<Adresatas>

HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL PLINKŠIŲ DURPYNO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2015 m. vasario 23 d. Nr. D1-153

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktu:

1. T v i r t i n u Plinkšių durpyno gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. P a v e d u:

2.1. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų planavimą priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija;

2.3. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos iki 2015 m. kovo 31 d. užtikrinti saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių, nurodytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, registravimą Saugomų rūšių informacinėje sistemoje.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2015 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. D1-153

PLINKŠIŲ DURPYNO GAMTOTVARKOS PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Plinkšių durpyno gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas paukščių apsaugai svarbios teritorijos – Plinkšių miškas daliai, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – pagrindžiamoji informacija) ir taikoma kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

II SKYRIUS

TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, yra Telšių apskrities Mažeikių rajono savivaldybės pietinėje dalyje, Šerkšnėnų seniūnijoje. Bendras teritorijos plotas – 69,25 ha. Teritorija yra už 20 km į pietvakarius nuo Mažeikių miesto, už 7 km į pietryčius nuo Sedos miestelio. Už 0,5 km į pietus yra Plinkšių kraštovaizdžio draustinio šiaurinė riba, rytuose – už 250–300 m yra Plinkšių kaimas.

Teritorija užima dalį Plinkšių miško biosferos poligono, kuris įsteigtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio–Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdininkų girios, Šimonių girios, Taujėnų–Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“. Poligono įsteigimo tikslas – išsaugoti Plinkšių miškų ir jų apylinkių ekosistemą, siekiant išlaikyti vapsvaėdžio (Pernis apivorus) ir pilkosios meletos (Picus canus) populiacijas. Teritorija užima dalį paukščių apsaugai svarbios teritorijos – Plinkšių miškas, kuri įsteigta aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“, siekiant išsaugoti šias į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2010 L 20, p.7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L, p. 193) (toliau – Paukščių direktyva) I priedą įrašytas paukščių rūšis: vapsvaėdžius ir pilkąsias meletas.

Gamtotvarkos plano rengimo metu pakartotinai inventorizuotos saugomos gamtinės vertybės: saugomos gyvūnų ir augalų rūšys, kartografuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, nustatytas jų plotas ir įvertinta būklė. Šių tyrimų metu teritorijoje inventorizuoti 3 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L, p. 193) (toliau – Buveinių direktyva) I priedą:

91DO *Pelkiniai miškai (5,7 ha) užima apie 10 proc. teritorijos ploto (43 kv., 13 skl.). Būklė gera, tačiau stebimas silpnas neigiamas sausinimo poveikis. Užimamas plotas turi tendenciją didėti keičiantis buveinei 7120 Degradavusios aukštapelkės.

7120 Degradavusios aukštapelkės (60 ha). Šio tipo buveinės teritorijoje užima didžiausią ploto dalį – apie 72 proc. (38 kv. 36 skl., 43 kv. 3, 15 skl.). Būklė blogėja dėl sausinimo.

7150 Plikų durpių saidrynai (1,3 ha). Šio tipo buveinės teritorijoje užima apie 3 proc. teritorijos ploto. Aptinkami šiaurinėje dalyje (43 kv. 36 skl.). Būklė blogėja dėl sausinimo.

2012 metais Gamtotvarkos plano teritorijoje iš viso rastos 408 aukštesniųjų augalų rūšys. Iš jų 1 rūšis įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių sąrašas):

Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata). Saugomų rūšių sąrašo 2 (V) kategorijos rūšis. 2004 metais čia aptikta augant daugiau kaip 200 šios rūšies egzempliorių, 2012 m. – tik 6. Būklė vertinama kaip labai bloga dėl užpavėsinimo – nusausėjus buveinėms nustatytas didesnis buveinių apaugimas sumedėjusia augmenija.

Dar dvi į Saugomų rūšių sąrašą įrašytos augalų rūšys aptiktos per kelis metrus už Teritorijos ribų. Gamtotvarkos plane numatytos priemonės turės poveikį ir šioms rūšims todėl jos įtraukiamos į Plinkšių durpyno gamtinių vertybių sąrašą:

Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica). Saugomų rūšių sąrašo 5 (Rs) kategorijos augalas. Baltijinės gegūnės aptiktos iškart už Teritorijos pietinės ir pietvakarinės ribų. Tyrimų metu stebėtas reikšmingas žydinčių egzempliorių sumažėjimas – nuo 150 augalų 2004 metais iki 20 augalų 2012 metais. Būklė bloga dėl užpavėsinimo – nusausėjus buveinėms nustatytas didesnis buveinių apaugimas sumedėjusia augmenija.

Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata). Saugomų rūšių sąrašo 5 (Rs) kategorijos augalas. Aptiktas už pietvakarinės Teritorijos ribos. Negausi. Pastebėtas žydinčių egzempliorių sumažėjimas – nuo 20 augalų 2004 metais iki 7 augalų 2012 metais. Būklė blogėja dėl užpavėsinimo – nusausėjus buveinėms nustatytas didesnis buveinių apaugimas sumedėjusia augmenija.

Gamtotvarkos plano rengimo metu 2012 metais vykdytų tyrimų metu registruotos 23 saugomos gyvūnų rūšys, iš kurių 14 įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą, 12 paukščių rūšių, įrašytų į Paukščių direktyvos I priedą bei 7 rūšys, įrašytos į Buveinių direktyvos II ir (ar) IV priedus:

Vapsvaėdis. Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategorijos, Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Teritorijoje neperi, tačiau atskrenda maitintis. Teritorija yra gana svarbi vapsvaėdžių maitinimosi vieta – čia 2012 m. vapsvaėdžių veisimosi metu keliolika kartų stebėti tupintys pušelių viršūnėse bei ore sklandantys pavieniai paukščiai, rasta išdraskytų vapsvų lizdų.

Mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina) – Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategorijos, Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Teritorijoje neperi. Labai retai atskrenda maitintis.

Nendrinė lingė (Circus aeruginosus). Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Teritorijoje neperi, apsilanko ieškodama maisto.

Vištvanagis (Accipiter gentilis) – Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategorijos rūšis. Teritorijoje neperi, periodiškai atskrenda maitintis.

Sketsakalis (Falco subbuteo). Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategorijos rūšis. Teritorijoje neperi, atskrenda maitintis.

Tetervinas (Tetrao tetrix). Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategorijos rūšis. Teritorijoje įsikūrusių tetervinų populiacija anksčiau buvo gausiausia Mažeikių rajone, tačiau per paskutinį dešimtmetį labai sumažėjo: iš 2004–2006 m. čia buvusios apie 10 perinčių porų 2012 m. stebėti tik pavieniai paukščiai, tuoktaviečių nebeužregistruota. Šių paukščių populiacijos būklė teritorijoje vertinama kaip bloga dėl tuoktaviečių ir perėti tinkamų vietų užaugimo menkaverčiais medžiais ir krūmais.

Pilkoji gervė (Grus grus). Saugomų rūšių sąrašo 5 (Rs) kategorijos rūšis, Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Teritorijoje paskutinį perinčios stebėtos 2008 metais, pastaraisiais metais perint nebeaptikta, retkarčiais stebima migracijų metu. Būklė vertintina kaip patenkinama.

Juodasis gandras (Ciconia nigra). Saugomų rūšių sąrašo 2 (V) kategorijos rūšis, Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Teritorijoje neperi, periodiškai atskrenda maitintis.

Baltasis gandras (Ciconia ciconia). Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Teritorijoje neperi, atskrenda maitintis.

Jerubė (Bonasa bonasia). Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Teritorijoje peri 1−2 poros. Būklė gera.

Juodoji meleta (Dryocopus martius). Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Tikėtina, kad peri 1−2 poros. Perėti tinkamų vietų pakanka, būklė gera.

Pilkoji meleta (Picus canus). Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategorijos, Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Teritorijoje perinti nerasta, retkarčiais praskrenda.

Lygutė (Lulula arborea). Paukščių direktyvos I priedo rūšis. 2012 m. vykdant teritorijos tyrimus, nustatyta 1 perinti pora. Iki tol teritorijoje nebuvo stebėtos. Būklė gera.

Mažoji musinukė (Ficedula parva). Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Peri 1 rūšis. Būklė gera.

Rudasis nakviša (Nyctalus noctula). Saugomų rūšių sąrašo 5 (Rs) kategorijos, Buveinių direktyvos IV priedo rūšis. Teritorijoje veisimosi kolonijų neaptikta, atskrenda maitintis.

