Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL pagramančio regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo

2019 m. liepos 24 d. Nr. 771

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Patvirtinti Pagramančio regioninio parko planavimo schemą, kurią sudaro Pagramančio regioninio  parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) aiškinamojo rašto pagrindiniai sprendiniai, Pagramančio regioninio parko ir jo zonų ribų planas ir Pagramančio regioninio parko tvarkymo planas (brėžiniai) (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio
2 d. nutarimą Nr. 1608 „Dėl Pagramančio regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

Ministras Pirmininkas                                                                                 Saulius Skvernelis

Laikinai einantis aplinkos ministro pareigas                                                  Kęstutis Mažeika

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 771

PAGRAMANČIO regioninio PARKO planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI sprendiniai

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pagramančio regioninio parko (toliau – Regioninis parkas) planavimo schemą sudaro aiškinamojo rašto pagrindiniai sprendiniai, Regioninio parko ir jo zonų ribų planas (toliau – Ribų planas) bei Regioninio parko tvarkymo planas (toliau – Tvarkymo planas) (brėžiniai).

2. Ribų plano tikslai yra šie:

2.1. nustatyti Regioninio parko ribas;

2.2. nustatyti Regioninio parko funkcinio prioriteto zonų ribas;

2.3. nustatyti Regioninio parko konservacinio funkcinio prioriteto zonų tikslus.

3. Tvarkymo plano tikslai yra šie:

3.1. nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir jų reglamentus;

3.2. nustatyti gamtos apsaugos kryptis ir priemones;

3.3. nustatyti kultūros paveldo apsaugos kryptis ir priemones;

3.4. nustatyti rekreacinio naudojimo plėtros kryptis ir priemones;

3.5. nustatyti gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros kryptis.

II SKYRIUS

TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS

4. Regioniniame parke pagal gamtos ir kultūros vertybių pobūdį ir jų išsidėstymą, rekreacinio bei ūkinio naudojimo galimybes ir gyvenamųjų vietovių tinklo ypatumus nustatomos šios funkcinio prioriteto zonos (Ribų plano brėžinys):

4.1. konservacinio funkcinio prioriteto zonas sudaro gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai. Jų steigimo tikslai yra šie:

4.1.1. Akmenos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Akmenos salpinio slėnio kraštovaizdį su natūraliomis pievomis ir šlaituose augančiais miškais, Pagramančio miestelio dalį su Pagramančio Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios statinių kompleksu, Pagramančio piliakalnį su gyvenviete, Indijos piliakalnį su priešpiliu, Vaičių piliakalnį, vadinamą Pilale, Švedkalniu, piliakalnį, vadinamą Kreivių pile, Biržų Lauko piliakalnį, vadinamą Pilale, Naujininkų, Kuturių piliakalnį, vadinamą Pilale, ir Didžiąją Akmenos rėvą, atodangas, Europos bendrijos svarbos natūralių pievų (6210 Stepinės pievos, 6270 Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 Aliuvinės pievos), pelkių (7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir ir šaltiniuotos pelkės), miškų (9050 Žolių turtingi eglynai, 9180 Griovų ir šlaitų miškai, 9010 Vakarų taiga, 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai, 9160 Skroblynai, 91E0 Aliuviniai miškai) ir atodangų ir olų (8220 Silikatinių uolienų atodangų) buveines, taip pat saugomų augalų – mažųjų gegužraibių (Orchis morio), vyriškųjų gegužraibių (Orchis mascula), retažiedžių miglių (Poa remota), dėmėtųjų gegūnių (Dactylorhiza maculata) – augavietes, saugomų paukščių – tulžių (Alcedo atthis), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser), žaliųjų meletų (Picus viridis) – perimvietes, saugomų gyvūnų – ūdrų (Lutra lutra) buveines, saugomų drugių – baltamargių šaškyčių (Euphydryas maturna), kraujalakinių melsvių (Maculinea teleius), didžiųjų auksinukų (Lycaena dispar), machaonų (Papilio machaon) ir juodųjų apolonų (Parnassius mnemosyne) – populiacijas, upėtakių (Salmo trutta fario), lašišų (Salmo salar) ir žiobrių (Vimba vimba) nerštavietes ir moliuskų – ovaliųjų geldučių (Unio crassus) – buveines;

4.1.2. Jūros kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Jūros slėnio kraštovaizdį su raiškiu gilinamosios ir šoninės erozijos suformuotu Jūros slėniu, pasižyminčiu ryškiomis terasomis, išsidėsčiusiomis pakopomis, stačiais šlaitais, griovinės erozijos formomis, atodangomis, Europos bendrijos svarbos natūralių pievų (6210 Stepinės pievos, 6270 Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, 6450 Aliuvinės pievos), miškų (9050 Žolių turtingi eglynai, 9180 Griovų ir šlaitų miškai, 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai, 9160 Skroblynai, 91E0 Aliuviniai miškai) ir atodangų ir olų (8220 Silikatinių uolienų atodangų) buveinėmis, saugomų augalų – boloninių katilėlių (Campanula bononiensis) ir vyriškųjų gegužraibių – augavietėmis, saugomų gyvūnų – ūdrų buveinėmis, taip pat upėtakių, lašišų ir žiobrių nerštavietėmis;

4.1.3. Tyrelio kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti miškingą kraštovaizdį su būdingomis miško fitocenozėmis (brandūs eglynai, beržynai, juodalksnynai), su didžiausia įvairaus brandumo pušų medynų sankaupa regioniniame parke, Europos bendrijos svarbos natūralių pievų (6270 Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos) ir miškų (9010 Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9180 Griovų ir šlaitų miškai, 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai, 9160 Skroblynai, 91E0 Aliuviniai miškai) buveinėmis, saugomų paukščių – baltnugarių genių (Dendrocopos leucotos), vapsvaėdžių (Pernis apivorus) – rūšimis, saugomų drugių – machaonų ir juodųjų apolonų  populiacijomis;

4.1.4. Lylavos hidrografinio draustinio – išsaugoti natūralų Lylavos upelį ir jo slėnį, pasižymintį vieninteliais regioniniame parke augančiais brandžiais skroblynų medynais, jonpaparčių sąžalynais, Europos bendrijos svarbos natūralių miškų (9010 Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9180 Griovų ir šlaitų miškai, 9160 Skroblynai, 91E0 Aliuviniai miškai) buveinėmis, saugomų augalų – paprastųjų kardelių (Gladiolus imbricatus) augavietėmis, saugomų gyvūnų – ūdrų buveinėmis ir upinės nėgės (Lampetra fluviatilis) nerštavietėmis;

4.1.5. Plynosios telmologinio draustinio – išsaugoti aukštapelkės kompleksą su plynėmis, ežerokšniais bei apypelkio miškais, Europos bendrijos svarbos natūralių miškų (9010 Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai, 9160 Skroblynai, 9080 Pelkėti lapuočių miškai, 91D0 Pelkiniai miškai) ir pelkių (7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7110 Aktyvios aukštapelkės) buveinėmis, saugomų drugių – kraujalakinių melsvių ir didžiųjų auksinukų – populiacijomis, saugomų gyvūnų – ūdrų buveines, paukščių – dirvinių sėjikų (Pluvialis apricaria), gervių (Grus grus) perimvietėmis ir mažųjų erelių rėksnių (Aguila pomarina), vapsvaėdžių, baltnugarių genių gyvenamais biotopais apypelkio miškuose;

4.1.6. Pagramančio miško beržo genetinio draustinio – išsaugoti Pagramančio miško karpotojo beržo (Betula pendula) populiacijos genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsikūrimą arba atkūrimą jos dauginamąja medžiaga.

