LIETUVOS RESPUBLIKOS
PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2005 M. SAUSIO 20 D. SPRENDIMO NR. T3-15 ,,DĖL RAJONO MIESTŲ IR KITŲ GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ TVARKYMO IR ŠVAROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2014 m. balandžio 24 d. Nr. T3-82
Prienai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 ir 161 straipsniais, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, Prienų rajono savivaldybės taryba nusprendžia pakeisti Rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles, patvirtintas Prienų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. T3-15 „Dėl Rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo”:
1. Pakeisti 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9. Tvarkytojai tvarkomą teritoriją tvarko savarankiškai arba sudaro sutartį su šiuos darbus atliekančia įmone. Jeigu pastatas ar sklypas priklauso keliems naudotojams (tvarkytojams), teritorijos ir pastato tvarkymas priklauso visiems naudotojams proporcingai pagal valdomą pastato ir (ar) sklypo dalį.“
2. Pakeisti 10.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„10.1. tvarkomose teritorijose privalo rinkti šiukšles, valyti sąnašas, tvarkyti želdinius, kad medžių, krūmų šakos nebūtų išsikišę už sklypo ribos ir netrukdytų naudoti kaimyninį žemės sklypą, rudenį sugrėbti arba sušluoti lapus, surinkti nukritusias ar nupjautas genėjimo metu šakas, jas susmulkinti ir tvarkingai sukrauti į rietuves, tvarkyti (valyti) nutekamuosius griovius ir esančias pralaidas;“.
3. Papildyti 10.2, 10.3, 10.4 papunkčiais:
„10.2. tvarkomose teritorijose privalo laiku naikinti piktžoles ir žemės ūkio kultūrų kenkėjus, vegetacijos metu pjauti aukštesnę nei 20 cm žolę (ypač piktžoles), o vejose – aukštesnę nei 10 cm ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį (nupjautą žolę reikia nedelsiant sugrėbti ir išvežti į specialiai skirtas kompostavimo aikšteles arba kompostuoti patiems), laiku iškirsti medžių atžalas, menkaverčius krūmus ir Sosnovskio barščius;
10.3. turi užtikrinti, kad teritorijoje nebūtų piktžolių, pasiekusių žydėjimo stadiją (piktžolės gali būti tik dygimo ar pradinėje augimo stadijoje);
10.4. privalo genėti ir karpyti savo teritorijoje augančius želdinius, trukdančius kaimyninių sklypų savininkams, praeiviams, eismo dalyviams arba inžineriniams tinklams: karpyti gyvatvores, kad jų šakos būtų ne arčiau kaip 0,3 metro nuo šaligatvio krašto, genėti medžių šakas, trukdančias praeiti pėstiesiems – ne žemiau kaip 2 metrai nuo žemės paviršiaus. Nukarpytas šakas draudžiama palikti gatvės važiuojamojoje dalyje ar ant šaligatvio – teritorijos savininkas privalo visas šakas surinkti, susmulkinti ir tvarkingai sukrauti į rietuves savo teritorijoje.“
4. Papildyti 101 punktu:
5. Pakeisti 13.2, 13.5, 13.7, 13.8, 13.10, 13.14, 13.17, 13.19 papunkčius ir juos išdėstyti taip:
„13.2. važinėti po želdynus, želdinius ir žolinius augalus, statyti bei laikyti transporto priemones ant vejos ir kitų žolinių augalų, aikštelėse, skirtose vaikų žaidimams ir sportui, trypti veją, gėlynus, žolinius augalus;
13.5. plauti transporto priemones ne tam skirtose vietose, laikyti automobilius, iš kurių teka degalai arba tepalai, bendrojo naudojimo aikštelėse;
13.7. važinėti asfaltuotomis gatvėmis transporto priemonėmis su vikšrine važiuokle, išskyrus transporto priemones, ant kurių vikšrų uždėtos apsaugos pagalvės, vežti birias medžiagas ir atliekas neuždengtu kėbulu transporto priemonėmis, vežti nepritaikytuose kėbuluose ar į netvarkingą tarą sukrautus (supiltus) krovinius, kurie teršia kelius, barstyti įvairias medžiagas ar laistyti skysčius, ypač degalus ar tepalus, gadinančius kelių dangą, jų statinius ir keliančius pavojų eismui, teršti ir gadinti gatvių, kelių dangą, aplinką pervežamomis medžiagomis, mėšlu, pašarais, atliekomis bei teršalais, pernešamais transporto priemonių ratais;
13.8. gerti alkoholinius gėrimus, daužyti butelius, spjaudyti, mėtyti nuorūkas, popierius, pakuotes, kramtomąją gumą, saulėgrąžų lukštus, kitokias šiukšles, kitaip teršti ar šiukšlinti aplinką, gadinti šiukšlių dėžes, konteinerius; palikti, padėti, išmesti nenaudojamus ar sugedusius, sulūžusius daiktus ar kt.;
13.10. laikyti ir sandėliuoti statybines medžiagas, pašarus, mėšlą, rąstus, malkas, prekių įpakavimo dėžes, prekių atsargas, statyti technines priemones ir inventorių;
13.14. kabinti ant medžių sūpuokles ir džiauti skalbinius, kalti vinimis ar tvirtinti varžtais prie medžių kokius nors įrenginius;
13.17. klijuoti ar kitaip tvirtinti skelbimus ar kitokią informaciją ant medžių, stulpų, tvorų bei kitų šiam tikslui nepritaikytų statinių ir įrenginių. (Asmenys, atsakingi už skelbimuose nurodytą veiklą, privalo užtikrinti, kad skelbimai nebūtų platinami šiam tikslui nenumatytose vietose);
13.19. rašinėti, braižyti, piešti ar terlioti ant pastatų, tvorų, tiltų atramų, paminklų, skulptūrų, kelio ir kitų informacinių ženklų bei kitų statinių, kitaip juos gadinti, daryti vizualinius simbolius ant gatvių dangos, išskyrus horizontalų kelių žymėjimą, numatytą Kelių eismo taisyklėse, bei specialiai tam tikslui skirtas vietas;“.
6. Papildyti 13.24, 13.25, 13.26, 13.27 papunkčiais:
7. Papildyti 141 punktu:
„141. Asmenys, valdantys statinius nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, privalo atlikti jų techninę priežiūrą, laiku juos remontuoti.
Tokie statiniai ir jiems priskirta teritorija gali būti aptverti tvarkinga, saugia tvora.
Tvora nelaikoma tvarkinga ir saugia, jei ji visa ar jos dalis yra supuvusi, sulūžusi, nugriuvusi, pasvirusi, kelia pavojų kitiems asmenims ir (ar) jų turtui, neriboja pašalinių asmenų laisvo patekimo į teritoriją.
Nenaudojami, nebaigti statyti, griūvantys, avarinės būklės statiniai turi būti aptverti ar kitomis priemonėmis užtikrinta, kad nebūtų galima į juos patekti ar kaupti juose atliekas.
Neremontuotini statiniai nustatyta tvarka turi būti nugriauti.“
8. Papildyti 151 punktu:
„151. Gyvūnų savininkai ar atsakingi už gyvūnų priežiūrą asmenys privalo nedelsdami surinkti gyvūnų ekskrementus, jei vedant šunis, kates ir kitus gyvūnus, vadeliojant arklius ar jojant, gyvūnų ekskrementais buvo priterštas namo koridorius, liftas, balkonas, visuomeninio transporto priemonė, kitos bendrojo naudojimo vietos.“
9. Pakeisti 16.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
10. Pakeisti 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
11. Papildyti 191 punktu:
„191. Mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo (kavinių, restoranų, barų, klubų, užkandinių, greitojo maisto paviljonų) paslaugų teikimo vietose, taip pat ir laikinose, ne toliau kaip 5 metrai nuo įėjimo durų arba laikino prekystalio, turi būti įrengta, valoma ir prižiūrima šiukšlių dėžė.
Šiukšliadėžes pastato (įrengia) ir už jų švarą, plovimą, dezinfekavimą bei tinkamą jų išvaizdą atsako asmenys, teikiantys mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo paslaugas.“
12. Pakeisti 29.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
13. Papildyti 301 punktu:
„301. Draudžiama bendrojo naudojimo teritorijose savavališkai įrengti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą ir kt.), taip pat kartu su kelio ženklais įrengti papildomą informaciją, kurios nenumato Kelių eismo taisyklės ir Kelio ženklų įrengimo standartai.
Technines eismo reguliavimo priemones, suderinusios su policija, įrengia kelius prižiūrinčios įmonės, įstaigos, organizacijos.“
14. Pakeisti 36, 37, 38 punktus ir juos išdėstyti taip:
„36. Jei pastate, kuriame žmonės gyvena, dirba ar verčiasi kita veikla, nėra pagal projektą įrengto vandentiekio ar kanalizacijos, pastato savininkai, naudotojai privalo turėti paplavų duobę, lauko tualetą, pagal suderintą sklypo planą pastatytą nurodytoje vietoje. Paplavų duobių ir lauko tualetų projektai bei jų įrengimo vietos turi atitikti sanitarinius atstumus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl Statybos techninio reglamento STR2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“.
37. Paplavų duobės turi būti sandariais dangčiais, hidroizoliuotu dugnu ir dujų šalinimo vamzdžiais, su grotelėmis kietoms frakcijoms atskirti, lauko tualetai – hidroizoliuotu dugnu. Kad būtų patogiau išvalyti, grotelės turi būti išimamos ar atidaromos.
38. Lauko tualetas, kurį įrengia gyvenamųjų patalpų savininkai, privalo turėti antžeminę dalį ir duobę. Antžeminė patalpa turi būti sandari, gerai suglaudintų medžiagų (lentų, plytų, blokų ir kt.). Duobė turi būti įrengta iš vandens nepraleidžiančios medžiagos.
Duobės gylis priklauso nuo gyventojų, kurie naudojasi tualetu, skaičiaus. Duobės gylis priklauso nuo gruntinio vandens lygio, tačiau turi būti ne gilesnis kaip 3 m.
Paplavų ir lauko tualetų duobių negalima pripildyti daugiau nei 2/3 tūrio, negalima leisti, kad duobė būtų pripildyta aukščiau kaip 0,35 m iki duobės viršaus.“
15. Pakeisti 41 punktą ir jį išdėstyti taip:
16. Papildyti 471 punktu:
„471. Mėšlas tvarkomas bei naudojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. D1-735/3D-700 redakcija):
471.1. Mėšlas ir (ar) srutos gali būti kaupiami tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto. Taip pat tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke;
471.2. Įrengiant tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto, gyvenamosiose vietovėse turi būti laikomasi mažiausių leistinų atstumų nuo gretimo sklypo statinių: namo –15 m, namų ūkio pastato –1,5 m, šiltnamio –1,5 m, šachtinio šulinio – 20 m;
471.3. Nuo mėšlidžių ir (ar) srutų kauptuvų, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto iki vandens kaptažo įrenginių (šachtinių, gręžtinių šulinių ir kt.) turi būti laikomasi atstumų, kurie nustatyti Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkoje LAND 4-99, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 4-99 tvirtinimo“, Lietuvos higienos normoje HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ patvirtinimo“, ir Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“;
471.4. Asmenys gali tirštąjį mėšlą laikyti rietuvėse lauke pagal šiuos reikalavimus:
471.4.1. rietuvės lauke įrengiamos tuose laukuose, kurie bus tręšiami, o tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio;
471.4.2. rietuvės lauke vieta parenkama siekiant užtikrinti didžiausius atstumus iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų;
471.4.4. rietuvė lauke privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;
471.5. Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.
Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai.
Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo.
471.6. Mėšlui ir srutoms paskleisti turi būti naudojama tvarkinga, specialiai tam skirta technika. Tręšiant laukus skystuoju mėšlu ir srutomis, draudžiama naudoti purškiamąsias (sudarančias daugiau kaip 20 proc. smulkių aerozolinių dalelių) skleidimo technologijas;