Šiaurinis šikšnys (Eptesicus nilsonii). Saugomų rūšių sąrašo 4 (I) kategorijos, Buveinių direktyvos IV priedo rūšis. Teritorijoje veisimosi kolonijų neaptikta, atskrenda maitintis.

Ūdra (Lutra lutra). Saugomų rūšių sąrašo 5 (Rs) kategorijos, Buveinių direktyvos II ir IV priedo rūšis. Teritorijoje nuolat negyvena, stebima migracijos metu.

Upinis bebras (Castor fiber). Buveinių direktyvos II priedas. Teritorijoje gyvena 1 pora. Būklė gera.

Šermuonėlis (Mustela erminea). Saugomų rūšių sąrašo 4 (I) kategorijos rūšis. Teritorijoje stebimi pavieniai individai. Būklė gera.

Mažoji kūdrinė varlė (Rana lessonae). Buveinių direktyvos IV priedo rūšis. Nerštavietėse aptikta keliasdešimt individų. Būklė gera.

Smailiasnukė varlė (Rana arvalis). Buveinių direktyvos IV priedo rūšis. Nerštavietėse aptikta keliasdešimt individų. Būklė gera.

Šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis). Saugomų rūšių sąrašo 4 (I) kategorijos. Buveinių direktyvos II ir IV priedo rūšis. Stebėtas vienas skraidantis individas. Buveinės tinkamos. Būklė neįvertinta.

Machaonas (Papilio machaon). Saugomų rūšių sąrašo 4 (I) kategorijos rūšis. Teritorijoje nesiveisia, stebėti tik pavieniai individai migracijos metu.

Teritorijoje aptinkamų tetervinų, juodųjų meletų ir jerubių svarba yra reikšminga vietiniu ir nacionaliniu lygmeniu. Kitų rūšių – nereikšminga. Pabrėžtina, kad durpyno teritorija yra labai svarbi maitinimosi vieta mažiesiems ereliams rėksniams, vapsvaėdžiams, juodiesiems gandrams, vištvanagiams, sketsakaliams ir pilkosioms meletoms. 2012 m. čia pirmąkart aptikta į Saugomų rūšių sąrašą ir Buveinių direktyvos priedus įrašyta šarvuotoji skėtė. Gamtotvarkos plano rengimo metu vertinti būklei duomenų nepakanka, tačiau tikėtina, kad atkūrus pažeistą hidrologinį režimą čia įsikurs šios rūšies gyvybinga populiacija.

Pagrindinės teritorijos gamtosauginės problemos kyla dėl antropogeninio poveikio pelkinėms buveinėms − pažeistas hidrologinis režimas, kurį sukėlė durpių gavybos tikslais įrengtas barelinių ir magistralinių kanalų tinklas. Šiuo metu durpių gavyba nevykdoma. Bareliniai sausinimo kanalai sunykę, dauguma jų užakę, pasidengę ištisine kiminų (Sphagnum sp.) danga; iš viso barelinio sausinimo kanalų tinklo šiuo metu atviro vandens yra tik apie 800 m kanalų ruože, pagrindinis sausinimas vyksta vandeniui nutekant magistraliniu, pelkę juosiančiu kanalu, kurio bendras ilgis yra 3,7 km. Nusausėjus pelkei, prasidėjo intensyvi mineralizacija, keičiasi augmenija, didėja užaugimas mišku. Dėl to blogėja Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių 7120 Degradavusios aukštapelkės ir 7150 Plikų durpių saidrynai būklė. Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės 91DO *Pelkinių miškų būklė dar kurį laiką gali išlikti stabili, tačiau sausėjant durpių sluoksniui sukcesijos metu buveinė gali transformuotis į mišriuosius miškus, prarasdama pelkiniams miškams būdingus požymius. Pažeistas hidrologinis režimas neigiamai veikia dėmėtųjų, raudonųjų ir baltijinių gegūnių populiacijas, nes jų kiekybiniai rodikliai per paskutinius 10 metų labai sumažėjo. Durpyno sausinimas − viena iš pagrindinių priežasčių, limituojančių saugomų vabzdžių ir gyvūnų įsikūrimą šiuose plotuose, tetervinų tuoktaviečių ir perimviečių išlikimą.

Siekiant atkurti ir išsaugoti saugomas Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, augalų ir gyvūnų rūšis, negalima vykdyti durpių gavybos veiklos teritorijoje, reikia taikyti gamtotvarkos priemones − atkurti ir išsaugoti atviras buvusio Plinkšių durpyno buveines. Dėl pelkės nusausėjimo padidėjęs vietos gaisro pavojus, todėl būtina pasiruošti atitinkamas priemones gaisro prevencijai, lokalizavimui ir užgesinimui. Reikia informuoti apylinkių gyventojus ir vietos lankytojus apie teritorijoje esančias gamtines vertybes, apsaugos poreikius ir vykdomų gamtotvarkos priemonių reikšmę jų išsaugojimui.

Gamtotvarkos plano teritorijos ribos yra optimalios. Pritaikius plane numatytas priemones, pagerės ne tik Teritorijoje esančių, bet ir už jos ribų aptiktų gamtinių vertybių būklė.

Pagal žemės nuosavybės kadastro duomenis teritorijoje yra valstybinės reikšmės miškai, kuriuos patikėjimo teise valdo ir juose kompleksinę miškų ūkio veiklą vykdo VĮ Mažeikių miškų urėdija. Gamtotvarkos plano rengimo metu 2012 metais teritorijoje vyravo IV miškų grupės medynai.

III SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI, PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią teritorijoje randamų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių: 91DO *Pelkiniai miškai – ne mažesniame kaip 5,7 ha plote, 7120 Degradavusios aukštapelkės – ne mažesniame kaip 60 ha plote, 7150 Plikų durpių saidrynai – ne mažesniame kaip 1,3 ha plote būklę su joms būdinga struktūra ir rūšine sudėtimi; siekti išsaugoti ir padidinti į Paukščių direktyvos I priedą įrašytų vapsvaėdžio ir pilkosios meletos mitybos buveines, į Saugomų rūšių sąrašą įrašytos dėmėtosios gegūnės ne mažiau kaip 6 augalų populiaciją.

4. Gamtotvarkos plano tikslams pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atkurti ir palaikyti Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms 91DO *Pelkiniai miškai, 7120 Degradavusios aukštapelkės, 7150 Plikų durpių saidrynai ir dėmėtųjų gegūnių augavietėms, vapsvaėdžių ir pilkųjų meletų maitinimosi buveinėms palankų teritorijos hidrologinį režimą;

4.2. gerinti gaisrų prevencijos sąlygas;

4.3. gerinti pažintinio lankymosi, ekologinio švietimo sąlygas, įrengti reikiamą infrastruktūrą.

5. Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių įgyvendinimo planas pateiktas priede.

IV SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą teritorijoje organizuoja VĮ Mažeikių miškų urėdija, konsultuoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, kuriai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-83 „Dėl nacionalinių saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms“ priskirtos Plinkšių miško biosferos poligono ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos − Plinkšių miškas. Ji atsakinga už nustatytų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių, jų buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.

VĮ Mažeikių miškų urėdija kartu su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija prižiūri tvarkymo darbus, miškotvarkos priemonių monitoringą, rengia ir apibendrintas išvadas bei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos teikia pasiūlymus ir jai pritarus, inicijuoja miškotvarkos plano aplinkosauginių reikalavimų papildymą.

Visos nurodytos institucijos privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta saugomų buveinių, saugomų rūšių buveinių ir saugomų rūšių populiacijų būklės blogėjimo.

V SKYRIUS

IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas pagrindžiamojoje informacijoje. Svarbiausieji Gamtotvarkos plane numatyti priemonių finansavimo šaltiniai yra Europos Sąjungos parama, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Aplinkos apsaugos rėmimo programos, VĮ miškų urėdijų privalomiesiems miško apsaugos ir tvarkymo darbams skiriamos lėšos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.

VI SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Būtina reguliari buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių individų gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, taip pat gali pakeisti situaciją sudarydami poreikį naujoms patikslintoms priemonėms.

