TEISĖJŲ TARYBA

NUTARIMAS

DĖL TEISĖJŲ TARYBOS 2022 M. SAUSIO 28 D. NUTARIMO NR. 13P-32-(7.1.2.) „DĖL PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKOS KRITERIJŲ, TEISĖJŲ KARJEROS SIEKIANČIŲ ASMENŲ VERTINIMO KRITERIJŲ IR ASMENINIŲ KOMPETENCIJŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2022 m. vasario 25 d. Nr. 13P-48-(7.1.2.)

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 55¹ straipsnio 1 ir 8 dalimis, 61 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 2 dalimi, 64 straipsnio 5 dalimi, 69¹ straipsnio 1 dalimi, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsnio 1 dalimi ir 79¹ straipsnio 1 dalimi, Teisėjų taryba n u t a r i a :

Pakeisti Teisėjų tarybos 2022 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 13P-32-(7.1.2) „Dėl Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas):

1.       Pakeisti Aprašo 2.3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2.3. teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, kai į vieną teisėjo vietą pageidauja būti perkelti du ar daugiau teisėjų;“.

2.       Pakeisti Aprašo 2.6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2.6. teisėjų, pageidaujančių būti paskirtais į žemesnės pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos žemesnės pakopos teismą, kai į vieną žemesnės pakopos teismo teisėjo vietą pageidauja būti paskirti du ar daugiau teisėjų;“.

3.       Papildyti Aprašą 19¹ punktu:

„19¹. Asmenų, dalyvaujančių atrankose į teismų pirmininkų, jų pavaduotojų ar skyrių pirmininkų pareigas, vadovavimo gebėjimai, apibrėžti Aprašo 10.5.4 punkte, vertinami atliekant atskirą vadovavimo kompetencijų vertinimą, kurio metu taikomas papildomas metodas – struktūruotas interviu vadovavimo kompetencijoms įvertinti.“

4.    Papildyti Aprašą 19² punktu:

„19². Asmenų, dalyvaujančių atrankose į teismų pirmininkų, jų pavaduotojų ar skyrių pirmininkų pareigas, vadovavimo gebėjimų vertinimas atliekamas kartu su teisėjų kompetencijų modelį sudarančių bendrųjų Asmeninių kompetencijų, apibrėžiamų Aprašo priedo Nr. 1 2 punkte, Vertinimu arba atliekamas tik vadovavimo gebėjimus atspindinčių Asmeninių kompetencijų, apibrėžiamų Aprašo priedo Nr. 1 3 punkte, Vertinimas, jeigu asmuo turi galiojantį bendrųjų Asmeninių kompetencijų vertinimą.“

5.    Pakeisti Aprašo 20 punktą ir jį išdėstyti taip:

„20. Kiekvienas Vertinimo metodas, kuris naudojamas Asmeninių kompetencijų, įskaitant vadovavimo gebėjimus, Vertinimui, jo taikymo būdai, užduotys bei priemonės turi atitikti šio Aprašo reikalavimus. Vertinimo užduotys ir priemonės viešai neskelbiamos.“

6.    Pakeisti Aprašo 21 punktą ir jį išdėstyti taip:

„21. Kiekvieną šio Aprašo nustatyta tvarka vertinamą pretendentą vertina du Ekspertai. Vienas Ekspertas dalyvauja Vertinime tiesiogiai, kitas netiesiogiai: perklauso Vertinimo garso įrašą bei vertina asmenybės klausimyno pildymo rezultatus.“

7.       Pakeisti Aprašo 22.1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„22.1. kompetencijomis pagrįsto struktūruoto interviu numatoma trukmė – 90 minučių. Asmenybės klausimyno numatoma pildymo trukmė – iki 30 minučių. Pretendentui pageidaujant, asmenybės klausimyno pildymo trukmė pratęsiama, bet ne daugiau kaip 30 papildomų minučių. Iš viso Vertinimas trunka ne ilgiau kaip 2,5 valandas (neįskaitant poilsiui skirtų pertraukų);“.

8.       Papildyti Aprašą nauju 22.2 punktu:

„22.2. Struktūruoto interviu vadovavimo kompetencijoms įvertinti numatoma trukmė – 60 minučių. Tuo atveju, jeigu struktūruotas interviu vadovavimo kompetencijoms įvertinti atliekamas kartu su kitų Asmeninių kompetencijų įvertinimu, iš viso Asmeninių kompetencijų Vertinimas trunka ne ilgiau kaip 3,5 valandas (neįskaitant poilsiui skirtų pertraukų);“.

9.       Buvusį Aprašo 22.2 punktą laikyti 22.3 punktu.

10.     Pakeisti Aprašo 23 punktą ir jį išdėstyti taip:

„23. Vertinimo atlikimo eiga:

23.1. Vertinimo dieną vertinamas asmuo privalo Vertinime tiesiogiai dalyvaujančiam Ekspertui pateikti galiojantį asmens dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Nepateikusiems šio dokumento, neleidžiama dalyvauti Vertinime. Vykdant Vertinimą nuotoliniu būdu, asmens tapatybė patvirtinama fiksuojant asmens atvaizdą ir asmens tapatybės dokumento originalą tiesioginio vaizdo perdavimo būdu;

23.2. prieš pradedant Vertinimą, asmuo supažindinamas su Vertinimo procedūra, užduočių pobūdžiu, jų atlikimo fiksavimu, supažindinamas su pareiga laikytis Vertinimo procedūros reikalavimų;

