Suvestinė redakcija nuo 2018-01-01 iki 2018-07-03

 

Įstatymas paskelbtas: TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20553

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KIBERNETINIO SAUGUMO
ĮSTATYMAS

 

2014 m. gruodžio 11 d. Nr. XII-1428

Vilnius

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato kibernetinio saugumo sistemos organizavimą, valdymą ir kontrolę, apibrėžia kibernetinio saugumo politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, jų kompetenciją, funkcijas, teises ir pareigas, valstybės informacinių išteklių valdytojų ir (arba) tvarkytojų, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų pareigas bei atsakomybę ir kibernetinio saugumo užtikrinimo priemones.

2. Šis įstatymas jame nustatytomis sąlygomis ir tvarka taikomas valstybės institucijoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms kibernetinio saugumo politiką, viešojo administravimo subjektams, valdantiems ir (arba) tvarkantiems valstybės informacinius išteklius, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams, informacinių technologijų srityje veiklą vykdantiems verslo subjektams, mokslo ir studijų institucijoms (toliau – kibernetinio saugumo dalyviai).

3. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas.

4. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugos informacinės visuomenės paslaugos, apimančios galimybės naudotis elektroninės informacijos ir elektroninių duomenų (toliau – elektroninė informacija) kūrimo ir tvarkymo priemonėmis sudarymą ir (arba) paslaugų gavėjo pateiktos elektroninės informacijos saugojimą.

2. Ypatingos svarbos informacinė infrastruktūra – elektroninių ryšių tinklas ar jo dalis, informacinė sistema ar jos dalis, informacinių sistemų grupė ar pramoninių procesų valdymo sistema ar jos dalis, nepaisant to, ar jos valdytojas yra privatus ar viešojo administravimo subjektas, kuriuose įvykęs kibernetinis incidentas gali padaryti didelę žalą nacionaliniam saugumui, šalies ūkiui, valstybės ir visuomenės interesams.

3. Kibernetinė erdvė – aplinka, kurioje pavieniuose kompiuteriuose ar kitoje informacinėje ir ryšių technologijų įrangoje sukuriama elektroninė informacija ir (arba) perduodama per elektroninių ryšių tinklu sujungtus kompiuterius ar kitą informacinių ir ryšių technologijų įrangą.

4. Kibernetinis incidentas – įvykis ar veika kibernetinėje erdvėje, sudarantys ar galintys sudaryti galimybę ar sąlygas neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos, elektroninių ryšių tinklo ar pramoninių procesų valdymo sistemos, sutrikdyti ar pakeisti, įskaitant valdymo perėmimą, informacinės sistemos, elektroninių ryšių tinklo ar pramoninių procesų valdymo sistemos veikimą, sunaikinti, sugadinti, ištrinti ar pakeisti elektroninę informaciją, panaikinti ar apriboti galimybę naudotis elektronine informacija, taip pat sudaryti sąlygas pasisavinti ar kitaip panaudoti neviešą elektroninę informaciją tokios teisės neturintiems asmenims.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

5. Kibernetinis saugumas – visuma teisinių, informacijos sklaidos, organizacinių ir techninių priemonių, skirtų kibernetiniams incidentams išvengti, aptikti, analizuoti ir reaguoti į juos, taip pat įprastinei elektroninių ryšių tinklų, informacinių sistemų ar pramoninių procesų valdymo sistemų veiklai, įvykus šiems incidentams, atkurti.

6. Pramoninių procesų valdymo sistema – iš informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamos įrangos sudaryta sistema, skirta technologiniams procesams stebėti ar valdyti pramonės, energetikos, transporto, vandens tiekimo paslaugų ir kituose ūkinės veiklos sektoriuose.

7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

 

3 straipsnis. Kibernetinio saugumo principai

1. Kibernetinis saugumas grindžiamas bendraisiais teisės principais, elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir šiais kibernetinio saugumo principais:

1) kibernetinės erdvės nediskriminavimo – įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos ir saugomi gėriai vienodai taikomi tiek fizinėje, tiek kibernetinėje erdvėje;

2) kibernetinio saugumo proporcingumo – taikomos kibernetinio saugumo užtikrinimo priemonės negali būti griežtesnės, negu būtina kibernetiniam saugumui užtikrinti, o taikomi teisiniai, organizaciniai ir techniniai kibernetinio saugumo reikalavimai neturi apriboti kibernetinio saugumo dalyvių veiklos kibernetinėje erdvėje labiau, negu tai būtina;

3) viešojo intereso viršenybės – naudojamos kibernetinio saugumo užtikrinimo priemonės pirmiausia turi užtikrinti visuomenės viešojo intereso apsaugą, tačiau neturi iš esmės pažeisti atskirų vartotojų teisių ar neproporcingai apriboti jų laisvės kibernetinėje erdvėje.

2. Taikant kibernetinį saugumą reglamentuojančias teisės normas, turi būti tinkamai atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė.

 

II SKYRIUS

KIBERNETINIO SAUGUMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

 

4 straipsnis. Kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo institucijos

1. Kibernetinio saugumo politikos strateginius tikslus ir jiems pasiekti būtinas priemones nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Kibernetinio saugumo politiką formuoja, jos įgyvendinimą organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) formuojant kibernetinio saugumo politiką dalyvauja tiek, kiek šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti reikia nustatyti viešojo administravimo subjektų, valdančių valstybės informacinius išteklius, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų veiklos teisinį reguliavimą.

3. Kibernetinio saugumo politiką pagal kompetenciją įgyvendina Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Policijos departamentas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-798, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18853

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

5 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai kibernetinio saugumo srityje

Vyriausybė:

1) sudaro Kibernetinio saugumo tarybą ir tvirtina jos reglamentą, tarybos narių skaičių ir paveda krašto apsaugos ministrui nustatyti tarybos personalinę sudėtį;

2) tvirtina Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodiką ir ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir (arba) šios infrastruktūros valdytojų sąrašą;

3) tvirtina organizacinius ir techninius kibernetinio saugumo reikalavimus, taikomus ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai, organizacinius ir techninius kibernetinio saugumo reikalavimus, taikomus valstybės informaciniams ištekliams;

4) tvirtina Nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo planą;

5) tvirtina tipinius kibernetinių incidentų valdymo ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose planus;

6) atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje.

 

6 straipsnis. Krašto apsaugos ministerijos įgaliojimai kibernetinio saugumo srityje

Krašto apsaugos ministerija, formuodama kibernetinio saugumo politiką ir organizuodama, kontroliuodama ir koordinuodama jos įgyvendinimą:

1) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti organizacinius ir techninius kibernetinio saugumo reikalavimus, taikomus ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai, ir organizacinius ir techninius kibernetinio saugumo reikalavimus, taikomus valstybės informaciniams ištekliams;

2) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo planą;

3) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodiką ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir (arba) šios infrastruktūros valdytojų sąrašą;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-798, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18853

 

4) teikia Vyriausybei tvirtinti tipinius kibernetinių incidentų valdymo ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose planus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-798, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18853

 

5) tvirtina ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų kibernetinės gynybos planus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-798, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18853

 

6) rengia ir tvirtina Kibernetinio saugumo informacinio tinklo nuostatus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-798, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18853

 

7) tvirtina Viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų kibernetinio saugumo užtikrinimo taisykles;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

8) atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-798, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18853

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

7 straipsnis. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-798, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18853

 

8 straipsnis. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

9 straipsnis. Kibernetinio saugumo taryba

1. Kibernetinio saugumo taryba yra nuolatinė kolegiali institucija, analizuojanti kibernetinio saugumo užtikrinimo būklę Lietuvos Respublikoje ir teikianti pasiūlymus kibernetinio saugumo dalyviams dėl šios būklės gerinimo. Kibernetinio saugumo taryba yra sudaroma iš kibernetinio saugumo politiką formuojančių ir įgyvendinančių valstybės institucijų, informacinių technologijų srityje veiklą vykdančių verslo subjektų atstovų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų atstovų, o prireikus ir iš kitų asmenų.

2. Kibernetinio saugumo tarybai vadovauja Krašto apsaugos ministerijos atstovas.

3. Kibernetinio saugumo tarybos darbo ūkinį ir techninį aptarnavimą vykdo Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija.

4. Kibernetinio saugumo taryba:

1) teikia pasiūlymus kibernetinio saugumo dalyviams dėl kibernetinio saugumo prioritetų, plėtros krypčių, siektinų rezultatų ir jų įgyvendinimo būdų;

2) teikia pasiūlymus kibernetinio saugumo dalyviams dėl platesnio viešojo sektoriaus, verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybių kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje;

3) analizuoja kibernetinio saugumo užtikrinimo tobulinimo tendencijas, teikia kibernetinio saugumo dalyviams išvadas ir pasiūlymus dėl kibernetinių incidentų valdymo;

4) teikia kibernetinio saugumo dalyviams rekomendacijas dėl kibernetinio saugumo stiprinimo.

 

10 straipsnis. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

1. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro funkcijas vykdo įstaiga prie Krašto apsaugos ministerijos.

2. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, įgyvendindamas kibernetinio saugumo politiką ir vykdydamas valstybės informacinių išteklių ir ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų, viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų kibernetinių incidentų valdymo padalinio veiklą:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

1) rengia ir teikia pasiūlymus krašto apsaugos ministrui dėl organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų valstybės informaciniams ištekliams ir ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai, viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

2) atlieka valstybės informacinių išteklių ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros atitikties organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams stebėseną;

3) rengia tipinius kibernetinių incidentų valdymo ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose planus;

4) teikia konsultacijas ir rekomendacijas valstybės informacinių išteklių valdytojams, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams kibernetinio saugumo klausimais;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

5) analizuoja nacionalinę kibernetinio saugumo situaciją ir rengia nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitas;

6) ne rečiau kaip kartą per metus rengia ir teikia nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitas krašto apsaugos ministrui;

7) rengia ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų kibernetinės gynybos planus;

8) valdo kibernetinio saugumo informacinį tinklą;

9) vykdo informacijos sklaidą kibernetinio saugumo klausimais;

10) laikydamasis krašto apsaugos ministro nustatytos tvarkos, reaguoja į kibernetinius incidentus valstybės informaciniuose ištekliuose, ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose, viešuosiuose ryšių tinkluose, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikimo infrastruktūrose;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

11) atlieka viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų kibernetinio saugumo būsenos tyrimus;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

12) Viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų kibernetinio saugumo užtikrinimo taisyklėse nustatyta tvarka praneša kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai ir visuomenei apie šiose taisyklėse nurodytus viešojo ryšių tinklo ar jo dalies, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kibernetinius incidentus, turinčius didelę įtaką šių tinklų veikimui arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimui; kaupia informaciją apie viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pranešimus apie šiuos incidentus ir įvykdytus veiksmus ir kiekvienais metais pateikia apibendrintą informaciją Europos Komisijai ir Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

13) atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

3. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, įgyvendindamas kibernetinio saugumo politiką, turi teisę:

1) pagal su valstybės informacinių išteklių valdytojais ar ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojais suderintą diegimo planą, laikydamasis krašto apsaugos ministro nustatytos tvarkos, savo lėšomis diegti ir valdyti technines kibernetinio saugumo priemones valstybės informaciniuose ištekliuose ir ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro lėšomis įdiegtos priemonės naudojamos išimtinai tik kibernetiniam saugumui užtikrinti. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro lėšomis įdiegtos techninės kibernetinio saugumo priemonės techniškai aptarnaujamos, jų remontas atliekamas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro lėšomis. Valstybės informacinių išteklių ar ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai savo lėšomis ir ištekliais privalo sudaryti kibernetinio saugumo priemonių funkcionavimui būtinas technines sąlygas ir parengti valdomus valstybės informacinius išteklius ar ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą Nacionalinio kibernetinio saugumo centro techninių kibernetinio saugumo priemonių diegimui ir valdymui bei užtikrinti nenutrūkstamą šių priemonių veikimą;

2) susipažinti su valstybės informacinių išteklių audito išvadomis ir ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų informacinių technologijų audito išvadomis, rizikos analizėmis ir gauti papildomą informaciją apie kibernetinio saugumo būklę;

3) taikyti technines priemones, siekdamas įvertinti valstybės informacinių išteklių ir ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų atsparumą kibernetiniams incidentams;

4) duoti privalomus nurodymus, susijusius su kibernetinio saugumo užtikrinimu, ir nustatyti šių nurodymų įvykdymo terminą viešojo administravimo subjektams, valdantiems ir (arba) tvarkantiems valstybės informacinius išteklius, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nurodymai turi būti motyvuoti ir proporcingi tikslui pasiekti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

5) reikalauti, kad viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai savo lėšomis atliktų nepriklausomą viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumo auditą ir pateiktų šio audito rezultatus, jei jie Viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų kibernetinio saugumo užtikrinimo taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia techninės informacijos, reikalingos viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kibernetinio saugumo būsenai įvertinti;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

6) kibernetinio incidento metu taikyti būtinas kibernetinio saugumo užtikrinimo priemones;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

7) siekdamas stabdyti kibernetinio incidento poveikį valstybės informacinių išteklių ar ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų kibernetiniam saugumui, be teismo sankcijos duoti motyvuotą nurodymą viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams laikinai, bet ne ilgiau negu 48 valandoms, apriboti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą šių paslaugų gavėjui; Nacionalinis kibernetinio saugumo centras apie viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams pagal šį punktą duotus nurodymus ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

8) pasitelkti į pagalbą informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo specialistus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

9) tvarkyti asmens duomenis, būtinus šio įstatymo ir kitų teisės aktų numatytoms funkcijoms kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje atlikti;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

10) kartu su verslo subjektais, mokslo ir studijų institucijomis ir kitais kibernetinio saugumo dalyviais plėtoti bendrus kibernetinio saugumo projektus.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

4. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, įgyvendinančio kibernetinio saugumo politiką, pareigos:

1) skelbti visuomenei kibernetinio saugumo užtikrinimo metodinę informaciją, rekomendacijas ir kitą su kibernetinio saugumo užtikrinimu susijusią neįslaptintą informaciją;

2) kibernetinio incidento metu kartu su valstybės informacinių išteklių valdytoju ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytoju užtikrinti valstybės informacinių išteklių ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą.

 

11 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos įgaliojimai kibernetinio saugumo srityje

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija įgyvendina kibernetinio saugumo politiką asmens duomenų apsaugos srityje ir pagal kompetenciją:

1) teisės aktų nustatyta tvarka atlieka juridinių asmenų patikrinimus, kai yra rizikos, kad kibernetiniai incidentai gali turėti įtakos asmens duomenų apsaugai;

2) teikia visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms informaciją apie kibernetinio saugumo, susijusio su asmens duomenų apsauga, rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes kibernetinėje erdvėje;

3) nustato viešojo administravimo subjektams, valdantiems valstybės informacinius išteklius, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams informacijos apie kibernetinius incidentus, susijusius su asmens duomenų saugumo pažeidimais, ir taikytas šių incidentų valdymo priemones pateikimo tvarką;

4) renka, analizuoja ir vertina informaciją apie kibernetinius incidentus, susijusius su asmens duomenų saugumo pažeidimais, ir taikytas šių incidentų valdymo priemones;

5) tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų kibernetinėje erdvėje;

6) atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje.

 

12 straipsnis. Policijos įgaliojimai kibernetinio saugumo srityje

Policija teisės aktų nustatyta tvarka vykdydama kibernetinių incidentų, galimai turinčių nusikalstamos veikos požymių, užkardymą ir tyrimą:

1) renka, analizuoja ir apibendrina informaciją apie kibernetinius incidentus, galimai turinčius nusikalstamos veikos požymių;

2) nustato viešojo administravimo subjektams, valdantiems ir (arba) tvarkantiems valstybės informacinius išteklius, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams informacijos, reikalingos kibernetiniams incidentams, galimai turintiems nusikalstamos veikos požymių, užkardyti ir tirti, pateikimo tvarką;

3) turi teisę duoti motyvuotus nurodymus ne ilgiau kaip 48 valandoms be teismo sankcijos, ilgesniam laikui – su apylinkės teismo sankcija, apriboti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikimą paslaugų gavėjui, kai paslaugų gavėjas ar jo naudojama informacinė ir ryšių technologijų įranga galimai dalyvauja nusikalstamoje veikoje, ir (arba) nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui ar elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui taikyti priemones, šalinančias nusikalstamų veikų kibernetinėje erdvėje priežastis. Tokiais atvejais apylinkės teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui pateikiamas teikimas dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota nutartimi. Jeigu terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, teikimas pateikiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po poilsio ar švenčių dienos. Jeigu teisėjas nepatvirtina nurodytų veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo motyvuota nutartimi, nurodymas nedelsiant stabdomas;

4) turi teisę duoti motyvuotus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui išsaugoti informaciją, susijusią su jų teikiamomis paslaugomis, iš kurios galima nustatyti naudotos ryšio paslaugos tipą, taikytas technines priemones ir naudojimo laiką, abonento tapatybę, pašto, geografinės padėties adresą, telefono ir bet kokį kitą prieigos numerį, informaciją apie sąskaitas ir atliktus mokėjimus paslaugos sutarties arba susitarimo pagrindu ir kitą informaciją ryšių aparatūros įrengimo vietoje, turimą pagal paslaugos sutartį arba susitarimą, šią informaciją gauti, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka, kai yra motyvuota teismo nutartis, gauti paslaugų naudotojo srauto duomenis ir kontroliuoti perduodamos informacijos turinį.

 

III SKYRIUS

KIBERNETINIO SAUGUMO DALYVIŲ PAREIGOS

 

13 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų pareigos

1. Viešojo administravimo subjektai atsako už jų valdomų ir (arba) tvarkomų valstybės informacinių išteklių kibernetinį saugumą ir privalo savo lėšomis užtikrinti jų valdomų ir (arba) tvarkomų valstybės informacinių išteklių atitiktį Vyriausybės nustatytiems organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams.

2. Viešojo administravimo subjektai, valdantys ir (arba) tvarkantys valstybės informacinius išteklius, privalo informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą apie jų valdomuose ir (arba) tvarkomuose valstybės informaciniuose ištekliuose įvykusius kibernetinius incidentus, apibrėžtus organizaciniuose ir techniniuose kibernetinio saugumo reikalavimuose, ir taikytas kibernetinių incidentų valdymo priemones Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3. Viešojo administravimo subjektai, valdantys ir (arba) tvarkantys valstybės informacinius išteklius, privalo teikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai informaciją apie kibernetinius incidentus, susijusius su asmens duomenų saugumo pažeidimais, ir taikytas šių incidentų valdymo priemones šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

4. Viešojo administravimo subjektai, valdantys ir (arba) tvarkantys valstybės informacinius išteklius, privalo teikti policijai informaciją, reikalingą kibernetiniams incidentams, turintiems nusikalstamos veikos požymių, užkardyti ir tirti, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka ir sąlygomis.

5. Viešojo administravimo subjektai, valdantys ir (arba) tvarkantys valstybės informacinius išteklius, turi paskirti kompetentingą asmenį ar padalinį, atsakingą už kibernetinio saugumo organizavimą ir užtikrinimą, ir Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui pateikti paskirto asmens ar padalinio kontaktinę informaciją.

6. Viešojo administravimo subjektai, valdantys ir (arba) tvarkantys valstybės informacinius išteklius, turi sudaryti sąlygas Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui diegti ir valdyti technines kibernetinio saugumo priemones valstybės informaciniuose ištekliuose.

 

14 straipsnis. Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų pareigos

1. Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai atsako už jų valdomos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir privalo savo lėšomis užtikrinti jų valdomos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros atitiktį Vyriausybės nustatytiems organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams.

2. Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai privalo informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą apie ypatingos svarbos informacinėje infrastruktūroje įvykusius kibernetinius incidentus, apibrėžtus organizaciniuose ir techniniuose kibernetinio saugumo reikalavimuose, ir taikytas kibernetinių incidentų valdymo priemones Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3. Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai privalo teikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai informaciją apie kibernetinius incidentus, susijusius su asmens duomenų saugumo pažeidimais, ir taikytas šių incidentų valdymo priemones šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

4. Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai privalo teikti policijai informaciją, reikalingą kibernetiniams incidentams, turintiems nusikalstamos veikos požymių, užkardyti ir tirti, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka ir sąlygomis.

5. Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai privalo, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintais tipiniais kibernetinių incidentų valdymo ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose planais, parengti, patvirtinti ir Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui pateikti kibernetinių incidentų valdymo ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose planus.

6. Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai privalo išbandyti kibernetinių incidentų valdymo planų veikimą, o bandymų rezultatus pateikti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

7. Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai turi paskirti kompetentingą asmenį ar padalinį, atsakingą už kibernetinio saugumo organizavimą ir užtikrinimą, ir Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui pateikti paskirto asmens ar padalinio kontaktinę informaciją.

8. Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai turi sudaryti sąlygas Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui diegti ir valdyti technines kibernetinio saugumo priemones ypatingos svarbos informacinėje infrastruktūroje.

 

15 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pareigos

Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo:

1) viešai skelbti paslaugų gavėjams rekomendacijas apie priemones kibernetiniam saugumui užtikrinti naudojantis viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamomis paslaugomis;

2) įgyvendinti kibernetinio saugumo užtikrinimo technines ir organizacines priemones, nustatytas Viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų kibernetinio saugumo užtikrinimo taisyklėse, prireikus imtis reikiamų priemonių kibernetiniam saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi užtikrinti kilusią grėsmę atitinkantį saugumo lygį ir užkirsti kelią kibernetiniams incidentams arba sumažinti jų poveikį viešiesiems ryšių tinklams ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams;

3) Viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų kibernetinio saugumo užtikrinimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui informaciją apie šiose taisyklėse nurodytus kibernetinius incidentus, taikytas šių incidentų valdymo priemones ir techninę informaciją, reikalingą viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kibernetinio saugumo būsenai įvertinti;

4) Nacionalinio kibernetinio saugumo centro reikalavimu, kai yra šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytos aplinkybės, savo lėšomis atlikti nepriklausomą viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumo auditą ir pateikti šio audito rezultatus. Šį auditą atlieka tarptautinių organizacijų sertifikuoti auditoriai;

5) teikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai informaciją apie kibernetinius incidentus, susijusius su asmens duomenų saugumo pažeidimais, ir taikytas šių incidentų valdymo priemones šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis;

6) policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti policijai informaciją, reikalingą teisės pažeidimams, galimai turintiems nusikalstamos veikos požymių, kibernetinėje erdvėje užkardyti ir tirti, ir vykdyti kitus policijos nurodymus, duotus šio įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytais pagrindais. Policijos nurodymus dėl paslaugų teikimo jų gavėjui apribojimo privaloma įvykdyti ne vėliau kaip per 8 valandas nuo policijos nurodymo gavimo;

7) paskirti kompetentingą asmenį ar padalinį, atsakingą už kibernetinio saugumo organizavimą ir užtikrinimą, ir Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui pateikti paskirto asmens ar padalinio kontaktinę informaciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

16 straipsnis. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų pareigos

Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai privalo:

1) įgyvendinti kibernetinio saugumo užtikrinimo technines ir organizacines priemones, nustatytas Viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų kibernetinio saugumo užtikrinimo taisyklėse, kiek tai susiję su jų teikiamomis paslaugomis, prireikus kartu su viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjais imtis reikiamų priemonių kibernetiniam saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi užtikrinti kilusią grėsmę atitinkantį saugumo lygį ir užkirsti kelią kibernetiniams incidentams arba sumažinti jų poveikį elektroninės informacijos prieglobos paslaugų gavėjams;

2) viešai skelbti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų gavėjams rekomendacijas apie priemones kibernetiniam saugumui užtikrinti naudojantis elektroninės informacijos prieglobos paslaugomis;

3) Viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų kibernetinio saugumo užtikrinimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui informaciją apie šiose taisyklėse nurodytus kibernetinius incidentus, taikytas šių incidentų valdymo priemones ir techninę informaciją, reikalingą elektroninės informacijos prieglobos paslaugų kibernetinio saugumo būsenai įvertinti;

4) policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti policijai informaciją, reikalingą teisės pažeidimams, galimai turintiems nusikalstamos veikos požymių, kibernetinėje erdvėje užkardyti ir tirti, ir vykdyti kitus policijos nurodymus, duotus šio įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytais pagrindais. Policijos nurodymus dėl paslaugų teikimo jų gavėjui apribojimo privaloma įvykdyti ne vėliau kaip per 8 valandas nuo policijos nurodymo gavimo;

5) paskirti kompetentingą asmenį ar padalinį, atsakingą už kibernetinio saugumo organizavimą ir užtikrinimą, ir Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui pateikti paskirto asmens ar padalinio kontaktinę informaciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

IV SKYRIUS

TARPINSTITUCINIS BENDRADARBIAVIMAS, INFORMACIJOS PASIKEITIMO TVARKA IR ATSAKOMYBĖ UŽ KIBERNETINIO SAUGUMO REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMUS

 

17 straipsnis. Kibernetinio saugumo informacinis tinklas

1. Kibernetinio saugumo informacinis tinklas, kurio valdytojas – Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, yra saugi informacijos mainų platforma, kurios paskirtis yra dalytis informacija apie galimus ir įvykusius kibernetinius incidentus, taip pat rekomendacijomis, nurodymais, techniniais sprendimais ir kitomis priemonėmis, užtikrinančiomis kibernetinį saugumą ir bendradarbiavimą tarp kibernetinio saugumo informacinio tinklo narių kibernetinio saugumo srityje.

2. Kibernetinio saugumo informaciniu tinklu gali naudotis tik tie subjektai, kurie atitinka Kibernetinio saugumo informacinio tinklo nuostatuose nurodytus reikalavimus.

3. Kibernetinio saugumo informaciniame tinkle skelbiama aktuali viešojo administravimo subjektų, valdančių ir (arba) tvarkančių valstybės informacinius išteklius, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų paskirtų asmenų ar padalinių, atsakingų už kibernetinio saugumo organizavimą ir kibernetinių incidentų valdymą, kontaktinė informacija.

 

18 straipsnis. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas tiriant kibernetinius incidentus

1. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Policijos departamentas ir kitos policijos įstaigos bendradarbiauja tiriant kibernetinius incidentus, keičiasi su kibernetinių incidentų tyrimais susijusia informacija, reikalinga institucijų pagal kompetenciją vykdomoms funkcijoms atlikti. Prireikus apie kibernetinių incidentų tyrimą gali būti informuojami kiti kriminalinės žvalgybos subjektai ir (arba) žvalgybos institucijos.

2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija bendradarbiauja su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru tiriant kibernetinius incidentus, susijusius su asmens duomenų saugumo pažeidimais, keičiasi informacija, reikalinga teisės aktų nustatytoms funkcijoms, susijusioms su kibernetinių incidentų, pažeidžiančių asmens duomenų saugumą, tyrimu, atlikti.

3. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo tiriant kibernetinius incidentus tvarka ir kibernetinių incidentų klasifikavimo tvarka nustatomos Nacionaliniame kibernetinių incidentų valdymo plane.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

19 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimus

Už šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimus viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų administracijos vadovai atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

TAR pastaba. 19 straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai yra padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2524, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20282

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

2. Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, vidaus reikalų ministras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Policijos departamentas iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentė                                                                                       Dalia Grybauskaitė

 

 

 

Lietuvos Respublikos

kibernetinio saugumo įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).

Papildyta priedu:

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2524, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20282

Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 19 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-798, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18853

Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 4, 6 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-920, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21592

Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 1, 2, 4, 6, 10, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo, 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo priedu įstatymas