Administracinė byla Nr. eR-11-1188/2023
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00012-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 5.3.1; 5.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui advokatui Evaldui Valčiukui,
atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skundą atsakovui Lietuvos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, LVŽS) skundu prašo panaikinti 2023 m. sausio 17 d. atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) priimto sprendimo Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atsisakyta registruoti pareiškėjo iškeltus kandidatus L. Č., I. D., G. D., A. J., P. K., A. L., V. M., V. P., A. P., J. R., V. R., E. S., Z. S., J. S., A. S., A. V., V. V., G. V., V. Ž., T. Š., R. G., A. A., J. V., V. S., R. P., J. M., D. M., J. K., I. K., Z. J., L. J., M. J., I. J., R. J., M. B., R. B., V. B. ir E. Š. (toliau – ir Kandidatai), iš VRK priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nesutinka su VRK priimta Sprendimo dalimi dėl Kandidatų, kuriuos iškėlė LVŽS, neregistravimo, nepateikiant tinkamai užpildytų biografijų. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiama Sprendimo dalis yra nepagrįsta, nemotyvuota ir neproporcinga, priimta nevertinant reikšmingų faktinių aplinkybių. Dėl VRK priimto Sprendimo motyvų galima spręsti tik iš kai kurių VRK narių, palaikiusių Sprendimą, pasisakymų VRK 2023 m. sausio 17 d. posėdyje, pabrėžiant, be kita ko, skaidrumo, sąžiningos konkurencijos tarp kandidatų, vienodų taisyklių taikymo visiems rinkimų dalyviams svarbą. Pareiškėjas akcentuoja, kad dalis VRK narių Sprendimo nepalaikė, pabrėždami VRK atsakomybę dėl netinkamos VRK informacinės rinkimų sistemos bei pabrėžė siūlomos sankcijos – neregistravimo kandidatais – neproporcingumą. Minėtos sistemos trūkumus pripažino ir VRK pirmininkė. VRK posėdyje buvo išsakyta VRK narės nuomonė, kad biografijos duomenų pateikimas kandidatų pareiškinių dokumentų sistemoje nebuvo privalomas, o tik papildomas, todėl ir neužpildžius visų duomenų sistema leido pasirašyti ir pateikti dokumentus. VRK narė pabrėžė ir tai, jog nepateikiant visų Rinkimų kodekse nurodytų dokumentų, VRK privalo nedelsdama pranešti partijų atstovams ar patiems kandidatams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų terminą trūkumams pašalinti. Tačiau visi partijų atstovai ir kandidatai, pildę pareiškinius dokumentus, gavo informacinius pranešimus apie tai, kad visus dokumentus pateikė. Taigi, negavę kitos, negu ši informacija, jie neturėjo pagrindo manyti, kad VRK patvirtinti pareiškiniai dokumentai galėjo būti pateikiami netinkamai ir galbūt būtų juos reikėję taisyti. VRK posėdyje politinių partijų ir komitetų atstovai pateikė savo argumentus, patvirtinančius, kad kandidatai dėl reikalavimų, susijusių su biografijos duomenimis, iš rinkimų neturėtų būti šalinami. Pasisakę asmenys pateikė informaciją tiek dėl teisinio reglamentavimo, tiek dėl VRK informacinės sistemos trūkumų. Viena iš VRK narių VRK posėdyje pripažino, kad ir kiti, ne tik Sprendimu neįregistruoti Kandidatai, neteikė visų, anot VRK, privalomų biografijos duomenų.
3. Pareiškėjas nurodo, kad pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą šiuo metu Rinkimų kodekse nurodyta grafa „Biografija“ sudarė antrąją dokumento „Anketa“ dalį ir kandidatams nebuvo privaloma. Aktuali yra ir VRK praktika, kuria vadovaujantis VRK net ir tais atvejais, kuomet kandidatai nustatytu terminu nebuvo pateikę visų privalomų anketinių duomenų, asmenų iš kandidatų sąrašų neišbraukdavo, pvz. prieš 2020 m. Seimo rinkimus keliems kandidatams buvo leista tikslinti anketinius duomenis. Įsigaliojus Rinkimų kodeksui, pirmą kartą pareiškiniai dokumentai buvo teikiami tik elektroniniu būdu.
4. Pareiškėjas, akcentuodamas Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalyje, 76 straipsnio 1 ir 4 dalyje nurodytus duomenis, kurie nurodomi pildant pareiškinius dokumentus, šių dokumentų nepateikimo pasekmes, nurodytas Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje, pabrėžia, kad nei vienas iš LVŽS keltų Kandidatų, kurie Sprendimu nebuvo registruoti ar kiti pareiškėjo atstovai iki 2023 m. sausio pradžios, kuomet VRK pateikė sąrašą Kandidatų, kurių ketino neregistruoti, jokio pranešimo iš savivaldybių rinkimų komisijų ar VRK dėl netinkamai pateiktų biografijos duomenų nebuvo gavę.
5. Pareiškėjo teigimu, aktualu tai, kad VRK nėra patvirtinusi atskiros elektroninių dokumentų suvedimo tvarkos, aprašo ar kito dokumento, kuriame būtų numatytas minimalus kandidato biografijoje pateiktinas duomenų kiekis. VRK 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. Sp-113 „Dėl politinių partijų, politinių komitetų ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos aprašo ir pareiškinių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 2.12 papunkčiu patvirtintoje Kandidato biografijos formoje iš esmės perkelta informacija iš Rinkimų kodekso 76 straipsnio 4 dalies, tačiau nėra nurodoma, kurie kandidato biografijos duomenys yra privalomi, ar kurie laukeliai privalo būti užpildyti, jokio specialaus ženklinimo ar pastabų taip pat nėra. VRK informacinės rinkimų sistemos grafoje „Biografija“ taip pat nėra duomenų, kad biografijos forma, atitinkami jos laukeliai, privalomai turi būti užpildyta. Priešingai, neužpildžius biografijos ir pažymėjus „varnelę“, „duomenis baigiau pildyti“, VRK informacinė rinkimų sistema informuoja, kad Kandidato biografijos forma užpildyta tinkamai. VRK parengtoje vaizdo medžiagoje „Kaip užpildyti politinės organizacijos kandidato pareiškinius dokumentus“ nupasakojant grafos „Biografija“ pildymą, pažymima – „Jei viską teisingai užpildėte, matysite tai patvirtinantį pranešimą“. Taigi, toks patvirtinimas leido pagrįstai tikėtis, jog nenurodžius kokių nors, anot VRK, privalomų duomenų, sistema apie tai informuos. Juolab, kad pildant kitas grafas, sistema informuodavo apie neatitikimus.
6. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl minėto teisinio reglamentavo, VRK teisės aktų ir informacinės rinkimų sistemos ypatumų bei trūkumų laikytina, jog pareiškėjo Kandidatai tinkamai pateikė pareiškinius dokumentus. Pateikdami įvairius duomenis apie savo biografiją kitų pareiškinių dokumentų grafose („Anketa“, „Privačių interesų deklaracija“), Kandidatai pagrįstai tikėjosi, kad šie duomenys laikytini pakankamais biografiniais duomenimis. VRK nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė interpretuoti Rinkimų kodekso nuostatas, priimdama Sprendimą nesilaikė gero administravimo principo, bendrųjų konstitucinių teisės principų (įskaitant, asmenų lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo), pažeidė asmens teisėtus lūkesčius ir sumenkino pasitikėjimą valstybe.
7. Pareiškėjo vertinimu, Rinkimų kodekso 76 straipsnis imperatyviai nustato pareigą pateikti duomenis apie kandidatus, įskaitant biografinius, tik grafoje „Anketa“. Tuo tarpu Rinkimų kodekso 76 straipsnio 4 dalyje išvardinti biografiniai duomenys laikytini pateikiamais fakultatyviai. Vertinant visų kandidato pareiškinių dokumentų visumą nelieka abejonių, kad visi kandidatai (įskaitant tuos, kurie grafoje „Biografija“ nepateikė papildomos informacijos ir todėl Sprendimu buvo neregistruoti rinkimams) yra pateikę pakankamą kiekį biografijos duomenų. Visi Kandidatai pareiškiniuose dokumentuose nurodė ne tik vardus ir pavardes, bet ir gimimo datą, kontaktinius duomenis, pareigas, darbovietes, informaciją apie sutuoktinius ir kt. Kyla pagrįstos abejonės, ar įstatymų leidėjas iš tiesų reikalauja privalomai pateikti duomenis dėl gimimo vietos, pomėgių ir pan. Visgi laikantis pozicijos, esą Kandidatai privalėjo nurodyti visus Kodekso 76 straipsnio 4 dalyje išvardintus duomenis, t. y. pateikti ir ypatingus asmens duomenis dėl tautybės ir dažnais atvejais jautrią informaciją apie šeiminę padėtį, būtent VRK privalėjo užtikrinti vienodą Rinkimų kodekso nuostatos interpretaciją. Iki Rinkimų kodekso įsigaliojimo pateikti tokius duomenis kaip gimimo vieta, tautybė, pomėgiai, šeiminė padėtis, nebuvo privalu. Vertintina ir ta aplinkybė, jog kai kurie duomenys iš grafos „Biografija“ buvo nurodyti kituose Kandidatų pareiškiniuose dokumentuose. Antai iš grafos „Anketa“ tampa žinoma kandidato darbovietė ar bent jau pareigos, iš Privačių interesų deklaracijos – darbovietė, šeiminė padėtis, dažnu atveju – visuomeninė veikla.
8. Pareiškėjo nuomone, VRK kriterijai, kuomet kandidatas, grafoje „Biografija“ nurodęs, kad ir vieną duomenį, tampa pranašesnis už asmenį, kuris nenurodė nei vieno iš aštuonių minėtos grafos punktų, yra nepagrįsti ir neteisėti. Joks teisės aktas nesuteikia VRK diskrecijos vertinti kandidatų pastangų pakankamumą, vadovaujantis nereglamentuotais kriterijais. Jeigu VRK laikosi nuomonės, kad Rinkimų kodekso 75 straipsnio 4 dalyje išvardinti biografijos duomenys, iš viso 8 punktai, yra imperatyvi nuostata, tuo pačiu VRK negali vadovautis interpretacija, esą užtenka užpildyti bent vieną duomenį. Nurodytos aplinkybės patvirtina išvadą, kad VRK Sprendimą priėmė pažeidžiant kandidatų lygiateisiškumo principą, o Kandidatų eliminavimas iš rinkimų laikytinas neobjektyvia ir neproporcinga priemone.
9. Pareiškėjas pažymi, kad VRK nevykdė Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos, tuo atveju, jeigu pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, apie tai nedelsiant pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Dėl netinkamos biografinių duomenų apimties pareiškėjas ir Kandidatai sužinojo šių metų pradžioje, VRK pateikus sąrašą Kandidatų, kurių ketino neregistruoti. Atitinkamai VRK savo neveikimu pripažino, jog pareiškiniai dokumentai, įskaitant biografinius duomenys, buvo pateikti tinkamai.
10. Pareiškėjo teigimu, VRK, priimdama Sprendimą, grubiai pažeidė gero administravimo principus: nenumatė aiškių reikalavimų dėl biografijos duomenų teikimo ir neužtikrino, kad VRK valdoma informacinė rinkimų sistema neklaidintų pareiškinius dokumentus pildžiusių kandidatų; paaiškėjus sisteminei klaidai, t. y., kad keli šimtai kandidatų netinkamai pateikė biografijos duomenis, jokia forma ir priemonėmis neįspėjo kandidatų ar jų atstovų ir nesudarė galimybių duomenis papildyti; paaiškėjus sisteminės klaidos mastui, VRK pagal iš anksto neskelbtus kriterijus vertino kandidatų pateiktų biografijos duomenų pakankamumą ir dalį kandidatų nusprendė nepagrįstai neregistruoti. Tokiu būdu VRK valstybės institucijų klaidas perkėlė kandidatams ir nenurodė aiškių tokio Sprendimo motyvų, paminėdama tik Rinkimų kodekso nuostatas. Nepagrįstu Rinkimų kodekso nuostatų interpretavimu VRK pažeidė ir atsakomybės už priimtus sprendimus, įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, objektyvumo ir proporcingumo principus.
II.
12. Atsakovas nurodo, kad 2023 m. sausio 17 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nusprendė neregistruoti politinių partijų, politinių komitetų keliamų kandidatų, neatitinkančių Rinkimų kodekso reikalavimų. Dėl nepateikto pareiškinio dokumento – biografijos – kandidatais buvo neregistruoti 38 Lietuvos žaliųjų partijos kandidatai.
13. Atsakovas įvardija Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškinius dokumentus ir akcentuoja, kad VRK 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. Sp-113 „Dėl Politinių partijų, politinių komitetų ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos aprašo ir pareiškinių dokumentų formų patvirtinimo“ patvirtino biografijos formą. Minėtu sprendimu taip pat patvirtintas „Politinių partijų, politinių komitetų ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos aprašas“, kurio 3 punktas nustato: „Pareiškiniai dokumentai teikiami rinkimų komisijoms elektroniniu būdu portale „Rinkėjo puslapis“ (www.rinkejopuslapis.lt)“. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad kandidatas pildo pareiškinius dokumentus, įskaitant ir biografiją. Nei Rinkimų kodekso, nei Aprašo nuostatose nėra numatyta, kad biografijos galima nepildyti arba kad jos pildymas yra neprivalomas.
14. Atsakovas paaiškina, kad portale „Rinkėjo puslapis“ į kiekvieno kandidato biografiją automatiniu būdu buvo perkelti šie duomenis: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data. Likusius biografijos laukus kandidatai privalėjo užpildyti patys, tačiau to nepadarė. Biografijos apačioje kandidatai pažymėjo varnelę „Biografiją pildyti baigiau“. Elektroninėje biografijos formoje nurodyti duomenys atitinka Apraše patvirtintos biografijos duomenų kategorijas, tačiau kandidatai jų nepildė. VRK informacinėje sistemoje „Rinkėjo puslapis“ nebuvo jokių kliūčių užpildyti biografijos formą elektroniniu būdų ir sistema ją pildyti leido, tačiau kandidatai jos nusprendė nepildyti dėl nuo jų pačių priklausančių priežasčių. Pagal Rinkimų kodeksą visi pareiškiniai dokumentai turi būti tinkamai užpildyti. Biografijos laukai neturėjo nustatytųjų reikšmių, todėl kandidatai informaciją turėjo suvesti patys ir jiems jokie apribojimai dėl laukų pildymo nebuvo nustatyti, todėl, kandidatams nusprendus jų nepildyti, jie liko tušti. VRK informacinėje sistemoje nebuvo nustatyti įspėjimai, neužpildžius biografijos laukų, tačiau tokių funkcionalumų nenustatymas nereiškia, kad biografijos pildyti nereikia.
15. Atsakovas pažymi, kad VRK informacinė sistema „Rinkėjo puslapis“ veikė visą pareiškinių dokumentų teikimo laiką ir leido pildyti pareiškinius dokumentus. Pareiškinių dokumentų pildymo procesas truko nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. 17 val. (18 dienų). Daugiau nei 13 500 kandidatų per portalą „Rinkėjo puslapis“ tinkamai užpildė ir pateikė kandidatų biografijas. VRK mokymo medžiaga „Kaip užpildyti save išsikėlusio kandidato pareiškinius dokumentus?“ yra publikuojama VRK interneto svetainėje www.vrk.lt. VRK 2022 m. lapkričio 18 d. buvo surengti mokymai „Ką reikia žinoti norint dalyvauti rinkimuose“, kuriuose kandidatams buvo išsamiai paaiškinta pareiškinių dokumentų pildymo tvarka. Mokymų vaizdo įraše (19:30 – 19:57) VRK atstovė paaiškino, kad turi būti užpildyta kandidato biografija, t. y. kad biografijos forma bus „Rinkėjo puslapyje“ ir reikės atsakyti į joje esančius klausimus, reikės įvesti nurodytus biografinius faktus, kurie nurodyti Rinkimų kodekse. Mokymų dalyviai turėjo teisę užduoti klausimus VRK atstovams mokymų metu ar po jų, tačiau iš mokymų dalyviams jokių klausimų dėl biografijos pildymo nekilo nei mokymų metu, nei po jų. Todėl pareiškėjui turėjo būti aišku, kad visus pareiškinius dokumentus užpildyti yra privaloma tam, kad rinkėjai būtų tinkamai informuoti apie rinkimus ir juose dalyvaujančius kandidatus. VRK interneto svetainėje esančioje mokymo medžiagoje yra pateiktas išsamus pareiškinių dokumentų pildymo vadovas – „Kaip užpildyti save išsikėlusio kandidato pareiškinius dokumentus?“
16. Atsakovo teigimu, VRK, vadovaudamasi gero administravimo principu, sudarė visas sąlygas, kad kandidatai galėtų užpildyti visus pareiškinius dokumentus elektroniniu būdu. Pareiškėjo Kandidatai, atsisakydami pildyti biografijas, patys prisiėmė riziką ir turėjo suprasti, kad pareiškinių dokumentų neužpildymas gali būti jų neregistravimo kandidatu priežastimi. Atsakovas akcentuoja Rinkimų kodekso 81 straipsnio 2 dalį bei pabrėžia, jeigu pateikti pareiškiniai dokumentai neatitinka šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, kandidatas yra neregistruojamas pagal Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Biografijos forma buvo patvirtina ir paskelbta viešai, todėl kandidatams turėjo būti žinoma, kad ją užpildyti yra privaloma. Kandidatai, kurie patys neatliko privalomų veiksmų – neužpildė pareiškinio dokumento biografijos, pažeidė Rinkimų kodekse nustatytą pareiškinių dokumentų pildymo tvarką.
17. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad VRK yra atsakinga už kandidatų pateiktų pareiškinių dokumentų trūkumus. Pažymi, kad pareiškiniai dokumentai pagal Rinkimų kodekso 78 straipsnio 3 dalį turėjo būti teikiami iki 2022 m. gruodžio 30 d. Iki šios datos visi kandidatai turėjo teisę patys koreguoti pateiktus pareiškinius dokumentus. Pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalį trūkumai gali būti šalinami tik 65 dienos iki rinkimų, t. y. iki 2022 m. gruodžio 30 d. Tokiu būdų pareiškinių dokumentų paskutinė pildymo ir trūkumų šalinimo diena sutampa. Todėl VRK pagal Rinkimų kodeksą nebuvo skirtas papildomas laikas nurodyti kandidatams jų pateiktų pareiškinių dokumentų trūkumus. Dėl didelio kandidatų skaičiaus VRK negalėjo įvertinti kiekvieno kandidato pateiktų pareiškinių dokumentų nepasibaigus jų pateikimo terminui, nes už jų pildymą buvo atsakingi patys kandidatai, kurie patys juos galėjo taisyti. Antai Druskininkų savivaldybės rinkimų komisijai kandidatų pareiškiniai dokumentai buvo pateikti 2022 m. gruodžio 29 d. 13:58:16, Tauragės savivaldybės rinkimų komisijai – 2022 m. gruodžio 29 d. 16:52:52, Telšių savivaldybės rinkimų komisijai – 2022 m. gruodžio 30 d. 15:11:21, t. y likus mažiau nei dviem valandoms iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino. VRK neturėjo laiko visų 14 000 kandidatų pareiškinių dokumentų patikrinimui.
18. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kėlė 1686 kandidatus, iš kurių biografijos neužpildė tik 38. Pareiškėjui, kaip profesionaliam rinkimų dalyviui, buvo žinomi reikalavimai pildyti biografiją ir daugumoje atvejų šių reikalavimų buvo laikomasi, todėl didžioji dauguma pareiškėjo kandidatų neturėjo teisėtų lūkesčių biografijos nepildyti. VRK yra vykdomosios valdžios institucija, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Rinkimų kodeksu, kitais poįstatyminiais teisės aktais. Rinkimų kodeksas nenustato VRK diskrecijos spręsti dėl tų kandidatų registravimo, kurie nepateikė visų pareiškinių dokumentų. Rinkimų kodekso 21 straipsnyje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad rinkimų komisijos veikla ir priimami sprendimai atitiktų Rinkimų kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tai atitinka Rinkimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą VRK kompetenciją – kontroliuoti, kaip vykdomas Rinkimų kodeksas, įstatymai, kiti teisės aktai, reglamentuojantys rinkimus, ir taikyti atsakomybę už jų pažeidimus. Visiems kandidatams įstatymo reikalavimai yra vienodi – turi būti pateikti ir užpildyti visi pareiškiniai dokumentai. VRK pagal Rinkimų kodeksą negali daryti išimčių atskiriems kandidatams, kurie negali ar nesugeba pateikti visų dokumentų, nes tai formuotų neigiamą praktiką, kad kandidatams nereikia laikytis Rinkimų kodekso reikalavimų, kad jiems nebūtina pildyti visų pareiškinių dokumentų. Plečiamasis įstatymo aiškinimas panaikintų teisinio tikrumo situaciją, neleistų efektyviai planuoti rinkimų proceso, kiekvienu atveju, spręsdama dėl individualių kandidatų, VRK turėtų remtis nebe teisiniais, o politiniai argumentais. Rinkimų kodeksas nenustato teisės VRK pareiškinius dokumentus „taisyti“.
19. Atsakovas pabrėžia, kad kandidatui nepateikus biografijos (neužpildžius biografijos formoje nurodytų duomenų), VRK negali įgyvendinti Rinkimų kodekso jai pavestos funkcijos – VRK svetainėje neterminuotai skelbti šią informaciją (Rinkimų kodekso 85 str. 1 d. 4 p.). Be kita ko, tokios informacijos nepateikimas taip pat yra nesuderinamas su rinkėjų informavimo procesų skaidrumu ir demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimu, kandidatų sąžininga konkurencija (Rinkimų kodekso 32 str. 1 d. 22 p.). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai; visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese; įstatymų leidėjas, užtikrindamas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį inter alia per demokratiškai išrinktus atstovus, turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, inter alia užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą.
20. Atsakovas laikosi pozicijos, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis, priimdamas ir patikrindamas politinių partijų ir kandidatų pareiškinius dokumentus, veikė savo kompetencijos ribose, ginčo Sprendime nurodė jo priėmimo teisinius pagrindus ir priežastis, kodėl kandidatai yra neregistruojami, todėl Rinkimų kodekso nuostatų nepažeidė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 dalies, kuria nuspręsta neregistruoti Rinkimų kodekso reikalavimų neatitinkančius pareiškėjo iškeltus kandidatus L. Č., I. D., G. D., A. J., P. K., A. L., V. M., V. P., A. P., J. R., V. R., E. S., Z. S., J. S., A. S., A. V., V. V., G. V., V. Ž., T. Š., R. G., A. A., J. V., V. S., R. P., J. M., D. M., J. K., I. K., Z. J., L. J., M. J., I. J., R. J., M. B., R. B., V. B. ir E. Š., pagrįstumo ir teisėtumo.
22. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas įregistruotas dalyvauti 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Teikiant (pildant) pareiškinius dokumentus elektroniniu būdu VRK informacinėje sistemoje www.rinkėjopuslapis.lt, į kandidato biografijos formą automatiniu būdu įkelta tam tikra dalis Rinkimų kodekse ir VRK patvirtintoje kandidato biografijos formoje numatytų kandidato biografinių duomenų (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data), tačiau kiti kandidato biografijos formos laukai turėjo būti užpildyti pateikiant (įkeliant) papildomą Rinkimų kodekse ir VRK patvirtintoje kandidato biografijos formoje numatytų kandidato biografinių duomenų dalį (tautybė, išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, darbo patirtis, visuomeninė veikla, pomėgiai, šeimyninė padėtis). Šie kandidato biografijos formos laukai neužpildyti.
23. Vertinant pareiškėjo skundžiamą VRK Sprendimą pareiškėjo skundo ir atsakovo atsiliepimo į skundą argumentų kontekste, pirmiausia pažymėtina, kad ginčui aktualios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, susijusius su Seimo, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų procedūromis, pagal Konstituciją gali nustatyti inter alia tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis, atsižvelgiant į Seimo, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų specifiką, siekiama proporcingai užtikrinti šių rinkimų proceso, vykstančio netapačiu (nacionaliniu valstybiniu, Europos ir regioniniu) lygmeniu, atsakingumą, šiame procese dalyvaujančių kandidatų į Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius ketinimų rimtumą (Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarimas). Taip pat pažymėtina oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostata, kad rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti savivaldybės tarybos nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas).
24. Ginčui taip pat aktualios Rinkimų kodekse įtvirtintos nuostatos, pagal kurias asmens, keliamo kandidatu daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pareiškiniai dokumentai yra, be kita ko, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos kandidato biografija (75 str. 2 d. 9 p.); kandidato biografijoje pateikiama informacija apie gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, darbovietę, visuomeninę veiklą, pomėgius, šeimyninę padėtį (76 str. 4 d.); pareiškiniai dokumentai teikiami elektroniniu būdu (78 str. 7 d.); Vyriausioji rinkimų komisija steigia, valdo ir tvarko Vyriausiosios rinkimų komisijos informacines sistemas (31 str. 1d. 17 p.); jeigu pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti (80 str. 5 d.); politinės organizacijos, jų koalicijos, asmuo, siekiantis tapti kandidatu, iki pareiškinių dokumentų įteikimo termino pabaigos papildomai gali teikti naujų pareiškinių dokumentų (86 str. 1 d.); dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, nepripažįstami pareiškiniais dokumentais (78 str. 6 d.).
25. Taigi Rinkimų kodekse reglamentuojamas, be kita ko, keliamų kandidatų biografinių duomenų, kaip pareiškinių dokumentų sudedamosios dalies, teikimas elektroniniu būdu (jų įkėlimas į informacinę rinkimų sistemą) ir tokių duomenų trūkumų šalinimas. Toks trūkumų šalinimas gali būti nesusijęs su naujų dokumentų teikimu tuo aspektu, kad kandidatų biografiniai duomenys apie gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, darbovietę, visuomeninę veiklą, pomėgius, šeimyninę padėtį negrindžiami dokumentais (jie nepateikiami).
26. Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas, pažymi, kad Rinkimų kodeksas nenumato ir nereikalauja, kad kandidatų biografiniai duomenys apie gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, darbovietę, visuomeninę veiklą, pomėgius, šeimyninę padėtį būtų grindžiami elektroniniu būdu į VRK informacinę sistemą įkeliamais dokumentais, kurie būtų pareiškinių dokumentų dalis. Vadinasi, pagal Rinkimų kodekso 78 straipsnio 6 dalį, 80 straipsnio 5 dalį, kandidatų biografinių duomenų trūkumų šalinimas nesusijęs su dokumentų trūkstamiems biografiniams duomenims pagrįsti pateikimu. Principas (taisyklė), kad dokumentų teikimas pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui nepripažįstamas pareiškinių dokumentų teikimu (78 str. 6 d.) negali būti formaliai aiškinamas ir absoliutinamas kaip esą apimantis pareikštinių dokumentų dalimi informacinėje rinkimų sistemoje esančios anketos duomenų trūkumų šalinimą neteikiant naujų dokumentų trūkstamiems anketiniams duomenis pagrįsti.
27. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžia, kad asmens amžiaus, veiksnumo, sėslumo, pilietybės ir kiti materialiai teisiniai kandidatų iškėlimo reikalavimai visuotinių demokratiškų rinkimų parengimo administravimo procedūrose iš principo negali būti visiškai sutapatinti su procedūriniais techniniais kandidatų sąrašo ir kitų su juo susijusių pareiškinių dokumentų pateikimo (juo labiau technologiškai inovatyvaus elektroninio įkėlimo į rinkimų informacinę sistemą) reikalavimais, ypač atitikties techniniams reikalavimams trūkumų šalinimo aspektu. Tai ypač pabrėžtina kandidatų biografinių duomenų, kurie nesudaro asmens pasyviosios rinkimų teisės materialinių sąlygų, įkėlimo į rinkimų informacinę sistemą trūkumų šalinimo galimybės veiksmingo užtikrinimo kontekste. Tokia galimybė negali būti proporcingai paneigiama remiantis vien tuo, kad pasibaigęs pareiškinių dokumentų pateikimo terminas, jei užtikrinus tokią galimybę bent labai ribotam laiko tarpui, pvz., vienai darbo dienai, nebūtų sudaroma itin rimta grėsmė kitų rinkimų procedūrų, susijusių su kandidatų sąrašų tvirtinimu ir skelbimu, parengimui ir vykdymui nustatytais terminais.
28. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste akcentuoja, kad kandidatų biografinių duomenų apie gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, darbovietę, visuomeninę veiklą, pomėgius, šeimyninę padėtį pateikimo technologiškai nauju ir galimai sudėtingu elektroniniu būdu reikalavimai neabejotinai gali sukelti atitinkamų techninių nepatogumų ar netikėtumų tuos duomenis įkeliantiems asmenims. Todėl visuotinių rinkimų parengimo procedūras administruojantys subjektai iš principo privalo užtikrinti bent minimalią (nors vienos darbo dienos trukmės) tokių biografinių duomenų pateikimo trūkumų šalinimo galimybę ir galėtų to neužtikrinti tik esant itin svarbioms aplinkybėms, jei jos būtų tinkamai nustatytos ir įvertintos išsamiai motyvuotuose administraciniuose sprendimuose.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kitose iš esmės analogiškose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose (žr., 2023 m. sausio 27 d. nutartį byloje Nr. eR-13-415/2023) suformuluotą praktiką aiškinant ir taikant Rinkimų kodeksą, pabrėžia, kad konstitucinės rinkimų teisės įgyvendinimo apsauga laikantis įstatymų suponuoja, jog privalu naikinti dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos neveikimo kandidatams, siekiantiems pasinaudoti rinkimų teise, kilusius neigiamus teisinius padarinius, kaip vienintelį teisinį konstitucinį rinkimų teisės apsaugos būdą, nes joks kitas būdas neatkurtų teisinės padėties, buvusios iki teisės pažeidimo ir neužtikrintų realaus konstitucinės pasyviosios rinkimų teisės igyvendinimo. Todėl įstatyme nustatyto 65 dienų iki rinkimų dienos termino peržengimas ginant pažeistą teisę yra proporcinga ir atitinkama priemonė siekiamų tikslų aspektu.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamas VRK Sprendimas minėtoje dalyje negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas pagal, be kita ko, Rinkimų kodekso 86 straipsnį, kuriame reglamentuojamas ginčui neaktualus naujų dokumentų teikimas, ir 78 straipsnio 6 dalį, kurioje reglamentuojamas ginčui neaktualus naujų dokumentų, pateiktų pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, nepripažinimas pareiškiniais dokumentais.
31. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo naudai 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti už skundo teismui parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje.
32. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).
33. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui byloje atstovavo advokatas Evaldas Valčiukas. Pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo advokatui 847 Eur už skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje.
34. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
35. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
36. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų galimų priteisti maksimalių dydžių, pareiškėjui iš atsakovo VRK priteistina 847 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 125 straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 „Dėk kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ dalį, kuria atsisakyta registruoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltus kandidatus L. Č., I. D., G. D., A. J., P. K., A. L., V. M., V. P., A. P., J. R., V. R., E. S., Z. S., J. S., A. S., A. V., V. V., G. V., V. Ž., T. Š., R. G., A. A., J. V., V. S., R. P., J. M., D. M., J. K., I. K., Z. J., L. J., M. J., I. J., R. J., M. B., R. B., V. B. ir E. Š..
Priteisti pareiškėjui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai iš atsakovo Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis