LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 441 STRAIPSNIU IR NAUJA VII DALIMI IR 95 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
2019 m. liepos 16 d. Nr. XIII-2372
Vilnius
1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai. Teismas, skelbdamas sprendimą, neskelbia fizinio asmens kodo, paprastai neskelbia gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos ir vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso, duomenų, sudarančių bylos medžiagą, teismo pripažintą nevieša, taip pat specialių kategorijų asmens duomenų, o baudžiamosiose bylose – ir asmens duomenų, saugomų atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.“
2 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
3 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo baigiamieji aktai: sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat įsiteisėję administracinių teismų sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo skelbiami Teisės aktų registre.“
4 straipsnis. Įstatymo papildymas 441 straipsniu
Papildyti Įstatymą 441 straipsniu:
„441 straipsnis. Teisėjo darbo organizavimas
1. Teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus.
2. Teismo pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą. Šioje dalyje nustatytais pagrindais teisėjo darbo su bylomis krūvis sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą.“
5 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
6 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
7 straipsnis. 531 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 531 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Teisėjų taryba, gavusi iš teismo pirmininko arba teismo administracinės veiklos išorinę priežiūrą atliekančio subjekto informaciją apie teisėjo sveikatos problemą, trukdančią atlikti teisėjo pareigas, turi teisę priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą šio įstatymo nustatyta tvarka nepraėjus penkeriems metams po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo.“
8 straipsnis. 532 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 532 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pretendentas į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą). Be to, pretendentas į teisėjus pateikia užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną ir raštu sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra.“
9 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją trejiems metams iš septynių asmenų sudaro Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teisėjų tarybos pirmininkas, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausia teisėjų vienijanti teisėjų asociacija ir teisingumo ministras. Teisėjų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai.“
10 straipsnis. 551 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 551 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pretendentai į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas priimami atrankos būdu. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas skyrimo klausimams svarstyti sudaroma Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija). Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tris Atrankos komisijos narius teisėjus skiria Teisėjų taryba, keturis visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo tvarką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus tvirtina Teisėjų taryba.“
2. Pakeisti 551 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Atrenkant pretendentus į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, įvertinamos kiekvieno pretendento asmeninės būdo ir pažintinės savybės, profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę.“
3. Papildyti 551 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens pasirengimą būti teisėju, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Asmens kompetencijų vertinimas atliekamas iš naujo, jei nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip penkeri metai arba asmens prašymu, kai nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai. Asmens kompetencijų vertinimo rezultatai pateikiami Nacionalinės teismų administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat pretendentui į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas. Su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais susipažinti ir juos naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos (toliau – Vertinimo komisija), Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais.“
5. Pakeisti 551 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Pretendentas, dalyvavęs atrankoje į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, turi teisę per septynias dienas po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui. Aukščiausiasis Teismas, priėmęs skundą, turi teisę sustabdyti teisėjo skyrimo į tą apylinkės teismą procedūrą, apie tokį sprendimą nedelsiant pranešdamas Respublikos Prezidento kanceliarijai. Šiuos skundus Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, kad atrankos į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą pateikusį pretendentą arba Atrankos komisijos išvadą panaikinti. Tokiu atveju atranka į to apylinkės teismo laisvas arba atsilaisvinsiančias teisėjų vietas atliekama iš naujo.“
11 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„57 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai
1. Asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus, o šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju – dvejiems metams. Kai teisėjui sukanka 65 metai arba baigiasi jo paskyrimo teisėju terminas, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos (bylų) nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla (bylos) bus baigta (baigtos) nagrinėti arba jos (jų) nagrinėjimas bus atidėtas.
2. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti teisėjo pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti skiriamas to apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams. Motyvuotą siūlymą pradėti apylinkės teismo teisėjo, skiriamo dvejiems metams, skyrimo procedūrą Respublikos Prezidentui teikia Teisėjų taryba. Apylinkės teismo teisėju dvejiems metams skiriamas atrankoje į bet kurį teismą dalyvavęs pretendentas, jei nuo Atrankos komisijos išvados surašymo dienos praėjo ne daugiau kaip dveji metai. Prireikus atranka į dvejiems metams skiriamo apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjo pareigas organizuojama šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta tvarka, nurodant, kad tai atranka į teisėjo, kuris bus skiriamas dvejiems metams, pareigas.
4. Kol nesuėjęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais teisėjo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais.
12 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
13 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 63 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Teisėjas gali būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas arba nuo perkėlimo šioje dalyje nustatytais atvejais. Teisėjas į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus gali būti perkeltas, netaikant šioje dalyje nustatytų terminų.“
14 straipsnis. 691 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 691 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„691 straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atranka
1. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė, asmeninės būdo ir pažintinės savybės ir pirmenybę suteikiantys privalumai. Asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 551 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus nustato Teisėjų taryba.
