LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2010 M. BIRŽELIO 22 D. NUTARIMO NR. XI-938 „DĖL KLAIPĖDOS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. spalio 3 d. Nr. XIV-3017
Vilnius
1 straipsnis.
Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. XI-938 „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL KLAIPĖDOS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO IR BUVEINĖS NUSTATYMO
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalimi, nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2010 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. XI-938
(Lietuvos Respublikos Seimo
2024 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. XIV-3017 redakcija)
KLAIPĖDOS UNIVERSITETO STATUTAS
Aukštojo mokslo steigimas Klaipėdoje laikomas svarbiu veiksniu nepriklausomos Lietuvos vystymuisi. Tarpukariu Klaipėdoje buvo įkurtos dvi aukštosios mokyklos – Prekybos institutas (1934 m.) ir Respublikos pedagoginis institutas (1935 m.). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę universiteto steigimo Klaipėdoje idėja buvo laikoma istoriškai brandžia ir kultūriškai bei ekonomiškai svarbia. Klaipėdos universitetas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. I-640 „Dėl Klaipėdos universiteto“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 54 „Dėl Klaipėdos universiteto laikinojo statuto“ patvirtintas laikinasis Klaipėdos universiteto statutas. 1991 m. vasario 12 d. įvyko pirmas Klaipėdos universiteto senato posėdis. Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. I-1131 „Dėl Klaipėdos universiteto statuto“ patvirtintas Klaipėdos universiteto statutas.
Klaipėdos universitetas įkurtas siekiant stiprinti Vakarų Lietuvos socialinį ir ekonominį augimą, puoselėti kultūros ir istorijos paveldą, stiprinti Lietuvos, kaip jūrų valstybės, geopolitinį ir kultūrinį pripažinimą tarptautiniu mastu. Klaipėdos universiteto daugiasritę struktūrą sąlygojo iki jo įkūrimo Klaipėdoje veikę kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų padaliniai. Klaipėdos universiteto struktūra suformuota sujungiant 1959 m. įsteigtą Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultetą, nuo 1975 m. veikusį Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakultetą, dalį 1971 m. įkurto Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakulteto katedrų ir 1987 m. įkurtą Lietuvos mokslų akademijos Ekosistemų analizės mokslo centrą. Universiteto sveikatos ir medicinos mokslų ir studijų proveržį žymi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 410 „Dėl savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, turto perėmimo valstybės nuosavybėn ir sutikimo reorganizuoti viešąją įstaigą Klaipėdos universitetinę ligoninę, viešąją įstaigą Palangos reabilitacijos ligoninę ir viešąją įstaigą Klaipėdos jūrininkų ligoninę“, pagal kurį Klaipėdos universitetas kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija tapo Klaipėdos universiteto ligoninės dalininkais. Tai sudarė sąlygas Klaipėdos universitetui dalyvauti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios Klaipėdos universiteto ligoninės valdyme ir kartu vykdyti studijas bei mokslinius tyrimus.
Klaipėdos universitetas yra Lietuvos mokslo, studijų pažangos ir kultūros puoselėjimo centras, regioninės politikos ir plėtros katalizatorius, jūros mokslų ir studijų lyderis, turintis tarptautiniu mastu pripažintų mokslų ir studijų pasiekimų ir sėkmingai išvystytą jūrinį slėnį, veikiantį kaip atvirosios prieigos tinklaveikos centras, kuriame įgyvendinamas mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimas ir inovacijų ekosistemos regionalizacija. Klaipėdos universiteto vizija yra būti ateičiai kuriančiu Lietuvos universitetu, išsiskiriančiu pripažintais tarptautiniais mokslo ir studijų pasiekimais ir Baltijos jūros regiono gerovei reikšmingomis inovacijomis.
Klaipėdos universiteto misija yra puoselėti mokslo ir studijų vienovę, ugdant visa apimančios mokslinės minties plėtojimą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, gebėjimą reflektuoti, kurie padėtų kurti mokslo pažangą ir inovacijas, prisidedančias prie žmogaus ir gamtos darnos stiprinimo, urbanizuotų pakrančių tvarios plėtros, visuomenės gerovės kūrimo, valstybės ir pasaulio pažangos.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos universiteto statutas (toliau – Statutas) reglamentuoja Klaipėdos universiteto (toliau – Universitetas) vaidmenį Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, pavadinimą, buveinę, teisinę formą, Universiteto misiją, veiklos tikslus ir uždavinius, veiklos sritis ir rūšis, pagrindines mokslo ir studijų organizavimo nuostatas, Universiteto valdymo organus ir jų kompetenciją, jų rinkimo, skyrimo ir atšaukimo tvarką, studentų ir darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę, studentų priėmimo į Universitetą ir šalinimo iš jo tvarką, ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką, lėšų šaltinius, turto ir lėšų naudojimo tvarką, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo tvarką, Statuto keitimo tvarką ir kitus Universiteto veiklos dalykus.
3. Universitetas turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką; jų naudojimo tvarką nustato Universiteto senatas.
5. Universitetas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, Didžiosios Europos universitetų chartijos ir Statuto laiduojamą autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų reikalų tvarkymo laisvę, demokratinės savivaldos principų puoselėjimą, Universiteto teritorijos, valdomų pastatų, materialiojo ir nematerialiojo turto neliečiamumo teisines garantijas. Autonomijos pagrindu Universitetas saugo ir gina mokslo tyrimų, pasaulėžiūros ir žodžio laisvę bei pagarbą žmogaus teisėms. Universiteto autonomija derinama su atsakomybe Lietuvos valstybei, atvirumu ir atskaitomybe visuomenei, steigėjui ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, bet šie principai negali būti laikomi pagrindu siaurinti Universiteto autonomiją Konstitucijoje ir įstatymuose neįtvirtintais pagrindais.
6. Universitetas yra Lietuvos ir pasaulio akademinės bendruomenės dalis. Universitetas dalyvauja tarptautinių ir nacionalinių asociacijų, konsorciumų ir aljansų veikloje, jų įgyvendinamuose projektuose ir programose. Universiteto veikla siekia sudaryti sąlygas įvairioms kultūroms vienai kitą pažinti ir turtinti, puoselėjant bendrus mokslo, studijų ir inovacijų projektus. Universitete pripažįstamos Didžiosios universitetų chartijos, Europos mokslinių tyrimų erdvės, Europos aukštojo mokslo erdvės ir kitos nacionalinės ir tarptautinės akademinės bendruomenės komunikatų nuostatos, vykdant mokslinius tyrimus, studijas ir kuriant inovacijas. Universitetas pripažįsta ir puoselėja Europos humanistines tradicijas, Europos Sąjungos vertybes – pagarbą žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Universitetas yra atviras savo bendruomenės narių įvairovei kalbos, tautybės, pilietybės, socialinės kilmės ar padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, šeiminės padėties, lyties, lytinės orientacijos, negalios aspektais.
II SKYRIUS
UNIVERSITETO VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI,
VEIKLOS SRITYS
7. Universiteto veiklos tikslai:
7.1. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;
7.2. darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengti mokslininkus ir menininkus, mokslo ir meno srityse bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;
7.3. bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, mokslo, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti Vakarų Lietuvos ir visos šalies pažangą;
7.4. ugdyti švietimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje;
8. Universiteto uždaviniai:
8.1. skleisti Lietuvos, kaip jūrų valstybės, idėją, moksline ir praktine veikla siekti ją įgyvendinti, ugdyti šią idėją puoselėjančią visuomenę;
8.2. plėtoti mokslinius tyrimus, susijusius su Vakarų Lietuvos ir Mažosios Lietuvos (Prūsijos) istoriniu ir kultūriniu paveldu;
8.3. bendradarbiaujant su kitų valstybių universitetais ir kitais mokslo centrais, plėtoti Baltijos jūros ir jos aplinkos mokslinius tyrimus;
8.4. rengti Lietuvai reikalingus aukščiausios kvalifikacijos specialistus, taip pat mokslininkus ir menininkus, gebančius dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą;
8.5. kurti šiuolaikinius tarptautinius standartus atitinkančią mokslinių tyrimų ir studijų bazę, kuri leistų išplėsti tarptautinius mokslinius tyrimus ir studijas;
8.8. informuoti steigėją ir visuomenę apie studijų ir mokslo veiklos kokybės užtikrinimo priemones, Universiteto finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą ir lėšų naudojimą, taip pat apie studijų ir mokslo krypčių bei Universiteto išorinio kokybės vertinimo ir akreditavimo bei vidinės veiklos kokybės užtikrinimo rezultatus;
8.9. laiku teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų valdymui ir stebėsenai;
8.10. įgyvendinant studijų programas, konsultuoti studentus įsidarbinimo galimybių klausimais, teikti akademinę ir socialinę pagalbą;
9. Universitetas, įgyvendindamas savo veiklos tikslus ir uždavinius, atlieka šias funkcijas:
9.2. sudaro sąlygas asmenims įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, grindžiamą moksliniais tyrimais;
9.4. organizuoja studijas, sudarydamas sąlygas studijuoti individualius poreikius turintiems studentams;
9.6. mokslinių tyrimų pagrindu kuria ir įgyvendina naujas studijų programas, taip pat jungtines studijų programas su Lietuvos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, tarptautiniais aukštųjų mokyklų tinklais;
9.7. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikia paslaugas, susijusias su Universiteto veiklos tikslais, valstybės institucijoms ir kitiems subjektams;
9.8. vykdo moksliniais tyrimais pagrįstą praktinę ekspertinę veiklą, tenkinančią žmogaus, visuomenės ir valstybės poreikius;
9.9. bendradarbiaudamas su socialiniais partneriais, rengia ir įgyvendina mokslo, meno ir kitus projektus, kuriais ugdoma visapusiškai išsilavinusi, etiškai atsakinga, kūrybinga asmenybė, skatina visuomenės, šalies ir jos regionų pažangą;
9.10. siekia Europos ir pasaulio universitetų partnerystės, dalyvauja tarptautiniuose universitetų tinkluose;
9.11. skleidžia humanistines idėjas, mokslo žinias, puoselėja tautos ir Lietuvos valstybės tapatybę, skatina demokratinius visuomenės ir valstybės gyvenimo procesus;
10. Universitetas, įgyvendindamas savo veiklos tikslus ir uždavinius, vadovaujasi šiais mokslo, meno ir studijų principais:
11. Universiteto pagrindinės veiklos sritys – švietimas, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, meno veikla.
12. Universitetas vykdo šių rūšių veiklą:
12.1. švietimo – aukštojo mokslo veiklą, švietimui būdingų paslaugų teikimo, kitą ugdomąją bei šviečiamąją veiklą;
III SKYRIUS
UNIVERSITETO AUTONOMIJA IR ATSKAITOMYBĖ
14. Universitetas turi Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo, kitų įstatymų ir Statuto laiduojamą autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, personalo, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms. Universiteto autonomija įgyvendinama Statuto, Mokslo ir studijų įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių aukštųjų mokyklų veiklą, nustatyta tvarka.
15. Universiteto autonomija derinama su atsakomybe Lietuvos valstybei, atvirumu ir atskaitomybe visuomenei, steigėjui ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.
16. Universitetas turi Mokslo ir studijų įstatyme ir kituose mokslo ir studijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas teises.
17. Universitetas turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų įstaigų ir mokslo ir studijų institucijų steigimą ir veiklą, nustatyta tvarka būti kitų viešųjų įstaigų dalininku, steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, kai jų steigimas yra susijęs su studijų organizavimu ir mokslinių tyrimų veikla ir yra būtinas šiems tikslams pasiekti.
IV SKYRIUS
UNIVERSITETO VALDYMAS
18. Universiteto valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegialūs Universiteto valdymo organai yra Universiteto taryba (toliau – Taryba) ir Universiteto senatas (toliau – Senatas), vienasmenis valdymo organas – Universiteto rektorius (toliau – Rektorius).
19. Universiteto valdymas grindžiamas demokratijos, kompetencijos, savivaldos ir veiksmingumo principais.
PIRMASIS SKIRSNIS
TARYBA
20. Taryba yra Universiteto strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.
21. Taryba:
21.2. įvertinusi Senato nuomonę, tvirtindama Rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos planus, nustato akademinius padalinius ir jiems prilygintų padalinių struktūrą;
21.4. įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą;
22. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:
22.1. vieną Tarybos narį skiria ir atšaukia Universiteto Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
22.2. kiti Universiteto akademinės bendruomenės nariai Senato nustatyta tvarka renka ir atšaukia 4 narius, priklausančius Universiteto personalui;
23. Tarybos nariai renkami atskirai į kiekvieną iš 8 vietų, Senato apibrėžtų atsižvelgiant į Universiteto interesus.
25. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.
26. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Europos Parlamento nariai, Seimo ir Vyriausybės nariai, savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat Universiteto darbuotojai, tiesiogiai pavaldūs Rektoriui, Senato nariai bei įstaigų, įmonių ar organizacijų, kuriose Universitetas visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai.
27. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininkas turi pavaduotoją, kurį iš Tarybos pirmininko pasiūlytų kandidatų renka Taryba. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto personalui priklausantis asmuo ar studentas. Tarybos pirmininko pavaduotoju renkamas asmuo, priklausantis Universiteto personalui.
28. Tarybos kadencija – 5 metai. Naujai sudaromos Tarybos sudėties paskelbimo tvarką nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
29. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Universiteto akademinės bendruomenės atstovai, garsiai perskaito ir pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas funkcijas. Tarybos nario įsipareigojimą priima Senato pirmininkas. Tarybos nariai atsiskaito už savo veiklą Universiteto bendruomenei Tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka.
30. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 Tarybos nariai. Jeigu posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Universiteto interneto svetainėje Tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka.
31. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Mokslo ir studijų įstatyme, Statute, Tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas arba nepasirašo Statuto 29 punkte nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.
32. Tarybos nario įgaliojimai pasibaigia:
32.7. Tarybos nariui užėmus pareigas ar neatsistatydinus iš pareigų, kurios yra nesuderinamos su Tarybos nario pareigomis;
33. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį likusiam kadencijos laikui Mokslo ir studijų įstatyme ir Statute nustatyta tvarka skiria subjektas, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Senato pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Statuto 29 punkte nurodytą įsipareigojimą.
34. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas atlyginama iš Universiteto lėšų, išskyrus atvejus, kai Tarybos nariai atsisako atlygio. Atlygis už faktiškai dirbtą laiką apskaičiuojamas pagal išdirbtų valandų skaičių, dauginant iš profesoriaus pareigoms nustatyto Universiteto darbuotojų darbo užmokesčio tvarkos apraše valandinio atlyginimo dydžio (be kintamosios dalies). Tarybos nariui atlygis mokamas 2 kartus per metus (birželio ir gruodžio mėnesiais) Rektoriaus įsakymu.
ANTRASIS SKIRSNIS
SENATAS
36. Senatas:
36.2. šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti. Apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą (konferenciją) informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas Universiteto interneto svetainėje ir kitais Senato darbo reglamente nustatytais būdais;
36.3. fakultetų ar jiems prilygintų padalinių tarybos siūlymu, atsižvelgdamas į asmens mokslinės, meninės, pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia docento, profesoriaus, Universiteto garbės daktaro, profesoriaus emerito, rektoriaus emerito ir kitus vardus;
36.4. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos;
36.7. gali sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas svarbiems Universiteto veiklos klausimams spręsti;
37. Senato nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys pagal Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą reglamentavimą. Rekomenduojama į Senatą rinkti asmenis, kurie turi mokslo arba meno daktaro laipsnį arba yra pripažinti menininkai. Ši rekomendacija netaikoma studentų atstovams. Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą skiria Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Rinkimų dieną profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių, docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių.
38. Senatą sudaro 35 nariai, iš jų 27 narius išrenka Universiteto akademinė bendruomenė, 7 nariai yra studentų atstovai ir Rektorius, kuris yra Senato narys pagal pareigas.
39. Senato nariai, išskyrus studentų skiriamus atstovus, renkami tokia tvarka:
39.1. Kiekvienam fakultetui ir jam prilygintam padaliniui Senate atstovauja ne mažiau kaip vienas darbuotojas. Kitų renkamų Senato narių kvotas proporcingai padaliniuose dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų skaičiui nustato Senatas, atsižvelgdamas į Statuto 37 punkte nurodytą Senato procentinę sudėtį.
39.2. Senato rinkimų komisiją ir jos pirmininką Senato pirmininko teikimu tvirtina Senatas ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki Senato kadencijos pabaigos. Senato rinkimų komisija nustato Senato rinkimų datą, vietą ir laiką, tvirtina kandidatų į Senato narius sąrašus ir skelbia Senato sudėtį. Senato rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki Senato kadencijos pabaigos.
39.3. Senato rinkimų teisę turi visi dėstytojai ir mokslo darbuotojai, dirbantys Universitete ne mažiau kaip 0,25 etato.
39.4. Kandidatus į Senato narius turi teisę kelti fakultetų ir jiems prilygintų padalinių tarybos ar darbuotojų susirinkimo dalyviai. Savo kandidatūrą iškėlusį asmenį Senato rinkimų komisija į kandidatų sąrašą įtraukia tik tuo atveju, jeigu asmuo pateikia ne mažiau kaip 10 jį remiančių Senato rinkimų teisę turinčių padalinio, kuriam atstovauti jis pretenduoja, akademinės bendruomenės narių sąrašą su jų parašais. Kiekvienam padaliniui atstovaujančių kandidatų skaičius turi būti didesnis už šiam padaliniui nustatytą Senato narių kvotą.
