Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl lietuvos respublikos vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo nr. 799 „dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirTINIMO“ pakeitimo
2015 m. gruodžio 2 d. Nr. 1248
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ preambulę ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus:
2.1. pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.2. pakeisti 2 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2.3. pakeisti 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.4. pakeisti 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6. Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis privačiuose miškuose, išskyrus specialios paskirties objektų (pasienio zona ir kita) miškus ir miškus, kuriuose tai riboja kiti įstatymai, rinkti juose vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalus tų rūšių, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, skinti vaisius, riešutauti, uogauti ir grybauti, laikydamiesi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.“;
2.5. pakeisti 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7. Dėl svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai (toliau – kirtimai), specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir panašiai) savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijų ir valstybinių parkų direkcijų ar miško savininkų teikimu gali uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi miške ir vaistažolių, grybų, uogų, kitų miško išteklių naudojimą. Uždraustų ar apribotų lankyti miškų ribas rodo miško valdytojo, savininko ar naudotojo prie kelių ir takų į privatų mišką pastatyti informaciniai ženklai, kuriuose nurodomas sprendimą uždrausti ar apriboti lankymąsi miške priėmusios institucijos pavadinimas, sprendimo priėmimo data ir numeris, sprendimo galiojimo laikotarpis, nustatyti lankymosi miške draudimai ar apribojimai ir kontaktiniai duomenys pasiteirauti.“;
2.6. pakeisti 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. Miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projektai (toliau – miškotvarkos projektas) sudaromi visoms privačioms miško valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei. Atrankiniai ir atvejiniai pagrindiniai kirtimai vietoj miškotvarkos projekte suprojektuotų plynųjų pagrindinių kirtimų gali būti vykdomi nepatikslinus miškotvarkos projekto.“;
2.7. pakeisti 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.8. pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.9. pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.10. pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13. Jeigu miškotvarkos projekto nėra, pagrindiniai kirtimai privačiose valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančioje miško žemėje draudžiami, išskyrus:
13.1. III–IV A miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir (ar) blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, visų rūšių pagrindinius kirtimus;
13.2. III–IV A miškų grupių miškų mišriuose medynuose baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių iškirtimą atrankiniais ir atvejiniais pagrindiniais kirtimais;
2.11. pakeisti 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14. Privačius miškus miškų grupėms priskiria aplinkos ministras, vadovaudamasis Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašu ir Mišku priskyrimo miškų grupėms normatyvais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo.“;
2.12. pakeisti 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15. Projektuojant kirtimus tam tikrų miškų grupių miškuose, privaloma atsižvelgti į šiuos reikalavimus:
15.1. II A miškų grupės ekosistemų apsaugos ir II B miškų grupės rekreaciniuose miškuose draudžiami plynieji pagrindiniai kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai kirtimai.
15.2. III miškų grupės miškuose plynųjų pagrindinių kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Kai gretimose miško valdose plynųjų pagrindinių kirtimų biržės susisiekia, bendras jų plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai.
15.3. IV A miškų grupės miškuose plynųjų pagrindinių kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Kai plynųjų pagrindinių kirtimų biržės susisiekia, bendras jų plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai.
15.4. Plynųjų sanitarinių kirtimų biržės plotas IV A grupės miškuose neribojamas. Nacionaliniuose parkuose esančiuose III ir IV A miškų grupių miškuose plynieji pagrindiniai kirtimai draudžiami, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.
15.5. Privačių miškų savininkai II B, III ir IV A miškų grupių miškuose gali įrengti rekreacinius ir pažintinius takus, poilsio aikšteles su miško baldais, pavėsinėmis, lauko tualetais, laužavietėmis ir įgyvendinti kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose. Miškotvarkos projekte numatyti statiniai turi būti įrengiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“;
2.13. pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16. Pagrindinių kirtimų dešimtmečio norma nustatoma aplinkos ministro nustatyta tvarka. Privačių miškų savininkai, turintys daugiau kaip 500 hektarų miško, privalo neviršyti metinės pagrindinių kirtimų normos. Kiti privačių miškų savininkai, nepažeisdami miško kirtimo taisyklių, gali nukrypti nuo metinės pagrindinių kirtimų normos, bet privalo laikytis pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos. Pagal nustatytą pagrindinių kirtimų dešimtmečio normą medynai gali būti kertami kasmet po dešimtadalį šios normos arba turi būti laikomasi šių reikalavimų:
16.1. Jeigu pagrindinių kirtimų dešimtmečio kirtimo normos plotas neviršija 3 hektarų, medynai gali būti kertami per kelis kartus arba iš karto.
16.2. Jeigu pagrindinių kirtimų dešimtmečio kirtimo norma yra 3,1–6 hektarai, turi būti kertama ne mažiau kaip per 2 kartus, per pirmuosius 5 metus iškertant ne daugiau kaip 3 hektarus miško.
16.3. Jeigu pagrindinių kirtimų dešimtmečio kirtimo norma yra 6,1–10 hektarų, turi būti kertama ne mažiau kaip per 3 kartus.
16.4. Jeigu pagrindinių kirtimų dešimtmečio kirtimo norma yra 10,1 ir daugiau hektarų, turi būti kertama ne mažiau kaip per 4 kartus.
2.14. pakeisti 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.16. pakeisti 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.17. pakeisti 20.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
2.18. pakeisti 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21. Šių Nuostatų 20 punkte nurodyti kirtimai vykdomi vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti šių Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 papunkčiuose nurodytus kirtimus, o 20.1, 20.2 ir 20.6 papunkčiuose nurodytus kirtimus tais atvejais, kai iškirstą medieną planuojama patiekti rinkai pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL 2010 L 295, p. 23), privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai.“;
2.19. pakeisti 22 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.20. pakeisti 24 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.21. pakeisti 25 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.22. pakeisti 28 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.23. pakeisti 29 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.24. pakeisti 30 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.25. pakeisti 31.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„31.2. laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, savo lėšomis įgyvendinti profilaktines priešgaisrines priemones (įrengti priešgaisrines juostas ir laužavietes, valyti užšlemštą mišką ir kita), stichinių nelaimių miškuose atvejais vykdyti aplinkos ministro nustatytas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones;“;
2.26. pakeisti 31.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
2.27. pakeisti 31.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„31.4. kirtavietes ir želdintinas miško aikštes atkurti ne vėliau kaip per 3 metus po jų atsiradimo; žuvusius želdinius ir žėlinius atkurti ne vėliau kaip per 2 metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo; atkurtinus žuvusius medynus – ne vėliau kaip per 3 metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo; neteisėtai iškirstą mišką – ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo;“;
2.28. pakeisti 31.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:
2.29. pakeisti 31.10 papunktį ir jį išdėstyti taip:
2.30. pakeisti 32.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
2.31. pakeisti 32.8 papunktį ir jį išdėstyti taip:
2.32. pakeisti 33 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.33. pakeisti 34 punktą ir jį išdėstyti taip:
„34. Atliekant miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinama:
34.1. nustatytos pagrindinių miško kirtimų normos laikymasis, kirtimo būdų ir biržių išdėstymo atitiktis miškotvarkos projektui;
34.5. miško atkūrimas ir įveisimas augavietę atitinkančiomis medžių rūšimis, atkūrimo termino laikymasis, šių darbų kokybė, želdinių ir žėlinių priežiūra ir apsauga;
34.7. nurodytų žemės nuosavybės dokumente ir miškotvarkos projekte specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, taip pat kitų aplinkosaugos reikalavimų laikymasis;
2.34. pakeisti 35 punktą ir jį išdėstyti taip: