LIETUVOS RESPUBLIKOS
PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII‑1360 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2020 m. balandžio 21 d. Nr. XIII-2850
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Pensijų išmokos
1. Pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios:
2. Pensijų anuitetų rūšys yra šios:
1) atidėtasis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui, sukakusiam 85 metų amžių, pradeda mokėti ir iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas;
2) standartinis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Pensijų anuitetų mokėtojas gali siūlyti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, išskyrus atvejus, kai standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirinkęs pensijų anuiteto gavėjas miršta nesibaigus sprendime dėl standartinio pensijų anuiteto mokėjimo numatytam garantuojamam mokėjimo laikotarpiui. Už standartinio pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl mirties neišmokėtų pensijų anuitetų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį sumą priklausanti vienkartinė pensijų anuiteto išmoka paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vienkartinė išmoka apskaičiuojama pensijų anuitetų mokėtojo nustatyta tvarka.
3. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus 5 000 eurų, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka mokama vienkartinė pensijų išmoka.
4. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos.
5. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, jų dydį nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.
7. Asmuo, įgijęs teisę į vienkartinę pensijų išmoką ar periodines pensijų išmokas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis, gali vietoj vienkartinės pensijų išmokos ar periodinių pensijų išmokų šio įstatymo nustatyta tvarka įsigyti pensijų anuitetą.
8. Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 5 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2025 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas.
2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Pensijų išmokos sutartis
1. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė sudaro pensijų išmokos sutartį dėl šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų pensijų išmokų mokėjimo.
2. Dalyvis, įgijęs teisę gauti pensijų išmoką, pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė dalyviui informaciją apie jo vardu sukauptą pensijų turtą ir mokėtinos pensijų išmokos rūšį pateikia remdamasi paskutine paskelbta pensijų fondo vieneto verte. Dalyviui mokėtina pensijų išmokų rūšis nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3–7 dalimis. Dalyviui pasirinkus mokėtinos pensijų išmokos rūšį (įsigyjančiam pensijų anuitetą – pensijų anuiteto rūšį) ir nurodžius ją prašyme dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis nebegali būti keičiama, išskyrus atvejį, kai dalyvis vienašališkai atsisako pensijų išmokos sutarties.
3. Pensijų išmokos sutartis sudaroma dalyvio prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo pagrindu. Pensijų kaupimo bendrovė pateikia dalyviui jos atstovo pasirašytą pensijų išmokos sutartį. Jeigu dalyvis įsigyja pensijų anuitetą, prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo pateikiamas ir pensijų išmokos sutartis sudaroma tik tuo atveju, kai yra pateiktas ir prašymas dėl pensijų anuiteto įsigijimo.
4. Pensijų išmokos sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo. Pensijų išmokos sutartis laikoma sudaryta, kai dalyvis pasirašo prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, o pensijų kaupimo bendrovės atstovas pasirašo pensijų išmokos sutartį arba uždeda parašo faksimilę. Pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka. Šis terminas gali būti pratęstas tiek dienų, kiek šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju VSDF valdyba yra sustabdžiusi pensijų kaupimo sutarčių įregistravimą ar išregistravimą, bet ne ilgiau kaip 4 darbo dienoms.
5. Dalyvio su pensijų kaupimo bendrove sudarytą pensijų išmokos sutartį registruoja VSDF valdyba Dalyvių ir sutarčių registre. Pensijų kaupimo bendrovės atsako už VSDF valdybai pateiktų duomenų teisingumą. VSDF valdyba, sužinojusi apie dalyvio mirtį, su pensijų kaupimo bendrovėmis suderinta informacijos pateikimo tvarka ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie dalyvio mirtį gavimo apie tai praneša pensijų kaupimo bendrovei, su kuria miręs dalyvis buvo sudaręs pensijų išmokos sutartį.
6. Pensijų išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu negali būti mokamos pensijų įmokos, išskyrus atvejį, kai po pensijų išmokos sutarties sudarymo dalyvio vardu pervedamos pensijų įmokos už laikotarpius, buvusius iki pensijų išmokos sutarties sudarymo. Paskutinis mėnuo, už kurį apskaičiuojamos ir į pensijų fondo, kuriame dalyvis kaupė pensijų įmokas iki pensijų išmokos sutarties sudarymo, sąskaitą pervedamos pensijų įmokos, yra kalendorinis mėnuo prieš kalendorinį mėnesį, kurį sudaryta pensijų išmokos sutartis. Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu pervestų pensijų fondui po pensijų išmokos sutarties su dalyviu sudarymo, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka turi būti išmokamas dalyviui (jeigu vienkartinė pensijų išmoka jau išmokėta) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo dienos arba pridedamas prie mokėtinų pensijų išmokų (jeigu jos dar neišmokėtos). Tokiais atvejais pensijų išmokų rūšis nekeičiama.
7. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis ketina sudaryti pensijų išmokos sutartį, turi teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka VSDF valdybai pateikti užklausą, ar šio dalyvio vardu bus apskaičiuojamos pensijų įmokos. VSDF valdyba, gavusi tokią užklausą, atsako raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrove, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo užklausos gavimo dienos.
8. Dalyvis, sudaręs pensijų išmokos sutartį, per 10 darbo dienų nuo pensijų išmokos sutarties įsigaliojimo turi teisę vienašališkai jos atsisakyti, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei. Dalyviui vienašališkai atsisakius pensijų išmokos sutarties, jam ir pensijų kaupimo bendrovei neatsiranda pareigų, susijusių su pensijų išmokos sutarties vykdymu. Pensijų kaupimo bendrovė apie vienašališko pensijų išmokos sutarties atsisakymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka. Jeigu pensijų išmokos sutarties su pensijų kaupimo bendrove atsisakyti prašo dalyvis, pasirinkęs gauti pensijų anuitetą, jos jis turi teisę vienašališkai atsisakyti šio įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu pensijų išmokos sutartį sudaręs dalyvis miršta per 10 darbo dienų nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo, o pensijų anuitetą įsigijęs dalyvis miršta per 10 darbo dienų nuo dienos, kai pensijų anuitetų mokėtojas pateikia (išsiunčia) jam sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo, jo sukauptas pensijų turtas paveldimas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
9. Pensijų kaupimo bendrovė atsako už teisingą pensijų išmokų mokėjimą laiku, laikantis pensijų išmokos sutartyje nustatytų sąlygų. Pensijų išmokų sutarčių vykdymą prižiūri priežiūros institucija.
10. Pensijų kaupimo bendrovė atsako už vienkartinių įmokų iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto pervedimą į Pensijų anuitetų fondą laiku. Pensijų kaupimo bendrovė, nepervedusi Pensijų anuitetų fondui pagal šį įstatymą mokėtinų sumų per priežiūros institucijos nustatytą terminą, už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos Pensijų anuitetų fondui moka delspinigius pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytą normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą.
3 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dalyvio, įgijusio teisę į vienkartinę pensijų išmoką, pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai jo rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje darbo dienos verte konvertuojami į pinigines lėšas kitą darbo dieną, einančią po jo rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos mokėjimo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos.“
4 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Periodinės pensijų išmokos pradedamos mokėti nuo pensijų išmokos sutartyje nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip per 31 kalendorinę dieną nuo šio įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nustatyto termino vienašališkai atsisakyti pensijų išmokos sutarties pabaigos. Pensijų išmokos sutartyje turi būti nurodyta mėnesio diena, kurią pensijų kaupimo bendrovė mokės dalyviui periodinę pensijų išmoką, ir mokėjimo periodiškumas. Pensijų išmokos mokamos dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Pensijų išmokos pervedamos į pensijų išmokos sutartyje nurodytą asmeninę dalyvio sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Jeigu dalyvio prašymu pensijų išmoka pervedama į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokėjimo pavedimo išlaidas padengia dalyvis.“
5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Pensijų anuiteto įsigijimas ir mokėjimas
1. Pensijų anuitetų mokėtojo nustatytos formos prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo dalyvis gali pateikti tiesiogiai pensijų anuitetų mokėtojui arba per pensijų kaupimo bendrovę. Jeigu prašymas dėl pensijų anuiteto įsigijimo pateikiamas per pensijų kaupimo bendrovę, ji informaciją apie gautą dalyvio prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo per 3 darbo dienas pateikia pensijų anuitetų mokėtojui jo nustatyta informacijos pateikimo tvarka ir saugo gautą dalyvio prašymo dėl pensijų anuiteto įsigijimo originalą arba perduoda jį saugoti pensijų anuitetų mokėtojui su juo suderinta tvarka. Pensijų anuitetų mokėtojas apie jo tiesiogiai gautą dalyvio prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo per 3 darbo dienas praneša pensijų kaupimo bendrovei su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka.
2. Pensijų anuitetas mokamas pensijų anuitetų mokėtojo sprendimo dėl pensijų anuiteto mokėjimo pagrindu. Pensijų anuitetas apmokamas vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto. Šią įmoką į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovė su dalyviu sudarytos pensijų išmokos sutarties pagrindu, jeigu dalyvis nepasinaudoja šio straipsnio 8 dalyje numatyta teise vienašališkai atsisakyti įsigyti pensijų anuitetą.
3. Pensijų anuitetą įsigyjančio dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai jo prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje darbo dienos verte konvertuojami į pinigines lėšas kitą darbo dieną, einančią po jo prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos.
4. Dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydis apskaičiuojamas ir pensijų anuitetų mokėtojo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo nurodomas vadovaujantis pensijų anuitetų mokėtojo patvirtintais pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašu ir pensijų anuiteto dydžio apskaičiavimo metodika. Pensijų anuitetas negali būti mažėjantis.
5. Pensijų anuitetų mokėtojo sprendimas dėl pensijų anuiteto mokėjimo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dalyvio prašymo dėl pensijų anuiteto įsigijimo pagrindu priimamas ir pensijų anuiteto gavėjui jo prašyme dėl pensijų anuiteto įsigijimo pasirinktu vienu iš pensijų anuitetų mokėtojo nustatytų būdų pateikiamas (išsiunčiamas) per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gaunama informacija apie dalyvio sudarytą pensijų išmokos sutartį. Pensijų anuitetų mokėtojo sprendimas dėl pensijų anuiteto mokėjimo registruojamas Dalyvių ir sutarčių registre.
6. Pensijų anuitetų mokėtojui priimant sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo, draudžiama bet kokia forma reikalauti dalyvio sveikatos patikrinimo duomenų ir juos naudoti. Apskaičiuojant pensijų anuiteto dydį, draudžiama atsižvelgti į pensijų anuiteto gavėjo lytį.
7. Pensijų anuitetų mokėtojas sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo priima ir pensijų anuitetą moka vadovaudamasis šiuo įstatymu ir laikydamasis šio straipsnio 4 dalyje nurodytos tvarkos.
8. Asmuo turi teisę vienašališkai atsisakyti įsigyti pensijų anuitetą, apie tai raštu pranešęs pensijų anuitetų mokėtojui per 10 darbo dienų nuo dienos, kai pensijų anuitetų mokėtojas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pateikia (išsiunčia) jam sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo. Jeigu pensijų anuitetų mokėtojas per 10 darbo dienų nuo dienos, kai asmeniui šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pateikiamas (išsiunčiamas) sprendimas dėl pensijų anuiteto mokėjimo, negauna asmens atsisakymo įsigyti pensijų anuitetą, laikoma, kad asmuo nepasinaudojo teise vienašališkai atsisakyti įsigyti pensijų anuitetą. Asmeniui vienašališkai atsisakius įsigyti pensijų anuitetą, pensijų anuitetų mokėtojui neatsiranda pareigų, susijusių su jo priimto sprendimo dėl pensijų anuiteto mokėjimo vykdymu. Jeigu asmuo atsisako įsigyti pensijų anuitetą, jis kartu vienašališkai atsisako ir pensijų išmokos sutarties su pensijų kaupimo bendrove. Vienašališkai atsisakęs pensijų anuiteto, asmuo tęsia dalyvavimą pensijų kaupime tol, kol jo dalyvavimas baigsis šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytais pagrindais. Pensijų anuitetų mokėtojas per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nustatyto vienašališko atsisakymo įsigyti pensijų anuitetą termino pabaigos praneša pensijų kaupimo bendrovei su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka apie dalyvio vienašališką atsisakymą arba neatsisakymą įsigyti pensijų anuitetą.
9. Pensijų anuitetas mokamas kas mėnesį. Pensijų anuitetas pervedamas į prašyme dėl pensijų anuiteto įsigijimo nurodytą asmeninę pensijų išmokos gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje arba pensijų anuiteto gavėjo pasirinkimu jis gali būti pristatomas kitu VSDF valdybos nustatytu būdu. Pensijų anuitetas į pensijų anuitetų gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje pervedamas nemokamai. Jeigu pensijų anuiteto gavėjas pasirenka gauti pensijų anuitetą kitu VSDF valdybos nustatytu būdu, jis padengia su pensijų anuiteto mokėjimu susijusias išlaidas.
10. Standartinis pensijų anuitetas pradedamas mokėti nuo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo nurodytos dienos, kurią gautas dalyvio prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo.
12. Pensijų anuitetų mokėjimas stabdomas ir pensijų anuitetai nemokami, jeigu pensijų anuiteto gavėjas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas nežinia kur esančiu arba gaunami duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad pensijų anuiteto gavėjas prarado teisę gauti pensijų anuiteto išmokas. Pensijų anuiteto mokėjimas sustabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šioje dalyje nurodytos aplinkybės, pirmos dienos. Išnykus šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, pensijų anuiteto mokėjimas pratęsiamas nuo jo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu pensijų anuiteto gavėjo teisė gauti pensijų anuitetą buvo išlikusi. Jeigu paaiškėja, kad pensijų anuiteto gavėjas, kuriam pensijų anuiteto mokėjimas buvo sustabdytas, yra miręs (paskelbtas mirusiu), mirusiam (paskelbtam mirusiu) pensijų anuiteto gavėjui iki mirties priklausiusios neišmokėtos pensijų anuiteto išmokos paveldimos Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
13. Pensijų anuiteto gavėjas, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, kiekvienų metų pabaigoje VSDF administravimo įstaigai privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jis gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje. Nepateikus šio dokumento iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos, pensijų anuiteto mokėjimas sustabdomas nuo kitų metų sausio 1 dienos, o šį dokumentą pateikus, pensijų anuiteto mokėjimas atnaujinamas nuo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu teisė gauti pensijų anuitetą yra išlikusi. Jeigu VSDF administravimo įstaiga duomenis apie tai, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos gauna tiesiogiai (arba asmuo atvyksta į VSDF administravimo įstaigą ir pateikia galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), ji privalo informuoti pensijų anuiteto gavėją, kad jam nereikia pateikti dokumento, jog jis gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.“
6 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 34 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
7 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo papildymas V1 skyriumi
Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą V1skyriumi:
„V1 SKYRIUS
PENSIJŲ ANUITETŲ MOKĖTOJO VEIKLOS YPATUMAI
351 straipsnis. Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslas ir funkcijos
1. Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslas – užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir Pensijų anuitetų fondo lėšas valdant skaidriai, tvariai.