39.5 Senato nariai renkami slaptu balsavimu. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Kandidatų į Senato narius sąrašai sudaromi laikantis Statuto 37 punkto reikalavimų pagal padalinius, kuriems jie atstovauja. Išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų. Jeigu į paskutines pagal padaliniui nustatytą kvotą vietas keli kandidatai gauna vienodą skaičių balsų, rengiamas pakartotinis slaptas balsavimas. Rengiant pakartotinį slaptą balsavimą į biuletenius įrašomi tik vienodą skaičių balsų gavę kandidatai. Pakartotinis slaptas balsavimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Neįvykus pakartotiniam slaptam balsavimui, skelbiami nauji rinkimai į laisvas Senato narių, atstovausiančių padaliniui, vietas.
39.6. Kai išrinktas Senato narys nebegali būti Senato nariu arba jis tampa nariu pagal pareigas, jo vietą užima daugiausia balsų surinkęs, bet dėl padaliniui nustatytos kvotos neišrinktas kandidatas. Jeigu tokių kandidatų nėra ar jie atsisako eiti Senato nario pareigas, rengiami naujo Senato nario rinkimai, jeigu iki Senato kadencijos pabaigos lieka ne mažiau kaip vieni metai.
41. Senato nario įgaliojimai pasibaigia:
42. Senato veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas Senato darbo reglamentas. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Senato išrinkimo šaukia Rektorius.
43. Senatas iš savo narių renka Senato pirmininką ir Senato pirmininko pavaduotoją. Senato pirmininku negali būti Rektorius. Išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiau kaip pusę Senato posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų. Jeigu per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame į balsavimo biuletenius įrašomi du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Jeigu ir po pakartotinio balsavimo Senato pirmininkas ar Senato pirmininko pavaduotojas neišrenkamas, siūlomi kiti kandidatai. Senato pirmininkas ar Senato pirmininko pavaduotojas gali būti atšauktas ne mažiau kaip 2/3 visų Senato narių balsų dauguma.
44. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Senato posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 narių. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių arba Rektorius. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo reikalavimo sušaukti posėdį įteikimo Senato pirmininkui.
45. Senato priimti sprendimai Universiteto interneto svetainėje skelbiami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos. Senato sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu Senatas nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos. Senato sprendimai yra privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams. Senato sprendimus skelbia Senato pirmininkas. Remdamasis Senato sprendimais, Rektorius leidžia atitinkamus įsakymus.
46. Apie Senato sprendimus Universiteto bendruomenė informuojama per Statuto 45 punkte nustatytą terminą Universiteto interneto svetainėje ir kitais būdais, nustatytais Senato darbo reglamente. Senatas kartą per metus atsiskaito už savo veiklą akademinės bendruomenės susirinkime, pateikdamas praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.
TREČIASIS SKIRSNIS
REKTORIUS
49. Rektorius:
49.2. leidžia įsakymus ir potvarkius, privalomus Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams;
49.4. teikia Tarybai tvirtinti Universiteto darbuotojų darbo užmokesčio tvarkos aprašą ir pagal jį, neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų lėšų, nustato tarnybinių atlyginimų, priemokų ir kitų išmokų bei paskatinimų dydžius;
49.5. turi teisę laikinai sustabdyti Universiteto akademinių padalinių tarybų nutarimų galiojimą, jeigu jie prieštarauja įstatymams ar kitiems Universiteto vidaus dokumentams, ir teikia šį sprendimą svarstyti Senatui;
49.6. turi teisę panaikinti Universiteto akademinių padalinių vadovų potvarkius, jeigu jie prieštarauja įstatymams ar kitiems Universiteto vidaus dokumentams;
49.8. įvertinęs Tarybos nuomonę, skiria ir atleidžia prorektorius, nustato jų funkcijas ir įgaliojimus;
49.9. įvertinęs Tarybos ir fakulteto arba jam prilyginto padalinio tarybos nuomonę, skiria fakulteto dekaną arba jam prilyginto padalinio vadovą;
49.10. įvertinęs fakulteto dekano ir jam prilyginto padalinio vadovo siūlymą, skiria katedrų vedėjus ir jiems prilygintų padalinių vadovus;
49.11. įvertinęs fakulteto dekano ir jam prilyginto padalinio vadovo teikimą, skiria fakulteto prodekanus ir jiems prilyginto padalinio vadovo pavaduotojus;
50. Viešą konkursą Rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 6 Tarybos nariai. Jeigu renkant Rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į Rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas Tarybos patvirtintame Rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip 2 kandidatai, per pirmąjį balsavimą surinkę daugiausia balsų. Jeigu pakartotinio balsavimo metu Rektorius neišrenkamas, skelbiami nauji Rektoriaus rinkimai.
51. Rektoriumi turi būti nepriekaištingos reputacijos, mokslinės, pedagoginės ir vadybinės patirties turintis asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį arba yra pripažintas menininkas, mokantis valstybinę (lietuvių) kalbą ir vieną užsienio kalbą.
52. Su išrinktu Rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
53. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
54. Rektorius gali perduoti įsakymu dalį savo funkcijų prorektoriams, dekanams ar kitiems administracijos padalinių vadovams. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius.
V SKYRIUS
UNIVERSITETO STRUKTŪRA
57. Universitetą sudaro:
57.1. fakultetai ir jiems prilyginti padaliniai (mokslo ir (arba) studijų institutai, kolegijos, prijungtos Vyriausybės sprendimu, ir pan.);
59. Statuto nuostatos, reguliuojančios teisinius santykius, susijusius su fakultetais ir katedromis, yra taikomos ir šiems Universiteto struktūriniams vienetams prilygintiems padaliniams.
PIRMASIS SKIRSNIS
FAKULTETAI
62. Fakulteto valdymo organai yra dekanas (vadovas) ir fakulteto taryba. Šio skirsnio nuostatos, susijusios su fakulteto tarybos ir dekano reglamentavimu, taikomos ir padalinio, kuris prilygintas fakultetui, tarybai ir vadovui.
64. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas:
64.2. svarsto ir teikia Senatui tvirtinti mokslinių tyrimų programas ir (arba) strateginių mokslo krypčių aprašus;
64.7. teikia Rektoriui nuomonę apie jo pasiūlytą (-us) iš mokslininkų kandidatą (-us) į dekano pareigas;
64.8. svarsto katedros nuomonę ir teikia fakulteto dekanui nuomonę apie jo pasiūlytą (-us) kandidatą (-us) į katedrų vedėjų (vadovų) pareigas;
64.9. išklauso ir tvirtina fakulteto dekano teikiamą fakulteto metinės mokslo ir studijų veiklos ataskaitą. Jeigu ataskaita nepatvirtinama, fakulteto taryba teikia Rektoriui ir Tarybai siūlymą dėl dekano atstatydinimo;
64.10. išklauso ir tvirtina katedrų vedėjų (vadovų) metinės veiklos ataskaitas. Jeigu ataskaita nepatvirtinama, fakulteto taryba teikia dekanui siūlymą dėl ataskaitą teikiančio vedėjo (vadovo) atstatydinimo;
64.11. siūlo Senatui teikti docento, profesoriaus, Universiteto garbės daktaro ir kitus vardus, atsižvelgdama į asmens mokslo, meno ir pedagoginės veiklos ir (ar) kitus visuomenei reikšmingus rezultatus;
65. Fakulteto taryba 5 metams renkama Senato patvirtintame fakulteto tarybos rinkimų reglamente nustatyta tvarka. Studijas vykdančio fakulteto taryboje dvi vietos skiriamos studentams. Į fakulteto tarybą pagal pareigas įeina dekanas.
66. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia fakulteto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis fakulteto tarybos posėdis šaukiamas 1/3 fakulteto tarybos narių siūlymu ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo rašytinio siūlymo sušaukti posėdį įteikimo fakulteto tarybos pirmininkui dienos.
67. Fakulteto tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Fakulteto tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 fakulteto tarybos narių.
68. Fakulteto tarybos nutarimus skelbia fakulteto tarybos pirmininkas. Remdamasis fakulteto tarybos nutarimais, dekanas, laikydamasis Rektoriaus perduotų įgaliojimų ribų, leidžia įsakymus arba teikia siūlymus Rektoriui dėl atitinkamų įsakymų leidimo.
70. Dekanas (vadovas) dalį įgaliojimų gali perduoti prodekanams (vadovų pavaduotojams) studijų, mokslo, meno ir administracijos veikloms organizuoti.
71. Dekanas (vadovas) atlieka šias funkcijas:
71.2. atsako už tai, kad fakulteto veikla atitiktų Statutą, Senato, Tarybos ir fakulteto tarybos nutarimus, Rektoriaus įsakymus;
71.5. nustato fakulteto vidaus tvarkos taisykles, neprieštaraujančias Universiteto vidaus tvarkos taisyklėms;
72. Dekanatas (padalinio administracija) yra dekano (vadovo) vadovaujama patariamoji institucija. Dekanatą (padalinio administraciją) sudaro dekanas (vadovas), prodekanai (vadovo pavaduotojai), katedrų vedėjai (vadovai), studijų programų vadovai. Į dekanato (padalinio administracijos) posėdžius dekanas (vadovas) gali kviesti kitus fakulteto darbuotojus.
ANTRASIS SKIRSNIS
KATEDROS
73. Katedros yra pagrindiniai fakultetų ir jiems prilygintų padalinių Universiteto mokslo ir studijų padaliniai.
74. Katedra atlieka šias funkcijas:
74.6. teikia fakulteto tarybai nuomonę apie dekano (vadovo) pasiūlytą (-us) kandidatą
(-us) į katedros vedėjo (vadovo) pareigas;
75. Katedros vedėjas (vadovas) gali būti mokslo arba meno daktaro laipsnį turintis asmuo arba pripažintas menininkas. Katedros vedėjo (vadovo) kadencija – 5 metai.
76. Katedros darbuotojų susirinkimas šaukiamas katedros vedėjo (vadovo) arba 1/3 katedros narių teikimu. Į katedros darbuotojų susirinkimus svarstant klausimus patariamojo balso teise gali būti kviečiami studentai ir socialinių partnerių atstovai. Katedros darbuotojų susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 išrinktų (atestuotų) katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų, taip pat ir kitų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, dirbančių ne mažiau kaip 0,25 etato. Katedros darbuotojų susirinkimo nutarimai priimami visų susirinkime dalyvaujančių katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų balsų dauguma ir yra privalomi visiems katedros darbuotojams.
VI SKYRIUS
UNIVERSITETO BENDRUOMENĖ
77. Universiteto bendruomenę sudaro:
77.1. akademinės bendruomenės nariai, t. y. Universiteto studentai ir klausytojai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, profesoriai emeritai, kiti darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys mokslo ir (ar) studijų veikloje;
77.2. kiti Universiteto bendruomenės nariai, t. y. Universiteto administracijai priklausantys darbuotojai ir kiti darbuotojai, kurie užtikrina Universiteto ir jos vidaus organizacinių padalinių administravimą ir kitą veiklą;
PIRMASIS SKIRSNIS
UNIVERSITETO DĖSTYTOJAI, MOKSLO DARBUOTOJAI, PROFESORIAI EMERITAI, ASOCIJUOTIEJI MOKSLININKAI AR DĖSTYTOJAI
78. Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybės nustatomos pagal Mokslo ir studijų įstatymo nustatytus reikalavimus. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, negu nustatyti Mokslo ir studijų įstatyme, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir atestavimo tvarką nustato Senatas. Nustatydamas kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, Senatas atsižvelgia į Lietuvos mokslo tarybos nustatytus visų tyrėjų pakopų privalomų kompetencijų reikalavimus.
79. Universitetas gali kviesti kitų mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus, atitinkančius pirmaujančio ar pripažinto tyrėjo karjeros pakopos reikalavimus, ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui be konkurso pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems darbuotojams suteikiamas Universiteto kviestinio dėstytojo ar mokslo darbuotojo statusas.
80. Senato nustatyta tvarka dėstytojai per 5 metų kadencijos laikotarpį arba kas 5 metus gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams ir (arba) meniniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir (arba) meninei, ir (arba) pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
81. Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali gauti valstybės paramą mokslinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose.
