Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. GEGUŽĖS 26 D. NUTARIMO NR. 634 „DĖL BEŠEIMININKIO, KONFISKUOTO, VALSTYBĖS PAVELDĖTO, Į VALSTYBĖS PAJAMAS PERDUOTO TURTO, DAIKTINIŲ ĮRODYMŲ, LOBIŲ IR RADINIŲ PERDAVIMO, APSKAITYMO, SAUGOJIMO, REALIZAVIMO, GRĄŽINIMO IR PRIPAŽINIMO ATLIEKOMIS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. kovo 13 d. Nr. 259
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“:
1.1. Pakeisti antraštę ir ją išdėstyti taip:
1.2. Pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.3. Pakeisti 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Įpareigoti:
2.1. Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – patvirtinti su bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimu, apskaitymu, saugojimu, realizavimu, grąžinimu ir pripažinimu atliekomis susijusių dokumentų formas.
2.2. Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją – patvirtinti su jiems perduodamo (perduotino) turto perdavimu, įvertinimu ir apskaita susijusių dokumentų formas.
2.3. Valstybės ir savivaldybių institucijas, šio nutarimo ir juo patvirtintų taisyklių nustatytais atvejais ir tvarka atliekančias atitinkamas funkcijas, – mutatis mutandis naudoti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintas su bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimu, apskaitymu, saugojimu, realizavimu, grąžinimu ir pripažinimu atliekomis susijusių dokumentų formas, atsižvelgiant į atliekamų funkcijų ar šių institucijų veiklos specifiką.“
1.4. Nurodytu nutarimu patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse:
1.4.1. Pakeisti pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1.4.2. Pakeisti 1 punktą:
1.4.2.1. Pakeisti pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
1.4.2.2. Pakeisti tryliktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Realizavimas – turto pardavimas konkurse ar elektroniniame konkurse, elektroninėje parduotuvėje, pardavimas per įmones, su kuriomis mokesčių inspekcija konkurso būdu yra sudariusi valstybei perduotino turto realizavimo sutartis, perdavimas patikėjimo teise ar realizavimas kita įstatymų nustatyta tvarka.“
1.4.2.3. Pakeisti dvidešimt trečiąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Valstybei perduotinas turtas – bešeimininkis, konfiskuotas, valstybės paveldėtas, valstybei perduotas turtas, radinys, lobio dalis, priklausanti valstybei, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, daiktai, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas (toliau – daiktiniai įrodymai), realizuojami ar pripažįstami atliekomis pagal šių Taisyklių nuostatas.“
1.4.2.4. Papildyti dvidešimt aštuntąja pastraipa:
„Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatyme.“
1.4.3. Pakeisti 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Pagal šias Taisykles mokesčių inspekcija priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą turtą, radinius, lobius ir daiktinius įrodymus. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kompetentinga atlikti visas šiose Taisyklėse mokesčių inspekcijai pavestas funkcijas arba įgalioti tai padaryti bet kurią mokesčių inspekciją. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal šias Taisykles.
Jeigu vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiomis Taisyklėmis ar kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą turtą, radinius, lobius ir daiktinius įrodymus priima, perduoda, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ar pripažįsta atliekomis kita valstybės ar savivaldybės institucija, jai mutatis mutandis taikomos šių Taisyklių nuostatos.“
1.4.4. Pakeisti 3.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„3.2. Bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija), informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas mokesčių inspekcijoje ar kitoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Bešeimininkis daiktas perimamas surašant mokesčių inspekcijos ar kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytos institucijos nustatytos formos turto apskaitos dokumentą. Perėmimo mokesčių inspekcijoje ar kitoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje, siekiant, kad šis turtas teismo sprendimu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotas valstybei, pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, pranešimas (šiose Taisyklėse pranešimas suprantamas kaip asmens kreipimasis teisėtomis priemonėmis ir būdais į kompetentingą instituciją dėl atitinkamų veiksmų atlikimo) mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai institucijai apie bešeimininkio daikto buvimą.
Statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), šių Taisyklių nustatyta tvarka apskaito Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytos institucijos, iš jų: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija – realizuotinus viešojo naudojimo, administracinius ir gyvenamuosius statinius, savivaldybės vykdomosios institucijos, taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) ir (ar) jos įgaliotos organizacijos – nerealizuotinus statinius, kurių naudojimo priežiūra priskirta jų kompetencijai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų.
Savivaldybės, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pritarus, gali apskaityti joms reikalingus viešojo naudojimo, administracinius ir gyvenamuosius statinius.“
1.4.5. Pakeisti 3.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.4.6. Pakeisti 4.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„4.1. Asmuo, turintis valstybei perduotiną turtą (išskyrus radinį, apie kurį kompetentingai institucijai turi būti pranešta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.62 straipsnyje nustatyta tvarka), privalo per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie tą turtą momento raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais pranešti apie jį mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai institucijai, kai valstybei perduotinas turtas yra bešeimininkis daiktas, mokesčių inspekcijai, kai valstybei perduotinas turtas yra kilnojamasis turtas ir (ar) vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kai valstybei perduotinas turtas yra žemės sklypas (jo dalys), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalys) būtų priskirti, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kai valstybei perduotinas turtas yra kitas nekilnojamasis turtas, administruojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka, įskaitant nekilnojamąjį turtą su jam priskirtais žemės sklypais, ir (ar) akcijos (toliau – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas).“
1.4.7. Pakeisti 4.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„4.2. Pranešimas pateikiamas tai mokesčių inspekcijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra valstybei perduotinas turtas, arba tam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio teritorijoje yra valstybei perduotinas žemės sklypas (jo dalys), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalys) būtų priskirti.“
1.4.8. Pakeisti 4.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„4.4. Mokesčių inspekcija, gavusi pranešimą apie valstybei perduotiną turtą, per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo turi iš perduodančiojo asmens jį perimti, įvertinti, prireikus atlikti jo ekspertizę ir surašyti turto perėmimo dokumentą. Jeigu mokesčių inspekcijai kyla abejonių dėl valstybei perduotino turto vertės, mokesčių inspekcija turi teisę su turtą vertinančia įmone Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti rašytinę sutartį dėl šio valstybei perduotino turto vertinimo. Šiuo atveju mokesčių inspekcija valstybei perduotiną turtą perima per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo, surašydama turto perėmimo dokumentą.“
1.4.10. Papildyti 105 punktu:
„105. Valstybei perduotinas nekilnojamasis turtas, taip pat valstybei perduotinos akcijos į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiami, o perduodami šia tvarka: centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perduodamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui; žemės sklypai (jų dalys), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti, šių Taisyklių 11, 17, 23, 45 ir 68 punktų nustatyta tvarka perduodami Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypų (jų dalių) buvimo vietą.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamo turto perėmimui, įvertinimui ir apskaitai taikomos šių Taisyklių II ir III skyrių nuostatos, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojami žemės sklypai (jų dalys), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai (jų dalys) būtų priskirti, valdomi, naudojami ir jais disponuojama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Valstybei perduotinos akcijos įtraukiamos į privatizuojamų objektų sąrašą Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo ir kitų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių turėtos išlaidos, susijusios su žemės sklypų (jų dalių), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai (jų dalys) būtų priskirti, administravimu, apmokamos iš bendrųjų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo išlaidos, susijusios su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamo turto administravimu, apmokamos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atlygį reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.“
1.4.11. Pakeisti 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11. Valstybės institucijų konfiskuotas turtas ir (ar) vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas) mokesčių inspekcijai, valstybės institucijų konfiskuotas nekilnojamasis turtas, įskaitant nekilnojamąjį turtą su jam priskirtais žemės sklypais, ir (ar) akcijos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ir valstybės institucijų konfiskuoti žemės sklypai (jų dalys), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai (jų dalys) būtų priskirti, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypų (jų dalių) buvimo vietą turi būti perduoti per 10 darbo dienų nuo sprendimo konfiskuoti turtą įsiteisėjimo dienos.“
1.4.12. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12. Kompetentingas asmuo, perduodamas mokesčių inspekcijai, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui teismo nuosprendžiu (nutarimu) konfiskuotą turtą, turi pateikti patvirtintą nuosprendžio kopiją (administracinės bylos protokolo, kuriame nurodyta apie turto paėmimą, kopiją) ir turto arešto (turto aprašymo) faktą patvirtinančius dokumentus.“
1.4.13. Pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13. Jeigu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodytais atvejais nutarimą konfiskuoti turtą priėmė kitos institucijos pareigūnas, išnagrinėjęs administracinę bylą, mokesčių inspekcijai, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui kartu su pranešimu apie perduodamą konfiskuotą turtą turi būti pateiktos administracinio teisės pažeidimo protokolo, turto paėmimo arba sulaikymo protokolo, paimto (areštuoto) daikto aprašo (turto aprašo), jeigu toks daikto aprašas (turto aprašas) buvo padarytas, ir nutarimo konfiskuoti turtą patvirtintos kopijos. Jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nurodytais atvejais nutarimus (sprendimus) konfiskuoti turtą priėmė prokurorai, ikiteisminio tyrimo teisėjai (teismai), mokesčių inspekcijai, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui kartu su pranešimu apie perduodamą konfiskuotą turtą turi būti pateiktos atitinkamų šių pareigūnų priimtų nutarimų (sprendimų) kopijos ir perduodamų daiktų aprašai (turto aprašai), jeigu jie buvo padaryti.“
1.4.14. Pakeisti 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.4.15. Pakeisti 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15. Mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio darbuotojai (pareigūnai) tokį turtą įkainoja (įvertina) remdamiesi konfiskuotą turtą perduodančių institucijų surašyto turto apyrašuose nurodytomis kainomis. Turtas turi būti įkainotas (įvertintas) eurais rinkos kainomis, atsižvelgiant į jo būklę, kokybę, nusidėvėjimo laipsnį, prekinę išvaizdą, paklausą, realias pardavimo galimybes ir kitas svarbias aplinkybes, nuo kurių priklauso jo kaina.“
1.4.16. Pakeisti 16 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„16. Atsižvelgdami į konfiskuoto turto paskirtį, vertę ir rūšį, mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio darbuotojai (pareigūnai), priimdami konfiskuotą turtą, turi surašyti turto perėmimo dokumentą, kuriame nurodomi šie duomenys:“.
1.4.17. Pakeisti 16.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„16.1. Jeigu konfiskuotas nekilnojamasis turtas, nurodoma nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pažymėjimo išdavimo data, turto buvimo vieta, valstybės įmonės Registrų centro pateikti konkretūs duomenys apie įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Kai tokių dokumentų nėra arba jie nepateikti, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio darbuotojai, kai konfiskuoti žemės sklypai, ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo darbuotojai, kai konfiskuotas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, patys turi kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą, kad konfiskuotas nekilnojamasis turtas būtų inventorizuotas, įregistruotas ir įvertintas.
Jeigu teisinės registracijos dokumentai buvo pateikti, tačiau juose nustatyta konfiskuoto nekilnojamojo turto kaina faktiškai neatitinka toje vietovėje galiojančios rinkos kainos ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio ar centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo darbuotojai nesutinka su pateiktu turto įkainojimu, jie turi kviesti turto vertintojus – tam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka sudaro rašytinę sutartį su turtą vertinančia įmone dėl šio nekilnojamojo turto vertinimo. Nekilnojamasis turtas turi būti iš naujo įkainotas pagal jų skaičiavimus. Turto vertinimo ataskaita turi būti pridėta prie turto perėmimo dokumento. Konfiskuotas nekilnojamasis turtas įvertinamas rinkos kainomis.
Jeigu konfiskuotas nekilnojamasis turtas yra nedalomas, turto apyraše turi būti nurodytas visas turtas arba jo vertė pinigais.
Jeigu konfiskuojama nekilnojamojo dalomo turto dalis ir teismo sprendime (vykdomajame rašte) nurodyta šios turto dalies vertė pinigais, turto perėmimo dokumente turi būti pažymėta, kuri turto dalis konfiskuota, kokią viso turto dalį sudaro konfiskuojamoji dalis, kokia jos vertė“.
1.4.18. Pakeisti 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17. Jeigu konfiskuojamas žemės sklypas (jo dalis), valstybės ar savivaldybės institucija, gavusi teismo sprendimą konfiskuoti žemės sklypą (jo dalį) ir antstolio turto arešto aktą, per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo ir turto arešto akto gavimo turi perduoti esamus dokumentus, susijusius su tuo žemės sklypu (jo dalimi), Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą, išskyrus tuos atvejus, kai minėti dokumentai buvo pateikti tiesiogiai Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą.“
1.4.19. Pakeisti 22 punktą ir jį išdėstyti taip:
„22. Jeigu mokesčių inspekcijai, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ar atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui perduotinas konfiskuotas turtas nebuvo išsaugotas arba saugojimo metu buvo sugadintas ir tapo nerealizuotinas, už jo neišsaugojimą arba sugadinimą atsako turtą perduodanti institucija. Tokiu atveju padaryta žala iš šių institucijų išieškoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.“
1.4.20. Pakeisti 23 punktą ir jį išdėstyti taip:
„23. Mokesčių inspekcijai, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ar atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui gavus asmens pranešimą apie turtą, kuris neturi savininko (ar kurio savininkas nežinomas), mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio darbuotojas (pareigūnas) per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo turi nuvykti į turto buvimo vietą.
Specialios paskirties objektus į apskaitą įtraukia valstybės ar savivaldybės institucija, kurią tai padaryti įpareigoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenumatyta, kuri institucija privalo įtraukti į apskaitą atitinkamus specialios paskirties objektus, juos į apskaitą privalo įtraukti ta valstybės ar savivaldybės institucija, kurios reguliavimo sričiai priklauso atitinkamų specialios paskirties objektų valdymas, kontrolė ar disponavimas jais. Valstybės ar savivaldybės institucija, įtraukusi specialios paskirties objektą į apskaitą, turi teisę sudaryti atitinkamas sutartis su įmonėmis, įstaigomis ar organizacijomis dėl specialios paskirties objekto priežiūros, saugojimo ir naudojimo. Valstybės institucija, įtraukusi specialios paskirties objektą į apskaitą, apmoka šio objekto priežiūros, saugojimo ir kitas išlaidas iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
Jeigu savininko neturi žemės sklypas (jo dalis) (ar žemės sklypo (jo dalies) savininkas nežinomas), valstybės ar savivaldybės institucija, gavusi dokumentus, susijusius su žemės sklypu (jo dalimi) ir įrodančius, kad šis žemės sklypas (jo dalis) neturi savininko (ar jų savininkas nežinomas), per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo turimus dokumentus turi perduoti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą, išskyrus tuos atvejus, kai minėti dokumentai buvo pateikti tiesiogiai Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą. Šiuo atveju neforminamas turto perėmimo dokumentas.“
1.4.21. Pakeisti 231 punktą ir jį išdėstyti taip:
„231. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita atliekama taip:
231.1. Savivaldybių vykdomosios institucijos ir Susisiekimo ministerijos įgaliotos organizacijos nuolat sudaro (papildo) visų statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašus.
231.2. Savivaldybių vykdomosios institucijos ir Susisiekimo ministerijos įgaliotos organizacijos sudarytus viešojo naudojimo, administracinių ir gyvenamųjų statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašus nuolat papildo (tikslina).
231.3. Savivaldybių vykdomosios institucijos ir Susisiekimo ministerijos įgaliotos organizacijos nuolat informuoja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją apie statinių, nurodytų šių Taisyklių 231.2 papunktyje, sudarytų sąrašų pakeitimus.
231.4. Gavęs šių Taisyklių 231.2 ir 231.3 papunkčiuose nurodytus sąrašus (jų pakeitimus), centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas per 10 dienų kreipiasi į savivaldybės vykdomąsias institucijas ir Susisiekimo ministerijos įgaliotą organizaciją dėl statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apžiūros organizavimo ir apskaitos aktų surašymo. Be centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atstovo, statinių apžiūroje taip pat turi dalyvauti savivaldybių vykdomųjų institucijų, Susisiekimo ministerijos įgaliotų organizacijų (statinių, kurių naudojimo priežiūra priskirta jų kompetencijai), regiono aplinkos apsaugos departamento ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (kai apžiūrimi statiniai yra kultūros paveldo objekto (nekilnojamosios kultūros vertybės) teritorijoje ar jo apsaugos zonoje) atstovai.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atstovai nustato, ar viešojo naudojimo, administraciniai ir gyvenamieji statiniai realizuotini, ar nerealizuotini.“
1.4.22. Pakeisti 24 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Jeigu mokesčių inspekcijos pareigūnas nustato, kad turtas netinkamas parduoti, tokio turto mokesčių inspekcijos pareigūnas neapskaito ir turto perėmimo dokumento nesurašo. Mokesčių inspekcijai turto neapskaičius, tokį turtą gali įtraukti į apskaitą kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos.“
1.4.23. Pakeisti 25 punktą ir jį išdėstyti taip:
„25. Įsitikinę, kad turto perėmimas neprieštaraus norminių teisės aktų reikalavimams, mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio darbuotojai (pareigūnai) surašo turto perėmimo dokumentą. Surašant turto perėmimo dokumentą turi dalyvauti ir jį pasirašyti asmuo, pateikęs pranešimą, ir mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio darbuotojai (pareigūnai). Jeigu pasirašyti turto perėmimo dokumentą atsisakoma, tai būtina nurodyti turto perėmimo dokumente.“
1.4.24. Pakeisti 27 punktą ir jį išdėstyti taip:
„27. Jeigu pagal pranešimą apie turtą, kuris neturi savininko (ar kurio savininkas nežinomas), neįmanoma tiksliai nustatyti, koks tai turtas ir (ar) kokia jo vertė, turto perėmimo dokumente pakanka surašyti bendruosius požymius (tai yra spalvą, rūšį, kiekį ir panašiai). Mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio darbuotojai (pareigūnai), surašę turto perėmimo dokumentą, kuriame turto tiksliai neįvardija, po dokumento surašymo turi skirti ekspertizę ar kreiptis į turto vertinimo įmonę, kad būtų tiksliai nustatyta, koks turtas perimtas, ir patikslinti turto apskaitos duomenys.“
1.4.25. Pakeisti 31 punktą ir jį išdėstyti taip:
„31. Mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio darbuotojai (pareigūnai), surašydami turto perėmimo dokumentą, turi išspręsti turto, kuris neturi savininko (ar kurio savininkas nežinomas), saugojimo klausimą. Jeigu įmanoma, mokesčių inspekcijos perimtas turtas turi būti saugomas mokesčių inspekcijos patalpose. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių to turto saugoti mokesčių inspekcijos patalpose neįmanoma (dėl didelių matmenų, pavojingumo ar didelės vertės), su turto saugotoju turi būti sudaryta pasaugos sutartis. Gali būti sudaroma ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamo turto, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio administruojamo žemės sklypo (jo dalies), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, pasaugos sutartis. Turto saugotojui paliekamas vienas turto perėmimo dokumento egzempliorius. Saugotojo atsakomybė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XLII skyriaus nuostatas.“
1.4.26. Pakeisti 32 punktą ir jį išdėstyti taip:
„32. Jeigu perimto turto saugojimas įstatymų nustatytą laiką kainuotų daugiau už turto vertę, mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio darbuotojai (pareigūnai) turto perėmimo dokumente turi pažymėti, kad tą laikotarpį, kai saugojimo išlaidos viršija saugomo turto vertę, turtas nebus saugomas. Apie tai, kad apskaitytas turtas nebus saugomas iki jo pripažinimo bešeimininkiu daiktu, turi būti pasirašytinai informuotas asmuo, pranešęs apie turtą, kuris neturi savininko (ar kurio savininkas nežinomas).“
1.4.27. Pakeisti 35 punktą ir jį išdėstyti taip:
„35. Jeigu turto savininkas neatsirado ir praėjo įstatymo nustatytas terminas nuo tos dienos, kurią turtas buvo perimtas mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, mokesčių inspekcija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tokio turto pripažinimo bešeimininkiu. Prie pareiškimo teismui turi būti pridėtas turto perėmimo dokumentas, ekspertizės išvados, turto vertinimo ataskaita, registracijos dokumentai, atitinkamų institucijų (policijos, prokuratūros ir panašiai) atsakymai, kad šis turtas nėra pavogtas ar slepiamas kaip nusikaltimo įrankis, ir kiti dokumentai.
Savivaldybių vykdomosios institucijos ir Susisiekimo ministerijos įgaliotos organizacijos dėl jų apskaitytų statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės ar valstybės nuosavybėn kreipiasi į teismą, pateikdamos jam prašymą (pareiškimą), statinio apskaitos aktą, skelbimus apie statinio savininko paiešką, rašytinį patvirtinimą, kad informacija 6 mėnesius skelbta interneto svetainėje, seniūno raštą, patvirtinantį, kad skelbimas 6 mėnesius skelbtas informaciniame stende (gali būti pridedama skelbimo fotofiksacija pirmą ir paskutinę paskelbimo dieną), ir kitus dokumentus apie statinį, jeigu institucija jų turi; nerealizuotini statiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.“
1.4.28. Pakeisti 38 punktą ir jį išdėstyti taip:
„38. Jeigu šių Taisyklių 32 punkte numatytais atvejais mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio perimtas turtas nebuvo saugomas, taip pat tais atvejais, kai šis turtas buvo saugomas, bet per įstatymo nustatytą saugojimo laiką sunaikintas ar smarkiai sugadintas, vadovaudamasis kompetentingos institucijos (policijos, prokuratūros) pateikta išvada (pažyma), mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio darbuotojas (pareigūnas) apie turto sunaikinimą arba sugadinimą turi pažymėti turto perėmimo dokumente.“
1.4.29. Pakeisti 39 punktą ir jį išdėstyti taip:
„39. Mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas (pareigūnas), tvarkantis valstybei perduotino turto nebalansinę apskaitą, užveda tokio turto bylą, į kurią sega turto perėmimo dokumentą, raštišką pranešimą apie esantį turtą, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas, ir kitus dokumentus.“
1.4.30. Pakeisti 41 punktą ir jį išdėstyti taip:
„41. Bešeimininkio daikto perėmimas mokesčių inspekcijoje įforminamas taip:
41.1. Mokesčių inspekcija ar kita Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija, gavusi teismo sprendimą dėl daikto, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas, pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybei, per 10 darbo dienų nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo gavimo dienos turi surašyti turto perėmimo dokumentą.
41.2. Jeigu bešeimininkiu daiktu pripažįstamas nekilnojamasis turtas ar kitas privalomai registruotinas turtas, mokesčių inspekcija ar kita Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija privalo šį turtą teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ar kitame registre.
41.3. Jeigu iki pripažinimo bešeimininkiu daiktas buvo saugomas natūra ir nei fizinė, nei prekinė jo būklė nepakito, tačiau per saugojimo laiką sumažėjo vertė, toks turtas gali būti įvertintas suma, iki 30 procentų mažesne už turto perėmimo dokumente nustatytą jo vertę. Daikto vertė nustatoma vadovaujantis turto vertinimo ataskaita. Daikto vertės pokytis po jo pripažinimo bešeimininkiu įforminamas turto nuvertinimo dokumentu.“
1.4.31. Pakeisti 42 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.4.32. Pakeisti 43 punktą ir jį išdėstyti taip:
„43. Kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas.
Jeigu pranešimus apie valstybės paveldėtiną turtą gauna ir mokesčių inspekcija, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, o valstybės paveldėtinas turtas yra šių Taisyklių nustatyta tvarka administruotinas tiek centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, tiek ir mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas inicijuoja viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu. Tokiu atveju centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, per 10 darbo dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi šį dokumentą (jo kopiją) perduoti mokesčių inspekcijai, kad mokesčių inspekcija šių Taisyklių nustatyta tvarka galėtų pradėti paveldėtą kilnojamąjį turtą administruoti. Šiuo atveju turto perėmimo dokumentas neforminamas.
Jeigu valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą arba žemės sklypą (jo dalį), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas.“
1.4.33. Pakeisti 44 punktą ir jį išdėstyti taip:
„44. Mokesčių inspekcija, kai valstybė paveldi kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas), centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, kai valstybė paveldi žemės sklypą (jo dalį), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, gavę pranešimą apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, prireikus gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl palikimo apsaugos.“
1.4.34. Pakeisti 45 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.4.35. Pakeisti 46 punktą ir jį išdėstyti taip:
„46. Jeigu saugant ar naudojant palikimą padaryta tam tikrų išlaidų, mokesčių inspekcijai, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ar Nacionalinei žemės tarnybai turi būti pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai: sąskaitos faktūros, saugojimo sutarčių kopijos, kasos išlaidų orderiai ir kiti dokumentai.“
1.4.36. Pakeisti 47 punktą ir jį išdėstyti taip:
„47. Visos mokesčių inspekcijos turėtos su palikimų administravimu susijusios išlaidos apmokamos iš mokesčių inspekcijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
Visos Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių turėtos su palikimų administravimu susijusios išlaidos apmokamos iš bendrųjų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
Visos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo turėtos su palikimų administravimu susijusios išlaidos apmokamos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo lėšomis.“
1.4.37. Pakeisti 48 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.4.38. Pakeisti 49 punktą ir jį išdėstyti taip:
„49. Jeigu į palikimą įeina turtas, kuris yra įkeistas ar įregistruotas Hipotekos registre, mokesčių inspekcijos pareigūnas, jeigu paveldimas turtas, kurį šių Taisyklių nustatyta tvarka administruoja mokesčių inspekcija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo darbuotojas, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio darbuotojas, jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi surašyti turto perėmimo dokumentą, įregistruoti turtą valstybės vardu ir per 10 darbo dienų nuo įregistravimo visus dokumentus pateikti Hipotekos registrui, kad būtų padaryti atitinkami pakeitimai.“
1.4.39. Pakeisti 50 punktą ir jį išdėstyti taip:
„50. Jeigu valstybė paveldi dalį nedalomo turto, atsižvelgiant į turto pobūdį ir kitų įpėdinių poreikius, kiti šio nedalomo paveldėto turto savininkai (įpėdiniai) valstybei kompensuoja pinigais turto dalies, priklausančios valstybei, vertę arba šis turtas pasidalijamas kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.70 straipsnyje nurodytais būdais.“
1.4.40. Pakeisti 51 punktą ir jį išdėstyti taip:
„51. Mokesčių inspekcijos pareigūnai, gavę paveldėjimo teisės liudijimą, valstybės paveldėtą turtą realizuoja šių Taisyklių IV skyriaus nustatyta tvarka. Testatoriui nurodžius sąlygas, kurias privalo įvykdyti valstybė, kad galėtų paveldėti atitinkamą testatoriaus turtą, ir kompetentingoms valstybės institucijoms priėmus sprendimą prisiimti atitinkamus įsipareigojimus, susijusius su šiomis sąlygomis, mokesčių inspekcija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinys testatoriaus sąlygas įvykdo iki palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Mokesčių inspekcija patikėjimo teise valdo, naudoja valstybės paveldėtą turtą ir juo disponuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.“
1.4.41. Pakeisti III skyriaus VII skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1.4.42. Pakeisti 60 punktą ir jį išdėstyti taip:
„60. Savininkas, kurio turtą saugo kiti asmenys pagal turto pasaugos sutartį, apie savo pageidavimą perduoti turtą valstybei informuoja saugotoją ir mokesčių inspekciją, kai valstybei perduodamas kilnojamasis turtas ir vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, kai valstybei perduodamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, arba atitinkamą Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kai valstybei perduodamas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalis) būtų priskirtas.“
1.4.43. Pakeisti 61 punktą ir jį išdėstyti taip:
„61. Jeigu turto savininkas pats saugo turtą, tačiau pageidauja jį perduoti valstybės nuosavybėn, jis pateikia pranešimą mokesčių inspekcijai, kai valstybei perduodamas kilnojamasis turtas ir vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kai valstybei perduodamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, ar atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kai valstybei perduodamas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalis) būtų priskirtas.“
1.4.44. Pakeisti 63 punktą ir jį išdėstyti taip:
„63. Mokesčių inspekcijai, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ar atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui iš asmens gavus pranešimą apie tai, kad valstybei perduodamas turtas, ir sutikus jį priimti, šios institucijos darbuotojai (pareigūnai) per 10 darbo dienų turi nuvykti į turto buvimo vietą, jį įvertinti ir perimti surašydami turto perėmimo dokumentą.“
1.4.45. Pakeisti 65 punktą ir jį išdėstyti taip:
„65. Turtas įkainojamas rinkos kainomis. Jeigu turto savininkas nesutinka su mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pateiktu įvertinimu, jis per 3 dienas gali pasikviesti turto vertintojus šiam turtui įvertinti. Jeigu per 3 dienas turto savininkas to nepadaro, turtas įkainojamas vadovaujantis mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pateiktu įvertinimu. Jeigu mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio darbuotojai (pareigūnai) nesutinka su turto savininko pasikviestų turto vertintojų pateiktu įvertinimu, iškilę ginčai dėl turto vertinimo sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.“
1.4.46. Pakeisti 66 punktą ir jį išdėstyti taip:
„66. Jeigu turto savininko prašymu turto vertinimas buvo atliktas pasikvietus turtą vertinančią įmonę ir ji pateikė turto vertinimo ataskaitą, ši turto vertinimo ataskaita paliekama mokesčių inspekcijai, kai valstybei perduodamas kilnojamasis turtas ir vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kai valstybei perduodamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, ar atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kai valstybei perduodamas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalis) būtų priskirtas, o jos kopija perduodama turtą perduodančiam asmeniui. Turto vertinimo ataskaita pridedama prie turto perėmimo dokumento.“