2. Pensijų anuitetų mokėtojas atlieka šias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla susijusias funkcijas:
1) valdo šio įstatymo nustatyta tvarka Pensijų anuitetų fondą – atskirai apskaitomus ir valdomus finansinius ir materialinius išteklius, naudojamus pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti, užtikrina šio fondo lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą ir rezultatyvumą;
2) nustato pensijų anuitetų mokėjimo veiklos strateginius tikslus, priemones jiems pasiekti ir tvirtina pensijų anuitetų mokėjimo veiklos strateginių tikslų pasiekimo vertinimo ir kontrolės procedūras;
4) tvirtina veiklos planą, apimantį bent septynerių ateinančių metų veiklos rezultatų ir pensijų anuitetų techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai) padengimo turtu prognozę bei techninių atidėjinių neapibrėžtumo vertinimą;
8) tvirtina rizikos, kylančios vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, valdymo strategiją ir politiką;
12) rengia Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytus metinių ir tarpinių ataskaitų rinkinius;
15) kreipiasi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl valstybės perskolinamos paskolos, reikalingos Pensijų anuitetų fondo veiklos valdymo ir administravimo sąnaudoms dengti;
16) priima sprendimus kitais šioje dalyje nenurodytais klausimais, turinčiais įtakos pensijų anuitetų mokėjimo veiklos organizavimui ir jos rezultatams;
17) tvarko su pensijų anuitetų mokėjimu susijusius dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis);
18) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl pensijų anuitetų veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;
19) užtikrina Pensijų anuitetų fondo tarybos (toliau – Pensijų anuitetų taryba) veiklos materialinį ir techninį aprūpinimą;
3. Pensijų anuitetų mokėtojas turi teisę pensijų anuitetų mokėjimo funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, išskyrus funkcijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 1–15, 18 punktuose, pavesti vykdyti kitoms VSDF administravimo įstaigoms.
4. Pensijų anuitetų mokėtojas taip pat turi teisę sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, vykdymo. Įgyvendindama šioje dalyje numatytą teisę sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, VSDF valdyba privalo funkcijų perdavimą organizuoti konkurencingos procedūros būdu. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims negali būti perduotas pensijų anuitetų mokėtojo sprendimų dėl pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo, norminių ir kitų teisės aktų priėmimas, kitos funkcijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalies 1–15, 18, 19 punktuose.
352 straipsnis. Pensijų anuitetų taryba
1. Pensijų anuitetų taryba, veikdama kolegialiai, prižiūri, kaip pensijų anuitetų mokėtojas įgyvendina šio įstatymo 351 straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, pagal jame nurodytus principus valdo Pensijų anuitetų fondą.
2. Veikdama pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį, Pensijų anuitetų taryba:
1) svarsto pensijų anuitetų mokėtojo sprendimų (dokumentų), numatytų šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 2–16 punktuose ir 4 dalyje, projektus ir teikia dėl jų išvadas ir rekomendacijas pensijų anuitetų mokėtojui;
2) pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslo įgyvendinimo ir Pensijų anuitetų fondo valdymo klausimais teikia išvadas ir rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Vyriausybei;
3) turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl pensijų anuitetų mokėtojo vykdant šį įstatymą priimtų norminių teisės aktų, kitų nuolatinio pobūdžio sprendimų, nevienkartinio taikymo sprendimų, išskyrus individualius administracinius aktus, kuriuos teismui ar administracinių ginčų komisijai turi teisę tiesiogiai apskųsti asmuo, dėl kurio tas aktas priimtas;
4) turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją, jeigu mano, kad pensijų anuitetų mokėtojo veikla ar sprendimas neatitinka šio įstatymo nuostatų ar priežiūros institucijos sprendimų;
3. Pensijų anuitetų tarybą sudaro penki nariai. Pensijų anuitetų tarybos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, atitinkantys Vyriausybės patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Pensijų anuitetų tarybos narių kvalifikacija, patirtis ir žinios vertinamos kiekvieno atskirai ir visų kartu bei turi apimti šias sritis: investicijų valdymo, rizikų valdymo, aktuarinę, finansų ir produktų valdymo.
4. Pensijų anuitetų tarybos narių ir iš jų skiriamo Pensijų anuitetų tarybos pirmininko atranką vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną Pensijų anuitetų tarybos narį bendru sutarimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atrankai turi teisę siūlyti Lietuvos Respublikos trišalė taryba. Atrinktų kandidatų eiti Pensijų anuitetų tarybos narių pareigas reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį šio įstatymo 353 straipsnyje nustatyta tvarka vertina priežiūros institucija. Gavus šios institucijos pritarimą, Pensijų anuitetų tarybos narius Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu skiria Vyriausybė. Pensijų anuitetų tarybos narius šio straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais atleidžia Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu.
5. Pensijų anuitetų tarybos nariai skiriami penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo Pensijų anuitetų tarybos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
6. Už darbą Pensijų anuitetų tarybos nariams atlygį moka pensijų anuitetų mokėtojas iš šio įstatymo 3512 straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų, skirtų pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti. Pensijų anuitetų tarybos nario atlygį, kuris negali viršyti vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (toliau – VDU), nustato Vyriausybė. Pensijų anuitetų tarybos nario užmokestis išreiškiamas kaip atitinkama VDU dalis. Jeigu Pensijų anuitetų tarybos nario kadencijos metu VDU sumažėja, Pensijų anuitetų tarybos nariui jo skyrimo metu nustatytas atlygis nemažinamas. Vyriausybės nustatyta tvarka Pensijų anuitetų tarybos nariui pensijų anuitetų mokėtojas kompensuoja jo vykdant Pensijų anuitetų tarybos nario veiklą patirtas kelionės (transporto) išlaidas. Pensijų anuitetų tarybos nario darbo užmokesčio nustatymo, remiantis objektyviais kriterijais – kompetencijos lygiu ir veiklos reikalaujamoje srityje laikotarpiu, tvarką ir kelionės (transporto) išlaidų kompensavimo dydį bei tvarką nustato Vyriausybė. Šios taisyklės turi būti paskelbtos prieš vykdant pretendentų į Pensijų anuitetų tarybos narius atranką.
7. Pensijų anuitetų taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Pensijų anuitetų tarybos sprendimai priimami šios tarybos narių balsų dauguma, posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip keturiems Pensijų anuitetų tarybos nariams.
8. Pensijų anuitetų tarybos narys atleidžiamas iš pareigų:
353 straipsnis. Asmens, pretenduojančio tapti Pensijų anuitetų tarybos nariu, reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimas
1. Priežiūros institucija asmens, pretenduojančio tapti Pensijų anuitetų tarybos nariu, reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį vertina savo nustatyta tvarka, atsižvelgdama į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus kriterijus.
2. Asmens, pretenduojančio tapti Pensijų anuitetų tarybos nariu, reputacija vertinama atsižvelgiant į:
1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;
4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, darbo pareigų pažeidimus, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;
5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą ar panaikinimą;
6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, neprieštaravimus arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;
7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus arba vykdytus restruktūrizavimo, bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;
3. Asmens, pretenduojančio tapti Pensijų anuitetų tarybos nariu, kvalifikacija ir patirtis vertinamos atsižvelgiant į jo išsilavinimą, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo pobūdį, trukmę, kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos jo kvalifikacijai ir patirčiai.
4. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, turinčiu tinkamą kvalifikaciją, patirtį ir skiriamas Pensijų anuitetų tarybos nariu, jeigu:
1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
2) jis yra pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai;
3) buvo nušalintas ar atleistas iš pareigų ar darbo arba praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams arba dėl valstybės tarnybą, draudimą ar finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nuo nušalinimo ar atleidimo iš pareigų ar darbo arba teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
4) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu;
354 straipsnis. Rizikos, kylančios vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, valdymas
1. Pensijų anuitetų mokėtojas turi nustatyti rizikos, kylančios iš pensijų anuitetų mokėtojo veiklos, valdymo sistemą. Rizika turi būti valdoma vadovaujantis šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytomis rizikos valdymo strategija ir politika bei vidaus dokumentuose aprašytais procesais, skirtais nuolat nustatyti, vertinti, stebėti ir valdyti kylančią ar galinčią kilti ilgaamžiškumo, investavimo ir operacinę riziką (tiek individualiu, tiek agreguotu lygiu).
355 straipsnis. Funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimas juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims
1. Pensijų anuitetų mokėtojas negali priimti sprendimų dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, jeigu dėl to atsirastų bent viena iš šių aplinkybių:
2. Sudarydamas sutartis dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo, pensijų anuitetų mokėtojas turi būtų įvertinęs potencialaus paslaugų teikėjo finansines galimybes vykdyti perduodamas funkcijas, jo veiklos tęstinumo galimybes ir tai, ar jis, jo darbuotojai, kurie vykdys perduodamas funkcijas, yra nepriekaištingos reputacijos ir ar turi kvalifikaciją, reikalingą pensijų anuitetų mokėtojo pavestoms funkcijoms vykdyti. Vertinant šių asmenų reputaciją, vadovaujamasi šio įstatymo 353 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis. Asmenų, kurie vykdys funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, kvalifikacijos reikalavimus nustato pensijų anuitetų mokėtojas.
3. Sutartyje dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo, be konkrečių funkcijų vykdymo, turi būti numatytos visos šioje dalyje nurodytos sąlygos:
1) paslaugų teikėjo įsipareigojimas laikytis šio įstatymo reikalavimų ir bendradarbiauti su pensijų anuitetų mokėtojo priežiūros institucija, kiek tai susiję su perduotų funkcijų vykdymu;
2) paslaugų teikėjo įsipareigojimas teikti pensijų anuitetų mokėtojui informaciją apie perduotos funkcijos vykdymą ir jo rezultatus;
3) reikalavimas, kad paslaugų teikėjas saugotų konfidencialią informaciją, susijusią su pensijų anuitetų mokėtoju ir pensijų anuiteto gavėjais, jų asmens duomenis tvarkytų tik sutartyje dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo nurodytu tikslu;
4) reikalavimas, kad pensijų anuitetų mokėtojas, priežiūros institucija ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė turėtų prieigą prie visos informacijos, susijusios su sutarties dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo vykdymu, įskaitant galimybę atlikti paslaugų teikėjo veiklos patikrinimus jo patalpose.
4. Pensijų anuitetų mokėtojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoja priežiūros instituciją apie priimtą sprendimą dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniam ir (ar) fiziniam asmeniui, priimtą sprendimą perduoti funkcijas VSDF administravimo įstaigoms, su juridiniu ir (ar) fiziniu asmeniu sudarytą sutartį dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo.
5. Pensijų anuitetų mokėtojas atsako už pensijų anuitetų mokėjimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose jam nustatytų reikalavimų laikymąsi, neatsižvelgiant į sudarytas sutartis, kuriomis perduotas funkcijų vykdymas, ar priimtus sprendimus dėl funkcijų perdavimo. Pensijų anuitetų mokėtojas taip pat privalo užtikrinti, kad VSDF administravimo įstaigos ir kiti paslaugų teikėjai, kuriems pavesta vykdyti funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, laikytųsi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų.
356 straipsnis. Pensijų anuitetų fondo lėšos
1. Pensijų anuitetų fondo lėšos turi būti saugomos ir valdomos atskirai nuo kitų pensijų anuitetų mokėtojo lėšų.
2. Pensijų anuitetų fondo lėšas sudaro:
1) vienkartinės įmokos, kurias pensijų kaupimo bendrovės su dalyviais sudarytų pensijų išmokos sutarčių pagrindu perveda Pensijų anuitetų fondui;
3. Pensijų anuitetų fondo lėšos kaupiamos kredito įstaigos sąskaitose atskirai nuo kitų VSDF valdybos ir VSDF administravimo įstaigų valdomų lėšų. Į šias lėšas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal prievoles, nesusijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, ir bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
4. Pensijų anuitetų fondo lėšos gali būti naudojamos tik:
1) įsipareigojimams pagal pensijų anuitetų mokėtojo priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo vykdyti;
2) Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms, susijusioms su Pensijų anuitetų fondo biudžete numatomomis išlaidomis, patiriamomis vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, padengti;
357 straipsnis. Pensijų anuitetų fondo techninių atidėjinių skaičiavimas
1. Pensijų anuitetų mokėtojas privalo sudaryti pakankamus techninius atidėjinius, atsižvelgdamas į visus įsipareigojimus pagal priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo, ir užtikrinti, kad pensijų anuitetų mokėtojo valdomas Pensijų anuitetų fondo turtas, skirtas techniniams atidėjiniams padengti, nebūtų mažesnės vertės negu suformuotų techninių atidėjinių suma.
2. Techniniai atidėjiniai privalo būti skaičiuojami vadovaujantis priežiūros institucijos nustatytais reikalavimais, laikantis apdairumo, patikimumo ir objektyvumo principų, vertinant informaciją ir duomenis apie prisiimamą riziką pagal priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo.
3. Už techninių atidėjinių skaičiavimą atsakingas Pensijų anuitetų mokėtojo vyriausiasis aktuaras. Vyriausiuoju aktuaru gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą matematikos ar aktuarinių mokslų studijų krypties išsilavinimą, žinių ir patirties finansų ir aktuarinės analizės srityse. Vertinant vyriausiojo aktuaro reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį vadovaujamasi šio įstatymo 353 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis.
4. Vyriausiasis aktuaras privalo:
1) užtikrinti, kad pensijų anuitetų mokėtojo taikoma pensijų anuitetų kainodara būtų pagrįsta perspektyvine ir retrospektyvine duomenų analize;
2) užtikrinti, kad Pensijų anuitetų fondo techniniai atidėjiniai būtų skaičiuojami pagal šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus ir šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą techninių atidėjinių apskaičiavimo metodiką;
5) vertinti techninių atidėjinių padengimo Pensijų anuitetų fondo turtu atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams;
7) ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pensijų anuitetų mokėtojui pateikti jo nustatyto turinio ataskaitą;
5. Nustatęs, kad pensijų anuitetų mokėtojas nevykdo techninių atidėjinių sudarymo ir jų padengimo turtu reikalavimų, vyriausiasis aktuaras privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustatė nevykdymo faktą, reikalauti, kad būtų imtasi priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti. Jeigu pensijų anuitetų mokėtojas nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, vyriausiasis aktuaras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustatė faktą, kad pensijų anuitetų mokėtojas nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.
358 straipsnis. Pensijų anuitetų fondo turto valdymas ir investavimas
1. Pensijų anuitetų fondo turtas negali būti skolinamas ar įkeičiamas, išskyrus atvejį, kai jis skolinamas ar įkeičiamas likvidumo valdymo tikslais iki trijų mėnesių, juo negalima garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti kitų asmenų įsipareigojimų vykdymo.
2. Pensijų anuitetų mokėtojas visą Pensijų anuitetų fondo turtą investuoja vadovaudamasis šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytomis investavimo strategija ir politika. Pensijų anuitetų fondo turtą pensijų anuitetų mokėtojas investuoja tik į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytus objektus, jeigu gali nustatyti, vertinti, stebėti ir valdyti riziką, kylančią iš investicijų (rinkos (palūkanų normos, akcijų, valiutos), likvidumo, kredito, koncentracijos, reinvestavimo, infliacijos ir kita).
3. Pensijų anuitetų mokėtojas visą Pensijų anuitetų fondo turtą turi investuoti užtikrindamas viso investicinių priemonių portfelio saugumą, kredito kokybę, likvidumą ir pelningumą. Pensijų anuitetų fondo turtas laikomas taip, kad būtų užtikrinamas jo prieinamumas.
4. Techninius atidėjinius dengiantį Pensijų anuitetų fondo turtą pensijų anuitetų mokėtojas turi investuoti atsižvelgdamas į įsipareigojimų, kylančių iš pensijų anuitetų, pobūdį ir trukmę, užtikrindamas, kad investicijos geriausiai atitiktų dalyvių interesus.
5. Pensijų anuitetų mokėtojas gali naudoti išvestines finansines priemones, siekdamas sumažinti riziką, kylančią iš investicijų, ir užtikrinti efektyvų investicinių priemonių portfelio valdymą.
6. Pensijų anuitetų mokėtojas turi užtikrinti, kad investicijos ir Pensijų anuitetų fondo turtas, kuriuo neprekiaujama reguliuojamose finansų rinkose, neviršytų apdairaus lygio.
7. Pensijų anuitetų mokėtojas turi diversifikuoti Pensijų anuitetų fondo turtą, kad išvengtų per didelės priklausomybės nuo bet kurios turto rūšies, emitento ar įmonių grupės, sandorio šalies arba geografinės teritorijos ir pernelyg didelės viso investicinių priemonių portfelio rizikos. Pensijų anuitetų fondo turto diversifikacija užtikrinama atsižvelgiant į investicinių priemonių portfelio dydį ir riziką.
359 straipsnis. Techninių atidėjinių padengimo turtu reikalavimai
1. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuitetų techninius atidėjinius gali dengti tik Pensijų anuitetų fondo turtu, investuotu pagal šio įstatymo 358 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pinigais ir gautinomis sumomis iš pensijų kaupimo bendrovių.
2. Jeigu pensijų anuitetų mokėtojo valdomo Pensijų anuitetų fondo turto, dengiančio pensijų anuitetų techninius atidėjinius, vertė tampa mažesnė negu pensijų anuitetų mokėtojo suformuotų pensijų anuitetų techninių atidėjinių suma, pensijų anuitetų mokėtojas privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais parengti padėties atkūrimo planą septynerių metų laikotarpiui.
3. Jeigu pagal parengtą padėties atkūrimo planą prognozuojamas padėties ištaisymas, pensijų anuitetų mokėtojas privalo įgyvendinti padėties atkūrimo plane numatytas priemones. Padėties atkūrimo planas ir informacija apie jo vykdymą teikiami priežiūros institucijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai.
4. Jeigu pagal parengtą padėties atkūrimo planą neprognozuojamas padėties ištaisymas, pensijų anuitetų mokėtojas privalo pateikti priežiūros institucijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai padėties atkūrimo planą, jame nurodydamas lėšų, reikalingų techniniams atidėjiniams padengti, poreikį. Lėšos, reikalingos techniniams atidėjiniams padengti, numatomos Lietuvos Respublikos artimiausių biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos artimiausių biudžetinių metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme.
3510 straipsnis. Pensijų anuitetų fondo biudžeto rengimas, tvirtinimas ir atskaitomybė
1. Pensijų anuitetų fondo biudžetas tvirtinamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Šio įstatymo projektą tokiais pačiais terminais, kurie taikomi rengiant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, rengia pensijų anuitetų mokėtojas ir teikia jį svarstyti Pensijų anuitetų tarybai. Pensijų anuitetų tarybai apsvarsčius Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektą, pensijų anuitetų mokėtojas jį kartu su Pensijų anuitetų tarybos išvada teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri teisės aktų nustatyta tvarka teikia juos derinti Finansų ministerijai, o suderinusi teikia svarstyti Vyriausybei. Vyriausybė, pritarusi Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektui, teikia jį tvirtinti Seimui.
2. Pensijų anuitetų mokėtojas privalo tvarkyti Pensijų anuitetų fondo buhalterinę apskaitą ir sudaryti Pensijų anuitetų fondo bendrąjį ataskaitų rinkinį pasibaigus kiekvienam finansinių metų ketvirčiui ir finansiniams metams, vadovaudamasis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, priežiūros institucijos nustatyta techninių atidėjinių apskaičiavimo tvarka.
3. Pensijų anuitetų mokėtojas Pensijų anuitetų fondo bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį kartu su Pensijų anuitetų tarybos išvada Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytais terminais teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
3511 straipsnis. Informacijos apie pensijų anuitetų mokėjimo veiklą atskleidimas visuomenei ir priežiūros institucijai
1. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys kartu su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto ataskaitų rinkinio audito išvada paskelbiami pensijų anuitetų mokėtojo interneto svetainėje ne vėliau kaip iki kitų ataskaitinių metų birželio 1 dienos ir viešinami ne trumpiau negu penkerius metus nuo jų paskelbimo pensijų anuitetų mokėtojo interneto svetainėje. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija apie pagrindinius pensijų anuitetų mokėjimo veiklos uždavinius ir jų vykdymą, Pensijų anuitetų fondo veiklos rezultatus ir finansinę būklę, techninių atidėjinių pakankamumą ir jų padengimą turtu.
2. Priežiūros institucija nustato informacijos, kurią pensijų anuitetų mokėtojas teikia priežiūros institucijai, pobūdžio, apimties, formos ir pateikimo termino reikalavimus.
3512 straipsnis. Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymo ir administravimo finansavimas
1. Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymas ir administravimas finansuojami iš pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti skirto atskaitymo – ne daugiau kaip 3 procentai vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės. Jeigu šio atskaitymo iš vienkartinių įmokų nepakanka Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms padengti, likusi valdymo ir administravimo sąnaudų dalis dengiama skolintomis lėšomis. Atskaitymo iš vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės, dydis tvirtinamas atitinkamų metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.
8 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo papildymas 391 straipsniu
Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą 391 straipsniu:
„391 straipsnis. Pensijų anuitetų mokėtojui taikomos poveikio priemonės ir privalomi nurodymai
1. Priežiūros institucija pensijų anuitetų mokėtojui taiko šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbia apie pensijų anuitetų mokėtojo padarytą šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimą (tipą ir pobūdį) ir jam pritaikytą poveikio priemonę;
2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
2. Poveikio priemonės taikomos, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) pažeisti šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, reikalavimai;
2) pensijų anuitetų mokėjimo veikla gali pažeisti pensijų anuitetų gavėjų interesus ar kyla tokio pažeidimo grėsmė;
3) šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, nustatytais terminais nepateikiama juose nurodyta ar priežiūros institucijos pakartotinai pareikalauta pateikti informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;
5) trukdoma priežiūros institucijai atlikti Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytus pensijų anuitetų mokėtojo patikrinimus;
3. Priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus ar pensijų anuitetų mokėjimo veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė pensijų anuitetų gavėjų interesams, duoda pensijų anuitetų mokėtojui šiuos privalomus nurodymus:
3) pateikti jai jos vykdomoms priežiūros funkcijoms atlikti reikalingą papildomą informaciją arba ją teikti dažniau, negu nustatyta teisės aktuose, iki pašalinamas nustatytas teisės akto pažeidimas ar jo sukelti neigiami padariniai;
9 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, 34, 351, 352, 353, 354, 355, 356, 357, 358, 359, 3510, 3511, 3512, 391 straipsnius ir šio straipsnio 2, 5, 6, 7 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, 34, 351, 352, 353, 354, 355, 356, 357, 358, 359, 3510, 3511, 3512 ir 391 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos bankas iki 2018 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, 34, 351, 352, 353, 354, 355, 356, 357, 358, 359, 3510, 3511, 3512 ir 391 straipsnių nuostatoms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos bankas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, 34, 351, 352, 353, 354, 355, 356, 357, 358, 359, 3510, 3511, 3512 ir 391 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus priima iki 2020 m. gegužės 31 d.“
3. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) prašymą sustabdyti pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol baigiasi jų pensijų kaupimas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų, išskyrus atvejį, kai dalyvavimas pensijų kaupime atnaujinamas šiame punkte nustatyta tvarka. Šiems asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių, ne daugiau kaip 3 kartus taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta įtraukimo į pensijų kaupimą procedūra. Jeigu įtraukimo į pensijų kaupimą procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą. Pensijų įmokų pervedimas už šiuos asmenis atnaujinamas nuo kito mėnesio, einančio po prašymo atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre mėnesio, pirmos dienos. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime arba savo iniciatyva pateikę prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą asmenys tęsia dalyvavimą pensijų kaupime iki tol, kol jų pensijų kaupimas baigiasi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais.“
4. Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:
„13. Pagal šį įstatymą sudaryta Pensijų anuitetų taryba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jos veiklos pradžios apsvarsto ir pateikia savo išvadas dėl pensijų anuitetų mokėtojo iki Pensijų anuitetų tarybos sudarymo priimtų sprendimų, kurie pagal šį įstatymą turi būti derinami su Pensijų anuitetų taryba.“
5. Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:
„14. Jeigu, atsižvelgdamas į šio straipsnio 13 dalyje nurodytas Pensijų anuitetų tarybos išvadas, pensijų anuitetų mokėtojas pakeičia savo ankstesnius sprendimus, kurių pagrindu jau priimti individualūs administraciniai sprendimai ir pastaruosiuose sprendimuose numatyti pensijų anuitetų dydžiai pagal naujus sprendimus būtų buvę nustatyti pensijų anuitetų gavėjams palankesnėmis sąlygomis, pensijų anuitetų mokėtojas turi pakeisti atitinkamus individualius administracinius sprendimus ir išmokėti pensijų anuitetų gavėjams susidariusį pensijų anuitetų dydžių skirtumą už laikotarpį nuo pensijų anuitetų mokėtojo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo, kuris pakeičiamas, nurodytos dienos.“
6. Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi:
„15. Jeigu, atsižvelgdamas į šio straipsnio 13 dalyje nurodytas Pensijų anuitetų tarybos išvadas, pensijų anuitetų mokėtojas pakeičia savo ankstesnius sprendimus, kurių pagrindu jau priimti individualūs administraciniai sprendimai ir pastaruosiuose sprendimuose numatyti pensijų anuitetų dydžiai pagal naujus sprendimus būtų buvę nustatyti pensijų anuitetų gavėjams nepalankesnėmis sąlygomis, dėl tokių pensijų anuitetų gavėjų priimti pensijų anuitetų mokėtojo sprendimai dėl pensijų anuiteto mokėjimo nėra keičiami ir lieka galioti.“
7. Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:
„16. Šio straipsnio 14 ir 15 dalių nuostatos netaikomos, jeigu šio straipsnio 13 dalyje nurodytų Pensijų anuitetų tarybos išvadų pagrindu pensijų anuitetų mokėtojas savo ankstesnius sprendimus keičia tik dėl būsimo laikotarpio (jeigu Pensijų anuitetų tarybos išvada (siūlymai) siejama (siejami) tik su aplinkybėmis (motyvais), kurios (kurie) nebuvo aktualios (aktualūs) praėjusiu laikotarpiu).“