82. Senatas gali nustatyti įvairias dėstytojų praktikų pareigybes pagal Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Atlikdami pareigas tokie dėstytojai privalo dirbti praktinį darbą, susijusį su dėstymo sritimi, ir turėti Senato nustatyta tvarka numatytas dėstymo kompetencijas.
83. Kviestiniai dėstytojai ir mokslo darbuotojai, dėstytojai praktikai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, Darbo kodeksu, laikantis Senato nustatytos tvarkos.
84. Asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo statusas Senato sprendimu gali būti suteikiamas Universitete pagal neterminuotą darbo sutartį dirbusiam mokslininkui ar dėstytojui, palaikančiam su Universitetu mokslinius ar meninius ryšius – rengiančiam su Universiteto darbuotojais bendras mokslines ar menines publikacijas, vykdančiam su jais bendrus mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros ar meno projektus, konsultuojančiam juos mokslo, meno ar pedagoginiais klausimais ar panašiai, bet ne ilgiau kaip iki neterminuotos darbo sutarties pabaigos.
85. Asocijuotasis mokslininkas ar dėstytojas gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas, jeigu tam pritaria Senatas ir jeigu pateikus prašymą grąžinti jį į ankstesnes pareigas yra atliekama jo neeilinė atestacija. Jeigu asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo veikla atlikus neeilinę atestaciją įvertinama teigiamai, su juo yra sudaroma neterminuota darbo sutartis.
86. Senato patvirtinta tvarka profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą, buvusiems rektoriams – rektoriaus emerito vardą.
87. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kitiems akademinės bendruomenės nariams. Darbo sutartys su profesoriais emeritais nesudaromos. Profesoriui emeritui Senato patvirtintuose Universiteto profesoriaus emerito vardo suteikimo nuostatuose nustatyta tvarka mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.
ANTRASIS SKIRSNIS
UNIVERSITETO ADMINISTRACIJA IR KITI DARBUOTOJAI
88. Universitetas turi administraciją, būtiną Universiteto ir jo padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat kitų darbuotojų, reikalingų studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Administraciją sudaro Universiteto darbuotojai, išskyrus Universiteto akademinių padalinių, įeinančių į kitų akademinių padalinių sudėtį, vadovus, kurie turi teisę pagal savo einamas pareigas duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams. Be administracinių pareigų, administracijos darbuotojai gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą.
VII SKYRIUS
UNIVERSITETO DARBUOTOJŲ IR STUDENTŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
PIRMASIS SKIRSNIS
UNIVERSITETO DARBUOTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
90. Universiteto darbuotojai mokslą, studijas ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
90.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti jiems skirtomis lėšomis;
90.3. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui būtiną informaciją (jeigu tokia informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka);
91. Universiteto darbuotojai privalo:
92. Universiteto bendruomenės nariai už Universiteto akademinės etikos pažeidimus atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
UNIVERSITETO STUDENTŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
94. Studentai turi teisę:
94.1. Senato nustatyta tvarka išlaikyti valstybės finansavimą studijoms, jeigu po kiekvienų studijų metų studento mokymosi rezultatai atitinka Mokslo ir studijų įstatyme nurodytus gero mokymosi kriterijus;
94.2. Senato nustatyta tvarka tęsti studijas valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, jeigu po kiekvienų studijų metų studento mokymosi rezultatai neatitinka Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų gero mokymosi kriterijų;
94.4. gauti socialinę stipendiją Senato nustatyta tvarka ir kitais Mokslo ir studijų įstatyme nustatytais atvejais;
95. Mokslo ir studijų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka studentai turi teisę gauti stipendijas.
96. Studentas, neišlaikęs egzamino ar kito galutinio atsiskaitymo, turi teisę šį egzaminą ar atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti Senato nustatyta tvarka. Ši tvarka turi būti nustatyta išnagrinėjus Studentų atstovybės siūlymus.
TREČIASIS SKIRSNIS
STUDENTŲ DALYVAVIMAS UNIVERSITETO SAVIVALDOJE
99. Studentų atstovybė veikia pagal visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintus Studentų atstovybės įstatus.
100. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sušaukimo tvarka, studentų delegavimo į Universiteto ir jo padalinių valdymo organus tvarka. Studentų atstovai sprendžiamojo balso teise dalyvauja Statute nurodytų Universiteto valdymo organų veikloje.
101. Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sušaukimo tvarką nustato Studentų atstovybės fakultetų visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).
102. Į visuotinį studentų susirinkimą (konferenciją) Universiteto fakultetų studentai deleguoja savo atstovus, kurie renkami balsų dauguma fakulteto visuotiniame seniūnų (arba studentų) susirinkime Studentų atstovybės įstatuose nustatyta tvarka.
103. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas (-a), kai jame (joje) dalyvauja daugiau kaip pusė visų susirinkimo (konferencijos) delegatų. Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime (konferencijoje) dalyvavusių delegatų.
104. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto administracijos ir padalinių vadovų visais studijų klausimais.
105. Universitetas Tarybos nustatyta tvarka remia Studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Už Universiteto lėšų panaudojimą Studentų atstovybė ir kitos studentų organizacijos kartą per metus visuotiniame studentų susirinkime (konferencijoje) atsiskaito Universiteto Studentų atstovybės įstatuose nustatyta tvarka.
107. Studentų atstovybė ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po bet kurio Universiteto valdymo organo sprendimo paskelbimo dienos Universiteto interneto svetainėje aukštosios mokyklos nustatyta tvarka raštu gali kreiptis į sprendimą priėmusį Universiteto valdymo organą ir pareikalauti dar kartą svarstyti jo priimtus sprendimus.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DRAUSMINĖS NUOBAUDOS STUDENTAMS
108. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Senatas, suderinęs su Studentų atstovybe.
109. Už studento pareigų netinkamą vykdymą studentams gali būti skiriamos studijų nuostatuose nurodytos drausminės nuobaudos.
110. Drausminės nuobaudos skiriamos Rektoriaus įsakymu. Skirti nuobaudas (išskyrus šalinimą iš Universiteto) Rektorius gali įgalioti ir kitus asmenis.
111. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Studentų atstovybės tikrajam nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra Studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda jos nariui gali būti skiriama Senato sutikimu.
PENKTASIS SKIRSNIS
GINČŲ NAGRINĖJIMAS
112. Ginčus, susijusius su studijų, mokslo ir meno veikla, tarp studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų nagrinėja Universiteto ginčų nagrinėjimo komisija.
113. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją Rektorius ir Studentų atstovybės prezidentas (jeigu Studentų atstovybės nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija)) skiria po lygiai Universiteto darbuotojų ir Studentų atstovybės įgaliotų asmenų.
114. Ginčų nagrinėjimo komisijos sudėtį tvirtina ir pirmininką skiria Rektorius. Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžio pirmininko balsas.
115. Ginčų nagrinėjimo komisija veikia ir sprendimus priima Senato patvirtinta Universiteto administracijos ir studentų ginčų nagrinėjimo tvarka. Ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Senatas, suderinęs su Studentų atstovybe, jeigu jos nėra, – su visuotiniu studentų susirinkimu (konferencija).
116. Ginčai dėl akademinės etikos pažeidimų nagrinėjami Senato patvirtinta Akademinės etikos kodekso tvarka.
VIII SKYRIUS
MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA
118. Universitetas plėtoja fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, vykdo meninę veiklą, dalyvauja nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų bei meno programose ir projektuose, praktiškai taiko mokslo ir meno veiklos rezultatus. Mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai, kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
119. Mokslinių tyrimų ir meninės veiklos strategines kryptis ir (arba) ilgalaikes programas tvirtina Senatas, atsižvelgdamas į mokslinių tyrimų ir meninės veiklos svarbą Lietuvos ir tarptautinės visuomenės švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į Universiteto mokslo ir meno darbuotojų kvalifikaciją, studijų poreikius ir turimus finansinius išteklius. Universitetas skatina dalykinius ir tarpdalykinius mokslinius tyrimus, meninę veiklą, teminių projektų plėtrą, partnerystę ir bendradarbiavimą dalyvaujant pasaulio ir Europos tarpdalykinių mokslinių tyrimų tinkluose, atlieka mokslinius tyrimus pagal privataus ir viešojo sektorių institucijų užsakymus.
120. Ne mažiau kaip trečdalis pajamų, gautų už intelektinės veiklos rezultatų (sukurtų Universiteto darbuotojams atliekant mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinę plėtrą, darbo funkcijas ir studentams atliekant mokslo tiriamąjį, eksperimentinės plėtros ar meno darbą) komercinį panaudojimą, turi būti skiriama autoriui (bendraautoriams), jeigu darbo ar kitoje Universiteto ir darbuotojo (studento) sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip.
122. Universitetas Mokslo ir studijų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka teikia mokslo daktaro ir meno daktaro laipsnius.
123. Siekdamas sutelkti mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą, kryptingai prisidėti prie Europos ir pasaulio žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos konkurencingumo stiprinimo, Universitetas dalyvauja Europos universitetų aljansų, integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių), mokslo ir technologijų parkų ar kitų panašių susivienijimų veikloje.
124. Universitete skatinama studentų mokslo ir meno veikla, veikia studentų mokslo ir meno draugijos, rengiamos studentų mokslo ir meno konferencijos, seminarai, mokslo ir meno darbų konkursai.
IX SKYRIUS
STUDIJOS
PIRMASIS SKIRSNIS
Studijų sistema IR AUKŠTOJO MOKSLO KVALIFIKACIJOS
126. Studijos Universitete vykdomos pagal Senato patvirtintas ir Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotas studijų programas.
127. Universitete vykdomos:
127.1. pakopinės studijos – kvalifikaciniam laipsniui arba mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti. Kartu su kvalifikaciniu laipsniu gali būti suteikiama kvalifikacija. Universitetas, suteikdamas kvalifikaciją, turi turėti kompetentingos institucijos pritarimą teikti kvalifikaciją;
128. Teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti pirmosios ir antrosios pakopų studijas.
129. Asmeniui, baigusiam pirmosios ir antrosios pakopos studijų programą, Universitetas išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą ir diplomo priedėlį.
130. Diplomo priedėlis yra neatskiriama diplomo dalis, papildantis dokumentas, kuriame nurodoma teisės aktais reglamentuota informacija apie pasiektus studijų rezultatus.
131. Asmeniui, baigusiam trečiosios pakopos studijas ir apgynusiam daktaro disertaciją (meno projektą), išduodamas mokslo (meno) daktaro diplomas.
132. Asmeniui, baigusiam profesines studijas ar studijų modulius ir įgijusiam atitinkamą kvalifikaciją, Universitetas išduoda nustatytos formos studijų pažymėjimą.
133. Asmeniui, studijavusiam Universitete pagal studijų programos dalį, kai studijų dalykai įvertinami, Universitetas nustatyta tvarka išduoda tai patvirtinantį pažymėjimą.
134. Universitetas gali teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas ir jas panaikinti Senato nustatyta tvarka. Kai Universitetas kartu su užsienio valstybės aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti suteikiamas ir kitas, negu įrašytas į sąrašą, kvalifikacinis laipsnis ir (ar) kvalifikacija.
ANTRASIS SKIRSNIS
STUDIJŲ ORGANIZAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS
136. Universitete vykdomos studijų programos atspindi binarinei studijų sistemai ir studijų pakopoms būdingus kokybinius skirtumus, nustatytus studijų pakopų aprašuose, ir atitinka bendruosius studijų vykdymo reikalavimus.
137. Studijų programos gali būti tarpkryptinės, skirtos susietiems kelių krypčių studijų rezultatams pasiekti.
138. Universitetas gali vykdyti jungtines visų pakopų studijas ir su kitomis Lietuvos ir (ar) užsienio aukštosiomis mokyklomis ir (ar) mokslinių tyrimų institutais.
