PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašAS

I skyrius

BENDROji dalis

1. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) programos ir PAV ataskaitos rengimo, viešinimo, nagrinėjimo, išvadų teikimo, sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo tvarką ir PAV proceso dalyvių santykius šiame procese.

2. Tvarkos aprašas privalomas visiems PAV proceso dalyviams, nurodytiems Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnyje.

3. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos atsakingosios institucijos funkcijas savarankiškai vykdo Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ 2 punktu suteiktus įgaliojimus, o pagal 1 punktu suteiktus įgaliojimus – tarpvalstybinį PAV procesą koordinuoja Aplinkos ministerija. Agentūra, vadovaudamasi Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų patvirtinimo“ 12.2 ir 12.3 papunkčiais, gali kreiptis į kitas valstybės institucijas dėl informacijos, reikalingos sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priimti, gavimo.

4. PAV objektas yra planuojama ūkinė veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.

5. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymuose.

II skyrius

Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatAI

PIRMASIS SKIRSNIS

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS

6. PAV programa su priedais (toliau – programa) ir PAV ataskaita su priedais (toliau – ataskaita) rengiama vadovaujantis šiame skyriuje išdėstytais Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais (toliau – Nuostatai) ir Tvarkos aprašo 1 priede nurodytomis Rekomendacijomis dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų struktūros ir apimties (toliau – Rekomendacijos).

7. PAV metu, atsižvelgiant į naujausią aktualią informaciją, nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas visų nagrinėjamų planuojamos ūkinės veiklos alternatyvų reikšmingas tiesioginis ir netiesioginis, antrinis, suminis, tarpvalstybinis, trumpalaikis, vidutinės trukmės ir ilgalaikis, nuolatinis ir laikinas, teigiamas ir neigiamas poveikis:

7.1. aplinkos elementams: vandeniui; aplinkos orui; klimatui; žemei (jos paviršiui ir gelmėms), dirvožemiui; kraštovaizdžiui; biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, kurios saugomos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims; materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių aplinkos elementų tarpusavio sąveikai;

7.2. visuomenės sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikio, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai;

7.3. Tvarkos aprašo 7 punkto 7.1 papunktyje nurodytiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizikos dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų.

8. Reikšmingą poveikį Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai gali sukelti:

8.1. planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas (gamyba, technologinės įrangos ir gamybos proceso diegimas, modernizavimas ar keitimas, gamybos būdo, produkcijos kiekio ar rūšies keitimas), statinių statyba ar griovimo darbai;

8.2. gamtos išteklių (žemės paviršiaus ir jos gelmių), dirvožemio, vandens, biologinės įvairovės) naudojimo mastas;

8.3. išmetamieji teršalai į vandenį, žemę, aplinkos orą, įskaitant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas;

8.4. išmetamieji fizikiniai teršalai – triukšmas, vibracija, šviesa, šiluma ir jonizuojančioji spinduliuotė, įskaitant trukdžių susidarymą;

8.5. nepavojingųjų, pavojingųjų ir radioaktyviųjų atliekų ir (ar) liekanų susidarymas, laikymas, naudojimas ir šalinimas;

8.6. žaliavų naudojimas; cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) naudojimas, įskaitant radioaktyviąsias medžiagas ir pavojingąsias medžiagas ir mišinius;

8.7. ūkinės veiklos pažeidžiamumas dėl ekstremaliųjų įvykių (pvz., techninis įvykis dėl įvairių techninių priemonių ar technologinių procesų sutrikimo, galintis sukelti dideles avarijas; gamtinis įvykis dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių, geologinių reiškinių, kuriuos gali lemti klimato kaita, ir galintis sukelti stichines nelaimes; ekologinis įvykis dėl aplinkos oro, vandens, dirvožemio, grunto užteršimo cheminėmis, biologinėmis ir radioktyviosiomis medžiagomis galintis sukelti ekstremalias situacijas);

8.8. suminis poveikis su vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimuose žemės sklypuose ir (ar) teritorijose (tiesiogiai besiribojančiose arba esančiose netoli planuojamos ūkinės veiklos vietos, jeigu dėl planuojamos ūkinės veiklos masto jose numatomas reikšmingas poveikis aplinkai) pagal patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

9. Vertinant poveikį, reikia atsižvelgti į planuojamai ūkinei veiklai svarbius aplinkos apsaugos tikslus, nustatytus Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu.

10. Įvertinus planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, numatomos priemonės išvengti reikšmingo neigiamo poveikio aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti; nustatoma, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, planuojamas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones atitinka teisės aktų reikalavimus. Kai planuojama ūkinė veikla atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus, prireikus nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu.

11. Programa rengiama, siekiant nustatyti planuojamos ūkinės veiklos PAV aspektus ir vertinimo apimtį. Programoje turi būti pateikta:

11.1. planuojamos ūkinės veiklos ir vietos aprašymas, apibūdinant veiklos technines charakteristikas ir technologinį procesą, energijos išteklius ir poreikį, numatomas naudoti žaliavas, medžiagas ir jų kiekį, gamtos išteklių (gyvosios ir negyvosios gamtos elementų), visų pirma, vandens, žemės paviršiaus ir jos gelmių, dirvožemio, biologinės įvairovės naudojimo mastą, teritorijos naudojimo reglamentą (žemės naudojimo paskirtį ir būdus) statybos ir eksploatavimo etapais;

11.2. informacija apie numatomas nagrinėti alternatyvas (pvz., vietos, laiko, techninių ir technologinių sprendinių, poveikį aplinkai mažinančių priemonių), įskaitant „nulinę“ alternatyvą, t. y. nevykdant veiklos;

11.3. aprašoma, kokiai teritorijai ir kuriems aplinkos elementams atliekant vertinimą bus nagrinėjamas numatomas reikšmingas planuojamos ūkinės veiklos poveikis ir kokiais aspektais bus vertinamas poveikis visuomenės sveikatai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 7 ir 8 punktų nuostatas;

11.4. informacija apie poveikio aplinkai prognozavimo ir vertinimo metodus, kuriuos numatoma naudoti atliekant vertinimą ir numatomas priemones planuojamos ūkinės veiklos neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti, kai šios priemonės žinomos programos rengimo stadijoje;

11.5. informacija apie galimą reikšmingą planuojamos ūkinės veiklos poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai ir (ar) užsienio valstybės, ne Europos Sąjungos valstybės narės, kuri yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Konvencija), (toliau –užsienio valstybė) aplinkai.

12. Ataskaita rengiama pagal Agentūros patvirtintą programą. Ataskaitoje pateikiami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatymo, prognozavimo ir apibūdinimo duomenys ir vertinimo rezultatai:

12.1. planuojamos ūkinės veiklos ir vietos aprašymas, apibūdinant veiklos technines charakteristikas ir technologinį procesą, energijos išteklius ir poreikį, numatomas naudoti žaliavas, medžiagas ir jų kiekį, gamtos išteklių (gyvosios ir negyvosios gamtos elementų), visų pirma, vandens, žemės paviršiaus ir jos gelmių, dirvožemio, biologinės įvairovės naudojimo mastą, teritorijos naudojimo reglamentą (žemės naudojimo paskirtį ir būdus) statybos ir eksploatavimo etapais;

12.2. susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų ir (ar) liekanų susidarymo, jų tvarkymo aprašymas;

12.3. planuojamos ūkinės veiklos (statybos ir eksploatavimo etapais) galimo tiesioginio (pvz., susidarantys teršalai, gamtos išteklių naudojimo mastas) ir netiesioginio (pvz., atsirandančio po tam tikro laiko dėl poveikio sąveikos, toliau nuo planuojamos vietos, kaip tiesioginio poveikio išdava) reikšmingo poveikio apibūdinimas ir įvertinimas, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 7 ir 8 punktų nuostatas:

12.3.1. aplinkos elementams (dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims), materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai;

12.3.2. visuomenės sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių ir kvapų poveikio, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai;

12.4. galimo poveikio aprašymas aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizikos dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų;

12.5. aprašomos pasirinktos priemonės, kurių numatoma imtis siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti; informacija apie priemones galimoms ekstremaliosioms situacijoms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti;

12.6. nagrinėtų alternatyvų analizė, nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į geriausius prieinamus gamybos būdus ir galimą poveikį aplinkai. Ataskaitoje turi būti nagrinėjamos alternatyvos (pvz., vietos, laiko, techninių ir technologinių sprendinių, poveikį aplinkai mažinančių priemonių ir kt.), įskaitant „nulinę“ alternatyvą, kuri apibūdina aplinkos sąlygas ir natūralius aplinkoje vyksiančius pokyčius veiklos nevykdymo atveju;

12.7. prognozavimo metodų, taikytų nustatant ir vertinant reikšmingą poveikį aplinkai, aprašymas;

12.8. vykdytos aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenų analizė (jei buvo vykdyta), numatomos aplinkos stebėsenos (monitoringo) metmenys;

12.9. informacija apie galimą reikšmingą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės aplinkai;

12.10. informacija apie pagrindinius techninio ar praktinio pobūdžio neaiškumus ir problemas, atliekant vertinimą;

12.11. visos ataskaitoje nagrinėjamos informacijos netechninio pobūdžio santrauka;

12.12. literatūros ir nuorodų sąrašas, kuriame pateikiami šaltiniai, kuriais naudotasi rengiant ataskaitą.

13. Programos ir ataskaitos prieduose pateikiama informacija, atsižvelgiant į programos ir ataskaitos rengimo metu surinktus privalomuosius dokumentus:

13.1. Rekomendacijų skyriuose nurodyta grafinė medžiaga (žemėlapiai, schemos, brėžiniai, planai ar kitomis grafinėmis priemonėmis pateikta informacija), kuri turi būti ne senesnė kaip 3 metų;

13.2. PAV subjektų išvados, susirašinėjimo su valstybės ar kitomis institucijomis dokumentai, kuriais buvo naudojamasi rengiant PAV dokumentus;

13.3. visuomenės informavimo ir dalyvavimo PAV procese dokumentai: skelbimų ir pranešimų, skelbtų seniūnijose, savivaldybėse su informacine žyma apie paskelbimą, kopijos, pridedama laikraščių, kuriuose skelbti pranešimai, kopijos; ataskaitos viešo svarstymo protokolas; suinteresuotos visuomenės pasiūlymų dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos poveikio aplinkai vertinimo registracija (Tvarkos aprašo 2 priedas); PAV dokumentų rengėjo kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi atliktas suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimas (Tvarkos aprašo 3 priedas); tarpvalstybinių konsultacijų dokumentai;

13.4. informacija apie PAV dokumentų rengėjo (fizinio asmens ar juridinio asmens specialistų) aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų PAV dokumentų ar jų dalių specifiką, šį išsilavinimą ar kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijos, užtikrinančios, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus įgaliotas PAV dokumentų rengėjas atitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus.

14. Rengiant programą ir ataskaitą, Nuostatuose ir Rekomendacijose nustatyti reikalavimai pritaikomi konkrečiai planuojamai ūkinei veiklai, įvertinus jos specifiką (mastą, pobūdį, vietos ypatumus) ir turimos informacijos pobūdį konkrečiais planavimo ar projektavimo procesų etapais. Į programą gali būti įtraukiami Nuostatuose ir Rekomendacijose neišvardyti klausimai, jei juos numatoma nagrinėti ataskaitoje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos įstatymo 4 straipsnyje nustatytus PAV tikslus ir jei tai gali turėti įtakos PAV subjektų išvadoms pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytą kompetenciją, Agentūros sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Jei planuojamos ūkinės veiklos poveikis reikšmingai neįtakos visų aplinkos elementų, poveikis tokiais aspektais nevertinamas, o pateikiami nevertinimo šiais aspektais motyvai.

15. Esamos veiklos išplėtimo, rekonstravimo ar panašaus pobūdžio pakeitimų atveju atliekant PAV, turi būti įvertinama planuojamos ūkinės veiklos ir esamos ūkinės veiklos suminė tarša ir suminis poveikis, atsižvelgiant į aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis.

16. Atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą, galimą jos poveikį įvairiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai, atliekant vertinimą, galima naudoti geoinformacinius, matematinius ar kitus modelius. Teršalų sklaidos aplinkos ore skaičiavimo modelis pasirenkamas pagal Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas, patvirtintas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200 „Dėl Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijų patvirtinimo“.

17. Kad PAV būtų kokybiškas ir išsamus, o jo rezultatai ir išvados pagrįsti, vertinimas turi būti atliekamas tinkamai pasirenkant vertinimo metodus, tyrimus, planuojamos ūkinės veiklos alternatyvas ir poveikį mažinančias priemones.

18. Prireikus PAV subjektai ir Agentūra pagal kompetenciją gali prašyti PAV dokumentų rengėjo papildomos informacijos. Agentūra gali pasitelkti konsultantus ataskaitai ir kartu su ja pateiktiems PAV subjektų išvadoms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms pateikti, kai šiems dokumentams nagrinėti ji neturi pakankamų ekspertinių žinių, kad galėtų patikrinti PAV dokumentus dėl jų kokybės ir išsamumo.

ANTRASIS SKIRSNIS

PROGRAMOS IR ATASKAITOS ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI

19. Viršelis. Viršelyje turi būti nurodyta: programos ar ataskaitos pavadinimas; rengimo metai; planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) (toliau – planuojamos ūkinės veiklos organizatorius) – fizinio asmens vardas, pavardė, juridinio asmens ir (ar) jo padalinio (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau – juridinis asmuo) pavadinimas, PAV dokumentų rengėjas (-jai) – fizinio asmens vardas, pavardė, juridinio asmens ir (ar) jo padalinio (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau – juridinis asmuo) pavadinimas.

20. Titulinis lapas. Tai pirmasis PAV dokumento puslapis, kuriame turi būti nurodyta: programos ar ataskaitos pavadinimas ir planuojamos ūkinės veiklos vieta (apskritis; savivaldybė; seniūnija; miestas, miestelis, kaimas ar viensėdis, gatvė); programos ar ataskaitos versijos numeris; rengimo metai; planuojamos ūkinės veiklos organizatorius kontaktiniai duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė; juridinio asmens pavadinimas; internetinė svetainė, adresas, telefonas, faksas, el. paštas).

21. Antrajame PAV dokumento puslapyje nurodoma informacija apie PAV dokumentų rengėją (-jus): sąrašas ir kontaktiniai duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė; juridinio asmens pavadinimas; internetinė svetainė, adresas, telefonas, faksas, el. paštas) ir parašas(-ai). Į šį sąrašą turi būti įrašyti visi asmenys – atsakingi PAV dokumentų rengėjai, kurie rengė PAV dokumentą ar atskirą jo dalį. Jei PAV dokumentą rengė ne vienas rengėjas, nurodoma, kokią jo dalį ir koks rengėjas parengė. PAV dokumentų rengėjas (-jai) pasirašydamas patvirtina, kad pateikta programa ar ataskaita teisinga.

22. Turinys. Turinyje nurodomi visų skyrių, juos sudarančių skirsnių, poskirsnių ir pridedamų priedų pavadinimai ir puslapių numeriai.

