir nustatant adekvačias kompensacijas miško savininkams ir kitiems ūkio subjektams už bendruosius apribojimus viršijančius ūkinės veiklos suvaržymus;
7) holistinį miškų sektoriaus, įskaitant ir medienos pramonę bei biomasės energetiką, vystymą, skatinant miškų sektoriaus ekonominę plėtrą kaip darbuotojų socialinės ir valstybės ekonominės gerovės garantą, užtikrinant racionalų miško išteklių naudojimą ir gausinimą, stabilų kokybiškos ir aukščiausios technologinės vertės žaliavinės medienos tiekimą neperžengiant darnaus miškų tvarkymo ribų, siekiant kuo aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo Lietuvoje, skatinant žiedinę bioekonomiką ir žaliąją pertvarką;
8) miškų mokslų ir su miškais susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrą bei finansavimą, taikomojo mokslo praktinį diegimą, geresnį informacijos apie miškus ir miškininkavimą pritaikymą vartotojams bei jos sklaidą, visuomenės švietimo miškų klausimais stiprinimą;
9) miškininkų ir kitų miškuose bei miškų sektoriuje dirbančių specialistų rengimo tobulinimą, atsižvelgiant į žaliosios pertvarkos ir skaitmenizacijos reikmes, ir reikiamo jų skaičiaus užtikrinimą, jų profesinio prestižo didinimą, taip pat miškų sektoriaus darbuotojų socialinių garantijų, profesinio imuniteto ir kolektyvinio atstovavimo, ypač per profesines sąjungas, stiprinimą;
konstatuodamas, kad Nacionaliniame susitarime dėl miškų yra pateikiami susitarimai, kuriems visos proceso sektorinės (interesų) grupės pritarė ir susitarė dėl šių miškų politikos temų:
„1. SU MIŠKAIS SUSIJUSIŲ MOKSLO IR MOKYMO SISTEMŲ VYSTYMAS
1.1. Siekdami užtikrinti pakankamą nuolatinį tarpdisciplininių ir ilgalaikių su miškais susijusių mokslinių tyrimų finansavimą, taip pat sustiprinti šių mokslinių tyrimų, ypač nuolatinių stebėjimų ir ilgalaikių tyrimų, bazę, didinti jų rezultatų pritaikomumą ir panaudojimą priimant sprendimus, taip pat didinti mokslo populiarinimą, susitariame:
1.1.1. Su miškais susijusiam mokslui (apimančiam miškotyros, su miškais susijusius gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų krypčių klausimus) skirti papildomą finansavimą, susietą su naudojant medieninius ir nemedieninius miško išteklius sukuriama pridėtine verte.
1.1.2. Su miškais susijusius mokslus įtraukti į prioritetinę mokslo tematiką, atnaujinant nacionalines mokslo programas, deramą dėmesį skirti su miškais susijusiems tyrimams, ypač ilgalaikiams tyrimams miškuose.
1.1.3. Siekti tobulinti mokslo vertinimo sistemą ir vertinimo kriterijus, skatinant ne konkurenciją, o tarpdisciplininius tyrimus ir esamų kompetencijų centrų ir skirtingų disciplinų mokslininkų bendradarbiavimą.
1.1.4. Sudaryti galimybes gausinti tarpdisciplininius miškų, jų ekosistemų tyrimus ir tradicinę ekologinę žiniją, stiprinti miško ir žmogaus ryšio suvokimą visuomenėje ir jo svarbą tautinei ir kultūrinei tapatybei.
1.1.5. Skatinti verslo įmones ir asocijuotas struktūras bendradarbiauti su mokslo įstaigomis, užsakant mokslo ir taikomuosius tyrimus, sukuriant platformą, kurioje bendru sutarimu būtų nustatomos sektoriui grąžą kuriančios tyrimų kryptys.
1.1.6. Sukurti valstybės ir privataus kapitalo bendrai finansuojamą fondą investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijų plėtrą su miškais susijusiuose sektoriuose, sukurti mokslo naujovių ir inovacijų diegimo į visas praktines su miškais susijusias veiklas sistemą.
1.1.7. Išlaikyti ir vystyti su miškais susijusius esamus kompetencijos centrus ir ilgalaikę mokslinę infrastruktūrą, skatinti šių centrų tarpdisciplininį bendradarbiavimą, prireikus kurti naujus kompetencijų centrus. Atgaivinti ir išplėtoti VĮ Valstybinių miškų urėdijos infrastruktūrą mokslinei eksperimentinei ir mokomajai veiklai, pripažįstant šią veiklą ir investicijas į mokslinius tyrimus įmonės grąža valstybei.
1.1.8. Išsaugoti valstybės biudžeto Bendrųjų miško reikmių finansavimo programą, nemažinant finansavimo su miškais susijusiems taikomiesiems tyrimams.
1.1.9. Sukurti sistemą, kurioje būtų viešai prieinamos, lengvai susiejamos ir pasiekiamos esamos ir naujos su miškais susijusios duomenų bazės.
1.1.10. Sukurti vertingiausių nacionalinės svarbos stacionarių miško tyrimo objektų sistemą, užtikrinant reikalingą tikslinį finansavimą tokių objektų nuolatinei priežiūrai ir reguliariam jų duomenų atnaujinimui.
1.1.11. Siekti, kad mokslo populiarinimas ir ryšys su visuomene taptų vienu iš kriterijų vertinant mokslo tiriamuosius projektus, plačiajai visuomenei pritaikyti mokslinių tyrimų rezultatai būtų dažniau pateikiami ir viešinami įvairiomis medijomis.
1.2. Siekdami atliepti miškų specialistų poreikį ir tobulinti studijų, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas, kad jos atitiktų su miškais susijusius besikeičiančius visuomenės ir verslo poreikius, prisidėtų prie šių dienų iššūkių sprendimo, nepažeidžiant miško ekosistemų tvarumo, susitariame:
1.2.1. Vertinti miškų specialistų poreikio perspektyvą ilguoju laikotarpiu, o šio vertinimo įžvalgas atliepti strateginiuose dokumentuose. Užtikrinti, kad būtų parengta pakankamai miškų specialistų, turinčių bazinę miškininkauti reikalingą specializaciją.
1.2.2. Sukurti skatinimo sistemą studentams pritraukti į su miškais susijusias studijų programas.
1.2.3. Didinti užsienio studentams skirtų su miškais susijusių studijų programų pasiūlą, koncentruojantis į stipriąsias Lietuvos mokslininkų kompetencijų sritis.
1.2.4. Sukurti su miškais susijusių specialybių populiarinimo programą (apimančią medžiagos paruošimą ir skelbimą, dalyvavimą studijų mugėse ir t. t.) teigiamam su miškais susijusių profesijų įvaizdžiui formuoti.
1.2.5. Siūlyti įtraukti humanitarinių mokslų žinias į miškininkystės ir gamtosaugos disciplinų aukštojo mokslo studijų programas, skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų studijų programų. Siekti pusiausvyros tarp tarpdiscipliniškumo ir specializacijos su miškais susijusiose mokymo programose. Sukurti didesnę su miškais susijusių specialistų įvairovę visose lavinimo pakopose. Plėsti nuotolinį mokymą.
1.2.6. Vykdyti abipusį švietimą (tiek miškų ūkio specialistų kitomis, su miškais susijusiomis, temomis, tiek ir kitų specializacijų specialistų švietimą miškų ūkio klausimais).
1.2.7. Į su miškais susijusias mokymo programas įtraukti daugiau profesinių ir mokomųjų praktinių užsiėmimų, skatinti verslo atstovus dalytis praktine patirtimi.
1.2.8. Sukurti kokybišką su miškais susijusiuose sektoriuose dirbančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, pritaikytą valstybinių ir privačių miškų darbuotojams.
1.3. Siekdami plėtoti visuomenės švietimą ir mokymą apie miškus, įtraukiant jį į formaliojo ir neformaliojo ugdymo procesą, taip pat praktinį miško pažinimą, susitariame:
1.3.1. Išsaugoti ir plėtoti su miškais susijusias programas, edukacines laidas ir publikacijas įvairiomis medijomis, tobulinti jų turinį ir didinti tarpdiscipliniškumą, išlaikyti ir plėtoti Jaunųjų miško bičiulių judėjimą, plėsti jo veiklos turinį bei pobūdį, formuoti holistinį visuomenės požiūrį į miškus. Siekti, kad miškų pedagogika užimtų reikšmingesnę vietą formaliajame ir neformaliajame ugdyme, būtų integruojama į pilietiškumo, patriotiškumo, etikos, etninės kultūros, technologijų, informatikos ir kitas ugdymo programas.
1.3.2. Įvertinti su miškais susijusio švietimo edukacijos specialistų poreikį, išlaikyti esamus ir pritraukti trūkstamus specialistus arba užtikrinti su miškų tematika susijusių edukologų rengimą.
1.3.3. Kurti tarpdisciplininę, visuomenei skirtą pažintinę ir mokomąją literatūrą. Sukurti mokykloms skirtą su miškais susijusią metodinę medžiagą. Atnaujinti ir papildyti aukštojo mokslo institucijų su miškais susijusią metodinę mokymo medžiagą, skirtą ne vien miškininkams.
1.3.4. Išplėtoti miško klasių infrastruktūrą ir tinklą valstybiniuose ir privačiuose miškuose, nacionaliniuose parkuose, taip pat prie jau esamų mokymo ar kompetencijų centrų, o ugdymo programose numatyti miško klasių naudojimą ne vien miškų pedagogikos pamokoms. Užtikrinti, kad pamokas šiose klasėse vestų motyvuoti, entuziastingi ir įdomiai turinį pateikiantys specialistai.
2. PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS IR VIEŠOJO INTERESO SANTYKIS
2.1. Siekdami atsisakyti perteklinio reguliavimo ir užtikrinti privataus miškų sektoriaus vystymąsi, konkurencingumą, ekonominį gyvybingumą ir inovatyvumą, kartu užtikrinant viešąjį interesą gamtinių ir kultūrinių vertybių apsaugos privačiuose miškuose atžvilgiu, susitariame:
2.1.1. Peržiūrėti teisinį privačių miškų ūkio reguliavimą, sumažinti teisės aktų skaičių, didinti jų suderinamumą ir atsisakyti gamtosauginės ar kitokios pridėtinės vertės nekuriančių veiklos apribojimų ir ūkiniuose, ir kitų grupių miškuose.
2.1.2. Stiprinti teisingo patiriamų nuostolių kompensavimo už bendruosius suvaržymus viršijančius papildomus apribojimus sistemą tais atvejais, kai šie apribojimai mažina miško savininko ir (ar) valdytojo pajamas ir (ar) valdos rinkos vertę, ir paskirti valstybės biudžete šiai sistemai reguliarius ir adekvačius finansinius išteklius.
2.1.3. Parengti aiškius teisingo ir savalaikio atlygio ir skatinimo mechanizmus (pavyzdžiui, išpirkimą, kompensavimą, apsaugos sutartis ir kitas priemones), kai dėl viešojo intereso privačiuose miškuose yra įvedami apribojimai ar savininko iniciatyva steigiama gamtinės, socialinės, kultūrinės ar dvasinės paskirties saugoma teritorija, diegiamos aplinkosauginės ir biologinę įvairovę skatinančios priemonės.
2.1.4. Peržiūrėti miškų grupių ir saugomų teritorijų nustatymo mechanizmus ir tvarką, tikslinant ir integruojant jų kategorijas ir reglamentavimą, vengiant nereikalingo dubliavimo, aiškiau nustatant tikslus, taikytinas priemones ir apribojimus.
2.1.5. Peržiūrėti miškams taikomo specifinio apmokestinimo ir lėšų panaudojimo sistemą (įskaitant specifinę 5 proc. įmoką), kad mokesčiai nemažintų privataus miškų ūkio gyvybingumo ir konkurencingumo bei neslopintų medienos tiekimo į rinką, skatintų rinktis inovatyvius, gamtai palankesnius miškininkavimo metodus, prisidėtų prie miškų infrastruktūros priežiūros ir tvarkymo, gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo skatinimo.
2.1.6. Sukurti pajamų iš miško nemedieninių paslaugų modelį (apimant privačių miško plotų nuomą nemedieninėms veikloms, ekoturizmui miškuose vystyti, sutartų kraštovaizdžio paslaugų teikimą greta miškų įsikūrusioms bendruomenėms ir asmenims, įmokas už CO2 sekvestraciją ir pan.) ir sudaryti teisines ir finansines sąlygas diegti ir plėtoti šį modelį.
2.1.7. Įvairiomis motyvacinėmis priemonėmis (pavyzdžiui, specialiomis paramos programomis ar kompensacijomis) skatinti plėtoti rekreacinę infrastruktūrą ir ekosistemines paslaugas socialinio, kultūrinio ir dvasinio prioriteto miškuose, kuriuose dėl apribojimų negalima vykdyti ūkinės medieninės veiklos (pavyzdžiui, kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų vizualinės apsaugos zonose), numatant reikiamus saugiklius.
2.1.8. Saugant kultūros paveldo objektus privačiuose miškuose ir didinant jų patrauklumą bei socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę, turi būti saugomi ne tik kultūros paveldo objektai, bet ir jų apsauginėje teritorijoje augantis miškas ir kraštovaizdis, ribojama ūkinė veikla kultūros paveldo objektų teritorijoje ir vizualinės apsaugos zonose, o miškų savininkus įvairiomis motyvacinėmis priemonėmis reikia skatinti kurti kitas ekosistemines paslaugas ar tai atitinkamai kompensuoti.
2.1.9. Atlikti galimybių studiją dėl dalies miškų atvėrimo nedidelių rekreacinių miško namelių statybai.
2.1.10. Sudaryti teisines ir ekonomines sėkmingo miško savininkų kooperacijos sąlygas, taip skatinant profesionalesnį tvarų miškų valdymą.
2.1.11. Sudaryti teisines ir finansines sąlygas steigti privačias gamtinės, socialinės, kultūrinės ar dvasinės paskirties saugomas teritorijas. Įstatymuose įvardyti atvejus, kai valstybei arba saugomų teritorijų steigimu suinteresuotoms bendruomenėms bei asmenims suteikiama galimybė prioritetine tvarka išpirkti mišką iš privačių miškų savininkų.
2.1.12. Tobulinti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis bei kitos žemės pavertimo miško žeme tvarką ir sąlygas, skatinant daugiafunkcį privačių teritorijų naudojimą rekreaciniais, dvasiniais, kultūriniais ir kitais tikslais.
2.1.13. Peržiūrėti nuostatas dėl miško žemės rinkos teisinio reguliavimo, nustatyti aiškius saugiklius, kas ir kokiu eiliškumu turi pirmenybę įsigyti parduodamą rinkoje miško žemę. Kartu atsižvelgti į Europos Komisijos pradėtą procedūrą prieš Lietuvą, įpareigojančią keisti Europos Sąjungos teisei prieštaraujantį reguliavimą dėl privačios nuosavybės teise asmeniui galimo turėti miško ploto dydžio.
2.1.14. Tobulinti žemės išpirkimo mechanizmus siekiant užtikrinti itin vertingų buveinių apsaugą, kai to negalima pasiekti kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, apsaugos sutartimis). Valstybė, bendruomenės bei asmenys, suinteresuoti steigti saugomas teritorijas privačiame miške, užtikrina miško savininkui pasirinkimo laisvę tariantis dėl nuosavybės priklausančio miško išpirkimo ar kompensavimo bei skatinimo priemonių.
2.2. Nepamirštant deramos pagarbos nuosavybei ir siekiant sukurti skatinimo ir kompensavimo, žemės išpirkimo mechanizmus, atliepiančius ir miško savininkų ir (ar) naudotojų teisėtus lūkesčius ir užtikrinančius viešąjį interesą gamtinių ir kultūrinių vertybių apsaugos privačiuose miškuose atžvilgiu, susitariame:
2.2.1. Užtikrinti laisvą lankymąsi visuose miškuose, kartu pripažįstant privačių miškų savininkų teisėtus lūkesčius dėl saugumo, ir įgyvendinti nuosavybės teises, kad nebūtų tiesiogiai trikdomas savininko privatumas ar trukdoma įstatymais numatyta veikla. Papildomas naudojimasis privačių miškų teikiamais ištekliais ir ekosisteminėmis paslaugomis galimas pasiekus susitarimą su miško savininku dėl konkrečių atvejų.
2.2.2. Sukurti ekonominio skatinimo ir kompensavimo priemonių sistemą (pavyzdžiui, išmokas už atitinkamas miškininkavimo priemones arba ilgalaikes gamtotvarkos sutartis), susietą su savininko ilgalaikiais įsipareigojimais ir skirtą savininkams motyvuoti didinti ekologinę ir kultūrinę miškų vertę, dvasinės paskirties teritorijose (alkuose) formuoti sengires, perduodamas ir saugomas iš kartos į kartą.
2.2.3. Pereiti nuo ribojamųjų ar draudžiamųjų prie skatinamųjų politikos priemonių.
2.3. Siekdami nustatyti, kaip ir kokiais atvejais miško savininkai ir suinteresuoti asmenys turėtų tartis dėl privačių miškų naudojimo projektuojamai ūkinei veiklai, rekreacijai, medžioklei, kultūriniams, dvasiniams, sveikatingumo ir kitiems visuomenės poreikiams, susitariame:
2.3.1. Užtikrinti tinkamą ir savalaikį visuomenės ir miško savininkų informavimą apie miškus ir juose vykstančius procesus, miškų teikiamas ekosistemines paslaugas, miškuose planuojamą ūkinę ir gamtotvarkinę veiklą bei nustatytus ribojimus. Tuo tikslu plėtoti objektyvias, kokybiškas informacines sistemas, kad informacija būtų aktuali, skaitmenizuota, standartizuota, tarpusavyje integruota, atvira, viešai prieinama ir suprantamai pateikiama (kartu užtikrinant asmens ir turto duomenų apsaugą).
2.3.2. Tobulinti suinteresuotų asmenų informavimo apie numatomus pagrindinius miško kirtimus mechanizmą ir nustatyti tvarką, kaip oficialiai registruota bendruomenė, suinteresuoti asmenys gali daryti įtaką miškų ūkinės veikos projektavimui, susisiekti su miško savininkais, kurių miškuose nori vykdyti savo bendruomenės interesus tenkinančią veiklą arba su kuriais nori tartis dėl tam tikros veiklos nevykdymo (pavyzdžiui, miško nekirtimo plynai) ir susitarti išpirkti mišką ar kompensuoti savininko prarandamą vertę.
2.3.3. Socialinės (įskaitant rekreacinę), kultūrinės ar dvasinės paskirties objekto ar teritorijos miške steigimu suinteresuota valstybė, bendruomenės ir asmenys turi tartis su miško savininkais dėl šio objekto ar teritorijos steigimo abiem pusėms priimtina forma (pavyzdžiui, sudarydami pirkimo, ilgalaikės nuomos, neatlygintino naudojimo sutartį arba kitokios formos dokumentą). Miško savininkas pats savo iniciatyva taip pat gali steigti tokius objektus ar teritorijas.
3. MIŠKŲ SEKTORIAUS ATVIRUMAS, IŠSAMESNIS VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR ĮTRAUKIMAS Į SPRENDIMŲ PRIĖMIMĄ
3.1. Siekdami gerinti informacijos apie miškus ir miškų sektorių kokybę, aprėptį, suprantamumą ir prieinamumą vykdant nepertraukiamą miškų būklės monitoringą, susitariame:
3.1.1. Užtikrinti, kad visi miškų sektoriaus duomenys būtų skaitmenizuoti ir standartizuoti, o Aplinkos ministerijos valdomi registrai ir kadastrai būtų modernūs, tarpusavyje integruoti, o duomenys jose operatyviai atnaujinami.
3.1.2. Nacionalinė miškų būklės stebėsena turi būti objektyvi, išsami, aktuali ir pakankama sprendimams priimti, vykdoma atsižvelgiant į tarptautinius standartus (pavyzdžiui, „Forest Europe“ kriterijus ir indikatorius, Europos Sąjungos ekosisteminių paslaugų klasifikaciją) ir verifikuojama taikant nuotolinius metodus.
3.1.3. Suinteresuotosios šalys ir visuomenė periodiškai supažindinamos su miškų būklės stebėsenos rezultatais, visuomenei teikiama informacija apie miškus turi atliepti aktualius poreikius, kurie nustatomi periodiškai atliekant gyventojų apklausas ir viešąsias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis.
3.1.4. Būtina, kad informacija apie miškus ir miškų sektorių, įskaitant ekologinę, ekonominę ir socialinę informaciją bei informaciją apie miškuose planuojamą ūkinę veiklą, būtų atvira, aktuali, viešai prieinama ir suprantamai pateikiama šiuolaikinėmis technologijomis. Gerinant duomenų prieinamumą svarbu užtikrinti asmens duomenų ir turto duomenų apsaugą, be to, neturėtų būti viešinama informacija apie jautrių, pažeidžiamų rūšių radavietes.
3.1.5. Esamų įstaigų pagrindu sukurti kompetencijų centrą, kurio pagrindinės funkcijos:
a) informacijos apie miškų sektorių rinkimas, analizavimas, viešinimas ir švietimas, įskaitant ekologinį, ekonominį ir socialinį darnaus vystymosi komponentus;
b) kasmetinių ataskaitų apie Lietuvos miškų būklę rengimas vadovaujantis tarptautinio proceso „Forest Europe“ kriterijais ir indikatoriais;
c) kasmečio suinteresuotosioms šalims ir visuomenei skirto miškų forumo, kurio tikslas – aptarti miškų būklę ir supažindinti su jos pokyčiais, organizavimas;
d) vietos miško savininkų, bendruomenių ir savivaldybių konsultavimas planavimo, projektavimo, ekologinių ir kultūrinių vertybių apsaugos, ūkinės veiklos ir kitais miškų tvarkymo klausimais.
3.1.6. Sudaryti sąlygas visuomenės atstovams, miškų valdytojams rinkti ir teikti standartizuotus duomenis apie miškus ir jų būklę. Sukurti sistemą siekiant integruoti piliečių pateikiamus duomenis į bendrąją miškų stebėseną.
3.2. Siekdami sudaryti sąlygas geresniam visuomenės ir atskirų interesų grupių įtraukimui į sprendimų miškų tvarkymo, priežiūros ir planavimo klausimais priėmimą, susitariame:
3.2.1. Užtikrinti, kad rengiami miškų planavimo ir saugomų teritorijų dokumentų tikslai ir turinys būtų kompleksiniai, t. y. atliepiantys ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas. Siekiant geresnės dokumentų kokybės:
a) užtikrinti tinkamą dokumentus rengiančių specialistų išsilavinimą, apsvarstant galimybes atestuoti šiuos specialistus;
b) keisti su miškais susijusių planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančius teisės aktus taip, kad planavimo dokumentų rengėjai turėtų tinkamą išsilavinimą ar kvalifikaciją vertinti ir priimti sprendimus, susijusius su miško socialinių, ekologinių ir ekonominių funkcijų plėtra;
c) užtikrinti aktualios ir tarpdisciplininės informacijos prieinamumą ir panaudojimą;
d) peržiūrėti teisinį reglamentavimą, įvardijant visuomenės dalyvavimo miškų planavime tikslus, numatant procedūras, kaip suinteresuota visuomenė informuojama ir dalyvauja rengiant miškų planavimo ir projektavimo dokumentų rengimo programą, taip pat kaip ir kuriose kitose planavimo ir projektavimo proceso stadijose dalyvauja suinteresuotosios šalys ir kokios yra šio proceso dalyvių teisės ir pareigos, taip pat nustatant ginčų nagrinėjimo tvarką.
3.2.2. Tobulinti visuomenės ir suinteresuotų grupių įtraukimo į sprendimų priėmimą miškų tvarkymo klausimais tvarką, suteikiant suinteresuotosioms šalims daugiau galių teikti motyvuotus pasiūlymus ir pastabas dėl šių sprendimų, numatant, kaip tokie pasiūlymai nagrinėjami ir tvirtinami arba atmetami.
3.2.3. Tobulinti visuomenės informavimą apie pradedamus ar vykstančius miškų tvarkymo, priežiūros ir planavimo ar projektavimo dokumentų rengimo procesus; užtikrinti, kad planuojamoje teritorijoje veiklą vykdantys, turtą turintys asmenys, taip pat besiribojančių sklypų savininkai ir bendruomenės būtų tinkamai informuojami, atsižvelgiant į jų galimybes (derinant elektronines ir analogines priemones, informavimo būdus).
3.2.4. Organizuoti savivaldybių, kitų teritorijų planavimo dokumentų rengėjų, miško savininkų ir valdytojų, bendruomenių, suinteresuotų asmenų dalyvavimo miškų planavimo ir projektavimo procesuose mokymus.
3.2.5. Užtikrinti, kad visi galutiniai miškų planavimo ir valstybinių miškų projektavimo dokumentai būtų vieši ir patogiai prieinami.
3.2.6. Sukurti mechanizmą, kaip vietos bendruomenės gali dalyvauti prižiūrint ir tvarkant miškus, įskaitant galimus susitarimus su miškų savininkais ar valdytojais, nustatant miškų savininkų ar valdytojų teises ir pareigas, taip pat ir santykį su bendruomenėmis bei atlyginimo mechanizmą, pagal kurį kompensuojamos galimos sąnaudos ar praradimai.
3.3. Siekdami suderinti skirtingų sričių specialistų vartojamas su miškais susijusias sąvokas, susitariame:
3.3.1. Nustatyti ir suvienodinti skirtingų sričių teisės aktuose vartojamas su miškais susijusias sąvokas ir papildyti teisės aktus sektoriui aktualiomis sąvokomis (pavyzdžiui, sengirė, agromiškas, medynų prieaugis ir pan.).
3.3.2. Su miškais susijusias sąvokas suderinti su tarptautinių organizacijų pripažintomis sąvokomis, atsižvelgiant į nacionalinę specifiką.
3.3.3. Suprantamai pateikti miškų sektoriaus sąvokų žodyną plačiajai visuomenei.
4. STABILIŲ IR KLIMATO KAITAI ATSPARESNIŲ MIŠKŲ FORMAVIMAS, DIDESNIS ANGLIES KAUPIMAS IR MIŠKINGUMO DIDINIMAS
4.1. Siekdami stiprinti miškų ir tiesiogiai susijusių sektorių vaidmenį kovojant su klimato kaita, atsižvelgiant į biologinės įvairovės apsaugą, anglies kaupimo didinimą miškuose, tarp jų ir senėjančiuose, bei medienos produktuose, susitariame:
4.1.1. Užtikrinti miškingumo didėjimą iki 40 proc. 2050 m., sodinant ir (ar) formuojant įvairiarūšius ir įvairiaamžius klimato kaitai atsparius miškus.
4.1.2. Užtikrinti pramonės orientavimą į ilgalaikių medienos produktų gamybą, didinti medienos produktų tarnavimo laiką skatinant pakartotinį naudojimą ir perdirbimą į kitus produktus, didinant pridėtinę vertę šalies viduje.
4.1.3. Didinti ūkinių miškų našumą ir (ar) produktyvumą ir tvarumą, nemažinant biologinės įvairovės potencialo, užtikrinant kokybiškos medienos pateikimą pramonei.
4.1.4. Didinti anglies sankaupas saugomuose senėjančiuose miškuose, įskaitant dirvožemį ir podirvį, ypač drėgnose, užmirkusiose ir pelkinėse augavietėse, užtikrinant šių miškų tvarumą.
4.2. Siekdami didinti miškų ir tiesiogiai susijusių sektorių atsparumą ir prisitaikymą prie klimato kaitos, suderinant priemones su biologinės įvairovės apsauga ir atsižvelgiant į ekonomines ir sociokultūrines problemas, susitariame:
4.2.1. Suderinti klimato kaitos krizės sprendinius su biologinės įvairovės išsaugojimu ieškant abiejų krizių suvaldymo sprendinių.
4.2.2. Įgyvendinti Europos Sąjungos biologinės įvairovės ir miškų strategijų tikslus.
4.2.3. Užtikrinti miškų tvarumą ir atsparumą, pirmiausiai veisiant ir formuojant įvairiarūšius ir įvairiaamžius miškus.
4.2.4. Diegti medienos ruošos, logistikos ir apdirbimo technologijas bei produktus, mažinančius anglies dioksido išmetimą.
4.2.5. Įvairiais lygmenimis (kraštovaizdžio, medyno, medžio) atlikti ilgalaikį miško naudojimo ir jo dangos planavimą ir apsaugą, formuoti kraštovaizdžio jungčių tinklą, stiprinant jo tvarumą.
4.2.6. Tobulinti miško grupių sistemą, peržiūrint miško funkcinius prioritetus, integruojant klimato kaitos poveikio mažinimo tikslus ir pagal tai numatant ūkinės veiklos apribojimus.
4.2.7. Ūkiniuose miškuose teikti prioritetą daugiafunkcių mišrių, įvairiaamžių tvarių ir produktyvių medynų formavimui, naudoti vietinių medžių rūšių selekcijos būdu atrinktų ir artimų Lietuvai kraštų medžių rūšis, užtikrinti tolygų šių miškų naudojimą.
4.2.8. Vykdyti strategiškai svarbius mokslinius tyrimus dėl perspektyvių Lietuvoje ir arti jos augančių medžių rūšių, medynų struktūros, mišrinimo, genotipų, kraštovaizdžio formavimo, reljefo struktūrų, CO2 kaupimo ir kt., orientuojantis į 100–150 metų laikotarpiu besikeičiančio klimato scenarijus. Be to, plėtoti miškų stebėsenos sistemą, apimančią miškų prisitaikymo ir klimato poveikio švelninimo aspektus.
4.2.9. Saugomų teritorijų miškuose, atsižvelgiant į jų apsaugos tikslus ir zonavimą, plėtoti gamtai artimą miškininkystę formuojant įvairiarūšius ir įvairiaamžius medynus, atsisakant daugumos plynųjų kirtimų ir derinant miškininkystę su bioįvairovės apsauga, užtikrinant retų, nekomercinių medžių rūšių įvairovę, nustatant ilgesnį savaiminį miško atsikūrimo laikotarpį, palaikant natūraliais procesais grindžiamą biologinei įvairovei svarbių medynų struktūros elementų formavimąsi.
