LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

REZOLIUCIJA

DĖL PARLAMENTINĖS DIPLOMATIJOS STIPRINIMO

 

2016 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-167

Vilnius

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

įsitikinęs, kad geopolitinis saugumas yra vienas esminių mūsų valstybės politikos prioritetų;

atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos nepriklausomybei iš Rytų kylanti grėsmė yra ilgaamžė ir nekintanti;

vertindamas hibridinį karą kaip vieną aktualiausių Rusijos konfrontacijos su Vakarais aspektų, kuriuo siekiama destabilizuoti visuomenes, kurstyti tautinę, socialinę ir kultūrinę nesantaiką;

aiškiai suvokdamas poreikį stiprinti Lietuvos solidarumą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis sprendžiant iššūkius Europos saugumui, europietiškai tapatybei ir valstybių narių suverenumui;

atkreipdamas dėmesį į tai, kad Šiaurės ir Baltijos valstybių ir Lenkijos (NBP9) politinis bendradarbiavimas yra nepakankamas ir dėl jo stokos Šiaurės šalys ir jų pagrindinės partijos ėmė mažiau rūpintis regiono saugumo projektais ir iniciatyvomis;

pabrėždamas, kad dėl didėjančio Europos valstybių politinių sistemų neapibrėžtumo į valdžią ateina vis daugiau naujų politinių jėgų, todėl Lietuvai svarbu gebėti greitai reaguoti ir surasti naujus bendradarbiavimo kanalus;

įsitikinęs, kad Rytų partnerystės šalių ekonominė, politinė ir karinė sėkmė joms tampant suvereniomis ir europietiškomis valstybėmis stiprina viso regiono, kartu ir Lietuvos, saugumą, tačiau vidinės Europos Sąjungos problemos lemia itin ribotą dėmesį šiam klausimui;

atsižvelgdamas į tai, kad JAV lyderystė ir NATO kolektyvinės gynybos ir saugumo garantijos išlieka esminis Europos saugumo sistemos ramstis,

pabrėžia parlamentinės diplomatijos ir politinių partijų tarptautinių ryšių svarbą atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą;

ragina stiprinti Šiaurės ir Baltijos valstybių ir Lenkijos (NBP9) geopolitinį bendradarbiavimą, Lietuvos politinėse partijose įkuriant tarptautinių ryšių grupes, kurios plėtotų partinės diplomatijos iniciatyvas, užmezgant glaudžius ryšius su šių valstybių atitinkamomis giminingomis politinėmis partijomis;

skatina išnaudoti visas naudingas politines, taip pat partinės ir parlamentinės diplomatijos priemones, skatinant glaudesnį Europos Sąjungos ir atskirų jos valstybių narių bendradarbiavimą su asocijuotomis partnerėmis Ukraina, Gruzija ir Moldova, kurios šiuo metu susiduria su geopolitiniais iššūkiais ir vidinėmis krizėmis;

atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva turi visokeriopai padėti Rytų partnerystės šalims žengti jų pasirinktu demokratinių reformų keliu, kuris stiprintų šių šalių nepriklausomybę, savarankiškumą, saugumą ir užtikrintų žmonių gerovę;

siūlo stiprinti Baltijos ir Juodosios jūros (tarpjūrio) regiono valstybių bendradarbiavimą, pirmiausia parlamentinėje srityje, siekiant išlaikyti glaudų ryšį tarp Vidurio bei Rytų Europos valstybių ir Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos, palaikant jų pasiryžimą eiti Europos integracijos keliu, kai narystės Europos Sąjungoje perspektyva artimiausiu metu yra sunkiai įgyvendinama;

skatina aktyviau išnaudoti tarpparlamentinę ir partinę diplomatiją Europos Sąjungos valstybėse narėse, kad atkuriant santykius su Baltarusija būtų įtrauktas Astravo atominės elektrinės statybų skaidrumo ir tarptautinės kontrolės būtinybės klausimas;

kviečia atkurti tvarų tarpparlamentinį bendradarbiavimą su Lenkija, kuris yra itin svarbus tiek koordinuojant pozicijas regiono saugumo klausimais, tiek šalinant įsisenėjusias kliūtis, trukdančias gerinti dvišalius santykius, grįstus abipuse pagarba ir supratimu;

ragina skirti išskirtinį dėmesį Vokietijai, siekiant prisidėti prie kuo sklandesnio jos vadovaujamo NATO bataliono įkūrimo Lietuvoje ir tęsti Rusijai taikomą atgrasymo politiką;

atkreipia dėmesį į būtinybę stiprinti ryšius su Jungtine Karalyste, kurios vaidmuo tiek Europos saugumo sistemoje, tiek išsaugant glaudžius Europos ryšius su JAV yra itin svarbus;

pabrėžia būtinybę stiprinti tiesioginį darbą su JAV Kongresu, ieškant naujų ir dar neišnaudotų Lietuvos bendradarbiavimo su JAV galimybių ir taip užtikrinant transatlantinius ryšius;

pabrėžia būtinybę visas partinės ir parlamentinės diplomatijos iniciatyvas tinkamai finansuoti, atsižvelgiant į sėkmingą Vokietijos ir Švedijos patirtį.

 

 

Seimo Pirmininkas                                                                                              Viktoras Pranckietis