LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

REZOLIUCIJA

DĖL RUSIJOS FEDERACIJOS VALSTYBĖS DŪMOS KĖSINIMOSI PERRAŠYTI ISTORIJĄ IR KVESTIONUOTI ŠIUOLAIKINĖS CIVILIZACIJOS IR TARPTAUTINĖS TEISĖS PAGRINDUS

 

2020 m. birželio 18 d. Nr. XIII-3065

Vilnius

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į tai, kad: 2020 m. birželio 11 d. Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komitetas paprašė kitų komitetų pateikti siūlymus dėl Valstybės Dūmos nario Aleksejaus Žuravliovo inicijuoto įstatymo, kuriuo būtų paskelbtas „negaliojančiu Rusijos Federacijos teritorijoje“ SSRS Liaudies deputatų suvažiavimo 1989 m. gruodžio 24 d. nutarimas „Dėl Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutarties politinio ir teisinio įvertinimo“, kuriuo Sovietų Sąjunga pasmerkė Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius protokolus ir pripažino juos niekiniais, taip pat pripažino įvykdžiusi agresiją prieš trečiąsias šalis, įskaitant Baltijos valstybes, konstatuodama įsipareigojimų šioms šalims pagal taikos ir nepuolimo sutartis pažeidimus įgyvendinant Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, projekto (galutinis priėmimas Rusijos Federacijos parlamente numatytas 2020 m. liepos mėn.);

primindamas, kad:

– Molotovo–Ribentropo pakto slaptųjų protokolų sudarymas prilygo agresyvaus karo prieš trečiąsias valstybes – Lietuvą, Estiją, Latviją, Lenkiją, Rumuniją ir Suomiją – planavimui, niekinis šių protokolų pobūdis yra visuotinai pripažintas faktas, o SSRS įvykdyta Baltijos valstybių aneksija buvo pasmerkta ir nepripažinta tarptautinės bendrijos;

– tarptautinė bendrija smerkia ir nepripažįsta Rusijos Federacijos įvykdytos Ukrainos teritorijos dalies (Krymo pusiasalio) aneksijos, taip pat smerkia ir laiko neteisėta Rusijos Federacijos vykdomą Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos teritorijų dalių okupaciją;

– pagal neatšaukiamą 1991 m. liepos 29 d. Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutarties dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų 1 straipsnį Rusijos Federacija pripažino Lietuvos Respublikos valstybinį statusą, įtvirtintą 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo aktuose;

pažymėdamas, kad tokie pagrindiniai tarptautinės teisės principai kaip agresijos draudimas, pagarba valstybių suverenitetui ir taikus tarptautinių ginčų sprendimas įtvirtinti, be kita ko, 1928 metų Bendrojoje sutartyje dėl atsisakymo nuo karo kaip nacionalinės politikos priemonės ir 1945 metų Jungtinių Tautų Chartijoje,

atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos veiksmais, kuriais siekiama atšaukti pirmiau minėtą SSRS Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimą, būtų reabilituojamas tiek sovietinis, tiek nacistinis totalitariniai režimai, neigiant jų tarptautinius nusikaltimus, įvykdytus sudarant ir įgyvendinant Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius protokolus;

griežtai smerkia šiuos Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos veiksmus ir vertina juos kaip kėsinimąsi į šiuolaikinės civilizacijos ir tarptautinės teisės pagrindus, be kita ko, į teisės viršenybę tarptautiniuose santykiuose, jėgos ir grasinimo ja draudimą, valstybių suverenią lygybę, pagarbą žmogaus teisėms;

pabrėžia, kad tokiais sisteminiais istorinio revizionizmo veiksmais Rusijos Federacijos Valstybės Dūma siekia pateisinti Rusijos Federacijos dabartinę agresyvią politiką ir agresiją prieš kaimynines valstybes, kvestionuoti kaimyninių šalių valstybingumą remiantis „artimojo užsienio“, „rusų pasaulio“ ir „tėvynainių gynimo“ koncepcijomis, skatinti Vakarų bendruomenės nepasitikėjimą, skaldyti Europos Sąjungą ir NATO, dešimtmečiams pereiti į konfrontaciją su Vakarais;

įpareigoja Seimo Pirmininką, kaip Valstybės gynimo tarybos narį, pasiūlyti Valstybės gynimo tarybos posėdyje apsvarstyti pirmiau minėtus Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos veiksmus;

kviečia tarptautinę bendriją pasmerkti Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus, mėginimus kvestionuoti šiuolaikinės civilizacijos ir tarptautinės teisės pagrindus ir užkirsti jiems kelią.

 

 

 

Seimo Pirmininkas                                                                                              Viktoras Pranckietis