PATVIRTINTA
Akmenės rajono savivaldybės tarybos
2019 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T-11
PRIKLAUSOMYBIŲ, SMURTO, SAVIŽUDYBIŲ, PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJOS AKMENĖS RAJONE 2019 METŲ PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Priklausomybių, smurto, savižudybių, prekybos žmonėmis prevencijos Akmenės rajone 2019 metų programa (toliau – Programa) skirta formuoti teigiamą Akmenės rajono bendruomenės požiūrį į blaivybę, sveiką gyvenseną, siūlo kompleksinės pagalbos priemones esant priklausomybėms, smurtui artimoje aplinkoje, numato savižudybių ir prekybos žmonėmis prevencijos priemones.
2. Įgyvendinant šią Programą bus vadovaujamasi prieinamumo, savanoriško dalyvavimo ir anonimiškumo principais.
3. Programa suteiks galimybę gyventojams gauti gydytojo, gydytojo psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo ir kitų reikalingų specialistų konsultacijas.
4. Ši Programa parengta vadovaujantis Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu ir kitais teisės aktais.
II SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
5. Alkoholio kontrolės politika ir situacijos analizė.
5.1. 1995 m. priimtas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, kurio paskirtis – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti alkoholio produktų gamybos ir prekybos valstybės monopolio įvedimo bei valstybės monopolinės teisės gaminti, parduoti ir importuoti šiame įstatyme nustatytus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.
2018 m. sausio 1 d. šalyje įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo priimti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir vartojimą.
5.2. Siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, alkoholinių gėrimų pasiūlą ir paklausą Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. birželio 26 d. plenariniame posėdyje patvirtino Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programą. Dalis šios programos uždavinių ypač siejasi su Savivaldybėje planuojama įgyvendinti Programa:
- organizuoti socialines prevencines kampanijas tikslinėms asmenų grupėms;
- pasitelkiant NVO, informuoti visuomenę apie alkoholio vartojimo žalą sveikatai, plėtojant informavimą ir švietimą sveikos gyvensenos ir sveikatos klausimais;
- diegti ankstyvosios intervencijos programas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje;
- plėtoti psichologinės, medicininės bei socialinės reabilitacijos ir socialinės integracijos paslaugas asmenims, sergantiems priklausomybe nuo alkoholio;
- organizuoti pagalbą priklausomų nuo alkoholio asmenų šeimos nariams ir artimiesiems.
5.3. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,9 litro mažiau nei 2016 m.).
1 pav. Legalaus alkoholio suvartojimas
Litrai absoliutaus (100 proc.) alkoholio
Lietuvos statistikos departamento duomenys
2 pav. Legalus absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tenkančio vienam 15 m. ir vyresniam gyventojui, struktūra pagal alkoholio rūšis.
Lietuvos statistikos departamento duomenys
5.4. Alkoholio suvartojimo lygis yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių prognozuoti ir alkoholio sukeliamą žalą gyventojų sveikatai. Higienos instituto duomenimis, 2017 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė užregistruota 257 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 907,6 sergantys asmenys. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (623,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (179,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir alkoholinė psichozė (105,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45–49 m. amžiaus grupėje.
5.5. Higienos instituto duomenimis, 2017 m. 576 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai dėl alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (42,5 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (3,5 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,5 proc.). 2017 m. vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 4,6 karto viršijo moterų.
3 pav. Mirtingumas nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių.
Mirusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
Higienos instituto duomenys
5.6. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2017 m. kas dešimtą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo, užregistruoti 333 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Įvykiuose žuvo 43 asmenys, buvo sužaloti 518 asmenų. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių 2017 m. žuvo 18 ir buvo sužeisti 297 žmonės. 2017 m., palyginti su 2016 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo 24,8 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo 21,5 proc.
5.7. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 29 neblaivūs ir apsvaigę asmenys (2016 m. – 32), iš kurių 5 žuvo (2016 m. – 9). Dar 2 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2016 m. – 6).
5.8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 3,9 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,2 tūkst. (4,9 proc.) mažiau nei 2016 m., jose augo 7,1 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,5 tūkst. (6,6 proc.).
1 lentelė. Socialinės rizikos šeimų skaičius šalyje 2016-2017 metais
|
Rodikliai |
2016 |
2017 |
2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjimas, sumažėjimas (-), % |
|
Socialinės rizikos šeimų skaičius |
9,7 |
9,8 |
1,0 |
|
Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose |
18,8 |
18,4 |
-2,1 |
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys Metų pabaigoje, tūkst. |
|||
5.9. Alkoholio vartojimas daro žalą ne tik jį vartojančiam asmeniui, bet yra susijęs ir su viena iš opiausių visuomenės socialinių problemų – nusikalstamumu. Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2013–2015 metų laikotarpiu kasmet buvo fiksuojama virš 10 tūkst. nusikalstamų veikų, padaromų neblaivių asmenų.
5.10. Alkoholio vartojimo problema gali būti sprendžiama tik visiems susisijusiems sektoriams (švietimo, sveikatos, socialinės, teisingumo) dirbant kartu ir koordinuotai.
6. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos situacijos analizė.
6.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. gegužės 26 d. priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kurio paskirtis – ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą.
Smurto artimoje aplinkoje formos yra įtvirtintos minėto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią smurtas – tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nenumato smurto artimoje aplinkoje sąvokos, kaip ir atskiros šių nusikalstamų veikų rūšies, tačiau jame įtvirtintos ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl atskirų nusikalstamų veikų sąlygos, jei buvo nustatyti smurto artimoje aplinkoje požymiai. Atsižvelgiant į plačią smurto artimoje aplinkoje apibrėžtį, smurtu artimoje aplinkoje laikomos ne tik šios, bet ir kitos nusikalstamos veikos, kurios padaromos artimoje aplinkoje ir kuriomis sukeliama fizinė, materialinė ar neturtinė žala.
6.2. Smurtas artimoje aplinkoje – akivaizdi problema, kuri gyva šiuolaikinėje visuomenėje. Policijos departamento duomenimis, 2017 m. policijoje iš viso buvo užregistruota 47,9 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Policijos departamento duomenys verčia suklusti ir atkreipti dėmesį į faktus dėl pakartotinų skambučių apie smurtą artimoje aplinkoje. Neretai apie tą patį smurtautoją yra pranešama ne vieną kartą. Apie 1905 smurtautojus buvo praneštą du kartus, 524 smurtautojus – tris kartus, 176 smurtautojus – keturis kartus, 64 smurtautojus – penkis kartus.
6.3. Skubios pagalbos tarnybos (112) duomenimis, 25 proc. visų skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje sulaukiama atlyginimų dienomis (arba artimiausių savaitgalių metu), o tai sudaro 48 dienas iš 365, 15 proc. – pašalpų gavimo dienomis (28/365) ir 16 proc. švenčių dienomis, ne tik per Naujus metus, bet ir Kalėdas, Velykas, nacionalines šventes ir iš karto po jų (19/365). Per kitas likusias 270 dienų (kurios sudaro 74 proc. dienų per metus) yra sulaukiama 44 proc. skambučių Skubios pagalbos telefonu 112.
6.4. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruota 10968 nusikaltimai. Šie nusikaltimai sudarė 52,3 proc. visų dėl smurto užregistruotų nusikaltimų ir beveik penktadalį (18.2 proc.) visų užregistruotų nusikaltimų.
2017 m. 8 iš 10 (5,6 tūkst. - 82 proc.) smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų buvo moterys.
2017 m. kas šeštas (1,4 tūkst. - 17 proc.) nukentėjęs nuo dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų – vaikas iki 18 metų amžiaus, 90,3 proc. jų nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių.
4 pav. Nuo dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų nukentėjusių asmenų skaičius pagal lytį ir amžiaus grupes:
6.5. Policijos departamento duomenys patvirtina alkoholio vartojimo sąsajas su smurtavimu. Apie 70 proc. kūno sužalojimus padariusių įtariamųjų buvo neblaivūs. 51,1 proc. nukentėjusiųjų nuo smurto artimojoje aplinkoje yra moterys, 34,1 proc. vyrai ir net 14,8 proc. visų nukentėjusiųjų sudaro vaikai.
6.6. Informatikos ir ryšių departamento išankstiniais 2017 m. duomenimis, dauguma (9,9 tūkst. nusikaltimų – 89,8 proc.) dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų – nesunkūs sveikatos sutrikdymai; 964 (8,8 proc.) – nusikaltimai, susiję su grasinimu.
4 lentelė. Nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, kvalifikavimo pasiskirstymas
|
Registruoti iškvietimai dėl smurto artimoje aplinkoje
Baudžiamojo kodekso straipsnis |
2017 metai |
|
BK138, BK140 straipsniai (nesunkus sveikatos sutrikdymas , fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) |
9,9 tūkst. 89,8 % |
|
BK145 straipsnis (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) |
964 8,8 % |
|
BK149, BK 150-151, 153 straipsniai (seksualinės prievartos nusikaltimai) |
44 0,4 % |
|
Kiti straipsniai (Nužudymai, plėšimai, išžaginimai ir kt .) |
76 1,0 % |
Pav. Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų dalis, palyginti su visais užregistruotais atitinkamos rūšies nusikaltimais
6.7. Akmenės rajono policijos komisariato duomenimis, 2017 m. padidėjo informacinių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje:
|
Informacinis rodiklis |
2015 metai |
2016 metai |
2017 metai |
|
Gauta informacinių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje |
485 |
481 |
513 |
|
Pradėta ikiteisminių tyrimų |
164 |
111 |
148 |
|
-Fizinis smurtas |
157 |
108 |
138 |
|
-Psichologinis smurtas |
8 |
3 |
10 |
|
-Seksualinis smurtas |
0 |
0 |
0 |
|
-Ekonominis smurtas |
0 |
0 |
1 |
|
Atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą |
195 |
18 |
31 |
6.8. Akmenės rajono policijos komisariato duomenimis, 2015–2017 m. 70–80 proc. asmenų, nukentėjusių nuo smurto, buvo moterys:
|
Smurtą patyrusi asmenų grupė |
2015 metai |
2016 metai |
2017 metai |
|
Moterys |
128 |
89 |
103 |
|
Vyrai |
32 |
14 |
36 |
|
Nepilnamečiai |
11 |
8 |
11 |
6.9. Akmenės rajono policijos komisariato duomenimis, pagrindiniai smurtautojai (apie 50 proc. visų smurto atvejų) artimoje aplinkoje yra sugyventiniai.