139. Vykdomos tik akredituotos studijų programos, kurių apimtis ir trukmė nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ir Senato sprendimuose.
140. Studijos Universitete organizuojamos ir vykdomos pagal studijų programas, studentų individualius planus ir studijų tvarkaraščius, laikantis Mokslo ir studijų įstatymo reikalavimų.
141. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma Mokslo ir studijų įstatyme nurodytais atvejais.
142. Dalinių studijų rezultatai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Universitete Senato nustatyta tvarka gali būti įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai, taip pat formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytos kompetencijos.
TREČIASIS SKIRSNIS
PRIĖMIMAS Į UNIVERSITETĄ
145. Į Universiteto pirmosios pakopos ir vientisąsias studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, atitinkantys Mokslo ir studijų įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ir Senato nustatyta tvarka.
146. Priėmimą į studijas, konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus Universitetas kiekvienais metais skelbia ne vėliau, kaip numatoma Mokslo ir studijų įstatyme.
147. Į antrosios pakopos ir profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) studijų programas konkurso būdu Senato nustatyta tvarka priimami asmenys, turintys bakalauro arba profesinio bakalauro ar jiems prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir atitinkantys nustatytus reikalavimus.
148. Į trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys mokslo doktorantūros nuostatuose ir Senato nustatytus reikalavimus.
149. Asmenų priėmimo į Universiteto pirmosios, antrosios, trečiosios studijų pakopų, vientisąsias ir profesines studijas taisykles tvirtina Senatas.
150. Studentų priėmimą į pirmosios, antrosios studijų pakopų, vientisąsias ir profesines studijas vykdo Rektoriaus įsakymu sudaroma priėmimo komisija.
151. Universitete gali studijuoti klausytojai pagal neformaliojo švietimo ir kitas programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes), modulius. Jų priėmimo tvarką nustato Rektorius.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
STUDENTŲ ŠALINIMAS, STUDIJŲ NUTRAUKIMAS IR ATNAUJINIMAS
153. Rektorius fakulteto dekano (vadovo) teikimu gali pašalinti iš Universiteto studentą (klausytoją):
153.2. už nepažangumą (negavusį teisės dalyvauti egzaminų sesijoje, neišlaikiusį daugiau kaip 3 egzaminų ir (arba) įskaitų, neperlaikiusį egzamino ar įskaitos po dalyko (sando) kartojimo; neišlaikiusį baigiamųjų kvalifikacinių egzaminų; neapgynusį baigiamojo darbo; nustatytu laiku neatlikusį kitų studijų programoje nustatytų užduočių);
153.3. už akademinės etikos pažeidimą (nusirašinėjimą atsiskaitymo metu, kursinių ir kitų darbų plagijavimą);
155. Studentas (klausytojas) išbraukiamas iš Universiteto studentų sąrašų Rektoriaus įsakymu, nurodant jo šalinimo ar studijų nutraukimo priežastis.
X SKYRIUS
MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO TVARKA
157. Universitetas užtikrina mokslo, meno veiklos ir studijų kokybę. Studijų kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis. Mokslo kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatomis.
158. Mokslo ir studijų kokybė užtikrinama taikant vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, numatytą Rektoriaus patvirtintame Universiteto kokybės vadove, apimančią:
XI SKYRIUS
LĖŠOS IR TURTAS
160. Universiteto lėšas sudaro:
160.2. lėšos, skirtos Universitetui specialioms sutartims su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija;
160.4. pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš meninių, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
160.5. lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas;
161. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos Universitetui skiriamos pagal Mokslo ir studijų įstatymo nustatytus reikalavimus.
162. Universitetas, valdydamas, naudodamas jam patikėtą turtą ir juo disponuodamas, vadovaujasi Mokslo ir studijų įstatyme numatytais principais.
163. Universiteto turtą sudaro:
163.1. valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotas ilgalaikis materialusis turtas;
164. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra reglamentuojamas pagal Mokslo ir studijų įstatymą.
165. Valdydamas Statuto 163 punkte nurodytą turtą ir juo disponuodamas, Universitetas gali sudaryti tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja jo steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.
166. Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja savarankiškai, vadovaudamasis įstatymais, Tarybos nustatyta tvarka.
167. Universitetui nuosavybės teise priklausančio turto disponavimo ribojimus nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
168. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.
169. Universitetas privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą Universiteto interneto svetainėje.
170. Universitetas jam pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Universiteto išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas, kai yra turtą perdavusio Universiteto ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rašytinis sutikimas.
171. Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sutikimas, Taryba priima sprendimus dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie jai perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.
172. Universitetas naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teise. Keisti Universiteto panaudos pagrindais naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduoto valdyti Universitetui patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Universiteto tarybos nuomonę. Jeigu Universiteto taryba nesutinka, žemės sklypų ribas, valstybės pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, valdytojus gali keisti Seimas.
173. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Universiteto turtu laikydamiesi Universiteto vidaus teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų.
XII SKYRIUS
FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS
177. Universiteto filialas ir atstovybės steigiami ir jų veikla nutraukiama Tarybos nustatyta tvarka, Civilinio kodekso ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
XIII SKYRIUS
UNIVERSITETO VEIKLOS VIEŠUMAS
179. Universitetas kiekvienais metais Mokslo ir studijų įstatyme nustatytais terminais viešai skelbia ir teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Universiteto steigėjui metines veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.
180. Tarybos ir Senato sprendimai ir jų metinės veiklos ataskaitos skelbiamos viešai Universiteto interneto svetainėje. Viešu paskelbimu laikomas ir toks paskelbimas, kai viešai skelbiama tik ta Tarybos ar Senato sprendimo dalis, kurią paskelbus nebus pažeistos Universiteto ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
181. Universitetas atsako už mokslo, studijų ir kitos veiklos kokybę, ne rečiau kaip kartą per metus supažindina akademinę bendruomenę ir savo interneto svetainėje viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie mokslinę veiklą, įsivertinimo rezultatus, kartu su vertinimo institucijomis puoselėja kokybės kultūrą.
XIV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS