HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2011 M. GRUODŽIO 2 D. ĮSAKYMO NR. D1-933 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.06.04:2014 „GATVĖS IR VIETINĖS REIKŠMĖS KELIAI. BENDRIEJI REIKALAVIMAI“PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2019 m. balandžio 26 d. Nr. D1-231

Vilnius

 

 

1P a k e i č i u statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014“ „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo:

1.1.         pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:

2. Gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektai rengiami statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ nustatyta tvarka“;

1.2.         pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:

4. Valstybinės reikšmės keliai, gyvenamosiose vietovėse sutampantys su gatvėmis ir įtraukti į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, projektuojami vadovaujantis šiuo reglamentu.“;

1.3.         pakeičiu 5.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

5.7. statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“;

1.4.         pakeičiu 5.20 papunktį ir jį išdėstau taip:

5.20. Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles KPT SDK 19, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu;“

1.5.         pripažįstu netekusiu galios 5.21 papunktį.

1.6.         pripažįstu netekusiu galios 5.23 papunktį.

1.7.         pakeičiu 5.28 papunktį ir jį išdėstau taip:

5.28. Lietuvos standartą LST EN 13201-4:2016 „Kelių apšvietimas. 4 dalis. Apšvietimo eksploatacinių charakteristikų matavimo metodai“;

1.8.         pakeičiu 5.29 papunktį ir jį išdėstau taip:

5.29. Lietuvos standartą LST EN 13201-3:2016 „Kelių apšvietimas. 3 dalis. Eksploatacinių charakteristikų skaičiavimai“;

1.9.         pakeičiu 5.30 papunktį ir jį išdėstau taip:

5.30. Lietuvos standartą LST EN 13201-4:2016 „Kelių apšvietimas. 4 dalis. Eksploatacinių charakteristikų matavimo metodai“;

1.10.       papildau 5.34 papunkčiu:

5.34. Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 3-453/D1-549 „Dėl susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklių patvirtinimo“;

1.11.       pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:

6. Šiame Reglamente vartojamos sąvokos:

6.1antžeminis garažas – virš žemės paviršiaus iškilęs statinys skirtas transporto priemonėms laikyti;

6.2. antžeminis uždaro tipo garažas  – virš žemės paviršiaus iškilęs statinys skirtas transporto priemonėms laikyti, kurio vėdinimas vyksta uždaromis vėdinimo sistemomis;

6.3. bordiūras /bortas – tai konstrukcija atskirianti  skirtingus gatvės elementus;

6.4. eismo laidumas – maksimalus galimas transporto eismo srautas per laiko vienetą pravažiuojantis per gatvės atkarpą ar sankryžą;

6.5. gatvės apšvietimas – paviršinių gatvės elementų apšvietimas tamsiuoju paros metu, kad būtų užtikrintos saugios eismo sąlygos pėstiesiems ir transportui;

6.6. gatvės elementai − inžinerinio statinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, viešojo transporto stotelės ir galiniai punktai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių gatvių raudonosiomis linijomis apribotoje žemės juostoje;

6.7. galinis punktas – vieta, išskyrus stotį, kurioje nustatytu maršrutu pagal tvarkaraštį teikiant reguliarią paslaugą viešojo transporto priemonės sustoja, stovi, apsisuka, gali įlaipinti ar išlaipinti keleivius;

6.8. gatvės išilginis profilis  per gatvės važiuojamosios dalies centrinę ašį projektuojamos gatvės trasos išilginis pjūvis, kuriame fiksuojami pagrindiniai tiesių atkarpų ir vertikalių kreivių techniniai parametrai, esamos ir projektuojamos gatvės altitudės ir jų vieta plane;

6.9. gatvės planas – gatvės trasos su visais jos skersinio profilio elementais horizontali projekcija ant teritorijos topografinės nuotraukos;

6.10. gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui;

6.11. gatvių sankirta – gatvės susikirtimas skirtingame lygyje su geležinkeliu arba gatve be jungiamųjų kelių;

6.12gatvės skersinis profilis  projektuojamos gatvės atkarpos skersinis pjūvis su projektuojamais gatvių elementais, nuolydžiais, eismo juostų skaičiumi ir dangos konstrukcija;

6.13gatvės želdiniai – želdiniai, augantys gatvės raudonosiomis linijomis apribotoje žemės juostoje;

6.14įvaža – eismo juosta, skirta įvažiuoti į žiedinę sankryžą;

6.15matomumas  atstumas, reikalingas vairuotojui pamatyti keliančią grėsmę kliūtį arba gatvės ar sankryžos aplinkos būklę, pasirinkti tinkamą greitį, pradėti saugų ir efektyvų manevrą;

6.16pralaidumas – tai didžiausias eismo intensyvumas, kurį esamomis eismo sąlygomis gali pasiekti tam tikras eismo srautas jam skirtame skersiniame profilyje;

6.17projektinis automobilis – automobilis pagal kurio gabaritus bei posūkių kreives projektuojami kelių (gatvių) vertikalūs ir horizontalūs elementai;

6.18sankryžos zona – teritorija esanti prieš sankryžą ir už sankryžos, kurioje atliekami papildomi transporto priemonių manevrai (persirikiavimai, lėtėjimai, greitėjimai);

6.19senamiestis – senoji istoriškai susiformavusi miesto dalis, kurioje pradėjo kurtis miestas;

6.20skirtingas lygis – gatvių elementų išdėstymas viena virš kitos esančiose skirtingose plokštumose, tarp kurių aukščio skirtumas sudaro sąlygas važiuoti transporto srautams arba eiti pėstiesiems;

6.21stotelė – vieta, išskyrus stotį, kurioje nustatytu maršrutu pagal tvarkaraštį teikiant reguliarią paslaugą sustoja viešojo transporto priemonės  įlaipinti arba išlaipinti keleivius;

6.22tankiai užstatyta teritorija – teritorija, kurioje apgyvendinimo tankis daugiau nei 90 gyv/ha;

6.23vienas lygis – gatvės elementų išdėstymas vienoje plokštumoje;

6.24viešojo transporto stotelių įranga  keleivių laukimo aikštelės, informaciniai stendai, suoleliai, šiukšlių dėžės, paviljonai;

6.25. Kitos šiame reglamente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Statybos įstatyme [5.1], Teritorijų planavimo įstatyme [5.3], Kelių įstatyme [5.2], Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme [5.4], Želdynų įstatyme [5.5], Kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ [5.8], Kelių eismo taisyklėse [5.19], Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijose R PDTP 12 [5.22].“;

1.12.       pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:

8. Pagal parametrus, eismo sąlygas ir eismo intensyvumą vietinės reikšmės keliai skirstomi į IV, IIV ir IIIV  ir VIV kategorijos kelius (1 lentelė, 1 paveikslas.).

 

1 lentelė. Automobilių kelių klasifikacija pagal kategorijas

Eil. Nr.

Kelio kategorija

Projektinis greitis, km/h

Eismo juostų skaičius

Skersinio profilio tipas

1.

Iv

50

2

1, 2

2.

IIv

40

1

3, 4

3.

IIIv

30

1

5

4.

VIV

20

1

5“

 

Sutartiniai ženklai:

Asfalto arba betono danga

Žvyro danga

1 paveikslas. Vietinės reikšmės kelių skersiniai profiliai“

 

1.13.       pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:

15. Tiesiant naujus ir rekonstruojant esamus kelius reikia taikyti skersinius profilius (2 lentelė ir 1 paveikslas), atsižvelgiant į kelio kategoriją ir paskirtį bei eismo intensyvumą.

2 lentelė. Pagrindiniai vietinės reikšmės kelių techniniai parametrai

Eil.

Nr.

Pagrindiniai techniniai parametrai

Kelio kategorija

IV

IIV

IIIV

IVV

1.

Kelio juostos minimalus plotis, m

15

12

10

8

2.

Projektinis greitis, km/h

50/40

40/30

30/20

20

3.

Kelio danga

3.1.

eismo juostų skaičius, vnt.

2

1

1

1

3.2.

eismo juostos plotis, m

3,00

4,50

3,50 (4,50)

2,50

(2,75)

3.3.

važiuojamosios dalies plotis, m

6,00

4,50

3,50 (4,50)

2,50

(2,75)

4.

Kelkraščio plotis, m

2x1,0

2x1,0

2x1,0

2x1,0

5.

Kelio plotis (be paplatinimų), m

8,0

6,50

5,50 (6,50)

4,50

(4,75)

6.

Išilginiai nuolydžiai

6.1.

didžiausias išilginis nuolydis, % 1)

8,0

8,0

9,0

12

6.2.

mažiausias išilginis nuolydis, %

0,3

0,3

0,3

0,3

7.

Skersiniai nuolydžiai

7.1.

didžiausias skersinis nuolydis, %

4,0

4,0

5,0

5,0

7.2.

mažiausias skersinis nuolydis, %

2,5

3,0

3,0

3,0

8.

Mažiausi vertikaliųjų kreivių spinduliai, m

8.1.

išgaubtų, m

750

600

300

300

8.2.

įgaubtų, m

500

300

200

100

9.

Mažiausi horizontaliųjų kreivių spinduliai, m

120

60

30

20

Pastaba: skliausteliuose nurodytas skaičius nurodo parametrus kai įrenginėjama viena eismo juosta;

1)esant sudėtingam reljefui, maksimalūs išilginiai vietinės reikšmės kelių nuolydžiai atskirose atkarpose gali būti didesni 2 % negu nurodyta 2 lentelėje (kai bendrosios eismo sąlygos yra pakankamos saugiam eismui), didesni nuolydžiai turi būti projektuojami tik pritarus projekto derintojams kaip išimtinis atvejis.“

1.14.       pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:

16. Išilginis kelio nuolydis turi būti kiek galima mažesnis dėl saugaus eismo, eksploatacinių išlaidų, energijos taupymo ir aplinkos teršimo, tačiau dėl vandens nuleidimo – ne mažesnis kaip 0,3 %. Siekiant mažiau pažeisti pakelių kraštovaizdį ir sumažinti kelio tiesimo darbų išlaidas, išilginis profilis turi derėti prie reljefo. Nedidelėse zonose iki 100 m vandens nutekėjimą nuo kelio galima užtikrinti kitomis priemonėmis. Didžiausi leidžiami išilginiai nuolydžiai nurodyti 2 lentelėje.“;

1.15.       pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:

18. Tiesiamuose IIV, IIIV, IVV kategorijos keliuose išilginio profilio projektinės linijos tiesių lūžių vietose reikia rengti vertikaliąsias kreives, kai nuolydžių algebrinis skirtumas – 2 % ir didesnis.“;

1.16.       pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:

19. Rekonstruojamuose keliuose ekonomiškai pagrindus galima tiesių nejungti kreive, kai jų nuolydžių algebrinis skirtumas mažesnis kaip 2 % – IV kategorijų keliuose ir 3 % – IIV, IIIV, IVV kategorijų keliuose.“;

1.17.       pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:

20. Elektros ir elektroninių ryšių tinklai turi būti išdėstyti vadovaujantis 3 lentelės reikalavimais.

 

3 lentelė. Mažiausi elektros ir elektroninių ryšių linijų atstumai nuo kelio, m

Eil. Nr.

Sankirtos su keliu ir keliui lygiagrečios linijos

Elektros oro linijos

Oro kabeliai

Požeminiai

kabeliai

Elektroniniai ryšiai

Įtampa kV

Oro

linijos

Požeminiai

kabeliai

iki 1

6–10

35–110

330

400

iki 1

6–10

iki 35

1.

Iv– IVV kategorijų keliai

1,5

2,5

5,0

5,0

1,5

1,5

3,0

1,5

5,0“

1.18.       pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:

22. Pagrindinių susisiekimo linijų klasifikacija nurodyta 4 lentelėje. Susisiekimo linijos suskirstytos į šešias pagrindines kategorijas:

A - greito eismo gatvės;

B - pagrindinės gatvės;

C - aptarnaujančios gatvės;

D - pagalbinės gatvės;

E - pagrindinės pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės ir takai;

F - pagalbiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai;

 

4 lentelė.  Pagrindinė susisiekimo linijų klasifikacija

Eil. Nr.

Grupės

Kategorijos

Indeksas

Pagrindinė paskirtis

1.

Motorizuoto eismo

1.1.      Greito eismo

gatvės

A

Miesto ilgi ir pastovūs transporto ryšiai bei ryšiai su   svarbiausiais keliais. Tranzitinis eismas.            

1.2.    Pagrindinės

gatvės

B

Susisiekimas tarp miesto funkcinių zonų, rajonų, centrų, didžiųjų transporto stočių. Ryšiai su užmiesčio keliais.

1.3.  Aptarnaujančios

gatvės

C

Miesto plano funkcinės ir kompozicinės ašys. Pagrindinės keleivių viešojo susisiekimo linijos. Miesto vidaus transporto ryšiai.

1.4. Pagalbinės

gatvės

D

Lokalinės funkcinės ir kompozicinės ašys. Srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų.

2.

Nemotorizuoto eismo

2.1. Pagrindinės pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės, ir takai

E

Susisiekimas pėsčiomis, dviračiais ir kitomis biotransporto rūšimis tarp atskirų miesto dalių, su miesto centru, darbo ir poilsio vietomis. Netolimas susisiekimas su priemiesčio zona.

