Byla Nr. 12/2025
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
Lietuvos Respublikos vardu
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 626 STRAIPSNIO 4 DALIES (2024 M. GEGUŽĖS 16 D. REDAKCIJA) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
2025 m. gruodžio 4 d. Nr. KT66-N14/2025
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Stasio Šedbaro,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2025 m. lapkričio 20 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 12/2025 pagal pareiškėjo Marijampolės apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-9/2025 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 4 dalis (2024 m. gegužės 16 d. redakcija).
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjo argumentai
1. Pareiškėjas Marijampolės apylinkės teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą sustabdęs civilinę bylą dėl antstolio patvarkymų, kuriais, atsižvelgiant į skolininko prašymą ir vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 626 straipsnio 4 dalimi (2024 m. gegužės 16 d. redakcija), iš dalies sustabdžius vykdomąją bylą dėl vaiko išlaikymo išieškojimo, 6 mėnesių laikotarpiui sustabdyti išskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių.
Pareiškėjo prašymas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
1.1. Pareiškėjas nurodo, kad CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių turi būti sustabdytas 6 mėnesių terminui nepriklausomai nuo skolos tipo, t. y. net ir tuo atveju, kai išieškomas įsiskolinimas socialiai jautriems kreditoriams, kaip antai, vaikams. Pareiškėjas, remdamasis Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2, 6 dalių, 39 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pažymi, kad tėvai, be kita ko, turi konstitucinę pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad, pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį finansinę paramą tėvų (ar vieno iš jų) neišlaikomiems vaikams teikia valstybė, tačiau, jo manymu, tokiu teisiniu reguliavimu negali būti sudaromos prielaidos atleisti tėvus nuo jų konstitucinės pareigos išlaikyti savo vaikus. Taigi, pareiškėjo teigimu, įstatymų leidėjas, CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) nustatęs pareigą antstoliui, esant skolininko prašymui, sustabdyti skolos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių, turėjo paisyti Konstitucijoje įtvirtintos tėvų pareigos iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus, taip pat vadovautis iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies nuostatų kylančiu konstituciniu vaiko interesų pirmumo imperatyvu.
1.2. Pareiškėjas pabrėžia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos moka vaikų išlaikymo išmokas, kai vaikas ilgiau nei mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų (ar gauna tik jų dalį), tačiau toks reguliavimas, jo manymu, neužtikrina realios ir tinkamos vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimo, nes minėtos išmokos dydis nesudaro prielaidų patenkinti visus būtiniausius vaiko poreikius.
Taigi, pareiškėjo vertinimu, teisinis reguliavimas, numatytas CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija), tiek, kiek pagal jį skolininko prašymu galimas išieškojimo iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių sustabdymas 6 mėnesiams, kai iš skolininko išieškomas vaikų išlaikymas, prieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
II
Suinteresuoto asmens atstovų argumentai
2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo atstovų Seimo nario Igno Vėgėlės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresniųjų patarėjų Mildos Masteikienės ir Sauliaus Švedo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.
Suinteresuoto asmens atstovų pozicija grindžiama šiais pagrindiniais argumentais.
2.1. Suinteresuoto asmens atstovai teigia, kad Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų, kuriose išreikštas valstybės įsipareigojimas užtikrinti tokių konstitucinių vertybių, kaip šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė, puoselėjimą ir visokeriopą apsaugą, negalima aiškinti atsietai nuo šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tėvų teisės ir pareigos iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus, todėl tais atvejais, kai tėvai nėra pajėgūs tinkamai vykdyti šios iš Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies jiems kylančios pareigos, pareigą užtikrinti vaikystės, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą turi valstybė. Šiuo aspektu suinteresuoto asmens atstovai pažymi, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, be kita ko, valstybės materialines ir finansines galimybes, turi plačią diskreciją pasirinkti konkrečias minėtos apsaugos priemones. Be to, reglamentuodamas su vaikystės apsauga ir vaiko teisių bei interesų užtikrinimu susijusius santykius, įstatymų leidėjas privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Atsižvelgiant į tai, kad pareigą išlaikyti vaikus turi tiek vaiko tėvai, tiek, esant tam tikroms aplinkybėms, valstybė, suinteresuoto asmens atstovai mano, kad konkrečiu atveju nėra svarbu, kuris subjektas – vaiko tėvai ar valstybė – prie geriausių vaiko interesų užtikrinimo prisideda labiau; svarbu tik tai, kad kiekvieno vaiko teisės ir interesai yra užtikrinami.
2.2. Suinteresuoto asmens atstovų manymu, vertinant ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, pirmiausia reikia atsižvelgti į jo pasirinkimo motyvus ir tikslus. Rašytiniuose paaiškinimuose pažymima, kad, svarstant įstatymo projektus dėl ginčijamo teisinio reguliavimo, buvo daug diskutuota dėl išieškojimo iš įsidarbinusio skolininko sustabdymo modelio ir apimties: pirminiame įstatymo projekto variante buvo siūloma ginčijamą teisinį reguliavimą įtvirtinti kaip antstolio teisę, tačiau antrajame įstatymo projekto variante apsispręsta jį įtvirtinti būtent CPK 626 straipsnyje, reglamentuojančiame privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą, t. y. kaip antstolio pareigą. Kaip pažymi suinteresuoto asmens atstovai, pastarąjį pasirinkimą įstatymų leidėjas pagrindė ekonominiais ir socialiniais motyvais, siekiu skatinti nedirbančius ir antstoliams perduotų įsiskolinimų turinčius skolininkus grįžti į darbo rinką ir įsitvirtinti joje. Kitaip tariant, šiais įstatymo pakeitimais įstatymų leidėjas siekė nustatyti tiek skolininkams, tiek kreditoriams naudingą teisinį reguliavimą, pagal kurį skolininkai turėtų paskatą grįžti į darbo rinką, dirbti legaliai, mokėti mokesčius ir grąžinti skolas, o kreditoriai ilgalaikėje perspektyvoje turėtų didesnę tikimybę atgauti skolas. Be to, sąlygų skolininkui įsitvirtinti darbo rinkoje sudarymas, įstatymų leidėjo vertinimu, reikštų mažesnę finansinę naštą valstybei.
2.3. Rašytiniuose paaiškinimuose taip pat pažymima, kad ginčijamoje CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) nurodytas išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių sustabdymas yra ribotos apimties ir laikina priemonė, taikoma tik tiems skolininkams, kurie iki įsidarbinimo nedirbo ilgiau nei 6 mėnesius; išieškojimas sustabdomas 6 mėnesių terminui, kuris yra nepertraukiamas, nenutrūksta ir nėra pratęsiamas ir gali būti taikomas ne daugiau kaip du kartus per penkerius metus. Pažymima ir tai, kad CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė ne atleisti tėvus nuo jų konstitucinės pareigos iki pilnametystės išlaikyti vaikus vykdymo, o sudaryti galimybę įsiskolinimų už vaikų išlaikymą turintiems tėvams grįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti tam, kad jie ateityje būtų finansiškai pajėgūs vykdyti minėtą pareigą. Todėl suinteresuoto asmens atstovai nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad ginčijamas teisinis reguliavimas vertinamas kaip prielaida atleisti tėvus nuo jų konstitucinės pareigos iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus.
2.4. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, CPK 626 straipsnio 4 dalies (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) pagrindu sustabdžius išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių vaiko teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, nes vaikas, ilgiau kaip mėnesį negaunantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytų vaiko išlaikymo lėšų (ar gaunantis tik jų dalį), turi teisę į valstybės garantuojamą išlaikymo išmoką. Taip pat skolininkas nėra atleidžiamas nuo vaiko išlaikymo pareigos, nes valstybė, sumokėjusi vaiko išlaikymo išmokas, įgyja teisę šias lėšas išieškoti iš skolininko.
Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, suinteresuoto asmens atstovai teigia, kad CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas vertintinas ne kaip prielaida paneigti konstitucinę tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus, bet kaip įstatymo leidėjo diskrecija pasirinkti konkrečias šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugos ir paramos priemones tais atvejais, kai sunkumų patiriantys tėvai nėra pajėgūs savarankiškai vykdyti finansinių įsipareigojimų savo vaikams ir jiems yra reikalinga papildoma valstybės pagalba tam, kad ateityje jie galėtų savarankiškai vykdyti visą vaikų išlaikymo prievolę.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
Tyrimo ribos
3. Pareiškėjas prašo ištirti, ar CPK 626 straipsnio 4 dalis (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
4. Ginčijamoje CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) yra įtvirtintas privalomasis bet kokio išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių sustabdymo pagrindas.
4.1. Iš pareiškėjo prašyme išdėstytų aplinkybių, argumentų ir pareiškėjo nagrinėtos civilinės bylos, kurią sustabdęs jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, medžiagos matyti, kad pareiškėjo abejonės dėl CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo yra susijusios tik su tuo, kad pagal šį straipsnį, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių sustabdomas ir tuo atveju, kai yra išieškomas nepilnamečių vaikų išlaikymas.
4.2. Atsižvelgdamas į tai, šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo prašymą tirs, ar Konstitucijos 38 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja CPK 626 straipsnio 4 dalis (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją sustabdomas nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimas.
II
Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas
5. Seimas 2002 m. vasario 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, kurio 1 straipsniu patvirtino Civilinio proceso kodeksą; šis kodeksas įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. (2 straipsnis).
CPK ne kartą buvo keičiamas ir (arba) pildomas, inter alia Seimo 2024 m. gegužės 16 d. priimtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymu (toliau – Pakeitimo įstatymas), kurio 1 straipsnio 1 dalimi nustatytas pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas, įsigaliojęs 2024 m. gruodžio 1 d. (4 straipsnio 2 dalis).
6. Pareiškėjo ginčijamoje CPK 626 straipsnio „Privalomasis vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas“ 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) nustatyta:
„Antstolis, iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavęs duomenis apie skolininką, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ir pradėjo dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, esant rašytiniam skolininko prašymui, privalo sustabdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių“.
Taigi ginčijamoje CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) yra įtvirtintas privalomasis išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių sustabdymo pagrindas.
Pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, antstolis privalo sustabdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių esant šioms sąlygoms:
‒ skolininkas, paskutinius 6 mėnesius nedirbęs pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, pradėjo dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, ir šiuos faktus patvirtina iš Užimtumo tarnybos gauti duomenys;
‒ skolininkas pateikia antstoliui rašytinį prašymą sustabdyti išieškojimą iš jo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių.
Šiame kontekste paminėtina, kad iš Pakeitimo įstatymo travaux préparatoires matyti, jog įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu suteikęs galimybę sustabdyti įsiskolinimų iš pradėjusių dirbti skolininkų išieškojimą, siekė paskatinti juos grįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti. Taigi ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė padėti spręsti skolininkų nemokumo problemą ir taip apsaugoti kreditorių interesus.
6.1. Pareiškėjo ginčijamoje CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kartu su šio straipsnio 5, 6 dalių (2024 m. gegužės 16 d. redakcijos) nuostatomis, taip pat kitomis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo užmokesčiui prilyginamų pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, rūšis, išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams eilę.
6.1.1. Pagal CPK 626 straipsnio 5 dalį (2024 m. gegužės 16 d. redakcija), šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju išieškojimas stabdomas 6 mėnesių terminui; šis terminas yra nepertraukiamas, nenutrūksta ir nėra pratęsiamas, įskaitant atvejus, kai keičiasi skolininko darbdavys, bet jais neapsiribojant; išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių gali būti stabdomas tik esant šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms sąlygoms, iš viso ne daugiau kaip du kartus per penkerius metus.
Pagal CPK 626 straipsnio 6 dalį (2024 m. gegužės 16 d. redakcija), šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos taikomos skolininko darbo užmokesčiui ir jam prilygintoms išmokoms ir daviniams, kuriuos skolininko darbdavys jam išmoka po šio skolininko prašymo stabdyti išieškojimą pateikimo antstoliui dienos, tačiau netaikomos išieškant iš šio kodekso 737 straipsnyje nurodytų skolininko pajamų.
CPK 737 straipsnyje nurodytos šios skolininko pajamos, kurioms, pagal CPK 626 straipsnio 6 dalį (2024 m. gegužės 16 d. redakcija), nėra taikomas išieškojimo sustabdymas: apmokestinamosios individualios veiklos pajamos, atskaičius nuo jų mokėtinus (sumokėtus) mokesčius (1 punktas (2019 m. gruodžio 19 d. redakcija)); autorinis atlyginimas už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas (2 punktas (2011 m. birželio 21 d. redakcija)); mokinių, studentų stipendijos (3 punktas (2015 m. kovo 26 d. redakcija)); sumos, gaunamos atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę (4 punktas); laimėjimai loterijose, konkursuose, varžybose (5 punktas); dividendai (6 punktas); pensijos, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (7 punktas (2016 m. birželio 29 d. redakcija)); pensijų išmokos (8 punktas (2019 m. gruodžio 19 d. redakcija)).
CPK 754 straipsnyje, nustatančiame reikalavimų patenkinimo (išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams) eilę, nustatyta, kad pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo (2 dalis), antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių (3 dalis), trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai, įskaitant ir kylančius iš regreso teisės reikalavimus (4 dalis (2023 m. gruodžio 12 d. redakcija)).
6.1.2. Taigi, pagal ginčijamą CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) nustatytą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą, įtvirtintą CPK 626 straipsnio 5, 6 dalyse (2024 m. gegužės 16 d. redakcijos), 737 straipsnyje (su 2019 m. gruodžio 19 d. pakeitimais), 754 straipsnio 2, 3 dalyse, 4 dalyje (2023 m. gruodžio 12 d. redakcija):
‒ antstolis, esant CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) nustatytoms sąlygoms, privalo sustabdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių 6 mėnesių terminui (iš viso ne daugiau nei du kartus per penkerius metus);
‒ esant CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) nustatytoms sąlygoms, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių nesustabdomas, kai išieškoma iš skolininkui priklausančių apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų; autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas; mokinių, studentų stipendijų; sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę; laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose; dividendų; pensijų (išskyrus mokamas pagal Šalpos pensijų įstatymą); pensijų išmokų;
‒ CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) nustatytas privalomasis išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių sustabdymo pagrindas taikomas nepriklausomai nuo to, kokios eilės reikalavimai yra tenkinami.
6.2. Pareiškėjo ginčijamoje CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų, reglamentuojančių nepilnamečių vaikų išlaikymą, kontekste.
6.2.1. CK nustatyta, be kita ko, kad:
‒ šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (3.3 straipsnio 1 dalis (2018 m. birželio 26 d. redakcija));
‒ sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės (3.30 straipsnis);
‒ vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi; tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (3.155 straipsnis); tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (3.159 straipsnio 1 dalis);
‒ tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (3.192 straipsnio 1 dalis); išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (3.192 straipsnio 2 dalis); materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3.192 straipsnio 3 dalis);
‒ nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (šio kodekso 3.51 straipsnis) arba pradėdami gyventi skyrium (šio kodekso 3.73 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas; šią sutartį tvirtina teismas (šio kodekso 3.53 straipsnis) (3.193 straipsnio 1 dalis); jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (3.193 straipsnio 3 dalis);
‒ jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (3.194 straipsnio 1 dalis); išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas (3.194 straipsnio 3 dalis (2014 m. rugsėjo 25 d. redakcija); priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, jeigu nepilnametis emancipuojamas, vaikas sulaukė pilnametystės, vaikas įvaikinamas, vaikas miršta (3.194 straipsnio 4 dalis); tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (3.195 straipsnis);
‒ teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą; kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą (3.196 straipsnis); nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių (3.199 straipsnis).
6.2.2. Taigi, pagal CK nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymą:
‒ priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu;
‒ tėvai turi asmeninę pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus;
‒ tais atvejais, kai nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas gali priteisti išlaikymą; teismo priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindų sąrašas yra baigtinis.