9. Už Gamtotvarkos plano peržiūrėjimą atsakingos VĮ Mažeikių miškų urėdija ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas ir tikslinamas kas trejus metus nuo jo įgyvendinimo pradžios, parengiant peržiūrėjimo ataskaitą. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, ypatingai, jeigu jie vertino saugomų rūšių ir buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ir institucijų pastabas ir rekomendacijas. Pagal Tvarkos aprašo 3 priede esančias rekomendacijas parengta išsamios peržiūros ataskaita turi būti pateikta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet ir papildymas naujais duomenimis.

10. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

10.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinti, nurodomos priežastys;

10.2. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas ir lėšų panaudojimas;

10.3. suinteresuotų asmenų indėlis ir veiksmų derinimo rezultatai;

10.4. pasiekti tvarkymo rezultatai;

10.5. Europos Bendrijos svarbos rūšių populiacijų gausos pokyčiai, veisimosi buveinių ar augaviečių būklė vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

10.6. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių būklė vadovaujantis stebėsenos rezultatais;

10.7. išvada apie Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikį tikslinėms Gamtotvarkos plano vertybėms;

10.8. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

11. Jeigu įgyvendinant Gamtotvarkos planą paaiškėja, kad mažėja saugomų rūšių gausa, blogėja buveinių būklė arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę, atsiranda naujų aplinkybių, VĮ Mažeikių miškų urėdija arba Žemaitijos nacionalinio parko direkcija gali inicijuoti dokumento keitimą. Gamtotvarkos plano turinio keitimas gali būti vykdomas tik gavus Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pritarimą konkretiems pasiūlymams raštu. Dokumentą atnaujina VĮ Mažeikių miškų urėdija. Pakeistas Gamtotvarkos planas turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis, susijusiomis su pakeitimais ir su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Kitos suinteresuotos institucijos, nesusijusios su pakeitimais turi būti informuojamos apie pakeistą Gamtotvarkos planą. Pakeistą gamtotvarkos planą VĮ Mažeikių miškų urėdija teikia tvirtinti Aplinkos ministerijai.

12. Saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programoje (toliau – VAMP), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos patvirtinimo“. Teritorijoje esančių saugomų rūšių, jų buveinių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių būklės stebėsena vykdoma vadovaujantis VAMP principinėmis nuostatomis jų radvietėse. Kiekvienos tikslinės ir oficialiai teritorijoje saugomos Gamtotvarkos plano vertybės stebėsenos parametrai, stebėjimų laikas, gerą jų būklę parodysiantys minimalūs pagrindiniai rodikliai, išreiškiami skaitine verte, pateikti pagrindžiamojoje informacijoje. Už stebėsenos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsakinga Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.

13. Trečiaisiais Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais (vėliau – ne rečiau kaip kas 5 metus) visos teritorijoje esančios Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės turėtų būti pakartotinai kartografuotos ir nustatyti jų užimami plotai. Šie duomenys įtraukiami į peržiūrą ir, jei saugomos buveinės plotas mažėja, reikia imtis priemonių, kad būtų nustatyta mažėjimo priežastis. Reikėtų apsvarstyti, ar tinkamas stebėjimų dažnumas.

14. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku nei nurodyta 9 punkte, jeigu blogėja saugomų buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių ir blogėja jų buveinių būklė, surandami efektyvesni būdai palankesnei jų apsaugos būklei užtikrinti, atsirado kitų nenumatytų aplinkybių, dėl kurių Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimas tampa netikslingas ar neįmanomas.

PASTABA: *ženklu pažymėti prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai.

_______________________

Plinkšių durpyno

gamtotvarkos plano priedas

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

3.3. įrengti 2 km ilgio pažintinį taką pagrindžiamojoje informacijoje nurodytoje vietoje

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingos institucijos

Priemonės įvykdymo terminas patvirtinus Gamtotvarkos planą

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹

Galimos alternatyvos

1. Atkurti ir palaikyti Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms 91DO *Pelkiniai miškai, 7120 Degradavusios aukštapelkės, 7150 Plikų durpių saidrynai ir dėmėtųjų gegūnių augavietėms, vapsvaėdžių ir pilkųjų meletų maitinimosi buveinėms palankų teritorijos hidrologinį režimą

1.1. įrengti 7 vandens lygio matavimo šulinėlius teritorijoje