2.2. Pagalbiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai

F

Vietinis susisiekimas tarp namų grupių, lokalinių centrų.

Pastaba. Kiekviena šių kategorijų apibūdinama pagal 10 lentelėje pateiktus techninius parametrus.“

1.19.       pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:

28. Sankryžos ir sankirtos tarp įvairių kategorijų gatvių turi būti planuojamos tik 5 lentelėje nurodytu būdu.

 

5 lentelė. Sankryžų ir sankirtų įrengimo būdai

Eil. Nr.

 

A

B

C

D

DS

1.

A

2

2/0

0

0

0

2.

B

2/0

1

1

0

0

3.

C

0

1

1

1

1

4.

D

0

0

1

1

1

5.

DS

0

0

1

1

1

0 – sankirtos; 1 – vieno lygio sankryžos; 2 – skirtingų lygių sankryžos;

Pastaba. Kitoks sankryžų įrengimo būdas įmanomas jį pagrindžiant nepakankamu pralaidumui arba sudėtingo reljefo sąlygomis.“

1.20.       pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:

 

29. Atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje. Jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės.

 

6 lentelė. Minimalūs atstumai tarp sankryžų ir įvažiavimų/išvažiavimų

Eil. Nr.

Kategorija

Minimalus atstumas tarp sankryžų, m

Minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais3,4) posūkiais, m1)

1.

A

1000 (S)

N

2.

B

600

150

3.

C

200

100 (502)

4.

D

50

-

5.

DS

-

-

S – Sankryžos skirtingų lygių; N – Negalimas (išimtys taikomos įrengiant degalines su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis); - Nereglamentuojamas.

Pastabos:

1.                Nurodytos reikšmės taip pat taikomos pirmam įvažiavimui/išvažiavimui prieš sankryžą ir už sankryžos įrengti. Įrengiant išvažiavimą prieš sankryžą reikia įvertinti besiformuojančių automobilių eilių ilgį.

2.                Įvažiuojant į D kategorijos gatvę iš aukštesnės kategorijos gatvės, įvažiavimą būtina suprojektuoti pėsčiųjų ir dviračių takų lygyje per bendrą takų plotį.

3.                Įvažiavimai/išvažiavimai kairiaisiais posūkiais be šviesoforinio reguliavimo gali būti įrengiami 6 lentelėje nurodytais atstumais, kai tenkinamos visos žemiau išvardintos sąlygos:

3.1.             gatvės eismo juostų skaičius abiem kryptimis neviršija 4 eismo juostų;

3.2.             leistinas greitis neviršija 50 km/h;

3.3. jei tai nėra avaringas ruožas.

4.                Jei įvažiavimams kairiaisiais posūkiais įrengti reikalingas šviesoforinis reguliavimas, minimaliems atstumams tarp įvažiavimų taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir atstumams tarp sankryžų;“

1.21.       pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:

30. Projektuojant susisiekimo infrastruktūrą reikia įvertinti transporto priemonių bei eismo dalyvių gabaritus reikalingus jų eismui užtikrinti (2, 3 paveikslai, 7, 8 lentelės.)

Gabaritai, all

2 paveikslas. Autobusų, krovininių ir lengvųjų automobilių eismui reikalingi gabaritai

 

Gabaritai

3 paveikslas. Dviračių ir pėsčiųjų eismui reikalingi gabaritai (S, parenkamas iš 7 lentelės)

 

7 lentelė. Apsaugos zona dviračių eismui ir pėsčiųjų eismui

Eil. Nr.

 

Apsaugos zonos plotis (S)

1.

Bortas

0,50 m

2.

Lygiagretus automobilių statymas

0,75 m

3.

Statmenas arba įstrižas automobilių statymas

0,50 (0,25*) m

4.

Pėsčiųjų eismo zonos

0,50 (0,25*) m

5.

Pastatai, tvoros, medžiai, kelio ženklai ir kita infrastruktūra

0,50 (0,25*) m

6.

Vertikali apsaugos zona

0,25 m

*taikoma senamiesčiuose, tankiai užstatytose teritorijose.“

1.22.       pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:

33. Gatvių techniniai parametrai nustatomi vadovaujantis 10 lentele.

 

10 lentelė. Pagrindiniai gatvių techniniai parametrai

Eil. Nr.

Gatvės kategorija

 

Minimalus atstumas tarp gatvės RL1)

Projektinis

greitis,

km/h

Eismo skaičius

juostų sk.

Eismo juostų plotis (m)

Maksimalus išilginis nuolydis, %

Minimali horizontali kreivė, m

Min

Max

1.

A

70

80

4

6 2)

3,75

4

400

2.

B

30

60

2

6 2)

3,25

6

200

3.

C

20

50

2

4

3,00

7

120

4.

D

12

30

2

2

2,75

10

30

5.

DS

5

20

1

2

2,505)

12

10

6.

DS*

4,5

20

1

1

3,50

12

10

7.

E

7

30

23)+24)

23)+44)

0,753)/1,254)

4

10

8.

F

5

20

13)+14)

13)+14)

0,753)/1,254)

5

10

1) 1. Gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius. 10 lentelėje nurodytas gatvės juostos plotis gali būti sumažintas dviem atvejais:

1.1. kai netiesiami takai, tinklai ir nereikalinga taršos slopinimo įranga (tarša neviršija leistinų normų) ;

1.2. kai naudojami racionalesni inžinerinių tinklų įrengimo būdai, efektyvesnė taršos slopinimo įranga ir būdai.

2) Prireikus juostų skaičius gali būti padidintas.

3) Reikalavimai taikomi pėsčiųjų eismui.

4) Reikalavimai taikomi dviračių eismui.

DS Taikoma susiformavusiose gyvenamosiose teritorijose, užstatytose vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais, senamiesčiuose. Senamiesčiuose teikti prioritetą pėstiesiems, paliekant minimalius pločius motorizuotam eismui.

5) Eismo juostos plotis gali būti didinamas esant poreikiui.