6.2.3. Vadinasi, nors pagal CK nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymą, tėvai turi asmeninę pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o iš šios pareigos nevykdančių tėvų teismas gali priteisti išlaikymą, pagal ginčijamą CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) įtvirtintą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą, antstolis, gavęs skolininko, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, tačiau pradėjo dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, rašytinį prašymą, taip pat šiuos faktus patvirtinančius Užimtumo tarnybos duomenis, 6 mėnesių terminui (iš viso ne daugiau nei du kartus per penkerius metus) privalo sustabdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių, ir tuo atveju, kai yra išieškomas nepilnamečių vaikų išlaikymas.
7. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (2017 m. rugsėjo 28 d. redakcija), pareigą vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, kuris reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai, turi ne tik tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, bet ir, be kita ko, valstybės institucijos ir įstaigos (4 straipsnio 1 punktas (2019 m. balandžio 11 d. redakcija). Šio įstatymo 31 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaiko tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus (1 dalis); vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti (2 dalis).
8. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad, pagal CK 3.204 straipsnio 1 dalį, nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti, išlaiko valstybė.
Šiame kontekste pažymėtina kad, pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą (2022 m. birželio 21 d. redakcija) (kuriame nustatomas valstybės įsipareigojimo garantuoti šio įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindai (1 straipsnio 1 dalis)), jeigu vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik jų dalį ir tenkinamos visos kitos šiame įstatyme nustatytos sąlygos, jis turi teisę į valstybės mokamą išmoką, skirtą vaikams išlaikyti (7 straipsnio 2 punktas). Pagal šio įstatymo 6 straipsnį, išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui (1 dalis); kai vaikas gauna dalį teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo lėšų, išmokų administratorius skiria ir moka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą (2 dalis); išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka (3 dalis).
Pažymėtina, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis yra 70 eurų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ (2024 m. gruodžio 30 d. redakcija) 1 punktas).
III
Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina
9. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama teisinio reguliavimo, pagal kurį antstolis privalo sustabdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių ir tuo atveju, kai yra išieškomas nepilnamečių vaikų išlaikymas, atitiktis Konstitucijos 38 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
10. Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta:
Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją.
Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
10.1. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtinti bendro pobūdžio konstituciniai principai; šiomis nuostatomis išreiškiamas valstybės įsipareigojimas įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2015 m. rugsėjo 22 d., 2018 m. sausio 24 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje garantuojama valstybės apsauga ir globa įgyvendinama įvairiais būdais kuriant šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei, kaip konstitucinėms vertybėms, palankią aplinką (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2018 m. sausio 24 d., 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimai).
10.2. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia nepakankamos fizinės ir socialinės brandos); valstybės globa vaikystei, kaip ypač saugomai ir puoselėjamai konstitucinei vertybei, yra svarbi prielaida įgyvendinti Konstitucijos preambulėje įtvirtintą atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekį; todėl, pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį, vaikams yra būtina specifinė apsauga ir parama, kad būtų sudarytos sąlygos jiems sveikai ir visapusiškai vystytis, inter alia užaugti dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais (2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas).
10.3. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylanti bendro pobūdžio valstybės priedermė saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę negali būti aiškinama atsietai nuo šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tėvų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti; visų pirma būtent tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose (inter alia 2018 m. sausio 24 d., 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimai).
Taigi tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus yra expressis verbis įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Pabrėžtina, kad ši konstitucinė tėvų pareiga yra asmeninė, t. y. pirmiausia būtent tėvai yra atsakingi už savo vaikų materialinį išlaikymą, ir turi būti vykdoma nenutrūkstamai.
10.4. Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti vaikystę aiškintinas kartu su 39 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta: „Nepilnamečius vaikus gina įstatymas.“
10.4.1. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalies nuostata reiškia, kad nepilnamečiams vaikams turi būti garantuojama pakankama ir efektyvi jų teisių ir teisėtų interesų apsauga, taip pat kad įstatymų leidėjas, kitos valstybės institucijos, teisės aktais reglamentuodami nepilnamečių būklę, reguliuodami kitus santykius, turi paisyti nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų (inter alia 2000 m. birželio 13 d., 2015 m. rugsėjo 22 d., 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimai).
10.4.2. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 38 straipsnio 2 dalies, kurioje, kaip minėta, vaikystė yra įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas; šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (inter alia 2019 m. lapkričio 8 d., 2024 m. gegužės 20 d. nutarimai).
10.5. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį, 39 straipsnio 3 dalį valstybė turi pareigą ginti vaikų interesus, kai jų tėvai (vienas iš jų) nevykdo Konstitucijoje, inter alia jos 38 straipsnio 6 dalyje, įtvirtintų pareigų, inter alia pareigos išlaikyti savo vaikus; pagal Konstituciją, įstatymu gali būti nustatyta ir tokia vaikų teisės į išlaikymą užtikrinimo forma kaip valstybės finansinės paramos tėvų (vieno iš jų) neišlaikomiems vaikams teikimas; tačiau pabrėžtina, kad, įstatymu įtvirtinus valstybės įsipareigojimą teikti tokią finansinę paramą vaikams, negali būti sudaroma prielaidų atleisti tėvus nuo konstitucinės jų pareigos išlaikyti savo vaikus, t. y. įstatymu turi būti nustatyta valstybės pareiga šiai paramai teikti išleistas lėšas išieškoti iš konstitucinės pareigos išlaikyti savo vaikus nevykdančių tėvų (2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas).
10.6. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį, 39 straipsnio 3 dalį įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybės pareigą garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, inter alia ginti vaikų interesus, kai jų tėvai (vienas iš jų) nevykdo Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos pareigos išlaikyti savo vaikus, turi nustatyti veiksmingas priemones, kurios leistų apginti tokių vaikų teises ir interesus, taip pat užtikrintų, kad tėvai, vengiantys vykdyti konstitucinę pareigą išlaikyti savo vaikus, negalėtų jos vykdymo išvengti.
Kartu pažymėtina, kad nustatant šias priemones turi būti paisoma iš Konstitucijos, inter alia jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, kylančio konstitucinio vaiko interesų pirmumo imperatyvo, kuris, kaip minėta, suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti.
11. Pareiškėjas šioje konstitucinės justicijos byloje taip pat prašo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui, kuris, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės (inter alia 2000 m. vasario 23 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2019 m. spalio 31 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima laikantis šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).
IV
Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 4 dalies (2024 m. gegužės 16 d. redakcija)
atitikties Konstitucijai vertinimas
12. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama, ar Konstitucijos 38 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja CPK 626 straipsnio 4 dalis (2024 m gegužės 16 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją sustabdomas nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimas.
13. Pareiškėjo teigimu, įstatymų leidėjas, CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) įtvirtinęs ginčijamą teisinį reguliavimą, sudarė prielaidas atleisti tėvus nuo jų konstitucinės pareigos išlaikyti savo vaikus, nepaisė Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės ir pažeidė konstitucinį vaiko interesų pirmumo imperatyvą.
14. Sprendžiant dėl CPK 626 straipsnio 4 dalies (2024 m gegužės 16 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, pažymėtina, kad, kaip minėta:
‒ Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė; pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį, vaikams yra būtina specifinė apsauga ir parama, kad būtų sudarytos sąlygos jiems sveikai ir visapusiškai vystytis;
‒ tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus yra expressis verbis įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje; ši konstitucinė tėvų pareiga yra asmeninė, t. y. pirmiausia būtent tėvai yra atsakingi už savo vaikų materialinį išlaikymą, ir turi būti vykdoma nenutrūkstamai;
‒ pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį, 39 straipsnio 3 dalį įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybės pareigą garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, inter alia ginti vaikų interesus, kai jų tėvai (vienas iš jų) nevykdo Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos pareigos išlaikyti savo vaikus, turi nustatyti veiksmingas priemones, kurios leistų apginti tokių vaikų teises ir interesus, taip pat užtikrintų, kad tėvai, vengiantys vykdyti konstitucinę pareigą išlaikyti savo vaikus, negalėtų jos vykdymo išvengti; nustatant šias priemones turi būti paisoma iš Konstitucijos, inter alia jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, kylančio konstitucinio vaiko interesų pirmumo imperatyvo, kuris suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti.
