LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2020 M. GEGUŽĖS 18 D. ĮSAKYMO NR. V-739 „DĖL MOKSLO DOKTORANTŪROS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2022 m. gruodžio 23 d. Nr. V-2003
Vilnius
1. P a k e i č i u Mokslo doktorantūros nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos
švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-739 „Dėl Mokslo doktorantūros nuostatų patvirtinimo“:
1.1. Papildau 4.6 papunkčiu:
1.2. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:
„5. Mokslo doktorantūros (toliau – doktorantūra) teisę universitetui arba universitetui su kitais Lietuvos universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami aukšto lygio moksliniai tyrimai, suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministras (toliau – Ministras). Mokslo doktorantūros teisė (toliau – doktorantūros teisė) – teisė organizuoti trečiosios pakopos studijas, mokslinius tyrimus, disertacijos rengimą ir gynimą ir teikti mokslo daktaro laipsnius. Doktorantūros teisė suteikiama mokslo kryptyje, kurioje atliekami aukšto lygio moksliniai tyrimai. Universitetas arba universitetas su kitais universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais gali įgyti ne daugiau nei vieną doktorantūros teisę konkrečioje mokslo kryptyje, išskyrus universitetų reorganizavimo atvejį, kai doktorantūros teisė toje pačioje mokslo kryptyje gali būti suteikiama universitetui arba universitetams iki reorganizavimo procedūros pradžios įstojusių į doktorantūrą asmenų studijoms užbaigti. Mokslinių tyrimų institutas konkrečioje mokslo kryptyje gali dalyvauti ne daugiau kaip vienoje doktorantūroje. Universitetas arba universitetas su kitais universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais (toliau – institucija, institucijos), siekiantys (siekiančios) įgyti doktorantūros teisę, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – Ministerija) ir Lietuvos mokslo tarybai (toliau – Taryba) pateikia prašymą doktorantūros teisei įgyti (toliau – prašymas). Kartu su prašymu institucija (institucijos) Tarybos administruojamoje duomenų bazėje pateikia šiuos dokumentus:
5.1. pagrindimą, kodėl institucijai (institucijoms) tikslinga suteikti doktorantūros teisę mokslo kryptyje (pateikiami įrodymai dėl doktorantūros aktualumo ir tarptautiškumo, mokslo krypties potencialo Lietuvoje, išskiriant institucijas, siekiančias doktorantūros teisės);
5.2. doktorantūros projektą, kuriame nurodomas doktorantūros studijų dalies turinys ir numatomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų tematikos, siejamos su doktorantūrai įgyvendinti turima infrastruktūra, pasitelkiamu dėstytojų ir mokslo darbuotojų personalu, kitais ištekliais ir socialine partneryste, ir kita svarbia informacija. Rekomenduojama, kad doktorantūros studijas sudarytų ne mažiau kaip trys studijuojami dalykai;
5.3. pretendentų į mokslo doktorantūros komiteto (komitetų) (toliau – doktorantūros komitetas) narius bei kitų mokslininkų, dirbančių institucijoje (institucijose) (užėmusių pareigas konkurso tvarka arba pastaruosius trejus metus dirbusių institucijoje ne mažiau kaip 0,5 etato), siekiančioje įgyti doktorantūros teisę, kurie galėtų dalyvauti vykdant doktorantūrą, sąrašus (pateikiamas kiekvieno mokslininko gyvenimo aprašymas ir paskutinių penkerių metų mokslo darbų sąrašas). Jei doktorantūros teisę siekia įgyti kelios institucijos, teikiamame pretendentų į doktorantūros komiteto narius sąraše turi būti atstovų iš visų siekiančių įgyti doktorantūros teisę institucijų. Kiekvienoje institucijoje mokslo kryptyje, kurioje siekiama įgyti doktorantūros teisę, turi dirbti ne mažiau kaip 3 mokslininkai, atitinkantys ne žemesnius kaip Lietuvos mokslo tarybos nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas (toliau – Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai). Tarp pretendentų į doktorantūros komiteto narius ne mažiau kaip du trečdaliai asmenų turi būti tos mokslo krypties, kurioje siekiama įgyti doktorantūros teisę;