23.3. Ekspertas, dalyvaujantis Vertinime tiesiogiai, pateikia užduotis pagal iš anksto numatytą planą, su kuriuo supažindina vertinamą asmenį;

23.4. Vertinimo procedūros metu Ekspertas, dalyvaujantis Vertinime tiesiogiai, stebi vertinamo asmens elgesį ir fiksuoja asmens kompetencijų raišką įrodančius duomenis ir atsakymus, siekdamas nustatyti konkrečių vertinamų Asmeninių kompetencijų lygį;

23.5. Vertinimo metu fiksuojama Vertinimo eiga. Siekiant užtikrinti Vertinimo objektyvumą, struktūruoto interviu metu daromas skaitmeninis garso įrašas. Vertinamiems asmenis draudžiama Vertinimo metu daryti garso ar vaizdo įrašus, naudoti susižinojimo ar kitas technines priemones.“

11.     Pakeisti Aprašo 24 punktą ir jį išdėstyti taip:

„24. Už Vertinimo procedūros pažeidimą, techninių priemonių naudojimą ar Vertinimo trukdymą asmenys Vertinime tiesiogiai dalyvaujančio Eksperto sprendimu gali būti pašalinami iš Vertinimo (vykdant vertinimą nuotoliniu būdu – Vertinimas nutraukiamas), apie tai surašius asmens pašalinimo iš Vertinimo aktą (šio Aprašo Priedas Nr. 4) ir nedelsiant informavus Teisėjų tarybą per Administraciją.“

12.     Pakeisti Aprašo 25 punktą ir jį išdėstyti taip:

„25.   Ekspertai pagal vertinamas Asmenines kompetencijas analizuoja visą Vertinimo metu surinktą informaciją, apibendrina savo pastabas ir priskiria kiekvienai vertintai Asmeninei kompetencijai lygį, vadovaujantis Teisėjo kompetencijų modeliu.

25.1. Vertinimo rezultatai dėl bendrųjų Asmeninių kompetencijų pateikiami parengiant Vertinimo išvadą pagal šio Aprašo Priede Nr. 2 nustatytą formą, kurioje pateikiama:

25.1.1.   Įžanginė dalis, kurioje nurodoma bendroji Vertinimo atlikimo informacija (Vertinimo data, laikas, vieta, dalyvavęs asmuo ir Ekspertai bei taikyti Vertinimo metodai);

25.1.2.   Vertinimo proceso apibendrinta išvada, kurioje apibendrinta Vertinimo išvada ir kiekvienos Asmeninės kompetencijos lygio įvertinimas raštu, nurodant kompetencijų lygį;

25.1.3.   Asmeninių kompetencijų įvertinimo pagrindimas prie kiekvienos Asmeninės kompetencijos nurodant jos lygį bei konkrečiai, aiškiai ir nedviprasmiškai aprašant Vertinimo pagrindimą, paremtą pavyzdžiais iš Vertinimo duomenų;

25.1.4.   Stipriosios savybės ir rekomendacijos dėl kompetencijų ugdymo. Šioje Vertinimo išvados dalyje atsižvelgiant į Vertinimo rezultatus Ekspertai pateikia galimas konkrečių Asmeninių kompetencijų tobulinimo kryptis tam, kad vertinamas asmuo turėtų asmeninio tobulėjimo gaires.

25.2. Vertinimo rezultatai dėl Asmeninių kompetencijų, sudarančių vadovavimo gebėjimus, pateikiami parengiant Vertinimo išvadą pagal šio Aprašo Priede Nr. 3 nustatytą formą, kurioje pateikiama:

25.2.1. Įžanginė dalis, kurioje nurodoma bendroji Vertinimo atlikimo informacija (Vertinimo data, laikas, vieta, dalyvavęs asmuo ir Ekspertai bei taikyti Vertinimo metodai);

25.2.2. Vertinimo proceso apibendrinta išvada, kurioje apibendrinta Vertinimo išvada ir kiekvienos Asmeninės kompetencijos lygio įvertinimas raštu, nurodant kompetencijų lygį;

25.2.3. Asmeninių kompetencijų įvertinimo pagrindimas prie kiekvienos Asmeninės kompetencijos nurodant jos lygį bei konkrečiai, aiškiai ir nedviprasmiškai aprašant Vertinimo pagrindimą, paremtą pavyzdžiais iš Vertinimo duomenų;

25.2.4. Stipriosios savybės ir rekomendacijos dėl kompetencijų ugdymo. Šioje Vertinimo išvados dalyje, atsižvelgiant į Vertinimo rezultatus, Ekspertai pateikia galimas konkrečių Asmeninių kompetencijų tobulinimo kryptis tam, kad vertinamas asmuo turėtų asmeninio tobulėjimo gaires.“

13.  Pakeisti Aprašo 30 punktą ir jį išdėstyti taip:

„30. Vertinimo išvada, visa rašytinė asmens Vertinimo medžiaga bei skaitmeniniai įrašai perduodami Administracijai ir saugomi Pretendentų į teisėjus ir teisėjų asmens bylose, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.“

14.  Pakeisti Aprašo 31 punktą ir jį išdėstyti taip:

„31.Vertinimo išvados, parengtos tiek pagal šio Aprašo Priedą Nr. 2, tiek pagal šio Aprašo Priedą Nr. 3, galioja penkerius metus nepriklausomai viena nuo kitos. Vertinimas gali būti atliekamas iš naujo asmens prašymu, kai nuo ankstesnio Vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai. Prašymai dėl naujo Vertinimo atlikimo teikiami Administracijai, kai asmuo dalyvauja naujoje atrankoje.“

15.     Pakeisti Aprašo Priedą Nr. 1 ir išdėstyti jį taip:

„Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų,

teisėjų karjeros siekiančių asmenų

vertinimo kriterijų ir asmeninių

kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo

1 priedas

TEISĖJO KOMPETENCIJŲ MODELIS

1.  Teisėjo kompetencijų modelis, apibrėžtas šiame priede, nustato teisėjo Asmeninių kompetencijų aprašymus ir jų vertinimo lygius. Teisėjo kompetencijų modelis apima Asmeninių kompetencijų visumą, kuri reikalinga norint tinkamai atlikti teisėjo darbą, ir taikomas atliekant Pretendentų į teisėjus ir Teisėjo karjeros siekiančių asmenų Asmeninių kompetencijų vertinimą.

2.  Teisėjo kompetencijų modelį sudaro šios bendrosios Asmeninės kompetencijos:

2.1. Objektyvumas:

2.1.1.   Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:

2.1.1.1.  atpažįsta savo išankstinius nusistatymus;

2.1.1.2.  priimdamas sprendimus vadovaujasi faktais;

2.1.1.3.  taiko vienodus standartus visiems.

2.1.2.   Kompetencijos svarba – teisėjo priimami sprendimai tiesiogiai daro įtaką proceso dalyviams. Tikimasi, kad, priimdamas sprendimus, teisėjas remsis objektyvia informacija ir gebės atsispirti proceso dalyvių bei aplinkos spaudimui.

2.1.3.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.1.3.1.  supranta savo mąstymo būdą;

2.1.3.2.  atpažįsta savo išankstinius nusistatymus, galimus šališkumus ir stengiasi juos įveikti;

2.1.3.3.  geba atskirti nuomones nuo faktų;

2.1.3.4.  vadovaujasi teise net ir jausdama spaudimą;

2.1.3.5.  priimdamas sprendimus atsižvelgia į įstatymo leidėjo valią;

2.1.3.6.  su visais žmonėmis elgiasi teisingai, nediskriminuoja ir nerodo išskirtinio palankumo.

2.1.4.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.1.4.1.  kuria aplinką, kuri palaiko sąžiningą elgesį ir lygias galimybes visiems;

2.1.4.2.  rodo pavyzdį kitiems išlaikydamas susikaupimą ir vadovaudamasis faktais ir teise stipraus spaudimo ar krizės aplinkybėmis;

2.1.4.3.  užtikrina teismo teisėjų ir jų sprendimų priėmimo nepriklausomumą.

2.2. Sprendimų priėmimas:

2.2.1.   Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:

2.2.1.1.  laiku priima sprendimus;

2.2.1.2.  pagrindžia savo sprendimą argumentais;

2.2.1.3.  įvertina priimamų sprendimų pasekmes;

2.2.1.4.  prisiima asmeninę atsakomybę už savo sprendimus.

2.2.2.   Kompetencijos svarba – laiku priimtas ir argumentuotas sprendimas padidina proceso dalyvių pasitikėjimą procedūriniu teisingumu.

2.2.3.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.2.3.1.  geba įvertinti, kiek informacijos yra būtina sprendimui priimti ir nevilkina sprendimo priėmimo;

2.2.3.2.  atsilaiko spaudimui priimti greitą sprendimą, kai reikia detalesnės analizės;

2.2.3.3.  atsižvelgia į visas aplinkybes prieš priimdamas sprendimą;

2.2.3.4.  paaiškina sprendimo pagrindimą;

2.2.3.5.  supranta ir įvertina savo sprendimų pasekmes visuomeninių ir teisinių santykių raidai;

2.2.3.6.  prisiima asmeninę atsakomybę už savo sprendimus.

2.2.4.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.2.4.1.  randa balansą tarp greito ir kokybiško bylų nagrinėjimo;

2.2.4.2.  priima sprendimus remdamasis analize, išmintimi, patirtimi, teise ir plačiu situacijos vertinimu;

2.2.4.3.  kuria aplinką, kurioje palaikoma konstruktyvi diskusija prieš priimant sprendimus ir išklausomi visi požiūriai;

2.2.4.4.  stebi ir vertina socialines tendencijas, susijusias su priimamais sprendimais;

2.2.4.5.  reflektuoja priimamų sprendimų kokybę bei poveikį ilgalaikiame ir plačiame kontekste.

2.3. Organizuotumas ir pareigingumas:

2.3.1.   Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:

2.3.1.1.  planuoja savo veiklą;

2.3.1.2.  laikosi savo įsipareigojimų;

2.3.1.3.  kelia aukštus reikalavimus sau ir kitiems komandos nariams;

2.3.1.4.  veiklos prioritetus koreguoja reaguodamas į pasikeitusią situaciją.

2.3.2.   Kompetencijos svarba – teisėjas turi efektyviai planuoti savo veiklą tam, kad galėtų bylos nagrinėjimui skirti pakankamai laiko, savo pareigas atlikdamas profesionaliai ir dalykiškai.