14.1. Kaip minėta, ginčijamoje CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) yra įtvirtintas privalomasis išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių sustabdymo pagrindas. Nors pagal CK nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymą, tėvai turi asmeninę pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o iš šios pareigos nevykdančių tėvų teismas gali priteisti išlaikymą, pagal ginčijamą CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) įtvirtintą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą, antstolis, gavęs skolininko, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, tačiau pradėjo dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, rašytinį prašymą, taip pat šiuos faktus patvirtinančius Užimtumo tarnybos duomenis, 6 mėnesių terminui (iš viso ne daugiau nei du kartus per penkerius metus) privalo sustabdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių, ir tuo atveju, kai yra išieškomas nepilnamečių vaikų išlaikymas.
Taip pat minėta, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė padėti spręsti skolininkų nemokumo problemą ir taip apsaugoti kreditorių interesus.
14.2. Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamoje CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m gegužės 16 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, suteikęs galimybę tam tikrą laiką nedirbusiems ir po pertraukos į darbo rinką sugrįžusiems skolininkams tam tikrą laiką (6 mėnesius, iš viso ne daugiau nei du kartus per penkerius metus) negrąžinti skolų, tokią galimybę suteikė ir pareigos iki pilnametystės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nevykdantiems, įsiskolinimų turintiems tėvams. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas iškėlė skolininkų interesus aukščiau už nepilnamečių vaikų interesus, todėl sudarė galimybę tėvams išvengti Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje expressis verbis įtvirtintos asmeninės konstitucinės pareigos iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus vykdymo ir tam tikrą laiką palikti vaikus be vieno iš tėvų išlaikymo.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, vaikui, ilgiau kaip mėnesį negaunančiam vaiko išlaikymo lėšų ar gaunančiam tik jų dalį, valstybės mokama išlaikymo išmoka nekompensuoja visų praradimų, kuriuos vaikas patiria ginčijamoje CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu suteikus galimybę tėvams nevykdyti jiems Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje expressis verbis nustatytos pareigos. Pažymėtina ir tai, kad tokia vaikų teisės į išlaikymą užtikrinimo forma, kaip valstybės finansinės paramos tėvų (vieno iš jų) neišlaikomiems vaikams teikimas, turėtų būti taikoma ne tuomet, kai vaikų tėvai dirba ir gauna pajamas, o tais atvejais, kai tėvai pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus negali vykdyti dėl objektyvių priežasčių.
Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas negali skolininkų nemokumo problemų spręsti vaiko išlaikymo, kurį pagal Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalį iki pilnametystės privalo suteikti vaiko tėvai, sąskaita. Be skolų išieškojimo sustabdymo, įstatymų leidėjas turi ir kitų priemonių, skatinančių skolininkus grįžti į darbo rinką ir grąžinti skolas, kaip antai jis gali nustatyti minimalią skolininkui paliekamą pajamų dalį, kuri negali būti išieškota, taip pat įvairias mokesčių lengvatas sugrįžtantiems į darbo rinką asmenims ir (ar) juos įdarbinantiems darbdaviams ir kt.
14.3. Taigi konstatuotina, kad įstatymų leidėjas, ginčijamu CPK 626 straipsnio 4 dalyje (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas tam tikrą laiką nevykdyti Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tėvų pareigos iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus, nepaisė iš Konstitucijos, inter alia jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, kylančio konstitucinio vaiko interesų pirmumo imperatyvo, kuris, kaip minėta, suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti, ir tokiu būdu paneigė nepilnamečių vaikų teisę į Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą išlaikymą.
15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad CPK 626 straipsnio 4 dalis (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją sustabdomas nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimas, prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalims, 39 straipsnio 3 daliai.
16. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas toliau netirs CPK 626 straipsnio 4 dalies (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 4 dalis (2024 m. gegužės 16 d. redakcija, TAR, 2024-05-30, Nr. 9690, identifikacinis kodas 2024-09690) tiek, kiek pagal ją sustabdomas nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalims, 39 straipsnio 3 daliai.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Tomas Davulis
Gintaras Goda
Aurelijus Gutauskas
Giedrė Lastauskienė
Vytautas Mizaras
Algis Norkūnas
Daiva Petrylaitė
Janina Stripeikienė
Stasys Šedbaras