I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau–Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimą už socialines paslaugas, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.
2. Šis Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Kupiškio rajono savivaldybė (toliau–Savivaldybė) ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
3. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.
5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
6. Asmens (šeimos) ir Savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu ir kompensavimu už specialiąsias (dienos socialinės globos institucijoje, trumpalaikes, ilgalaikes) socialinės globos paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo), įgalioto asmens), socialines paslaugas teikiančios įstaigos ir Savivaldybės sutartimi. Sutartyje privalo būti nustatyti konkretūs Savivaldybės kompensavimo, asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška, mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos.
7. Asmens (šeimos) ir Savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu ir kompensavimu už specialiąsias socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo), įgalioto asmens) ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos sutartimi. Sutartyje privalo būti nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška, mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos, paslaugų sudėtis. Sutartyje, teikiant socialinės priežiūros (pagalbos į namus) paslaugas ir specialiąsias (dienos socialinės globos asmens namuose) paslaugas, privalo būti nustatyti asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai, išreikšti procentine išraiška ir mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos.
8. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, socialinių paslaugų įstaigų yra apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
9. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
10. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai.
11. Už kitas bendrąsias socialines paslaugas (asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimo, transporto organizavimo ir kt.) asmenys (šeimos) moka pagal Kupiškio rajono savivaldybės tarybos patvirtintą tų paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas tvarką.
12. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
13. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
14. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
15. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
16. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų.
17. Asmeniui (šeimai) socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai:
17.1. teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;
17.2. kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;
17.3. socialinę riziką patyrusios šeimoms, kurioms teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos.
18. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už VRP dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 VRP dydžio.
19. Už socialinės priežiūros (pagalbos į namus) paslaugas asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, už teikiamų paslaugų valandą moka:
19.1. jei pajamos nuo 2 iki 3 valstybės remiamų pajamų dydžio – 20 procentų Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
19.2. jei pajamos nuo 3 iki 4 valstybės remiamų pajamų dydžio – 40 procentų Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
19.3. jei pajamos nuo 4 iki 5 valstybės remiamų pajamų dydžio – 70 procentų Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
19.4. jei pajamos nuo 5 valstybės remiamų pajamų dydžio ir daugiau – 100 procentų Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio.
20. Jei asmuo (šeima) išvyksta iš namų (į svečius, į gydymo įstaigą ir kt.) ilgesniam nei 3 dienų laikotarpiui, už išvykimo laiką moka 20 procentų apskaičiuoto teikiamų paslaugų valandos mokesčio.
21. Už papildomas socialinės priežiūros (pagalbos į namus) paslaugas ne gyvybinių poreikių tenkinimui visi paslaugų gavėjai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, už teikiamų paslaugų valandą moka Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį.
22. Už kitas socialinės priežiūros paslaugas (apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, laikinas apnakvindinimas, intensyvi krizių įveikimo pagalba ir kt.) asmuo (šeima) moka pagal Kupiškio rajono savivaldybės tarybos patvirtintą mokėjimo už tas paslaugas tvarką.
IV SKYRIUS
PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
23. Pagalbos pinigai, esant lėšų, skiriami:
23.1. socialiniam globėjui, budinčiam globotojui už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą);
23.2. suaugusiam asmeniui su negalia ir (ar) senyvo amžiaus asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai.
24. Pagalbos pinigai asmeniui (šeimai) gali būti skiriami tik tada, kai dėl objektyvių priežasčių negalima suteikti socialinių paslaugų arba bendrąsias ar socialinės priežiūros socialines paslaugas veiksmingiau organizuoti pinigais.
25. Pagalbos pinigai neskiriami, jei asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar slaugos poreikis.
26. Prašymus dėl pagalbos pinigų skyrimo svarsto Globos ir rūpybos taryba. Pagalbos pinigų mokėjimas skiriamas ir nutraukiamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens sprendimu.
27. Pagalbos pinigai skiriami suaugusiam asmeniui su negalia ir (ar) senyvo amžiaus asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
28. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus tik asmens (šeimos) sutikimu.
29. Pagalbos pinigų dydis per mėnesį:
29.1. suaugusiam asmeniui su negalia ir/ar senyvo amžiaus asmeniui (šeimai) – 1,4 bazinės socialinės išmokos dydžio;
29.2. socialiniam globėjui, budinčiam globotojui – taip kaip nustatyta Globos centro veiklos organizavimo Kupiškio rajono savivaldybėje tvarkos apraše.
30. Pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja Savivaldybės administracijos seniūnijų, Kupiškio socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, kurie 2 kartus per metus įvertina pagalbos pinigų panaudojimo tikslingumą, surašo apsilankymo aktus ir jų kopijas pateikia Socialinės paramos skyriaus atsakingam specialistui.
31. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, Savivaldybės administracijos seniūnijų, Kupiškio socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai raštu informuoja Socialinės paramos skyrių dėl pagalbos pinigų mokėjimo nutraukimo. Nutraukus pagalbos pinigų mokėjimą, Globos ir rūpybos taryboje sprendžiamas klausimas dėl jų pakeitimo į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą, iš naujo įvertinus socialinių paslaugų poreikį.
V SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
32. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į gaunamas asmens (šeimos) pajamas ir paslaugos trukmę.
33. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis – 20 procentų asmens pajamų.
34. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis – 20 procentų asmens pajamų.
35. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurio pajamos vienam šeimos nariui viršija valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis – 50 procentų asmens pajamų.
36. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Jei asmuo (šeima) išvyksta iš namų (į svečius, į gydymo įstaigą ir kt.) ilgesniam nei 3 dienų laikotarpiui, už išvykimo laiką moka 10 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą institucijoje, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
37. Asmuo (šeima) už teikiamą dienos socialinę globą asmens namuose moka:
| Mokėjimo už teikiamą dienos socialinę globą dydis |
| Paslaugos trukmė valandomis Paslaugos per parą gavėjai |
Nuo 2 iki 4 valandų |
Nuo 4 iki 6 valandų |
Nuo 6 iki 8 valandų |
| Vienas gyvenantis asmuo |
10 procentų asmens pajamų |
15 procentų asmens pajamų |
20 procentų asmens pajamų |
| Asmuo, gyvenantis šeimoje, kurio pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų trigubo dydžio |
10 procentų asmens pajamų |
15 procentų asmens pajamų |
20 procentų asmens pajamų |
| Asmuo, gyvenantis šeimoje, kurio pajamos vienam šeimos nariui viršija valstybės remiamų pajamų trigubą dydį |
30 procentų asmens pajamų |
40 procentų asmens pajamų |
50 procentų asmens pajamų |
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
38. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
39. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
40. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
41. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
42. Mokestis už trumpalaikę socialinę globą skaičiuojamas atsižvelgiant į įstaigos steigėjo patvirtintą socialinės globos kainą.
43. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
VII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
44. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
45. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
46. Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
47. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
48. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
49. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už tris pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
50. Mokestis už ilgalaikę socialinę globą skaičiuojamas atsižvelgiant į įstaigos steigėjo patvirtintą socialinės globos kainą.
51. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos ilgalaikės socialinės globos trukmei.
VIII SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
52. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
53. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
54. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir turimą turtą.
55. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas.
56. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą pateikiama raštu – pildomas prašymas-paraiška suteikti socialines paslaugas, kuriame nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
57. Prašymo-paraiškos formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
58. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Savivaldybės administracijos seniūnijų, Kupiškio socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, kurie nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
59. Asmens (šeimos narių), kuriam skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis. Socialinių paslaugų gavimo metu pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
60. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
61. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
62. Asmens (šeimos narių), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
63. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
64. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – Socialinės paramos skyrius), seniūnijos ir Kupiškio socialinių paslaugų centras užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
65. Socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
66. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos privalo pranešti Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui ir socialinių paslaugų įstaigai apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
67. Socialinės paramos skyrius ir Kupiškio socialinių paslaugų centras, gavę informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtosios informacijos gavimo.
68. Gavus informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, finansinės jo galimybės iš naujo įvertinamos ne vėliau kaip per vienerius metus nuo minėtosios informacijos gavimo.
69. Socialinės paramos skyrius turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.
IX SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
70. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos šios asmens gaunamos pajamos:
70.1. su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas;
70.2. individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;
70.3. individualios veiklos pajamos;
70.4. autorinis atlyginimas;
70.5. išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro (įskaitomos tik esant žemės ūkio veiklos apskaitos dokumentams);
70.6. pensijos, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos;
70.7. šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą;
70.8. ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;
70.9. nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
70.12. vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;
70.13. išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
70.14. turto nuomos pajamos;
70.15. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą;
70.16. žalos atlyginimo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;
70.17. stipendija, išskyrus socialinę stipendiją;
70.18. transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);
70.19. išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
70.20. socialinės pašalpos, mokamos pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.
71. Nustatant šeimos finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimai, į šeimos pajamas įskaitomos 70.1–70.6 papunkčiuose nurodytos šeimos narių gaunamos pajamos.
72. Šio Aprašo 70.1–70.20 papunkčiuose nurodytos pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
73. Pajamas, numatytas šio Aprašo 70.1–70.6 ir 70.8–70.18 papunkčiuose, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje skirti socialines paslaugas, išskyrus atvejus, kai Savivaldybė turi duomenis arba juos gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei informacinių sistemų.
74. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Socialinės paramos skyrius ir Kupiškio socialinių paslaugų centras gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
75. Duomenis apie šio Aprašo 70.7, 70.19 ir 70.20 papunkčiuose nurodytas pajamas pateikia Socialinės paramos skyrius.
76. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos.
77. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 70.1–70.6 papunkčiuose.
78. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės šio asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos ir visų šeimos narių 3 mėnesių pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
79. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
80. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos, kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
81. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.
X SKYRIUS
ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
82. Asmens turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
83. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo turėtas turtas:
83.1. statiniai (įskaitant nebaigtus statyti statinius ir rekonstruojamus);
83.2. privalomos registruoti transporto priemonės;
83.3. privaloma registruoti žemės ūkio technika;
83.4. žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);
84. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą šio Aprašo 83 punkte nurodytą turtą.
85. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą kurį nors šio Aprašo 83 punkte nurodytą turtą, sumuojant visą šio Aprašo 83 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą.
86. Tais atvejais, kai asmeniui šio Aprašo 83 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
87. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
88. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) ir jų vertes Socialinės paramos skyrius gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo-gavimo sutartį.
89. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos, turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo, pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo dokumentų kopijos ir kita).
90. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, savivaldybė gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
91. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 580 eurų.
92. Turto normatyvas asmeniui – 12 kv. metrų būsto naudingojo ploto.
93. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.
94. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.
XI SKYRIUS
MOKESČIO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS SUMAŽINIMAS AR ATLEIDIMAS NUO MOKESČIO
95. Asmuo (šeima), pageidaujantis, kad mokestis už gaunamas socialines paslaugas būtų sumažintas ar nuo mokesčio už socialines paslaugas būtų atleidžiamas, pateikia laisvos formos prašymą Socialinės paramos skyriui.
96. Prašymai dėl mokesčio už socialines paslaugas sumažinimo ar atleidimo nuo mokesčio svarstomi Globos ir rūpybos taryboje. Globos ir rūpybos taryba, atsižvelgdama į asmens prašymą, socialinių paslaugų įstaigos, seniūnijų, kitų suinteresuotų įstaigų pateiktus dokumentus, rekomendacijas, įvertina asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir priima sprendimą sumažinti mokestį arba atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už konkrečią socialinę paslaugą.
