LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

įsakymas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO 2009 M. BALANDŽIO 16 D. ĮSAKYMO NR. 1-37 „dėl DEGALINIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ pakeitimo

2020 m. balandžio 21 d. Nr. 1-94

Vilnius

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. 1-37 „Dėl Degalinių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija: 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

įsakymas

DĖL DEGALINIŲ ĮRENGIMO IR EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu ir įgyvendindamas 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo 2 straipsnio 1, 7, 8 ir 9 punktus, 5 straipsnio 2 punktą, 6 straipsnio 9 ir 10 dalis, 7 straipsnio 1, 2, 3 ir 7 punktus, 11 straipsnio 2 punktą, II priedo 2 ir 3 punktus ir 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/674, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES papildoma nuostatomis dėl L kategorijos motorinių transporto priemonių įkrovimo prieigų, elektros tiekimo nuo kranto vidaus vandenų laivams ir vandens transportui skirtų SkGD degalų papildymo punktų ir iš dalies keičiamos tos direktyvos nuostatos dėl motorinėms transporto priemonėms skirtų dujinio vandenilio degalų papildymo jungčių 3 straipsnį,

tvirtinu Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisykles (pridedama).“

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. šis įsakymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 dieną;

2.2. Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punktas įsigalioja 2021 m. lapkričio 12 d.

Energetikos ministras                                                                                       Žygimantas Vaičiūnas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-37

(Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2020 m. 2020 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 1-94

redakcija)

DEGALINIŲ ĮRENGIMO IR ESKPLOATAVIMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

1. Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja skystųjų ir alternatyviųjų degalų degalinių pagrindinius įrengimo ir eksploatavimo, techninius, organizacinius ir techninės saugos reikalavimus.

2. Taisyklės privalomos skystųjų ir alternatyviųjų degalų degalines įrengiantiems ir eksploatuojantiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Taisyklių reikalavimai privalomi visiems degalinių statybos dalyviams ir asmenims, kurie projektuoja, stato, rekonstruoja ar kapitališkai remontuoja degalines, taip pat visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, fiziniams asmenims, juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms, jų padaliniams, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

Taisyklės privalomos asmenims, kuriems degalinės priklauso nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos, asmenims, kurie atlieka degalinių ar jų įrenginių eksploatavimo darbus.

3. Taisyklės taikomos įrengiant ir eksploatuojant skystųjų ir alternatyviųjų degalų degalines.

4. Taisyklės netaikomos:

4.1. eksploatuojant (naudojant) bei techniškai prižiūrint moksliškai tiriamus ir bandomus:

4.1.1. skystųjų degalų degalinių įrenginius;

4.1.2. suskystintų naftos dujų (toliau – LPG), suslėgtų gamtinių dujų (toliau – CNG) ir suskystintų gamtinės dujų (toliau – LNG) degalinių įrenginiams;

4.2. LPG, CNG, LNG ir oro mišinio sprogimo energiją vartojantiems įrenginiams;

4.3. kitos rūšies degiąsias dujas naudojantiems įrenginiams;

4.4. kelių transporto priemonių LPG, CNG ir LNG dujų įrangai;

4.5. vidaus vandenų laivų ir (ar) jūrų laivų LNG dujų įrangai;

4.6. laivuose ir kelių transporto priemonėse sumontuotiems degalinių įrenginiams.

II SKYRIUS

SĄVOKOS IR SUTRUMPINIMAI

5. Taisyklėse vartojamos santrumpos:

5.1. LPG – suskystintos naftos dujos;

5.2. CNG – suslėgtos gamtinės dujos;

5.3. LNG – suskystintos gamtinės dujos;

6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

6.1. Alternatyvieji degalai – degalai, įskaitant degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir energijos šaltiniai, kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti naftos degalus ir kuriuos naudojant prisidedama prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir gerinamas transporto sektoriaus aplinkosauginis veiksmingumas: elektros energija, vandenilio dujos, sintetiniai degalai ir parafininis kuras, suslėgtos ir suskystintos gamtinės dujos, suskystintos naftos dujos.

6.2. Degalinė – specialiai įrengta teritorija su statiniais ir (ar) stacionariaisiais arba mobiliaisiais įrenginiais skystiesiems degalams, suskystintoms naftos dujoms, suslėgtoms gamtinėms dujoms ir alternatyviesiems degalams (išskyrus suskystintas gamtines dujas) priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonių degalų bakus, kilnojamąsias talpyklas ir (ar) balionus.

6.3. Degalinę eksploatuojanti įmonė – juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie Asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių nustatyta tvarka turi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą atestatą, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti degalinės įrenginius.

6.4. Degalinės įrenginių eksploatavimo žurnalas – popierinis ar elektroninis dokumentas, kuriame pateikiami duomenys ir informacija apie eksploatuojant degalinės technologinius įrenginius atliktus darbus.

6.5. Degalų kolonėlė – degalinės įrenginys skystiesiems degalams pilti į kelių transporto priemonių degalų bakus ir (ar) į kilnojamąsias talpyklas, taip pat kelių transporto priemonių suskystintų naftos dujų, suslėgtų gamtinių dujų balionams ar jų junginiams užpildyti.

6.6. Degalinės skystųjų degalų įrenginiai – degalinės įrenginiai skystiesiems degalams priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonių degalų bakus.

6.7. Degalinės suskystintų naftos dujų įrenginiai – degalinės įrenginiai suskystintoms naftos dujoms laikyti, tiekti, kelių transporto priemonių suskystintų naftos dujų balionams ar jų junginiams užpildyti.

6.8. Degalinės suslėgtų gamtinių dujų įrenginiai – degalinės įrenginiai gamtinėms dujoms suslėgti, laikyti, tiekti į transporto priemonių suslėgtų gamtinių dujų balionus ar jų junginius.

6.9. Degalinės teritorija – žemės sklypas, kuriame įrengta degalinė.

6.10. Dujų balionas – suslėgtoms gamtinėms dujoms, suskystintoms naftos dujoms arba ištirpintoms dujoms vežti, laikyti ir naudoti skirtas slėginis indas, kurio talpa neviršija 150 litrų ir kuris turi vienas ar dvejas žiotis ventiliams, jungėms arba atvamzdžiams įsukti.

6.11. Dujų balionų junginys – gamykloje laikantis standartų ar reglamentų reikalavimų pagaminta ant rėmo įtvirtintų suslėgtų gamtinių dujų ar suskystintų naftos dujų balionų grupė, turinti uždarymo įrenginius ir sujungimo vamzdyną.

6.12. Kvalifikuotas darbuotojas – fizinis asmuo, įgijęs darbui su degalinių įrenginiais reikiamų žinių ir įgūdžių ir atestuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

6.13. Kilnojamasis skystųjų degalų išpilstymo įrenginys – prekybai degalais neskirtas ne didesnę kaip 10 m³ skystųjų degalų talpyklą turintis nestacionarusis įrenginys degalams laikyti ir išpilstyti ūkininko ūkyje, įmonėje, statybvietėje.

6.14. Mobilioji degalų talpykla – kelių transporto priemonėje ar priekaboje pritvirtinta talpykla skystiesiems degalams, suskystintoms naftos dujoms, suslėgtoms gamtinėms dujoms vežti.

6.15. Sintetiniai degalai – vidaus degimo varikliams skirti sintezės arba hidrovalymo būdu iš biomasės, aliejaus ir kitų gamybos procesuose susidarančių atliekų ir liekanų, kitų žaliavų gaminami degalai.

6.16. Suskystintų naftos dujų degalinė – įrenginių ir statinių kompleksas specialiai įrengtoje teritorijoje, skirtas suskystintoms naftos dujoms priimti, laikyti, kelių transporto priemonėse įmontuotiesiems ir išmontuojamiesiems suskystintų naftos dujų balionams pildyti.

6.17. Suslėgtų gamtinių dujų degalinė – įrenginių ir statinių kompleksas specialiai įrengtoje teritorijoje, skirtas gamtinėms dujoms priimti, laikyti, kelių transporto priemonėse įmontuotiesiems ir išmontuojamiesiems gamtinių dujų balionams ar jų junginiams pildyti.

6.18. Suskystintų gamtinių dujų degalinė – suskystintų gamtinių dujų priėmimo, laikymo ir pildymo infrastruktūra, kurią sudaro stacionarusis arba mobilusis įrenginys, priekrantės įrenginys ir kuri skirta suskystintomis gamtinėmis dujomis varomoms kelių transporto priemonėms, jūrų ir (ar) vidaus vandenų transporto priemonėms pildyti.

6.19. Degalų talpyklos vidaus ir išorės apžiūra – nuo technologinio vamzdyno atjungtos tuščios ir išvalytos degalų talpyklos techninės būklės įvertinimas, atliekant jos išorinio ir vidinio (kai pagal talpyklos konstrukciją tai įmanoma) paviršiaus apžiūrą.

6.20. Degalų talpyklos patikra – nuo technologinio vamzdyno neatjungtos, neištuštintos degalų talpyklos apžiūra ir bandymai jos techninei būklei ir sistemų veikimo efektyvumui įvertinti.

6.21. Viešasis alternatyviųjų degalų pildymo punktas – viešai prieinamas alternatyviųjų degalų pildymo punktas, kuriuo naudotojai gali naudotis vienodomis sąlygomis.

6.22. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, Prekybos naftos produktais taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1-346 „Dėl Prekybos naftos produktais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Prekybos naftos produktais taisyklės), ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

III SKYRIUS

DEGALINIŲ ĮRENGIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

7. Degalinės statomos Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Degalinėje naudojami įrenginiai, medžiagos, vamzdžiai, įtaisai, prietaisai privalo turėti atitikties sertifikatus ir (ar) atitikties deklaracijas, turėti gamintojo techninę dokumentaciją ir atitikti kitus galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

9. Visa įranga, apsaugos sistemos, naudojamos degalinėje potencialiai sprogioje aplinkoje, turi atitikti įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninį reglamentą (Taisyklių priedo 30 punktas).

10. Degalinės įrenginių sudedamosios dalys, mazgai turi būti sunumeruoti ar pažymėti pagal technologines schemas.

11. Degalinėje turi būti sumontuoti ir naudojami visi saugos, reguliavimo įtaisai, kontrolės sistemos (degalų nutekėjimui iš talpyklų ar vamzdynų nustatymo, degalų perpylimo talpyklose, uždujinimo, sprogios aplinkos susidarymo aptikimo ir kitos sistemos) bei matavimo priemonės, nustatytos įrenginių gamintojų techniniuose dokumentuose ir projekto dokumentuose.

12. Atstumai nuo skystųjų degalų degalinių kolonėlių ir talpyklų iki pastatų ir patalpų negali būti mažesni už 1 lentelėje nustatytus mažiausius horizontaliuosius atstumus.

1 lentelė. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo skystųjų degalų degalinės įrenginių iki pastatų ir patalpų

Pastatai	Atstumai nuo skystųjų degalų degalinių talpyklų ir (ar) kolonėlių iki pastatų ir patalpų, m
	požeminė talpykla		antžeminė talpykla
	iki 60 m^3	virš 60 m^3	iki 60 m^3	virš 60 m^3
Gyvenamieji pastatai ir patalpos. Negyvenamieji (mokslo, gydymo, poilsio, transporto, religinės, kultūros, sporto, maitinimo, paslaugų, prekybos, administracinės ir viešbučių paskirties) pastatai ir patalpos	15	25	30	50
Gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties pastatai ir patalpos (Asg ir Bsg pavojingumo sprogimui ir gaisrui kategorijų)	15	15	30	30
Gamybos ir pramonės, sandėliavimo, garažų, transporto, pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir patalpos (Cg, Dg ir Eg pavojingumo sprogimui ir gaisrui kategorijų)	10	15	20	30

Pastabos:

1. Atstumai matuojami nuo skystųjų degalų požeminių talpyklų (-os) išorinės sienelės.

2. Jeigu įrengta skystųjų degalų antžeminės talpykla – atstumai matuojami nuo pylimo ar atitvarinės sienos (toliau – užtvara) išorinės ribos, juosiančios skystųjų degalų talpyklas, jeigu tokia užtvara yra. Jeigu užtvaros nėra – atstumai matuojami nuo skystųjų degalų antžeminės talpyklos išorinės sienelės.

13. Atstumai nuo suskystintų naftos dujų degalinių kolonėlių ir rezervuarų iki pastatų ir patalpų negali būti mažesni už 2 lentelėje nustatytus mažiausius horizontaliuosius atstumus.

2 lentelė. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo skystintų naftos dujų degalinės įrenginių iki pastatų ir patalpų

Pastatai	Atstumai nuo skystintų naftos dujų degalinių rezervuarų ir (ar) kolonėlių iki pastatų ir patalpų, m
	požeminis suskystintų naftos dujų rezervuaras (-ai), kurių bendra talpa*				antžeminis suskystintų naftos dujų rezervuaras (-ai), kurių bendra talpa*
	iki 10	11–20	21–50	51–100	iki 10	11–20	21–50
Gyvenamieji pastatai ir patalpos. Negyvenamieji (mokslo, gydymo, poilsio, transporto, religinės, kultūros, sporto, maitinimo, paslaugų, prekybos, administracinės ir viešbučių paskirties) pastatai ir patalpos	10	15	20	40	20	30	40
Gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties pastatai ir patalpos (Asg ir Bsg pavojingumo sprogimui ir gaisrui kategorijų)	8	10	15	40	16	20	30
Gamybos ir pramonės, sandėliavimo, garažų, transporto, pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir patalpos (Cg, Dg ir Eg pavojingumo sprogimui ir gaisrui kategorijų)	8	10	15	35	16	20	30

Pastabos:

1. * Bendra suskystintų naftos dujų rezervuarų talpa m³.

2. Atstumai matuojami nuo suskystintų naftos dujų rezervuarų išorinių sienelių ir saugos įtaisų, uždaromosios, reguliavimo ar kitos armatūros.

14. Taisyklių 12 ir 13 punktuose nurodyti atstumai nuo skystųjų degalų ir suskystintų naftos dujų degalinių įrenginių taikomi rengiant teritorijų planavimo dokumentus, taip pat statinių statybos projektus, kurie privalo atitikti Taisyklių, 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB nurodytus esminius statinių reikalavimus, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

15. Nustatant atstumus nuo skystųjų degalų ar suskystintų naftos dujų degalinių kolonėlių ir požeminių ir antžeminių talpyklų ar rezervuarų iki degalinės pastatų ar kitų statinių turi būti įvertinta galimybė techniškai prižiūrėti skystųjų degalų ar suskystintų naftos dujų degalinių kolonėles ir požemines ir antžemines talpyklas ar rezervuarus.

16. Įrengtos ar atnaujintos vandenilio degalinės, kuriose tiekiamas dujinis vandenilis, naudojamas kaip degalai motorinėse transporto priemonėse, ir jose naudojami degalų papildymo algoritmai ir įranga turi atitikti Lietuvos standarto LST ISO 19880-1 dėl dujinio vandenilio degalų papildymo technines specifikacijas. Šiose degalinėse tiekiamo vandenilio grynumas turi atitikti Lietuvos standarte LST ISO 14687 pateiktas technines specifikacijas. Dujinio vandenilio degalais gali būti pildomos tik tos transporto priemonės, kurių jungtys atitinka standartą LST EN ISO 17268 „Sausumos transporto priemonių pildymo dujiniu vandeniliu prijungiamieji įtaisai“.

17. Suslėgtų gamtinių dujų degalinės projektuojamos vadovaujantis Lietuvos standartu LST EN ISO 16923 „Gamtinių dujų degalinės. Suslėgtųjų gamtinių dujų degalinės, skirtos transporto priemonėms“.

18. Suskystintų gamtinių dujų degalinės projektuojamos vadovaujantis Lietuvos standartu LST EN ISO 16924 „Gamtinių dujų degalinės. Suskystintųjų gamtinių dujų degalinės, skirtos transporto priemonėms“.

19. Vidaus vandenų laivams arba jūrų laivams, kuriems netaikomas Tarptautinis laivų, skirtų vežti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodeksas (IGC kodeksas), skirtų LNG degalų papildymo punktai (degalinės) turi atitikti standarto LST EN ISO 20519 „Laivai ir jūrų technologija. Suskystintosiomis gamtinėmis dujomis varomų laivų pildymo degalais specifikacija“ nustatytus reikalavimus. Degalines eksploatuojančios įmonės, siekiančios vykdyti LNG laivų bunkeravimą, privalo įdiegti technines ir organizacines priemones, kurios užtikrintų standarto LST EN ISO 20519 reikalavimus.

20. Degalinės turi turėti techninį pasą (techninės dokumentacijos bylą), kuriame nurodomi degalinės technologiniai įrenginiai ir jų pagrindiniai techniniai duomenys (įrenginio sumontavimo vieta, markė, įrenginio galia, našumas, skersmuo, tūris, darbinis slėgis, tipas, markė ir kt.), taip pat turi būti sudarytos vamzdynų schemos. Apie degalinės technologinių įrenginių kapitalinį remontą turi būti pažymėta degalinės techniniame pase (techninės dokumentacijos byloje). Už tinkamą degalinės techninio paso (techninės dokumentacijos bylos) tvarkymą atsako degalinę eksploatuojanti įmonė.

21. Tiekti elektros energiją, skystuosius degalus, LPG ir gamtines dujas į naujus sumontuotus ar rekonstruotus degalinės įrenginius, atlikti degalinės įrenginių paleidimo ir derinimo darbus leidžiama tik gavus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą–pažymą. Kai vadovaujantis teisės aktais, nurodytais Taisyklių priedo 2, 7 ir 8 punktuose, degalinės įrenginių techninę būklę tikrina savininko pasirinkta akredituotoji potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga (toliau – akredituotoji įstaiga), privaloma gauti ir akredituotos įstaigos eksperto teigiamą išvadą apie šių įrenginių tinkamumą naudoti.

22. Visuose degalinės įrengimo darbų etapuose turi būti pildoma atliktų darbų ir jų atitikties projektui dokumentacija. Baigus degalinės įrengimo darbus, dokumentacija sukomplektuojama pagal Statybos užbaigimo komisijai pateikiamų dokumentų sąrašą, nustatytą Taisyklių priedo 42 punkte nurodyto teisės akto 10 priede.

23. Pradėti eksploatuoti degalinės technologinius įrenginius galima tik Statybos įstatymo nustatyta tvarka įvykdžius degalinės statybos užbaigimo procedūras ir potencialiai pavojingus degalinės įrenginius užregistravus Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre (Taisyklių priedo 2, 3, 6, 7, 8 ir 42 punktai). Informacija apie degalinės įrenginių darbo pradžią turi būti įrašyta į degalinės įrenginių eksploatavimo žurnalą.

IV SKYRIUS

DEGALINIŲ EKSPOATAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

24. Degalinė turi būti eksploatuojama degalinėje sumontuotų įrenginių gamintojų nustatytomis sąlygomis ir vadovaujantis jų techniniais dokumentais ir kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais degalinės įrenginių naudojimą, taip pat Taisyklėmis.

25. Degalines eksploatuojančios įmonės privalo užtikrinti, kad informacija apie viešai prieinamų alternatyviųjų degalų degalinių, įskaitant LNG degalines, geografinę padėtį, kai tų duomenų turima, būtų prieinami visiems naudotojams viešai (interneto svetainėse) ir nediskriminaciniu būdu.

26. Už laiku atliekamą, patikimą, efektyvų ir saugų degalinės eksploatavimą atsako juridinio asmens, kuriam degalinė priklauso nuosavybės teise arba kuris degalinę valdo ir naudoja turto patikėjimo arba nuomos teise, panauda, vadovas ar jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Už laiku atliekamą, patikimą, efektyvų ir saugų fizinio asmens degalinės, kuri fiziniam asmeniui priklauso nuosavybės teise arba kuris degalinę valdo, naudoja ar juo disponuoja turto patikėjimo arba nuomos teise, panauda, eksploatavimą atsako fizinis asmuo. Juridinis ir (ar) fizinis asmuo turi teisę sudaryti sutartį su degalinę eksploatuojančia įmone, turinčia nustatyta tvarka išduotą atestatą (Taisyklių priedo 11 punktas). Sutartyje turi būti nustatytos šalių atsakomybės ribos, pareigos, funkcijos, darbų apimtis, jų atlikimo terminai, atsakomybė už patikimą ir saugų degalinės eksploatavimą.

27. Degalinę eksploatuoti leidžiama juridiniam asmeniui, kuris turi nustatyta tvarka išduotą atestatą (Taisyklių priedo 11 punktas) ir verčiasi atitinkamų energetikos įrenginių eksploatavimu.

28. Degalinę eksploatuojanti įmonė turi užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų degalinės veikimą, laiku atlikti techninės priežiūros, patikrinimo ir remonto darbus, trumpiausiais terminais lokalizuoti avarijas ir sutrikimus.

29. Iš degalinę eksploatuojančios įmonės personalo turi būti paskirti nustatyta tvarka atestuoti asmenys (Taisyklių priedo 9 ir 10 punktai), atsakingi už dujų, elektros, šilumos sistemų ar įrenginių bei statinių priežiūrą. Degalinę eksploatuojančios įmonės vadovaujančių darbuotojų ir kvalifikuotų darbuotojų pareigos, teisės ir atsakomybė turi būti nustatytos įmonės vadovo patvirtintuose pareigybės aprašymuose.

30. Degalinę eksploatuojančioje įmonėje turi būti degalinės įrenginių eksploatavimo instrukcijos, kuriose turi būti nurodyti įrenginių veikimo parametrai, jų paruošimo paleisti, leidimo, darbo, stabdymo ir techninės priežiūros tvarka, esant normaliam ir avariniam režimui, remonto, taisymo, bandymo tvarka. Degalinę eksploatuojanti įmonė, vadovaudamasi degalinės įrenginių gamintojų nurodymais ir techninėmis specifikacijomis bei Taisyklėmis, prireikus (jeigu gamintojas nepateikė įrenginio eksploatavimo instrukcijos) privalo parengti šių įrenginių eksploatavimo instrukcijas. Prie instrukcijų turi būti pridėtos prižiūrimų įrenginių technologinės schemos. Privalomų turėti degalinę eksploatuojančioje įmonėje instrukcijų sąrašas turi būti patvirtintas degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo.

31. Degalinės įrenginių eksploatavimo instrukcijos turi būti peržiūrimos ir prireikus koreguojamos įsigaliojus naujiems arba pakeitus, papildžius galiojančius norminius teisės aktus, į kurių reikalavimus turi būti atsižvelgiama instrukcijoje, taip pat pasikeitus technologiniam procesui, darbo sąlygoms, pradedant naudoti naujus įrenginius ir pan. Instrukcijose turi būti įvertinti įrenginių gamintojų nustatyti eksploatavimo reikalavimai.

32. Degalinės įrenginių eksploatavimo vietoje arba operatoriaus patalpoje turi būti degalų tiekimo, laikymo įrenginių ir vamzdynų schemos, eksploatavimo instrukcijos, degalinės įrenginių eksploatavimo žurnalas, kuriame chronologine tvarka kaupiama informacija apie degalinės technologinių įrenginių eksploatavimo eigą (atliktus techninės būklės patikrinimus, apžiūras, remontą, detalių ar mazgų pakeitimus, avarijų ar sutrikimų atvejus ir pan.). Degalinę, kurioje nėra nuolat dirbančio degalinės (budinčio) kvalifikuoto darbuotojo, eksploatuojančios įmonės vadovas gali pasirinkti kitą duomenų apie degalinės įrenginių eksploatavimą kaupimo ir perdavimo būdą.

33. Degalinės įrenginiai turi būti naudojami tik pagal gamintojo nurodytą paskirtį, neviršijant jų techninių parametrų, laikantis gamintojo dokumentuose nurodytų įrenginio naudojimo sąlygų ir rekomendacijų, taip pat naudojimo sąlygų, nustatytų įrenginių naudojimą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose. Jei gamintojas nustatė griežtesnes įrenginio naudojimo sąlygas nei Taisyklės, tai reikia vadovautis gamintojo nustatytais reikalavimais.

34. Sugedus saugos vožtuvams, uždaromiesiems įtaisams, kontrolės sistemoms, matavimo priemonėms, eksploatuoti degalinės įrenginius draudžiama.

35. Degalinės įrenginių techninė priežiūra susideda iš nuolatinės priežiūros ir techninės būklės tikrinimo darbų.

36. Degalinės įrenginių techninės priežiūros darbų periodiškumas ir tikrinami parametrai nustatomi vadovaujantis įrenginio gamintojo rekomendacijomis ir Taisyklėmis. Degalinės įrenginių techninė priežiūra atliekama pagal degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą grafiką. Degalinės įrenginių techninės priežiūros darbų atlikimo grafikas sudaromas ir laikomas degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo nustatyta tvarka.

37. Valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę tikrina juridinio ar fizinio asmens pasirinkta akredituotoji įstaiga. Degalinės potencialiai pavojingų įrenginių techninė būklė vertinama pagal akredituotosios įstaigos parengtą vertinimo metodiką. Akredituotosios įstaigos ekspertas parengia išvadą apie atliktą degalinės potencialiai pavojingo įrenginio techninės būklės tikrinimą.  Išvadoje turi būti nurodomi tikrinimo rezultatai ir kito techninio tikrinimo terminas. Išvada įteikiama degalinę eksploatuojančiai įmonei, kuri ją saugo visą potencialiai pavojingo įrenginio naudojimo laiką.

38. Nustačius degalinės potencialiai pavojingų įrenginių gamybos ir montavimo defektą, naudojimo instrukcijose nurodytų veikimo režimų pažeidimus, gavusi informacijos apie kitų juridinio ar fizinio asmens panašaus tipo įrenginių defektus, akredituotoji įstaiga sprendžia klausimą dėl tolesnio potencialiai pavojingo įrenginio naudojimo galimybės ir sąlygų.

39. Avarijos degalinėse lokalizuojamos ir likviduojamos vadovaujantis degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo patvirtintais avarijų ir sutrikimų degalinėse lokalizavimo planais (veiksmais) (Taisyklių priedo 1 punktas). Avarijų ir sutrikimų degalinėse lokalizavimo planai turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kas treji metai peržiūrimi ir, atsižvelgiant į pasikeitusias technologijas, naujus įrenginius bei kitas aplinkybes, koreguojami. Avarijų ir sutrikimų degalinėse lokalizavimo planuose turi būti apibrėžti degalinių įrenginių avariniai stabdymo atvejai.

40. Lokalizuojant degalinių įrenginių avarijas, perduoti darbų kitai pamainai neleidžiama.

41. Avarijas degalinėje lokalizuoja ir likviduoja degalinę eksploatuojančios įmonės kvalifikuoti darbuotojai. Avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus atliekantys kvalifikuoti darbuotojai privalo išmanyti avarijų ir sutrikimų degalinėse lokalizavimo planus. Avarinius remonto darbus atliekantiems kvalifikuotiems darbuotojams ne rečiau kaip kartą per metus turi būti organizuojami galimų avarijų lokalizavimo praktiniai mokymai. Pratybų metu išbandomos priemonės, neleidžiančios susidaryti arba plėtotis avarinei situacijai, nustatomas avarijų ir sutrikimų lokalizavimo planuose numatytų priemonių veiksmingumas. Apie įvykusius mokymus turi būti įrašoma praktinių mokymų registravimo žurnale.

42. Degalinių slėginiai indai turi būti eksploatuojami pagal Slėginių indų naudojimo taisykles (Taisyklių priedo 14 punktas).

43. Degalinėje susidarančios atliekos ir nuotekos turi būti tvarkomos, kaip nustatyta atliekų ir nuotekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir imamasi aplinkos oro apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų techninių ir organizacinių priemonių aplinkos oro taršai išvengti ar sumažinti (Taisyklių priedo 12, 37, 38, 39 ir 40 punktai).