6.10. 2018 m. VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre buvo vykdoma Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programa. Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo mokymo paslaugos suteiktos 46 asmenims (38 vyr., 8 mot.), iš viso atlikta 240 konsultacijų. 2018 metais programa buvo vykdoma labai intensyviai dėl labai padidėjusios tikslinės grupės – konsultacijų 2018 m. atlikta net 80 proc. daugiau nei 2017 m., kai buvo atliktos 133 konsultacijos. Dauguma asmenų pilnai prisiėmė atsakomybę už smurtinį elgesį. Asmenys pilnai ar dalinai įsisąmonino veiksnius, nulėmusius smurtinį elgesį. Nemažai asmenų įvardijo alkoholio vartojimą kaip vieną svarbiausių veiksnių, lemiančių jų smurtinį elgesį (pradžioje paprastai iš viso neigdavo probleminį alkoholio vartojimą). Dalis programos dalyvių kreipėsi į gydytoją psichiatrą dėl alkoholizmo gydymo. Didžioji dauguma suvokė esą impulsyvūs, išmoko kiek geriau su tuo tvarkytis, padidėjo savikontrolė. Dalis asmenų įsivardino savo stiprybes, silpnybes, į tai atsižvelgia įvairiose situacijose, šiek tiek gerėjo konfliktinių situacijų valdymo gebėjimai. Skirtingų asmenų minėtose srityse pokyčiai skirtingi. Dalis asmenų programą suvokė kaip pagalbą, dalis – ir kaip pagalbą, ir kaip bausmę, kai kurie – tik kaip bausmę.
7. Situacijos analizė savižudybių ir jų prevencijos srityje:
7.1. Vykdant savižudybių prevenciją būtina užtikrinti saugią vaikystę, saugią paauglystę, saugią pilnametystę, saugią senatvę, įvairių sektorių ir švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros, socialinės apsaugos įstaigų bendradarbiavimą, ypač daug dėmesio skiriant visapusiškai sveikos jaunos asmenybės formavimui ir sudarant tam reikiamas sąlygas, taip pat didinant mažai motyvuotų asmenų aktyvumą ir dalyvavimą kultūrinėje veikloje bei visuomeniniame gyvenime, pasitelkiant kultūros įstaigas ir meno kūrėjus.
7.2. Savižudybių skaičius – vienas iš svarbiausių rodiklių, rodančių visuomenės psichikos sveikatos būklę.
7.3. Akmenės rajono savivaldybėje 2018 metais didelis dėmesys buvo skirtas savižudybių prevencijai. „Vartininkų“ mokymus dėl savižudybių vedė gydytojas psichiatras M. Lopaitis. 2018 m. rugsėjo 7 d. Akmenės rajono savivaldybėje vyko „Rotary“ klubo ilgalaikės prioritetinės programos „Savižudybių prevencija Lietuvoje“ pristatymas. Dalyvavo pirmininkas Vygintas Grinis, Juozas Bučius ir Europos sertifikuota psichologė Valija Šap. „Rotary“ klubo pagalba buvo organizuoti Savižudybių prevencijos mokymai Savivaldybės administracijos darbuotojams, socialiniams darbuotojams, NVO, bendruomenių nariams padėsiantys atpažinti savižudybės riziką ir tinkamai reaguoti. Iš viso trijų psichologų mokymuose dalyvavo 140 darbuotojų.
7.4. Lietuvos gyventojų savižudybių skaičius daugiau nei dešimtmetį išlieka didžiausias Europoje. Kasmet šalyje nusižudo apie 1000 gyventojų.
7.5. Lietuvoje nuo 2014 m. standartizuotas mirtingumo dėl savižudybių rodiklis 100 tūkst. gyventojų, siekė 31,32 atvejo, pradėjo mažėti – 2015 m. siekė 30,41 atv./100 000 gyv., 2016 m. – 28,2 atv./100 000 gyv., o 2017 m. buvo lygus 25,9 atv./100 000 gyv.
7.6. Akmenės rajono savivaldybėje 2011–2017 metais nusižudė 57 asmenys (atitinkamai: 2011 m. – 13 asmenų, arba 51,1 atv./100000 gyventojų, 2012 m. – 7 arba 31,1 atv./100000 gyventojų, 2013 m. – 8 arba 36,5 atv./100000 gyventojų, 2014 m. – 6 arba 27,9 atv./100000 gyventojų, 2015 m. – 10 arba 47,4 atv./100000 gyventojų, 2016 m. – 10 arba 48,6 atv./100000 gyventojų, 2017 m. – 3 asmenys arba 20,5 atv./100 000 gyventojų). Nepatvirtintais duomenimis 2018 m. nusižudė 5 rajono gyventojai.
7.7. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2017 m. Akmenės rajono savivaldybė pagal nusižudžiusių asmenų skaičių buvo 53 vietoje tarp visų savivaldybių (60). Nors savižudybių skaičius sumažėjo, labai svarbu imtis prevencinių priemonių, suteikiant būtiną pagalbą gyventojams ir mažinant šiuos rodiklius.
7.8. Savižudybių statistika Lietuvoje 2017 m.:
Lentelė. Mirusiųjų skaičius nuo savižudybių (X60-X84) pagal lytį ir amžiaus grupes 2017 m.
|
Amžiaus grupė |
Iš viso |
Miestas |
Kaimas |
||||||
|
Iš viso |
Vyrai |
Moterys |
Iš viso |
Vyrai |
Moterys |
Iš viso |
Vyrai |
Moterys |
|
|
12-19 |
25 |
20 |
5 |
11 |
8 |
3 |
14 |
12 |
2 |
|
20-24 |
25 |
21 |
4 |
13 |
11 |
2 |
12 |
10 |
2 |
|
25-44 |
194 |
168 |
26 |
96 |
80 |
16 |
98 |
88 |
10 |
|
45-59 |
251 |
203 |
48 |
137 |
110 |
27 |
114 |
93 |
21 |
|
60-74 |
162 |
127 |
35 |
101 |
75 |
26 |
61 |
52 |
9 |
|
+75 |
91 |
56 |
35 |
55 |
33 |
2 |
36 |
23 |
13 |
|
Iš viso |
748 |
595 |
153 |
413 |
317 |
96 |
335 |
278 |
57 |
7.9. Pirminės psichikos sveikatos paslaugos teikiamos visiems apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu gyventojams. Paslaugas teikia specialistų komandos (suaugusiųjų psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, socialinis darbuotojas, psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas). Vienas psichiatras teikia pagalbą 17000 gyventojų, vienas socialinis darbuotojas – 17000 gyventojų, psichologas – 17000 gyventojų, psichikos sveikatos slaugytojas – 17000 gyventojų.
7.10. Psichologinę pagalbą teikia nevyriausybinės organizacijos (paramos fondas „Jaunimo linija“, viešoji įstaiga „Vaikų linija“, „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Linija Doverija“), viešoji įstaiga Krizių įveikimo centras, savipagalbos grupėse teikiama pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems (Artimiems.lt).
7.11. Pirminės psichikos sveikatos paslaugos teikiamos VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre visiems apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu prie Akmenės rajono pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusiems gyventojams. Paslaugas teikia specialistų komanda: 2 gydytojai psichiatrai – iš viso 1,3 etato, socialinis darbuotojas – 1,15 etato, 3 medicinos psichologai – iš viso 1,25 etato, psichikos sveikatos slaugytojas – 1,25 etato).
7.12. Akmenės rajono savivaldybės ugdymo įstaigose užimti 1,75 psichologo etato: Akmenės gimnazijoje – 1 etatas, Ventos gimnazijoje – 0,5 et., Naujosios Akmenės lopšelyje-darželyje „Atžalynas“ – 0,25 et. Akmenės rajono savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje užimta 1,05 psichologo etato. Dirba 2 asmenys: vienas 0,75, kitas – 0,3 et. Kitose ugdymo įstaigose psichologo nėra.
7.13. Nuo 2018 m. lapkričio mėn. viena iš pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, už kurią mokamas skatinamasis priedas, yra savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinis vertinimas.
8. Situacijos analizė narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo srityje:
8.1. Psichoaktyviosios medžiagos sukelia apsinuodijimų, priklausomybės, psichozių, savižudybių, nusikaltimų riziką bei daro įtaką kai kurių ligų atsiradimui. Pastaraisiais metais pastebimas ypač spartus paauglių ir jaunimo rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo plitimas Centrinės ir Rytų Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas bendroje populiacijoje ir Akmenės rajono savivaldybėje nors ir mažėja, bet išlieka didelis.
8.2. Valstybinio psichikos sveikatos centro ir Higienos instituto pateiktais duomenimis, 2014 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas iš viso Lietuvoje registruota 16,23 asm./100 000 gyventojų, Akmenės rajono savivaldybėje 2014 m. pabaigoje buvo registruoti 37,2 asm./100 000 gyventojų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas. 2015 m. Lietuvoje registruoti 19,17 asm./ 100 000 gyventojų, Akmenės rajono savivaldybėje – 37,95 asm./ 100 000 gyventojų. 2016 m. Lietuvoje registruoti 21,79 asm./ 100 000 gyventojų, o Akmenės rajono savivaldybėje – 29,53 asm./ 100 000 gyventojų.
8.3. Higienos instituto duomenimis, 2015 m. Lietuvoje užregistruotos 6290 nusikalstamos veikos, Akmenės rajono savivaldybėje – 1, susijusios su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu. 2016 m. Lietuvoje užregistruotos 1555 nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, iš jų Akmenės rajono savivaldybėje – 4. 2017 m. nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, iš viso buvo 1516 (53,6/100 000 gyv.), o Akmenės rajono savivaldybėje – 1. Lentelėje pateikiami duomenys apie nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda.