4.2.10. Greta urbanizuotų teritorijų esančius miškus formuoti ir juose ūkininkauti gerinant šių teritorijų mikroklimatą, rekreacinės aplinkos kokybę, įtraukiant vietos bendruomenes į sprendimų priėmimo procesą bei atsižvelgiant į biologinės įvairovės apsaugą, vykdant ekologinę ir (ar) rekreacinę miškininkystę.
4.2.11. Palaikyti optimalų žvėrių skaičių, kad natūraliai atsikurtų miško ekosistemos. Tobulinti žvėrių apskaitą, diegti modernias žvėrių skaičiaus reguliavimo priemones.
4.2.12. Palaikyti ir atkurti natūralų hidrologinį režimą miškuose įrengiant vandenį išsaugančias sistemas.
4.2.13. Sukurti privačių miško savininkų skatinimo sistemą, siekiant savanoriškai didinti privačių miškų tvarumą, remiant klimato kaitai atsparių mišrių ir įvairiaamžių medynų formavimą.
4.2.14. Miškų savininkams, valdytojams ir naudotojams numatyti kompensacijas ir teisingai atlyginti už miško naudojimo ribojimų padidėjimą ar visuomenės poreikiams paimamus miškus.
4.2.15. Atsižvelgiant į visuomenės ir vietinių bendruomenių dvasinius ir kultūrinius poreikius, sudaryti sąlygas juos tenkinti saugomuose ir senėjančioje miškuose.
4.2.16. Gyvenamųjų teritorijų kaimynystėje esantys miškai turi būti skirti neigiamiems klimato kaitos padariniams kompensuoti formuojant palankesnį šių teritorijų mikroklimatą, palaikant įvairiaamžių aplinkos ir antropogeniniam poveikiams atsparių medžių rūšių aukštų medynų dangą bei visa tai derinant su biologinės įvairovės apsauga.
4.3. Siekiant reikšmingai padidinti miškingumą, kartu užtikrinant, kad miškingumas būtų didinamas ten, kur miškų labiausiai reikia, sprendžiant klimato kaitos, ekologines, sociokultūrines ir ekonomines problemas, susitariame:
4.3.1. Padidinti miškingumą iki 40 proc. iki 2050 m. ir ne mažiau kaip 2 proc. punktais iki 2030 m., užtikrinant, kad miškingumas būtų didinamas ten, kur miškų labiausiai reikia.
4.3.2. Didinti miško tvarumą kraštovaizdžio lygmeniu, miško tvarkymą planuojant ilguoju laikotarpiu; formuoti kraštovaizdžio jungčių tinklą, didinti agromiškininkystės vaidmenį užtikrinant kraštovaizdžio ekologinį stabilumą.
4.3.3. Skatinti naujų miškų įveisimą, įskaitant agromiškininkystę ir plantacinę miškininkystę, prioritetą teikiant mažo miškingumo regionams.
4.3.4. Plėtoti paskatų sistemą veisiant naujų miškų ir išsaugant savaime mišku apželiančius plotus.
4.3.5. Vystyti su agromiškininkyste susijusius mokslus, atsižvelgiant į klimato kaitos ir biologinės įvairovės mažėjimo iššūkius.
5. MIŠKŲ SOCIALINĖS KULTŪRINĖS VERTĖS ATSKLEIDIMAS IR DIDINIMAS
5.1. Siekdami nustatyti, kokios ir kokiais principais turėtų būti išskiriamos socialinės, kultūrinės ir dvasinės miškų funkcijos ir kaip jos turėtų būti tarpusavyje derinamos, susitariame:
5.1.1. Parengti socialinių, kultūrinių ir dvasinių miško funkcijų klasifikaciją, nustatyti jos taikymo tvarką, metodiką, įvardijant tarpusavyje derančias ir nederančias funkcijas. Įvardijant šias funkcijas prioritetas suteikiamas socialinėms (bendruomeniškumas, sveikatingumas, rekreacija, palanki gyvenamoji aplinka, medžioklė ir kt.), kultūrinėms (tapatybės svarba, edukacija, kūryba ir kt.), taip pat dvasinėms (religinės apeigos, dvasingumo praktikos ir kt.) reikmėms ar veikloms.
5.1.2. Didinti socialinę, kultūrinę ir dvasinę miškų vertę, tenkinant visuomenės, įskaitant privačių miškų savininkus, poreikius.
5.1.3. Daugiafunkcius miškus, turinčius socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę, tvarkyti pagal nustatytus socialinį, kultūrinį, dvasinį prioritetus, vietas šiems miškams parenkant taip, kad kuo geriau būtų tenkinami visuomenės poreikį (pavyzdžiui, sveikatingumo prioriteto miškai arčiau gyvenviečių), vengiant konflikto su biologinės įvairovės apsauga.
5.1.4. Su biologinės įvairovės apsauga suderinamoje dalyje socialinių, kultūrinių ir dvasinių funkcijų miškų (pavyzdžiui, pasyvaus poilsio zonos, dvasinių praktikų miškai) veiklą planuoti rengiant miškotvarkos ar gamtotvarkos projektus, įvertinant įvairius aspektus, derinant sprendinius.
5.1.5. Greta gyvenamųjų vietovių esančius socialinio prioriteto miškus tvarkyti atsižvelgiant į gyventojų lūkesčius, įskaitant palankesnių sąlygų gyvenamajai aplinkai sudarymą, numatyti aiškų interesų derinimo mechanizmą.
5.1.6. Parengti rekomenduojamą tvarką, pagal kurią sudaromos kraštovaizdžio apsaugos sutartys tarp privataus miško savininkų, valdytojų, suinteresuotų asmenų ir bendruomenių ir sudaryti atitinkamas sutartis.
5.1.7. Identifikuojant socialinių, kultūrinių ir dvasinių miškų funkcijų prioritetus, atlikti ekosisteminių paslaugų vertinimą, dalyvaujant suinteresuotosioms šalims ir institucijoms.
5.2. Siekdami nustatyti, kur ir kokia apimtimi turi būti išskiriami socialinių, kultūrinių ir dvasinių funkcijų miškai ir kaip jie turi būti naudojami, valdomi ir tvarkomi, kad būtų atskleista ir padidinta jų socialinė, kultūrinė ir dvasinė vertė, susitariame:
5.2.1. Prioritetą socialinėms funkcijoms teikti gyvenamųjų vietovių teritorijose ir (arba) greta jų, taip pat rekreacinėse teritorijose, aplink rekreacinius objektus augantiems miškams; kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms – kultūros paveldo ir dvasinę reikšmę turinčių objektų (įskaitant ąžuolynus, istorinius alkus, sakralines, memorialines vietas ir kt.) teritorijose ir jų vizualinės apsaugos zonose augantiems miškams, taip pat miškams, kuriuose atliekamos religinės apeigos, dvasinės ir kitos praktikos.