44. Degalinėse mažmeninės prekybos sąlygomis parduodami nefasuoti degalai pilami į transporto priemonių, mechanizmų degalų bakus bei į kilnojamąsias talpyklas (kanistrus) tik per degalų įpylimo kolonėles, valdomas kasos aparatu. Degalų įpylimo kolonėlėms taikomi šie reikalavimai:

44.1. turi būti naudojamos tik tos degalų įpylimo kolonėlės, kurioms atliktas teisinis metrologinis patvirtinimas ir atlikti kiti metrologijos srities teisės aktuose nustatyti veiksmai. Degalų įpylimo kolonėles plombuoja Lietuvos metrologijos inspekcijos paskirtosios įstaigos, vadovaudamosi metrologijos srities teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintomis degalų įpylimo kolonėlių plombavimo schemomis (Taisyklių priedo 46 ir 47 punktai);

44.2. šios degalų įpylimo kolonėlės turi būti technologiškai sujungtos su degalinės teritorijoje esančiomis talpyklomis. Naftos produktų įpylimo kolonėlių santykinė paklaida neturi būti didesnė kaip ±0,5 % tūrio, o dujų, skirtų automobilių transportui, – ne didesnė kaip ±1 % tūrio. Iš degalinės teritorijoje esančių technologiškai su degalų įpylimo kolonėlėmis sujungtų talpyklų draudžiama šiuos produktus išpilti kitaip nei per kolonėles ir parduoti didmeninės prekybos sąlygomis, išskyrus atvejus, kai atliekami degalinių talpyklų metrologinė patikra, talpyklų valymo ar talpyklų remonto, avarijos likvidavimo darbai arba netyčinio skirtingų degalų ir biodegalų rūšių sumaišymo atvejais.

45. Draudžiama užpildyti kelių transporto priemones degalais, LPG, CNG ir (ar) LNG dujomis, kai nėra nustatyta tvarka atlikta šių transporto priemonių privaloma techninė apžiūra.

V SKYRIUS

REIKALAVIMAI KVALIFIKUOTIEMS DARBUOTOJAMS

46. Eksploatuoti degalinę ir vadovauti eksploatavimo darbams gali ne jaunesni kaip 18 metų kvalifikuoti darbuotojai (Taisyklių priedo 9 ir 10 punktai).

47. Degalinę eksploatuojantys kvalifikuoti darbuotojai turi pasitikrinti sveikatą ir pateikti įmonės vadovui medicinos komisijos išvadą apie tinkamumą šiam darbui. Jų sveikata turi būti tikrinama periodiškai, vadovaujantis teisės aktų (Taisyklių priedo 1 ir 28 punktai) nustatyta tvarka.

48. Visi degalinę eksploatuojantys kvalifikuoti darbuotojai, neatsižvelgiant į darbo stažą ir kvalifikaciją, turi išklausyti įvadinį instruktavimą kvalifikuotų darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos klausimais. Instruktuojama pagal teisės aktų (Taisyklių priedo 16 ir 25 punktai) reikalavimus ir degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo patvirtintas instrukcijas. Apie kvalifikuotų darbuotojų instruktavimą pažymima instruktavimo registracijos žurnale.

49. Prieš leidžiant naujiems kvalifikuotiems darbuotojams savarankiškai dirbti jiems skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų (pamainų) stažuotė, prižiūrint kvalifikuotam įmonės vadovo raštu paskirtam darbuotojui.

VI SKYRIUS

DEGALINĖS TERITORIJA IR STATINIAI

50. Statinio techninės apžiūros metu į metinius planus įtraukti statinių remonto (ar rekonstravimo) darbai turi būti atliekami tik nustatyta tvarka (Taisyklių priedo 3 punktas).

51. Degalinę eksploatuojanti įmonė privalo turėti eksploatuojamų inžinerinių komunikacijų planus (topografines nuotraukas) (Taisyklių priedo 35 punktas).

52. Degalinės įrenginių apsaugos zonos ir veiklos šiose zonose apribojimai nustatyti pagal teisės aktų (Taisyklių priedo 5 punktas) reikalavimus.

53. Pašaliniams asmenims į degalinės gamybines patalpas, uždaras aikšteles (kompresorių, resiverių, filtrų ir kt.) įeiti leidžiama tik su degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo leidimu, instruktuotiems ir lydimiems degalinę eksploatuojančio kvalifikuoto darbuotojo.

54. Degalinės teritorijoje atsižvelgiant į esamą riziką ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nurodytais Taisyklių priedo 17, 18, 45 ir 49 punktuose, turi būti įrengti saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos ženklai.

55. Atviri degalinės žemių plotai, esantys prie kompresorių ar kompresorių pastato, kuriame įrengti kompresoriai, iš kompresoriaus oro paėmimo įrenginių pusės turi būti užsėti veja arba asfaltuoti (betonuoti).

56. Visose degalinėse jose parduodami degalai turi būti žymimi Prekybos naftos produktais taisyklių ir Europos standartizacijos organizacijų standartų, kuriais nustatomos degalų techninės specifikacijos, nustatyta tvarka. Aktuali, nuosekli ir aiški informacija apie parduodamus degalinėse degalus turi būti paprasta, lengvai suprantama ir aiškiai matoma forma pateikta ant atitinkamų siurblių ir jų antgalių. Atitinkamais atvejais, degalinėse nurodant degalų, visų pirma gamtinių dujų ir vandenilio, kainas informavimo tikslais nurodomas atitinkamų degalų vienetų kainų palyginimas. Pateikiant šią informaciją naudotojas neturi būti klaidinamas ir jam neturi būti sukelta painiava.

57. Degalinės teritorijoje turi būti iškabinti kelių eismo ženklai, nurodantys maksimalų kelių transporto priemonių greitį, važiavimo kryptį, taip pat gali būti transporto judėjimo schema. Degalinės teritorijoje kelių transporto priemonių judėjimo greitis ribojamas iki 10 km / h, tuo tikslu prie įvažiavimo į degalinės teritoriją įrengiami atitinkami kelio ženklai.

58. Antžeminės talpyklos, rezervuarai ir degalų kolonėlės turi būti apsaugoti apsauginėmis atitvaromis ar kitomis priemonėmis nuo galimybės jas pažeisti degalinės teritorijoje judančiomis kelių transporto priemonėmis. Antžeminių talpyklų, rezervuarų ir degalų kolonėlių apsauginės atitvaros ar kitos priemonės, saugančios įrenginius, kad degalinės teritorijoje judančios kelių transporto priemonės jų nepažeistų, turi būti tinkamai prižiūrimos, kad atitiktų joms nustatytą paskirtį.

59. Tamsiu paros metu degalinės teritoriją būtina apšviesti. Elektros apšvietimas turi atitikti teisės akto (Taisyklių priedo 20 ir 41 punktai) nustatytus reikalavimus.

60. Gamybinių patalpų įeigos durų išorinėje pusėje turi būti pakabintas ženklas (informacinė lentelė) su užrašu „Pašaliniams įeiti draudžiama!“, taip pat pastatų ir patalpų kategoriją pagal pavojingumą sprogimo ir gaisro atžvilgiu nurodantys užrašai.

61. Įeigos į vietas, kuriose gali susidaryti sprogioji aplinka, kelianti pavojų kvalifikuotų darbuotojų saugai ir sveikatai, turi būti pažymėtos įspėjamaisiais ženklais. Degalinėje naudojamų saugos ir sveikatos ženklų spalvos ir jų įrengimas turi atitikti teisės aktų (Taisyklių priedo 18 punktas) reikalavimus. Degalinę eksploatuojančios įmonės vadovas turi užtikrinti, kad vietose, kuriose gali susidaryti sprogioji aplinka, būtų laikomasi teisės aktuose (Taisyklių priedo 24, 43 ir 44 punktai) nustatytų minimalių reikalavimų, skirtų kvalifikuotų darbuotojų, kuriems dėl potencialiai sprogios aplinkos gresia pavojus, saugai ir sveikatos apsaugai užtikrinti ir gerinti.

62. Degalinės teritorija turi būti švari. Degalinės teritorijoje esantys privažiuojamieji keliai neturi turėti duobių, iškasų, įdubimų. Žiemos metu nuo kelių, takų ir įeigų į pastatus turi būti nuvalytas sniegas, ledas, prireikus jie barstomi smėliu ar smėlio ir druskos mišiniu. Šiltuoju metu periodu žalieji degalinės plotai turi būti nušienauti.

63. Požeminiai inžinerinių tinklų šuliniai, uždaromosios pažeminės armatūros įrengimo vietos turi turėti antžeminius ženklus, leidžiančius nustatyti jų vietą.

64. Degalinės teritorijoje žemės darbus leidžiama atlikti tik suderinus su visų degalinės teritorijoje esančių požeminių tinklų savininkais.

65. Degalinės teritorijoje atlikus statybos ar remonto darbus, teritorija turi būti nedelsiant sutvarkyta, atkurta kietoji kelio danga, pašalintos statybinės šiukšlės.

66. Degalinės teritorijoje draudžiama projekte nenustatytose vietose laikyti kelių transporto priemones, ne degalinės eksploatavimui skirtas medžiagas, įrenginius ar kitus daiktus. Degalinės eksploatavimui skirtos medžiagos turi būti sandėliuojamos tvarkingai, projekte numatytose vietose.

67. Gamybinėse degalinės patalpose turi būti pirminės gaisro gesinimo (Taisyklių priedo 16 punktas) ir pirmosios medicininės pagalbos teikimo priemonės.

68. Degalinės teritorijos ir patalpų priežiūra turi būti atliekama degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo nustatyta tvarka ir periodiškumu.

69. Degalinės patalpose draudžiama medžiagomis, daiktais užkrauti takus.

70. Degalinės gamybinėse patalpose draudžiama laikyti ne degalinei eksploatuoti skirtus daiktus.

71. Elektros instaliacijos gedimai degalinės gamybinėse patalpose turi būti nedelsiant pašalinti.

72. Degalinės statiniai turi būti prižiūrimi pagal Taisyklių priedo 36 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. Degalinės statinių, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninių apžiūrų rezultatai turi būti įforminami pagal teisės akto (Taisyklių priedo 36 punktas) reikalavimus. Pagal apžiūrų rezultatus sudaromi metiniai statinio ir jo inžinerinės įrangos privalomųjų remonto (ar rekonstravimo) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai.

73. Statinių sienose draudžiama statyti, kabinti ar tvirtinti projekte nenurodytus technologinius įrenginius, kėlimo ir transportavimo priemones, vamzdynus ir kitokius konstrukcijų stiprumui įtakos galinčius turėti daiktus. Papildomos statinių apkrovos, angų įrengimas leidžiami, tik jeigu tai yra nustatyta projektuose.

74. Ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, o pirmaisiais eksploatavimo metais – ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi būti tikrinama, ar inžinerinių komunikacijų šuliniuose, uždaruose kanaluose (toliau – šuliniai), esančiuose degalinių, kuriuose įrengti LPG, CNG ir LNG įrenginiai, teritorijose ir išilgai dujotiekio linijų 15 m atstumu abiejose pusėse nuo jų, nėra juose susikaupusių dujų (degalų garų). Be to, ar šuliniuose nėra dujų (degalų garų), privaloma tikrinti kiekvieną kartą prieš nusileidžiant į juos kvalifikuotiems darbuotojams. Skystųjų degalų degalinėse degalų garų koncentracija talpyklų techninės priežiūros šuliniuose turi būti tikrinama ne rečiau kaip kartą per 2 metus. Duomenys apie atliktus patikrinimų rezultatus turi būti fiksuojami degalinės įrenginių eksploatavimo žurnale.

75. Siekiant išvengti dujų susikaupimo šulinyje ir palengvinti oro bandinių paėmimą degalinę eksploatuojančios įmonės kvalifikuotiems darbuotojams nesileidus į šulinį, jo dangtyje turi būti
20–30 mm skersmens anga.

76. Kad antžeminiai rezervuarai, talpyklos neįkaistų nuo saulės spindulių, jų išorinės sienos ir stogai turi būti nudažyti spalva, kurios bendrasis nuolatinis šilumos atspindėjimas būtų ne mažesnis kaip 70 %. Paviršių nudažymo spalvos ir dangos kokybės patikrinimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kas treji metai (Taisyklių priedo 39 punktas).

VII SKYRIUS

SKYSTŲJŲ DEGALŲ DEGALINĖS ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

77. Skystųjų degalų degalinių talpyklos turi būti eksploatuojamos pagal degalinės eksploatuojančios įmonės vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtintas instrukcijas.

78. Skystųjų degalų degalinės įrenginiai, vamzdynai, uždaromieji įtaisai turi būti sandarūs. Talpyklos, siurbliai, vamzdynai, kontrolės sistemos, matavimo priemonės, uždaromieji įtaisai, jungtys turi būti apžiūrimi periodiškai ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o degalų nutekėjimas nedelsiant šalinamas. Informacija apie atliktus darbus chronologine tvarka turi būti fiksuojama degalinės įrenginių eksploatavimo žurnale.

79. Darbai, kurių metu naudojama atvira liepsna, degalinės teritorijoje (įskaitant apsaugos zoną) atliekami pagal degalinės eksploatuojančios įmonės įgalioto asmens patvirtintą
paskyrą–leidimą vadovaujantis Taisyklių priedo 16 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais.

ANTRASIS SKIRSNIS

DEGALINĖS ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

80. Veikiančios degalų talpyklos patikra atliekama gamintojo nurodytais terminais, o jeigu gamintojas nenurodė talpyklos techninės būklės patikrinimo periodiškumo – ne rečiau kaip kartą per metus. Patikrinimo metu vizualiai patikrinamas talpyklos, vamzdyno, liukų, sklendžių ir kitų su talpykla susijusių įrenginių sandarumas ir techninė būklė, talpyklos apžiūros iš vidaus neatliekamos. Šiuos darbus atlieka degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo paskirti kvalifikuoti darbuotojai.

81. Atliekant degalų talpyklų vidaus ir išorės apžiūras pagal Taisyklių 88 punkto nustatytą tvarką, turi būti įvertinamas talpyklos, vamzdyno, liukų, sklendžių ir kitų su talpykla susijusių įrenginių sandarumas ir techninė būklė, kurią vertina degalinę eksploatuojančios įmonės kvalifikuoti darbuotojai.

82. Degalų kolonėlių techninė būklė tikrinama ne rečiau kaip kartą per metus ir pagal degalų kolonėlių gamintojų eksploatavimo instrukcijas įvertinama jų techninė būklė. Degalų įpylimo kolonėlių metrologinė patikra atliekama vadovaujantis metrologijos srities teisės aktų nuostatomis.

83. Kitų degalinės sistemų, tarp jų ir benzino garų grąžinimo į benzino išpylimo mobiliąją talpyklą, kai ta sistema privaloma pagal LAND 35-2000 (Taisyklių priedo 39 punktas), įrenginių, signalizacijos sistemų (dvisienių talpyklų tarpusienio sandarumo, techninės apsaugos, lietaus nuotekų valymo įrenginių ir kitų) būklė tikrinama pagal gamintojo nurodymus (eksploatavimo dokumentus), bet ne rečiau kaip kartą per 2 metus.

84. Degalinėje turi būti naudojamos degalų poveikiui atsparios žarnos. Degalams išpilti ir pripilti į talpyklas naudojamoje žarnoje įmontuoti metaliniai antgaliai tarpusavyje turi būti sujungti metaliniu laidininku. Pereinamoji varža tarp antgalio ir metalinio laidininko turi būti ne didesnė kaip 0,1 omo. Ši varža tikrinama pagal gamintojo eksploatavimo nurodymus, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

85. Degalų garų koncentracija talpyklų aptarnavimo šuliniuose turi būti tikrinama ne rečiau kaip kartą per 2 metus. Tuo atveju, kai degalinėje yra ir LPG, CNG ir (ar) LNG įrenginiai, degalų garų (dujų) koncentracija tikrinama Taisyklių 74 punkto nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

DEGALINĖS TALPYKLŲ TECHNINĖS BŪKLĖS TIKRINIMAS

86. Skystųjų degalų degalinių talpyklos techninė būklė vertinama pagal akredituotosios įstaigos parengtą vertinimo metodiką. Degalų talpyklos techninės būklės patikrinimą vykdo akredituotosios įstaigos ekspertas, atliekant talpyklos vidaus ir išorės apžiūras pagal Taisyklių 88 punkto nustatytą tvarką. Akredituotosios įstaigos ekspertas parengia išvadą apie atliktą degalinės talpyklos techninės būklės tikrinimą.

87. Tiekti skystuosius degalus į naujus sumontuotas ar rekonstruotas degalinės talpyklas, atlikti degalinės talpyklų paleidimo ir derinimo darbus leidžiama tik gavus akredituotos įstaigos eksperto teigiamą išvadą apie šių talpyklų tinkamumą naudoti.

88. Degalų talpyklų vidaus ir išorės apžiūra turi būti atliekama gamintojo nurodytais terminais, o jeigu gamintojas nenurodė talpyklos techninės būklės patikrinimo periodiškumo – ne rečiau kaip kartą per 10 metų, jeigu talpykla eksploatuojama iki 20 metų ir ne rečiau kaip kartą per 5 metus, jeigu talpykla eksploatuojama virš 20 metų.

Atlikus degalų talpyklų vidaus ir išorės apžiūras turėtų būti atliekama ir talpyklos metrologinė patikra pagal Metrologijos įstatymo nustatytus reikalavimus.

Degalų talpyklos vidaus ir išorės apžiūra atliekama išpylus degalus iš talpyklos ir atliekant talpyklos apžiūrą tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Atliekant degalų talpyklos vidaus ir išorės apžiūrą, būtina turėti ir naudoti asmenines apsaugines ir kitas priemones, reikalingas šiems darbams saugiai atlikti. Turi būti atliekama tik antžeminių degalų talpyklų išorės apžiūra.

89. Degalų talpyklos techninės būklės patikrinimai vykdomi neplaniniais atvejais atliekant neeilinius patikrinimus:

89.1. po talpyklos avarijos arba po talpyklos korpuso remonto naudojant suvirinimą;

89.2. po avarinio sustabdymo arba remonto, jeigu tai galėjo turėti įtakos talpyklos saugai;

89.3. po talpyklos modifikavimo (rekonstrukcijos);

89.4. prieš pradedant talpyklą naudoti po ilgesnės nei gamintojo nurodytos leistinos prastovos arba, jeigu gamintojas nenurodė šio laikotarpio, po ilgesnės nei akredituotosios įstaigos nurodytos leistinos prastovos, kuri turi būti nustatyta po talpyklos techninės būklės patikrinimo prieš pradedant ją naudoti pirmą kartą ir suderinta su talpyklos gamintoju arba nustatyta vadovaujantis visuotinai pripažinta analogiškų talpyklų priežiūros praktika, tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.

90. Degalų talpyklos techninės būklės patikrinimą atliekančiam akredituotosios įstaigos ekspertui turi būti pateikti šie dokumentai:

90.1. talpyklos techninių dokumentų byla;

90.2. laikomų skystųjų degalų saugos duomenų lapai;

90.3. degalinę eksploatuojančios įmonės tvarkomieji dokumentai dėl kvalifikuoto darbuotojo paskyrimo.

91. Neeilinio techninės būklės patikrinimo apimtį nustato patikrinimą atliekantis akredituotosios įstaigos ekspertas kartu su degalinę eksploatuojančios įmonės paskirtu kvalifikuotu darbuotoju, atsižvelgdami į degalų talpyklos gamintojo nustatytus reikalavimus, atlikto remonto (modifikavimo) apimtis, talpyklos naudojimo laiką ir sąlygas, prieš tai atliktų patikrinimų rezultatus, talpykloje laikomų medžiagų savybes ir kitus veiksnius. Darbų apimtys gali būti koreguojamos atliekant patikrinimą išaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms.

92. Po degalų talpyklos techninės būklės patikrinimo akredituotosios įstaigos ekspertas surašo patikrinimo ataskaitą, kurios išvadoje nurodo, ar talpykla saugi naudoti, jeigu reikia, nurodo jos saugaus naudojimo sąlygas, taip pat nurodo kito techninės būklės patikrinimo datą ir padaro atitinkamą įrašą talpyklos eksploatavimo žurnale. Vienas ataskaitos egzempliorius saugomas talpyklos techninių dokumentų byloje, o antrą egzempliorių saugo akredituotoji įstaiga iki kito techninės būklės patikrinimo.

93. Jeigu degalų talpykla patikrinta ir pripažintą saugia naudoti ant jos matomoje vietoje turi būti nurodyta:

93.1. talpyklos registracijos numeris;

93.2.degalų rūšis;

93.3. talpyklos tūris;

93.4. max užpildymo kiekis (l, dm³);

93.5. max užpildymo lygis (cm);

93.6. kitos metrologinės patikros data (metai);

93.7. kito techninės būklės patikrinimo data (metai);

93.8. akredituotos įgaliotos nustatytos formos ženklas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KILNOJAMOJO DEGALŲ PILSTYMO ĮRENGINIO TECHNINĖS PRIEŽIŪROS PAPILDOMI REIKALAVIMAI IR YPATUMAI

94. Kilnojamojo degalų pilstymo įrenginio (toliau – kilnojamasis įrenginys) neleidžiama naudoti mažmeninei ar didmeninei prekybai degalais. Naudojant kilnojamąjį įrenginį degalai saugojami ir išpilstomi pagal Taisyklių priedo 12 ir 33 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus.

95. Kilnojamojo įrenginio negalima perkelti, jei jo talpykloje yra degalų.

96. Kilnojamasis įrenginys turi turėti degalų matavimo priemones (skystųjų degalų išdavimo skaitiklis ir talpykla su gamintojo atitikties liudijimais ir sukalibruoti vieną kartą po instaliavimo).

97. Kilnojamojo įrenginio degalų matavimo priemonės metrologinė patikra periodiškai neatliekama.

98. Kilnojamasis įrenginys turi būti apsaugotas, kad pašaliniai asmenys negalėtų juo naudotis.

99. Kilnojamasis įrenginys turi būti statomas ant horizontalios, nedegančių medžiagų (iš plieno, gelžbetonio ir iš kitų mechaniškai atsparių medžiagų, galinčių atlaikyti reikiamas apkrovas) aikštelės. Aikštelė turi būti mažiausia 30 cm didesnė už kilnojamojo įrenginio gabaritus.

PENKTASIS SKIRSNIS

DEGALINĖS TALPYKLŲ PILDYMAS

100. Degalinės talpyklos pildomos iš mobiliųjų talpyklų, naudojant mobiliosios talpyklos siurblį arba savitakos būdu.

101. Mobiliosios talpyklos pastatymo vieta turi būti parinkta taip, kad prireikus šią talpyklą galima būtų skubiai pašalinti iš degalinės teritorijos. Mobiliosios talpyklos pastatymo vieta turi būti pažymėta degalinės technologinėje schemoje.

102. Mobiliajai talpyklai įžeminti turi būti naudojamas suprojektuotas ir pagal projektą įrengtas įžeminimo įrenginys. Draudžiama mobiliajai talpyklai įžeminti naudoti degalinės talpyklas ir vamzdynus.

103. Degalų išpylimo metu kelių transporto priemonės vairuotojui draudžiama palikti be priežiūros mobiliąją talpyklą ir degalinės talpyklų įrenginius.

104. Degalų išpylimo iš mobiliosios talpyklos į talpyklas tvarka:

104.1. Išoriškai apžiūrėti mobiliąją talpyklą, patikrinti uždaromųjų, saugos įtaisų tvarkingumą.

104.2. Patikrinti degalų kiekį talpykloje ir suskaičiuoti, kokį degalų kiekį galima įpilti į kiekvieną degalinės talpyklą.

104.3. Pastatyti mobiliąją talpyklą į išpylimo aikštelę, išjungti kelių transporto priemonės variklį, ratai užblokuojami ratų atsparomis, kad mobilioji talpykla negalėtų atsitiktinai pajudėti, įžeminti mobiliąją talpyklą.

104.4. Patikrinti, ar įpylimo vamzdynuose pažymėtos degalų rūšys, paruoštos naudoti pirminės gaisro gesinimo priemonės, absorbentai.

104.5. Benzinas į talpyklas turi būti pilamas tik iš tokių mobiliųjų talpyklų, kuriose efektyviai veikia benzino garų grąžinimo į mobiliąją talpyklą sistema, kai tokia sistema privaloma pagal LAND 35-2000 (Taisyklių priedo 39 punktas).

104.6. Prijungti mobiliosios talpyklos garų grąžinimo žarną prie tam skirto talpyklos vamzdžio antgalio.

104.7. Prijungti mobiliosios talpyklos degalų išpylimo žarną (arba žarnas, jei degalams įpilti naudojami du įpylimo vamzdžiai) prie atitinkamos rūšies degalų talpyklos įpylimo vamzdžio antgalio.

104.8. Visos mobiliosios talpyklos ir degalinės įrenginių jungtys turi būti hermetiškos.

104.9. Prijungti mobiliosios talpyklos elektroninę siurblio sustabdymo sistemą prie talpyklų perpildymo apsaugos sistemos (jei tokia yra įrengta degalinėje).

104.10. Tuo atveju, kada degalams pripilti naudojamas mobiliosios talpyklos siurblys, prieš pradedant išpilti degalus įjungti kelių transporto priemonės variklį.

104.11. Išpilti degalus iš mobiliosios talpyklos į talpyklas, vadovaujantis mobiliosios talpyklos eksploatavimo instrukcijomis.

105. Pripildžius degalinės talpyklas:

105.1. degalų likučiai iš žarnų supilami į degalinės talpyklas, kaip nustatyta mobiliosios talpyklos techniniuose dokumentuose. Degalų likučių žarnose gali būti palikta tik tuo atveju, kai tai yra nustatyta jų mobiliosios talpyklos gamintojų techniniuose dokumentuose;

105.2. atjungiamos pildymo ir garų grąžinimo žarnos, talpyklų ir mobiliosios talpyklos pildymo atvamzdžiai uždaromi aklėmis, atjungiamas mobiliosios talpyklos įžeminimas;

105.3. mobilioji talpykla turi išvažiuoti iš degalinės teritorijos.

106. Išpilti degalus iš mobiliosios talpyklos į degalinės talpyklas draudžiama:

106.1. esant netvarkingiems, nehermetiškiems degalų išpylimo ir pildymo įrenginiams, uždaromiesiems įtaisams, saugos įtaisams, mobiliajai talpyklai, žarnoms, įžeminimo įtaisams, pirminėms gaisro gesinimo priemonėms, absorbentams ar jų nesant;

106.2. neveikiant arba neefektyviai veikiant benzino garų grąžinimo į mobiliąją talpyklą sistemai, kai ta sistema privaloma pagal LAND 35-2000 (Taisyklių priedo 39 punktas);

106.3. esant perkūnijai;

106.4. esant degalų nuotėkiui;

106.5. atviru būdu;

106.6. kai neatlikta talpyklos techninės būklės patikra arba yra pasibaigęs talpyklos techninės būklės patikros galiojimo laikas;

106.7. kai degalinės teritorijos potencialiai sprogiose zonose yra pašaliniai asmenys ir (ar) kelių transporto priemonės.

107. Degalų išpylimas laikomas baigtu, kai iš degalinės teritorijos išvažiuoja mobilioji talpykla.

108. Pildymo metu pastebėjus degalų nutekėjimą iš mobiliosios talpyklos, kilus gaisrui, avarijai ar pavojui jiems kilti, pildymo darbai turi būti nutraukti ir atliekami eksploatavimo instrukcijose ar avarijų ir sutrikimų degalinėse lokalizavimo planuose nurodyti veiksmai. Pildymą galima atnaujinti tik pašalinus gedimus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ DEGALŲ BAKŲ PILDYMAS

109. Kelių transporto priemones degalinėje leidžiama pildyti tik iš sumontuotų stacionariųjų talpyklų per degalų kolonėles.

110. Pildant kelių transporto priemonių degalų bakus turi būti laikomasi šių reikalavimų:

110.1. Prieš įvažiuojant į degalinės teritoriją keleivius vežančiai kelių transporto priemonei (autobusui), keleiviai turi būti išlaipinami už degalinės teritorijos ribų ar degalinės teritorijoje specialiai įrengtoje keleivių išlaipinimo aikštelėje.

110.2. Kelių transporto priemonės variklį galima užvesti tik atjungus degalų kolonėlės žarną. Motociklo vairuotojai turi išjungti variklį prieš privažiuodami prie degalų įpylimo vietos.

110.3. Tamsiuoju paros metu kelių transporto priemonių degalų bakų pildymo vieta turi būti tinkamai apšviesta, naudojant saugią sprogimui apšvietimo įrangą pagal Taisyklių priedo 21 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.

111. Pilant degalus draudžiama:

111.1. naudoti (eksploatuoti) techniškai netvarkingą degalinės įrangą;

111.2. pilti degalus į plastikinius bakus ar kitą plastikinę tarą, kuri nėra pritaikyta degalams laikyti ir gali kaupti elektrostatinį krūvį;

111.3. pilti degalus pastebėjus degalų nuotėkį. Esant degalų nuotėkiui būtina nedelsiant nutraukti degalų pylimą, o kelių transporto priemonę, neužvedus variklio, nejungiant žibintų ir kitų jos elektros įrenginių, nustumti į saugią vietą.

112. Saugaus degalų bakų pildymo priemonės:

112.1. Degalų kolonėlės įranga turi užtikrinti efektyvų benzino garų, išsiskiriančių pilant benziną į kelių transporto priemonių degalų bakus, grąžinimą pagal LAND 35-2000 nustatytus reikalavimus (Taisyklių priedo 39 punktas).

112.2. Degalų kolonėlių pistoletai turi būti su įranga, apsaugančia nuo degalų bako perpylimo.

112.3. Degalų kolonėlėse turi būti apsauginis vožtuvas nuo degalų išsiliejimo nutraukus degalų išpylimo žarną.

112.4. Degalų kolonėlėje turi būti avarinės degalų pylimo sustabdymo priemonės, jei tai nurodyta degalų kolonėlės konstrukcijoje.

113. Degalinėje, kurioje nėra nuolat dirbančio degalinės (budinčio) kvalifikuoto darbuotojo, kelių transporto priemonės degalų bakus pildyti degalais leidžiama pačiam šios transporto priemonės vairuotojui, jeigu:

113.1. prie degalų kolonėlės yra iškabinta instrukcija, kurioje trumpai ir aiškiai apibrėžtos degalų pylimo į kelių transporto priemonės degalų baką procedūros (vairuotojo veiksmai pylimo metu ir esant ypatingiems atvejams). Šios procedūros papildomai gali būti parodytos ir grafiniu būdu;

113.2. paskelbtas degalinės prižiūrėtojo (kvalifikuoto asmens) kontaktinis telefono numeris ar nurodytos kitos ryšio priemonės, kuriomis degalinės darbo laiku suteikiama operatyvi ir kvalifikuota pagalba;

113.3. degalinės įrenginių darbas nuolat prižiūrimas (stebimas) degalinės prižiūrėtojo (kvalifikuoto asmens).

VIII SKYRIUS

DEGALINĖS LPG ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

DEGALINĖS LPG ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

114. Degalinės LPG įrenginių techninę priežiūrą sudaro nuolatinė ir periodinė technologinių įrenginių priežiūra (techninis patikrinimas) darbo metu ir šių įrenginių techninės būklės tikrinimas.

115. Nuolatinę veikiančių technologinių įrenginių priežiūrą atlieka degalinę eksploatuojančios įmonės kvalifikuoti darbuotojai ) kiekvienos pamainos metu, vadovaudamiesi įrenginių eksploatavimo instrukcijomis.

116. Prieš darbų pradžią ir kiekvienos pamainos darbo metu turi būti apžiūrima ir patikrinama technologinių įrenginių, rezervuarų, antžeminių vamzdynų ir jų atramų, uždaromųjų ir saugos įtaisų, srieginių, flanšinių ir riebokšlinių jungčių būklė, sandarumas, patikrinamas LPG lygis rezervuaruose. Jungčių sandarumas tikrinamas, esant darbiniam slėgiui, naudojant muilo emulsiją arba dujų nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais. Nustatytas dujų nutekėjimas turi būti šalinamas, o gedimai likviduojami.

117. Apie atliktus degalinės technologinių įrenginių priežiūros, taisymo, remonto darbus turi būti pažymima degalinės įrenginių eksploatavimo žurnale. Apie degalinės technologinių įrenginių kapitalinį remontą turi būti pažymėta degalinės techniniame pase (techninės dokumentacijos byloje).

118. Degalinės LPG įrenginių techninis patikrinimas turi būti atliekamas tokiu periodiškumu:

118.1. vieną kartą per mėnesį:

118.1.1. patikrinamas antžeminių dujotiekių sandarumas (apžiūrint);

118.1.2. patikrinamas saugos įtaisų veikimas, uždaromųjų įtaisų, jungčių sandarumas ir tvarkingumas;

118.1.3. išoriškai apžiūrimi rezervuarai;

118.1.4. patikrinama antžeminių rezervuarų, dujotiekių antikorozinės dangos būklė;

118.1.5. patikrinamas filtrų užterštumas, jei reikia, jie išvalomi;

118.1.6. prapučiami manometrų, slėgio reguliatorių, saugos įtaisų ir kt. impulsiniai vamzdeliai;

118.1.7. patikrinama slėgio reguliatorių, saugos įtaisų techninė būklė, suderinami jų veikimo parametrai;

118.2. vieną kartą per šešis mėnesius:

118.2.1. atliekami Taisyklių 118.1 punkte nurodyti darbai;

118.2.2. išbandomos dujų pripildymo ir išpylimo žarnos, išmatuojama žarnų viduje esančio laidininko varža;

118.2.3. patikrinami ir sureguliuojami apsauginiai vožtuvai;

118.3. vieną kartą per metus:

118.3.1. atliekami Taisyklių 118.1 ir 118.2 punktuose nurodyti darbai;

118.3.2. patikrinami balionų pripildymo įrenginiai;

118.3.3. gamintojo nustatyta tvarka patikrinamas reguliatorių ir saugos vožtuvų veikimas, atliekamas jų reguliavimas;

118.3.4. patepamos įrenginių, įtaisų besitrinančios dalys, sutvarkomi riebokšliai;

118.3.5. patikrinamas neardomųjų konstrukcijų mazgų tvirtinimas;

118.3.6. išmatuojamos kabelių bei laidų izoliacijos ir įžeminimo kontūrų varžos;

118.3.7. patikrinama antžeminių dujotiekių antikorozinės dangos ir tvirtinimų būklė, ar tvarkingi ir sandarūs uždaromieji įtaisai ir jungtys, ar dujotiekiui negresia mechaniniai pažeidimai;

118.3.8. patikrinama požeminių rezervuarų ir dujotiekių antikorozinės dangos būklė;

118.3.9. atliekami kiti dujų įrenginių taisymo bei gedimų šalinimo darbai dujomis užterštoje aplinkoje arba kai juos vykdant į aplinką gali prasiskverbti dujos ir susidaryti sprogi aplinka, arba kai darbai atliekami aplinkoje, kur deguonies kiekis yra mažesnis kaip 18 % (Taisyklių priedo 27 punktas).

119. Trūkumai ir gedimai, nustatyti eksploatuojant degalinę, turi būti šalinami (taisomi) atliekant techninę priežiūrą. Trūkumai ir gedimai, kurių negalima pašalinti techninės priežiūros metu, turi būti įrašomi į remonto darbų programą (planą).

ANTRASIS SKIRSNIS

LPG REZERVUARŲ PILDYMAS

120. Degalinės rezervuarai pildomi iš LPG mobiliųjų talpyklų (dujovežių), naudojant mobiliosios talpyklos arba degalinės siurblį, kompresorių.

121. Mobiliosios talpyklos pastatymo vieta LPG išpilti (išpylimo aikštelė) į rezervuarus turi būti pažymėta degalinės technologinėje schemoje. Mobiliosios talpyklos pastatymo vieta turi būti parinkta taip, kad prireikus mobiliąją talpyklą galima būtų skubiai pašalinti iš degalinės teritorijos.

122. Mobiliajai talpyklai įžeminti turi būti naudojamas suprojektuotas ir pagal projektą įrengtas įžeminimo kontūras.

123. Rezervuarų LPG pildymo vieta (potencialiai sprogi zona) turi būti aptverta laikinomis tvorelėmis arba specialiomis juostomis su užrašu „dujos“, degalinės eksploatavimo instrukcijoje ir technologinėje schemoje nustatytose vietose iškabinti saugos ženklai bei užrašai pagal teisės aktų (Taisyklių priedo 16 ir 17 punktai) reikalavimus, draudžiantys rūkyti ir naudoti atvirą ugnį.

124. LPG iš mobiliosios talpyklos į rezervuarus išpilamos vadovaujantis šių darbų technologine instrukcija ir teisės akto (Taisyklių priedo 27 punktas) nustatytais reikalavimais tokia tvarka:

124.1. Mobilioji talpykla pastatoma į išpylimo aikštelę, išjungiamas kelių transporto priemonės variklis, ratai užblokuojami ratų atsparomis, kad mobilioji talpykla negalėtų atsitiktinai pajudėti, ir mobilioji talpykla įžeminama.

124.2. Išoriškai apžiūrimi LPG rezervuarai ir mobilioji talpykla ir patikrinama, ar tvarkingi LPG išpylimo ir pildymo įrenginiai, uždaromieji įtaisai, saugos įtaisai, mobilioji talpykla, žarnos, įžeminimai, ar parengtos naudoti pirminės gaisro gesinimo priemonės.

124.3. Patikrinamas liekamasis LPG slėgis rezervuaruose. Jei liekamasis slėgis mažesnis kaip 0,5 bar ar už nurodytą rezervuaro techniniuose dokumentuose, į tokį rezervuarą pilti LPG draudžiama. Jis turi būti atjungtas nuo kitų rezervuarų ir planine tvarka turi būti atliktas kontrolinis jo sandarumo bandymas vadovaujantis teisės akto (Taisyklių priedo 27 punktas) reikalavimais.

124.4. Patikrinamas LPG kiekis rezervuaruose ir apskaičiuojama, kokį LPG kiekį galima įpilti į kiekvieną rezervuarą.

124.5. Iškabinami įspėjamieji ženklai Taisyklių 123 punkte nurodyta tvarka.

124.6. Prie mobiliosios talpyklos ir rezervuaro prijungiamos gumuoto audinio žarnos.

124.7. Lėtai atidaromi rezervuaro ir mobiliosios talpyklos pildymo atvamzdžių uždaromieji įtaisai ir LPG iš mobiliosios talpyklos išpilamos į rezervuarus. Tuo atveju, kada LPG pripilti naudojamas mobiliosios talpyklos siurblys, prieš pradedant išpilti LPG įjungiamas kelių transporto priemonės variklis.

125. Pripildžius LPG rezervuarus:

125.1. uždaromi rezervuaro ir mobiliosios talpyklos pildymo atvamzdžių uždaromieji įtaisai;

125.2. LPG likučiai iš žarnų išpilami į LPG rezervuarus ar saugiai išleidžiami į atmosferą, kaip nustatyta mobiliosios talpyklos arba degalinės techniniuose dokumentuose ir technologinėse instrukcijose. LPG likučiai žarnose gali būti palikti tik tuo atveju, kai tai yra nustatyta jų gamintojų techniniuose dokumentuose;

125.3. atjungiamos pildymo žarnos, rezervuaro ir mobiliosios talpyklos pildymo atvamzdžiai uždaromi aklėmis, atjungiamas mobiliosios talpyklos įžeminimas;

125.4. vadovaujantis degalinės LPG įrenginių instrukcijos nustatyta tvarka patikrinamas šių įrenginių sandarumas;

125.5. mobilioji talpykla turi išvažiuoti iš degalinės teritorijos.

126. Draudžiama:

126.1. mobiliajai talpyklai įžeminti naudoti degalinės LPG rezervuarus, dujotiekius ir kitos paskirties vamzdynus;

126.2. LPG išpylimo metu išpilantiems degalinės kvalifikuotiems darbuotojams ir mobiliosios talpyklos vairuotojui palikti be priežiūros mobiliąją talpyklą ir degalinės rezervuarų įrenginius;

126.3. pildymo metu degalinės teritorijos potencialiai sprogios aplinkos zonose būti pašaliniams asmenims, kelių transporto priemonėms;

126.4. išpilti LPG iš mobiliosios talpyklos į degalinės rezervuarus:

126.4.1. esant netvarkingiems LPG išpylimo ir pildymo įrenginiams, uždaromiesiems įtaisams, saugos įtaisams, mobiliajai talpyklai, gumuoto audinio žarnoms, įžeminimo įtaisams, pirminėms gaisro gesinimo priemonėms ar jų nesant;

126.4.2. perkūnijos metu;

126.4.3. esant LPG nuotėkiui;

126.4.4. jeigu yra pasibaigęs rezervuaro techninės būklės patikros galiojimo laikas, nėra lentelės su rezervuaro identifikacijos kodu, didžiausiu leidžiamu slėgiu, kitų patikrinimų datomis ir akredituotosios įstaigos nustatytos formos ženklu;

126.4.5. pildyti daugiau kaip 85 % LPG rezervuarų tūrio, jei kitaip nenustatyta techniniuose dokumentuose. Perpildžius daugiau kaip 85 % rezervuaro tūrio ar daugiau, nei nurodyta techniniuose dokumentuose, LPG perteklius turi būti atsiurbiamas į mobiliąją talpyklą darbų technologijos ir eksploatavimo instrukcijoje nurodytu būdu;

126.4.6. vienu metu pilti LPG iš mobiliosios talpyklos į degalinės rezervuarus ir pildyti kelių transporto priemonių balionus. LPG išpylimas laikomas baigtu, kai iš degalinės teritorijos išvažiuoja mobilioji talpykla.

127. Pildymo metu pastebėjus LPG nutekėjimą iš mobiliosios talpyklos, kilus gaisrui, avarijai ar pavojui jiems kilti, pildymo darbai turi būti nutraukti ir atliekami eksploatavimo instrukcijose ar avarijų ir sutrikimų degalinėse lokalizavimo planuose nurodyti veiksmai. Pildymą galima atnaujinti tik pašalinus gedimus.

TREČIASIS SKIRSNIS

KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ LPG BALIONŲ PILDYMAS

128. Degalinėse LPG leidžiama pildyti kelių transporto priemonių LPG balionus ar jų junginius, turinčius maksimalaus pildymo lygio ribotuvus. Išmontuojamus kelių transporto priemonių dujų balionus leidžiama pildyti tik tuo atveju, kai degalinėje yra įrengta tam tikslui pritaikyta LPG pildymo įranga.

129. Kelių transporto priemonių užpildymas degalinėse turi būti atliekamas tik degalinės projekte numatyta užpildymo įranga (degalų kolonėlės, užpildymo mazgai).

130. Kelių transporto priemonių dujų balionus LPG užpildo degalinės operatorius, vadovaudamasis užpildymo darbų technologine instrukcija, parengta vadovaujantis Taisyklių 30 punkte nustatytais reikalavimais. Transporto priemonės vairuotojas turi teisę pagal Taisyklių 136 punkte nurodytos instrukcijos nustatytas procedūras ir sąlygas užpildyti LPG dujų balionus.

131. Tamsiuoju paros metu kelių transporto priemonių pildymo vieta turi būti tinkamai apšviesta. Apšvietimo įranga turi būti konkrečią potencialiai sprogios aplinkos zoną atitinkančios kategorijos, kaip nustatyta Taisyklių priedo 20 ir 24 punktuose nurodytuose teisės aktuose.

132. Prie LPG kolonėlės kelių transporto priemonės vairuotojas gali privažiuoti tik išlaipinęs keleivius (jeigu jų yra) ir leidus degalinės operatoriui (išskyrus Taisyklių 136 punkte nustatytą atvejį).

133. Pradėti užpildyti kelių transporto priemonės dujų balioną galima tik tada, kai vairuotojas išjungia kelių transporto priemonės variklį, garso aparatūrą, įjungia rankinį stabdį, išima raktą iš uždegimo spynelės ir išlipa iš kelių transporto priemonės.

134. Užpildytos kelių transporto priemonės variklį galima užvesti tik atjungus LPG kolonėlės pildymo žarną ir uždarius aklėmis kelių transporto priemonės baliono pildymo antgalius.

135. Draudžiama:

135.1. palikti užpildomą kelių transporto priemonę be nuolatinės vizualinės vairuotojo priežiūros;

135.2. reguliuoti, taisyti ar remontuoti kelių transporto priemonės LPG įrangą ar pačią kelių transporto priemonę degalinės teritorijoje;

135.3. pildyti kelių transporto priemonės LPG balioną:

135.3.1. LPG dujas išpilant iš mobiliosios talpyklos į degalinės rezervuarus;

135.3.2. perkūnijos metu ir esant atmosferinių iškrovų atsiradimo pavojui;

135.3.3. esant neišjungtam kelių transporto priemonės varikliui bei elektros prietaisams;

135.3.4. jeigu pasibaigęs LPG baliono techninės būklės patikrinimo terminas;

135.3.5. esant techniškai netvarkingai degalinės LPG užpildymo įrangai;

135.3.6. jeigu iš kelių transporto priemonės neišlaipinti keleiviai;

135.4. pripildyti daugiau kaip 80 % LPG kelių transporto priemonių balionų tūrio, jei techniniuose dokumentuose nenurodyta kitaip;

135.5. naudoti LPG kolonėlės konstrukcijoje nenurodytą įrangą (pildymo antgalius, žarnas ir kitus elementus).

136. Kelių transporto priemonės balionus ar jų junginius pildyti LPG leidžiama pačiam šios transporto priemonės vairuotojui, jeigu:

136.1. prie LPG kolonėlės yra iškabinta instrukcija, kurioje trumpai ir aiškiai apibrėžtos LPG pylimo į kelių transporto priemonės balioną procedūros ir saugumo reikalavimai (vairuotojo veiksmai pylimo metu). Šios procedūros papildomai gali būti parodytos ir grafiniu būdu;

136.2. degalinės darbo laiku nuolat budi kvalifikuotas darbuotojas, kuris prireikus privalo suteikti pagalbą vairuotojui.

IX SKYRIUS

DEGALINĖS CNG ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

CNG ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

137. Dėl saugaus ir tinkamo degalinės CNG įrenginių eksploatavimo degalinę eksploatuojanti įmonė privalo:

137.1. įrenginį eksploatuoti tik nustatytu laiku atlikus jo slėginių indų ir vamzdynų techninės būklės patikrinimus;

137.2. užtikrinti ir kontroliuoti, kad atliekamų įrenginio planinių patikrinimų rezultatai būtų degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo nustatyta tvarka ir laiku įforminti;

137.3. užtikrinti degalinės įrenginių eksploatavimo žurnalo, kuriame degalinę eksploatuojančios įmonės atsakingas kvalifikuotas darbuotojas privalo fiksuoti visus įrenginio gedimus, korpuso pažeidimus, atliktą remontą, ilgalaikes prastovas ir kitą informaciją, pildymą;

137.4. nedelsdama pašalinti trūkumus, užtikrindama kvalifikuotų darbuotojų saugą, ir, jei būtina, sustabdyti arba nutraukti įrenginio eksploatavimą, jeigu nustatoma, kad darbuotojai nesilaiko arba netinkamai laikosi gamintojo instrukcijų reikalavimų, nesilaiko Taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatų, arba nustatoma, kad yra pažeidimų, gedimų ar kitų veiksnių, dėl kurių gali įvykti avarija arba nelaimingas atsitikimas.

138. Degalinės CNG įrenginio eksploatavimas turi būti sustabdytas vadovaujantis šių įrenginių eksploatavimo instrukcijos nustatyta tvarka, jeigu:

138.1. nustatytu laiku neatliktas slėginių įrenginių ar dujų pildymo įrangos techninės būklės patikrinimas;

138.2. nustatytas dujų nutekėjimas iš vamzdynų ar slėginių indų;

138.3. nustatytas kompresoriaus gedimas, kuriam esant gamintojas draudžia jį eksploatuoti;

138.4. pastebėta padidėjusi vamzdynų vibracija;

138.5. neveikia slėgio matavimo priemonės.

139. Tikrinti avarinio vėdinimo, uždujinimo, avarinio įrenginių išjungimo sistemas leidžiama specialiai apmokytam kvalifikuotam darbuotojui. Avarinio vėdinimo, uždujinimo, avarinio įrenginių išjungimo sistemų patikrinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius.

140. Avarinio vėdinimo sistema turi įsijungti dujų koncentracijai patalpose pasiekus 10 % žemutinės dujų sprogimo ribos.

141. Naudojant dujų analizatorių dujų kompresorių ir kitose gamybinėse patalpose kartą per parą turi būti tikrinamas oro užterštumas gamtinėmis dujomis. Matavimo rezultatai turi būti registruojami degalinės įrenginių eksploatavimo žurnale. Šio punkto reikalavimai netaikomi, kai minėtose patalpose yra įrengti automatiniai dujų analizatoriai.

142. Draudžiama eksploatuoti degalines, kai:

142.1. degalinės patalpų ore dujų koncentracija yra didesnė kaip 20 % žemutinės sprogimo ribos;

142.2. neveikia automatiniai dujų signalizatoriai;

142.3. nėra nustatytų pirminių gaisro gesinimo priemonių;

142.4. netvarkinga arba atjungta automatinė blokavimo sistema;

142.5. įrenginių, kompresorių, siurblių ir kt. vibracija didesnė, negu nurodyta gamintojo;

142.6. atvejais, kuriuos yra nurodęs įrenginių gamintojas.

143. Kelių transporto priemonių balionams užpildyti turi būti naudojamos atitinkamam slėgiui su antgaliais pagamintos ir sertifikuotos lanksčios žarnos. Jos negali būti naudojamos kaip stacionarūs vamzdynai.

144. Išsijungus degalinės dujų įrenginiui, vamzdynų, kontrolės sistemoms, matavimo priemonėms bei automatikos priemonėms, draudžiama įrenginius įjungti ir eksploatuoti neišsiaiškinus ir nepašalinus sutrikimo priežasčių. Pašalinus sutrikimų priežastis, įrenginiai gali būti įjungti ir eksploatuojami tik degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo leidimu.

145. Judamosios ir sukamosios degalinės dujų įrenginių dalys turi būti patikimai apsaugotos.

146. Apžiūrėjimo ir remonto laikotarpiui laikinai leidžiama išardyti judamųjų ir sukamųjų dalių bei stipriai kaistančių įrenginių paviršių aptvarus. Aptvarus leidžiama ardyti neveikiant įrenginiams bei užtikrinant, kad jie nebus atsitiktinai įjungti. Draudžiama šiuos įrenginius įjungti, kai aptvarai išardyti.

147. Veikiant įrangai, vamzdynams, draudžiama atsistoti ant aikštelių barjerų, movų ir guolių dangčių, taip pat ant konstrukcijų, kurios nėra skirtos vaikščioti.

148. Karšti įrenginių ir vamzdynų paviršiai turi būti izoliuoti šilumine izoliacija arba apsaugoti nuo prisilietimo, kai karšto paviršiaus temperatūra patalpos viduje viršija 45 °C, o už patalpos ribų viršija 60 °C. Šiluminę izoliaciją reikia periodiškai tikrinti ir palaikyti tvarkingos būklės. Karšti paviršiai tose vietose, kur avarijų atveju gali patekti tepalų arba dujų kondensato, turi būti su apsauginiais gaubtais.

149. Dujų vamzdynuose montuojamos nuolatinės ir laikinosios aklės turi būti plieninės. Privirinamoji aklė turi būti sferinės formos, jos storis nustatomas pagal skaičiavimus. Visos aklės turi būti suprojektuotos ir pagamintos pagal teisės akto (Taisyklių priedo 29 punktas) nustatytus reikalavimus.

150. Tarp vamzdynų flanšų montuojamos aklės turi būti su auselėmis, išsikišančiomis už flanšų ribų, ir tarpikliais, kurių medžiaga atitinka eksploatavimo sąlygas ir transportuojamos terpės parametrus. Ant aklės atsikišimo turi būti iškaltas jos inventorinis numeris, skersmuo, storis, darbinis slėgis, plieno markė.

151. CNG degalinėse įrengtos ar atnaujintos CNG jungtys ir talpyklos turi atitikti JT EEK taisyklę Nr. 110 (kurioje daroma nuoroda į Lietuvos standartą LST EN ISO 14469).

152. Dujų nuotėkis iš dujų įrenginių, vamzdynų, uždaromųjų įtaisų, kitų jungčių turi būti aptinkamas naudojant muilo skiedinį, specialius prietaisus arba kitais būdais, nenaudojant atviros ugnies.

153. Degalinėje naudojamų dujų žarnų bandymo periodiškumą nustato gamintojas. Kai gamintojas nėra nustatęs žarnų bandymo periodiškumo, žarnos turi būti bandomos ne rečiau kaip kartą kas pusę metų. Žarnos turi būti bandomos hidrauliniu būdu, 1,25 karto didesniu slėgiu už darbinį, jei kitaip nėra nustatyta jų techniniuose dokumentuose. Po bandymo turi būti patikrinta, ar nenutrūkęs žarnos viduje sumontuotas laidininkas.

ANTRASIS SKIRSNIS

DEGALINĖS CNG VAMZDYNŲ IR JŲ ĮTAISŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

154. Suslėgtų gamtinių dujų vamzdynų (už kompresoriaus) ir jų įtaisų techninė priežiūra atliekama vadovaujantis Taisyklių 155–168 punktuose nustatytais reikalavimais. Kiti degalinės dujotiekiai turi būti eksploatuojami vadovaujantis Taisyklių priedo 26 punkte nurodytu teisės aktu.

155. Techninės priežiūros darbai turi būti atliekami pagal degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo patvirtintus grafikus.

156. Degalinės suslėgtų gamtinių dujų vamzdynų techninę priežiūrą sudaro:

156.1. išorinė apžiūra;

156.2. periodiniai bandymai ir matavimai.

157. Atliekant suslėgtų gamtinių dujų vamzdynų ir jų įtaisų išorinę apžiūrą turi būti apžiūrimi suslėgtų gamtinių dujų vamzdynai ir jų sudėtinės dalys, virintinės siūlės, riebokšliniai sandarinimai, flanšinės ir srieginės jungtys, dujotiekių tvirtinimas, atramos, antikorozinė danga, drenažo įtaisai.

158. Išorinė suslėgtų gamtinių dujų vamzdynų ir jų įtaisų apžiūra turi būti atliekama ne rečiau kaip kartą per parą. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį naudojant muilo skiedinį arba tam skirtus prietaisus turi būti patikrintas suslėgtų gamtinių dujų vamzdynų jungčių ir riebokšlinių sandarinimų sandarumas.

159. Antžeminių suslėgtų gamtinių dujų vamzdynų išorinė apžiūra atliekama nenuėmus jų šiluminės izoliacijos. Tikrinant antžeminių suslėgtų gamtinių dujų vamzdynų paviršiaus būklę, jungčių sandarumą, šiluminė izoliacija turi būti iš dalies arba visiškai nuimama. Šiluminė izoliacija gali būti nuimama degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo nurodymu.

160. Vibracijos veikiami dujotiekiai, taip pat ir suslėgtų gamtinių dujų vamzdynų atramos, estakados, tvirtinimo įtaisai turi būti apžiūrimi kasdien.

161. Degalinės įrenginių eksploatavimo žurnale turi būti daromi įrašai apie atliktas išorines apžiūras ir jų rezultatus. Jei apžiūrų metu nustatoma defektų, kurie gali sukelti avarijų ar sutrikimų, būtina nedelsiant nutraukti dujų tiekimą į tokius įrenginius ir imtis avarijų ir sutrikimų degalinėse lokalizavimo planuose ir eksploatavimo instrukcijose nurodytų priemonių.

162. Kas penkeri metai turi būti atliekami suslėgtų gamtinių dujų vamzdynų sandarumo bandymai ir vamzdžių alkūnių sienelių storio matavimai neardomosios kontrolės metodais. Bandymų ir matavimų rezultatai turi būti fiksuojami degalinės įrenginių eksploatavimo žurnale. Sandarumo bandymai atliekami vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis ir projektine dokumentacija. Išmatuotas sienelių storis neturi būti mažesnis nei nurodytas gamintojo ar projektinėje dokumentacijoje.

163. Suslėgtų gamtinių dujų vamzdynų bandymai ir remontas atliekami aklėmis jį atjungus nuo veikiančių dujotiekių ir prapūtus oru arba inertinėmis dujomis. Prapūtimas laikomas baigtu, kai dviejuose iš eilės prapūtimo dujų bandiniuose gamtinių dujų koncentracija neviršija 1 % tūrio.

164. Draudžiama remontuoti suslėgtų gamtinių dujų vamzdynus, veržti srieginius ar flanšinių jungčių varžtus, jei dujotiekyje yra dujų slėgis. Dujų slėgis turi būti didinamas ir mažinamas palaipsniui, kaip nurodyta jų eksploatavimo instrukcijoje.

165. Dujotiekio uždarymo įtaisai turi būti bandomi ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Bandymo metu turi būti patikrinama, ar užsidaro uždarymo įtaisas, ar jis sandarus.

166. Uždaromieji įtaisai turi užsidaryti ir atsidaryti nenaudojant papildomų įrankių ir įtaisų.

167. Uždaromųjų įtaisų, reguliatorių, apsauginių vožtuvų, atbulinių vožtuvų ir kitų įtaisų techninė priežiūra atliekama, kaip nurodyta gamintojo techninėje dokumentacijoje. Apsauginių vožtuvų veikimo ribos nustatomos vadovaujantis degalinės projektine, degalinės įrenginių paleidimo derinimo dokumentacija ir reguliuojamos ne rečiau kaip kas šeši mėnesiai. Remonto ar bandymo rezultatai turi būti fiksuojami degalinės įrenginių eksploatavimo žurnale.

168. Dujotiekyje susidarę ledo ir hidratiniai kamščiai šalinami šildant dujotiekį garais arba karštu vandeniu. Šalinant kamščius, dujotiekyje dujų slėgis turi būti sumažintas iki atmosferinio.

TREČIASIS SKIRSNIS

KOMPRESORIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

169. Kompresorių apsaugos sistemas ir atskirus jų parametrus nustato kompresorių gamintojai. Draudžiama atjungti ar keisti atskirų apsaugos sistemų parametrus be gamintojo, jo įgalioto atstovo ar projektuotojo sutikimo.

170. Kompresoriaus techninė priežiūra turi būti atliekama pagal degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo patvirtintą grafiką, vadovaujantis kompresorių eksploatavimo instrukcijomis. Grafikas ir eksploatavimo instrukcijos sudaromos vadovaujantis gamyklos pateiktomis rekomendacijomis.

171. Degalinėje turi būti tokia dujų kompresorių dokumentacija:

171.1. kompresoriaus įrenginio pasas (techninės dokumentacijos byla);

171.2. kompresoriaus techninis aprašymas, eksploatavimo instrukcijos, atsarginių dalių sąrašas;

171.3. kompresoriaus ir jo greitai besidėvinčių dalių leistinos susidėvėjimo normos;

171.4. kompresoriaus įrenginio aprišimo vamzdynų schema, kurioje nurodyta vamzdynų paskirtis, skersmenys, terpės tekėjimo kryptis, uždarymo, saugos, valdymo įtaisų, matavimo priemonių, kontrolės sistemų vietos ir kita eksploatavimui būtina informacija;

171.5. kompresoriaus ir jo sudėtinių dalių bandymo aktai;

171.6. kompresoriaus pagrindinių ir greitai besidėvinčių dalių, kurias eksploatuojant neardomosios kontrolės metodais būtina periodiškai atlikti jų matavimus, bendro vaizdo brėžiniai;

171.7. kompresorių tepalo sertifikatai;

171.8. kompresorių veikimo laiko apskaitos žurnalas (jei tvarkyti laiko apskaitą numatė gamintojas);

171.9. kompresorių planinių remonto darbų grafikas (taip pat ir daugiametis).

172. Kompresorių paleidimas, stabdymas ir kiti darbai turi būti atliekami vadovaujantis sudarytomis eksploatavimo instrukcijomis.

173. Draudžiama paleisti kompresorių neveikiant saugos automatikai, blokuotėms ar signalizacijai.

174. Draudžiama atidaryti veikiančio kompresoriaus liukus, nuimti apsauginius gaubtus, atlikti remonto, taisymo darbus, jei tai nenustatyta jo eksploatavimo instrukcijoje.

175. Draudžiama atlikti veikiančio kompresoriaus judamųjų dalių valymą.

176. Kompresorius turi būti sustabdytas nelaukiant, kol suveiks automatinės apsaugos, kai:

176.1. dujų slėgis kompresoriaus įsiurbimo ar slėginėje pusėje viršija nustatytas ribas;

176.2. kompresoriaus tepimo sistemoje slėgis nukrinta žemiau leistinos ribos;

176.3. prieš kompresorių dujų slėgis yra mažesnis, nei nustatyta kompresoriaus gamintojo;

176.4. jei yra kompresoriaus šaldymo sistemos sutrikimų;

176.5. kompresoriuje girdimas šalutinis triukšmas;

176.6. išeinančių dujų temperatūra yra aukštesnė nei leistina;

176.7. neveikia kompresoriaus kontrolės sistemos, matavimo priemonės, automatinės apsaugos;

176.8. jaučiamas degėsių kvapas;

176.9. padidėjo kompresoriaus ar jo sudėtinių dalių vibracija;

176.10. kompresoriaus pamatuose atsirado įtrūkių;

176.11. kompresoriaus patalpoje dingo apšvietimas;

176.12. kilo gaisras;

176.13. kompresoriaus dujų įranga tapo nesandari.

177. Eksploatacijos metu nustatyti kompresoriaus defektai turi būti šalinami artimiausio remonto metu. Jei esant nustatytų kompresoriaus defektų tolesnis jo veikimas gali sukelti avariją, sutrikimą, yra nesaugus, kompresorius turi būti stabdomas neplaniniam remontui.

178. Prieš ardant kompresorių, turi būti imtasi būtinų priemonių, kad jis būtų atjungtas nuo bendros degalinės technologinės schemos, išjungtas energijos tiekimas ir jo negalima būtų atsitiktinai paleisti.

179. Atlikus kompresoriaus sumontavimą, remontą, iškonservavimą po ilgalaikio sustabdymo, turi būti atliktas jo bandymas laisvąja eiga ir esant apkrovai, kaip nurodyta gamintojo ir eksploatavimo instrukcijose.

180. Kompresoriaus bandymai atliekami degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo raštišku nurodymu.

181. Prieš bandant kompresorius turi būti prapūstas inertinėmis dujomis. Prapūtimas laikomas baigtu, kai prapūtimo dujose deguonies kiekis dviejuose iš eilės paimtuose bandiniuose neviršija 1 % tūrio.

182. Kompresoriaus bandymai laisvąja eiga ir su apkrova turi būti fiksuojami degalinės įrenginių eksploatavimo žurnale.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

CNG NUSAUSINIMO ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

183. CNG nusausinimo įrenginiai turi būti eksploatuojami vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis, slėginių įrenginių eksploatavimą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais (Taisyklių priedo 14, 15 ir 45 punktai).

184. Dujų nusausinimo įrenginiai turi būti paleidžiami ir stabdomi vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis, atsižvelgiant į degalinėje naudojamus kitus technologinius įrenginius.

185. Draudžiama eksploatuoti dujų nusausinimo įrenginius, kurių automatika, saugos įtaisai ir blokuotės netvarkingi.

186. Dujų nusausinimo įrenginiai turi būti išjungiami, kai:

186.1. dujų temperatūra pakyla aukščiau leistinos;

186.2. elektros šildytuvų paviršių temperatūra pakyla aukščiau leistinos;

186.3. neveikia kontrolės sistemos, matavimo priemonės, automatinės apsaugos;

186.4. atsiranda dujų nutekėjimas;

186.5. neveikia įrenginių apšvietimas;

186.6. kyla gaisras, dujų slėgis sumažėja ar padidėja daugiau negu leistina, neįmanoma pakelti dujų rasos taško temperatūros.

187. Dujų nusausinimo įrenginių techninė priežiūra turi būti atliekama vadovaujantis įmonės gamintojos rekomendacijomis, pagal degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo patvirtintus grafikus.

PENKTASIS SKIRSNIS

DUJOTIEKIŲ SAUGOS NUO ELEKTROCHEMINĖS KOROZIJOS ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMAS

188. Degalinėse esančios požeminės metalinės komunikacijos ir jų įrenginiai turi būti apsaugoti nuo elektrocheminės korozijos.

189. Elektrocheminė požeminių komunikacijų apsauga įrengiama vadovaujantis projektine dokumentacija.

190. Degalinės teritorijoje esantys požeminiai dujotiekiai turi būti elektriškai atskirti nuo įvadinio dujotiekio, ant šio dujotiekio (už degalinės teritorijos ribų) įrengus izoliacinę jungtį (movą, flanšą).

191. Degalinės elektrocheminės apsaugos įrenginiai turi būti eksploatuojami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (Taisyklių priedo 48 punktas).

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ BALIONŲ IR BALIONŲ JUNGINIŲ UŽPILDYMAS CNG

192. Kelių transporto priemonės degalinėse turi būti užpildomos tik naudojant degalinės projekte nurodytą užpildymo įrangą.

193. Prieš įvažiuojant į degalinės teritoriją keleivius vežančiai kelių transporto priemonei, keleiviai turi būti išlaipinti už degalinės teritorijos ribų ar teritorijoje specialiai įrengtoje keleivių išlaipinimo aikštelėje.

194. Prie kiekvienos degalų kolonėlės turi būti iškabinta instrukcija, kurioje aprašyti vairuotojo veiksmai pildant CNG.

195. Kelių transporto priemonių dujų balionus ir jų junginius degalinėse CNG užpildo degalinės operatorius vadovaudamasis užpildymo darbų technologine instrukcija, parengta vadovaujantis Taisyklių 30 punkte nustatytais reikalavimais. Šios transporto priemonės vairuotojas turi teisę pagal Taisyklių 197 punkte nurodytos instrukcijos nustatytas procedūras ir sąlygas užpildyti CNG balionus.

196. Degalinės operatorius pradeda pildyti kelių transporto priemonės dujų balioną tik tada, kai vairuotojas išjungia kelių transporto priemonės variklį, garso aparatūrą, įjungia rankinį stabdį, išima raktą iš uždegimo spynelės ir išlipa iš kelių transporto priemonės.

197. Kelių transporto priemonės balionus ar jų junginius pildyti CNG leidžiama pačiam šios transporto priemonės vairuotojui, jeigu:

197.1. prie CNG kolonėlės yra iškabinta instrukcija, kurioje trumpai ir aiškiai apibrėžtos CNG pylimo į kelių transporto priemonės balioną procedūros ir saugumo reikalavimai (vairuotojo veiksmai pylimo metu). Šios procedūros papildomai gali būti parodytos ir grafiniu būdu;

197.2. degalinės darbo laiku nuolat budi kvalifikuotas darbuotojas, kuris prireikus privalo suteikti pagalbą vairuotojui.

198. Draudžiama pildyti kelių transporto priemonės dujų balionus didesniu dujų slėgiu, nei nurodyta kelių transporto priemonės dujų įrangos gamintojo techniniuose dokumentuose.

199. Pildant nustačius dujų nutekėjimą kelių transporto priemonės dujų balionų įrenginyje arba degalų kolonėlės įrangoje, pildymas nedelsiant turi būti nutrauktas.

200. Užpildytos kelių transporto priemonės variklį galima užvesti tik atjungus degalų kolonėlės užpildymo žarną ir uždarius aklėmis kelių transporto priemonės baliono, balionų junginių pildymo antgalius.

201. Draudžiama užpildyti kelių transporto priemones:

201.1. perkūnijos metu ir esant atmosferinių iškrovų atsiradimo pavojui;

201.2. kai neišjungtas kelių transporto priemonės variklis ir elektros prietaisai;

201.3. jei pasibaigęs kelių transporto priemonės baliono, balionų junginių ar CNG cisternos techninės būklės patikrinimo terminas;

201.4. esant techniškai netvarkingai degalinės ar kelių transporto priemonės dujų įrangai, galinčiai sukelti avariją;

201.5. jei kelių transporto priemonėje yra keleivių.

202. Degalų kolonėlių techninės priežiūros darbai atliekami vadovaujantis įmonės gamintojos rekomendacijomis, pagal degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo patvirtintus grafikus.

X SKYRIUS

DEGALINĖJE NAUDOJAMŲ MATAVIMO PRIEMONIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

203. Matavimo priemonės degalinėje eksploatuojamos vadovaujantis Taisyklių priedo 4 ir 32 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais bei matavimo priemonių eksploatavimo instrukcijomis.

204. Už degalinės matavimo priemonių eksploatavimą atsako asmenys, nurodyti Taisyklių 26 punkte.

205. Matavimo priemonių techninė priežiūra atliekama ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Jos metu reikia vizualiai apžiūrėti prietaisus, patikrinti plombas, lipdukus, prireikus pakeisti užrašomųjų prietaisų diagramas, rašiklius ir rašalą.

206. Pasibaigus metrologinės patikros terminui matavimo priemones eksploatuoti draudžiama.

XI SKYRIUS

DEGALINĖS ĮRENGINIŲ REMONTAS

207. Degalinės įrenginių remonto darbai planuojami įvertinant ir analizuojant jų naudojimo ypatumus, techninės priežiūros metu nustatytus trūkumus bei įrenginių techninę būklę. Analizės rezultatų pagrindu turi būti sudaromos degalinės įrenginių remonto programos.

208. Rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbai atliekami vadovaujantis defektiniais aktais pagal parengtus projektus.

209. Remontuojant slėginių indų, kurie nustatyta tvarka (Taisyklių priedo 7 punktas) registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, slėgio veikiamas korpuso ar kitas sudedamąsias dalis, turi būti taikomi analogiški reikalavimai ir technologija, kaip ir juos gaminant. Remonto sąlygos derinamos su akredituotąja įstaiga (Taisyklių priedo 2 punktas).

210. Degalinės kapitalinio remonto darbų sričiai priskiriama:

210.1. senų (susidėvėjusių) talpyklų, rezervuarų pakeitimas naujais, nedidinant bendros (suminės) talpyklų, rezervuarinio įrenginio talpos;

210.2. naujų technologinių įrenginių (kompresorių, siurblių, balionų užpildymo įrenginių ir pan.) įrengimas arba senų (susidėvėjusių) pakeitimas naujais, nedidinant bendro įrenginių pajėgumo ar gaminamos produkcijos kiekio;

210.3. naujų (papildomų) elektros, apšvietimo, šildymo, vėdinimo, ryšio, automatikos, signalizacijos ir kitų sistemų įrengimas veikiančiuose pastatuose;

210.4. visiškas požeminės talpyklos, rezervuaro susidėvėjusios izoliacijos pakeitimas nauja;

210.5. Statybos įstatymo (Taisyklių priedo 3 punktas) šiai sričiai priskirti statinių statybinių konstrukcijų kapitalinio remonto darbai.

211. Degalinės paprastojo remonto darbų sričiai priskiriama:

211.1. elektros, apšvietimo, šildymo, vėdinimo, ryšio, automatikos, signalizacijos ir kitų sistemų įvairių pažeidimų taisymas, susidėvėjusių keitimas;

211.2. technologinių įrenginių įvairių gedimų ir pažeidimų taisymas;

211.3. talpyklų, rezervuarų vidaus apžiūra, tyrimai ir bandymai;

211.4. talpyklų, rezervuarų izoliacijos ir jų įrenginių remontas;

211.5. skystųjų degalų, LPG, CNG, LNG, gamtinių dujų vamzdynų, jų įrenginių ir uždaromųjų bei saugos įtaisų įvairių pažeidimų taisymas, jų pakeitimas naujais, nekeičiant laidumo, vamzdynų sandarumo bandymas ir perdažymas;

211.6. aktyvios apsaugos nuo korozijos įrenginių, apsauginių ir anodinių įžemiklių įvairių pažeidimų taisymas ar papildomų įžemiklių įrengimas, nekokybiškų elektros kabelių keitimas;

211.7. matavimo priemonių remontas ir keitimas;

211.8. apsaugos nuo žaibo ir įžeminimo įrenginių taisymas, papildomų įrengimas ir susidėvėjusių keitimas;

211.9. iškasų sutvarkymas ir apželdinimas, kelio dangos sutvarkymas;

211.10. aptvarų pažeidimų taisymas, jų perdažymas;

211.11. kiti būtini degalinės įrenginių taisymo darbai;

211.12. Statybos įstatymo (Taisyklių priedo 3 punktas) šiai sričiai priskirti statinių paprastojo remonto darbai.

212. Informacija apie atlikus degalinės įrenginių paprastojo remonto darbus fiksuojama degalinės įrenginių eksploatavimo žurnale, o informacija apie atliktus degalinės įrenginių kapitalinio remonto darbus – šių įrenginių techniniuose pasuose (techninės dokumentacijos bylose).

XII SKYRIUS

VĖDINIMO SISTEMŲ EKSPLOATAVIMAS

213. Degalinės pastatų vėdinimo sistemos turi būti eksploatuojamos vadovaujantis vėdinimo įrenginių gamintojo nurodymais ir degalinės įrenginių eksploatavimo instrukcijomis.

214. Degalinę eksploatuojančioje įmonėje turi būti paskirtas už vėdinimo įrenginių eksploatavimą atsakingas asmuo.

215. Turi būti sudaryti vėdinimo sistemų techniniai pasai (techninės dokumentacijos bylos), kuriuose nurodomos pagrindinės vėdinimo sistemų charakteristikos, įrenginių techninės charakteristikos.

216. Vėdinimo sistemų techniniame pase (techninės dokumentacijos byloje) turi būti pateikta:

216.1. degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo nurodymai dėl techninio paso (techninės dokumentacijos bylos) pildymo tvarkos;

216.2. vėdinimo sistemos technologinė schema, kurioje nurodyti ortakių skersmenys, uždarymo ir valdymo įtaisai, kompensatoriai, apsauginiai įtaisai, ugnies užtvaros, drenažo įtaisai, atbuliniai vožtuvai, kontrolės sistemos, matavimo priemonės ir kiti įtaisai;

216.3. vėdinimo sistemų paleidimo, derinimo aktai;

216.4. gamintojo techniniai dokumentai;

216.5. duomenys apie remonto, taisymo ir įrenginių, įtaisų pakeitimą.

217. Vėdinimo įrenginių techninę priežiūrą turi atlikti degalinės kvalifikuotas darbuotojas arba pagal sutartį kitos įmonės kvalifikuoti darbuotojai pagal degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo patvirtintą grafiką. Vėdinimo sistemų veikimas turi būti tikrinamas kiekvieną pamainą.

218. Draudžiama eksploatuoti degalinę, esant netvarkingiems degalinės vėdinimo įrenginiams.

XIII SKYRIUS

SUSPAUSTO ORO (DUJŲ) ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMAS

219. Suspausto oro (dujų) įrenginiai, montuojami pneumatinėse automatikos ir valdymo sistemose, turi būti eksploatuojami vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis ir slėginių vamzdynų bei slėginių indų eksploatavimą reglamentuojančiais teisės aktais (Taisyklių priedo 14, 15 ir 45 punktai).

220. Automatikos, valdymo įrenginiams naudojamas oras (dujos) turi atitikti įrenginių gamintojų nustatytus reikalavimus.

221. Suspausto oro (dujų) tiekimo sistemai turi būti sudarytas techninis pasas (techninės dokumentacijos byla), kuriame nurodomi pagrindiniai techniniai duomenys ir techninis aprašymas.

222. Suspausto oro (dujų) įrenginių techninę priežiūrą turi atlikti kvalifikuoti darbuotojai pagal degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo patvirtintą grafiką. Suspausto oro (dujų) įrenginių veikimas turi būti tikrinamas kiekvieną pamainą.

XIV SKYRIUS

UGNIES DARBAI IR PAVOJINGI DARBAI SU LPG, CNG IR LNG

223. Degalinėje pavojingi darbai su dujomis (LPG, CNG ir LNG) atliekami vadovaujantis jų atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais (Taisyklių priedo 27 ir 45 punktai).

224. Pavojingi darbai su degalais degalinėje atliekami vadovaujantis Taisyklių priedo 16 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais.

225. Degalinėje turi būti sudarytas detalus pavojingiems darbams su dujomis priskiriamų darbų sąrašas, jame nurodyta, kurie darbai atliekami pagal paskyras-leidimus, kurie pagal nurodymus arba darbų užduotis. Sąrašas turi būti patvirtintas degalinę eksploatuojančios įmonės vadovo.

226. Degalinėje, be Taisyklių priedo 27 punkte nurodytų darbų, pavojingiems darbams su dujomis priskiriami:

226.1. grunto kasimas dujų nuotėkio vietose;

226.2. bet kokie įrenginių remonto darbai gamybinėse patalpose sprogiose zonose (Ex);

226.3. remonto darbai, kai patalpų ore metano koncentracija yra didesnė kaip 1 %.

227. Degalinėje atliekamų pavojingų darbų su dujomis sąrašas peržiūrimas ir prireikus koreguojamas pasikeitus technologiniam procesui, darbo sąlygoms, pradedant naudoti naujo tipo technologinius įrenginius.

228. Darbai su ugnimi degalinėje turi būti atliekami vadovaujantis Taisyklių priedo 16 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais.

XV SKYRIUS

ŽAIBOSAUGOS IR ĮŽEMINIMO ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMAS

229. Žaibosaugos ir įžeminimo įrenginiai turi būti įrengti vadovaujantis degalinės projektais.

230. Žaibosaugos ir įžeminimo įrenginiai turi turėti techninius pasus (techninės dokumentacijos bylas), kuriuose nurodomos kontūrų schemos, pagrindinės techninės charakteristikos, varžų matavimo rezultatai, remonto ir matavimų duomenys, atlikti pakeitimai.

231. Draudžiama eksploatuoti elektros įrenginius, kurių įžeminimo varža yra didesnė, nei nurodyta gamintojo ar elektros įrenginių eksploatavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Taisyklių priedo 22 punktas).

232. Žaibosaugos ir įžeminimo įrenginių techninė priežiūra turi būti atliekama pagal teisės aktų reikalavimus (Taisyklių priedo 21 punktas).

233. Žaibosaugos ir įžeminimo įrenginiai turi būti išbandyti ir veikti prieš atliekant įrengtos naujos degalinės įrenginių paleidimo ar derinimo darbus.

XVI SKYRIUS

DEGALINĖS ELEKTROS ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMAS

234. Degalinėse naudojami elektros įrenginiai turi atitikti jiems taikomų techninių reglamentų, teisės aktų (Taisyklių priedo 19, 20 ir 21 punktai), galiojančių standartų reikalavimus.

235. Elektros įrenginiai turi būti eksploatuojami, prižiūrimi ir remontuojami pagal teisės aktų (Taisyklių priedo 19, 22, 23 ir 48 punktai), elektrinės įrangos gamintojo techninio eksploatavimo instrukcijų ir degalinės elektros įrenginių eksploatavimo instrukcijų reikalavimus.

236. Kiekvienoje degalinę eksploatuojančioje įmonėje, jei turimų žemosios įtampos elektros įrenginių leidžiama naudoti galia yra didesnė kaip 30 kW, turi būti paskirtas už elektros ūkį atsakingas asmuo. Jei elektros įrenginių leidžiama naudoti galia viršija 100 kW arba yra aukštosios įtampos įrenginių, šis elektrotechnikos darbuotojas turi turėti aukštą kategoriją (apsaugos nuo elektros požiūriu). Kitais atvejais atsakingas už elektros ūkį gali būti vidurinės kategorijos elektrotechnikos darbuotojas (Taisyklių priedo 22 punktas).

237. Organizuojant degalinės elektros įrenginių techninę priežiūrą, turi būti nustatytos degalinę eksploatuojančios įmonės struktūrinių padalinių pareigos ir jų priežiūros ribos, eksploatuojant degalinės elektros įrenginius.

238. Degalinės elektros įrenginius leidžiama eksploatuoti tinkamai apmokytiems reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojams (Taisyklių priedo 9 ir 22 punktai).

239. Neturint reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojų, gali būti sudaromos sutartys su Tarybos išduotą atitinkamų elektros įrenginių eksploatavimo atestatą turinčiomis įmonėmis (Taisyklių priedo 11 punktas).

240. Kiekvienais metais turi būti sudaromi degalinės elektros įrenginių priežiūros techninio patikrinimo ir remonto grafikai.

241. Paleidimo aparatūra, saugikliai, elektros lempos sprogimui pavojingose zonose turi būti keičiami visiškai išjungus įtampą.

242. Pažeisti elektros įrenginiai turi būti pakeičiami to paties arba aukštesnio apsaugos laipsnio elektros įrenginiais.

243. Sprogimui pavojingose zonose draudžiama naudotis kilnojamaisiais elektriniais įrankiais ir kilnojamaisiais šviestuvais, jeigu jie neatitinka tos zonos apsaugos laipsnio (Taisyklių priedo 21 punktas).

XVII SKYRIUS

PRIEŠGAISRINĖS ĮRANGOS EKSPLOATAVIMAS

244. Gaisro gesinimo priemonių išdėstymas ir kiekis turi atitikti nustatytus Bendrosiose priešgaisrinės saugos taisyklėse (Taisyklių priedo 16 ir 34 punktai).

245. Automatinės gaisro gesinimo priemonės turi būti eksploatuojamos vadovaujantis šių sistemų techniniais dokumentais ir šios įrangos gamintojo nustatytu periodiškumu atliekama techninė priežiūra.

246. Priešgaisrinio inventoriaus komplektacija turi būti tikrinama ne rečiau kaip vieną kartą per pamainą.

247. Pastatų gaisrinė signalizacija tikrinama pagal Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių nustatytus reikalavimus (Taisyklių priedo 16 punktas).

248. Priešgaisrinį inventorių draudžiama naudoti ne pagal paskirtį.

XVIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

249. Taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

____________________

Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių

priedas                                                             

TEISĖS AKTAI IR STANDARTAI, Į KURIUOS PATEIKTOS NUORODOS TAISYKLĖSE

1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

2. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

4. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas.

5. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

6. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas.

7. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 „Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro įsteigimo ir Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų patvirtinimo“.

8. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų parametrų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 817 „Dėl Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo įgyvendinimo“.

9. Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

10. Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276 „Dėl Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“.

11. Asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-274 „Dėl Asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių patvirtinimo“.

12. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymas
Nr. D1-34 „Dėl Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimų (LAND 1-2003) patvirtinimo“.

13. Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 „Dėl Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“.

14. Slėginių indų naudojimo taisyklės DT 12-02, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 403 „Dėl Slėginių indų naudojimo taisyklės DT 12-02 patvirtinimo“.

15. Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-148 „Dėl Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklių patvirtinimo“.

16. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių priešgaisrinės apsaugos departamento prie vidaus reikalų ministerijos ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“.

17. Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatai, patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1-404 „Dėl Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatų patvirtinimo“.

18. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 „Dėl Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų“.

19. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“.

20. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos  energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-28 „Dėl Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“.

21. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-52 „Dėl Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“.

22. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 „Dėl Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių patvirtinimo“.

23. Elektros įrenginių bandymų normų ir apimčių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1-281 „Dėl Elektros įrenginių bandymo normų ir apimties aprašo patvirtinimo“.

24. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu
Nr. A1-262 „Dėl Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų patvirtinimo“.

25. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

26. Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1-82 „Dėl Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.

27. Gamtinių dujų, suskystintų naftos dujų ir biodujų aplinkoje atliekamų darbų saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1-191 „Dėl Gamtinių dujų, suskystintų naftos dujų ir biodujų aplinkoje atliekamų darbų saugos taisyklių patvirtinimo“.

28. Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“.

29. Slėginės įrangos techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl Slėginės įrangos techninio reglamento patvirtinimo“.

30. Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 432 „Dėl Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninis reglamento patvirtinimo“.

31. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 20011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“.

32. Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 „Dėl Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“.

33. Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. VA-16 „Dėl Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių patvirtinimo“.

34. Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai, patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu
Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“.

35. Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas „Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka GKTR 2.01.01:1999“, patvirtintas Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1999 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 17 „Dėl statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarkos patvirtinimo“.

36. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“.

37. Asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinių bei asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklų įrengimo ir naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimai (LAND 80-2006), patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. Dl-434 „Dėl Asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinių bei asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklų įrengimo ir naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimų (LAND 80-2006) patvirtinimo“.

38. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. Dl-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“.

39. Lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimai naujiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams LAND 35-2000, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos, socialinės apsaugos ir darbo, susisiekimo ministrų 2000 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 520/104/360 „Dėl Aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento „Lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimai benzino laikymo, perpylimo, transportavimo įrenginiams ir jų priežiūrai“ patvirtinimo“.

40. Nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“.

41. Lietuvos higienos norma HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ patvirtinimo“.

42. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“.

43. Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“;

44. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu
Nr. A1-331 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų patvirtinimo“;

45. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 „Dėl Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“.

46. Degalų įpylimo kolonėlių techninės ir programinės įrangos apsaugos nuo rodmenų klastojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 4-791 „Dėl Degalų kolonėlių techninės ir programinės įrangos apsaugos nuo rodmenų klastojimo taisyklių patvirtinimo“;

47. Degalų įpylimo kolonėlių plombavimo schemų rengimo, keitimo ir registravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 11V-24 „Dėl Degalų įpylimo kolonėlių plombavimo schemų rengimo, keitimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo.

48. Lietuvos standartas LST EN 12954 „Užkastų arba panardintų sausumos metalinių konstrukcijų bendrieji katodinės apsaugos principai“.

49. Lietuvos standartas LST EN ISO 7010 „Grafiniai simboliai. Saugos spalvos ir saugos ženklai. Registruoti saugos ženklai (ISO 7010:2011)“.

Pastaba. Taisyklių priede nurodyti teisės aktai ir standartai išplečia Taisyklių reikalavimus. Taikant Taisykles, turi būti naudojamos aktualios Taisyklių priede nurodytų teisės aktų ir standartų redakcijos.

_________________