LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
įsakymas
DĖL BANKROTO ADMINISTRATORIAUS PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO
2016 m. balandžio 26 d. Nr. 1K-143
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 20 dalimi, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą“ 2.5 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 905 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą“ 1.1 papunkčiu,
1. Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisykles.
2. Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras privalomojo draudimo taisykles.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143
BANKROTO ADMINISTRATORIAUS PROFESINĖS civilinės atsakomybės ATLIEKANT ĮMONIŲ BANKROTO PROCEDŪRAS privalomojo draudimo taisyklės
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato bankroto administratoriaus (toliau – administratorius) profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – draudimas) tvarką, kai atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta žala viršija Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) nustatytą sumą.
2. Sudarius draudimo sutartį, Taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (toliau – Draudimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Įmonių bankroto įstatymas).
II SKyRIUS
REIKALAVIMO ATLYGINTI ŽALĄ SĄLYGOS
4. Draudėjui – administratoriui, sudariusiam draudimo sutartį (toliau – draudėjas), – ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas tinkamu, jeigu atitinka visas šias sąlygas:
4.1. pareikštas dėl asmens, kuris Įmonių bankroto įstatyme nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką dėl jam draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo ir (ar) jo darbuotojo neteisėtais veiksmais (veikimu, neveikimu), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras (toliau – draudėjo neteisėti veiksmai), padarytos žalos;
4.2. pareikštas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio dėl draudėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pateikimas teismui);
4.3. pareikštas dėl žalos, kuri padaryta draudėjo neteisėtais veiksmais draudimo sutarties galiojimo metu, net jei žala atsirado pasibaigus draudimo sutarties galiojimui;
4.4. pareikštas dėl draudėjo neteisėtų veiksmų, atliktų vykdant Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens bankroto procedūras;
5. Draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą taip pat laikomas tinkamu, jeigu pareikštas dėl žalos, atsiradusios dėl staigaus ir netikėto oro, vandens, žemės užteršimo (toliau – užteršimas) išvalymo, ar dėl šio užteršimo atsiradusios žalos trečiųjų asmenų sveikatai ir (ar) gyvybei ar turtui, kai tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos:
5.1. užteršimas įvyko per draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį, draudėjui vykdant apdraustą veiklą;
5.2. užteršimas įvyko dėl staiga, netikėtai atsiradusio statinio, įrangos defekto arba užteršimas buvo staigus, netikėtas, nesusijęs su bet kokiais lėtais laipsniškais procesais, tęstiniais veiksmais (neveikimu) ar pasikartojančiais reiškiniais;
5.3. užteršimas buvo draudėjo, aplinkosaugos institucijų pastebėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo atsiradimo pradžios;
5.4. žala trečiųjų asmenų sveikatai ir (ar) gyvybei, turtui dėl užteršimo atsirado ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo atsiradimo pradžios;
6. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai draudėjas tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau nei vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui.
7. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui dėl draudėjo neteisėtų veiksmų padaryta žala padidėjo po to, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pareiškė draudėjui tinkamą reikalavimą arba tiesiogiai kreipėsi į draudiką dėl išmokos išmokėjimo, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis.
8. Draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas netinkamu, kai jis teikiamas dėl žalos, kuri:
8.1. padaryta tyčiniais neteisėtais draudėjo veiksmais (veikimu, neveikimu), išskyrus Civiliniame kodekse nustatytas išimtis, kai draudikas vis tiek privalo mokėti draudimo išmoką;
8.7. atsirado dėl draudėjo ir (ar) jo darbuotojų veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
8.9. atsirado dėl verslo liudijimo, juridinio asmens pavadinimo, pramoninio dizaino, prekių ženklų naudojimo ar kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
8.10. tiesiogiai ar netiesiogiai nulemta toliau nurodytų arba su jais susijusių įvykių (neatsižvelgiant į tai, kad žalai atsirasti ar jos dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės):
8.10.1. karo, agresijos, priešiškų užsienio jėgų veiksmų, karinio pobūdžio veiksmų (neatsižvelgiant į tai, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinio karo, maišto, revoliucijos, sukilimų, vidaus neramumų, pasiekusių sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
8.10.2. bet kokio pobūdžio teroristinių aktų (pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimas naudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);
iII SKyRIUS
draudimo įmoka
9. Draudimo įmokos dydis nustatomas draudiko ir draudėjo susitarimu draudimo sutartyje, atsižvelgiant į draudimo rizikos laipsnį. Rizikos laipsnis nustatomas pagal šiuos kriterijus:
10. Draudimo sutartyje draudiko ir draudėjo susitarimu turi būti nustatyta, kaip mokama draudimo įmoka – visa iš karto ar periodiškai (dalimis).
11. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu ir nurodyti, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Draudimo apsaugos sustabdymo metu įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas draudimo išmokos nemoka. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.
IV SKyRIUS
Draudimo sutarties sudarymas ir įsigaliojimas
12. Draudimo sutartis sudaroma raštu. Draudimo sutarties sudarymas patvirtinamas draudiko išduodamu bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimu (toliau – draudimo liudijimas), kuriame privalo būti Civilinio kodekso 6.991 straipsnyje nurodyti rekvizitai.