Lentelė. Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, (nusikaltimai) 100 000 gyv. 2017 m.
|
Mažiausi rodikliai |
Didžiausi rodikliai |
||
|
Savivaldybė |
Rodiklis 100 000 gyv. |
Savivaldybė |
Rodiklis 100 000 gyv. |
|
Joniškio r. sav., Skuodo r. sav., Rietavo sav. |
0,0 |
Kaišiadorių r. sav. |
281,5 |
|
Šalčininkų r. sav. |
6,3 |
Marijampolės sav. |
106,9 |
|
Raseinių r. sav. |
9,1 |
Vilniaus m. sav. |
97,0 |
|
Kretingos r. sav. |
10,5 |
Alytaus m. sav. |
92,0 |
|
Telšių r. sav. |
12,1 |
Klaipėdos m. sav. |
87,3 |
|
Lietuvos rodiklis 53,6/100 000 gyv. |
|||
8.4. Higienos instituto duomenimis, 2015 m. Akmenės rajono savivaldybėje per metus buvo registruotos 6,12 šeimų 1 000 gyventojų, patenkančių į socialinės atskirti patenkančių šeimų grupę, 2016 m. – 6,4 šeimų 1 000 gyventojų, o 2017 m. – 6,8 šeimų 1 000 gyventojų.
8.5. Higienos instituto duomenimis, vertinant licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais skaičių, 2015 metais Lietuvoje licencijų skaičius siekė 173,5 gyv. 1-ai licencijai, o Akmenės rajono savivaldybėje – 260,2 gyv. 1 licencijai. 2016 metais Lietuvoje šis rodiklis sumažėjo iki 172,4 gyv. 1 licencijai, o Akmenės rajono savivaldybėje sumažėjo neženkliai iki 259,7 gyv. 1 licencijai. 2017 m. Lietuvos rodiklis 186,9/1-ai licencijai, o Akmenės rajono savivaldybėje – 280,4 1-ai licencijai.
8.6. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo 2017 m. mirė 110 asmenų, t. y. 18 asmenų mažiau nei 2016 m. (mirtingumo rodiklis – 3,9/100 000 gyv.). Akmenės rajono savivaldybėje 2017 m. mirčių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo neužregistruota. Iš viso 2017 metais Lietuvoje dėl alkoholio vartojimo mirė 581 asmuo, t. y. 89 asmenimis mažiau nei 2016 m. (mirtingumo rodiklis – 20,5/100 000 gyv.). Akmenės rajono savivaldybėje šis rodiklis siekė 8,6 atv. 100 000 gyventojų.
8.7. Lietuvoje dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo 2017 m. mirė 110 asmenų, t. y. 18 asmenų mažiau nei 2016 m. (mirtingumo rodiklis – 3,9/100 000 gyv.*). Didžiausi standartizuoto mirtingumo rodikliai buvo Pietrytinėje šalies dalyje (3.1.2 pav.). Tuo tarpu 35-iose savivaldybėse per visus metus dėl minėtų priežasčių nebuvo nė vieno mirties atvejo, taip pat ir Akmenės r. savivaldybėje.
8.8. Lietuvoje dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo 2017 m. mirė 110 asmenų, t. y. 18 asmenų mažiau nei 2016 m. (mirtingumo rodiklis – 3,9/100 000 gyv.*). Didžiausi standartizuoto mirtingumo rodikliai buvo Pietrytinėje šalies dalyje (3.1.2 pav.). Tuo tarpu 35-iose savivaldybėse per visus metus dėl minėtų priežasčių nebuvo nė vieno mirties atvejo, taip pat ir Akmenės rajono savivaldybėje.
Pav. Standartizuotas mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu 2017 metais
8.9. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją ypač svarbu vykdyti tarp jaunų žmonių. Socialiniai veiksniai, turintys įtakos narkomanijos plitimui: netinkamas auklėjimas šeimoje, nepilna šeima, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais šeimoje, nekritiškas požiūris į juos, alkoholizmas šeimoje, kur vaikai gali paveldėti polinkį į šiuos įpročius, asocialus vaiko elgesys ir padidėjęs aktyvumas, nenoras mokytis, nesėkmės moksle, draugystė su narkotikus vartojančiais bendraamžiais, ankstyvas alkoholio ir kitų narkotikų išmėginimas, nekritiškas požiūris į alkoholį ir kitus narkotikus, alkoholio ir kitų narkotikų prieinamumas, ekonominiai ir socialiniai nepritekliai, bendruomenės ryšių sumažėjimas, vykdomas nepakankamas narkomanijos prevencijos darbas mokykloje, neigiamas mokytojų asmeninis pavyzdys (toleruojami rūkantys mokytojai).
8.10. Palankūs esamos situacijos veiksniai:
- puikiai išvystytas neformaliojo ugdymo įstaigų tinklas, aukštas mokinių užimtumas užklasinėje, užmokyklinėje veikloje;
- Savivaldybė pradėjo daugiau propaguoti sveiką gyvenimo būdą;
- sugriežtinta atsakomybė už vairavimą išgėrus;
- savivaldybės pradėjo įgyvendinti teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis.