2.3.3.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.3.3.1.  efektyviai organizuoja savo darbo laiką;

2.3.3.2.  geba nustatyti skubius ir svarbius prioritetus;

2.3.3.3.  planuodamas atsižvelgia į laiko terminus, apimtis, prioritetus;

2.3.3.4.  nustato aiškiai apibrėžtas užduotis ir terminus sau ir kitiems;

2.3.3.5.  laikosi savo įsipareigojimų;

2.3.3.6.  numato problemas, kurios gali turėti įtakos jo darbo kokybei ir imasi jas spręsti;

2.3.3.7.  lanksčiai atsižvelgia į pasikeitusias aplinkybes ir atitinkamai koreguoja savo planą ir veiksmus;

2.3.3.8.  efektyviai susidoroja su keliomis užduotimis;

2.3.3.9.  prisiima atsakomybę už savo veiklą.

2.3.4.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.3.4.1.  optimizuoja turimą laiką, kad būtų laikomasi terminų;

2.3.4.2.  stebi ne tik savo, bet ir grupės (pvz., kolegijos) užduotis, terminus ir veiklos progresą;

2.3.4.3.  numato problemas, kurios gali turėti įtakos bendro rezultato kokybei, ir imasi jas spręsti;

2.3.4.4.  kuria aplinką, kurioje palaikomas orientacija į kokybiškai ir laiku atliekamas užduotis;

2.3.4.5.  imasi iniciatyvos, kad darbas būtų atliktas kokybiškai laikantis nustatytų procedūrų.

2.4. Saviugda:

2.4.1.   Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:

2.4.1.1.  mokosi ir ugdo savo profesines ir asmenines kompetencijas;

2.4.1.2.  geba analizuoti savo elgesį ir sprendimus;

2.4.1.3.  priima objektyvų grįžtamąjį ryšį iš kitų;

2.4.1.4.  domisi naujovėmis ir jas taiko.

2.4.2.   Kompetencijos svarba – teisėjas turi nuolat kelti savo kvalifikaciją, nes ji yra viena iš garantijų, kad teisėjas tinkamai vykdys teisingumą.

2.4.3.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.4.3.1.  ieško galimybių mokytis ir ugdyti savo kompetencijas;

2.4.3.2.  kelia ir geba įvertinti savo asmeninės pažangos siekius;

2.4.3.3.  prisiima atsakomybę už savo profesinį ir asmeninį tobulėjimą;

2.4.3.4.  dalyvauja mokymuose, stažuotėse;

2.4.3.5.  analizuoja savo klaidas ir iš jų pasimoko;

2.4.3.6.  priima objektyvią kritiką kaip galimybę tobulėti;

2.4.3.7.  kreipiasi patarimo ar pagalbos, ir iš to pasimoko;

2.4.3.8.  išbando ir pritaiko naujus darbo metodus.

2.4.4.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.4.4.1.  geba taikyti ir integruotai derina Lietuvos ir užsienio praktiką;

2.4.4.2.  nustato ne tik savo, bet ir savo grupės mokymosi poreikius ir sukuria tobulėjimo galimybes;

2.4.4.3.  tobulina savo dalykines bei asmenines kompetencijas ugdydamas kitus;

2.4.4.4.  dalyvauja tarptautiniuose tinkluose;

2.4.4.5.  įtraukia organizacijos narius į mokymosi kultūros formavimą;

2.4.4.6.  traktuoja mentorystę kaip savo veiklos dalį.

2.5. Tvirtumas:

2.5.1.   Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:

2.5.1.1.  išlaiko emocinį stabilumą net ir streso, spaudimo ar konflikto metu;

2.5.1.2.  dirba ištvermingai;

2.5.1.3.  geba atsispirti aplinkos spaudimui;

2.5.1.4.  rūpinasi savo fizine ir psichine sveikata.

2.5.2.   Kompetencijos svarba – teisėjui tenka dirbti sudėtingomis sąlygomis, kuriose jis turi būti konstruktyvus, tinkamai reaguoti į sudėtingas situacijas, nepasiduoti spaudimui ir gebėti dirbti esant dideliam darbo krūviui.

2.5.3.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.5.3.1.  išlieka ramus, susikaupęs ir save kontroliuojantis net ir streso, spaudimo ar konflikto metu;

2.5.3.2.  veiksmingai dirba net ir esant padidėjusio streso ar spaudimo sąlygomis;

2.5.3.3.  geba ilgą laiką palaikyti intensyvų darbo tempą;

2.5.3.4.  prisitaiko prie besikeičiančio darbo krūvio;

2.5.3.5.  į nesėkmes reaguoja kaip į mokymosi galimybes;

2.5.3.6.  atpažįsta aplinkos spaudimą ir kokį galimą poveikį sprendimams jis gali padaryti;

2.5.3.7.  geba atsispirti aplinkos spaudimui;

2.5.3.8.  išlaiko pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, darbo ir poilsio balansą.

2.5.4.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.5.4.1.  išlaiko emocinį stabilumą ir padeda kitiems suvaldyti savo emocijas;

2.5.4.2.  rodo lyderystės pavyzdį išlikdamas ramus ir susikaupęs sudėtingomis ar krizės aplinkybėmis;

2.5.4.3.  kuria palankią aplinką, padedančią darbuotojams ugdyti gebėjimus įveikti iššūkius;

2.5.4.4.  atlaiko tiek išorinį, tiek vidinį spaudimą.

2.6. Atsparumas korupcijai:

2.6.1.   Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:

2.6.1.1.  vadovaujasi vertybėmis;

2.6.1.2.  veikia suteiktų įgaliojimų ribose ir jų neviršija;

2.6.1.3.  nepainioja viešųjų ir privačiųjų interesų;

2.6.1.4.  netoleruoja bet kokios formos korupcijos.

2.6.2.   Kompetencijos svarba – nuo teisėjo elgesio priklauso ne tik teisingumo užtikrinimas, bet ir visuomenės pasitikėjimas teismais bei teisėjais.

2.6.3.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.6.3.1.  geba aiškiai įvardinti savo vertybes, kuriomis vadovaujasi;

2.6.3.2.  vertybės, kuriomis vadovaujasi, atsispindi teisėjo elgesyje ir sprendimuose;

2.6.3.3.  elgiasi teisingai, net kai tai sunku;

2.6.3.4.  veikia suteiktų įgaliojimų ribose ir jų neviršija;

2.6.3.5.  sąžiningai elgiasi visuose santykiuose;

2.6.3.6.  vengia situacijų, kurios gali sukelti interesų konfliktus;

2.6.3.7.  atvirai atskleidžia savo ryšius;

2.6.3.8.  nesitiki padėkos už atliktą darbą;

2.6.3.9.  nesitiki privilegijų sau ir jų nedalina kitiems;

2.6.3.10. nesistengia įtikti aukštesnės pozicijos asmens nuomonei;

2.6.3.11. pastebi ir reaguoja į neteisingą elgesį, panašų į korupcinį

2.6.3.12. įsitraukia į antikorupcinę veiklą.

2.6.4.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.6.4.1.  kuria aplinką, kurioje nebūtų piktnaudžiaujama galia ir valdžia:

2.6.4.1.1.  nesuteikia privilegijų teismo darbuotojams arba ūkio subjektams priimant ir įgyvendinant sprendimus, susijusius su vadovavimu teismui;

2.6.4.1.2.  nekuria tiesioginių ar netiesioginių paskatų (pavyzdžiui, nerealistiškų veiklos rodiklių, tokių kaip nepasiekiamų taupymo tikslų, įgyvendinimo terminų ir pan.), motyvuojančių teismo darbuotojus elgtis neetiškai ar priimti sprendimus, siekiant asmeninės naudos ar naudos trečiosioms šalims;

2.6.4.1.3.  imasi proaktyvių veiksmų, orientuotų į korupcijos prevenciją teisme, ir demonstruoja asmeninį pavyzdį;

2.6.4.2.  nuolat gilina žinias apie korupcijos prevencijos praktikas, skatina mokytis ir ugdo teismo darbuotojus, domisi korupcijos prevencijos naujovėmis, gerosios praktikos pavyzdžiais ir geba juos pritaikyti savo aplinkoje:

2.6.4.2.1.  nuolat dalyvauja mokymuose apie elgesio kodeksą, etiką ir kitas, su korupcijos prevencija, susijusias temas, nepaisant jau turimų žinių lygio;

2.6.4.2.2.  skatina dalyvavimą su korupcijos prevencija susijusiuose mokymuose;

2.6.4.2.3.  aktyviai dalinasi sukaupta korupcijos prevencijos patirtimi ir žiniomis su teismo darbuotojais.

2.7. Konfliktų valdymas:

2.7.1.   Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:

2.7.1.1.  geba suvaldyti konflikto dalyvių emocijas;

2.7.1.2.  konstruktyviai išsako argumentus;

2.7.1.3.  išklauso ir įvertina šalių argumentus;

2.7.1.4.  ieško konfliktų sprendimo.

2.7.2.   Kompetencijos svarba – teisėjas savo darbe susiduria su įvairaus pobūdžio konfliktais, todėl jis turi gebėti valdyti konflikto eigą ir elgtis nešališkai.

2.7.3.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.7.3.1.  atpažįsta savo emocines reakcijas ir geba jas suvaldyti;

2.7.3.2.  greitai atpažįsta galimai konfliktinę situaciją;

2.7.3.3.  atpažįsta kitų emocinę būseną ir geba ją suvaldyti;

2.7.3.4.  nuramina konflikto dalyvių emocijas – parodydamas, kad klauso, kad stengiasi išgirsti ir suprasti;

2.7.3.5.  išlaiko ramų balso toną;

2.7.3.6.  kalba taip, kad auditorija išgirstų;

2.7.3.7.  konstruktyviai argumentuoja;

2.7.3.8.  atsižvelgia į kitų šalių argumentus.

2.7.4.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.7.4.1.  konstruktyviai reaguoja į nuomonių skirtumus, konfliktus sprendžia atsižvelgdamas į kitų skirtingas perspektyvas ir darbo stilių;

2.7.4.2.  kuria aplinką, kurioje skatinama konstruktyvi diskusija be asmeniškumų;

2.7.4.3.  randa sprendimus, priimtinus įvairioms grupėms, turinčioms prieštaringų interesų ir poreikių;

2.7.4.4.  vykdo konfliktų prevenciją teismo kolektyve.

2.8. Komunikacija:

2.8.1.   Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:

2.8.1.1.  atidžiai klausosi savo pašnekovo;

2.8.1.2.  aiškiai reiškia mintis žodžiu;

2.8.1.3.  aiškiai reiškia mintis raštu;

2.8.1.4.  pasirenka tinkamą bendravimo stilių atsižvelgdamas į pašnekovą ir bendravimo tikslą;

2.8.1.5.  pagarbiai bendrauja su visais žmonėmis.

2.8.2.   Kompetencijos svarba – įtaigi, sklandi ir nuosekli komunikacija yra pagrindas kuriant ir puoselėjant tiek atskirų proceso dalyvių, tiek visuomenės pasitikėjimą teisingumu.

2.8.3.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.8.3.1.  atidžiai klausosi savo pašnekovo;

2.8.3.2.  užduoda aiškius ir tikslingus klausimus;

2.8.3.3.  aktyviai klausosi – užduoda pasitikslinančius klausimus, perfrazuoja, pasitikslina, ar teisingai suprato;

2.8.3.4.  kalba aiškiai ir glaustai, kalbėdamas susikoncentruoja į esmę;

2.8.3.5.  rašytinis bendravimas yra struktūruotas ir tikslus;

2.8.3.6.  užtikrina, kad pateikiama informacija būtų tiksli;

2.8.3.7.  geba įtikinamai pateikti savo argumentus;

2.8.3.8.  pagarbiai bendrauja su visais žmonėmis;

2.8.3.9.  taktiškai pateikia jautrią informaciją.

2.8.4.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.8.4.1.  turi viešojo kalbėjimo įgūdžių;

2.8.4.2.  komunikuodamas atsižvelgia į savo auditoriją, jos pasiruošimo lygį;

2.8.4.3.  sudomina ir įtikina kitus, naudodamas įvairius argumentus;

2.8.4.4.  geba paprastai paaiškinti sudėtingas temas;

2.8.4.5.  sukuria aplinką, kuri skatina atvirą bendravimą organizacijoje ir už jos ribų.

2.9. Bendradarbiavimas:

2.9.1.   Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:

2.9.1.1.  teikia pagalbą kolegoms;

2.9.1.2.  atsižvelgia į žmonių skirtumus;

2.9.1.3.  geba pelnyti kitų pasitikėjimą;

2.9.1.4.  bendradarbiauja su kitais komandos nariais.

2.9.2.   Kompetencijos svarba – bendradarbiavimas atveria galimybes efektyviai atlikti darbą dalinantis idėjomis, teikiant pagalbą ir mokantis vieniems iš kitų. Bendradarbiavimas apjungia bendravimą ir veiklą.

2.9.3.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.9.3.1.  yra pasiekiamas kolegoms, jeigu jiems reikia pagalbos;

2.9.3.2.  kreipiasi pagalbos, jeigu jos reikia pačiam;

2.9.3.3.  laiku suteikia reikalingą informaciją kitiems kolektyvo nariams;

2.9.3.4.  atsižvelgia į skirtingus kitų žmonių darbo stilius, poreikius, prioritetus;

2.9.3.5.  atsižvelgia į grupės poreikius ir teikia jai tinkamą paramą;

2.9.3.6.  patikimai elgiasi su konfidencialia ar jautria informacija;

2.9.3.7.  inicijuoja bendradarbiavimo veiklas kolegijos ar teismo mastu.

2.9.4.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.9.4.1.  bendradarbiauja su kitų teismo padalinių ar institucijų/organizacijų darbuotojais;

2.9.4.2.  inicijuoja dalinimąsi informacija;

2.9.4.3.  palaiko platų profesinių ryšių tinklą, padedantį profesionaliai atlikti savo darbą;

2.9.4.4.  inicijuoja bendradarbiavimo veiklas teismo bendruomenės ar platesniu mastu;

2.9.4.5.  veikia kaip sektinas pavyzdys, įkvepiantis ir įgalinantis bendradarbiauti kitus;

2.9.4.6.  rodo lyderystę bei patikimumą bendraudamas su visomis suinteresuotomis šalimis.

2.10.    Lyderystė:

2.10.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:

2.10.1.1. pasižymi stipriu teisėjo identitetu;

2.10.1.2. saugo teisėjo profesijos garbę ir prestižą;

2.10.1.3. kuria pozityvią darbo atmosferą;

2.10.1.4. palaiko ir skatina kolektyvo profesinį tobulėjimą.

2.10.2.   Kompetencijos svarba – teisėjas dirba su kitais žmonėmis, todėl turi gebėti daryti įtaką kitiems savo autoritetu ir asmeninėmis savybėmis.

2.10.3.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.10.3.1. teisėjo nepriklausomumą supranta kaip pagrindinę pareigą, o ne privilegiją;

2.10.3.2. savo elgesiu rodo pavyzdį atlikdamas teisėjo funkcijas ir laisvu nuo tiesioginių funkcijų vykdymo laiku;

2.10.3.3. elgiasi profesionaliai ir žmogiškai;

2.10.3.4. laikosi visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos standartų;

2.10.3.5. pažįsta žmones, su kuriais jis dirba, įsigilina į jų problemas ir padeda jas išspręsti;

2.10.3.6. pastebi ir pripažįsta kolegų atliekamą darbą;

2.10.3.7. įgalina komandą konstruktyviai diskutuoti, siūlyti savo idėjas ir sprendimus;

2.10.3.8. teikia konstruktyvų grįžtamąjį ryšį, padedantį kitiems tobulėti.

2.10.4.   Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

2.10.4.1. veikia kaip pavyzdys ir motyvuoja kitus siekti aukščiausių veiklos kokybės ir efektyvumo standartų;

2.10.4.2. stebi, atsižvelgia ir stengiasi valdyti teismo kolektyvo darbui padedančias arba trukdančias aplinkybes, kad darbas vyktų sklandžiai;

2.10.4.3. skatina mokymosi kultūrą, skirdamas dėmesį nuolatiniam tobulėjimui;

2.10.4.4. sėkmingai perteikia savo patirtį kitiems, padeda jiems daryti išvadas ir rasti sprendimus.

3. Teisėjų kompetencijų modelį, kartu su 2 punkte nurodytomis bendrosiomis Asmeninėmis kompetencijomis, sudaro šios vadovavimo gebėjimus atspindinčios Asmeninės kompetencijos:

3.1. Strateginis mąstymas:

3.1.1.   Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:

3.1.1.1.  stebi socialinius pokyčius ir jų poveikį teismų veiklos kontekste;

3.1.1.2.  geba numatyti ateities tendencijas bei jų padarinius;

3.1.1.3.  gerai supranta teismų misiją ir ją aiškiai perteikia kitiems.

3.1.2.     Kompetencijos svarba – strateginis mąstymas įgalina vadovą priimti sprendimus ir veikti atsižvelgiant į ateities galimybes.

3.1.3.     Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

3.1.3.1.  žino savo veiklos ir asmeninius tikslus bei supranta jų ryšį su organizacijos misija ir strategija, geba aiškiai perteikti kitiems teismų misiją;

3.1.3.2.  savo įgaliojimų ribose prisideda formuojant strategines kryptis ir numatant veiksmus.

3.1.4.     Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

3.1.4.1.  mato platų kontekstą, kuriame veikia jo organizacija;

3.1.4.2.  numato ateities scenarijus, atsižvelgdamas į juos formuoja organizacijos tikslus;

3.1.4.3.  į problemas ir iššūkius žvelgia iš plačios perspektyvos, nepaskęsta detalėse;

3.1.4.4.  priimdamas sprendimus vadovaujasi organizacijos misija, vizija ir ilgalaikiais tikslais.

3.2.      Veiklos valdymas:

3.2.1.   Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:

3.2.1.1.  efektyviai valdo turimus išteklius;

3.2.1.2.  kuria ir tobulina veiklos procesus;

3.2.1.3.  palaiko darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą.

3.2.2.     Kompetencijos svarba – efektyvus darbo organizavimas bei išteklių panaudojimas yra viena iš pagrindinių vadovo funkcijų.

3.2.3.     Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

3.2.3.1.  suplanuoja ir savo įgaliojimų ribose paskirsto darbui reikalingus išteklius (biudžetą, laiką, žmones);

3.2.3.2.  nustato veiklos prioritetus ir užtikrina nuoseklų užduočių įgyvendinimą;

3.2.3.3.  stebi komandos darbą, vykstančius procesus ir laiku atlieka reikiamus pakeitimus – paskirsto ir perskirsto užduotis bei išteklius;

3.2.3.4.  kontroliuoja procesus, būtinus tikslams pasiekti, užduotims atlikti;

3.2.3.5.  inicijuoja padalinio veiklos (procesų, darbo metodų, etc.) tobulinimo veiksmus;

3.2.3.6.  skatina darbuotojus siekti aukštų rezultatų;

3.2.3.7.  aiškiai įvardina savo lūkesčius komandai/darbuotojams;

3.2.3.8.  reguliariai su darbuotojais aptaria užduočių vykdymo rezultatus;

3.2.3.9.  teikia konstruktyvų grįžtamąjį ryšį darbuotojams;

3.2.3.10.     vertina darbuotojus objektyviai, remdamasis jų pasiektais rezultatais bei įdėtomis pastangomis;

3.2.3.11.     įvertina ir paskatina komandos bei atskirų jos narių pasiekimus ir pastangas.

3.2.4.     Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:

3.2.4.1.  geba suderinti skirtingus interesus ir efektyviai paskirstyti išteklius pagal prioritetus;

3.2.4.2.  suderina veiklos tikslus ir procesus, atsižvelgdamas į teismo padalinių tarpusavio ryšius;

3.2.4.3.  inicijuoja procesų efektyvinimą: nuo mažų patobulinimų iki visiško pertvarkymo;

3.2.4.4.  skatina bendradarbiavimą tarp padalinių, paremtą pagarba ir supratimu;

3.2.4.5.  išlaiko balansą tarp tradicijų puoselėjimo ir naujovių diegimo teisme;

3.2.4.6.  įtraukia komandą į pokyčių įgyvendinimą, paaiškina ir pagrindžia pokyčių būtinumą;

3.2.4.7.  skiria pakankamai dėmesio teismo darbuotojų motyvacijos klausimų, jų lūkesčių ir rūpesčių aptarimui.

4. Aukščiau nurodytų Asmeninių kompetencijų lygiai nustatomi Vertinimo išvadoje, atsižvelgiant į Asmeninių kompetencijų vertinimo lygių skalę:

4.1. Nepakankamas lygis. Nepakankamas Asmeninės kompetencijos lygis Vertinimo išvadoje nustatomas tada, kai užfiksuojama, kad pusės ar daugiau kompetencijos komponentų raiškos asmuo savo atsakymais neatskleidė, o pasitaikantys pavieniai aukštesni kai kurių šios kompetencijos raiškos aspektų vertinimai nekompensuoja bendro visumos vertinimo.

4.2. Pakankamas lygis. Pakankamas Asmeninės kompetencijos lygis Vertinimo ataskaitoje nustatomas tada, kai užfiksuojama, kad asmuo savo elgesiu ir atsakymais tinkamai pademonstravo kompetencijos komponentus, jų raiška pakankama veiksminga veiklai atlikti.

4.3. Aukštas lygis. Aukštas Asmeninės kompetencijos lygis Vertinimo ataskaitoje nustatomas tada, kai užfiksuojama, kad kompetencijų vertinimo metu pateiktais atsakymais ir elgesio pavyzdžiais asmuo labai gerai arba puikiai atskleidė kompetencijos komponentų raišką, pademonstravo aukštą kompetenciją sudėtingomis, kompleksinėmis aplinkybėmis. Pasitaikantys pavieniai žemesni kai kurių šios kompetencijos raiškos aspektų vertinimai nekeičia bendro visumos vertinimo.“

16.       Pakeisti Aprašo Priedo Nr. 2 1 pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Šioje išvadoje pateikiama informacija apie (vardas, pavardė) asmenines kompetencijas, įvertintas pagal Teisėjo kompetencijų modelį vadovaujantis Teisėjų tarybos 2022 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 13P-32-(7.1.2.) patvirtintu Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos aprašu.“

17.       Papildyti Aprašą Priedu Nr. 3:

„Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų,

teisėjų karjeros siekiančių asmenų

vertinimo kriterijų ir asmeninių

kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo

3 priedas

(Asmeninių vadovavimo kompetencijų vertinimo išvados forma)

ASMENINIŲ VADOVAVIMO KOMPETENCIJŲ VERTINIMO IŠVADOS FORMA

Šioje išvadoje pateikiama informacija apie (vardas, pavardė) asmenines kompetencijas, įvertintas pagal Teisėjo kompetencijų modelį vadovaujantis Teisėjų tarybos 2022 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 13P-32-(7.1.2.) patvirtintu Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos aprašu.

I.     BENDRA INFORMACIJA APIE VERTINIMĄ

Vertinime dalyvavęs asmuo (Pretendentas):

Vertinimo data:

Vertinimo vieta:

Vertinimo išvados parengimo data:

Vertinimą atlikę ekspertai:

Pretendento asmeninių kompetencijų vertinimui atlikti naudoti instrumentai:

Pretendento asmeninės kompetencijos vertinamos balais nuo 1 iki 4. Kiekvienai kompetencijai priskiriamas lygis:

Nepakankamas kompetencijos lygis reiškia tai, kad pusės ar daugiau kompetencijos komponentų raiškos pretendentas savo atsakymais neatskleidė, o pasitaikantys pavieniai aukštesni kai kurių šios kompetencijos raiškos aspektų vertinimai nekompensuoja bendro visumos vertinimo.

Pakankamas kompetencijos lygis reiškia, kad pretendentas savo elgesiu ir atsakymais tinkamai pademonstravo kompetencijos komponentus, jų raiška pakankama veiksmingai veiklai atlikti.

Aukštas kompetencijos lygis reiškia, kad kompetencijų vertinimo metu pateiktais atsakymais ir elgesio pavyzdžiais pretendentas labai gerai arba puikiai atskleidė kompetencijos komponentų raišką, pademonstravo aukštą kompetenciją sudėtingomis, kompleksinėmis aplinkybėmis. Pasitaikantys pavieniai žemesni kai kurių šios kompetencijos raiškos aspektų vertinimai nekeičia bendro visumos vertinimo.

II.   VERTINIMO IŠVADOS

Apibendrinamoji išvada apie Pretendentą:

Kompetencija	Kompetencijos lygis
Vadovavimo gebėjimai
Strateginis mąstymas	Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas
Veiklos valdymas	Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas

III.  KOMPETENCIJŲ VERTINIMO PAGRINDIMAS

Kompetencija ir kompetencijos lygis	Pretendento kompetencijos lygio pagrindimo aprašymas
Vadovavimo gebėjimai
Strateginis mąstymas (Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas lygis)
Veiklos valdymas (Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas lygis)

IV.  APIBENDRINIMAS IR REKOMENDACIJOS

Turimos Pretendento stiprybės:

1.  

2.  

3.  

Rekomendacijos ugdymui:

1.  

2.  

3.  

Ekspertai                                  __________                            __________________

(parašas)                                             (vardas, pavardė)

__________                    __________________“

(parašas)                                             (vardas, pavardė)

18. Papildyti Aprašą Priedu Nr. 4 ir jį išdėstyti taip:

„Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų,

teisėjų karjeros siekiančių asmenų

vertinimo kriterijų ir asmeninių

kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo

4 priedas

(Pašalinimo iš asmeninių kompetencijų vertinimo akto forma)

PAŠALINIMO IŠ ASMENINIŲ KOMPETENCIJŲ VERTINIMO AKTAS

______________

(data)

____________

(vieta)

____________

(laikas)

Šiuo aktu pažymima, kad, vadovaujantis Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo 24 punktu, asmeninių kompetencijų vertinime dalyvaujantis asmuo (vardas, pavardė) yra pašalinamas iš asmeninių kompetencijų vertinimo / nuotoliniu būdu vykdomas (vardas, pavardė) asmeninių kompetencijų vertinimas nutraukiamas.

Pašalinimo iš asmeninių kompetencijų vertinimo / nuotoliniu būdu vykdomo asmeninių kompetencijų vertinimo nutraukimo priežastys:

____________________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________________.

Ekspertas   __________________                                             ________________________________.“

(parašas)                                                                                        (vardas, pavardė)

19. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2022 m. kovo 1 d.

Pirmininkė                                                                                                                   Sigita Rudėnaitė

Sekretorius                                                                                                                  Ramūnas Gadliauskas