4.2. Regioninio parko rekreacinio funkcinio prioriteto zonas sudaro Alijošiškių, Ringių, Jūros ir Akmenos santakos, Balskų, Šaukėnų, Vaičių rekreacinės zonos;

4.3. Regioninio parko gyvenamojo funkcinio prioriteto zoną sudaro Dapkiškių gyvenamoji zona;

4.4. Regioninio parko ūkinio funkcinio prioriteto zonos, kurias sudaro:

4.4.1. miškų ūkio zonos – Šiaurinės, Groblinės, Pagramančio, Balskų, Tyrelių, Tauragės miškai ar jų dalys;

4.4.2. žemės ūkio zonos – Vaičių, Grublių, Lašiškės, Plerpių, Burkėnų, Alijošiškių, Lylavėnų, Tomošaičių, Siaurkampio,  Šaukėnų, Lėkiškės agrarinės zonos;

4.5. Ekologinės apsaugos prioriteto zonas sudaro miškais apaugusios ir agrarinės teritorijos, nepasižyminčios ypatingomis gamtos ar kultūros paveldo vertybėmis, atliekančios svarbias geoekologines, pirmiausia vandenų ir laukų, apsaugos funkcijas. Regioniniame parke išskirtos devynios ekologinės apsaugos prioriteto zonos.

III SKYRIUS

TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS

5. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“, nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos (Tvarkymo plano brėžinys):

5.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Gamtos ir kultūros paveldo objektų zonų grupėje nustatoma reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

5.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

5.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

5.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

5.2.3. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

5.2.4. ūkinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ūkinių miškų (MŪ) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

5.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

5.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

5.3.2. rekreacinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

5.3.3. apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

5.3.4. ūkinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma tradicinio gamybinio ūkininkavimo (ŽŪn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

5.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

5.4.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo (GEr) ir kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo (GEp) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

5.4.2. rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo (GRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

5.4.3. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

5.4.4. bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos intensyvaus tvarkymo (GŪi) ir ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

5.4.5. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

5.4.6. pramoninės-komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos ekstensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-komunalinių sklypų (NFn) ir intensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-komunalinių sklypų (NFu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

5.5. vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

5.5.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma išsaugančio ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

5.5.2. bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo (VAe) kraštovaizdžio tvarkymo zona.

IV SKYRIUS

GAMTOS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

6. Pagrindinės Regioninio parko gamtos apsaugos kryptys:

6.1. vertingų gamtinių kompleksų ir objektų bei biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas, gamtinių rekreacinių išteklių kokybės gerinimas;

6.2. regioninio parko ekosistemų stabilumo ir geros ekologinės būklės užtikrinimas, gamtinio karkaso ekologinio potencialo stiprinimas.

7. Siekiant atkurti pažeistus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, numatyta likviduoti ar pritaikyti kitai veiklai (transformuoti) apleistus žemės ūkio gamybinius kompleksus, bešeimininkius pastatus Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtus sutartiniu ženklu „likviduotini arba konvertuotini objektai“.

8. Numatytos šios Regioninio parko gamtos apsaugos priemonės:

8.1. atlikti biologinės įvairovės tyrimus ir buveinių apsaugai svarbių teritorijų būklės įvertinimą visame regioniniame parke, nustačius poreikį parengti gamtotvarkos planus, išskiriant specialios apsaugos ir tvarkymo reikalaujančias teritorijas, numatant būtinus apsaugos reikalavimus ir tvarkymo priemones;

8.2. palaikyti tradicinį ekstensyvų biologiniu požiūriu vertingų pievų naudojimą, neleidžiantį užaugti krūmais ar mišku;

8.3. išsaugoti miško aikšteles ir laukymes, šalinti sumedėjusią augaliją;

8.4. eksponuoti gamtos paveldo objektus, juos pritaikyti lankymui, sutvarkant aplinką, įrengiant lankymui ir eksponavimui būtiną infrastruktūrą (priėjimus, privažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles, atokvėpio vietas, informacinius stendus), formuojant želdinius, atveriant paveldo objektus ar reginius nuo jų kraštovaizdžio kirtimais;

8.5. atkurti iš Plynosios telmologinio draustinio ištekančių, numelioruotų Krančios ir Vynijos upelių hidrologinį režimą.

V SKYRIUS

KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

9. Regioninio parko nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos kryptys yra šios:

9.1. kultūros paveldo vertybių išsaugojimas natūroje, ypatingą dėmesį skiriant kultūros paveldo vertybių ryšio su gamtine aplinka išlaikymui;

9.2. tradicinės architektūros, gyvenviečių ir kaimų planinės ir erdvinės struktūros išlaikymas ir puoselėjimas;

9.3. kultūros paveldo fiksavimas dokumentuose, jei nėra galimybių išsaugoti natūroje.

10. Pagramančio regioninio parko nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėms išsaugoti numatytos šios priemonės:

10.1. tęsti regioninio parko kultūros paveldo tyrimus ir vykdyti pastovų kultūros paveldo objektų būklės stebėjimą (monitoringą);

10.2. organizuoti naujų kultūros vertybių atskleidimą ir inventorizavimą;

10.3. pritaikyti kultūros paveldo objektus lankymui, sutvarkant aplinką, įrengiant lankymui ir eksponavimui būtiną infrastruktūrą (priėjimus, privažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles, atokvėpio vietas, informacinius stendus), formuojant želdinius, atveriant paveldo objektus ar reginius kraštovaizdžio kirtimais;

10.4. Vaičių vandens malūną rekomenduojama panaudoti pažintiniam turizmui ir rekreacijai, įrengti jame muziejinę ekspoziciją;

10.5. įtraukti kultūros paveldo vertybių lankymą į pažintinio turizmo ir kaimo turizmo programas;

10.6. puoselėti krašto etnokultūrines tradicijas, senuosius amatus ir verslus;

10.7. skleisti ir populiarinti informaciją apie kultūros paveldo vertybes.

11. Regioniniame parke į Kultūros vertybių registrą įrašytos kultūros vertybės tvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, atsižvelgiant į apsaugos tikslus bei režimus (jei nustatyti) ir naudojimo bei pritaikymo lankymui galimybes. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių naudojimo ir pritaikymo srityje laikomasi šių nuostatų:

11.1. archeologinių, mitologinių, istorinių ir memorialinių vertybių pritaikymas gali būti tik minimalus, apimantis pritaikymą lankyti;

11.2. etnokultūrinio, architektūrinio, inžinerinio, urbanistinio ir istorinio paveldo išsaugojimas organizuojamas tik derinant konservacinius interesus su pritaikymo poreikiais; skatinama taip pritaikyti ir naudoti šias vertybes, kad būtų užtikrintas jų išsaugojimas ir gyvybingumas.

VI SKYRIUS

REKREACINIO NAUDOJIMO KRYPTYS IR PRIEMONĖS

12. Regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys yra šios:

12.1. pažintinio turizmo (kelionių pėsčiomis, dviračiais, automobiliais) organizavimas ir skatinimas. 

12.2. aktyvaus poilsio ir turizmo formų vystymas siekiant prailginti lankymo sezoną;

13.3. rekreacinės infrastruktūros kūrimas sudarant sąlygas lankyti vertingus gamtos ir kultūros paveldo objektus, vietoves.

13. Regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros priemonės:

13.1. vystyti pėsčiųjų turizmą – prižiūrėti įrengtus pėsčiųjų takus ir maršrutus regioninio parko kraštovaizdžiui ir gyvajai gamtai pažinti:

13.1.1. pažintinį taką „Lakštingalų slėnyje“ Akmenos kraštovaizdžio draustinyje (susipažįstama su Akmenos kraštovaizdžio draustinio vertybėmis – slėniais, šlaituose augančiais miškais, saugomomis augalų ir gyvūnų rūšimis);

13.1.2. pažintinį taką Lylavos hidrografiniame draustinyje (susipažįstama su natūraliu upeliu ir jo slėniais, brandžiais skroblynais, jonpaparčių sąžalynais, kertinėmis miško buveinėmis);

13.1.3. Plynosios pažintinį taką (susipažįstama su aukštapelkės ekosistema, saugomomis augalų ir gyvūnų rūšimis);

13.2. vystyti vandens turizmą nacionalinėje vandens turizmo trasoje Jūros upe, įrengiant informacinę sistemą ir atnaujinant infrastruktūrą sustojimo vietose;

13.3. gerinti infrastruktūrą regioninės autoturizmo trasos „Pajūrio parkų žiedas“ atkarpoje, kertančioje regioninio parko teritoriją keliu Tauragė–Šilalė, įrengiant informacinius ženklus, rodykles;

13.4. įrengti informacinius ženklus, sutvarkyti susidėvėjusią ir įrengti naują rekreacinę infrastruktūrą Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėje;

13.5. numatoma įrengti apžvalgos aikšteles: Kelmynės kaimo pietinėje dalyje ir Balskų tvenkinio pietvakarinėje dalyje, iš kurių matytųsi būdingi ir (ar) unikalūs regioninio parko kraštovaizdžio panoraminiai vaizdai. Prie apžvalgos aikštelių nerekomenduojama sodinti medžių ir krūmų, užstojančių panoraminius vaizdus;

13.6. įrengti Akmenos kraštovaizdžio draustinyje „Gramančios“ pažintinį pėsčiųjų taką;

13.7. įrengti kempingą, apžvalgos bokštą ir kitą rekreacinę infrastruktūrą Jūros ir Akmenos upių santakos rekreacinėje zonoje;

13.8. Balskų rekreacinėje zonoje įrengti valčių prieplauką;

13.9. plėtoti regioninio parko vizualinę informacinę sistemą natūroje, pastatant rodykles, užrašus, informacinius stendus;

13.10. žiemos sezono metu dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasos ir jų įranga gali būti panaudota slidžių turizmui.

VII SKYRIUS

GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS

14. Pagrindinis gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtros Regioniniame parke principas – gyvenviečių renovacija ir infrastruktūros tobulinimas, siekiant geriau patenkinti vietos gyventojų ir lankytojų reikmes.

15. Gyvenamųjų vietovių plėtra ir esamo užstatymo sutankinimas galimas sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe), sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi), ekstensyvaus tvarkymo (GŪe), intensyvaus tvarkymo (GŪi) ir kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo (GEp) kraštovaizdžio tvarkymo zonose.

16. Naujos sodybos gali būti kuriamos:

16.1. sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe), sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi), ekstensyvaus tvarkymo (GŪe), intensyvaus tvarkymo (GŪi) ir kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo (GEp) kraštovaizdžio tvarkymo zonose ir kitos pagrindinės tikslinės paskirties (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) žemės sklypuose;

16.2. ekologinės apsaugos prioriteto zonose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, jei sklypo dydis ne mažesnis kaip 6 ha;

16.3. ūkinio prioriteto žemės ūkio zonose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, jei sklypo dydis ne mažesnis kaip 10 ha;

16.4. Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose;

16.5. rekreacinio prioriteto ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje esančiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, jei sklypo dydis ne mažesnis kaip 0,5 ha.

17. Regioninio parko gyvenamosiose vietovėse skatinama įrengti šiuolaikinį technologijos lygį atitinkančius inžinerinius tinklus.

18. Skatinamas gyvenamųjų vietovių kelių, gatvių ir aikščių dangos gerinimas.

19. Prioritetas teikiamas inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai tradicinį gyvenvietės vaizdą ir esamą kraštovaizdžio pobūdį.

20. Siekiant pagerinti vietos gyventojams ir lankytojams reikalingą infrastruktūrą, numatoma rekonstruoti kabančius tiltus per Jūros ir Akmenos upes.

––––––––––––––––––––