Suvestinė redakcija nuo 2026-05-01
Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-01-08, i. k. 2014-00091
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL TERITORIJŲ PLANAVIMO NORMŲ PATVIRTINIMO
2014 m. sausio 2 d. Nr. D1-7
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punktu,
Preambulės pakeitimai:
Nr. D1-170, 2025-11-03, paskelbta TAR 2025-11-03, i. k. 2025-18354
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr.D1-7
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2025 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. D1-170
redakcija)
TERITORIJŲ PLANAVIMO NORMOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teritorijų planavimo normos (toliau – Normos) nustato teritorijų planavimo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus ir jų rodiklius (dydžius), taikomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus.
2. Normomis vadovaujamasi rengiant savivaldybės lygmens, o Normose konkrečiai įvardintais atvejais – ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius ir detaliuosius planus), taip pat specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, jeigu šiuose dokumentuose reglamentuojama ar kitaip veikiama planuojamos teritorijos fizinė ir funkcinė struktūra.
3. Normų reikalavimai privalomi teritorijų planavimo proceso dalyviams, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklą teritorijų planavimo politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.
4. Normose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įtaką teritorijų planavimo kiekybinių ir (ar) kokybinių reikalavimų nustatymui darančiuose teritorijų planavimą ir aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
II SKYRIUS
URBANIZUOTŲ IR URBANIZUOJAMŲ TERITORIJŲ VYSTYMO KRYPTYS
5. Urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų vystymo kryptys nustatomos kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje rengiant teritorijos vystymo koncepciją. Urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų vystymo kryptis apibūdina šie teritorijų vystymo režimai:
6. Saugojimas nustatomas įvairų statusą turinčioms saugomoms teritorijoms ir teritorijoms, kurių vertingąsias savybes būtina išsaugoti jų nekeičiant. Šiose teritorijose numatoma statyba vykdoma atliekant tvarkybos darbus – konservavimo, restauravimo, remonto ar avarijos grėsmės pašalinimo.
7. Modernizavimas – urbanizuotų teritorijų fizinės ir (ar) funkcinės struktūros atnaujinimas, kai plėtra vykdoma išnaudojant vidinius teritorijos resursus iš esmės nekeičiant šios teritorijos naudojimo funkcinės struktūros ir fizinių parametrų:
7.1. Modernizavimo režimas skirtas urbanizuotoms teritorijoms, kai būtinas kompleksinis užstatymo ir infrastruktūros, fizinės ir socialinės aplinkos atnaujinimas.
7.2. Modernizuojamoje teritorijoje, įvertinus esamą socialinę, inžinerinę infrastruktūrą, gyventojų ir darbo vietų skaičiaus santykį, nustatomi šios teritorijos funkcinės ir fizinės struktūros atnaujinimo ir vystymo principai.
7.3. Modernizuojant urbanizuotas teritorijas nauja statyba numatoma:
7.3.1. pagal tai teritorijai būdingus užstatymo principus baigiant formuoti nebaigtas urbanistines struktūras, ypač miestų centruose;
7.3.2. specializuotuose centruose pritraukiant naujas veiklas ar plečiant juose teikiamas paslaugas;
7.3.4. naujai kuriamuose miestų centruose vystant ir tobulinant jų polifunkcinę struktūrą ir formuojant jų reikšmę mieste atitinkantį užstatymą;
7.3.6. į monofunkcines gyvenamųjų vietovių dalis pritraukiant naujas veiklas, nesukeliančias neigiamo poveikio aplinkai;
7.3.7. 1940–1990 metų statybos gyvenamuosiuose rajonuose, jeigu ji galima atsižvelgus į esamą visų rūšių infrastruktūros išvystymo lygį ir esamos būklės analizė rodo, kad rajono urbanistinė struktūra, užstatymo ir erdvių sistemos gali būti toliau vystomos ir papildomos naujais urbanistiniais elementais.
7.4. Modernizavimo būdai:
7.4.1. atgaivinimas (revitalizacija) – gyvybingumo grąžinimas degraduojančioms miesto struktūrinėms dalims, fizinės aplinkos kokybės, ekonominio aktyvumo, socialinės integracijos skatinimas, naujų funkcijų suteikimas, senųjų skatinimas statybos darbais, kurie pagyvina socialinę ir ekonominę veiklą, suteikia naujų funkcinių, estetinių savybių, didina teritorijos patrauklumą, pritraukia į ją naujų, įvairesnių socialinių sluoksnių gyventojų;
7.4.2. humanizavimas (reabilitacija) – miesto funkcionavimo neigiamo poveikio veikiamų teritorijų grąžinimas gyventojams, transporto srautų iškėlimas, pėsčiųjų zonų, žaliosios infrastruktūros įrengimas ir pan.;
7.4.3. atnaujinimas (renovacija) – pastatų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinių ir energinių savybių atkūrimas ar pagerinimas, energetinio efektyvumo padidinimas, architektūrinės išraiškos atnaujinimas. Kompleksinė renovacija – kompleksinis urbanizuotos aplinkos ir inžinerinės įrangos atnaujinimas. Vykdant kompleksinę renovaciją, urbanizuota aplinka gali būti perplanuojama, numatomas dalinis pastatų griovimas ir nauja statyba.
8. Konversija (pertvarkymas) – neefektyviai naudojamų užstatytų teritorijų naujas (antrinis) panaudojimas plėtrai keičiant vyraujančias veiklas ir (ar) erdvinę struktūrą:
8.1. Konversijos (pertvarkymo) tikslai – didinti miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių funkcinės ir fizinės struktūros integralumą, sudaryti sąlygas mažinti taršą, atnaujinti aplinką, užstatymą, susisiekimo sistemą ir inžinerinę įrangą urbanizuotoje gyvenamosios vietovės dalyje, kurti palankią investicijoms aplinką, tolygiau išdėstyti gyvenamąsias teritorijas ir darbo vietas.
8.2. Pertvarkomose teritorijose kvartalai formuojami pagal Normų 50 punkte nurodytas rekomendacijas kvartalo perimetrui ir atstumams tarp susisiekimo komunikacijų koridorių (toliau – urbanistinio tinklo žingsnis).
9. Nauja plėtra – neužstatytų teritorijų urbanizavimas:
9.1. Urbanizuojamos teritorijos turi būti skirstomos į hierarchinius urbanistinius vienetus (rajonus, kvartalus, pastatų grupes).
9.2. Naujos plėtros teritorijų poreikis nustatomas tik įvertinus kitais vystymo režimais numatytų vystyti teritorijų galimybes (prioritetiniais vystymo režimais laikytini konversija (pertvarkymas) ir modernizavimas). Rekomenduojama, kad nauja gyvenamųjų teritorijų plėtra sudarytų iki 20 proc. viso šių teritorijų plėtros poreikio. Bendrajame plane naujai gyvenamųjų teritorijų plėtrai numatant daugiau negu 20 proc. viso šių teritorijų plėtros poreikio, tai būtina pagrįsti šio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsenos duomenimis, gyventojų skaičiaus prognoze, gyvenimo sąlygų gerinimu ir (ar) planuojamu darbo vietas kuriančių veiklų vystymu ir šias teritorijas priskirti prioritetinės plėtros teritorijoms (planuojant šias teritorijas turi būti užtikrintas inžinerinės, socialinės infrastruktūros išvystymas).
9.3. Nustatant naujos plėtros teritorijas, savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose turi būti suplanuota šioms teritorijoms funkcionuoti reikalinga infrastruktūra (inžinerinių komunikacijų koridoriai, atskirieji želdynai, numatytos švietimo įstaigoms reikalingos teritorijos, viešasis transportas). Ši infrastruktūra turi būti suplanuota rengiamame teritorijų planavimo dokumente arba šio dokumento sprendiniuose turi būti nustatyta, kad privaloma parengti žemesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kuriame būtų suplanuota teritorijai funkcionuoti reikalinga infrastruktūra.
10. Rezervavimas nustatomas naujos plėtros teritorijoms, kurios reikalingos visuomenės poreikiams (sportui ir rekreacijai skirti kompleksai, pramoniniai parkai, laisvosios ekonominės zonos ir pan.).