13. Administratorius, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, kreipiasi į pasirinktą draudiką ir pateikia jo nurodytus dokumentus.
14. Sudarydamas draudimo sutartį, administratorius privalo draudikui pateikti draudiko prašomą administratoriui žinomą ir svarbią draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti, išskyrus Draudimo įstatymo nustatytas išimtis.
15. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai administratorius nepateikia draudikui Taisyklių 14 punkte nurodytos informacijos.
16. Jeigu administratorius nepateikia Taisyklių 14 punkte nurodytos informacijos ir draudikas, neatsižvelgdamas į tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas netenka teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartį ar pripažinti ją negaliojančia dėl to, kad draudėjas nepateikė jam Taisyklių 14 punkte nurodytos informacijos.
17. Draudimo sutartis įsigalioja nuo draudimo sutarties šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime, ir draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.
V SKyRIUS
Draudimo rizikos padidėjimas ARBA SUMAŽĖJIMAS
19. Jeigu draudimo rizika, apie kurią draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, padidėja sudarius draudimo sutartį, draudėjas privalo pranešti draudikui jo nurodyta forma apie draudimo rizikos padidėjimą per 5 darbo dienas, kai pats tai sužino. Apie galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas privalo informuoti draudėją jo nurodyta forma prieš sudarant draudimo sutartį, o draudėjas patvirtinti, kad tokią informaciją gavo.
20. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę padidinti draudimo įmoką. Sudarydamas draudimo sutartį, draudikas privalo informuoti draudėją apie tvarką, kurios laikantis bus apskaičiuojama didesnė draudimo įmoka, o draudėjas – patvirtinti, kad su tokia tvarka susipažino.
21. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėja, draudėjas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Apie galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas privalo informuoti draudėją jo nurodyta forma prieš sudarant draudimo sutartį, o draudėjas patvirtinti, kad tokią informaciją gavo.
VI SKyRIUS
DRAUDĖJO pareigos įvykus DRAUDŽIAMAJAM įvykiui
22. Draudėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo dienos, pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka Taisyklių 4 ir 5 punktuose nurodytas sąlygas.
23. Be draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
24. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti.
25. Draudikas Civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, patirtas atliekant Taisyklių 24 punkte nurodytą pareigą.
VII SKyRIUS
Bendrosios žalos dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo nuostatos
27. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Kad būtų nustatytos draudžiamojo įvykio aplinkybės ir žalos dydis, draudėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo turi bendradarbiauti su draudiku ir nedelsdami atlikti Draudimo įstatyme jiems nustatytas pareigas. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo.
28. Draudimo išmokos dydį pagal sutarties sąlygas nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas.
29. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį.
30. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
31. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus Civilinio kodekso 6.1013 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę turintiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka paskirstoma nukentėjusiems tretiesiems asmenims proporcingai pagal jiems padarytos žalos dydį.
32. Draudėjo būtinos išlaidos, nurodytos Taisyklių 25 punkte, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.
33. Draudėjo išlaidos, patirtos siekiant sumažinti žalą arba stengiantis jos išvengti, neatlyginamos, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis. Draudėjo išlaidos, patirtos laikantis Taisyklių 24 punkte nurodytų draudiko nurodymų, atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.
VIII SKyRIUS
DRAUDĖJO kreipimasis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo NUKENTĖJUSIAM TREČIAJAM ASMENIUI
34. Kad draudimo išmoka būtų išmokėta nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas:
34.3. dokumentus, kuriuose pagrindžiamos žalos atsiradimo aplinkybės, veiksmų pasekmės, pateikiami duomenys apie žalos dydį;
36. Jeigu draudimo išmoka nėra išmokėta per Draudimo įstatyme nustatytą terminą, draudikas privalo Draudimo įstatymo nustatyta tvarka informuoti draudėją ir nukentėjusį trečiąjį asmenį apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą.
IX SKyRIUS
NUKENTĖJUSIO trečiojo asmens tiesioginiS reikalavimAS
38. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pateikti draudikui tiesioginį reikalavimą atlyginti žalą, padarytą draudėjo neteisėtais veiksmais (išmokėti draudimo išmoką) (toliau – tiesioginis reikalavimas).
39. Draudikas įvykdo nukentėjusio trečiojo asmens pateiktą tiesioginį reikalavimą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
X SKyRIUS
DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI
41. Jeigu draudėjas yra atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai tokio sutikimo nedavė.
42. Jeigu draudėjas yra atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, ir jeigu draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.
XI SKyRIUS
DraUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
43. Draudikas Civilinio kodekso 6.1008 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui.
44. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui, draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
XII SKyRIUS
DVIGUBAS DRAUDIMAS
45. Įvykus draudžiamajam įvykiui ir nustačius, kad dėl tos pačios rizikos draudėjas yra sudaręs draudimo sutartis daugiau nei su viena draudimo įmone, draudimo išmoką kiekviena draudimo įmonė moka proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudiko ir kitų draudimo įmonių išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio.
XIiI SKyRIUS
Draudimo sutarties nutraukimas ir pakeitimas
XIV SKyRIUS
Baigiamosios nuostatos