1.4.47. Pakeisti 68 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Jeigu valstybei buvo perduotas (dovanotas) žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalis) būtų priskirtas, valstybės ar savivaldybės institucija, gavusi perdavimą (dovanojimą) patvirtinančius dokumentus, per 10 darbo dienų nuo jų gavimo šiuos dokumentus turi perduoti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą. Šiuo atveju turto perėmimo dokumentas neforminamas.“
1.4.48. Pakeisti 73 punktą ir jį išdėstyti taip:
„73. Turto kainą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nustato perduodančiojo asmens, mokesčių inspekcijos, kai valstybei perduotinas kilnojamasis turtas ir vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, kai valstybei perduotinas turtas yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, kai valstybei perduotinas turtas yra žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalis) būtų priskirtas, ir turtą parduodančios įmonės atstovai, prireikus pasitelkę turto vertintojus. Kaina nustatoma atsižvelgiant į turto kokybę, prekinę išvaizdą, realizavimo terminus, prekės specifiką, rinką ir kitus požymius.“
1.4.49. Pakeisti 76 punktą ir jį išdėstyti taip:
„76. Valstybei perduoto turto, išskyrus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamus žemės sklypus (jų dalis), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti, realizavimą organizuoja mokesčių inspekcija. Valstybei perduotas turtas realizuojamas konkurso būdu, elektroninio konkurso būdu, elektroninėje parduotuvėje, perduodamas patikėjimo teise, parduodamas per įmones, su kuriomis mokesčių inspekcija konkurso būdu yra sudariusi valstybei perduotino turto realizavimo sutartis, ar realizuojamas kita įstatymų nustatyta tvarka.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas parduodamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamais žemės sklypais (jų dalimis), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai (jų dalys) būtų priskirti, disponuojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Kai valstybei tenka pareiga atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, žemės sklypai parduodami aukcione, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje nustatytus atvejus, kai žemė neprivatizuojama.“
1.4.50. Pakeisti 81 punktą ir jį išdėstyti taip:
„81. Mokesčių inspekcijos perimtas turtas parduodamas taip:
81.1. Kilnojamasis turtas, kurio vieneto kaina lygi 17 500 eurų arba didesnė, parduodamas tik konkurso arba elektroninio konkurso būdu, išskyrus šių Taisyklių 81.2 ir 81.3 papunkčiuose nurodytus atvejus.
81.2. Vertybinių popierių (išskyrus akcijas) ir finansinių priemonių (toliau – investicinė priemonė), kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, kolektyvinio investavimo subjektų investicinių priemonių, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme (toliau – vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas) ir investicinės priemonės), išpirkimas ir pardavimas, pensijų fondų pensijų sąskaitose apskaitomų vienetų konvertavimas į pinigus inicijuojamas šia tvarka:
81.2.1. Vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas) ir investicinės priemonės, kuriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, organizuotose Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, parduodami per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininką, kuris yra parduodamų vertybinių popierių (išskyrus akcijas), taip pat investicinių priemonių sąskaitos tvarkytojas. Valstybinė mokesčių inspekcija ar jos įgaliota mokesčių inspekcija šiam tarpininkui pateikia vertybinių popierių (išskyrus akcijas) ar investicinių priemonių pardavimo pavedimą, kuriame nurodo pardavimo kainą, ne mažesnę už pavedimo pateikimo metu reguliuojamoje rinkoje (biržoje) esančią šių vertybinių popierių (išskyrus akcijas) ar investicinių priemonių pirkimo (paklausos) kainą. Jeigu vertybinių popierių (išskyrus akcijas) ar investicinių priemonių yra daug (palyginti su biržoje įprastomis tų vertybinių popierių apyvartomis), siekiant nesumažinti jų kainos, visas parduodamų vertybinių popierių (išskyrus akcijas) kiekis padalijamas į kelias dalis ir palaipsniui parduodamas per kelias dienas.
81.2.2. Užsienio vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas) ir investicinės priemonės, kurie kotiruojami kitų užsienio biržų ar kitų organizuotų rinkų pirmuosiuose sąrašuose, parduodami šių Taisyklių 81.2.1 papunktyje nustatyta tvarka.
81.2.3. Vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas) ir investicinės priemonės, kuriais neprekiaujama šių Taisyklių 81.2.1 ir 81.2.2 papunkčiuose nurodytose rinkose, išskyrus Lietuvos Respublikoje išleistus uždarųjų akcinių bendrovių vertybinius popierius, ir tie vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas) ir tos investicinės priemonės, kurių Valstybinė mokesčių inspekcija ar jos įgaliota mokesčių inspekcija dėl objektyvių priežasčių negali parduoti šių Taisyklių 81.2.1 ir 81.2.2 papunkčiuose nustatyta tvarka, parduodami per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininką (finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą, turinčias teisę teikti investicinę paslaugą – vykdyti pavedimus įsigyti ir perleisti vertybinius popierius klientų sąskaita), kuris atrenkamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta konkurso tvarka. Su konkurso nugalėtoju sudaroma tarpininkavimo parduodant vertybinius popierius (išskyrus akcijas) ir investicines priemones sutartis, kuria atrinktasis vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas įsipareigoja siekti geriausios parduodamų vertybinių popierių (išskyrus akcijas) ir investicinių priemonių kainos. Jeigu yra atrinktas vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas, Valstybinė mokesčių inspekcija ar jos įgaliota mokesčių inspekcija privalo pasinaudoti jo paslaugomis taip pat vietoj šių Taisyklių 81.2.1 ir 81.2.2 papunkčiuose nurodytų atvejų, jeigu šiais atvejais būsiančios vertybinių popierių (išskyrus akcijas) ar investicinių priemonių tiesioginio pardavimo bendrosios išlaidos didesnės už atrinktojo tarpininko siūlomas bendrąsias pardavimo išlaidas.
81.2.4. Lietuvos Respublikoje išleisti uždarųjų akcinių bendrovių vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas) parduodami tarpininkaujant šių Taisyklių 81.2.3 papunktyje nustatyta tvarka atrinktam vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkui arba kitam konkurso būdu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą atrinktam juridiniam asmeniui. Konkretiems uždarosios akcinės bendrovės vertybiniams popieriams (išskyrus akcijas) parduoti Valstybinė mokesčių inspekcija ar jos įgaliota mokesčių inspekcija privalo pasirinkti tą tarpininką, kuris siūlo mažiausias bendrąsias pardavimo išlaidas. Lietuvos Respublikoje išleistus uždarųjų akcinių bendrovių vertybinius popierius (išskyrus akcijas) gali tiesiogiai parduoti ir pati Valstybinė mokesčių inspekcija ar jos įgaliota mokesčių inspekcija, jeigu tokiam vertybinių popierių (išskyrus akcijas) tiesioginiam pardavimui organizuoti prireiktų mažiau išlaidų, nei jiems parduoti per tarpininką. Pastaruoju atveju vertybinių popierių (išskyrus akcijas) pirkimo–pardavimo sutartį Valstybinė mokesčių inspekcija ar jos įgaliota mokesčių inspekcija sudaro su pirkėju, jos organizuotame pardavimo konkurse pasiūliusiu geriausią kainą.
81.2.5. Kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus Valstybinė mokesčių inspekcija ar jos įgaliota mokesčių inspekcija pateikia išpirkti pagal šių kolektyvinio investavimo subjektų sudarymo dokumentų nuostatas. Jeigu investiciniais vienetais ar kitomis investicinėmis priemonėmis prekiaujama vertybinių popierių rinkose ir jų pardavimo rinkoje išlaidos mažesnės už išpirkimo išlaidas, Valstybinė mokesčių inspekcija laikosi šių Taisyklių 81.2.1–81.2.3 papunkčiuose nustatytos tvarkos.
81.2.6. Valstybei perduotinas pensijų fondų turtas Valstybinės mokesčių inspekcijos ar jos įgaliotos mokesčių inspekcijos prašymu, pateikiamu atitinkamus pensijų fondus valdančioms pensijų kaupimo bendrovėms, konvertuojamas į pinigus pagal valstybei perduotinose pensijų sąskaitose esančių apskaitos vienetų skaičių ir vertę pensijų fondų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
81.3. Turtas, kurį pagal įstatymus leidžiama realizuoti tik gavus nustatyta tvarka išduotą licenciją (leidimą), gali būti perduotas realizuoti tik konkurso būdu sudarant sutartis su atitinkamas licencijas (leidimus) turinčiais asmenimis.
Realizuojami tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai privalo būti įspauduoti pagal Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.
1.4.51. Pripažinti netekusiu galios IV skyriaus „IV. TURTO REALIZAVIMAS“ III skirsnį „III. NEKILNOJAMOJO TURTO PARDAVIMAS“.
1.4.52. Pakeisti 130 punktą ir jį išdėstyti taip:
„130. Valstybei priklausantis konfiskuotas, pripažintas bešeimininkiu, valstybės paveldėtas ar valstybei perduotas turtas, kuris gali būti patikėjimo teise perduotas valstybei perduoto turto perdavimo patikėjimo teise dokumentu (toliau – turto perdavimo patikėjimo teise dokumentas) patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo subjektams, nurodytiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, yra:
130.3. netikri pinigai, tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, įspauduoti padirbtu Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu;
130.5. turtas, kuris, remiantis kompetentingų institucijų išvada, tinkamas naudoti pagal netiesioginę jo paskirtį;
130.7. kitas turtas, nurodytas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, kuris patikėjimo teise perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti subjektams, nurodytiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, sąraše, patvirtintame finansų ministro 2004 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1K-269 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, kuris patikėjimo teise perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti subjektams, nurodytiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, sąrašo patvirtinimo“.“
1.4.53. Pakeisti 140 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
1.4.55. Pakeisti 158 punktą ir jį išdėstyti taip:
„158. Visos su turtu susijusios ūkinės operacijos (turto perėmimas, saugojimas ir panašiai) įforminamos atitinkamais dokumentais. Šių dokumentų turinys (turto duomenys) turi būti suvestas į mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, Nacionalinės žemės tarnybos apskaitą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamų dokumentų surašymo.“
1.4.56. Pakeisti 159 punktą ir jį išdėstyti taip:
„159. Visi dokumentai (iš turtą perdavusių asmenų gauti pranešimai, turto aprašo kopijos, atitinkami dokumentai, kuriais remiantis turtas perimtas mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, vertinimo, nukainojimo ir kiti dokumentai), susiję su valstybei perduotinu turtu, registruojami ir saugomi pagal atskirą turto vienetą.“
2. Nustatyti, kad iki šio nutarimo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos valstybei perduotino nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus), akcijų administravimo procedūros baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio nutarimo įsigaliojimo.