8.11. Nepalankūs esamos situacijos veiksniai:
- kompaktiškoje pagal teritoriją Akmenės rajono savivaldybėje daug ūkio subjektų, kurie verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, lengvai prieinamais jaunimui;
- visuomenė nepakankamai informuojama apie psichoaktyviųjų medžiagų kontrolę ir prevenciją;
- alkoholinių gėrimų vartojimas pripažįstamas kaip socialinė norma ir kultūros dalis, nepopuliarios blaivybės idėjos;
- dėl priklausomybės ligų specifikos yra nepakankama asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, motyvacija gydytis ir dalyvauti socialinės ir psichologinės reabilitacijos programose;
- nepakankamai organizuojama 20–30 metų jaunimui skirtų kultūrinių renginių, jaunimo verslumo/užimtumo skatinimo programų;
- mažos galimybės įsidarbinti.
8.12. Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras visose Akmenės miesto ir rajono ugdymo įstaigose 2018 m. spalio 10-11 dienomis atliko narkotinių medžiagų aptikimo aplinkoje tyrimą. Šio tyrimo tikslas – diegti ir puoselėti viešose jaunimo susibūrimo vietose nepritarimo narkotikų vartojimui idėją, stiprinti moksleivių atsakomybės jausmą už švarią nuo narkotikų aplinką.
Testavimas atliktas šiose ugdymo įstaigose: Naujosios Akmenės ,,Saulėtekio“ progimnazijoje, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijoje, Papilės Simono Daukanto gimnazijoje, Akmenės gimnazijoje, Ventos gimnazijoje, Kruopių pagrindinėje mokykloje, Akmenės r. jaunimo ir suaugusių švietimo centre bei Naujosios Akmenės miesto parko Sky aikštelėje.
Vertinant mokyklos aplinką mėginiai buvo imami vietose, kuriose dažniausiai buriuojasi mokiniai – rūbinėse, koridoriuose, mergaičių ir berniukų tualetuose, persirengimo kambariuose, bibliotekose, vestibiuliuose, taip pat nuo koridoriuose esančių palangių, suoliukų, laiptų turėklų bei mokytojų kambariuose ir Sky aikštelėje.
Iš viso paimta 64 narkotinių medžiagų aptikimo aplinkoje (ant paviršių) mėginiai, iš kurių 54 patvirtino narkotinių medžiagų pėdsakų buvimą, 10 rezultatų buvo neigiami. Krekas aptiktas devyniolikoje vietų (6 ugdymo įstaigose ir Sky aikštelėje), 1 kokaino ir 1 marihuanos mėginys – 1 ugdymo įstaigoje.
Tokie tyrimai Akmenės rajone atliekami nuo 2016 m.
Pav. Akmenės rajono ugdymo įstaigose atliktų tyrimų duomenys
8.13. 2018 m. Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdė švietėjišką veiklą narkotikų prevencijos srityje: parašyti 23 straipsniai, surengtos paskaitos mokiniams, jaunimui, tėvams: „Žalingų įpročių žala žmogaus sveikatai“, ,,Kaip reikia kalbėti su vaikais apie žalingų įpročių žalą žmogaus sveikatai“, „Žalingų įpročių žala vaikų sveikatai“. Su ugdymo įstaigomis suorganizuota akcija „Obuolys vietoj cigaretės“. Vyko mokymai apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, ankstyvosios intervencijos mokymai.
8.14. 2018 metais suorganizuotas vienas Narkotikų kontrolės komisijos posėdis. Apžvelgta situacija rajone dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Numatyti veiksmai, kokių turėtų imtis ugdymo įstaigos, visuomenės sveikatos biuras ir kitos suinteresuotos institucijos dėl psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos.
9. Situacijos analizė prekybos žmonėmis ir jų prevencijos srityje:
9.1. Pasaulyje egzistuoja daugybė prekybos žmonėmis formų. Jos nuolat kinta, atsiranda vis naujų būdų ir priemonių, prisidedančių prie žmonių išnaudojimo pačiais įvairiausiais tikslais. Prekyba žmonėmis gali būti: seksualinis išnaudojimas, vergiškas darbas, išnaudojimas nusikaltimų vykdymui, prekyba organais, priverstinės santuokos, elgetavimas, vaikų pornografija, moterų išnaudojimas surogatinei motinystei, vaikų išnaudojimas kariuomenėse ir kt.
9.2. Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už prekybą žmonėmis ar su ja susijusiomis veiklomis yra numatyta šiuose LR Baudžiamojo kodekso straipsniuose: BK 147 „Prekyba žmonėmis“, BK 1471 Išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, BK 1472 Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, BK 157 Vaiko pirkimas arba pardavimas. Baudžiamajame bei civiliniame kodeksuose taip pat yra numatytos atskiros bausmės už įtraukimą bei naudojimąsi prostitucija, prostitucijos organizavimą ir vaiko išnaudojimą pornografijai.