5.2.2. Socialines, kultūrines ir dvasines funkcijas atliekančių miškų plotus išskirti kiekvienoje savivaldybėje pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose išreikštus ir įtvirtintus poreikius.
5.2.3. Tobulinti miškų grupių sistemą, integruojant socialinius, kultūrinius ir dvasinius poreikius.
5.2.4. Miškus tvarkant pagal nustatomus funkcinius prioritetus didinti socialinę, kultūrinę ir dvasinę jų vertę, tenkinant visuomenės, įskaitant privačių miškų savininkus, poreikius, nemažinant tvariai valdomų miškų vertės, išlaikant arba formuojant sveikus ir žmogaus veiklos poveikiui atsparius miškus. Socialinių, kultūrinių ir dvasinių funkcijų prioriteto miškuose vykdyti tausojamąją miškininkystę.
5.2.5. Miškuose greta miestų, gyvenviečių, kaimų gerinti vietovės mikroklimatą, didinti gamtinę ir ekonominę vertę, rekreacinės aplinkos kokybę, vykdyti tausojamąją miškininkystę, tam išskirtose zonose vengiant intensyvaus ūkininkavimo.
5.2.6. Priskiriant miškus prie rekreacinių miškų, netaikyti reikalavimo, kad juose jau būtų įrengta reikiama infrastruktūra. Socialinio prioriteto (rekreaciniuose) miškuose atsisakyti (netaikyti) perteklinių reikalavimų įrengiant minimalią rekreacinę infrastruktūrą.
5.2.7. Pagal poreikį rekreaciniuose miškuose išskirti aktyvaus ir pasyvaus poilsio rekreacines zonas.
5.2.8. Rengiant miškų tvarkymo schemas privalomai taikyti miško ekosisteminį socialinių, kultūrinių ir dvasinių paslaugų įvertinimą ir atitinkamų prioritetų nustatymą.
5.3. Siekdami nustatyti, kaip valstybė turėtų skatinti ir plėtoti socialinių, kultūrinių ir dvasinių miško ekosisteminių paslaugų naudojimą, susitariame:
5.3.1. Skatinti socialinių, kultūrinių ir dvasinių miško ekosisteminių paslaugų plėtrą informacinėmis, finansinėmis ir teisinėmis priemonėmis (palankia mokesčių politika, motyvacinėmis priemonėmis, naujų darbo vietų kūrimu ir kt.), sukuriant skatinimo programas.
5.3.2. Vykdyti švietimą apie ekosisteminių paslaugų naudą visuomenei, įskaitant privataus miško savininkus.
5.3.3. Užtikrinti valstybės skatinimo ir kompensavimo priemonių mechanizmą privačių miškų savininkams, kai yra oficialiai išskiriami vertingi socialines, kultūrines ir dvasines funkcijas atliekantys objektai ar teritorijos.
6. PATRAUKLIOS DARBO VIETOS SU MIŠKAIS SUSIJUSIUOSE SEKTORIUOSE, DARBUOTOJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS IR APSAUGA
6.1. Siekdami užtikrinti reikiamą su miškais susijusių sektorių darbuotojų skaičių, išsaugant esamas ir kuriant naujas darbo vietas, taip pat darbuotojams užtikrinti geras darbo sąlygas, sveikatos apsaugą, socialines garantijas, patrauklų darbo užmokestį, stiprinti profesinį imunitetą ir kolektyvinį darbuotojų atstovavimą, susitariame:
6.1.1. Esamuose ir pagal poreikį kuriamuose miškininkystės kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijų centruose steigiamos naujos darbo vietos, apimančios ūkinę, mokslo, ekologijos ir kultūros sritis. Kuriamos naujos darbo vietos agromiškininkystės, plantacinės miškininkystės, pirminio medienos apdirbimo, medinės statybos pramonėje ir su miškais susijusioje bioekonomikoje.
6.1.2. Siekiant su miškais susijusių sektorių veiklos integralumo, pritraukiama daugiau tarpdisciplinines žinias turinčių ūkinės, ekologinės, mokslo ir kultūros sričių darbuotojų. Sektoriaus įmonių ir įstaigų darbuotojų skaičius turi adekvačiai užtikrinti realių darbo normų (darbininkams) bei pareiginių funkcijų (specialistams) įvykdymą per normuotą darbo dienos trukmę. Darbo sąlygos gerinamos taikant naujas darbų ir skaitmenines technologijas, mažinant perteklinį reglamentavimą ir biurokratiją bei sulyginant tų pačių pareigybių darbo krūvį.
6.1.3. Sektoriaus įmonėse ir įstaigose nustatyti subalansuotas atlygio sistemas, kuriose atlyginimai skirtųsi ne daugiau kaip 3–4 kartus, vidutinis darbo užmokestis sektoriuje – ne mažiau 110 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio ir kasmet indeksuojamas ne mažiau kaip infliacijos lygiu.
6.1.4. Minimalius miško darbų įkainius nustatyti ūkio šakos tarifiniu susitarimu.
6.1.5. Stiprinant kolektyvinį atstovavimą, sektoriaus darbuotojus skatinti jungtis į profesines sąjungas, taikant šias skatinamąsias priemones: profesinių sąjungų nariams suteikiama pirmumo teisė pasilikti, kai dalis darbuotojų yra atleidžiama, skiriant nuobaudą ar atleidžiant iš darbo reikalingas profesinės sąjungos valdymo organo sutikimas, su sektoriumi susijusių įmonių, įstaigų ir organizacijų reorganizavimas ar optimizavimas vykdomas profesinėms sąjungoms dalyvaujant visose proceso stadijose.
6.1.6. Sprendžiant specifines sektoriaus sveikatos apsaugos problemas, skiepyti sektoriaus darbuotojus nuo erkinio encefalito, atlikti kraujo tyrimus dėl Laimo ligos darbdavių lėšomis, o Laimo ligą pripažinti profesine.
6.1.7. Siekiant užtikrinti stabilesnes pajamas, VĮ Valstybinių miškų urėdijai sudaryti prielaidas išplėsti pajamų šaltinius iš papildomų veiklų, kai valstybė nesiekia gauti iš jos veiklos maksimalios finansinės grąžos.
6.1.8. Spręsti miškininkystės darbuotojų trūkumo problemą užtikrinant optimalias darbo sąlygas ir garantuojant atitinkamą darbo užmokestį.
6.2. Siekdami didinti miškininko profesijos prestižą visuomenėje ir skatinti rinktis šią profesiją, didinti miškų sektoriaus darbuotojų kompetencijas atliepiant naujus iššūkius, susitariame:
6.2.1. Vykdyti plačią visuomenės švietimo kampaniją informuojant apie visų atliekamų miškininkystės darbų būtinumą ir pasekmes, jei tai laiku neatliekama.
6.2.2. Siūlyti tobulinti aukštojo mokslo studijų programas tarpdiscipliniškumo principu ir plėsti visų su miškais susijusių specialistų kultūrinių, ekologinių bei kitų alternatyvių veiklų miške galimybių sampratą, skatinant aukštojo mokslo institucijų ir kitų suinteresuotų organizacijų bendradarbiavimą, pastarąsias įtraukiant į studijų programų komitetų arba kitų akademinių struktūrų sudėtį.
6.2.3. Atliepiant aktualų visuomenės poreikį plėsti visų su miškais susijusių specialistų sampratą apie mišką kaip kompleksinį reiškinį (apimantį ūkinį, kultūrinį, ekologinį, dvasinį ir kitus aspektus), aukštojo mokslo studijų programos tobulinti tarpdiscipliniškumo principu. Šiuo tikslu skatinti aukštojo mokslo institucijų ir kitų suinteresuotų organizacijų bendradarbiavimas, pastarąsias įtraukiant į studijų programų komitetų arba kitų akademinių struktūrų sudėtį.
6.2.4. Siekti, kad kiekvieno miškų veiklos sektoriaus atstovai, įdarbinti miškininkystės kompetencijų centruose, taptų aktyviais valstybės ir visuomenės konsultantais miškininkystės klausimais ir taip augtų jų profesijos prestižas ir poreikis.
6.2.5. Siekti, kad tvarus, subalansuotas miškininkavimas, atsakingas kompleksinis miškų tvarkymas ir naudojimas užtikrinant miškų ūkio sektoriaus ekonominį gyvybingumą skatintų rinktis miškininkystės profesijas.
6.2.6. Gerinti profesinę miškininkų ir kitų miškų sektoriaus darbuotojų komunikaciją.
6.3. Siekdami nustatyti, ko reikia, kad miškininkai ir kiti su miškais susijusių sektorių darbuotojai būtų gerbiami ir nesupriešinami tarpusavyje, susitariame:
6.3.1. Siekiant praplėsti miškininkų ir kitų miško sektoriaus darbuotojų akiratį ir abipusį supratingumą, skatinti miškininkystės specialistų kvalifikaciją keliančias institucijas įtraukti į mokymo programas temas, susijusias su ekosistemomis ir prigimtine kultūra. Taip būtų plečiamas visų su miškais susijusių sektorių darbuotojų akiratis apie kultūrinių ir ekologinių bei alternatyvių veiklų miške galimybes. Miškininkai tampa žinovais ir informatoriais, turinčiais daug žinių ir sampratą apie veiklas miškuose bei konsultuojančiais miškų savininkus, bendruomenes ir visas suinteresuotąsias šalis, kaip jas vykdyti. Visuomenė objektyviai, įvairiapusiškai informuojama apie visų vykdomų miškininkystės darbų būtinumą ir pasekmes, jei tai nevykdoma, todėl kyla šių profesijų prestižas visuomenėje.
6.3.2. Siekiant miškininkų ir kitų su miškais susijusių sektorių darbuotojų bendradarbiavimo, periodiškai rengti bendrus kompetencijų kėlimo seminarus (2–4 kartus per metus), kuriuose apsikeičiama žiniomis, darbo metodikomis, diskutuojama įtampas keliančiais klausimais, randant dermę tarp skirtingų sektorių poreikių.
6.3.3. Įsitvirtinus platesnei sampratai apie mišką, kaip kompleksinę buveinę, kurioje vyksta įprastos ir alternatyvios ekonominės veiklos, kultūrinis ir dvasinis gyvenimas bei natūralūs gamtiniai procesai, stiprinti skirtingų sektorių bendradarbiavimo efektyvumą, abipusę naudą ir pagarbą.“;
vertindamas tai, kad daugiau kaip metus trukęs Nacionalinio susitarimo dėl miškų rengimo procesas jo dalyviams padėjo išsigryninti savo ir išgirsti kitų poreikius, taip pat padėjo suaktyvinti interesų grupes, organizacijas ir bendruomenes, kurioms rūpi Lietuvos miškų ateitis;
taip pat vertindamas tai, kad neišvengiamai reikalingas sprendimas dėl miškų politikos krypties ir jau sutartų veiksmų bei siekių įgyvendinimo;
atsižvelgdamas į visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos gyventojų, miško savininkų, politikų viešai keliamus klausimus, rengiamus dokumentus ir kreipimusis dėl miškų politikos, jos formavimo ir į tai, kad Nacionalinio susitarimo dėl miškų proceso dalyviams dėl dalies keliamų klausimų pavyko sutarti, sutarimas yra pagrįstas ir argumentuotas, o proceso dalyviai turi lūkestį, kad jų įdėtas darbas bus vertinamas ir reikalingas valstybei;
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 182 straipsniu,
patvirtina, kad Nacionalinis susitarimas dėl miškų pasiektas dėl šioje rezoliucijoje išvardytų temų ir miškų politika, jos formavimas turi remtis atsižvelgiant į pasiektus susitarimus;
ragina Lietuvos Respublikos Seimą miškų politikos klausimus, dėl kurių Nacionalinio susitarimo dėl miškų rengimo proceso metu nebuvo rastas bendras sutarimas, spręsti svarstant ir priimant naujos redakcijos Lietuvos Respublikos miškų įstatymą.