11. Be esminių pokyčių (lot. status quo) – teritorijos, kuriose paliekama esama padėtis (priskiriamos ir teritorijos, kuriose dėl demografinių priežasčių mažėja gyventojų) ir nenumatomi esminiai pokyčiai, keičiantys jų naudojimą, erdvinę struktūrą, užstatymo tipologiją. Planuojant šias teritorijas, nustatomi jų naudojimo reikalavimai ar reglamentai, kuriais suteikiama plėtros galimybė ir išsaugoma susiklosčiusi užstatymo tipologija, sudarantys papildomas sąlygas atsirasti ūkinėms veikloms, kurių trūksta pilnaverčiam teritorijos funkcionavimui.
12. Savivaldybės lygmens bendrajame plane sprendinių konkretizavimo stadijoje išskiriamos prioritetinės plėtros teritorijos, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastuktūrą.
13. Rengiant savivaldybės lygmens miestų teritorijų ir vietovės lygmens bendruosius planus, vertinamas gyventojų tankis (teritorijoje gyvenančių žmonių skaičiaus ir tos teritorijos ploto santykis). Rengiant detaliuosius planus, vadovaujamasi bendruosiuose planuose nustatytais reglamentais ir planuojamas gyventojų tankis neskaičiuojamas. Optimalios urbanizuotos teritorijos planuojamos vertinant konkrečios teritorijos faktinį gyventojų tankį. Savivaldybės lygmens miestų teritorijų ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniais rekomenduojama:
13.1. esamose mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosiose teritorijose didinti gyventojų tankį, jei jis mažesnis kaip 30 gyv./ha;
13.2. esamose vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosiose teritorijose išlaikyti gyventojų tankį 50–100 gyv./ha;
13.3. esamose didelio užstatymo intensyvumo daugiafunkcėse teritorijose išlaikyti gyventojų tankį 100–250 gyv./ha;
13.5. 1940–1990 metų statybos laisvo planavimo gyvenamuosiuose rajonuose išlaikyti esamą vyraujantį gyventojų tankį 150–270 gyv./ha sudarant galimybes plėtoti šių rajonų funkcinę struktūrą gerinančias paslaugas ir kurti darbo vietas;
13.6. planuojamose naujose gyvenamosiose zonose nustatyti teritorijų naudojimo reikalavimus ir reglamentus, sudarančius sąlygas susiformuoti ne mažesniam kaip 30 gyv./ha ir ne didesniam kaip 300 gyv./ha gyventojų tankiui;
13.7. teritorijose, kuriose gyventojų tankis ne mažesnis kaip 70 gyv./ha, numatyti atskiromis eismo juostomis judantį viešąjį transportą (pavyzdžiui, tramvajų, greituosius autobusus ar pan.);
III SKYRIUS
TERITORIJOS FUNKCINĖS ZONOS IR JŲ TURINYS
15. Teritorijų planavimo lygmenis atitinkančios funkcinės zonos skirstomos į:
15.1. apibendrintas (kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose (išskyrus savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosius planus), rengiamuose masteliu M 1:10 000–1:50 000);
15.2. detalizuotas (savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosiuose planuose ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose, rengiamuose masteliu M 1:5 000–1:10 000). Detalizuotos funkcinės zonos papildomai gali būti nustatomos ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose, rengiamuose smulkesniu masteliu negu M 1:10 000.
16. Neurbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos:
16.1. miškų ir miškingų teritorijų zona. Apibendrinta funkcinė zona, kurioje dominuoja Miškų įstatymo 3 straipsnyje nurodyti visų grupių miškai. Detalizuotos funkcinės zonos, kuriose dominuoja miškai, nustatomos pagal miškų ūkio paskirties žemės naudojimo būdus, nurodytus Žemės įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, ir skirstomos į:
16.2. žemės ūkio teritorijų zona. Apibendrinta funkcinė zona, kurioje dominuoja žemės ūkio paskirties žemė. Detalizuotos funkcinės zonos, kuriose dominuoja žemės ūkio veiklai skirtos teritorijos, formuojamos atsižvelgiant į žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdus, nurodytus Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje, ir skirstomos į:
16.2.1. specializuotų ūkių ir žemės ūkio teritorijų zoną, kurioje dominuoja žemės ūkio paskirties žemė su pavieniais žemės ūkio ar alternatyviajai veiklai reikalingais statiniais (jų grupėmis) ir pavienėmis ūkininkų sodybomis;
16.3. vandenų zona. Funkcinė zona, kurioje dominuoja Žemės įstatymo 26 straipsnyje nurodyta vandens ūkio paskirties žemė;
17. Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos:
17.1. gyvenamoji zona. Visas gyvenamąsias teritorijas apibendrinanti funkcinė zona su gyvenamajai aplinkai reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, žaliąja ir kita infrastruktūra, taip pat gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais. Gyvenamosios teritorijos skirstomos pagal teritorijos užstatymo intensyvumą, gali būti nustatomos šios detalizuotos funkcinės zonos:
17.2. centrų zona. Funkcinė zona, skirta gyvenamajai vietovei reikalingoms koncentruotoms funkcijoms vykdyti, kurioje dominuoja gyvenamoji aplinka ir teritorijos, skirtos administravimo, paslaugų, prekybos ir kitai reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nesukeliančiai ūkinei veiklai kartu su šioms veikloms reikalinga socialine, inžinerine, žaliąja ir kita infrastruktūra, rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais ir viešosiomis erdvėmis. Centrų zona gali būti skirstoma pagal teritorijos užstatymo intensyvumą ir galimas papildomas veiklas, išskiriant:
17.3. specializuotų kompleksų zona. Funkcinė zona, kurioje dominuoja teritorijos, skirtos specializuotiems visuomenės poreikiams – visuomenės (viešąjį) interesą įgyvendinančiai socialinei, švietimo, sveikatos apsaugos, viešajai rekreacinei, parodų, sporto, turizmo veiklai, krašto apsaugai, civilinei saugai, gelbėjimo tarnyboms, religiniams objektams kartu su šioms veikloms ar objektams reikalinga infrastruktūra. Planuojant šias teritorijas, gali būti nurodoma specifinė konkreti specializuoto komplekso paskirtis (pavyzdžiui, švietimo įstaigoms (nurodant – savivaldybės ar nevalstybinėms mokykloms), krašto apsaugos tikslams ar pan.);
17.4. sodininkų bendrijų zona. Funkcinė zona, kurioje dominuoja teritorijos, skirtos mėgėjų sodininkystei ir nenumatytos konvertuoti (pertvarkyti) į gyvenamąsias teritorijas. Veiklą sodininkų bendrijose reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas;
17.5. pramonės ir sandėliavimo zona. Teritorijos, kuriose dominuoja gamybinė, sandėliavimo, logistikos, atliekų perdirbimo veikla su šioms veikloms reikalinga inžinerine, paslaugų ir kita infrastruktūra;
17.6. inžinerinės infrastuktūros zona. Funkcinė zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų priežiūros objektams, aplinkos kokybei gerinti reikalingiems objektams. Ši zona taip pat skirta sąvartynams su jiems funkcionuoti reikalinga infrastuktūra;
17.7. inžinerinės infrastuktūros koridorių zona. Funkcinė zona, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai;
17.8. bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona. Funkcinė zona, kuria išskiriamos viešosios erdvės ir bendram naudojimui pritaikytų atskirųjų želdynų teritorijos, taip pat kapinių teritorijos. Ši funkcinė zona pagal želdynų naudojimo rekreacijai intensyvumą gali būti skirstoma į:
17.8.1. intensyviai naudojamų erdvių ir želdynų zoną (intensyviam lankymui pritaikyti atskirieji želdynai, urbanizuotų teritorijų miškai ir viešosios urbanistinės erdvės – aikštės, skverai, parkai ir pan.);
17.9. paslaugų zona. Funkcinė zona, skirta paslaugų, prekybos, administravimo ir kitai reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nesukeliančiai ūkinei veiklai kartu su jai reikalinga inžinerine ir kita infrastruktūra, viešaisiais atskiraisiais želdynais ir viešosiomis erdvėmis;
IV SKYRIUS
TERITORIJOS NAUDOJIMO TIPAI IR JŲ TURINYS
19. Teritorijos naudojimo tipai nustatomi rengiant vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000–1:5 000. Rengiant detaliuosius planus ar vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, nustatomas teritorijos naudojimo tipas arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai.