5.4. bendros doktorantūros veiklos sutartis su užsienio mokslo ir studijų institucija (toliau – užsienio institucija), jei siekiama doktorantūros teisės dalyvaujant užsienio institucijai. Sutartyje turi būti nustatytos mokslininko iš užsienio institucijos dalyvavimo doktorantūros komiteto veikloje sąlygos, tęstinumo, pasikeitus bent vienam doktorantūros komiteto nariui iš užsienio institucijos, užtikrinimas, gali būti nurodomos ir kitos doktorantūros organizavimo sąlygos. Rekomenduojama šias sutartis sudaryti ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui;
5.5. mokslo doktorantūros reglamento (toliau – doktorantūros reglamentas) projektą, parengtą vadovaujantis šių nuostatų 19 punkto reikalavimais. Jei doktorantūros teisę siekia įgyti kelios institucijos, teikiamas bendras visų institucijų suderintas doktorantūros reglamento projektas, kuriame detalizuojama, kokiomis sąlygomis institucijos vykdys bendrą doktorantūrą. Doktorantūros reglamente institucija (institucijos) gali nustatyti aukštesnius reikalavimus, nei nurodyti šiuose nuostatuose;
5.6. sutarties dėl įsipareigojimų bendrai vykdant doktorantūrą projektą (atsižvelgiant į šių nuostatų 27 punkto nuostatas), jei doktorantūros teisę siekia įgyti kelios institucijos;
1.3. Pakeičiu 6.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„6.1. pretendentų į doktorantūros komiteto narius bei kitų mokslininkų, dirbančių institucijoje (institucijose) (užėmusių pareigas konkurso tvarka arba pastaruosius trejus metus dirbusių institucijoje ne mažiau kaip 0,5 etato), siekiančioje įgyti doktorantūros teisę, kurie galėtų dalyvauti bendrai vykdant doktorantūrą, sąrašai (pateikiamas kiekvieno mokslininko gyvenimo aprašymas ir paskutinių penkerių metų mokslo darbų sąrašas). Kiekvienos institucijos mokslo kryptyje, kurioje siekiama įgyti doktorantūros teisę, turi dirbti ne mažiau kaip 3 mokslininkai, atitinkantys ne žemesnius kaip Minimaliuose kvalifikaciniuose reikalavimuose yra nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Tarp pretendentų į doktorantūros komiteto narius ne mažiau kaip du trečdaliai asmenų turi būti tos mokslo krypties, kurioje siekiama įgyti doktorantūros teisę;“
1.4. Pakeičiu 6.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.5. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:
„7. Doktorantūros teisę siekiančios įgyti institucijos (ar institucijų) ir jų pateiktų pretendentų į doktorantūros komitetą mokslinių tyrimų lygį Taryba vertina pasitelkdama Palyginamojo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo (toliau – Palyginamasis vertinimas), Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo (toliau – Kasmetinis vertinimas), rezultatus, Minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Jei dėl doktorantūros teisės įgijimo kreipiasi institucijų grupė, vertinamas kiekvienos institucijos mokslinis lygis doktorantūrai organizuoti.“
1.6. Pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:
„8. Dokumentai, pateikti pagal šių nuostatų 5.1–5.7 papunkčių reikalavimus, vertinami pagal šiuos kriterijus: institucijos (institucijų) mokslo krypties mokslinių tyrimų lygis, pretendentų į mokslo doktorantūros komiteto narius bei kitų mokslininkų, dalyvausiančių doktorantūros procese mokslinė kompetencija, doktorantūros nacionalinis aktualumas ir tarptautiškumas, doktorantūros poreikis ir pagrįstumas, turima mokslinių tyrimų infrastruktūra, doktorantūros projekto studijų dalies tinkamumas (vertinama penkių balų skalėje), Kasmetinio vertinimo ir Palyginamojo vertinimo rezultatus.“
1.7. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:
1.8. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
„10. Taryba pagal šių nuostatų 5.1–5.7, 6.1–6.5 papunkčių reikalavimus dokumentų vertinimą įvykdo ne vėliau kaip per 3 mėnesius (į šį laikotarpį neįskaitomi liepos ir rugpjūčio mėnesiai) nuo dokumentų pateikimo Tarybai dienos. Prašymo ar siūlymo bei pateiktų dokumentų nagrinėjimo metu Taryba turi teisę kreiptis į doktorantūros teisės siekiančią instituciją (institucijas) dėl papildomos su nagrinėjamu prašymu susijusios informacijos teikimo ar prašyme nurodytos informacijos tikslinimo.“
1.9. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:
„15. Taryba ne rečiau kaip kas 5 metus Tarybos nustatyta tvarka organizuoja institucijos (institucijų) vykdomos doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą ir teikia išsamius ir apibendrintus vertinimus bei siūlymus Ministrui. Doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimai įvykdomi Tarybos nustatyta tvarka po Palyginamojo vertinimo. Visos doktorantūros, vykdomos toje pačioje mokslo kryptyje, vertinamos vienu metu. Vertinama pagal šiuos kriterijus: doktorantūros komiteto narių mokslinė kompetencija doktorantūros ir susijusiose mokslo kryptyse, doktorantūros tematikų aktualumas, doktorantų mokslinių publikacijų kokybė ir pagal kitus Tarybos nustatytus doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimo kriterijus (vertinama penkių balų skalėje). Vertinimas atliekamas atsižvelgiant į Kasmetinio vertinimo rezultatus, Minimalius kvalifikacinius reikalavimus bei Palyginamojo vertinimo rezultatus. Taryba, atsižvelgdama į vertinimo rezultatus, gali siūlyti kitą institucijos (institucijų) vykdomos doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą vykdyti po 3 metų. Taryba ne vėliau kaip per 3 mėnesius po vertinimo savo interneto svetainėje viešai paskelbia institucijos (institucijų) vykdomos doktorantūros apibendrintas vertinimo išvadas pagal visus vertinimo sričių kriterijus ir galutines kokybės ir efektyvumo vertinimo apibendrintas išvadas, institucija (institucijos) viešai skelbia nuorodą į šią informaciją savo interneto svetainėje (svetainėse).“
1.10. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:
„16. Jeigu nustatoma, kad doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimas neigiamas arba jeigu doktorantūros komitetas neatitinka šiuose nuostatuose nustatytų reikalavimų, Taryba teikia siūlymą Ministrui suteiktą doktorantūros teisę sustabdyti arba panaikinti. Ministras, išnagrinėjęs Tarybos pateiktą pasiūlymą, gali priimti sprendimą sustabdyti arba panaikinti institucijos (institucijų) doktorantūros teisę. Jei doktorantūros teisė Ministro sprendimu sustabdoma arba panaikinama, institucija (institucijos) negali vykdyti mokslo doktorantų (toliau – doktorantai) priėmimo. Jeigu priimamas sprendimas doktorantūros teisę sustabdyti, prašymai Ministerijai ir Tarybai atnaujinti sustabdytą doktorantūros teisę nagrinėjami ne anksčiau kaip po 1 metų nuo Ministro sprendimo dėl doktorantūros teisės sustabdymo įsigaliojimo. Institucija (institucijos) tokį prašymą ir šių nuostatų 5.1–5.7 papunkčiuose nurodytus dokumentus teikia Tarybos administruojamoje duomenų bazėje. Ministras, gavęs Tarybos vertinamąsias išvadas ir rekomendaciją, priima atitinkamą sprendimą. Institucija, kuriai doktorantūros teisė panaikinama, naują prašymą įgyti doktorantūros teisę gali teikti ne anksčiau kaip po 3 metų nuo Ministro įsakymo dėl doktorantūros teisės panaikinimo įsigaliojimo. Tais atvejais, kai institucijoje (institucijose), kuriai sustabdoma arba panaikinama doktorantūros teisė, yra jos nebaigusių doktorantų, Ministras, atsižvelgdamas į Tarybos institucijos (institucijų) ir joje studijuojančių doktorantų siūlymus, nustato tolesnes jų studijų ir disertacijos gynimo galimybes. Sprendimas dėl jau priimtų doktorantų studijų ir disertacijų gynimo galimybių institucijoje (institucijose), kurioms doktorantūros teisė panaikinama svarstomas Ministro sudarytoje komisijoje. Bet kokias iškilusias papildomas doktorantų finansines prievoles, susijusias su doktorantūros studijomis, dengia doktorantūros teisę praradusi institucija (institucijos). Institucija (institucijos) apie priimtą sprendimą nutraukti doktorantūros vykdymą informuoja Ministeriją ir Tarybą. Ministerija paveda Tarybai įvertinti, ar institucijoms užtenka pajėgumų vykdyti doktorantūrą be vienos (ar kelių) institucijų. Gavęs Tarybos vertinamąsias išvadas ir rekomendaciją, Ministras priima sprendimą pratęsti doktorantūros teisę be vienos ar kelių institucijų, suteiktą doktorantūros teisę sustabdyti arba suteiktą doktorantūros teisę panaikinti.“
1.11. Papildau 161 punktu:
„161. Mokslo ir studijų institucija, turinti doktorantūros teisę kartu su kita (kitomis) institucija (institucijomis), gali teikti prašymą Ministerijai ir Tarybai turimą doktorantūros teisę tęsti be vienos ar kelių institucijų arba prisijungti dar vieną ar kelias institucijas, kurios jau vykdo tos pačios mokslo krypties doktorantūrą arba siekia įgyti doktorantūros teisę toje mokslo kryptyje. Kartu su prašymu turi būti pateikti atitinkamai šių nuostatų 5 ir (arba) 6 punkte nurodyti dokumentai ir siūlymas dėl jau priimtų doktorantų studijų pabaigimo ir disertacijų gynimo galimybių institucijoje (institucijose). Prašymai vertinami pagal šių nuostatų 7, 8, 9, 10, 11 punktus ir Tarybos nustatytas procedūras.“
1.12. Papildau 162 punktu:
„16.2 Ministras gali teikti Tarybai siūlymą inicijuoti vykdomos doktorantūros kokybės ir efektyvumo neeilinį vertinimą, kai mokslo ir studijų institucija priima sprendimą nutraukti doktorantūros vykdymą (įskaitant doktorantūros vykdymą pagal kartu įgytą doktorantūros teisę) arba siekia įgyti doktorantūros teisę kartu su kita institucija. Gali būti inicijuojamas tokios vykdomos doktorantūros vertinimas.“
1.13. Pakeičiu 19.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.14. Pakeičiu 19.11 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.15. Papildyti 19.141 papunkčiu:
1.16. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:
„20. Doktorantūros komitetas susideda iš ne mažiau kaip 9 aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų ne mažiau kaip 0,5 etato dirbančių doktorantūros teisę įgijusioje institucijoje (institucijose), kai jie pareigas institucijoje užima konkurso tvarka, arba dirbančių institucijoje (institucijose), kai jie pareigas užima ne konkurso tvarka, bet prieš užimant šias pareigas institucijoje (institucijose) buvo užėmę konkurso tvarka. Reikalavimas konkurso tvarka užimti pareigas netaikomas mokslininkams iš užsienio mokslo ir studijų institucijų. Kai doktorantūros teisė suteikta dalyvaujant užsienio mokslo ir studijų institucijai (institucijoms), komitete turi būti daugiau kaip pusė mokslininkų iš Lietuvos institucijos (institucijų). Tarp doktorantūros komiteto narių turi būti ne mažiau kaip du trečdaliai narių tos mokslo krypties, kurioje institucija (institucijos) įgijo doktorantūros teisę. Ne mažiau kaip pusė doktorantūros komiteto narių ir jo pirmininkas turi atitikti ne žemesnius kaip Minimaliuose kvalifikaciniuose reikalavimuose yra nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas, likusieji komiteto nariai turi atitikti ne žemesnius kaip yra nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas. Doktorantūros komiteto narys komiteto pirmininku gali būti ne ilgiau kaip dvi 5 metų kadencijas iš eilės. Institucija (institucijos) doktorantūros komiteto sudėtį peržiūri ir atnaujina ne rečiau kaip kas 5 metus. Mokslininkas gali būti ne daugiau kaip dviejų mokslo (meno) doktorantūros komitetų narys. Doktorantūros komiteto sprendimas priimamas, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų doktorantūros komiteto narių. Doktorantūros komitetų narių mokslinis aktyvumas periodiškai vertinamas šių nuostatų 15 punkte nurodytų doktorantūrų vertinimo arba Ministro inicijuoto doktorantūros komitetų vertinimo metu.“
1.17. Papildau 221 punktu:
„221. Doktorantūros teises įgijusioje institucijoje (institucijose) gali būti vykdoma kelių mokslo krypčių, kuriose institucija (institucijos) yra įgijusi doktorantūros teises, bendra doktorantūra. Bendros doktorantūros metu doktorantai gali vykdyti tarpkryptinius mokslinius tyrimus ir rengti daktaro disertacijas kelių mokslo krypčių sandūroje. Mokslo krypčių bendros doktorantūros organizavimo tvarka (doktorantūros komitetų veikla, doktorantūros vadovo, konsultanto, disertacijos gynimo tarybos narių skyrimas ir kt.) ir jų metu parengtų daktaro disertacijų gynimo tvarka turi būti nustatyta institucijos (institucijų) doktorantūros reglamentuose. Mokslo krypčių doktorantūrų organizavimo metu doktoranto rengiamoms publikacijoms taikomi tos mokslo krypties doktorantūros reglamento reikalavimai, kuriame yra nustatyti aukštesni reikalavimai doktoranto tyrimų rezultatams paskelbti.“
1.18. Pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:
„23. Doktorantūros studijas ir mokslinius tyrimus koordinuoja doktorantūros komitetas. Doktorantūros komitetas doktorantūros reglamente nustatyta tvarka vykdo disertacijų tematikų, doktorantų vadovų ir pretendentų į doktorantus atranką ir tvirtinimą, tvirtina doktorantų darbo planus. Doktoranto darbo plane nurodomi studijuojami dalykai ir jų apimtis studijų kreditais. Rekomenduojama doktoranto darbo planą sudaryti taip, kad studijuojami dalykai apimtų ne tik rengiamos daktaro disertacijos temą, bet ir bendrųjų gebėjimų ugdymą (t. y. mokslinių tyrimų ir publikavimo etika, autorių teisių klausimai, projektų paraiškų rengimas, komunikaciniai gebėjimai ir kt.), kurių apimtis būtų ne mažiau kaip 5 kreditai. Rekomenduojama doktoranto darbo plane numatyti stažuotę (stažuotes) atsižvelgiant į šių nuostatų 36.4 papunkčio nuostatas. Pedagoginė praktika gali būti atliekama, jei doktorantas sutinka ją atlikti. Pedagoginė praktika atliekama institucijos nustatyta tvarka, šios praktikos trukmę ir pobūdį suderinus su doktoranto vadovu ir doktorantūros komitetu.“
1.19. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:
„27. Institucijos, kartu įgijusios doktorantūros teisę, turi sudaryti sutartis dėl įsipareigojimų bendrai vykdyti doktorantūrą. Sutartyse nustatomos: priėmimo į doktorantūrą, doktorantūros finansavimo, doktorantūros reglamentų tvirtinimo ir tikslinimo tvarkos, doktorantų studijų organizavimo, bendros infrastruktūros naudojimo, doktorantūros nutraukimo vienos ar kelių institucijų iniciatyva ir tolimesnio doktorantūros organizavimo sąlygos ir kitos nuostatos.“
1.20. Papildau 291 punktu:
1.21. Pakeičiu 32 punktą ir jį išdėstau taip:
„32. Kaip mokslo daktaro disertacija gali būti teikiama ginti ir disertacija mokslo straipsnių rinkinio pagrindu. Šiuo atveju disertaciją turi sudaryti ne mažiau kaip 1 autorinio lanko apimties apžvalga, santrauka lietuvių ar užsienio kalba (santrauka rengiama kita kalba nei apžvalga, rekomenduojama apimtis – iki 0,5 autorinio lanko) ir disertanto mokslo publikacijų, kurių pagrindu ginama disertacija, disertacijos tema kopijos, nurodant konkretų asmeninį indėlį. Svarbiausius tyrimų rezultatus disertantas turi būti paskelbęs ne mažiau kaip keturiuose straipsniuose, kurie paskelbti arba priimti paskelbti (turintys skaitmeninio objekto indentifikatorių (angl. digital object identifier) (toliau – DOI) ar kitą priėmimo paskelbti pagrindimą):
32.1. gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio mokslų sričių – tarptautiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science (CA WoS) duomenų bazėje;
32.2. humanitarinių ir socialinių mokslų sričių – tarptautiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science (CA WoS) ir(ar) Elsevier Scopus (Scopus) duomenų bazėse;
1.22. Pakeičiu 32 punktą ir jį išdėstau taip:
„32. Kaip mokslo daktaro disertacija gali būti teikiama ginti ir disertacija mokslo straipsnių rinkinio pagrindu. Šiuo atveju disertaciją turi sudaryti ne mažiau kaip 1 autorinio lanko apimties apžvalga, santrauka lietuvių ar užsienio kalba (santrauka rengiama kita kalba nei apžvalga, rekomenduojama apimtis – iki 0,5 autorinio lanko) ir disertanto mokslo publikacijų, kurių pagrindu ginama disertacija, disertacijos tema kopijos, nurodant konkretų asmeninį indėlį. Svarbiausius tyrimų rezultatus disertantas turi būti paskelbęs ne mažiau kaip keturiuose straipsniuose (ir būti bent dviejų iš jų vienintelis autorius arba pagrindinis bendraautorius), kurie paskelbti arba priimti paskelbti (turintys skaitmeninio objekto indentifikatorių (angl. digital object identifier) (toliau – DOI) ar kitą priėmimo paskelbti pagrindimą):
32.1. gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio mokslų sričių – tarptautiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science (CA WoS ) duomenų bazėje;
1.24. Pakeičiu 36.2 papunkčio nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstau taip:
„36.2. rengiant šių nuostatų 30 punkte numatytą disertaciją, svarbiausius savo tyrimų rezultatus yra paskelbęs ne mažiau kaip dviejuose straipsniuose, paskelbtuose arba turinčiuose DOI ar kitą priėmimo paskelbti pagrindimą recenzuojamuose mokslo leidiniuose, arba mokslinėje monografijoje, kurie nebuvo pateikti jau apgintose disertacijose. Doktorantai savo tyrimų rezultatus paskelbia:“
1.25. Pakeičiu 36.2 papunkčio nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstau taip:
„36.2. rengiant šių nuostatų 30 punkte numatytą disertaciją, svarbiausius savo tyrimų rezultatus yra paskelbęs ne mažiau kaip dviejuose straipsniuose (ir yra bent vieno iš jų vienintelis autorius arba pagrindinis bendraautorius), paskelbtuose arba turinčiuose DOI ar kitą priėmimo paskelbti pagrindimą recenzuojamuose mokslo leidiniuose, arba mokslinėje monografijoje. Doktorantai savo tyrimų rezultatus paskelbia:“
1.26. Pakeičiu 37 punktą ir jį išdėstau taip:
„37. Doktorantūros komitetas, gavęs doktoranto disertaciją (rankraštį) su prašymu ją ginti, įvertina doktoranto indėlį į mokslo publikacijas disertacijos tema, doktorantūros reglamente nustatyta tvarka įvertina, ar disertacija atitinka doktorantūros reglamente disertacijoms keliamus reikalavimus. Jeigu disertacija atitinka visus reikalavimus, doktorantūros komitetas sudaro ne mažesnę kaip penkių mokslininkų gynimo tarybą ir vieną iš jos narių paskiria pirmininku. Gynimo taryba – tai mokslininkų grupė, kuri, išnagrinėjusi ginti pateiktą disertaciją, įvertinusi jos kokybę, atitiktį disertacijoms keliamiems reikalavimams ir doktoranto mokslinę kompetenciją, nusprendžia, ar pretendentui suteiktinas mokslo daktaro laipsnis. Tarp gynimo tarybos narių ir doktoranto ar jo vadovo (konsultanto, jei buvo paskirtas) (disertaciją ginant eksternu – konsultanto) negali kilti interesų konfliktas. Gynimo tarybos nariai negali turėti bendrų mokslo publikacijų su doktorantu. Daugiau kaip pusė gynimo tarybos narių turi per paskutinius penkerius metus neturėti bendrų mokslo publikacijų su disertanto vadovu ar konsultantu, jei buvo paskirtas (ginant disertaciją eksternu – su konsultantu). Ne mažiau kaip vienas gynimo tarybos narys turi būti iš užsienio mokslo ir studijų institucijos. Ginant lituanistinio pobūdžio disertaciją, mokslininkai iš užsienio mokslo ir studijų institucijų į gynimo tarybą įtraukiami pagal poreikį.“
1.27. Pakeičiu 38.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„38.2. duomenys apie numatomą ginti disertaciją pateikiami Tarybos administruojamoje disertacijų duomenų bazėje jos nustatyta tvarka. Tarybos administruojamoje disertacijų duomenų bazėje paskelbiama nuoroda į interneto svetainę, kurioje skelbiama parengta disertacija (išskyrus disertacijas, kurias numatoma ginti uždarame posėdyje).“
1.28. Pakeičiu 40 punktą ir jį išdėstau taip:
„40. Disertacija ginama viešame gynimo tarybos posėdyje. Disertacijos gynimas gali vykti tiek lietuvių, tiek kita kalba. Tais atvejais, kai posėdyje vartojama kita kalba, vertimo į lietuvių kalbą poreikį nustato doktorantūros komitetas. Posėdžiui vadovauja gynimo tarybos pirmininkas. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė gynimo tarybos narių (įskaitant ir dalyvaujančius telekonferencijos būdu). Posėdžio metu perskaitomi nedalyvaujančių gynimo tarybos narių ir kiti gauti atsiliepimai apie disertaciją. Doktorantūros reglamente gali būti numatyta galimybė disertaciją, kurioje nagrinėjami klausimai susiję su Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo ar Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis, ginti uždarame posėdyje ir numatyta disertacijos gynimo uždarame posėdyje vedimo ir dokumentų saugojimo tvarka.“
1.29. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:
„42. Po diskusijų su doktorantu gynimo tarybos nariai balsuodami sprendžia, ar jam suteiktinas mokslo daktaro laipsnis. Telekonferencijos būdu dalyvaujantys gynimo tarybos nariai irgi balsuoja. Sprendimas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų gynimo tarybos narių. Jeigu priimamas sprendimas, kad mokslo daktaro laipsnis nesuteiktinas, balsavimo protokole nurodomi tokio sprendimo argumentai. Balsavimo protokolą pasirašo visi posėdyje tiesiogiai dalyvavę gynimo tarybos nariai.“
1.30. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip:
1.31. Pakeičiu VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
1.32. Pakeičiu 65 punktą ir jį išdėstau taip:
„65. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu. Konkursas organizuojamas vadovaujantis Ministro tvirtinamu Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų paskirstymo konkurso būdu tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti skirta institucijai kartu su kita institucija, neturinčia doktorantūros teisės ar įmone, įstaiga, organizacija, vykdančia doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančia konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia (turinčiomis) institucija (institucijomis) (toliau – doktorantūra su įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis). Apraše nustatomi konkurso inicijavimo terminai, konkurso organizavimo sąlygos, konkurso rezultatų pateikimo terminai ir kitos sąlygos.“
1.33. Pakeičiu 66 punktą ir jį išdėstau taip:
1.34. Pakeičiu 67 punktą ir jį išdėstau taip:
1.35. Pakeičiu 68 punktą ir jį išdėstau taip:
„68. Doktorantūros su įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis vykdymo metu doktorantui skiriami du vadovai – vienas iš institucijos, kitas – iš įmonės, įstaigos, organizacijos. Vadovas iš įmonės, įstaigos, organizacijos turi būti tos mokslo srities kaip ir doktorantas, mokslininkas, jam netaikomi šiuose nuostatuose nustatyti reikalavimai.“
2. N u s t a t a u, kad:
2.1. asmenims, priimtiems į mokslo doktorantūrą iki šio įsakymo įsigaliojimo, turi būti sudarytos sąlygos baigti doktorantūrą jų stojimo į doktorantūrą metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka arba šio įsakymo 1.21, 1.22, 1.24–1.28 papunkčiuose išdėstytų Mokslo doktorantūros nuostatų 32 punkto, 36.2 papunkčio, 37 punkto, 38.2 papunkčio, 40 punkto nustatyta tvarka, jei priimtieji į doktorantūrą sutinka;
2.2. mokslo ir studijų institucijos:
2.2.1. iki 2023 m. kovo 1 d. teikia Lietuvos mokslo tarybai pasiūlymus dėl mokslinio straipsnio pagrindinio (pagrindinių) bendraautoriaus (bendraautorių) apibrėžčių mokslo kryptyse;
2.3. doktorantūrų kokybės ir efektyvumo vertinimas šio įsakymo 1.9 papunktyje išdėstyto Mokslo doktorantūros nuostatų 15 punkto nustatyta tvarka organizuojamas nuo 2029 metų;
2.4. šis įsakymas, išskyrus šio įsakymo 1.15, 1.22, 1.25 papunkčius, įsigalioja 2023 m. vasario 1 d.;
3. R e k o m e n d u o j u Lietuvos mokslo tarybai iki 2023 m. gruodžio 29 d.:
3.1. patvirtinti Prašymų doktorantūros teisei įgyti vertinimo tvarkos aprašą ir Doktorantūrų kokybės ir efektyvumo vertinimo tvarkos aprašą;