LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

REZOLIUCIJA

DĖL BAZINIŲ PASLAUGŲ SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ TURINTIEMS VAIKAMS UŽTIKRINIMO IKIMOKYKLINĖSE UGDYMO ĮSTAIGOSE, BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE IR PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOSE

 

2020 m. gruodžio 10 d. Nr. XIV-71

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

remdamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu Nr. I‑1489;

atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. Seimas ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, pagal kurią Lietuva įsipareigojo užtikrinti Konvencijos nuostatų įgyvendinimą ir imtis atitinkamų priemonių, kad asmenys „dėl savo neįgalumo nebūtų šalinami iš bendros švietimo sistemos ir neįgaliems vaikams nebūtų atimta galimybė įgyti nemokamą ir privalomą pradinį arba vidurinį išsilavinimą“, taip pat sudaryti sąlygas jiems „visapusiškai ir lygiai su kitais dalyvauti švietimo procese“ (Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo 24 straipsnio 2 dalies a punktas, 3 dalis);

atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvai siekiant mažinti socialinę atskirtį ir kuriant gerovės valstybę efektyvi švietimo sistema yra vienas iš sėkmės garantų;

pabrėždamas, kad Švietimo įstatymu yra sudarytos teisinės prielaidos įtraukčiai švietimo srityje, atsisakant nuostatų, kuriomis diskriminuojami mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų (negalios, kitų sutrikimų ir kt.), mokymosi sutrikimų ir sunkumų, nepalankios aplinkos veiksnių įtakos, ir siekiant kokybiškos įtraukties švietimo srityje;

pabrėždamas, kad jau dabar bendrojo ugdymo mokyklose trūksta apie 1 640 švietimo pagalbos specialistų ir specialiųjų pedagogų;

atkreipdamas dėmesį į tai, kad priimti Švietimo įstatymo pakeitimai dėl įtraukties švietimo srityje visa apimtimi įsigalios 2024 m. rugsėjo 1 d., tačiau vis dar neaišku, kada ir kaip bus iš esmės pasirūpinta prielaidomis kiekvieno mokinio ugdymosi poreikius atliepiančiai mokyklai kurti;

pažymėdamas, kad problemos dėl kokybiškos ir kompleksinės švietimo pagalbos užtikrinimo iki šiol lieka ne tik iš esmės neišspręstos, bet ir stiprėja;

atkreipdamas dėmesį į tai, kad, nenumačius reikalingų lėšų valstybės biudžete, nemažai specialiųjų poreikių turinčių vaikų jau šiandien lieka be bazinių paslaugų;

pareikšdamas, kad jau 2021 metais bazinėms švietimo pagalbos paslaugoms teikti vaikams bendrojo ugdymo mokyklose reikalingi 28,8 mln. eurų,

ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę:

1) suteikti kiekvienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje mokiniams privalomą bazinių švietimo pagalbos paslaugų rinkinį;

2) numatyti lėšų didinimą ir kryptingai didinti švietimo pagalbos specialistų ir specialiųjų pedagogų darbo užmokestį;  

3) planuoti valstybės biudžetą taip, kad švietimo pagalbą gautų visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų mokiniai;

4) susieti švietimo pagalbos specialistų ir specialiųjų pedagogų etatams steigti būtinų lėšų skyrimą su šiai pagalbai teikti tinkamų patalpų įrengimui ir specialistų aprūpinimui reikiamomis darbo priemonėmis būtinų lėšų skyrimu;

5) užtikrinti tinkamas profesinio tobulėjimo sąlygas, atliepiant realius švietimo pagalbos specialistų ir specialiųjų pedagogų poreikius;

6) peržiūrėti ir koreguoti švietimo pagalbos specialistų ir specialiųjų pedagogų darbo krūvio sandarą ir sudaryti sąlygas gauti priedus už papildomus darbus, kurie neįtraukti į jų pareigybės aprašymą; 

7) numatyti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme reikalingas lėšas (28,8 mln. eurų) bazinių paslaugų teikimui specialiųjų poreikių turintiems vaikams bendrojo ugdymo mokyklose užtikrinti 2021 metais;

8) iki 2024 m. rugsėjo 1 d. užtikrinti sąlygas įtraukiam ugdymui, kiekvienais metais skiriant papildomų lėšų;

9) numatyti švietimo pagalbos specialistų ir specialiųjų pedagogų rengimą ir jų tobulinimosi galimybes.

 

 

 

Seimo Pirmininkė                                                                                       Viktorija Čmilytė-Nielsen