15 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 76 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta tvarka. Kandidatų asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 551 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.“
16 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 78 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta tvarka. Kandidatų asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 551 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.“
17 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas
Papildyti 84 straipsnį 8 dalimi:
„8. Iškėlus drausmės bylą, Teisėjų tarybos teikimu Respublikos Prezidentas, kai drausmės byla iškelta Aukščiausiojo Teismo ar Apeliacinio teismo teisėjui, – Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas gali sustabdyti teisėjo įgaliojimus, iki įsigalios Teisėjų garbės teismo sprendimas, o jei Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, pasiūlo Respublikos Prezidentui ar Seimui šio Įstatymo nustatyta tvarka atleisti teisėją iš pareigų arba Respublikos Prezidentui kreiptis į Seimą dėl apkaltos teisėjui, – iki įsigalios sprendimas dėl teisėjo atleidimo arba apkaltos. Tais atvejais, kai Teisėjų garbės teismas nenustato drausminės atsakomybės pagrindo, Respublikos Prezidentas, kai drausmės byla buvo iškelta Aukščiausiojo Teismo ar Apeliacinio teismo teisėjui, – Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas nedelsdamas atnaujina teisėjo įgaliojimus ir teisėjui sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.“
18 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 85 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 85 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjų etikos ir drausmės komisija sudaroma iš septynių narių. Į šios komisijos narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, vieną kandidatą – Seimo Pirmininkas, keturis kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas šios komisijos nariais skiria visuomenės atstovus. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmuo jį skiriančio subjekto įgaliojimų laikui. Tas pats asmuo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu negali būti skiriamas daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Iš paskirtų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių Teisėjų taryba tvirtina komisijos pirmininką. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu negali būti Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis pareigūnas, Teisėjų garbės teismo narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos.“
19 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„88 straipsnis. Drausminės nuobaudos galiojimas
Teisėjų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja praėjus dešimčiai dienų po jos paskyrimo, jei Teisėjų garbės teismo sprendimas nėra apskundžiamas, ir galioja vienus metus. Jei Teisėjų garbės teismo sprendimas apskundžiamas, drausminė nuobauda įsigalioja nuo Aukščiausiojo Teismo sprendimo priėmimo dienos ir galioja vienus metus.“
20 straipsnis. 912 straipsnio pakeitimas
21 straipsnis. 913 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 913 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teisėjų veiklos vertinimą atlieka Vertinimo komisija. Vertinimo komisija sudaroma Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš septynių narių: trys iš jų turi būti ne teisėjai. Keturis šios komisijos narius iš teisėjų renka Teisėjų taryba, tris skiria Respublikos Prezidentas. Vertinimo komisijos pirmininką iš paskirtų Vertinimo komisijos narių renka Teisėjų taryba. Vertinimo komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Vertinimo komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Vertinimo komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Vertinimo komisijos narių darbas Vertinimo komisijoje apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“
22 straipsnis. 914 straipsnio pakeitimas
23 straipsnis. 915 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 915 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjų veiklos vertinimo medžiaga gali būti naudojama nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų. Su teisėjų veiklos vertinimo medžiaga susipažinti ir ją naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Vertinimo komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su teisėjų veiklos vertinimo medžiaga ir ją naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais.“
24 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„93 straipsnis. Teisėjų, teismo tarnautojų mokymo organizavimas
2. Teisėjų mokymą, taip pat teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto (toliau – darbuotojai), centralizuotą mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, organizuoja Nacionalinė teismų administracija.“
25 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„94 straipsnis. Teisėjų, teismo tarnautojų mokymo finansavimas
1. Teisėjų mokymą, taip pat šio Įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje numatytą teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymą finansuoja valstybė. Tam Nacionalinei teismų administracijai pagal atskirą programą numatomos lėšos mokymui organizuoti, metodinei medžiagai rengti ir leisti bei kitoms mokymo išlaidoms.
26 straipsnis. 95 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
27 straipsnis. 98 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 98 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„98 straipsnis. Teisėjų atostogos ir papildomos poilsio dienos
„1. Teisėjams suteikiamos 22 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos 27 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 darbo dienų.
2. Teisėjui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o teisėjui, auginančiam tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį.
3. Teisės į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturinčiam teisėjui, auginančiam vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį.
4. Be šio Įstatymo nustatytų atostogų, teisėjai taip pat turi teisę į Darbo kodekse nustatytas tikslines atostogas.
5. Teisėjui kasmetinės atostogos gali būti perkeliamos arba pratęsiamos Darbo kodekse nustatyta tvarka. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už kasmetines atostogas atleidimo iš pareigų atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai teisėjas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
6. Teisėjams, teismo skyrių pirmininkams, teismo pirmininko pavaduotojui teismo pirmininkas, o teismų pirmininkams Respublikos Prezidentas gali suteikti iki vienų metų atostogas kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju teisėjui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas atlyginimas nemokamas; atostogų kvalifikacijai tobulinti laikas įskaitomas į teisėjo darbo stažą. Pasinaudoti atostogomis kvalifikacijai tobulinti teisėjas gali vieną kartą per penkerius metus.
7. Teisėjui dėl šio Įstatymo 63 ir 64 straipsniuose nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį teisėjui mokamas jo vidutinis atlyginimas.
28 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 101 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Teisėjui, kuris yra perkeltas ar paskirtas į kitą teismą šio Įstatymo 63 ar 64 straipsniuose numatytais atvejais arba yra paskirtas į aukštesnės pakopos teismą, jo pasirinkimu, atsižvelgiant į šio Įstatymo 98 straipsnio 5 dalyje nustatytus apribojimus, gali būti išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas arba šios atostogos yra perkeliamos ir toliau skaičiuojamos teisme, į kurį jis perkeltas arba paskirtas.“
29 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas
30 straipsnis. 106 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 106 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismo kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, pavaldus teismo pirmininkui. Teismo kancleris vadovauja teismo administracijai. Teismo kanclerį penkerių metų kadencijai konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų teismo pirmininkas. Teismo kancleris negali eiti to paties teismo kanclerio pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“
2. Pakeisti 106 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 106 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
31 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 119 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjų tarybą sudaro septyniolika narių:
1) pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas;
2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: trys – iš Aukščiausiojo Teismo, du – iš Apeliacinio teismo ir vienas – iš Vyriausiojo administracinio teismo, trys – nuo visų apygardos teismų, vienas – nuo visų apygardos administracinių teismų ir keturi – nuo visų apylinkės teismų. Nuo apygardos teismų ir apylinkės teismų į Teisėjų tarybą gali būti išrinkti tik teisėjai, dirbantys skirtinguose teismuose. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų teisėjai.“
2. Pakeisti 119 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 119 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. Papildyti 119 straipsnį 8 dalimi:
„8. Pasibaigus Teisėjų tarybos nario įgaliojimams šio straipsnio 6 dalies 1, 3, 4 arba 5 punkte nustatytu pagrindu, į jo vietą likusiam Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui nuo atitinkamo teismo arba atitinkamos jurisdikcijos ir pakopos teismų Visuotinio teisėjų susirinkimo nustatyta tvarka elektroniniu būdu išrenkamas naujas Teisėjų tarybos narys.“
32 straipsnis. 121 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 121 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„121 straipsnis. Teisėjų tarybos posėdžiai
1. Teisėjų tarybos posėdis yra pagrindinė Teisėjų tarybos veiklos forma. Teisėjų tarybos posėdžiai paprastai vyksta Aukščiausiojo Teismo arba Nacionalinės teismų administracijos patalpose.
2. Teisėjų tarybos posėdžiai paprastai šaukiami kas mėnesį. Įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, kad ši patartų Respublikos Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, Teisėjų tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per keturiolika dienų. Prireikus posėdžiai šaukiami Teisėjų tarybos pirmininko arba trečdalio Teisėjų tarybos narių iniciatyva.
3. Teisėjų tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau negu pusė Teisėjų tarybos narių.
4. Medžiaga, susijusi su Teisėjų tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais, pateikiama visiems Teisėjų tarybos nariams ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki Teisėjų tarybos posėdžio.
5. Teisėjų taryba, atlikdama savo funkcijas, priima nutarimus. Teisėjų tarybos nutarimai priimami atviru balsavimu. Teisėjų tarybos nutarimas yra priimtas, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė visų Teisėjų tarybos narių. Teisėjų tarybos nutarimus pasirašo Teisėjų tarybos pirmininkas ir sekretorius. Nusprendusi Teisėjų taryba nutarimus gali priimti slaptu balsavimu. Visi Teisėjų tarybos priimti nutarimai ne vėliau kaip per tris dienas paskelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje.
6. Teisėjų taryba nutarimus, kuriais Respublikos Prezidentui patariama dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, priima tik atviru balsavimu.
7. Teisėjų tarybos priimti nutarimai, kuriais Respublikos Prezidentui patariama tam tikrą asmenį skirti teisėju, paaukštinti, perkelti, atleisti iš teisėjo pareigų arba patariama asmens neskirti teisėju, nepaaukštinti, neatleisti iš pareigų (o kai skiriamas, paaukštinamas, perkeliamas ar atleidžiamas iš pareigų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar šio teismo teisėjas arba Apeliacinio teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar šio teismo teisėjas, – patariama teikti jo kandidatūrą Seimui arba jos neteikti), turi būti argumentuoti.
8. Teisėjų taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų (jų pareigūnų) visą Tarybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją.
33 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 122 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjų garbės teismas sudaromas Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš dešimties narių. Į Teisėjų garbės teismo narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, du kandidatus – Seimo Pirmininkas, šešis kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas Teisėjų garbės teismo nariais skiria visuomenės atstovus. Po vieną narį iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš visų apygardų teismų, apygardų administracinių teismų ir apylinkių teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo pirmininką renka Teisėjų taryba iš Teisėjų garbės teismo narių teisėjų. Teisėjų garbės teismo nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kandidatų į Teisėjų garbės teismą kėlimo ir Teisėjų garbės teismo narių rinkimo tvarką nustato Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti renkamas Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų garbės teismo narių darbas Teisėjų garbės teisme apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“
34 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 124 straipsnį 4 dalimi:
2. Papildyti 124 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti duomenys, sveikatos pažymėjimai, asmens kompetencijų vertinimo rezultatai, taip pat duomenys apie teisėjo paskyrimą į pareigas, priesaiką, atleidimą iš pareigų, perkėlimą, nušalinimą, drausmines nuobaudas ir kiti duomenys tvarkomi Nacionalinėje teismų administracijoje saugomoje asmens byloje pagal Teisėjų tarybos patvirtintas asmens bylų sudarymo ir tvarkymo taisykles.“
35 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas
36 straipsnis. 130 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 130 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„130 straipsnis. Rimties ir tvarkos teismuose palaikymas, teismų apsauga
2. Teismų apsaugai užtikrinti skiriamų policijos pareigūnų skaičių nustato policijos generalinis komisaras, atsižvelgęs į Teisėjų tarybos siūlymus.
3. Teismų apsaugą užtikrinanti policija finansuojama iš policijai išlaikyti skirtų valstybės biudžeto lėšų.
5. Į teismo patalpas draudžiama įnešti ginklą, šaudmenis, sprogstamąsias, nuodingąsias ar kitas akivaizdų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai keliančias medžiagas ir daiktus.
6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos asmenims, kuriems turėti ginklą arba kitus pavojingus daiktus ar medžiagas reikalinga atliekant tarnybines funkcijas, taip pat kai tokios medžiagos ar daiktai yra teisme nagrinėjamos bylos sudedamoji dalis. Teismo pirmininko leidimu ginklą savigynai į teismą gali įsinešti to teismo teisėjai, teismo valstybės tarnautojai ir darbuotojai.
7. Siekiant užtikrinti teismo saugumą, teismo patalpose esantys ar norintys į jas patekti asmenys ir jiems priklausantys daiktai gali būti tikrinami.
37 straipsnis. Įstatymo papildymas nauja VII dalimi
1. Papildyti Įstatymą nauja VII dalimi:
„VII DALIS
TEISMŲ SISTEMOS APDOVANOJIMAI
1301 straipsnis. Teismų sistemos apdovanojimai
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, šių teismų valstybės tarnautojams ir darbuotojams bei kitiems teismų sistemai nusipelniusiems asmenims gali būti skiriami teismų sistemos apdovanojimai.
38 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 10 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, 14, 15, 16 straipsnius ir šio straipsnio 11 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.
3. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 54 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos asmenims, kurie pretendento į teisėjus egzaminą išlaikė po šio įstatymo įsigaliojimo.
4. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje išdėstytos Teismų įstatymo 551 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos sudarymo tvarkos taikomos sudarant po šio įstatymo įsigaliojimo naują Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją.
5. Šio įstatymo 10 straipsnio 2, 3, 4 dalys, 14, 15, 16 straipsniai taikomi asmenims, dalyvaujantiems pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias apylinkės teismo teisėjų vietas, teisėjų karjeros siekiančių asmenų, kandidatų į teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas atrankose, paskelbtose po 2021 m. sausio 1 d.
6. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios teisėjui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Teismų įstatymo 98 straipsnį. Teisėjai, iki šio įstatymo įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus metus, turi teisę jas panaudoti iki 2023 m. sausio 1 d.
7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariai, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nariai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariai, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nariai ir Teisėjų garbės teismo nariai šias pareigas eina iki jų įgaliojimų pabaigos.
8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išrinktų Teisėjų tarybos narių įgaliojimai baigiasi, kai Visuotiniame teisėjų susirinkime išrenkama naujos sudėties Teisėjų taryba.
9. Šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų komisijų ir teismų savivaldos institucijų narių kadencijos pradedamos skaičiuoti nuo jų paskyrimo į pareigas šio įstatymo nustatyta tvarka.
10. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų teismo kanclerių penkerių metų kadencija pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
11. Šio įstatymo 31 straipsnis taikomas Teismų įstatymo nustatyta tvarka renkant naujos sudėties Teisėjų tarybą.