9.3. Lietuvoje 2017 m. atliktas 61 ikiteisminis tyrimas dėl vidaus ir tarptautinės prekybos žmonėmis. Iš jų 2017 m. šalyje buvo pradėti 35 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis ir išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms: 21 ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 147 straipsnį, 11 – pagal 157 straipsnį, 1 – pagal 147 ir 1471 straipsnius ir 2 pagal 1471 straipsnį. 9 iš šių ikiteisminių tyrimų buvo pradėti dėl prekybos žmonėmis nusikalstamoms veikoms, 8 – dėl prekybos žmonėmis seksualiniam išnaudojimui, 5 – dėl prekybos žmonėmis priverstiniam darbui, 4 – dėl prekybos žmonėmis priverstinėms santuokoms, 3 – dėl prekybos žmonėmis priverstiniam darbui ir nusikalstamoms veikoms, 1 – dėl prekybos žmonėmis pornografijai, 1 – dėl prekybos žmonėmis elgetavimui (Lietuvoje pirmą kartą atskleista), 1 – dėl prekybos žmonėmis neteisėtam įvaikinimui, 1 – dėl prekybos žmonėmis priverstiniam darbui ir dėl išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms ir 2 – dėl išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms (žr. 1 diagramą).
1 diagrama. 2017 m. registruoti ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis pagal išnaudojimo formą ir dėl išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms
9.4. Lietuvoje 2017 m. pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose minimos tikslo valstybės: tai Lietuva (13 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis ir 1 ikiteisminis tyrimas dėl išnaudojimo priverstiniam darbui arba paslaugoms), Jungtinė Karalystė (10 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis ir 1 ikiteisminis tyrimas dėl išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms,), Vokietija (5 ikiteisminiai tyrimai), Airija (2 ikiteisminiai tyrimai), kitos tikslo valstybės: Austrija, Islandija ir Nyderlandai (po 1 ikiteisminį tyrimą).
9.5. Ikiteisminiuose tyrimuose 2017 m. nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis ir išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms pripažinta 60 asmenų, iš jų 58 asmenys (30 vyrų, 20 moterų, 3 berniukai ir 5 mergaitės) buvo pripažinti nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis ir 2 asmenys (1 vyras, 1 moteris) – nukentėjusiaisiais nuo išnaudojimo priverstiniam darbui.
9.6. Akmenės rajono savivaldybėje 2017–2018 metais nebuvo pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis.
9.7. Akmenės rajono savivaldybėje 2018 m. vyko prevencinės paskaitos apie prekybą žmonėmis:
9.7.1. 2018 m. Ventos gimnazijoje patvirtintas „Prekybos žmonėmis planas“. Planas orientuotas į 5-12 klasių moksleivius. Atlikta situacijos analizė, išsiaiškinta, kiek mokiniai žino, kokios informacijos trūksta apie prekybą žmonėmis. Buvo rodomi situacijų filmai, taip mokiniai susipažindinti su slypinčiais pavojais internetiniuose pažinčių portaluose, kaip išvengti modeliuojamų situacijų. Modeliuodami realias situacijas sužinojo, kaip apsaugoti save ir kitus nuo prekybos žmonėmis grėsmės;
9.7.2. 2018 m. kovo mėn. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro atstovė Akmenės rajono paramos šeimai centro Vaiko globos padalinyje vedė paskaitą „Prekyba žmonėmis“. Paskaitoje 19 rūpintinių 14–17 m. amžiaus supažindinti su prekybos žmonėmis formomis, jų verbavimu, galimomis pasekmėmis ir kt.;
9.7.3. 2018 m. gegužės, birželio ir rugsėjo mėn. Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijoje klasės vadovai 5-8 klasių moksleiviams vedė klasės valandėles tema „Facebooke“ siūlomos draugystės“. Moksleiviai supažindinti, kaip atpažinti prekybą žmonėmis, siūlomomis „apgaulingomis“ draugystėmis, galimomis pasekmėmis. Moksleiviai įgavo žinių apie prekybos žmonėmis formomis, jų verbavimą;
9.7.4. 2018 m. rugsėjo mėn. Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijoje klasės vadovai 1-4 klasių moksleiviams vedė klasės valandėles tema „Nepažįstamas žmogus“. Moksleiviai supažindinti, kaip atpažinti prekybą žmonėmis, įgavo žinių apie prekybos žmonėmis rūšis, suteikiamą pagalbą bei atsargumo priemones;
9.7.5. 2018 m. lapkričio 13 d. Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijoje vyko prevencinė paskaita „Prekyba žmonėmis – kaip apsisaugoti“. Gimnazistai įgavo žinių apie prekybos žmonėmis rūšis, naujas formas, atsargumo priemones, siekiant netapti prekybos žmonėmis ar prostitucijos aukomis;
9.7.6. 2018 m. gruodžio mėn. Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijoje vyko plakatų konkursas „Prievarta prieš žmogų“. Konkurse dalyvavo 8 klasių moksleiviai, kurie piešiniais perteikė, kaip jie mato bei vertina prekybos žmonėmis problemą.
9.8. 2018 m. Akmenės rajono savivaldybės finansuojamos programos:
9.8.1. nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gruodžio 30 d. Kovos su prekyba žmonėmis išnaudojimo centras įgyvendino projektą „Efektyvi prevencija bei pagalba prostitucijos, seksualinės prievartos ir prekybos žmonėmis aukoms“. Suteiktos konsultacijos ir informacijos sveikatos, vaikų priežiūros, teisinio proceso, materialiniais, bendradarbiavimo su teisėsauga, mokslo ir/ar profesijos įgijimo, įsidarbinimo bei tarpasmeniniais klausimais;
9.8.2. vykdoma prevencijos programa skirta formuoti teigiamą Akmenės rajono bendruomenės požiūrį į aktualias problemas, numatytos prevencinės priemonės. Programa buvo siekiama, kad nukentėjęs asmuo žinotų, kur kreiptis, kas gali suteikti informaciją, pagalbą, gautų kompleksines paslaugas problemai spręsti.
III SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
10. Programos tikslas – sukurti efektyvaus ir nuolatinio tarpsektorinio bendradarbiavimo sistemą vietos lygmeniu, užtikrinančią priklausomybių, smurto ir savižudybių prevenciją, skleidžiant vertybines sveiko gyvenimo būdo nuostatas visuomenėje.
11. Numatomi Programos uždaviniai:
11.1. suteikti žinių ir įgūdžių specialistams ir suinteresuotiems bendruomenės atstovams apie priklausomybių, smurto, savižudybių, prekybos žmonėmis padarinius ir pagalbos būdus bandžiusiems žudytis ir priklausomiems asmenims, prekybos žmonėmis aukoms;
11.2. siekti, kad visuomenė būtų informuota apie pagalbos būdus priklausomiems, patiriančius smurtą, turinčių savižudiškų minčių asmenims, prekybos žmonėmis aukoms;
11.3. vykdyti priklausomybių, smurto ir savižudybių prevencijos priemones vaikų ir jaunimo tarpe;
11.4. didinti priklausomų asmenų motyvaciją ir teikti jiems kompleksinę pagalbą;
11.5. vykdyti smurtinio elgesio artimoje aplinkoje korekciją;
11.6. kaupti, sisteminti duomenis apie Savivaldybėje gyvenančius priklausomus nuo alkoholio asmenis, smurtaujančius asmenis, smurto aukas, savižudžius ir pan.
IV SKYRIUS
PROGRAMOS VYKDYTOJAS IR PARTNERIAI
12. Programą vykdys Akmenės rajono savivaldybės administracija.
13. Programos įgyvendinimo partneriai:
13.1. Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras;
13.2. Akmenės rajono paramos šeimai centras;
13.3. Savivaldybės seniūnijos, seniūnaičiai, bendruomenės atstovai;
13.4. VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centas;
13.5. Pedagoginė psichologinė tarnyba;
13.6. Probacijos tarnyba;
13.7. Labdaros ir paramos fondas „Prieglobstis“;
13.8. nevyriausybinės organizacijos, dirbančios sveikatos apsaugos ir socialinėje srityse.
V SKYRIUS
NUMATOMI REZULTATAI
14. Numatoma, kad įgyvendinant Programą:
14.1. asmens sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitos suinteresuotos įstaigos, nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės bus įtrauktos į Programoje numatytas priemones ir bendromis pastangomis skleis vertybines sveiko gyvenimo būdo nuostatas visuomenėje savižudybių, priklausomybių, smurto prevencijos srityse;
14.2. daugiau jaunimo ir kitų bendruomenės tikslinių grupių bus supažindinta su žalingu alkoholio poveikiu asmens ir visuomenės sveikatai;
14.3. bus padidinta priklausomų asmenų motyvacija ir teikiama kompleksinė pagalba pagal asmenų pasirinktą gydymo ar kitos pagalbos rūšį;
14.4. pagal VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo patvirtintą Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programą bus organizuoti mokymai ir teikiama kita pagalba smurtaujantiems artimoje aplinkoje vyrams ir moterims, kurie pagal teismo sprendimą įpareigoti dalyvauti mokymo programoje. Esant poreikiui, pagalba bus teikiama ir smurto aukai;
14.5. bus siekiama sumažinti savižudybių skaičių rajone bendradarbiaujant asmens sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitoms suinteresuotoms įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms.
VI SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, ATSKAITOMYBĖS IR FINANSAVIMAS
15. Programa įgyvendinama 2019 metais.
16. Programos įgyvendinimą koordinuoja Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, Savivaldybės gydytojas, Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
17. Programa finansuojama Savivaldybės biudžeto lėšomis ir kitomis lėšomis.
18. Programos vertinimo kriterijai:
18.1. Programoje numatytomis priemonėmis pasinaudojusių asmenų skaičius;
18.2. mokymuose dalyvavusių specialistų skaičius;
18.3. šviečiamosios veiklos rodikliai (paskaitų, straipsnių, pranešimų ir kt. skaičius);
18.4. šviečiamojoje veikloje dalyvavusių asmenų skaičius.
19. Šios Programos veiklos planas ir preliminarus lėšų poreikis joms įgyvendinti nurodyti jos priede (pridedamas).
20. Šios Programos priede numatytoms priemonėms įgyvendinti nurodytas lėšų sumas leidžiama keisti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.