20. Neurbanizuojamos teritorijos naudojimo tipai:
20.1. miškai ir miškinga teritorija (miškų ūkio paskirties žemė). Ekosistemų apsaugai ir stabilizacijai, reljefo, vandenų, visų gamtinių vertybių apsaugai ir gyventojų poilsiui skirtų miškų teritorija. Gali būti skirstoma pagal miškų ūkio paskirties žemės naudojimo būdus;
20.2. vandenys (vandens ūkio paskirties žemė). Vandens telkiniai ir jiems eksploatuoti reikalinga teritorija. Gali būti skirstoma pagal vandens ūkio paskirties žemės naudojimo būdus;
20.3. specializuotų ūkių ir žemės ūkio teritorija (žemės ūkio paskirties žemė). Teritorija, kurioje dominuoja pastatais neužstatoma žemės ūkio paskirties žemė su pavieniais žemės ūkio ar alternatyviajai veiklai reikalingais statiniais ir pavienėmis ūkininkų sodybomis;
20.4. rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorija (žemės ūkio paskirties žemė). Teritorija, skirta kaimo turizmo veiklai;
21. Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo tipai:
21.1. sodininkų bendrijų teritorija (žemės ūkio paskirties žemė). Teritorija, skirta mėgėjų sodininkystei. Veiklą joje reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas;
21.2. vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija (kitos paskirties žemė). Ekstensyviai užstatyta teritorija, skirta vienbučių ir dvibučių paskirties gyvenamųjų pastatų kvartalams su šios teritorijos gyventojams reikalinga paslaugų, socialine, inžinerine ir kita infrastruktūra, rekreacijai skirtais atskiraisiais želdynais;
21.3. gyvenamoji teritorija (kitos paskirties žemė). Teritorija, skirta visų paskirčių grupių gyvenamiesiems pastatams su jos gyventojams reikalinga paslaugų, socialine, inžinerine, žaliąja ir kita infrastruktūra, rekreacijai skirtais atskiraisiais želdynais;
21.4. mišri gyvenamoji teritorija (kitos paskirties žemė). Teritorija, skirta visų paskirčių grupių gyvenamiesiems pastatams ir prekybos, paslaugų, maitinimo, viešbučių, kultūros, mokslo, sporto ir administracinės paskirties pastatams, kuriuose vykdoma ūkinė veikla nesukelia neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai, rekreacijai skirtiems atskiriesiems želdynams ir viešosioms erdvėms;
21.5. mišri centro teritorija (kitos paskirties žemė). Teritorija, kurioje koncentruojami valstybės ir savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingi administracinės, kultūros, mokslo paskirties pastatai, kiti negyvenamieji (prekybos, paslaugų, maitinimo paskirties) pastatai, kuriuose vykdoma ūkinė veikla nesukelia neigiamo poveikio aplinkai, visų paskirčių grupių gyvenamieji pastatai ir bendram naudojimui skirtos viešosios erdvės;
21.6. paslaugų teritorija (kitos paskirties žemė). Teritorija, skirta viso miesto ar jo rajono gyventojams reikalingiems prekybos, paslaugų objektams, administracinės paskirties pastatams, kitiems negyvenamiesiems pastatams, kuriuose vykdoma ūkinė veikla nesusijusi su taršia gamyba;
21.7. socialinės infrastruktūros teritorija (kitos paskirties žemė). Teritorija, skirta savivaldybės socialinės infrastruktūros objektams;
21.8. specializuotų kompleksų teritorija (kitos paskirties žemė). Teritorija, skirta ligoninių, sanatorijų, aukštųjų mokyklų, krašto apsaugos, visuomenės saugos kompleksams ir kitiems konkrečią paskirtį turintiems kompleksams, religiniams objektams;
21.9. pramonės ir sandėliavimo teritorija (kitos paskirties žemė). Teritorija, skirta gamybai, logistikai, sandėliuoti, atliekoms perdirbti;
21.10. inžinerinės infrastruktūros teritorija (kitos paskirties žemė). Teritorija, skirta susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų priežiūros objektams, komunalinėms įmonėms;
21.11. inžinerinės infrastruktūros koridorius (kitos paskirties žemė). Linijinė pastatais neužstatyta teritorija, skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams;
21.12. bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija (kitos paskirties žemė). Urbanizuotų teritorijų pastatais (išskyrus reikalingus zoologijos sodams ir kapinėms) neužstatytos viešosios erdvės, kuriose dominuoja gamtinio kraštovaizdžio struktūros elementai, vyrauja minkštosios dangos ir želdiniai, – parkai ir kitos gamtinės teritorijos, skirtos rekreacijai, lankymui ir pažinimui, gyvenamosiose vietovėse esančių gamtinio karkaso elementų apsaugai, taip pat kapinės, botanikos ir zoologijos sodai;
21.13. urbanistinių erdvių teritorija (kitos paskirties žemė). Pastatais neužstatyta ir želdiniais ar želdynais ištisai neužimta (atvira) viešoji erdvė, kurioje vyrauja kietosios dangos – aikštė, skveras ir pan.;
21.14. vandenvietė (kitos paskirties žemė). Požeminio vandens vandenviečių teritorija, kurioje leistina su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu susijusi veikla ir galimi šiai veiklai vykdyti reikalingi statiniai ir įrenginiai;
22. Konkrečiame teritorijos naudojimo tipe veiklą ribojantys ar papildomas veiklas leidžiantys specifiniai reikalavimai nustatomi teritorijų planavimo dokumentų tekstiniuose reglamentuose.
23. Teritorijos naudojimo tipų turinys (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, galimi žemės naudojimo būdai ir galimos vyraujančios statinių ar jų grupių paskirtys) nurodytas 1 lentelėje. Šioje lentelėje nurodyti galimi, bet ne privalomi žemės naudojimo būdai (planuojant pasirenkama, kokie žemės naudojimo būdai galimi konkrečioje teritorijoje). Galimos vyraujančios statinių ar jų grupių paskirtys nustatomos pagal Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, įtvirtintus reikalavimus įvertinus 1 lentelėje nustatytas išimtis galimiems statyti statiniams ar jų grupėms.
1 lentelė. Teritorijos naudojimo tipų turinys
| Pagrindinės plėtros kryptys |
Teritorijos naudojimo tipai |
Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis |
Galimi žemės naudojimo būdai |
Pagal teritorijos naudojimo tipą galimos vyraujančios statinių ar jų grupių paskirtys atitinkamo žemės naudojimo būdo žemės sklype
|
| 1. Neurbanizuojamos teritorijos
|
1.1. Miškai ir miškinga teritorija |
Miškų ūkio |
Ekosistemų apsaugos miškų sklypai Rekreacinių miškų sklypai Apsauginių miškų sklypai Ūkinių miškų sklypai
|
Statiniai ar jų grupės, kuriuos galima statyti atitinkamo žemės naudojimo būdo žemės sklype. |
| 1.2. Vandenys |
Vandens ūkio |
Ūkinei veiklai naudojami vandens telkiniai Rekreaciniai vandens telkiniai Ekosistemas saugantys vandens telkiniai Bendrojo naudojimo vandens telkiniai |
Statiniai ar jų grupės, kuriuos galima statyti atitinkamo žemės naudojimo būdo žemės sklype.
|
|
| 1.3. Specializuotų ūkių ir žemės ūkio teritorija
|
Žemės ūkio
|
Specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypai Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai |
Statiniai ar jų grupės, kuriuos galima statyti atitinkamo žemės naudojimo būdo žemės sklype.
|
|
| 1.4. Rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorija |
Rekreacinio naudojimo žemės sklypai |
Statiniai ar jų grupės, kuriuos galima statyti atitinkamo žemės naudojimo būdo žemės sklype. |
||
| 1.5. Pastatais neužstatoma ir mišku neužsodinama žemės ūkio teritorija |
Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai |
Pastatais neužstatoma. |
||
| 2. Urbanizuojamos teritorijos |
2.1. Sodininkų bendrijų teritorija |
Mėgėjų sodo žemės sklypai Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. |
Statiniai ar jų grupės, kuriuos galima statyti atitinkamo žemės naudojimo būdo žemės sklype.
|
|
| 2.2. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija |
Kita
|
Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos Komercinės paskirties objektų teritorijos Visuomeninės paskirties teritorijos Rekreacinės teritorijos Bendrojo naudojimo teritorijos Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos Atskirųjų želdynų teritorijos |
Statiniai ar jų grupės, kuriuos galima statyti atitinkamo žemės naudojimo būdo žemės sklype, išskyrus paslaugų paskirties automobilių plovyklas, specialiųjų paslaugų paskirties autoservisus, laidojimo namus, šarvojimo sales, morgus, krematoriumus, lošimo namus komercinės paskirties objektų teritorijų žemės sklypuose. Visų žemės naudojimo būdų žemės sklypuose negalima pastatų, kuriuose vykdoma veikla sukelia neigiamą poveikį gyvenamajai aplinkai, statyba. |
|
| 2.3. Gyvenamoji teritorija |
Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos Komercinės paskirties objektų teritorijos Visuomeninės paskirties teritorijos Rekreacinės teritorijos Bendrojo naudojimo teritorijos Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos Atskirųjų želdynų teritorijos |
Statiniai ar jų grupės, kuriuos galima statyti atitinkamo žemės naudojimo būdo žemės sklype, išskyrus paslaugų paskirties automobilių plovyklas, specialiųjų paslaugų paskirties autoservisus, laidojimo namus, šarvojimo sales, morgus, krematoriumus, lošimo namus komercinės paskirties objektų teritorijų žemės sklypuose. Visų žemės naudojimo būdų žemės sklypuose negalima pastatų, kuriuose vykdoma veikla sukelia neigiamą poveikį gyvenamajai aplinkai, statyba. |
||
| 2.4. Mišri gyvenamoji teritorija |
Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos Komercinės paskirties objektų teritorijos Visuomeninės paskirties teritorijos Rekreacinės teritorijos Bendrojo naudojimo teritorijos Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos Atskirųjų želdynų teritorijos |
Statiniai ar jų grupės, kuriuos galima statyti atitinkamo žemės naudojimo būdo žemės sklype. Visų žemės naudojimo būdų žemės sklypuose negalima pastatų, kuriuose vykdoma veikla sukelia neigiamą poveikį gyvenamajai aplinkai, statyba. |
||
| 2.5. Mišri centro teritorija |
Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos Komercinės paskirties objektų teritorijos Visuomeninės paskirties teritorijos Rekreacinės teritorijos Bendrojo naudojimo teritorijos Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos Atskirųjų želdynų teritorijos |
Statiniai ar jų grupės, kuriuos galima statyti atitinkamo žemės naudojimo būdo žemės sklype. |
||
| 2.6. Paslaugų teritorija |
Komercinės paskirties objektų teritorijos Visuomeninės paskirties teritorijos Rekreacinės teritorijos Bendrojo naudojimo teritorijos Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos Atskirųjų želdynų teritorijos |
Statiniai ar jų grupės, kuriuos galima statyti atitinkamo žemės naudojimo būdo žemės sklype. |
||
| 2.7. Socialinės infrastruktūros teritorija |
Visuomeninės paskirties teritorijos Bendrojo naudojimo teritorijos Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos Atskirųjų želdynų teritorijos |
Statiniai ar jų grupės, kuriuos galima statyti atitinkamo žemės naudojimo būdo žemės sklype. |
||
| 2.8. Specializuotų kompleksų teritorija |
Visuomeninės paskirties teritorijos Komercinės paskirties objektų teritorijos Rekreacinės teritorijos Teritorijos krašto apsaugos tikslams Teritorijos valstybės sienos apsaugos tikslams Bendrojo naudojimo teritorijos Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos Atskirųjų želdynų teritorijos |
Statiniai ar jų grupės, kuriuos galima statyti atitinkamo žemės naudojimo būdo žemės sklype, išskyrus naujų asmeninio poilsio paskirties pastatų statybą rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypuose.
|
||
| 2.9. Pramonės ir sandėliavimo teritorija
|
Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų priežiūros objektų teritorijos Atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos Komercinės paskirties objektų teritorijos Bendrojo naudojimo teritorijos Atskirųjų želdynų teritorijos |
Statiniai ar jų grupės, kuriuos galima statyti atitinkamo žemės naudojimo būdo žemės sklype. |
||
| 2.10. Inžinerinės infrastruktūros teritorija |
Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų priežiūros objektų teritorijos Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos Bendrojo naudojimo teritorijos Atskirųjų želdynų teritorijos |
Statiniai ar jų grupės, kuriuos galima statyti atitinkamo žemės naudojimo būdo žemės sklype. |
||
| 2.11. Inžinerinės infrastruktūros koridorius |
Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos |
Pastatais neužstatoma. |
||
| 2.12. Bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija |
Bendrojo naudojimo teritorijos Atskirųjų želdynų teritorijos Visuomeninės paskirties teritorijos Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos |
Pastatais (išskyrus pastatus, reikalingus zoologijos sodams ir kapinėms, visuomenės bendriesiems interesams skirtus želdynams reikalingus pastatus) neužstatoma. |
||
| 2.13. Urbanistinių erdvių teritorija |
Bendrojo naudojimo teritorijos Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos |
Pastatais neužstatoma. |
||
| 2.14. Vandenvietė |
Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos |
Pastatais (išskyrus reikalingus vandenvietės veiklai) neužstatoma. |
||
| 2.15. Naudingųjų iškasenų teritorija |
Naudingųjų iškasenų teritorijos |
Pastatais neužstatoma. |
Pastabos:
1. Jeigu galima savarankiškų statinių statyba, galima ir jų priklausinių statyba bei statiniams funkcionuoti skirtų inžinerinės infrastruktūros statinių statyba.
2. Statinių paskirtys ar jų grupės nustatomos pagal statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“, nustatytas statinių naudojimo paskirtis ar paskirties grupes.
V SKYRIUS
SISTEMINIS FUNKCINIŲ ZONŲ IR TERITORIJOS NAUDOJIMO TIPŲ RYŠYS
24. Sisteminis funkcinių zonų ir jose galimų teritorijos naudojimo tipų ryšys nurodytas 2 lentelėje.
2 lentelė. Sisteminis funkcinių zonų ir jose galimų teritorijos naudojimo tipų ryšys
| Vietovės lygmens bendrieji planai, rengiami smulkesniu masteliu negu M 1:5 000, ir savivaldybės lygmens bendrieji planai |
Vietovės lygmens bendrieji planai (rengiami masteliu M 1:2 000–1:5 000) ir detalieji planai |
||
| Pagrindinės plėtros kryptys |
Funkcinės zonos |
Teritorijos naudojimo tipai
|
|
| 1. Neurbanizuojamos teritorijos |
1.1. Miškų ir miškingų teritorijų zona
|
1.1.1. Miškai ir miškinga teritorija 1.1.1.1. Ekosistemų apsaugos miškai 1.1.1.2. Rekreaciniai miškai 1.1.1.3. Apsauginiai miškai 1.1.1.4. Ūkiniai miškai
|
|
|
1.2.Vandenų zona |
1.2.1.Vandenys 1.2.1.1. Ūkinei veiklai naudojami vandens telkiniai 1.2.1.2. Rekreaciniai vandens telkiniai 1.2.1.3. Ekosistemas saugantys vandens telkiniai 1.2.1.4. Bendrojo naudojimo vandens telkiniai
|
||
|
1.3. Žemės ūkio teritorijų zona |
1.3.1. Specializuotų ūkių ir žemės ūkio teritorija |
||
| 1.3.2. Rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorija |
|||
| 1.3.3. Pastatais neužstatoma ir mišku neužsodinama žemės ūkio teritorija |
|||
| 2. Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos
|
2.1. Pastatais užstatoma |
2.1.1. Sodininkų bendrijų zona |
2.1.1.1. Sodininkų bendrijų teritorija 2.1.1.2. Gyvenamoji teritorija 2.1.1.3. Socialinės infrastruktūros teritorija |
|
2.1.2. Gyvenamoji zona
|
2.1.2.1. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija 2.1.2.2. Gyvenamoji teritorija 2.1.2.3. Mišri gyvenamoji teritorija 2.1.2.4. Mišri centro teritorija 2.1.2.5. Paslaugų teritorija 2.1.2.6. Socialinės infrastruktūros teritorija |
||
|
2.1.3. Centrų zona
|
2.1.3.1. Mišri centro teritorija 2.1.3.2. Mišri gyvenamoji teritorija 2.1.3.3. Paslaugų teritorija 2.1.3.4. Socialinės infrastruktūros teritorija |
||
|
2.1.4. Specializuotų kompleksų zona |
2.1.4.1. Specializuotų kompleksų teritorija 2.1.4.2. Socialinės infrastruktūros teritorija |
||
|
2.1.5. Pramonės ir sandėliavimo zona
|
2.1.5.1. Pramonės ir sandėliavimo teritorija 2.1.5.2. Inžinerinės infrastruktūros teritorija 2.1.5.3. Paslaugų teritorija |
||
| 2.1.6. Paslaugų zona
|
2.1.6.1. Paslaugų teritorija
|
||
|
2.1.7. Inžinerinės infrastruktūros zona
|
2.1.7.1. Inžinerinės infrastruktūros teritorija
|
||
| 2.2. Pastatais neužstatoma |
2.2.1. Inžinerinės infrastruktūros koridorių zona |
2.2.1.1. Inžinerinės infrastruktūros koridorius |
|
| 2.2.2. Vandenviečių zona |
2.2.2.1. Vandenvietė
|
||
| 2.2.3. Bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona |
2.2.3.1. Bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija 2.2.3.2. Urbanistinių erdvių teritorija 2.2.3.3. Socialinės infrastruktūros teritorija |
||
25. Visose funkcinėse zonose galimi inžinerinės infrastruktūros koridorių, bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų, urbanistinių erdvių teritorijos naudojimo tipai ir kiti teritorijos naudojimo tipai, jeigu juose nustatyta veikla nesukelia neigiamo poveikio pagrindinės (dominuojančios) veiklos aplinkai.
VI SKYRIUS
UŽSTATYMO TIPAI, UŽSTATYMO INTENSYVUMO IR UŽSTATYMO TANKIO RODIKLIAI
PIRMASIS SKIRSNIS
UŽSTATYMO INTENSYVUMO IR UŽSTATYMO TANKIO RODIKLIAI
26. Nustatant teritorijos naudojimo tipą, kartu nustatomi užstatymo intensyvumo rodikliai (toliau – UI) ir užstatymo tankio rodikliai (toliau – UT), kurie priklauso nuo planuojamos teritorijos ir greta esančių teritorijų užstatymo principų ir erdvinės struktūros.
27. UI privaloma nustatyti rengiant savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus ir detaliuosius planus.
28. Rengiant vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000–1:5 000 ir detaliuosius planus, sprendinių konkretizavimo stadijoje žemės sklypų UI ir UT reikšmės nustatomos atsižvelgiant į planuojamą teritorijos naudojimo tipą (pagal 3 lentelę, įvertinus šios lentelės pastaboje nurodytus atvejus) ir planuojamos teritorijos esamą ir planuojamą užstatymo tipus.
29. Rengiant savivaldybės lygmens bendruosius planus, UI ir (ar) UT, kaip papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai (išskyrus miestų teritorijų bendruosius planus, kuriuose UI nustatyti privaloma pagal Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį), nustatomi tose pastatais užstatomose funkcinėse zonose, kurioms savivaldybės lygmens bendrajame plane neįtvirtinta prievolė rengti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose nustatomi UI ir (ar) UT. Šiose teritorijose nustatomos mažesnės, negu rekomenduojama pagal teritorijos naudojimo tipą, UI ir UT reikšmės (pagal 4 lentelę), aiškinamojo rašto tekstiniuose reglamentuose nurodant, kad šios reikšmės savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniuose nustatytomis sąlygomis keičiamos rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus.
ANTRASIS SKIRSNIS
UŽSTATYMO TIPAI
30. Vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, formuojama pastatais užstatytų ir atvirų (pastatais ar stogą turinčiais inžineriniais statiniais neužstatytų) erdvių sistema – nustatoma statybos zona, statybos riba ir (ar) linija, nurodoma užstatymo tipų grupė ar konkretus užstatymo tipas. Bendruosiuose planuose, kuriuose detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas nenustatomas, užstatymo tipų grupė ar užstatymo tipas gali būti nustatomas kaip papildomas teritorijos naudojimo reikalavimas konkrečioje funkcinėje zonoje.
31. Užstatymo tipai skirstomi į dvi grupes. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nurodoma užstatymo tipų grupė (atviro užstatymo ar uždaro užstatymo tipai pagal 1 paveikslą) arba, siekiant detalizuoti reikalavimus konkrečiai teritorijai, nustatomas konkretus užstatymo tipas:
31.1. atviro užstatymo tipas – teritorijų užstatymas neformuojant uždaros kvartalo erdvinės struktūros. Galimas laisvas pastatų išdėstymas žemės sklype (gavus rašytinį besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimą (susitarimą), pastatai gali būti statomi ant šoninės (statmenos gatvei) žemės sklypo ribos ar mažesniu, nei nustatyta teisės aktuose, atstumu nuo jos). Kai teritorijų planavimo dokumente nustatyta statybos linija, pastatai išdėstomi formuojant vientisas viešųjų atvirų (pastatais ar stogą turinčiais inžineriniais statiniais neužstatytų) erdvių (gatvių, skverų) ribas, tačiau pastatai į uždarą perimetrinę struktūrą nejungiami. Atviro užstatymo tipai:
31.1.1. sodybinis užstatymas – ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai vienas 1–3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomas atskirame žemės sklype. Pagalbinio ūkio pastato tūris gali būti didesnis už gyvenamosios paskirties pastato tūrį;
31.1.2. vienbutis (dvibutis) užstatymas – gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai vienas 1–3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomas atskirame žemės sklype. Pagalbinio ūkio pastato tūris negali būti didesnis už gyvenamosios paskirties pastato tūrį;
31.1.3. miesto vilų užstatymas – gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai kvadratui artimo plano 3–5 aukštų pastatai, iš dalies atskiriantys viešąsias erdves nuo privačiųjų erdvių, dėstomi žemės sklype toliau nuo visų šio žemės sklypo ribų (pastatai statomi ant žemės sklypo ribų palei gatvę, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumente ir (ar) būdinga esamai erdvinei struktūrai);
31.1.4. laisvo planavimo užstatymas – užstatymo tipas, kai pastatai (jų grupės) statomi pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuojant gatvių erdvių, dažniausiai būdingų perimetriniam užstatymui;
31.1.5. aukštybinis užstatymas – užstatymas formuojamas aukštais (pastatų aukštis – daugiau kaip 30 m) bokštiniais pastatais;
31.1.6. atskirai stovintys pastatai (pavienis užstatymas) – užstatymas formuojamas atskirai (laisvai) nuo kitų statinių urbanistinėje bendro naudojimo erdvėje stovinčiais ir toje erdvėje dominuojančiais išskirtinės paskirties pastatais;
31.1.7. pramonės ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymas – gamybos ir technologinių procesų nulemtas, dažnai uždaras nuo aplinkinių teritorijų, aiškių užstatymo principų neturintis pramonės (sandėliavimo) ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymas;
31.2. uždaro užstatymo tipas – kvartalo išorės perimetru uždara urbanistinė struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ties žemės sklypų ribomis palei gatvių ar kitų viešųjų atvirų (pastatais ar stogą turinčiais inžineriniais statiniais neužstatytų) erdvių ribas. Teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose statybos zonose pastatai gali būti statomi formuojant ugniasienę ant besiribojančio žemės sklypo ribos negavus rašytinio besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimo (susitarimo). Uždaro užstatymo tipai:
31.2.1. vienbutis blokuotas užstatymas – gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai 1–3 aukštų sublokuoti trys ir daugiau vienbučiai gyvenamieji pastatai statomi atskiruose žemės sklypuose ar viename žemės sklype, išskiriant bendro naudojimo žemės sklypo dalį arba jos neišskiriant;
31.2.2. perimetrinis posesijinis užstatymas – istoriniams senamiesčiams būdingas netaisyklingos formos plano uždaras užstatymas, formuojantis nepertraukiamas statybos linijas palei gatvę ir atskirus kiekvienos posesijos uždarus vidinius kiemus;
31.2.3. perimetrinis reguliarus užstatymas – istorinėms ir naujai formuojamoms miesto dalims būdingas taisyklingos formos plano žemės sklypų užstatymas formuojantis nepertraukiamas statybos linijas palei gatvę ir uždarus vidinius kiemus;
TREČIASIS SKIRSNIS
UI IR UT REIKŠMĖS
33. Kai teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas konkretus teritorijos naudojimo tipas, galimos žemės sklypų UI ir UT reikšmės toje teritorijoje nustatomos įvertinus planuojamai teritorijai nustatomus užstatymo aukštį reglamentuojančius parametrus (aukštį (m), aukštų skaičių). Didžiausios UI ir UT reikšmės, reglamentuojant veiklą pagal teritorijos naudojimo tipą, nurodytos 3 lentelėje.
3 lentelė. Didžiausios UI ir UT reikšmės pagal teritorijos naudojimo tipą
| Eil. Nr. |
Teritorijos naudojimo tipas |
Kai aukštų skaičius, vnt. |
Didžiausias leidžiamasis žemės sklypų UT, % |
Didžiausias leidžiamasis žemės sklypų UI |
| 1. |
Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija |
1–3 |
40 |
0,4 |
| 2. |
Gyvenamoji teritorija |
|||
| 2.1. |
|
1–3 |
40 |
1,0 |
| 2.2. |
>3 |
40 |
1,2 |
|
| 3. |
Mišri gyvenamoji teritorija |
|||
| 3.1. |
|
1–3 |
60 |
1,4 |
| 3.2. |
>3 |
60 |
1,6 |
|
| 4. |
Mišri centro teritorija |
|||
| 4.1. |
|
1–3 |
80 |
2,0 |
| 4.2. |
>3 |
80 |
3,0 |
|
| 5. |
Paslaugų teritorija |
|||
| 5.1. |
|
1–3 |
80 |
2,5 |
| 5.2. |
>3 |
80 |
3,0 |
|
| 6. |
Socialinės infrastruktūros teritorija |
|||
| 6.1. |
|
1–3 |
60 |
1,4 |
| 6.2. |
>3 |
60 |
3,0 |
|
| 7. |
Specializuotų kompleksų teritorija |
|||
| 7.1. |
|
1–3 |
80 |
2,0 |
| 7.2. |
>3 |
80 |
3,0 |
|
| 8. |
Pramonės ir sandėliavimo teritorija |
|
80 |
2,5 |
| 9. |
Inžinerinės infrastruktūros teritorija |
|
80 |
2,5 |
Pastabos:
1. 3 lentelės 4.2, 5.2, 6.2, 7.2 papunkčiuose ir 8 punkte nurodytas UI reikšmes Normų 35 punkte nustatytais atvejais galima didinti pateikus pagrindimą (įvertinus susiformavusias urbanistines struktūras arba planuojant naujas urbanistines dominantes) arba mažinti pagal Normų 36 punktą.
2. Rengiant vietovės lygmens bendruosius planus ir detaliuosius planus, žemės sklypų UI ir UT reikšmės nustatomos pagal 3 lentelę, išskyrus atvejus, kai savivaldybės lygmens bendrajame plane, kurio sprendiniai įgyvendinami detalizuojant juos šiuose teritorijų planavimo dokumentuose, nurodytas teritorijos naudojimo tipas (tipai) ir jame (juose) taikomos UI ir UT reikšmės.
34. Aukštybinio užstatymo teritorijose UI ir UT reikšmes diktuoja kompozicijos motyvai ir esamos ar planuojamos inžinerinės infrastruktūros galimybės.
35. UI ir UT reikšmes galima didinti (UI – iki 5, išskyrus aukštybinio užstatymo teritorijas, kuriose taikoma didžiausia UI reikšmė Normose nenustatyta):
35.1. centrų zonose ir (ar) teritorijoje su istoriškai susiformavusiu užstatymu pagal esamo užstatymo parametrus atkuriant pažeistas arba baigiant formuoti esamo užstatymo urbanistines struktūras, kai 3 ir 4 lentelėse nurodytos reikšmės neleidžia suformuoti kvartalo užstatymo charakteristikų atitinkančios urbanistinės struktūros;
36. Atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės esamą ir (ar) planuojamą gyventojų tankį ir urbanistinės struktūros ypatybes, 3 ir 4 lentelėse nurodytos UI ir UT reikšmės gali būti mažinamos.
37. Pastatais užstatomose funkcinėse zonose kaip papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai gali būti nustatomos galimos žemės sklypų UI (rengiant savivaldybės lygmens, išskyrus miestų teritorijų, bendruosius planus) ir UT (rengiant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus, kurių sprendiniuose nenustatytas konkretus teritorijos naudojimo tipas) reikšmės. Kai konkretus teritorijos naudojimo tipas nenustatytas, didžiausios UI ir UT reikšmės, reglamentuojant veiklą pagal funkcinę zoną (įgyvendinant teisę statyti Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais), nurodytos 4 lentelėje.
4 lentelė. Didžiausios UI ir UT reikšmės pagal funkcinę zoną
| Eil. Nr. |
Funkcinė zona |
Savivaldybės lygmens bendrieji planai |
Savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendrieji planai ir vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose teritorijų naudojimas reglamentuojamas nustatant funkcines zonas |
|||
| Papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai |
Papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai |
Privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai |
||||
| Didžiausias leidžiamasis žemės sklypų UT, % |
Didžiausias leidžiamasis žemės sklypų UI |
Didžiausias leidžiamasis žemės sklypų UT, % |
Didžiausias leidžiamasis žemės sklypų UI |
|||
| 1. |
Sodininkų bendrijų zona |
20 |
0,2 |
20 |
0,2 |
|
| 2. |
Gyvenamoji zona Naujai plėtrai numatomos priemiestinės gyvenamosios teritorijos Esamos gyvenamosios teritorijos, kuriose vyrauja mažaaukščiai (3 ir mažiau aukštų) pastatai Esamos gyvenamosios teritorijos, kuriose vyrauja daugiaaukščiai (daugiau kaip 3 aukštų) pastatai |
|
–
–
– |
–
–
– |
||
| 15
25
40 |
0,1
0,2
0,8 |
|||||
| 2.1. |
Ekstensyvaus užstatymo gyvenamoji zona |
|
20 |
0,2 |
||
| 2.2. |
Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona |
40 |
0,4 |
|||
| 2.3. |
Vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona |
40 |
0,8 |
|||
| 2.4. |
Intensyvaus užstatymo gyvenamoji zona |
60 |
1,2 |
|||
| 3. |
Centrų zona |
60 |
0,8 |
– |
– |
|
| 3.1. |
Pagrindinio centro zona |
– |
– |
80 |
2,4 |
|
| 3.2. |
Lokalių centrų zona |
80 |
2,4 |
|||
| 4. |
Specializuotų kompleksų zona |
80 |
0,8 |
80 |
2,4 |
|
| 5. |
Pramonės ir sandėliavimo zona |
80 |
2,4 |
80 |
2,4 |
|
| 6. |
Paslaugų zona |
80 |
0,8 |
80 |
2,4 |
|
| 7. |
Inžinerinės infrastruktūros zona |
80 |
2,4 |
80 |
2,4 |
|
| 8. |
Rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorijų zona |
20 |
0,2 |
20 |
0,2 |
|
| 9. |
Funkcinės zonos, kuriose pastatų statyba negalima – taikoma žemės sklypams, kuriuose yra teisėtai pastatyti objektai, nepažymėti stambiu masteliu rengiamame teritorijų planavimo dokumente |
15 |
0,1 |
20 |
0,2 |
|
Pastabos:
1. 4 lentelės 3–7 punktuose nurodytas UI reikšmes Normų 35 punkte nustatytais atvejais galima didinti pateikus pagrindimą (įvertinus susiformavusias urbanistines struktūras ar planuojant naujas urbanistines dominantes) arba mažinti pagal Normų 36 punktą.
2. Savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose 4 lentelės 2.1–2.4 papunkčiuose nurodytose funkcinėse zonose UI ir UT reikšmės, kaip papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai, nenustatomos – jos nustatomos rengiant savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosius planus ir (ar) vietovės lygmens bendruosius planus.
3. 4 lentelėje ženklas „–“ reiškia, kad atitinkamuose šioje lentelėje nurodytuose dokumentuose tokios funkcinės zonos nenustatomos.
4. Sodininkų bendrijų teritorijose taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti Sodininkų bendrijų įstatyme.
VII SKYRIUS
TERITORIJŲ STRUKTŪRA
PIRMASIS SKIRSNIS
CENTRAI
38. Centrų funkcinių zonų sistema formuojama savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosiuose planuose ir rengiamuose smulkesniu masteliu negu M 1:5 000 (pavyzdžiui, M 1:10 000 ir kt.) vietovės lygmens miestų teritorijų bendruosiuose planuose. Vietovės lygmens miestų ir jų dalių, miestelių ir jų dalių bendruosiuose planuose, rengiamuose masteliu M 1:2 000–1:5 000, išskiriamos centrų funkcinės struktūros sudėtinės dalys – teritorijos naudojimo tipai: mišrios centro ir mišrios gyvenamosios, paslaugų, socialinės infrastruktūros teritorijos ir kitos teritorijos.
39. Pagal funkcinę struktūrą ir koncentracijos laipsnį išskiriami gyvenamųjų vietovių centrų tipai:
40. Didmiesčiuose (daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų), įvertinus jų urbanistinės struktūros specifiką, formuojama centrų sistema, sudaryta iš pagrindinio centro, kelių lokalių miesto centrų, gyvenamųjų rajonų centrų ir specializuotų centrų. Vidutinio dydžio miestai (10–100 tūkst. gyventojų) gali turėti centrų sistemą, mažieji miestai, miesteliai, kaimai (3–10 tūkst. gyventojų) – kelis centrus.
41. Centrų funkcinėse zonose, įvertinus jų funkcinės ir erdvinės struktūros specifiką, siektina didinti teritorijos naudojimo daugiafunkciškumą. Atliekant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo stebėseną, vertinami pokyčiai centrų funkcinėse zonose – jeigu formuojamose mišriose centro teritorijose vienos paskirties pastatų yra daugiau kaip 50 proc. visų pastatų, pateikiami pasiūlymai, kaip užtikrinti centrų daugiafunkciškumą arba, esant poreikiui, kaip pakeisti atitinkamus bendrojo plano sprendinius.
ANTRASIS SKIRSNIS
INFRASTRUKTŪRA
42. Visavertį gyvenimą užtikrinanti infrastruktūra (socialinė, inžinerinė, žalioji) planuojama taip, kad paslaugas racionaliausiais kaštais gautų kuo daugiau infrastruktūros vartotojų. Teritorijų vystymą tikslinga planuoti taip, kad paslaugų tinklas būtų plečiamas tik efektyviai išnaudojus esamos funkcionuojančios infrastruktūros galimybes.
43. Savivaldybės lygmens miestų teritorijų ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose turi būti suplanuotos teritorijoms funkcionuoti reikalingos infrastruktūros sistemos (atsižvelgus į teritorijų planavimo lygmenį, nurodoma konkreti būtina infrastruktūra, jos išdėstymas (konkreti jai skirta teritorija) ar išdėstymo reikalavimai nurodant teritorijas, kuriose šią infrastruktūrą būtina suplanuoti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose):
43.1. susisiekimo sistema. Susisiekimo sistemos planavimo principai aprašyti Urbanizuotų teritorijų susisiekimo sistemų planavimo normose, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. D1-110 „Dėl Urbanizuotų teritorijų susisiekimo sistemų planavimo normų patvirtinimo“;
43.2. magistralinių inžinerinių tinklų sistemos. Paviršinių nuotekų tvarkymo sistemų planavimo prioritetai nustatyti Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, kitų rūšių inžinerinės infrastruktūros plėtros principai nustatyti atitinkamas veiklos sritis reglamentuojančiuose teisės aktuose;
43.3. atskirieji želdynai. Atskirųjų želdynų išdėstymo reikalavimai nustatyti Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
43.4. socialinė infrastruktūra – teritorijos švietimo įstaigoms (ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigoms);
44. Jeigu rengiamame savivaldybės lygmens miestų teritorijų ar vietovės lygmens bendrajame plane, atsižvelgus į mastelį, nenurodoma teritorijai funkcionuoti reikalingo Normų 43 punkte nurodyto infrastruktūros objekto teritorijos vieta, šio dokumento aiškinamajame rašte tekstiniu reglamentu, taikomu atitinkamoje funkcinėje zonoje (zonose), nurodoma, kad privaloma parengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, kuriame ši infrastruktūra turi būti suplanuota. Kol inžinerinė ir (ar) socialinė infrastruktūra nesuplanuota, taikomos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos išimtys ir statyba pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ar vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius negalima.
45. Rengiant savivaldybės lygmens miestų teritorijų ar vietovės lygmens bendruosius planus, rekomenduojami mažiausi socialinės infrastruktūros objektų (švietimo įstaigų) dydžiai pagal gyventojų skaičių, šių objektų didžiausi pasiekiamumo spinduliai ir atstumai nuo būsto nurodyti 5 lentelėje. Jeigu rengiant teritorijų planavimo dokumentą dėl demografinės situacijos (pavyzdžiui, faktinio gyventojų skaičiaus pagal amžiaus grupes) ar infrastruktūros išvystymo ypatybių planuojamoje teritorijoje vadovaujamasi kitais rodikliais (pavyzdžiui, planavimo organizatoriui numačius teikti pavežėjimo paslaugas), tai turi būti pagrįsta teritorijų planavimo dokumento aiškinamojo rašto paaiškinamojoje dalyje.
5 lentelė. Rekomenduojami mažiausi socialinės infrastruktūros objektų (švietimo įstaigų) dydžiai, didžiausi jų pasiekiamumo spinduliai ir atstumai nuo būsto
| Eil. Nr. |
Socialinės infrastruktūros objektas |
Socialinės infrastruktūros objekto dydis pagal gyventojų skaičių |
Didžiausias pasiekiamumo spindulys nuo būsto |
Didžiausias pasiekiamumo atstumas nuo būsto |
| 1. |
Vaikų darželis |
70 vietų / 1 000 gyventojų |
500 m |
750 |
| 2. |
Pradinė mokykla (1–4 klasės) |
120 vietų / 1 000 gyventojų
|
1 000 m |
1250 |
| 3. |
Savivaldybės pagrindinė mokykla, progimnazija, gimnazija (6 klasių lygiai ar daugiau) |
1 500 m |
1750 |
Pastabos:
1. Pasiekiamumo spindulys – trumpiausias atstumas (spindulys) nuo būsto iki infrastruktūros objekto. Pasiekiamumo spindulį rekomenduojama naudoti rengiant savivaldybės lygmens bendruosius planus ir (ar) kitus kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose detalizuojama urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų funkcinė struktūra.
2. Pasiekiamumo atstumas – trumpiausias atstumas (realus atstumas einant pėsčiomis pėsčiųjų takais ar šaligatviais) nuo būsto iki infrastruktūros objekto. Pasiekiamumo atstumą rekomenduojama naudoti rengiant naujus, keičiant (kai anksčiau suplanuota teritorija ne mažesnė kaip kvartalas) ar koreguojant (kai anksčiau suplanuota teritorija ne mažesnė kaip kvartalas ir sprendiniai keičiami ir (ar) nustatomi nauji sprendiniai ne mažesnėje kaip kvartalas teritorijos dalyje) vietovės lygmens bendruosius ir detaliuosius planus ir (ar) kitais atvejais, kai detalizuojama urbanistinė erdvinė struktūra.
3. Planuojant rekomenduojama gyventojų skaičių vertinti pagal savivaldybei ar konkrečiai planuojamai teritorijai būdingą gyventojų skaičių.
46. Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos turi būti planuojamos taip, kad, siekiant daugiafunkcės ir gyvybingos urbanistinės struktūros, būtų išlaikytas optimalus gyventojų ir darbo vietų skaičiaus santykis. Planuojant naujas mišrias teritorijas arba teritorijų funkcinę konversiją, siektinas optimalus darbo vietų ir būstų skaičiaus santykis – 1,5 darbo vieta vienam būstui. Modernizuojant ar kitaip vystant urbanizuotas mišrias teritorijas, šis santykis tikslinamas vadovaujantis statistiniais duomenimis, atsižvelgiant į dirbančių asmenų skaičių konkrečioje teritorijoje, šiais atvejais siektinas darbo vietų ir darbingų gyventojų skaičiaus santykis – tarp 2:1 ir 1:2 (išskyrus atvejus, kai konkrečioje situacijoje pagrindžiamas kitoks poreikis).
TREČIASIS SKIRSNIS
URBANISTINIS TINKLAS
47. Urbanistinėse struktūrose funkcionuoja ir sąveikauja antropogeninės infrastruktūros, erdvinių struktūrų, gyventojų socialinių ryšių ir natūralios gamtinės morfostruktūros (upės, miškai ir pan.) formuojami tinklai. Formuojant urbanistines struktūras, rekomenduojama išlaikyti visų tinklinių struktūrų junglumą, nepertraukiamumą, jų plėtros galimybes, išnaudoti tinklų ryšių, ypač skirtingos rūšies, sankirtų (mazgų) teikiamas galimybes.
48. Urbanistinį tinklą formuoja susikertantys susisiekimui skirti inžinerinių komunikacijų koridoriai (toliau – susisiekimo komunikacijų koridoriai). Siekiant užtikrinti urbanistinės struktūros gyvybingumą ir gyvenamosios aplinkos kokybę, taikomi rekomenduojami urbanistinio tinklo žingsnių dydžiai (Normų 50 punktas), susisiekimo komunikacijų koridorių plotis (Normų 55.2 papunktis), kvartalų erdvinės struktūros tipologija (Normų VI skyriaus antrasis skirsnis).
49. Rekomenduojama urbanistinio tinklo kraštines planuoti taip, kad, siekiant sumažinti judumo poreikį miestuose, jose būtų sudarytos sąlygos teikti kvartalų gyventojams reikalingas paslaugas.
50. Planuojant naujos plėtros teritorijas ar teritorijas pertvarkant, mažiausias urbanistinio tinklo žingsnis gyvenamojoje aplinkoje turi būti didesnis nei 60 metrų ir mažesnis nei 180 metrų, o kvartalo perimetras neviršyti 550 metrų. Rekomenduojamas optimalus urbanistinio tinklo žingsnis – 80–110 m. Jeigu esamo urbanistinio tinklo žingsnis didesnis, rekomenduojama skaidyti kvartalus 50–70 m žingsniu numatant papildomą pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvių ir takų tinklą. 1940–1990 metų statybos laisvo planavimo gyvenamųjų rajonų kvartaluose, kurių esamo urbanistinio tinklo žingsnis yra 500–600 (kartais ir 1 000) m, rekomenduojama formuoti papildomas mažesnio urbanistinio žingsnio tinklines struktūras ir kurti savarankiškų kvartalo vidinių erdvių sistemą.
51. Urbanizuotose teritorijose rekomenduojama planuoti integruotą urbanistinę struktūrą, akligatvius (gatves, neturinčias išvažiavimo viename gale) tik išskirtiniais atvejais, kai nėra galimybės suformuoti gatvių tinklinės sistemos arba kitaip vystyti ar tvarkyti planuojamos teritorijos dėl konkrečių topografinių ar kitų teritorijos ypatumų. Akligatvių parametrai turi atitikti D kategorijos gatvėms taikomus techninius parametrus. Rekomenduojamas didžiausias akligatvio ilgis – 120 m, aptarnaujamų būstų – iki 20. Greta gamtinių objektų (upių, upelių, ežerų, miškų, parkų, kitų želdynams skirtų teritorijų) turi būti suformuotas prie šių objektų vedančių pėsčiųjų gatvių ar takų tinklas.
52. Vietovės gamtinių elementų, inžinerinių komunikacijų (pavyzdžiui, elektros energijai persiųsti skirtų aukštos įtampos elektros tinklų, geležinkelio ir pan.) tinklai gali sukurti urbanistinio tinklo trūkius. Siekiant atkurti urbanistinio tinklo rišlumą ir integruotą veikimą, rekomenduojama tarp atskirų šio tinklo elementų kas 600–800 m sukurti didesnių parametrų jungtis.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
URBANISTINIŲ STRUKTŪRŲ ERDVIŲ SISTEMA
53. Urbanistinėse struktūrose turi būti formuojama socialiai ir ekonomiškai gyvybinga aplinka, pasižyminti atvirų (pastatais ir stogą turinčiais inžineriniais statiniais neužstatytų) urbanistinių erdvių įvairove pagal naudojimo būdą ir intensyvumą, turinti nuoseklų, lengvai atpažįstamą viešųjų erdvių tinklą.
54. Atviros (pastatais ir stogą turinčiais inžineriniais statiniais neužstatytos) urbanistinės erdvės skirstomos į:
54.1. viešąsias erdves – tinklinę sistemą formuojančius urbanizuotos teritorijos erdvinės struktūros elementus, skirtus visuomenės bendriesiems interesams, atliekančius susisiekimo, rekreacijos, socialines, bendruomenių būrimo funkcijas. Viešąsias erdves (gatves, pėsčiųjų takus, aikštes, skverus, bulvarus, parkus, viešuosius paplūdimius ir pan.) dažniausia valdo ir prižiūri savivaldybės ar valstybės institucijos, šios erdvės visą laiką ar nustatytu lankymo metu atviros visiems visuomenės nariams. Viešosios erdvės statiniais, želdiniais arba mažosios architektūros elementais atskiriamos nuo privačiųjų erdvių. Gali būti išskiriamos iš dalies viešosios erdvės, kurios viešosios erdvės funkcijas atlieka tik tam tikru metu, turi funkcinių ar socialinių sąsajų su pastatu ar jų grupe, kvartalu ar konkrečių naudotojų grupe. Iš dalies viešosios erdvės priklauso konkrečiai institucijai ar bendruomenei, dažnai naudojamos vietos bendruomenės (prekybos centrų, mokyklų, ligoninių prieigos ir pan.);
54.2. privačiąsias erdves (rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose nustatomas detaliųjų planų reglamentas) – asmens ar asmenų grupės, bendrijos ar bendruomenės valdomas erdves, kurių lankymas kontroliuojamas (vienbučių ir dvibučių namų, daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos, individualių būstų terasos, kiemai, sodai ir pan.). Privačiąsias erdves valdo ir prižiūri jų savininkai ir valdytojai, šios erdvės aiškiai atskiriamos nuo viešųjų erdvių, viena nuo kitos jos gali būti atskiriamos fiziniais (taip pat ir turinčiais emocinę reikšmę) barjerais – taip skatinama šias erdves prižiūrėti ir kontroliuoti. Pagal patekimo į privačiąsias erdves ribojimo lygį gali būti išskiriamos iš dalies privačiosios erdvės, skirtos konkrečiai gyventojų grupei naudoti (daugiabučių gyvenamųjų namų vidiniai kiemai, bendri daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų sodai, terasos ir pan.). Iš dalies privačiąsias erdves valdo ir patekimą į jas riboja jas naudojančios gyventojų grupės. Privačiųjų erdvių nerekomenduojama planuoti centrų funkcinėse zonose esančiuose žemės sklypuose, kurie neskirti gyvenamiesiems pastatams.
55. Rekomenduojami urbanistinės erdvės parametrai, lemiantys jos gyvybingumą ir funkcionavimo ypatybes:
55.1. Vaikščioti pritaikytose miesto dalyse mišriam eismui skirtų susisiekimo komunikacijų koridoriaus pločio ir jį ribojančių pastatų fasadų aukščio santykis turėtų būti ne mažesnis kaip 1:1 (pagal 2 paveikslą, kai šio koridoriaus plotis lygus besiribojančio užstatymo aukščiui). Santykis, artimas 1:1, rekomenduojamas pėstiesiems skirtų ar sutapdinto eismo gatvių koridorių pločiui ir juos ribojančių pastatų fasadų aukščiui nustatyti. Miesto dalyse, kuriose didelis automobilių srautas, šis santykis gali didėti iki 1:3 ir daugiau. Jeigu skiriasi abiejų susisiekimo komunikacijų koridoriaus kraštines ribojančių pastatų aukštis, vertinamas šių aukščių vidurkis. Aukštybiniam užstatymui skirtose teritorijose ir kitais atvejais, kai susisiekimo komunikacijų koridoriaus pločio ir jį ribojančių pastatų fasadų aukščio santykis mažesnis kaip 1:1, rekomenduojama numatomas aukštesnes pastatų dalis formuoti pagal 2 paveikslą toliau nuo statybos linijos ar kitomis architektūrinėmis priemonėmis formuoti erdvę, kurios plotis artimas santykiui 1:1.
1:1 1:3 Erdvės formavimo aukštybinio užstatymo teritorijose principas
2 paveikslas. Susisiekimo komunikacijų koridoriaus pločio ir jį ribojančių pastatų fasadų aukščio santykis
55.2. Rekomenduojama, kad vaikščioti pritaikytose miesto dalyse susisiekimo komunikacijų koridoriaus plotis būtų ne daugiau kaip 30–45 m. Platesnius nei 30 m susisiekimo komunikacijų koridorius rekomenduojama apželdinti formuojant tinklines jungtis tarp atskirųjų želdynų.
56. Urbanistinių erdvių dydžiai, proporcijos, inžinerinių komunikacijų koridorių pločiai, kiemo erdvių dislokacija formuojami vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose nustatant statybos zoną, statybos linijas, ribas ir užstatymo aukštį. Teritorijose, kurios skirtos daugiabučių gyvenamųjų pastatų statybai ar kuriose būtina formuoti atvirų (pastatais neužstatytų) viešųjų ir privačiųjų erdvių sistemas, statybos zonos, statybos linijos ir ribos turi sukurti identifikuojamą erdvių tipologiją.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-826, 2015-11-16, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18267
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-7 „Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-170, 2025-11-03, paskelbta TAR 2025-11-03, i. k. 2025-18354
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-7 „Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ pakeitimo