DS* Taikoma susiformavusiose mėgėjų sodo teritorijose.“;

1.23.       papildau 331 punktu:

331. Vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose, eismo juostos plotis – 3,50 m (3,00 m siaurose vietose).“;

1.24.       papildau 332 punktu:

332. Takai ar šaligatviai šalia gatvės važiuojamosios dalies projektuojami pagal gatvės išilginį nuolydį, tačiau ne didesnį nei 5 %.“;

1.25.       papildau 333 punktu:

333. Projektinis greitis, nurodytas 10 lentelėje, gali būti mažinamas, jeigu gatvės projektuojamos tankiai (kai gyventojų tankis teritorijoje viršija 90 gyv./ha) užstatytose teritorijose, sudėtingose gamtinėse sąlygose (kalnuotoje ar kalvotoje, vandens telkinių perskirtose ir panašiose teritorijose) ir nėra realių galimybių jį pasiekti.“;

1.26.       papildau 334 punktu:

334. Esant sudėtingam reljefui, maksimalūs išilginiai gatvių nuolydžiai atskirose atkarpose gali būti didesni 2 % negu nurodyta 10 lentelėje (kai bendrosios eismo sąlygos yra pakankamos saugiam eismui).“;

1.27.       pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:

35. pėsčiųjų ir atskirų transporto rūšių eismo sąlygos motorizuoto eismo gatvėse nustatomos pagal 11 lentelę.

 

11 lentelė. Gatvių erdvės panaudojimo reikalavimai

Eil. Nr.

Gatvių kategorijos

Pėsčiųjų eismas

Dviračių eismas

Viešojo transporto eismas

Sunkvežimių eismas

Automobilių statymas

1.

A

T

T

E

S

N

2.

B

Š

T

B*

S

A; J

3.

C

Š

T; J

B*

Sa

A; J

4.

D

Š

T; J; S

B*, B

Sa

A; J; V

5.

DS

Š; B

S

N

Sa

A*, J*, V

Pėsčiųjų eismas: T – projektuodamas atskiras pėsčiųjų takas; Š – projektuojamas šaligatvis (takas); B – pėsčiųjų eismas organizuojamas kartu su transporto priemonių eismu (mišraus eismo režimas).

Dviračių eismas: T – projektuojamas bendras pėsčiųjų – dviračių takas arba atskiras dviračių takas; J – projektuojama važiuojamojoje gatvės dalyje pažymėta dviračių eismo juosta; S – dviračių eismas organizuojamas bendrame sraute.

Viešojo transporto eismas: E – tik ekspreso maršrutų linijos; B* - galimas eismas bendrame sraute su stotelėmis įvažose arba viešojo transporto juostose; B – galimas eismas bendrame sraute arba viešojo transporto juostose; N – eismas negalimas;

Sunkvežimių eismas: S – galimas bet kurių krovininio transporto priemonių, ratinių savaeigių mechanizmų eismas; Sa – galimas lengvųjų (iki 5 t bendrosios masės) krovininių automobilių ir aptarnaujančiojo transporto eismas (išskyrus pramonės, logistikos ir sandėliavimo teritorijas);

Automobilių statymas: N – Negalimas; A – izoliuotose aikštelėse; J – šalia važiuojamosios dalies specialiai įrengtose juostose; V – gatvės važiuojamojoje dalyje;

* įrenginėjama, kai gatvė turi vieną juostą.“;

Pastaba. Dviračių eismo juostos nerengiamos kartu su automobilių statymo juostomis.

1.28.       pakeičiu 37 punktą ir jį išdėstau taip:

37. Bendru atveju gatvės skersinio profilio elementai yra (8 paveikslas.):

37.1. važiuojamosios dalies eismo juostos (a). Plotis parenkamas pagal 10 lentelę.

37.2. apsauginė juosta (b1), įrengiama aukštos kategorijos gatvėse (12 lentelė). Kitur įrengiama kartu su automobilių stovėjimo juosta (f). Plotis – 0,50 m;

37.3. apsauginė juosta (b2), įrengiama kartu su centrine skiriamąja juosta. Plotis – 0,50 m;

37.4. papildoma avarinė juosta A kategorijos gatvėse (c). Plotis – 3,00 m;

37.5. centrinė skiriamoji juosta (d). Plotis parenkamas pagal 42 punkto reikalavimus;

37.6. gatvių eksploatavimo juosta (e), skirta gatvės bortams įrengti, gatvių valymui ir priežiūrai. Plotis – 0,65 m;

37.7. automobilių stovėjimo juosta (f). Plotis parenkamas pagal 31 lentelės reikalavimus. Kartu su ja turi būti įrengiama apsauginė juosta b1;

37.8. dviračių eismo juosta (g). Plotis – 1,50 (1,20) m;

37.9. šoninė skiriamoji juosta (h). Plotis parenkamas pagal 43, 44 punkto reikalavimus;

37.10. šaligatviai, pėsčiųjų takai (i). Plotis parenkamas pagal XIV skyriaus reikalavimus;

37.11. dviračių takai (j). Plotis parenkamas pagal XV skyriaus reikalavimus;

37.12. važiuojamoji dalis nuo kitų gatvės elementų atskiriama bordiūru, kurio aukštis A, B, C kategorijos gatvėse 15 cm.

skersinio profilio elementai

8 paveikslas. Skersinio profilio elementai

 

12 lentelė. Gatvės skersinio profilio elementų įrengimas

Eil. Nr.

Kategorija

Skersinio profilio elementai

b1

b2

c

d

e

f

g

h

i

j

1.

A

+

+

-

+

+

-

-

-

-

-

2.

B

+/-

+/-

-

+/-

+

+/-

-

+

+

+/-

3.

C

+/-

+/-

-

+/-

+

+/-

+/-

+

+

+/-

4.

D

+/-

-

-

-

+

+/-

+/-

+/-

+

+/-

5.

DS

-

-

-

-

+/-

-

-

+/-

+/-

-

+ įrengiama; +/- gali būti įrengiama arba neįrengiama priklausomai nuo poreikio; - neįrengiama.“;

1.29.       pakeičiu 40 punktą ir jį išdėstau taip:

40. Miestuose viražai projektuojami tik A kategorijos gatvėse, kuriuose projektinis greitis ne mažesnis kaip 80 km/h. Projektuojant viražus reikia vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ [5.8].“;

1.30.       pakeičiu 52 punktą ir jį išdėstau taip:

52. Gatvių važiuojamosios dalies minimalūs vertikalių kreivių spinduliai nustatomi priklausomai nuo projektinio greičio, pagal 13 lentelę:

 

13 lentelė. Minimalūs vertikalių kreivių spinduliai

Eil. Nr.

Projektinis greitis, km/h

Įgaubtos kreivės R, m

Išgaubtos kreivės R, m

1.

20

100

300

2.

30

200

600

3.

50

500

1500

4.

70

1000

3000

5.

90

2000

5000“

1.31.       pakeičiu 54 punktą ir jį išdėstau taip:

54. Gatvės projektuojamos su pereinamomis kreivėmis esant 80 km/h ir didesniam projektiniam greičiui A kategorijos gatvėse.“;

1.32.       pakeičiu 56 punktą ir jį išdėstau taip:

56. Projektuojant gatves reikia vengti trumpų atkarpų tarp tos pačios ar priešingos krypties kreivių. Minimalūs tangenčių ilgiai turi būti nemažesni nei nurodyti 14 lentelėje.

 

14 lentelė. Minimalūs tangenčių ilgiai tarp tos pačios ir priešingos krypties horizontalių kreivių

Eil. Nr.

Projektinis greitis, km/h

Minimalus tangentės ilgis, m

Tos pačios krypties kreivės

Priešingos krypties kreivės

1.

20

-

-

2.

30

-

-

3.

50

75

50

4.

70

105

70

5.

90

*

*

* Skaičiuojama pagal viražų įrengimo reikalavimus.“;

1.33.       pripažįstu netekusiu galios 58.3 papunktį.

1.34.       pakeičiu 60 punktą ir jį išdėstau taip:

60. Gatvės važiuojamojoje dalyje įrengiami tik lietaus nuotekų ir drenažo tinklai. Kiti tinklai gatvės važiuojamojoje dalyje gali būti įrengiami tik D ir DS kategorijų gatvėse;“;

1.35.       pakeičiu 62 punktą ir jį išdėstau taip:

62. Gatvių dangos projektuojamos vadovaujantis Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėmis KPT SDK 19 [5.20].“;

1.36.       pakeičiu 64 punktą ir jį išdėstau taip:

64. Gatvių dangos konstrukcijos skirstomos pagal Automobilių kelių standartizuotų kelių dangų konstrukcijų projektavimo taisykles KPD SDK 19 [5.20].“;

1.37.       pakeičiu 65 punktą ir jį išdėstau taip:

65. Gatvių dangų konstrukcijos miestuose skaičiuojamos taikant specialius skaičiavimo metodus, numatytus Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles KPD SDK 19 [5.20], arba parenkamos standartinės – pagal gatvių kategoriją (15 lentelė).

 

15 lentelė. Gatvių dangų konstrukcijų klasės

Eismo grupės

Gatvės ir susisiekimo linijų kategorijos

Dangos konstrukcijos klasė

Motorizuoto eismo

 

Greito eismo gatvės (A)

DK 100, DK 32, DK10

Pagrindinės gatvės (B)

DK 10, DK 3, DK 2

Aptarnaujančios gatvės (C)

DK3; DK 2; DK 1

Pagalbinės gatvės (D)

DK 0,3; DK 0,1

Nemotorizuoto eismo

Pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės, takai (E)

1)

Pagalbiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai,(F)

1)

1) tipinė pėsčiųjų ir dviračių takų dangos konstrukcija pagal Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19 13 lentelę.“;

1.38.       pakeičiu 67 punktą ir jį išdėstau taip:

67. Dangų konstrukcijos, skirtos viešojo transporto eismui, parenkamos vadovaujantis 17 lentele.

17 lentelė. Minimalūs reikalavimai dangų konstrukcijoms, skirtoms viešojo transporto eismui ir stovėjimui

Eil. Nr.

Važiuojamosios dalies juostos, skirtos maršrutiniam transportui, dangos

Projektinė apkrova A, skirta

Dangos konstrukcijų klasės

1.

Važiuojamosios dalies juostos, kuriomis kartu su automobiliu eismu, vyksta ir reguliarusis viešojo transporto eismas

Viešojo transporto eismui

KD 31)

2.

Viešojo transporto juostos

Viešojo transporto eismui

KD 102)

3.

Viešojo transporto stotelės įvažoje

Viešojo transporto sustojimui

KD 102)3)4)

4.

Viešojo transporto stotelės eismo juostoje

Viešojo transporto sustojimui

KD 32)4)

5.

Viešojo transporto galiniai punktai

Viešojo transporto eismui

Viešojo transporto stovėjimui

KD 32)

KD 3

6.

Autobusų stotys

Viešojo transporto eismui

Viešojo transporto stovėjimui

KD 102)

KD 3

1) reikia patikrinti, ar šioms dangoms taikytinos ypatingosios apkrovos;

2) kai eismo intensyvumas didesnis kaip 150 viešojo transporto priemonių per parą, reikia parinkti aukštesnę dangų konstrukcijų klasę;

3) kai eismo intensyvumas mažesnis kaip 15 viešojo transporto priemonių per parą, reikia parinkti žemesnę dangos konstrukcijos klasę

4) gali būti tikslinga parinkti dangos konstrukcijos klasę, tokią pat kaip gretimo važiuojamosios dalies juostos.“;

1.39.       pakeičiu 68 punktą ir jį išdėstau taip:

68. Gatvės dangos konstrukcijų klasės prie transporto aptarnavimui ir eismui skirtų statinių, išskyrus stovėjimo aikšteles, turi būti parenkamos pagal 18 lentelę, jei jos neparinktos pagal 17 lentelę.

 

18 lentelė. Gatvių dangos konstrukcijų klasės prie transporto aptarnavimui ir eismui skirtų statinių ir joms priskiriamos dangų konstrukcijų klasės

Eil. Nr. 

Eismo rūšis

Dangų konstrukcijų klasės

1.

Sunkiojo transporto eismas

DK 10, DK 3

2.

Lengvųjų automobilių eismas ir pasitaikantis sunkiojo transporto eismas

DK 2, DK 1, DK 0,3

3.

Lengvųjų automobilių eismas (galimas priežiūros transporto eismas)

DK 0,3, DK 0,1

1.40.       pakeičiu 69 punktą ir jį išdėstau taip:

69. 69. Minimalūs reikalavimai automobilių stovėjimo aikštelių dangų konstrukcijos klasei nurodyti 19 lentelėje.

 

19 lentelė. Minimalūs reikalavimai automobilių stovėjimo aikštelių dangų konstrukcijos klasei

 

Eil. Nr. 

Transporto rūšis

Dangų konstrukcijų klasės

1.

Sunkusis transportas

DK 10, DK 3

2.

Lengvieji automobiliai ir sunkusis transportas

DK 2, DK 1

3.

Lengvieji automobiliai (galimas priežiūros transporto eismas)

DK 0,3, DK 0,1

1.41.       pakeičiu 77 punktą ir jį išdėstau taip:

77. Gatvių ašys sankryžose turi kirstis kiek galima statesniais kampais. Projektuojant naujas sankryžas, gatvių ašys turi kirstis ne mažesniu kaip 700 kampu. Skirtingų kategorijų gatvių sankryžų parametrai nustatomi pagal aukštesnės kategorijos gatvės reikalavimus.“;

1.42.       pakeičiu 79 punktą ir jį išdėstau taip:

79. Sankryžose turi būti užtikrintas matomumo laukas, kuriame neturi būti jokių pastovių kliūčių (didesnių kaip 0,80 m), trukdančių matomumą (statinių, medžių, krūmų ir kitų objektų), ir stovinčių automobilių. Artinantis prie sankryžos, mažiausia matomumo atkarpa (L) turi būti tokia, kaip nurodyta 21 lentelėje. Matomumo skaičiavimo schemoje turi būti:

79.1. lengvojo automobilio vairuotojo akių aukštis virš važiuojamosios dalies – 1,0 m;

79.2. krovininio automobilio vairuotojo akių aukštis virš važiuojamosios dalies – 2,0 m;

79.3. kliūties aukštis virš važiuojamosios dalies – 0,15 m;

79.4. priešpriešinės transporto priemonės aukštis virš važiuojamosios dalies – 1,0 m.

 

 

10 paveikslas. Matomumo lauko skaičiavimo schema

 

21 lentelė. Mažiausia matomumo atkarpa, artinantis prie sankryžos (L, m)

Eil. Nr.

Leistinas greitis, km/h

20

30

50

70

90

1.

Mažiausia matomumo atkarpa, artėjant prie sankryžos, L, m

10

30

70

110

150“

1.43.       pakeičiu 82 punktą ir jį išdėstau taip:

82. Sankryžose dešiniesiems posūkiams atlikti važiuojamųjų dalių sankirtų kampai turi būti užapvalinti vienu iš apačioje nurodytų būdų:

82.1. viena apskritimine kreive, kurios spindulys turi parenkamas vadovaujantis 22 lentele.

82.2. keliomis skirtingų spindulių kreivėmis, kurių spinduliai parenkami pagal automobilių posūkių trajektorijas, siekiant sumažinti važiuojamosios dalies plotį.

 

22 lentelė. Dešiniųjų posūkių spinduliai

Eil. Nr.

Gatvės kategorija

DS

D

C

B

A

1.

Dešiniojo posūkio spindulys, m

4-6

6-8

8-10

10-12

12-15

Pastaba. Parenkant dešiniųjų posūkių spindulius, turi būti atsižvelgta į transporto srauto struktūrą.“;

1.44.       pakeičiu 85 punktą ir jį išdėstau taip:

85. Papildomos eismo juostos atlanka parenkama priklausomai nuo projektinio greičio pagal 23 lentelės reikalavimus.

 

23 lentelė  Papildomos eismo juostos atlanka

Eil. Nr.

Projektinis greitis, km/h

30

50

70

90

1.

Papildomos eismo juostos atlanka

1:5

1:10

1:15

1:20

1.45.       pakeičiu 86.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

86.1. Susikertančios gatvės yra lygiareikšmės ir jų kategorijos ne aukštesnės kaip D;“;

1.46.       pakeičiu 91.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

91.2. gatvėse nėra intensyvaus viešojo transporto eismo (>12 tr. pr./val.) ir perspektyvoje nenumatoma įrengti viešojo transporto eismo prioriteto.

Ziedines sankryzos

11 paveikslas. Žiedinių sankryžų tipai: A – mini; B – mažoji vienos eismo juostos; C – mažoji dviejų eismo juostų; D – turbožiedinė“;

1.47.       pakeičiu 105 punktą ir jį išdėstau taip:

105. Skirtingų lygių sankryžos jungiamųjų kelių projektinių elementų ribiniai dydžiai nustatomi pagal 28 lentelės reikalavimus.

 

28 lentelė. Projektinių elementų ribiniai dydžiai sankryžose

Eil. Nr.

Sankryžos jungiamųjų kelių projektiniai elementai

Ribiniai dydžiai, kai vp, km/h

30

50

70

80

1.

Minimalus horizontaliosios kreivės spindulys R, m

esant 4 % viražui

25

100

200

300

2.

Maksimalus išilginis nuolydis

 

įkalnėje +i, %

10,0

7,0

6,0

6,0

nuokalnėje –i, %

10,0

8,0

7,0

7,0

3.

Minimalios vertikaliosios kreivės spindulys

išgaubtos Rišg., m

300

1000

2000

3000

įgaubtos Rįg, m

200

500

1000

1500

4.

Minimalus skersinis dangos nuolydis isk, %

2,0

5.

Maksimalus skersinis dangos nuolydis isk, %

4,0; 6,01)

6.

Minimalus sustojimo matomumas Ss, m

25

40

85

115

1) taikomi esant sudėtingoms eismo ir gamtinėms sąlygoms“;

1.48.       pakeičiu 107 punktą ir jį išdėstau taip:

107. Statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos (rekonstruojant, remontuojant statinius 30 lentelėje nurodytam padidėjusiam plotui, naujiems kambariams (numeriams), butams, kabinetams, gyventojų, įrenginių, remonto vietų, mokinių, studentų, vaikų skaičiui) šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 112 punkte nurodytus atvejus. Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis 30 lentele.

 

30 lentelė Automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius

Eil. Nr.

Pastatų

Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius

1.

Gyvenamosios paskirties pastatai

 

1.1.

gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai

Pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 m2 – 1 vieta;

pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 m2, bet neviršija 140 m2 – 2 vietos;

Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 140 m2 – 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 m2 didesniam kaip 140 m2 esančiam naudingajam plotui

1.2.

gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai

Pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 m2 – 2 vietos;

pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 140 m2 – 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 m2 didesniam kaip 140 m2 esančiam naudingajam plotui

1.3.

gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) pastatai

1 vieta vienam butui

1.4.

gyvenamosios paskirties (įvairioms socialinėms grupėms) pastatai

0,8 vietos vienam butui ar kambariui atsižvelgiant į apgyvendinimo tipą

2.

Viešbučių paskirties pastatai

 

2.1.

viešbučiai

1 vieta 2 kambariams (numeriams)

2.2.

moteliai

1 vieta kambariui (numeriui)

2.3.

svečių namai

1 vieta 2 kambariams. (numeriams)

3.

Poilsio paskirties pastatai

 

3.1.

poilsio namai

1 vieta kiekvienam kambariui (numeriui)

3.2.

jaunimo nakvynės namai

1 vieta 6 kambariams (numeriui)

4.

Administracinės paskirties pastatai

1 vieta 25 m2 pagrindinio ploto

5.

Prekybos paskirties pastatai

 

5.1.

maisto produktų parduotuvės

1 vieta 20 m2 prekybos salės ploto

5.2.

prekybos centrai

1 vieta 30 m2 prekybos salės ploto

5.3.

ne maisto produktų parduotuvės

1 vieta 30 m2 prekybos salės ploto

6.

Paslaugų paskirties statiniai

 

6.1.

automobilių plovyklos

1 vieta 1 plovimo įrenginiui

6.2.

automobilių remonto įmonės

1 vieta 1 remonto vietai

7.

Maitinimo paskirties pastatai

1 vieta 15 m2 salės ploto

8.

Kultūros paskirties pastatai

 

8.1.

teatrai, konferencijų, koncertų salės, kino teatrai

1 vieta 10 m2 salės ploto

8.2

muziejai, meno galerijos, parodų rūmai

1 vieta 40 m2 salės ploto

8.3.

bibliotekos

1 vieta 40 m2 salės ploto

9.

Mokslo paskirties pastatai

 

9.1

aukštosios mokyklos

1 vieta 10 studentų

9.2

profesinės mokyklos

1 vieta 30 mokinių

9.3

bendrojo lavinimo mokyklos

1 vieta 30 mokinių

9.4

vaikų darželiai, lopšeliai

1 vieta 40 vaikų

10.

Gydymo paskirties pastatai

 

10.1.

ligoninės, klinikos

1 vieta 30 m2 pagrindinio ploto

10.2.

poliklinikos

3 vietos konsultaciniam kabinetui

10.3.

sanatorijos

1 vieta 30 m2 pagrindinio ploto

10.4

veterinarijos gydyklos

2 vietos konsultaciniam kabinetui

11.

Sporto paskirties statiniai

 

11.1.

stadionai, arenos, aikštelės

1 vieta 10 m2 tribūnų ploto

11.2.

sporto klubai, baseinai

1 vieta 30 m2 pagrindinio ploto

12.

Religinės, paskirties pastatai

1 vieta 15 m2 salės ploto

13.

Kapinės

1 vieta 200 kapaviečių, bet ne mažiau kaip 10 vietų

14.

Gamybos ir pramonės paskirties pastatai

1 vieta 100 m2 darbo patalpų ploto

15.

Sandėliavimo paskirties pastatai

1 vieta 200 m2 sandėlių ploto

Pastaba. Nustatant automobilių vietų skaičių šio punkto 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytais atvejais garažo patalpų plotas neįskaičiuojamas į naudingąjį plotą.  

1.49.       papildau 1071 punktu ir jį išdėstau taip:

1071. Naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų bei rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) ar remontuojamų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, jeigu pastate yra daugiau kaip dešimt automobilių stovėjimo vietų, turi būti įrengta bent viena elektromobilių įkrovimo prieiga ir kabelių kanalų infrastruktūra, elektros kabelių kanalai, kas penktoje automobilių stovėjimo vietoje, kad būtų galima vėliau įrengti elektromobilių įkrovimo prieigas, jei:

1071.1. automobilių stovėjimo aikštelė yra pastate, o rekonstruojant, atnaujinant (modernizuojant) ar remontuojant gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus statybos darbai apima automobilių stovėjimo aikštelę ar pastato elektros infrastruktūrą;

1071.2. automobilių stovėjimo aikštelė fiziškai yra šalia pastato, o rekonstruojant, atnaujinant (modernizuojant) ar remontuojant gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus statybos darbai apima automobilių stovėjimo aikštelę ar automobilių stovėjimo aikštelės elektros infrastruktūrą.“;

1.50.       pakeičiu 113 punktą ir jį išdėstau taip:

113. Lengvųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos vadovaujantis 31 lentele.

 

31 lentelė. Automobilių stovėjimo vietų įrengimas

Eil. Nr.

Automobilių stovėjimo vietų išdėstymo schema

Automobilių pastatymo būdas

1.

Parkavimas_1_new

Automobiliai statomi lygiagrečiai pravažiavimo atžvilgiu, tik iš vienos pusės

2.

Parkavimas_2_new

Tas pats iš abiejų pusių

3.

Parkavimas_3_new

Automobiliai pravažiavimo atžvilgiu statomi tik iš vienos pusės kampu 450, 600, esant vienpusiam eismui

 

4.

Parkavimas_4

Tas pats iš abiejų pusių. Vienpusis eismas.

 

5.

Parkavimas_5_new

Automobiliai statomi iš vienos pusės statmenai pravažiavimo ašies.

 

 

6.

Parkavimas_6_new

Automobiliai statomi iš dviejų pusių statmenai pravažiavimo ašies.

 

 

Pastaba. Statmenai (ar kampu) statomiems automobiliams išilginės kraštinės pusėje, pirmai ir paskutinei vietai numatyti minimalią 0,6 metrų apsauginę zoną išlipimui. Šoninėje apsaugos zonoje negali būti tvirtų (standžių) kliūčių (pastatai, aptvarai, sienos, medžiai, kelio ženklai, šviestuvų atramos.)“;

1.51.       pakeičiu 115 punktą ir jį išdėstau taip:

115. Stovėjimo vietos nuolydis aikštelėje išilginės automobilio ašies kryptimi turi būti ne didesnis kaip 2 %. Stovėjimo vietos nuolydis skersai turi būti ne didesnis kaip 4 %. Žmonių su negalia automobilių stovėjimo ir išlipimo aikštelių vietų nuolydis neturi būti didesnis kaip 2 % bet kuria kryptimi.“;

1.52.       pakeičiu 124 punktą ir jį išdėstau taip:

124. Atstumai nuo požeminių, pusiau požeminių ir antžeminių uždaro tipo garažų sienų nereglamentuojami, tačiau turi būti išlaikyti atstumai nuo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki greta esančių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne mažiau kaip 15 m.“;

1.53.       pakeičiu 125 punktą ir jį išdėstau taip:

125. Atstumai, nurodyti 124 punkte, taikomi statant garažus iki 300 vietų. Statant 300 vietų ir didesnius požeminius, pusiau požeminius (be langų) ir antžeminius uždaro tipo garažus, atstumai iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų nustatomi remiantis triukšmo, oro taršos skaičiavimais ir Lietuvos higienos normomis.“;

1.54.       pakeičiu 129 punktą ir jį išdėstau taip:

129. Pėsčiųjų ir žmonių su negalia eismui skiriamos nemotorizuoto eismo E ir F kategorijos gatvės,  šaligatviai, pėsčiųjų takai, pėsčiųjų ir dviračių takai, pėsčiųjų zonos (toliau – pėsčiųjų eismo statiniai). Pagrindiniai parametrai, kuriais vadovaujantis projektuojami pėsčiųjų eismo statiniai, pateikti 33 lentelėje.

 

33 lentelė. Pagrindiniai pėsčiųjų eismo statinių parametrai

Eil. Nr.

Rodiklis

Reikšmė

1.

Minimalus pėsčiųjų tako (šaligatvio) dangos plotis, m

1,50

2.

Vienos eismo juostos plotis, m

0,75

3.

Aukščio gabaritas, m

2,25

4.

Minimalus gatvės įrenginių juostos plotis, m

0,50

5.

Minimalus šoninės skiriamosios juostos plotis urbanizuotoje vietovėje atsižvelgiant į įrenginius joje, m:

1. Apšvietimo stulpai, kelio ženklų atramos, tvorelės, veja

2. Apželdinimas medžiais ir krūmais

 

 

1,00

2,30

6.

Minimalus šoninės skiriamosios juostos plotis neurbanizuotoje vietovėje, m

1,75

7.

Didžiausias išilginis nuolydis

5 %

8.

Skersinis dangos nuolydis, %

1,5 – 2

9.

Skaičiuojamasis pėsčiojo greitis, m/s

1,2“

1.55.       pakeičiu 132 punktą ir jį išdėstau taip:

132. Teritorijose kuriuose yra abipusis užstatymas, šaligatviai (pėsčiųjų takai) turi būti įrengiami abiejose gatvės pusėse, vienpusio užstatymo vietose šaligatvis projektuojamas užstatytoje gatvės pusėje.“;

1.56.       pakeičiu 136 punktą ir jį išdėstau taip:

136. Pėsčiųjų takų, kurie nepriskirti E ir F kategorijoms, išilginis nuolydis neturi viršyti  5 %. Esant didesniam nei reikalaujama išilginiam nuolydžiui, turi būti įrengiami laiptai su šalia einančia panduso juosta ir turėklais.“;

1.57.       pakeičiu 141 punktą ir jį išdėstau taip:

141. Dangos konstrukcijų sluoksniai parenkami vadovaujantis KPT SDK 19 [5.20] reikalavimais.“; 

1.58.       papildau 1411 punktu:

1411. Takui kertant įvažas į žemės sklypus, jo parametrai turi būti išlaikomi.“;

1.59.       pakeičiu 142 punktą ir jį išdėstau taip:

142. Pėsčiųjų perėjos per kelius ir gatves projektuojamos vadovaujantis „Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklėmis PPOT 16“ [5.31].“;

1.60.       pakeičiu 162 punktą ir jį išdėstau taip:

162. Dviračių tako danga turi būti lygi, užtikrinti sklandų važiavimą ir projektinį greitį. Dviračių takams įrengti naudojamos asfalto, betono dangos ir kitos alternatyvios dangos užtikrinančios važiavimo kokybę. Trinkelių danga gali būti naudojama tik senamiesčiuose, teritorijose, kurioms taikomi specialūs estetiniai reikalavimai. Siekiant išskirti dviračių taką iš aplinkos, rekomenduojama naudoti raudonų plytų spalvą.“;

1.61.       pakeičiu 163 punktą ir jį išdėstau taip:

163. Dviračių takų dangos rengiamas vadovaujantis KPT SDK 19 [5.20]. Dviračių eismo juostų, įrengiamų važiuojamojoje dalyje, dangoms keliami tokie patys reikalavimai kaip gatvėms ir keliams.“;

1.62.       pakeičiu 167 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

167. Dviračių takai gali būti įrengiami dvipusio arba vienpusio eismo. Vienpusio eismo dviračių takai rengiami abiejuose gatvės pusėse, o jų eismas numatomas ta pačia kryptimi kaip ir transporto priemonių eismas gretimoje eismo juostoje, išskyrus vienpusio eismo gatves. Dviračių tako plotis parenkamas vadovaujantis 40 lentele. Dviračių takas projektuojamas arčiau gatvės važiuojamosios dalies nei šaligatvis.“;

1.63.       papildau 171.1 punktu:

171.1 Kertant gatvę, kurioje įrengta skiriamoji juosta, taip pat įvažiavimuose į greta gatvių esamas teritorijas dviračių ir pėsčiųjų takai įrengiami be aukščių skirtumų.“;

1.64.       pakeičiu 172 punktą ir jį išdėstau taip:

172. Dviračių eismo juostos gali būti projektuojamas C, D kategorijų gatvėse, turinčiuose ne daugiau kaip 2 eismo juostas ir kuriose leistinas transporto priemonių greitis ≤ 50 km/h (vietinės reikšmės keliuose ≤ 60 km/h);“;

1.65.       pakeičiu 179 punktą ir jį išdėstau taip:

179. Dviračių statymo vietos įrengiamos vadovaujantis 44 lentelės reikalavimais (17 paveikslas).

 

44 lentelė. Dviračių stovėjimo vietų matmenys

Eil. Nr.

Pastatymo būdas

Atstumas tarp stovų (a), m

b, m

Stovėjimo vietų plotis, t (m)

Praėjimo plotis (z), m

1.

Statmenai

1,00 (0,85*)

1,00 (0,85*)

2,00

2,50

2.

450 kampu

1,00 (0,85*)

1,50 (1,40*)

1,50

2,00

*taikoma senamiesčiuose, tankiai užstatytose teritorijose.

 

 

Dviraciu_parkavimas

 

17 paveikslas. Dviračių stovėjimo vietų įrengimo būdai“;

 

1.66.       pakeičiu 182 punktą ir jį išdėstau taip:

182. Projektuojant gatvių želdinius būtina vadovautis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis [5.6], Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis [5.31], Sodmenų kokybės reikalavimais [5.32], Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [5.27], Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis [5.26]; Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles [5.25]; Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijomis [5.22].“;

1.67.       pakeičiu 201 punktą ir jį išdėstau taip:

201. Viešasis transportas miesto gatvėse organizuojamas vadovaujantis 11 lentele. C ir D kategorijų gatvėmis planuojami tik autobusų maršrutai, jeigu važiuojamosios dalies plotis ne mažesnis kaip 6,5 metrai (3,5 m esant vienpusiam eismui).“;

1.68.       pakeičiu 211 punktą ir jį išdėstau taip:

211. Stotelės perono ir važiuojamosios dalies aukščių skirtumas turi būti 300 mm. Keleivių paviljonas statomas ne arčiau kaip 1,5 m nuo perono krašto.“;

1.69.       pripažįstu netekusiu galios 220 punktą.

1.70.       pripažįstu netekusiu galios 221 punktą.

1.71.       pakeičiu 233 punktą ir jį išdėstau taip:

233. Apšvietimas gatvėse projektuojamas vadovaujantis „Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis“ [5.27], LST EN 13201-2:2016 „Kelių apšvietimas. 2 dalis. Eksploatacinių charakteristikų reikalavimai“ [5.28], LST EN 13201-3:2016 „Kelių apšvietimas. 3 dalis. Eksploatacinių charakteristikų skaičiavimai“ [5.29], LST EN 13201-4:2016 „Kelių apšvietimas. 4 dalis. Eksploatacinių charakteristikų matavimo metodai“ [5.30].“.

2.            N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1.49 papunktis įsigalioja 2020 m. kovo 10 dieną.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                       Kęstutis Mažeika