Administracinė byla Nr. eR-14-662/2023
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00016-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 5.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Mildos Vainienės,
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos regionų partijos atstovui Z. V.,
atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos regionų partijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos regionų partija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) išbraukti iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, Vyriausioji rinkimų komisija) 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas) priedo šiuos pareiškėjo keliamus kandidatus – J. K., G. G., J. R., V. T., A. T., E. A. ir J. L.; 2) pavesti VRK sudaryti galimybę šiems kandidatams iš jų pateiktų viešųjų ir privačių interesų deklaracijų perkelti atitinkamus duomenis į šių kandidatų elektroninį dokumentą „Biografija“, skiriant tam 48 valandas.
2. Pareiškėjas paaiškina, kad, įsigaliojus Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksui (toliau – ir Kodeksas), pagal šio kodekso 78 straipsnio 7 dalį pareiškiniai dokumentai VRK nustatyta tvarka teikiami elektroniniu būdu ir nuolat saugomi šios komisijos informacinėje sistemoje. Kodekso 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms ir baigiamas likus 65 dienoms iki rinkimų. Kaip skelbiama VRK parengtame 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų grafike, minėtuose rinkimuose pareiškinių dokumentų pateikimas prasideda 2022 m. gruodžio 12 d. ir baigiasi 2022 m. gruodžio 30 d. 17:00. Lietuvos regionų partija ir jos skyriai iki įstatyme nustatytų terminų pabaigos rengti ir teikti pareiškinius dokumentus VRK nurodytame portale www.rinkėjopuslapis.lt pateikė pareiškinius dokumentus į VRK informacinę sistemą.
3. Pareiškėjas pažymi, jog norint pateikti pareiškinius dokumentus, kiekvienam kandidatui taip pat buvo privaloma pateikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) apie už 2021 metus deklaruotiną turtą ir pajamas, taip pat pateikti viešųjų ir privačių interesų deklaraciją Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) portale. Nurodžius kandidatui ar asmeniui, pildančiam duomenis, kad yra sutinkama gauti kandidato duomenis iš ją turinčių institucijų, VRK informacinė sistema gaudavo turto ir pajamų deklaracijų išrašus, viešųjų ir privačių interesų deklaracijas. Be to, į VRK informacinę sistemą teikiama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turima informacija, ar kandidatas yra atlikęs teismų skirtas bausmes ar bausmę, buvo teismų pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. Gauta informacija buvo paskelbiama kandidato Anketoje. Tik į VRK informacinę sistemą gavus nurodytą informaciją, buvo galima baigti pildyti kandidato Anketą ir, baigus pildyti kandidato Anketą bei ją išsaugojus, galima buvo pradėti pildyti biografijos duomenis.
4. Pareiškėjas detalizuoja pareiškinių dokumentų sudarymo etapus VRK informacinėje sistemoje ir pažymi, kad polangyje „Biografija“ iki pradedant teikti duomenis buvo skelbiamas perspėjimas: „Prašome, užpildyti kandidato anketos duomenis ir tęsti biografijos duomenų pildymą“. Išsaugojus kandidato „Anketą“, polangyje „Biografija“ atsirasdavo laukeliai, skirti įrašyti biografijos duomenis. Pateikus „Anketą“, perspėjimo nelikdavo. Iš kartu su skundu pateiktų ekranvaizdžio nuotraukų matyti, kad programa laukelį „Biografiją pildyti baigiau“ nurodė kaip vienintelį privalomą formoje pažymėti laukelį. Dar daugiau, nepažymėjus šio laukelio, formą išsaugoti nebuvo leidžiama, pažymėjus vien tik šį laukelį, formą išsaugoti buvo galima. Sistema visais atvejais nurodydavo, kad duomenys yra pateikti.
5. Skundžiamu sprendimu VRK nusprendė neregistruoti šių Lietuvos regionų partijos kandidatų, nurodydama, kad nepateiktos jų biografijos – J. K., G. G., J. R., V. T., A. T., E. A. ir J. L. Tačiau VRK informacinėje sistemoje pateikta kita informacija, t. y. kiekvieno kandidato elektroniniuose pareiškiniuose dokumentuose nurodoma, kad jų visi pareiškinai dokumentai, įskaitant ir biografijas, yra pabaigti pildyti, ta pati informacija pateikiama kandidatų sąrašuose. Žymos VRK informacinėje sistemoje sukurtos išskirtinai programos pagalba. Jeigu kuris nors iš pareiškinių dokumentų nebuvo pateiktas, žymos VRK informacinė sistema neuždeda. Taip pat žyma nėra uždedama, jeigu VRK informacinė sistema nustato, kad teikiami duomenys yra nekorektiški ar kuris laukelis nėra užpildomas. Pats kandidatas ar duomenis įvedantis asmuo žymos apie duomenų pateikimą sukurti negalėjo ir negali.
6. Pareiškėjas pažymi, kad visi 7 keliami kandidatai patvirtino, kad jie Lietuvos regionų partijos atstovams prie apygardų rinkimų komisijų pateikė savo biografijai užpildyti reikalingus duomenis. Tą įrodo ir faktas, kad jie pateikė VMI ir VTEK reikiamas deklaracijas, taip pat savo nuotraukas. Viešųjų ir privačių interesų deklaracijose nurodomi duomenys – darbovietė, pareigos, šeiminiai santykiai, iš dalies atitinka tai, kas turėtų būti nurodoma biografijose.
7. Pareiškėjo įsitikinimu, pareiškinių dokumentų teikimas VRK prasidėjo 2012 m. gruodžio 12 d., o atsižvelgiant į tai, kad yra būtina skirti laiko dokumentams parengti, galimybė rengti dokumentus informacinėje sistemoje turėjo būti sudaryta dar anksčiau. Taigi nebuvo laiko patikrinti ir nustatyti, ar informacinė sistema atitinka Kodekso ir VRK 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. Sp-113 “Dėl Politinių partijų, politinių komitetų ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos aprašo ir pareiškinių dokumentų formų patvirtinimo” (toliau – ir Sprendimas Nr. Sp-113) nustatytos tvarkos reikalavimus.
8. Kodekso 80 straipsnyje yra nustatyta, kad jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti. Šis Kodekso reikalavimas buvo įgyvendintas tik iš dalies. Apie daugumą trūkumų rengiant pareiškinius dokumentus informacinė sistema informuodavo nedelsiant ir visiškai pagrįstai neleisdavo išsaugoti dokumentų su klaidomis ar neužpildytais laukeliais. Tačiau rengiant kandidato biografiją, šio funkcinio nuoseklumo pritrūko. Kandidato biografijos elektroninėje formoje, kaip jau buvo nurodyta, vieninteliu privalomu užpildyti laukeliu buvo nurodoma žyma - „Biografiją pildyti baigiau“. VRK 2022 m. lapkričio 30 d. Sprendimu Nr. Sp-113 patvirtinto Politinių partijų, politinių komitetų ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) priedo 12 punkte „Kandidato biografija“ taip pat nepasisakyta, ar ten esančius langelius visus privalu užpildyti, ar užpildyti reikia tik dalį iš jų.
9. Vadovaudamasis Kodekso 81 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kad dėl VRK informacinės sistemos „Biografijos“ pildymo ydų, klaidinančio ją pildančio asmens informavimo ir VRK savalaikio neinformavimo dėl šių trūkumų dalis kandidatų VRK Sprendimu pripažinti nepateikusiais visų privalomų pareiškinių dokumentų.
10. Pareiškėjas pastebi, kad pagal Kodekso 78 straipsnį dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, nepripažįstami pareiškiniais dokumentais. Šis terminas yra pasibaigęs 2022 m. gruodžio 30 d. 17 val. Biografijos duomenys bus skelbiami VRK internetinėje svetainėje ne anksčiau kaip 30 dienų iki rinkimų, tai yra iki 2023 m. vasario 3 d. Dalį biografinių duomenų kandidatai yra nurodę viešųjų ir privačių interesų deklaracijose. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Kodekso reikalavimai galėtų būti įgyvendinti perkeliant kandidato pateiktus duomenis iš viešųjų ir privačių interesų deklaracijos į „Biografiją“ VRK informacinėje sistemoje.
12. Atsakovas vadovaujasi Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalimi ir paaiškina, kad VRK 2022 m. lapkričio 30 d. Sprendimu Nr. Sp-113 patvirtino biografijos formą, minėtu sprendimu taip pat patvirtintas Aprašas, kurio 3 punktas nustato, kad pareiškiniai dokumentai teikiami rinkimų komisijoms elektroniniu būdu portale „Rinkėjo puslapis“ (www.rinkejopuslapis.lt). Aprašo 10 punkte nustatyta, kad kandidatas pildo pareiškinius dokumentus, įskaitant ir biografiją. Nei Rinkimų kodekso, nei Aprašo nuostatose nėra numatyta, kad biografijos galima nepildyti arba kad jos pildymas yra neprivalomas, todėl nesutinka, kad šio pareiškinio dokumento buvo galima nepildyti ar kad iš Rinkimų kodekso ar Aprašo reikalavimų nebuvo aišku, kad jį reikia pildyti.
13. VRK detalizuoja, kad portale „Rinkėjo puslapis“ į kiekvieno kandidato biografiją automatiniu būdu buvo perkelti šie duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data. Likusius biografijos laukus kandidatai privalėjo užpildyti patys, tačiau to nepadarė. Biografijos apačioje kandidatai pažymėjo varnelę „Biografiją pildyti baigiau“. Elektroninėje biografijos formoje nurodyti duomenys atitinka Apraše patvirtintos biografijos duomenų kategorijas, tačiau kandidatai jų nepildė. Pažymėtina, kad VRK informacinėje sistemoje „Rinkėjo puslapis“ nebuvo jokių kliūčių užpildyti biografijos formą elektroniniu būdu ir sistema ją pildyti leido, tačiau kandidatai jos nusprendė nepildyti dėl nuo jų pačių priklausančių priežasčių. Atsakovas nesutinka, kad šį pareiškinį dokumentą kandidatams pildyti nebuvo privaloma. Pažymėtina, kad pagal Rinkimų kodeksą visi pareiškiniai dokumentai turi būti tinkamai užpildyti. Biografijos laukai neturėjo nustatytųjų reikšmių, todėl kandidatai informaciją turėjo suvesti patys ir jiems jokie apribojimai dėl laukų pildymo nebuvo nustatyti. Tačiau kandidatams nusprendus jų nepildyti, jie liko tušti. VRK informacinėje sistemoje nebuvo nustatyti įspėjimai, neužpildžius biografijos laukų, tačiau tokių funkcionalumų nenustatymas nereiškia, kad biografijos pildyti nereikia.
14. VRK pastebi, kad ginčas kilo tik dėl 7 pareiškėjo kandidatų, kurie nesugebėjo užpildyti pareiškinių dokumentų, be to, VRK buvo surengti mokymai, viešai skelbiama mokymo medžiaga, kur išsamiai paaiškinta pareiškinių dokumentų pildymo tvarka, VRK internetinėje svetainėje patiektas išsamus pareiškinių dokumentų pildymo vadovas. Nors pareiškėjas detalizuoja pareiškinių dokumentų pateikimo VRK informacinėje sistemoje ypatumus, kad dalies duomenų pildyti nereikia, tačiau tai nereiškia, kad kandidato biografijos pildyti nereikėjo.
15. VRK pabrėžia, jog pareiškėjo 7 kandidatai, atsisakydami pildyti biografijas, patys prisiėmė riziką ir turėjo suprasti, kad pareiškinių dokumentų neužpildymas gali būti jų neregistravimo kandidatu priežastimi. Jeigu pateikti pareiškiniai dokumentai neatitinka Kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, kandidatas yra neregistruojamas pagal Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Biografijos forma buvo patvirtina ir paskelbta viešai, todėl kandidatams turėjo būti žinoma, kad ją užpildyti yra privaloma. Kandidatai, kurie patys neatliko kandidatuojant privalomų veiksmų – neužpildė pareiškinio dokumento biografijos, pažeidė Rinkimų kodekse nustatytą pareiškinių dokumentų pildymo tvarką.
16. VRK vadovaujasi Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalimi ir pažymi, jog pareiškiniai dokumentai pagal Rinkimų kodekso 78 straipsnio 3 dalį turėjo būti teikiami iki 2022 m. gruodžio 30 d. Iki šios datos visi kandidatai turėjo teisę patys koreguoti savo pateiktus pareiškinius dokumentus. Pagal 80 straipsnio 5 dalį trūkumai gali būti šalinami tik 65 dienos iki rinkimų, t. y. iki 2022 m. gruodžio 30 d. Šiuo atveju pareiškinių dokumentų paskutinė pildymo ir trūkumų šalinimo diena sutampa. Todėl VRK pagal Rinkimų kodeksą nebuvo skirtas papildomas laikas nurodyti kandidatams jų pateiktų pareiškinių dokumentų trūkumus. Dėl didelio kandidatų skaičiaus VRK negalėjo įvertinti kiekvieno kandidato pateiktų pareiškinių dokumentų nepasibaigus jų pateikimo terminui, nes už jų pildymą buvo atsakingi patys kandidatai, kurie patys juos galėjo taisyti.
17. Pažymėdama, kad VRK yra valdžios institucija, kuri savo veikloje vadovaujasi teisės aktais, VRK nurodo, kad ji neturėjo diskrecijos spręsti dėl tų kandidatų registravimo, kurie nepateikė visų pareiškinių dokumentų. VRK taip pat negali įgyvendinti pareiškėjo skundo reikalavimo sudaryti galimybę 7 kandidatams iš jų pateiktų viešųjų ir privačių interesų deklaracijų perkelti atitinkamus duomenis į šių kandidatų elektroninį dokumentą „Biografija“ skiriant tam 48 valandas. Tokia procedūra nėra reglamentuota Rinkimų kodekse. Be to, tai nėra tapatūs dokumentai, skiriasi ir duomenų struktūra.
18. VRK laikosi pozicijos, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. VRK, priimdama ir patikrindama politinių partijų ir kandidatų pareiškinius dokumentus, veikė savo kompetencijos ribose, ginčo Sprendime nurodė jo priėmimo teisinius pagrindus ir priežastis kodėl kandidatai yra neregistruojami, todėl Rinkimų kodekso normų nepažeidė.
k o n s t a t u o j a:
II.
20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ dalies, kuria nuspręsta neregistruoti Lietuvos regiono partijos kandidatų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo reikalavimą pavesti Vyriausiajai rinkimų komisijai sudaryti galimybę šiems kandidatams iš jų pateiktų viešųjų ir privačių interesų deklaracijų perkelti atitinkamus duomenis į šių kandidatų elektroninį dokumentą „Biografija“, skiriant tam 48 valandas.
21. Nustatyta, kad atsakovas, vadovaudamasis Rinkimų kodekso 75 straipsniu, 80 straipsnio 3 dalimi, 81 straipsnio 4 dalies 1–3 punktais, nusprendė neregistruoti politinių partijų politinių komitetų kandidatų, neatitinkančių rinkimų kodekso reikalavimų (pridedama). Iš Sprendimo priedo matyti, kad pareiškėjo kandidatai – J. K. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), G. G. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), J. R. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), V. T. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), A. T. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), E. A. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) ir J. L. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) – neregistruoti kandidatais, kaip neatitinkantys Rinkimų kodekso reikalavimų, kadangi nepateikė biografijos.
22. Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia tuo, kad dėl VRK informacinės sistemos trūkumų kandidatai pateikė netinkamai užpildytus pareiškinius dokumentus (t. y. pateikė biografiją, tačiau neužpildytą), o informacinė sistema nerodė pranešimo ar kitu programiniu būdu neinformavo, kad biografija neužpildyta ar netinkamai užpildyta, ir leido ją pateikti. Be to, atsakovas turi Rinkimų kodekse nustatytą pareigą nedelsiant pranešti atsakingam asmeniui, jeigu pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai arba juose yra trūkumų. Dėl VRK informacinės sistemos nepakankamo funkcionalumo vien pareiškėjas ir neregistruoti kandidatai negali likti atsakingi ir netekti teisės būti įregistruotais kandidatais.
23. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 119 straipsnio 2 dalį savivaldybių tarybų nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Taigi, pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių tarybų rinkimuose yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai (Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos garantuojama asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam – svarbi asmens konstitucinė teisė (2011 m. gegužės 11 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinami inter alia rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumas (2021 m. gegužės 28 d. nutarimas); rinkimų proceso skaidrumas – būtina prielaida rinkėjams pasitikėti atstovaujamąja institucija (inter alia 2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją, Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese (inter alia 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, susijusius inter alia su rinkimų procedūromis, pagal Konstituciją gali nustatyti inter alia tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis (taikomais procedūriniais reikalavimais) siekiama užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumą (2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai); rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus (inter alia 2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai). Šios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir kandidatams į savivaldybių tarybų narius.
24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teisė į laisvus rinkimus yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 3 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio („Teisė į laisvus rinkimus“) nuostatas, yra nurodęs, jog šiame straipsnyje laiduojamos teisės (taip pat ir teisė būti išrinktam) nėra absoliučios teisės, joms gali būti taikomi apribojimai (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95). Valstybės Konvencijos dalyvės savo vidaus teisės sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios pagal Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį iš esmės yra galimos. Šioje srityje joms yra suteikta plati diskrecijos laisvė (2006 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Ždanoka prieš Latviją, pareiškimo Nr. 58278/00), tačiau tokios sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos, sąlygos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo bei pritaikytos priemonės turi būti proporcingos (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95; 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01).
25. Rinkimų kodekse nustatytas teisinis reguliavimas garantuoja, kad rinkimų procese būtų sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti savivaldybių tarybų nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pareiškiniai dokumentai, tarp jų – kandidato anketa; metinės gyventojo pajamų deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas; metinės gyventojo turto deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas; privačių interesų deklaracija (Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 1–4 p.); kandidato nuotrauka, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos kandidato biografija (Rinkimų kodekso 75 str. 2 d. 9 p.).
26. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo kandidatai kaip baigtus pildyti dokumentus pažymėjo (arba tokia atžyma buvo suformuota informacinėje sistemoje) ir biografiją. Atsakovo kartu su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kandidatai biografijos laukelių (išskyrus gimimo datą) nepildė. Taip pat iš minėtų kandidatų biografijų matyti, kad, nagrinėjamu atveju, pirmą kartą VRK šie dokumentai buvo pateikti konkrečiomis dienomis laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d., t. y. nepasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui (2022 m. gruodžio 30 d.).
27. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, nurodo, kad kandidatai iki pat pareiškinių dokumentų teikimo termino pabaigos galėjo patys koreguoti šiuos dokumentus, kad Rinkimų kodeksas nenustato papildomo termino trūkumams pašalinti (pareiškinių dokumentų pateikimo terminas ir trūkumų pašalinimo terminas šiuo atveju sutampa – 2022 m. gruodžio 30 d.). VRK įsitikinimu, ji dėl didelio kandidatų skaičiaus neturėjo laiko ir neprivalėjo tikrinti pareiškinius dokumentus ir informuoti atsakingus asmenis apie trūkstamus ar turinčius trūkumų pareiškinius dokumentus.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės, apygardos rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duodamas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 32 dienoms (Rinkimų kodekso 80 str. 1 d.). Jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti (Rinkimų kodekso 80 str. 5 d.). Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą registruoti kandidatą ir (arba) kandidatų sąrašą arba jų neregistruoti priima likus ne mažiau kaip 31 dienai iki rinkimų dienos (Rinkimų kodekso 81 str. 1 d.). Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalyje nustatyti atvejai, kai kandidatas neregistruojamas – vienas iš jų – pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar juose pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija (3 p.).
29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad VRK, būdama nuolatine aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija (Rinkimų kodekso (2022 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. XIV-1381 redakcija) 30 str. 1 d.), įgyvendindama jai nustatytus uždavinius, vykdydama jai pavestas funkcijas, įtvirtintas teises ir pareigas, privalo laikytis viešojo administravimo principų, kuriais grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-23-556/2021, joje nurodytą 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012; kt.).
30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant gero administravimo principo turinį, ne kartą nurodyta, kad: valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, turi veikti rūpestingai ir atidžiai, <...> užtikrinti, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014); formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015); valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015; kt.).
31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte (anksčiau – 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte) nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aptariamu pagrindu skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti pripažintas neteisėtu, tik tuo atveju, jei nebuvo padaryti nežymūs, neesminiai atitinkamo akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos to akto pagrįstumui; nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (šiuo aspektu žr., pvz., 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-23-556/2021, jame nurodytą 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012; kt.).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, daro išvadą, kad VRK, kaip atsakinga už pareiškinių dokumentų tikrinimą institucija, privalėjo pateiktus dokumentus tikrinti visu jų teikimo laikotarpiu, o nustačiusi neatitikimus, nedelsiant informuoti atsakingą asmenį ir nustatyti terminą ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos trūkumams pašalinti. Tokią išvadą suponuoja ir lingvistinis teisės normos, įtvirtintos Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje aiškinimas, kurioje įstatymų leidėjo vartojamas terminas „nedelsiant“ (t. y. negaištant, tuojau, nieko nelaukiant (žr. Lietuvių kalvos žodynas (t. I–XX, 1941-2002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija,2017).- www.llz.lt ISBN9986-668-98-0) reiškia, kad VRK, identifikavusi, kad kandidatas pateikė ne visus pareiškinius dokumentus ar juos pateikė su trūkumais, turi imtis minėtoje teisės nuostatoje nurodytų veiksmų itin operatyviai.
33. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti ir teisinio reguliavimo neatitinkantys atsakovo argumentai, kad VRK neprivalėjo ar dėl gausos kandidatų neturėjo laiko juos informuoti apie pastebėtus neatitikimus ir nustatyti terminą šiuos neatitikimus ištaisyti. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo kandidatai elgėsi pakankamai rūpestingai, teikė pareiškinius dokumentus iš anksto, nelaukdami paskutinės pateikimo termino dienos, todėl konstatuotina, kad VRK turėjo objektyvią galimybę (ir pareigą) pranešti atsakingam asmeniui apie nustatytus neatitikimus ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti, nepažeidžiant Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino. Konstatuotina, kad skundžiamas Sprendimas (ginčijama dalis) buvo priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytos procedūros, kuri šiuo atveju privalėjo būti atlikta, o tai nėra suderinama su gero administravimo principu bei neatitinka Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų
34. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimo dalis dėl pareiškėjo kandidatų neregistravimo neteisėta pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl naikintina.
35. Teismas netenkina pareiškėjo skundo antrojo reikalavimo, kuriuo prašoma sudaryti sąlygas pareiškėjo kandidatams tam tikrus duomenis iš kitų VRK pateiktų duomenų perkelti į kandidatų biografijas. Panaikinus skundžiamo Sprendimo dalį, VRK įpareigotina spręsti klausimą dėl termino kandidatų pareiškinių dokumentų trūkumams pašalinti nustatymo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 126 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Lietuvos regionų partijos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ dalį, kuria nuspęsta neregistruoti kandidatais Lietuvos regionų partijos iškeltų kandidatų: J. K. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), G. G. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), J. R. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), V. T. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), A. T. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), E. A. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) ir J. L. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)).
Įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją spręsti klausimą dėl termino Lietuvos regionų partijos kandidatų J. K., G. G., J. R., V. T., A. T., E. A. ir J. L. pareiškinių dokumentų trūkumams pašalinti nustatymo.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ernestas Spruogis
Milda Vainienė