PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 1209
redakcija)

VIEŠŲJŲ PASTATŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMA

I SKYRIUS

ĮŽANGA

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa (toliau – Programa) nustato valstybei, savivaldybėms ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė ar savivaldybė, nuosavybės teise priklausančių ir valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, viešųjų įstaigų, kurių savininkas yra valstybė ar savivaldybė, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo steigimo dokumentuose nustatytiems veiklos tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų arba planuojamų šildyti ir (arba) vėsinti pastatų (toliau – viešieji pastatai) energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų atrankos sąlygas, atrinktų projektų finansavimo ir įgyvendinimo reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1183, 2019-11-27, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19263

2. Programa siekiama didinti energijos vartojimo viešiesiems pastatams šildyti ir (arba) vėsinti bei apšviesti efektyvumą, užtikrinti, kad veiksmingai būtų naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, skiriamos viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir viešiesiems pastatams eksploatuoti, mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2), užtikrinti viešųjų pastatų infrastruktūros atitiktį higienos normų reikalavimams.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1183, 2019-11-27, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19263

3. Programa susijusi su šių teisės aktų įgyvendinimu:

3.1. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1) (toliau – Direktyva), kurioje nustatyta bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Europos Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad 2020 metais būtų pasiektas Europos Sąjungos valstybėse narėse 20 procentų energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir sudarytos sąlygos toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą; vadovaujantis Direktyvos 5 straipsnio nuostatomis, kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet būtų renovuojama 3 procentai bendro valstybės subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų patalpų ploto, kad būtų įvykdyti bent minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai, kaip jie nustatyti pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13) 4 straipsnį;

3.2. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“;

3.3. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“;

3.4. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“.

4. Programoje vartojamos sąvokos:

4.1. Energijos vartojimo efektyvumas – darbo, paslaugų, prekių, gautos energijos ir pirminės arba galutinės energijos sąnaudų santykis.

4.2. Energijos taupymo paslaugų teikėjas (toliau – ETPT) – asmuo, teikiantis energijos vartojimo efektyvumo paslaugas ir (arba) energijos vartojimo efektyvinimo priemones Projekto vykdytojui (kaip jis apibrėžtas Programos 4.8 papunktyje).

4.3. ETPT modelis – viešojo pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo projekto finansavimo ir įgyvendinimo forma, kai ETPT, sudarydamas su Projekto vykdytoju energijos vartojimo efektyvumo paslaugų sutartį, investuoja į pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir per sutarties galiojimo laikotarpį, teikdamas sutartyje nustatytas paslaugas, garantuoja tam tikrą energijos sutaupymų lygį, o Projekto vykdytojas padengia ETPT turėtas išlaidas ir investicijas.

4.4. Neteko galios nuo 2018-05-19

Punkto naikinimas:

Nr. 471, 2018-05-16, paskelbta TAR 2018-05-18, i. k. 2018-08056

4.5. Neteko galios nuo 2018-05-19

Punkto naikinimas:

Nr. 471, 2018-05-16, paskelbta TAR 2018-05-18, i. k. 2018-08056

4.6. Neteko galios nuo 2018-05-19

Punkto naikinimas:

Nr. 471, 2018-05-16, paskelbta TAR 2018-05-18, i. k. 2018-08056

4.7. Neteko galios nuo 2019-12-03

Punkto naikinimas:

Nr. 1183, 2019-11-27, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19263

4.8. Viešojo pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo projekto vykdytojas (toliau – Projekto vykdytojas) – valstybei nuosavybės teise priklausančius viešuosius pastatus patikėjimo arba panaudos teise valdantys subjektai (išskyrus valstybės įmones), centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (išimtis dėl valstybės įmonių jam netaikytina) ir savivaldybių vykdomosios institucijos, įgyvendinantys atitinkamai valstybei arba savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus.

5. Kitos Programoje vartojamos sąvokos (nenurodytos 4 punkte) atitinka sąvokas, apibrėžtas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme ir Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme.

Punkto pakeitimai:

Nr. 471, 2018-05-16, paskelbta TAR 2018-05-18, i. k. 2018-08056

ANTRASIS SKIRSNIS

SOCIALINĖ-EKONOMINĖ APLINKA

6. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2014 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 13 123 viešieji pastatai, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei ir savivaldybėms. Šių pastatų plotas – apie 14,8 mln. kv. metrų. Apie 5 500 pastatų (5,9 mln. kv. metrų) nuosavybės teise priklauso valstybei. Apie 7 600 pastatų (8,9 mln. kv. metrų) nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

7. Apytiksliai 89 procentai šių pastatų pastatyti 1900–1990 metais, kai vyravo plytinių ir stambiaplokščių pastatų statyba. Šie pastatai neatitinka dabar galiojančių pastatams keliamų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, jiems šildyti per metus vidutiniškai suvartojama apie 2 300 GWh šilumos energijos. Tokie pastatai priskiriami D, E, F ir G pastato energinio naudingumo klasėms, o šilumos energijos sąnaudos, išreikštos kilovatvalandėmis 1 kv. metrui patalpų naudingojo ploto, juose – nuo 160–610 kWh/m² per metus. Dėl menko viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo ir didelių jų priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų šiuo metu teikiamų viešųjų paslaugų savikaina atitinkamai didesnė.

8. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis Lietuvoje 2007–2013 metais atnaujinti (modernizuoti) 906 viešieji pastatai (iš jų 438 mokyklos). Šių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimą administravo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, tam minėtu laikotarpiu skirta apie 300 mln. eurų. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams taikytas toks finansavimo būdas, kai projektams įgyvendinti finansavimas (subsidija) skiriamas nesiejant šių investicijų ir siekiamo rezultato su investicijų atsipirkimu ir padengimu iš sutaupytos šilumos energijos.

9. Vidutinė vieno energijos vartojimo efektyvumo didinimo projekto investicijų suma – apie 500 tūkst. eurų, investicijų suma 1 kv. metrui – nuo 130 iki beveik 490 eurų. Įgyvendintų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų investicijų analizė rodo, kad didžiausios investicijos tenka gydymo paskirties pastatams. Šios paskirties pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo projekto vidutinė vertė – beveik 900 tūkst. eurų, tai yra investicijos į šių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą dvigubai didesnės nei kitų viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektuose nurodyta investicijų suma.

10. Nustatyta, kad savivaldybėms, valstybei ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė ar savivaldybė, priklausančių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimui finansuoti trūksta apie 200 mln. eurų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, biudžetinės įstaigos savo vardu negali prisiimti jokių skolinių įsipareigojimų pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, todėl trūkstamų lėšų turėtų būti gaunama iš privačių investuotojų, jiems perduodant energijos vartojimo efektyvumo didinimo projekto įgyvendinimo riziką, susietą su apmokėjimu už pasiektus rezultatus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1183, 2019-11-27, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19263

11. Viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams įgyvendinti dažniausiai naudotos sienų, stogo, cokolio šiltinimo, langų ir durų keitimo, šildymo sistemos atnaujinimo priemonės. Įdiegus energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, atnaujintuose viešuosiuose pastatuose per metus sutaupyta 215,08 GWh energijos.

II SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

PROGRAMOS TIKSLAS

12. Programos tikslas – pagerinti viešųjų pastatų ir jų inžinerinių sistemų fizines ir energines savybes, didinant energijos vartojimo efektyvumą, ir atnaujintuose viešuosiuose pastatuose iki 2020 metų sutaupyti 60 GWh metinės pirminės energijos, užtikrinti, kad veiksmingai būtų naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, skiriamos viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir viešiesiems pastatams eksploatuoti, mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2), užtikrinti viešųjų pastatų infrastruktūros atitiktį higienos normų reikalavimams.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1183, 2019-11-27, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19263

13. Siekiant Programos tikslo, finansuojami gali būti tik tie viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektai, kurie atitinka visas šias sąlygas:

13.1. projektą įgyvendinant, bus padidintas viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumas – pasiekta mažiausiai C energinio naudingumo klasė ir pagerintos pastatų bei jų inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1183, 2019-11-27, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19263

13.2. siekiant didinti viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą arba taupyti energiją, atliekami pasirinkti Programos 2 priede nurodyti veiksmai (priemonės);

Punkto pakeitimai:

Nr. 539, 2017-06-28, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11472

13.3. Neteko galios nuo 2018-05-19

Punkto naikinimas:

Nr. 471, 2018-05-16, paskelbta TAR 2018-05-18, i. k. 2018-08056

Punkto pakeitimai:

Nr. 539, 2017-06-28, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11472

13.4. bent 51 procentas viso pastato ploto nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybei ar viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė ar savivaldybė, ir yra visų pastato patalpų savininkų rašytinis susitarimas dėl pastato energijos vartojimo efektyvumo projekto vykdymo.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1183, 2019-11-27, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19263

ANTRASIS SKIRSNIS

PROGRAMOS UŽDAVINIAI IR TIKSLINĖ GRUPĖ

14. Programos tikslo siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius:

14.1. pirmasis uždavinys – įgyvendinti valstybei ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė, nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų tvarų energijos vartojimo efektyvumą užtikrinančias technines ir organizacines priemones;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1183, 2019-11-27, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19263

14.2. antrasis uždavinys – įgyvendinti savivaldybėms ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra savivaldybė, nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų tvarų energijos vartojimo efektyvumą užtikrinančias technines ir organizacines priemones.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1183, 2019-11-27, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19263

15. Programos tikslinė grupė – viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų vykdytojai.

TREČIASIS SKIRSNIS

PROGRAMOS TIKSLO IR UŽDAVINIŲ VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

16. Programos tikslo pasiekimo vertinimo kriterijus (rezultato kriterijus) – bendras atnaujintuose viešuosiuose pastatuose sutaupytas metinės pirminės energijos kiekis nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2020 metų – 60 GWh.

17. Programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai) yra šie:

17.1. pirmojo uždavinio:

17.1.1. pradėjus įgyvendinti Programą, kasmet atnaujinta ar perduota centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, siekiant parduoti, nugriauti ar atnaujinti, mažiausiai 3 procentai bendro valstybei nuosavybės teise priklausančių ir jos naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų arba planuojamų šildyti ir (arba) vėsinti viešųjų pastatų patalpų ploto, apskaičiuoto pagal praėjusių metų duomenis, kaip nurodyta energetikos ministro patvirtintoje Valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų – valstybinio administravimo subjektų – naudojamų pastatų, tinkamų atnaujinti, sąrašo sudarymo metodikoje (už šio kriterijaus atitiktį atsakingos ministerijos ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas);

Punkto pakeitimai:

Nr. 471, 2018-05-16, paskelbta TAR 2018-05-18, i. k. 2018-08056

Nr. 1183, 2019-11-27, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19263

17.1.2. bendras atnaujintas valstybei nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų plotas, kai pasiekiama mažiausiai C energinio naudingumo klasė, nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2020 metų – 470 tūkst. kv. metrų (už šio kriterijaus atitiktį atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija);

17.2. antrojo uždavinio – bendras atnaujintas savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų plotas, kai pasiekiama mažiausiai C energinio naudingumo klasė, nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2020 metų – 230 tūkst. kv. metrų (už šio kriterijaus atitiktį atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija);

17.3. pirmojo ir antrojo uždavinių – bendras į atmosferą neišmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2020 metų – 14 tūkst. tonų (už šio kriterijaus atitiktį atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija).

III SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

ĮGYVENDINANT PROGRAMĄ DALYVAUJANČIOS INSTITUCIJOS

18. Įgyvendinant Programą pagal kompetenciją dalyvauja šios institucijos:

18.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kuri atsakinga už savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą, atitiktį Programos 16 punkte, 17.2 ir 17.3 papunkčiuose nurodytiems kriterijams;

18.2. viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, kuri atsakinga už savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų skatinimo priemonių (investicijų projektų parengimo organizavimas ir savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo proceso dalyvių mokymas ir konsultavimas) įgyvendinimą;

Punkto pakeitimai:

Nr. 152, 2016-02-18, paskelbta TAR 2016-02-24, i. k. 2016-03585

Nr. 416, 2018-05-02, paskelbta TAR 2018-05-07, i. k. 2018-07321

18.3. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, kuri atsakinga už valstybės viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą, atitiktį Programos 16 punkte ir 17.1.2 papunktyje nurodytiems kriterijams;

Punkto pakeitimai:

Nr. 471, 2018-05-16, paskelbta TAR 2018-05-18, i. k. 2018-08056

18.4. viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra, kuri teikia ekspertines konsultacijas energijos vartojimo audito ir kitais energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais;

Punkto pakeitimai:

Nr. 18, 2019-01-09, paskelbta TAR 2019-01-15, i. k. 2019-00523

18.5. finansų įstaiga, kuri:

18.5.1. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, atlieka tarpinės institucijos funkcijas, kai 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų priemonės įgyvendinamos grąžinamųjų subsidijų būdu;

18.5.2. atsakinga už Energijos efektyvumo fondo, teikiančio finansines paslaugas valstybės viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, administravimą;

18.5.3. atsakinga už fondų fondo, kaip jis apibrėžtas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013), 2 straipsnio 27 punkte, valdymą arba, kai fondų fondas nesteigiamas, finansinių priemonių, finansuojamų iš nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitų lėšų, įgyvendinimą būsto ir viešosios infrastruktūros objektų atnaujinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1367 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo įgyvendinimo“).;

Punkto pakeitimai:

Nr. 416, 2018-05-02, paskelbta TAR 2018-05-07, i. k. 2018-07321

18.5.4. atsakinga už ETPT modelio įgyvendinimo tipinių dokumentų, įskaitant tipinių energijos taupymo paslaugų sutarčių formų, parengimą ir patvirtinimą. Tipinės energijos taupymo paslaugų, įgyvendinamų taikant ETPT modelį, sutarčių formos tvirtinamos gavus Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pritarimą;

Papildyta papunkčiu:

Nr. 471, 2018-05-16, paskelbta TAR 2018-05-18, i. k. 2018-08056

18.6. Programos 31 punkte nustatyta tvarka įsteigto Savivaldybių pastatų fondo valdytojas, kuris atsakingas už privačių lėšų, skirtų savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti, pritraukimą, savivaldybės viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimo stebėsenos vykdymą ir ketvirtinių ataskaitų apie Programos tikslo ir uždavinių įgyvendinimą pagal Programos 16 punkte ir 17.2 ir 17.3 papunkčiuose nustatytus kriterijus pateikimą Lietuvos Respublikos finansų ministro tvirtinamų Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka ir terminais.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 416, 2018-05-02, paskelbta TAR 2018-05-07, i. k. 2018-07321

18.7. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA), kuri atsakinga už išvados dėl partnerystės projekto, įgyvendinamo taikant ETPT modelį, socialinės ir ekonominės naudos teikimą valstybės ir savivaldybių institucijoms per 10 darbo dienų nuo investicijų projekto gavimo dienos. Išvados dėl partnerystės projekto, įgyvendinamo taikant ETPT modelį, socialinės ir ekonominės naudos formą tvirtina CPVA.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 471, 2018-05-16, paskelbta TAR 2018-05-18, i. k. 2018-08056

ANTRASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS VIEŠŲJŲ PASTATŲ ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS.

PIRMOJO PROGRAMOS UŽDAVINIO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR VEIKLOS

19. Pirmasis Programos uždavinys – įgyvendinti valstybės viešųjų pastatų tvarų energijos vartojimo efektyvumą užtikrinančias technines ir organizacines priemones – įgyvendinamas tokiomis priemonėmis:

19.1. organizacinėmis, skirtomis:

19.1.1. esamoms lėšoms padidinti ir papildomoms lėšoms pritraukti;

19.1.2. pastatų energijos vartojimo efektyvumo tvarumui užtikrinti;

19.2. techninėmis, skirtomis pastatų energijos vartojimo efektyvumui užtikrinti.

20. Organizacinės priemonės, nurodytos Programos 19.1.1 papunktyje, įgyvendinamos vykdant šias veiklas:

20.1. įsteigiant įvairius finansavimo šaltinius jungiantį fondą;

20.2. sukuriant grąžinamosios subsidijos priemones;

20.3. parengiant privataus kapitalo naudojimo pradėjus vykdyti atnaujinimo veiklas taisykles.

21. Organizacinės priemonės, nurodytos Programos 19.1.2 papunktyje, įgyvendinamos atliekant atnaujinamo viešojo pastato ploto ir teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų atitikties analizę, kaip nurodyta Programos 24 punkte.

Punkto pakeitimai:

Nr. 471, 2018-05-16, paskelbta TAR 2018-05-18, i. k. 2018-08056

22. Neteko galios nuo 2018-05-19

Punkto naikinimas:

Nr. 471, 2018-05-16, paskelbta TAR 2018-05-18, i. k. 2018-08056

TREČIASIS SKIRSNIS

PIRMOJO PROGRAMOS UŽDAVINIO ĮGYVENDINIMAS

23. Didinant valstybės viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą, atliekami šie energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų rengimo ir įgyvendinimo veiksmai:

23.1. Įgyvendinant Programos 17.1 papunktį, ministerijoms, atsižvelgiant į valdomą viešųjų pastatų plotą, nustatomas įpareigojimas atnaujinti ar perduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, siekiant parduoti, nugriauti ar atnaujinti, ne mažesnę kaip Programos 1 priede nustatytą viešųjų pastatų ploto dalį. Skaičiuojant ministerijoms privalomą atnaujinti ar perduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, siekiant parduoti, nugriauti ar atnaujinti, viešųjų pastatų plotą, galima įtraukti ir joms pavaldžių įstaigų atnaujintą ar perduotą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, siekiant parduoti, nugriauti ar atnaujinti, viešųjų pastatų plotą. Ministerijos kasmet iki sausio 1 d. sudaro planuojamų atnaujinti ar perduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, siekiant parduoti, nugriauti ar atnaujinti, viešųjų pastatų sąrašą ir užtikrina, kad prioritetas būtų teikiamas viešiesiems pastatams su žemiausia energinio naudingumo klase, išskyrus tuos atvejus, kai dokumentais pagrindžiama, kad tai ekonomiškai neefektyvu ir techniškai neįmanoma.

23.2. Ministerijos atrinkto viešojo pastato valdytojas, prieš kreipdamasis į Programos 18.5 papunktyje nurodytą finansų įstaigą dėl viešajam pastatui atnaujinti reikalingo finansavimo skyrimo iš Energijos efektyvumo fondo lėšų ir grąžinamosios subsidijos priemonės lėšų, užsako atlikti energijos vartojimo auditą ir, vadovaudamasis energijos vartojimo audito ataskaitos duomenimis, kai privaloma, parengia viešojo pastato investicijų projektą, kaip nustatyta 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Viešojo pastato energinio efektyvumo didinimo projekto dokumentuose turi būti išnagrinėtos trys energijos taupymo priemonių grupės, įvertintas ir nustatytas kiekvienos energijos taupymo priemonių grupės investicijų poreikis Programos 2 priede numatytiems veiksmams (priemonėms) įgyvendinti, pagal kurias būtų pasiekti šie rezultatai:

23.2.1. atnaujinamas viešasis pastatas visose energijos taupymo priemonių grupėse turi atitikti vienodą energinio naudingumo klasę, t. y. C arba aukštesnę;

23.2.2. turi būti užtikrintos viešajam pastatui pagal jo paskirtį nustatytos higienos normos.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1183, 2019-11-27, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19263

23.3. Viešojo pastato valdytojas, įgyvendinęs Programos 23.2 papunktyje nustatytus reikalavimus, gali kreiptis į Programos 18.5 papunktyje nurodytą finansų įstaigą dėl viešajam pastatui atnaujinti reikalingo finansavimo skyrimo iš Energijos efektyvumo fondo lėšų ir grąžinamosios subsidijos priemonės lėšų.

23.4. Valstybės viešųjų pastatų, kurie įtraukti arba neįtraukti į energetikos ministro patvirtintus valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų – valstybinio administravimo subjektų naudojamų pastatų sąrašus ir kurių energinio naudingumo klasė yra C ar aukštesnė, atnaujinimas negali būti finansuojamas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos administruojamomis 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis.

23.5. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų dalis, tenkanti Programos 2 priedo 12–14 punktuose nurodytiems veiksmams (priemonėms) įgyvendinti, ir visų, įgyvendinant Programos 2 priede nurodytus veiksmus (priemones), padarytų viešojo pastato konstrukcijų ir kitų elementų fizinių pažeidimų pradinei būklei atkurti, neturi viršyti 20 procentų visos investicijų sumos. Programos 2 priedo 12–14 punktuose nurodyti veiksmai (priemonės) nefinansuojami, jeigu jie buvo finansuoti ir (arba) finansuojami iš kitų 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonių ar kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų dalis, tenkanti techninės dokumentacijos, tiesiogiai susijusios su viešojo pastato atnaujinimu, diegiant Programos 2 priede nurodytus veiksmus (priemones), parengimui (energijos vartojimo audito, investicijų projekto, kai privaloma, – techninio projekto parengimas ir jo ekspertizės atlikimas), gali sudaryti iki 10 procentų viešajam pastatui atnaujinti reikalingų investicijų sumos.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1183, 2019-11-27, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19263

Punkto pakeitimai:

Nr. 539, 2017-06-28, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11472

Nr. 471, 2018-05-16, paskelbta TAR 2018-05-18, i. k. 2018-08056

24. Ministerijos, planuodamos atnaujinti viešąjį pastatą, išanalizuoja, ar atnaujinamo viešojo pastato plotas atitinka teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų apimtį, jeigu numatomo atnaujinti viešojo pastato pagrindinis arba naudingasis plotas viršija viešosioms ir administracinėms paslaugoms teikti reikalingą viešųjų pastatų pagrindinį arba naudingąjį plotą, nustatomą pagal Lietuvos higienos normų reikalavimus, įvertina galimybę sutelkti šiame (-iuose) pastate (-uose) daugiau nei vieną viešųjų ar administracinių paslaugų teikėją arba pakeisti esamą pastatą (jį nugriauti, perduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ar kitaip pakeisti) kitu pastatu (jį pastatyti ar kitaip įsigyti).

Punkto pakeitimai:

Nr. 471, 2018-05-16, paskelbta TAR 2018-05-18, i. k. 2018-08056

25. Siekdamas užtikrinti Programos 13.1 papunktyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą, viešojo pastato valdytojas parengia viešojo pastato naudojimo planą, kuris privalo būti raštu patvirtintas ministerijos pagal kompetenciją, atsižvelgiant į viešojo pastato paskirtį (jeigu tai valstybės nuosavybės teise valdomi administracinės paskirties pastatai, – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo). Viešojo pastato naudojimo plane privalo būti nustatyta, kad atnaujintą viešąjį pastatą pastato valdytojas naudotų pagal paskirtį įgyvendindamas savo veiklos tikslus ne trumpiau kaip 10 metų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 152, 2016-02-18, paskelbta TAR 2016-02-24, i. k. 2016-03585

Nr. 539, 2017-06-28, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11472

Nr. 1183, 2019-11-27, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19263

26. Ministerijos iki einamųjų metų vasario 1 d. pateikia planuojamų atnaujinti ar perduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, siekiant parduoti, nugriauti ar atnaujinti, viešųjų pastatų sąrašus Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, kuri vykdo stebėseną, įvertina įpareigojimų įgyvendinimą ir teikia išvadas Lietuvos Respublikos finansų ministerijai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 471, 2018-05-16, paskelbta TAR 2018-05-18, i. k. 2018-08056

27. Suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija iki einamųjų metų kovo 1 d. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti metinę įsipareigojimų, planuojamų prisiimti taikant ETPT modelį, apimtį, taip pat išsamią informaciją, kurios reikia prisiimtų įsipareigojimų poveikiui valdžios sektoriaus skolos ir deficito rodikliams nustatyti. Apsvarsčiusi gautus duomenis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą, kuriuo tvirtina įsipareigojimų, planuojamų prisiimti taikant ETPT modelį, dydį.

28. Pagal Programą įgyvendinamų valstybės viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija arba Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įgaliotas jai pavaldus viešasis juridinis asmuo.

29. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimą, kiek tai susiję su valstybės viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimu, kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei savo metinėse veiklos ataskaitose.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ VIEŠŲJŲ PASTATŲ ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS. ANTROJO PROGRAMOS UŽDAVINIO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR VEIKLOS

30. Antrasis Programos uždavinys įgyvendinamas šiomis priemonėmis:

30.1. organizacinėmis, skirtomis savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtoms Europos Sąjungos fondų lėšoms padidinti, pritraukiant privačias lėšas;

30.2. techninėmis, skirtomis pastatų energijos vartojimo efektyvumui užtikrinti.

31. Programos 30.1 papunktyje nurodyta organizacinė priemonė įgyvendinama Europos Sąjungos fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir privataus kapitalo lėšomis įsteigiant Savivaldybių pastatų fondą ar panaudojant kitas privačių lėšų pritraukimo galimybes. Savivaldybių pastatų fondas steigiamas ir jo valdytojas paskiriamas vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunkčiu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 416, 2018-05-02, paskelbta TAR 2018-05-07, i. k. 2018-07321

32. Programos 30.2 papunktyje nurodyta techninė priemonė įgyvendinama vykdant Programos 2 priede nurodytas veiklas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 416, 2018-05-02, paskelbta TAR 2018-05-07, i. k. 2018-07321

33. Neteko galios nuo 2018-05-08

Punkto naikinimas:

Nr. 416, 2018-05-02, paskelbta TAR 2018-05-07, i. k. 2018-07321

34. Savivaldybės viešųjų pastatų investicijų projektų vykdytojai yra savivaldybių vykdomosios institucijos, kurios, siekdamos pagal Programą padidinti nuosavybės teise valdomų viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą, atlieka šiuos veiksmus:

34.1. atrenka savivaldybei nuosavybės teise priklausantį viešąjį pastatą. Atrenkant viešąjį pastatą savivaldybėms rekomenduojama atsižvelgti į savivaldybių rengiamas teritorijų planavimo, atnaujinimo ir tvarkymo, kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas, apimančias pastatų, infrastruktūros objektų, inžinerinių tinklų atnaujinimą, gyvenamosios aplinkos tvarkymą, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamas regionų plėtros programas, kurių tikslas – užtikrinti darnią teritorijų (kvartalų) plėtrą ir tvarkybą;

34.2. atrinkto viešojo pastato naudojimo pagal paskirtį perspektyvas suderina su ministerija pagal kompetenciją atsižvelgiant į valdomo viešojo pastato paskirtį;

34.3. užsako atlikti pastato energijos vartojimo auditą ir parengia viešojo pastato investicijų projektą, kaip nustatyta 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Viešojo pastato energinio efektyvumo didinimo projekto dokumentuose turi būti išnagrinėtos trys energijos taupymo priemonių grupės, įvertintas ir nustatytas kiekvienos energijos taupymo priemonių grupės investicijų poreikis Programos 2 priede numatytiems veiksmams (priemonėms) įgyvendinti, pagal kurias būtų pasiekti šie rezultatai:

34.3.1. atnaujinamas viešasis pastatas visose energijos taupymo priemonių grupėse turi atitikti vienodą energinio naudingumo klasę, t. y. C arba aukštesnę;

34.3.2. turi būti užtikrintos viešajam pastatui pagal jo paskirtį nustatytos higienos normos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 539, 2017-06-28, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11472

Nr. 1183, 2019-11-27, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19263

35. Pagal Programą parengti savivaldybių viešųjų pastatų investicijų projektai finansuojami šiais būdais:

35.1. suteikiant kreditą Programos 31 punkte nurodyto fondo lėšomis: gavus šio fondo valdytojo arba fondo valdytojo atrinktos finansų įstaigos rašytinį pritarimą dėl kredito suteikimo, organizuojamas pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimas ir įgyvendinimas;

35.2. taikant ETPT modelį: vadovaujantis energetikos ministro patvirtintais ETPT modelio įgyvendinimo tipiniais dokumentais (technine specifikacija, paslaugų teikėjų kvalifikacijos įvertinimo reikalavimais, teikėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais ir tipine energijos taupymo paslaugų sutartimi), vykdomas viešasis pirkimas ir pasirašoma su ETPT energijos vartojimo efektyvumo paslaugų sutartis.

36. Sprendimą dėl investicijų projekto finansavimo pagal Programą būdo, tvirtindama investicijų projektą, priima savivaldybės taryba. Priėmus sprendimą projektą finansuoti Programos 35.1 papunktyje nurodytu būdu, priimamas sprendimas dėl lėšų investicijų projektui finansuoti skolinimosi ir įsipareigojimas pasiskolintas lėšas grąžinti finansų įstaigai, tam per visą paskolos grąžinimo laikotarpį planuojant ir skiriant reikiamo dydžio lėšas, reikalingas pastatui išlaikyti ir kreditui grąžinti.

37. Jeigu priimtas sprendimas projektą įgyvendinti taikant ETPT modelį, sudarius ETPT energijos vartojimo efektyvumo paslaugų sutartį, ETPT gali dėl kredito suteikimo kreiptis į Programos 35.1 papunktyje nurodytą fondo valdytoją arba fondo valdytojo atrinktą finansų įstaigą.

38. Neteko galios nuo 2018-05-08

Punkto naikinimas:

Nr. 416, 2018-05-02, paskelbta TAR 2018-05-07, i. k. 2018-07321

39. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimą, kiek tai susiję su savivaldybių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimu, kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei savo metinėse veiklos ataskaitose.

Skirsnio pakeitimai:

Nr. 152, 2016-02-18, paskelbta TAR 2016-02-24, i. k. 2016-03585

IV SKYRIUS

PROGRAMOS FINANSAVIMAS

40. Programa finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos struktūrinių investicijų fondų, tarptautinių organizacijų, privačių investuotojų ir kitų šaltinių lėšomis.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 152, 2016-02-18, paskelbta TAR 2016-02-24, i. k. 2016-03585

41. Pagal Programą įgyvendinami viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektai taikant ETPT modelį, skiriant grąžinamąją subsidiją, taikant finansines priemones, teikiant subsidijas arba naudojant šių priemonių derinius. Pagal šias priemones atrenkant valstybei ar viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė priklausančių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus ir skiriant finansavimą jų įgyvendinimui, prioritetas turi būti teikiamas viešiesiems pastatams, kuriuos atnaujinus bus pasiekta aukštesnė nei C energinio naudingumo klasė, ir (arba) projektams, kuriuos įgyvendinant atnaujinama vienas ar daugiau viešųjų pastatų, kurių bendras plotas ne mažiau kaip 15 000 kv. m.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1183, 2019-11-27, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19263

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 152, 2016-02-18, paskelbta TAR 2016-02-24, i. k. 2016-03585

42. Ministerijos pagal kompetenciją, atsižvelgdamos į viešojo pastato paskirtį, iš joms skirtų asignavimų gali skirti papildomą finansavimą, susijusį su viešojo pastato atnaujinimu ir (veiksmų) priemonių, nenurodytų Programos 2 priede, įgyvendinimu. Lėšos, skirtos Programos 2 priede nenurodytiems veiksmams (priemonėms) finansuoti, nelaikomos pagal Programą skiriamu finansavimu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 539, 2017-06-28, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11472

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 152, 2016-02-18, paskelbta TAR 2016-02-24, i. k. 2016-03585

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 1209, 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18851

Eil. Nr.	Institucija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas	Viešųjų pastatų ploto dalis energetikos ministro patvirtintuose sąrašuose, proc.	Iki 2020 metų privalomų atnaujinti ar perduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, siekiant parduoti, nugriauti ar atnaujinti, institucijos valdomų viešųjų pastatų ploto dalis, m²
1.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija	33,3	49 950
2.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	12,1	18 150
3.	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	11,4	17 100
4.	Lietuvos Respublikos kultūros ministerija	12,4	18 600
5.	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	6,7	10 050
6.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija	5,0	7 500
7.	Lietuvos Respublikos finansų ministerija	0,6	900
8.	Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija	0,6	900
9.	Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija	0,4	580
10.	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija	0,7	1 050
11.	Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	1,9	2 850
12.	Valstybės įmonė Turto bankas	14,9	22 370
	Iš viso	100	150 000

Eil. Nr.	Veiksmo (priemonės) pavadinimas
1.	Šildymo (vėsinimo) ir karšto vandens inžinerinių sistemų modernizavimas
2.	Vėdinimo ir (ar) rekuperacijos sistemų modernizavimas ar įrengimas
3.	Stogo šiltinimas (taip pat ir naujos stogo dangos įrengimas), perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas
4.	Išorinių pastato sienų ir cokolio šiltinimas, taip pat ir sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimas ir nuogrindos sutvarkymas
5.	Kitų perdangų (perdangos virš įvažiavimų, įėjimų), kurios ribojasi su išore, šiltinimas
6.	Lauko ir tambūro durų keitimas, taip pat ir įėjimo laiptų remontas ir pritaikymas neįgaliųjų poreikiams
7.	Langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus
8.	Rūsio perdangos ir (ar) grindų ant grunto šiltinimas, šildomo rūsio atitvarų šiltinimas
9.	Apšvietimo sistemos modernizavimas
10.	Atnaujintame pastate įrengtos katilinės modernizavimas ir atsinaujinančių energijos išteklių įrengimas
11.	Centralizuotai pagamintos šilumos tiekimo pastatui tinklų ir įrenginių įrengimas
12.	Bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (elektros, priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, buitinių nuotekų, drenažo, taip pat ir pastatui priklausančių vietinių įrenginių) atnaujinimas ar keitimas
13.	Konstrukcijų (balkonų laikančiųjų konstrukcijų ir saugos aptvarų, stogelių virš įėjimo į pastatą), kurios nesusijusios su šio priedo 1–11 punktuose nurodytomis priemonėmis, keitimas
14.	Bendrojo naudojimo laiptinių paprastasis remontas (vidaus sienų, lubų, grindų paruošimas dažyti ir dažymas, laiptų, laiptų turėklų atnaujinimas ir dažymas)