23. Išsami informacija apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos vertinimo rezultatus turi būti pateikta atitinkamuose programos ar ataskaitos skyriuose pagal Tvarkos aprašo 1 priede nurodytas Rekomendacijas. PAV dokumentų rengėjai, siekdami išvengti aktualios informacijos, nurodytos Rekomendacijų skyriuose, dvigubo aprašymo, gali nurodyti atitinkamus skyrius, kuriuose yra reikalinga informacija atitinkamų aplinkos elementų vertinimui. Dėl planuojamos ūkinės veiklos numatomų išmesti teršalų kiekio atlikti skaičiavimai pateikiami atitinkamame ataskaitos skyriuje, kituose skyriuose skaičiavimai nekartojami, o pateikiami tik skaičiavimams naudoti duomenys, skaičiavimų rezultatai ir nuorodos į tai, kokiame skyriuje yra šie skaičiavimai.

24. PAV dokumentai turi būti susegti ar surišti, puslapiai sunumeruoti, numeruoti pradedama nuo titulinio lapo. Programos ar ataskaitos skyriai su atitinkama informacija turi turėti savo pavadinimus ir būti atskirti, kad prireikus būtų lengva rasti atitinkamą informaciją.

25. Programos ar ataskaitos priedai turi turėti savo pavadinimus ir būti atskirti.

26. Kai PAV dokumentų rengėjas vertinimo dokumentų tekste naudoja informaciją iš mokslinės literatūros ar kitų informacijos šaltinių, išnašoje būtina nurodyti leidinį ar kitą dokumentą, iš kurio paimta informacija. Išnašos numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės per visą PAV dokumentą. Jeigu vienas dokumentas cituojamas keletą kartų, kiekvienu atveju tekstinėje išnašoje reikia nurodyti ir konkretų informacijos šaltinio puslapį.

27. Kai PAV dokumentų rengėjas, siekdamas išvengti dvigubo vertinimo, rengiamai planuojamos ūkinės veiklos ataskaitai naudoja aktualią informaciją, gautą atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ar kitą vertinimą pagal kitų teisės aktų reikalavimus, apie tai turi būti paaiškinta atskiru komentaru arba platesne papildoma informacija išnašoje ar tekste.

28. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar PAV dokumentų rengėjas turi nurodyti, kokius duomenis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos, 1.116 straipsnis „Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis“, 1 dalis), patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu, reikalavimus jis laiko komercine (gamybine) paslaptimi, kurie neviešinami ar kitaip pateikiami tretiesiems asmenims be raštiško planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus sutikimo. Vertinimo metu gauta bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurios apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai), neviešinama. Ši informacija privalo būti saugoma Agentūros ir PAV subjektų teisės aktų nustatyta tvarka.

29. PAV dokumentų rengėjas Agentūrai ir PAV subjektams programą ar ataskaitą gali teikti elektroninėmis priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą, nurodytą Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, išskyrus atvejus, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu pateiktos informacijos atgaminti ir perskaityti (tokiu atveju turi pateikti programą ar ataskaitą popieriniame formate (susegtą ar surištą) ir skaitmeninėje laikmenoje vienu iš šių formatų: *.doc, *.docx, *.odt ir vienu iš šių formatų: *pdf, *.jpg, *.gif, *.tif. Grafinė informacija turi būti pateikta *.pdf, *.jpg, *.gif, *.tif, *.png., *.xls, *.xlsx formatu (pasirinktinai). Skaitmeninėje laikmenoje programa ar ataskaita turi būti pateikta su priedais, laikantis šių reikalavimų:

29.1. jei PAV dokumentas ne didesnis kaip 20 MB, jis į elektroninę laikmeną įrašomas viena rinkmena, jos pradžioje pateikiant turinį (tekstinių ir grafinių dokumentų pavadinimus eilės tvarka ir kiekvieno jų lapų skaičių);

29.2. jei PAV dokumentas didesnis kaip 20 MB, į elektroninę laikmeną įrašomos dvi ar kelios rinkmenos (ne didesnės kaip 20 MB);

29.3. vienai atskirai rinkmenai suteikiamas pavadinimas „Turinys“, joje nurodoma visų skaitmeninėje laikmenoje įrašytų rinkmenų pavadinimai, šiose rinkmenose įrašytų tekstinių ir grafinių dokumentų pavadinimai eilės tvarka ir kiekvieno dokumento lapų skaičius;

29.4. kiekvienai PAV dokumento rinkmenai, išskyrus rinkmeną „Turinys“, suteikiamas pavadinimas išreiškiamas skaitmeniu, pradedant nuo „1“;

29.5. kiekvienos PAV dokumento rinkmenos nuskenuotos grafinės informacijos spalva turi atitikti originalaus dokumento grafinės informacijos spalvą; skaitmeninė laikmena formuojama taip, kad joje būtų įrašyta kuo mažiau rinkmenų;

29.6. kiekvienos tekstinio ar grafinio dokumento minimalus raiškos reikalavimas – 200 dpi, maksimalus rinkmenos dydis – 20 MB;

29.7. PAV dokumentai, kuriuose yra informacija, susijusi su Tvarkos aprašo 28 punkte nurodytais duomenimis, turi būti atskirti ir pateikti atskirame aplanke, o teikiant popierinį variantą jie turi būti įdėti į atskirą voką.

30. Kai PAV dokumentuose yra Tvarkos aprašo 28 punkte nurodytų konfidencialių duomenų, jie neviešinami, o duomenys, susiję su fiziniu asmeniu, turi būti nuasmeninti.

III skyrius

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROCEDŪRŲ VYKDYMO TVARKA

PIRMASIS SKIRSNIS

PROGRAMOS NAGRINĖJIMAS IR TVIRTINIMAS

31. PAV dokumentų rengėjas, parengęs programą, ją pateikia PAV subjektams išvadoms gauti ir Tvarkos aprašo V skyriuje nustatyta tvarka apie parengtą programą informuoja visuomenę ir Agentūrą. Kai planuojamą ūkinę veiklą numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar jos artimoje aplinkoje, kuri apibrėžta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, o saugomų teritorijų institucija pagal Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nuostatas yra nustačiusi, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir šis poveikis gali būti reikšmingas, PAV dokumentų rengėjas parengtą programą teikia Apraše nurodytai saugomų teritorijų institucijai, kaip PAV subjektui, išvadoms dėl programos gauti.

32. Agentūra, gavusi iš PAV dokumentų rengėjo informaciją apie parengtą programą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos ją paskelbia savo interneto svetainėje visuomenei susipažinti. Agentūra taip pat turi susipažinti su paskelbta programa ir atsižvelgusi į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą ar vietos ypatumus nuspręsti, ar kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio PAV procedūrų taikymo Tvarkos aprašo IV skyriuje nustatyta tvarka.

33. PAV subjektai, gavę programą, per 3 darbo dienas informuoja PAV dokumentų rengėją apie programos gavimo faktą ir datą el. priemonėmis arba į rankas pateikdami informacinę žymą apie gavimo faktą ir datą. PAV subjektai per 10 darbo dienų nuo programos gavimo dienos išnagrinėja programą ir raštu pateikia motyvuotas išvadas ar motyvuotus reikalavimus papildyti ar pataisyti programą PAV dokumentų rengėjui. PAV dokumentų rengėjas pagal šiame punkte nurodytų PAV subjektų gautas motyvuotas išvadas papildo ir pataiso programą ir ją pakartotinai pateikia PAV subjektams išvadoms gauti, kurie motyvuotas išvadas pateikia per 5 darbo dienas nuo programos gavimo dienos, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatų. Jei PAV subjektai nepateikia išvadų per nustatytus terminus, laikoma, kad jie programai pritaria.

34. PAV dokumentų rengėjas programą, PAV subjektų išvadas (PAV subjekto informaciją apie programos gavimo faktą ir datą tais atvejais, kai PAV subjektas išvadų per nustatytus terminus nepateikia), suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, parengtą kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi, pateikia Agentūrai nagrinėti. Kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi savivaldybės tarybai buvo pateikta programa, Agentūrai programa teikiama pasibaigus savivaldybės tarybos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priėmimo terminui (20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje) ir gavus visų PAV subjektų išvadas.

35. Agentūra išnagrinėja ir įvertina programą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir, remdamasi PAV subjektų išvadomis, per 10 darbo dienų nuo programos gavimo dienos pateikia PAV dokumentų rengėjui raštą dėl programos patvirtinimo arba nurodo motyvuotus reikalavimus papildyti ar pataisyti programą. Kai Agentūra iš savivaldybės administracijos yra gavusi savivaldybės tarybos pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką priimtą neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo gavimo dienos apie tai savo interneto svetainėje informuoja visuomenę paskelbdama šį savivaldybės tarybos sprendimą.

36. Kai Agentūra programos nagrinėjimo metu, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą ar vietos ypatumus, nutaria į PAV procesą PAV subjekto teisėmis pakviesti kitas valstybės institucijas, Agentūra per 5 darbo dienas nuo programos gavimo dienos šioms institucijoms motyvuotu raštu nusiunčia programą (skaitmeniniame formate) prašydama per 10 darbo dienų nuo programos gavimo dienos pateikti motyvuotas išvadas dėl programos Agentūrai ir PAV dokumentų rengėjui ir kartu raštu informuoja PAV dokumentų rengėją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių, kokios kitos valstybės institucijos PAV subjekto teisėmis pakviestos į PAV procesą. PAV dokumentų rengėjas pagal papildomų PAV subjektų gautas motyvuotas išvadas papildo ir pataiso programą ir ją pakartotinai pateikia šiems PAV subjektams išvadoms gauti, kurie motyvuotas išvadas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatų, Agentūrai ir PAV dokumentų rengėjui pateikia per 5 darbo dienas nuo jos gavimo institucijoje dienos. Jei papildomi PAV subjektai nepateikia išvadų per nustatytus terminus, laikoma, kad jie programai pritaria.

37. Agentūra pagal jos motyvuotas išvadas ir (ar) pagal Tvarkos aprašo 36 punkte nurodytų papildomų PAV subjektų motyvuotas išvadas papildytą ir pataisytą programą išnagrinėja ir patvirtina per 5 darbo dienas nuo papildytos programos gavimo dienos, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatų. Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos tarpvalstybinio PAV procedūros, Agentūra planuojamos ūkinės veiklos programą tvirtina Tvarkos aprašo IV skyriuje nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS

ATASKAITOS NAGRINĖJIMAS IR SPRENDIMO DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI PRIĖMIMAS

38. PAV dokumentų rengėjas, parengęs ataskaitą, Tvarkos aprašo V skyriuje nustatyta tvarka paskelbia pranešimą visuomenei apie galimybes susipažinti su ataskaita, pateikti pasiūlymus ir dalyvauti viešame visuomenės supažindinime su ataskaita ir organizuoja viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita; kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi argumentuotai įvertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir parengia jų įvertinimą; PAV dokumentų rengėjas prireikus patikslina ataskaitą.

39. PAV dokumentų rengėjas, atlikęs viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita, parengtą ataskaitą laikantis Tvarkos aprašo 29 punkte nustatytų reikalavimų teikia PAV subjektams nagrinėti.

40. PAV subjektai, gavę ataskaitą, per 3 darbo dienas PAV dokumentų rengėją informuoja apie ataskaitos gavimo faktą ir datą el. priemonėmis arba į rankas pateikdami informacinę žymą apie gavimo faktą ir datą. PAV subjektai per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos išnagrinėja ataskaitą ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir pagal kompetenciją PAV dokumentų rengėjui pateikia raštu motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai arba motyvuotus reikalavimus papildyti ar pataisyti ataskaitą, o pakartotinai gautą pagal motyvuotas išvadas papildytą ir pataisytą ataskaitą PAV subjektai išnagrinėja ir motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai poveikio aplinkai vertinimo pateikia per 10 darbo dienų nuo jos gavimo institucijoje dienos, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatų. Jei PAV subjektai nepateikia išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo per nustatytus terminus, laikoma, kad jie ataskaitai pritaria. Saugomų teritorijų institucija motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai teikia Tvarkos aprašo 31 punkte nurodytu atveju.

41. PAV dokumentų rengėjas ataskaitą, PAV subjektų išvadas (PAV subjekto informaciją apie ataskaitos gavimo faktą ir datą tais atvejais, kai PAV subjektas išvados per nustatytus terminus nepateikia), pateikia Agentūrai. Agentūra Tvarkos aprašo V skyriuje nustatyta tvarka paskelbia savo interneto svetainėje pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybes papildomai susipažinti su ataskaita ir pateikti pasiūlymus Agentūrai.

Agentūra, skelbdama pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą, pastebėjusi PAV subjektų išvadose spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, gali kreiptis į PAV subjektus, kad jie pataisytų (papildytų) savo išvadas.

42. Agentūra, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, išnagrinėja ataskaitą, PAV subjektų išvadas, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, prireikus Tvarkos aprašo 43 punkte nurodytais atvejais organizuoja pasitarimą Agentūros darbo laiku, parengia pasitarimo protokolą ir ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (4 priedas), arba raštu pareikalauja, kad PAV dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą pagal motyvuotus reikalavimus ir (ar) pridedamą protokolą. Tvarkos aprašo 4 priede nustatytos formos sprendimas rašomas ant Agentūros rašto blanko.

Agentūra pataisytą ir papildytą ataskaitą išnagrinėja ir sprendimą (4 priedas), priima per 15 darbo dienų nuo jos gavimo dienos arba gali pakartotinai teikti motyvuotus reikalavimus pataisyti ar papildyti ataskaitą, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatų. Agentūra priimtą sprendimą raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui, PAV dokumentų rengėjui ir PAV subjektams, ir Tvarkos aprašo V skyriaus 87 punkte nustatyta tvarka jį paskelbia visuomenei susipažinti. Rašte PAV subjektams Agentūra pateikia nuorodą į savo interneto svetainę, kurioje paskelbta Tvarkos aprašo 87 punkte nurodyta informacija.

Kai ataskaita iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma (siūlomos naujos vietos, technologijų alternatyvos) dėl gautų PAV subjektų išvadų ir (ar) Agentūros motyvuotų reikalavimų, Agentūra vadovaudamasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 10 ir 11 dalimis, įpareigoja PAV dokumentų rengėją pakartotinai atlikti PAV procedūras Tvarkos aprašo 38 – 47 punktuose nustatyta tvarka. Kai PAV proceso metu tam tikros savivaldybės (-ių) ar seniūnijos (-ų) teritorijoje pasiūloma nauja planuojamo linijinės infrastruktūros objekto vietos alternatyva, tokiu atveju viešinimo procedūros atliekamos tik tos teritorijos administruojančios savivaldybės (-ių) ar seniūnijos (-ų) patalpose, arba kitoje PAV dokumentų rengėjo pasirinktoje, su seniūnija arba savivaldybe suderintoje vietoje.

43. Kai PAV subjektų išvados prieštarauja viena kitai ir (ar) išvada neatitinka Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ir (ar) yra gauti suinteresuotos visuomenės pasiūlymai, Agentūra, pasibaigus 10 darbo dienų terminui pasiūlymams teikti, organizuoja pasitarimą PAV subjektų išvadoms ir (ar) visuomenės pasiūlymams aptarti. Agentūra raštu kviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių, PAV dokumentų rengėją, PAV subjektus svarstyti jų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, rašte nurodo Agentūros interneto svetainės adresą su konkrečia aktyvia nuoroda į paskelbtas PAV subjektų išvadas, kartu prideda gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Taip pat kviečia ir pasiūlymus pateikusius suinteresuotos visuomenės atstovus. Jeigu planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, PAV dokumentų rengėjas, PAV subjektas ar suinteresuotos visuomenės atstovas (atstovai) dėl svarbių priežasčių pasitarime negali dalyvauti, jis per 3 darbo dienas nuo kvietimo gavimo dienos informuoja Agentūrą apie nedalyvavimą ir raštu pateikia poziciją svarstomu klausimu, Agentūra pasiūlymus apsvarsto jam nedalyvaujant. Jei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, PAV dokumentų rengėjas, PAV subjektas ir (ar) suinteresuotos visuomenės atstovas (atstovai) iš anksto neinformavęs apie savo nedalyvavimą, neatvyksta į pasitarimą, Agentūra pasiūlymus apsvarsto jam nedalyvaujant. Išvadų ir (ar) pasiūlymų aptarimo procedūra įforminama protokolu. Protokole nurodoma pasitarimo vieta, data, dalyviai (arba dalyvių sąrašas pridedamas prie protokolo), fiksuojami svarstomi klausimai pagal temas ir pasitarimo metu priimtos išvados ir (ar) pasiūlymai. Gali būti daromas pasitarimo garso įrašas, kuris pridedamas prie protokolo. Protokolą pasirašo pasitarimo pirmininkas ir sekretorius.

44. Agentūra, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą ar vietos ypatumus, turi teisę per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos į PAV procesą PAV subjekto teisėmis motyvuotu raštu pakviesti kitas valstybės institucijas, šioms institucijoms nusiunčia ataskaitą (skaitmeniniame formate) prašydama per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos pateikti motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai Agentūrai ir PAV dokumentų rengėjui ir kartu raštu informuoja PAV dokumentų rengėją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių, kokios kitos valstybės institucijos subjekto teisėmis pakviestos į PAV procesą. PAV dokumentų rengėjas pagal papildomų PAV subjektų gautas motyvuotas išvadas papildo ir pataiso ataskaitą ir ją pakartotinai pateikia šiems PAV subjektams išvadoms gauti, kurie motyvuotas išvadas pateikia per 10 darbo dienų nuo jos gavimo institucijoje dienos, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatų. Jei papildomi PAV subjektai nepateikia išvadų per nustatytus terminus, laikoma, kad jie ataskaitai pritaria. PAV dokumentų rengėjas papildytą ir pataisytą ataskaitą teikia Agentūrai.

45. Kai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka Agentūra ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantus, Agentūra procedūras vykdo ir sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

46. Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos tarpvalstybinio PAV procedūros, Agentūra ataskaitos vertinimo procedūras vykdo ir sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima Tvarkos aprašo IV skyriuje nustatyta tvarka.

47. Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos konsultavimosi su Europos Komisija procedūros Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais, Agentūra sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) išvados ir Europos Komisijos išankstinės nuomonės gavimo. Apie šį sprendimą Agentūra informuoja VSTT Kompensacinių priemonių bendram „Natura 2000“ tinklo vientisumui išsaugoti taikymo, informacijos apie patvirtintas kompensacines priemones teikimo Europos Komisijai ir kreipimosi į Europos Komisiją dėl jos nuomonės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 20010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-959 „Dėl Kompensacinių priemonių bendram „Natura 2000“ tinklo vientisumui išsaugoti taikymo, informacijos apie patvirtintas kompensacines priemones teikimo Europos Komisijai ir kreipimosi į Europos Komisiją dėl jos nuomonės tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

48. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius dėl sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimo gali kreiptis, kai nuo prašymo pateikimo iki šio sprendimo galiojimo termino pabaigos liko ne daugiau kaip vieneri metai, bet ne mažiau kaip 30 darbo dienų. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, teikdamas Agentūrai prašymą dėl sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimo, kartu turi pateikti informaciją, pagrindžiančią, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, nepasikeitė. Pagrindžiančioje informacijoje nurodoma, kad:

48.1. remiantis Agentūros galiojančiu sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, yra parengti ar patvirtinti kiti privalomieji dokumentai, kurie reikalingi prieš pradedant vykdyti ūkinę veiklą;

48.2. remiantis teritorijų planavimo dokumentais ar Nekilnojamojo turto registro duomenimis nepasikeitė planuojamos ūkinės veiklos vietos, gretimų sklypų ar gretimos teritorijos, apsaugos statusas. Planuojamų linijinių infrastruktūros objektų (pvz., keliai, geležinkeliai, elektros linijos, dujotiekiai) atveju remiantis patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, nurodoma, kad nepasikeitė planuojamos ūkinės veiklos vietos apsaugos statusas;

48.3. nepasikeitė planuojamos ūkinės veiklos pobūdis, mastas, neigiamą poveikį aplinkai mažinančios priemonės, nurodytos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pasiremiant Tvarkos aprašo 48.1 papunktyje nurodytais dokumentais.

49. Agentūra, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus motyvuotą prašymą pratęsti sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimą, įvertinusi Tvarkos aprašo 48 punkte nurodytą informaciją, atsižvelgusi į planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pradėtas kitas teisės aktų nustatytas procedūras, sudarančias sąlygas vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos turi priimti sprendimą dėl sprendimo dėl poveikio aplinkai galiojimo pratęsimo (5 priedas) ne ilgesniam kaip 5 metų terminui (terminas skaičiuojamas nuo paskutinės sprendimo galiojimo dienos).

50. Agentūra, priėmusi sprendimą dėl sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimo, jį turi raštu pateikti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui ir Tvarkos aprašo V skyriaus 87 punkte nustatyta tvarka paskelbti visuomenei susipažinti.

IV SKYRIUS

TARPVALSTYBINIO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

PROCEDŪRŲ VYKDYMO TVARKA

51. Agentūrai gavus informaciją apie parengtą programą, su ja susipažinus ir nusprendus kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio PAV procedūrų taikymo, kadangi planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės aplinkai, Agentūra per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie parengtą programą gavimo dienos turi kreiptis į Aplinkos ministeriją su prašymu pateikti išvadas, ar planuojamai ūkinei veiklai bus taikomos tarpvalstybinio PAV procedūros, ir nurodyti paskelbtos programos aktyvią internetinę nuorodą. Agentūra turi raštu pranešti PAV dokumentų rengėjui, kad kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl išvados dėl tarpvalstybinio PAV procedūrų taikymo ir informuoti, kad programa bus tvirtinama, kai Aplinkos ministerija pateiks išvadą dėl tarpvalstybinio PAV. Agentūra, tik gavusi Aplinkos ministerijos išvadą dėl tarpvalstybinio PAV, laikydamasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 9 ar 10 dalyje nustatytų terminų, patvirtina programą. Tais atvejais, kai su poveikį aplinkai patiriančia Europos Sąjungos valstybe nare ir (ar) užsienio valstybe (toliau – poveikį aplinkai patirianti valstybė) konsultuojamasi dėl tarpvalstybinio PAV, bet programos tvirtinimo metu jos atsakymas apie dalyvavimą tarpvalstybiniame PAV dar negautas, Agentūra programos tvirtinimo rašte turi įpareigoti PAV dokumentų rengėją rengiant ataskaitą įvertinti poveikį patiriančios valstybės atsakymą.

52. Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi gautą iš Agentūros programą, atsižvelgusi į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą ar vietos ypatumus, per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos raštu pateikia Agentūrai ir PAV dokumentų rengėjui motyvuotą išvadą, ar bus taikomos tarpvalstybinio PAV procedūros. Kai Aplinkos ministerija nusprendžia, kad tarpvalstybinio PAV procedūros bus taikomos arba, jei ji yra gavusi poveikį aplinkai patiriančios valstybės prašymą atlikti tarpvalstybinį PAV, motyvuotoje išvadoje PAV dokumentų rengėjui nurodoma pateikti Aplinkos ministerijai programos santrauką popieriniame formate ir skaitmeninėje laikmenoje nurodyta (-omis) užsienio kalba (-omis), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

53. Aplinkos ministerija, gavusi 52 punkte nurodytą programos santrauką, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka ją perduoda poveikį aplinkai patiriančiai valstybei ir konsultuojasi su ja dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai.

54. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, kai poveikį aplinkai patiriančiai valstybei turi būti perduota ataskaita, Aplinkos ministerija apie tai informuoja Agentūrą, planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ir PAV dokumentų rengėją, kuriam nurodo pateikti ataskaitą skaitmeninėje laikmenoje, atitinkamos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos galimą reikšmingą tarpvalstybinį poveikį aplinkai santrauką popieriniame formate ir skaitmeninėje laikmenoje nurodyta (-omis) užsienio kalba (-omis). Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodytą poveikį aplinkai patiriančios valstybės atsakymą ir (ar) papildomą informaciją, Aplinkos ministerija juos perduoda PAV dokumentų rengėjui įvertinti.

55. Pasibaigus tarpvalstybinėms konsultacijoms dėl galimo tarpvalstybinio planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, numatomų priemonių poveikiui aplinkai sumažinti ar pašalinti, nurodytoms Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje, Aplinkos ministerija raštu informuoja Agentūrą, PAV dokumentų rengėją apie šias konsultacijas, jų rezultatus ir pateikia poveikį aplinkai patiriančios valstybės pasiūlymus, kuriuos turi įvertinti PAV dokumentų rengėjas.

56. PAV dokumentų rengėjas poveikį aplinkai patiriančios valstybės pasiūlymų įvertinimą ir prireikus pataisytą ataskaitą pateikia Agentūrai. Agentūra, atsižvelgusi į tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus, sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima pasibaigus tarpvalstybinio PAV procedūroms ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo poveikį aplinkai patiriančios valstybės pasiūlymų įvertinimo ir prireikus pataisytos ataskaitos pateikimo tais atvejais, kai pasibaigę šio sprendimo priėmimo terminai, nurodyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 2–3 dalyse.

57. Agentūra, priėmusi sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo pateikia Aplinkos ministerijai informaciją apie priimtą sprendimą, nurodydama, paskelbto sprendimo, galutinės ataskaitos versijos ir poveikį aplinkai patiriančios valstybės pasiūlymų įvertinimo aktyvią internetinę nuorodą arba pateikdama šiuos dokumentus skaitmeninėje laikmenoje.

58. Aplinkos ministerija, gavusi iš Agentūros Tvarkos aprašo 57 punkte nurodytą informaciją, informuoja tarpvalstybinio PAV procese dalyvavusią poveikį aplinkai patiriančią valstybę apie PAV proceso pabaigą, pateikia informaciją apie Agentūros priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, nurodant priežastis ir motyvus, kuriais pagrįstas šis sprendimas, kaip buvo atsižvelgta į tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus dėl planuojamos ūkinės veiklos, ir paprašo apie tai informuoti savo visuomenę.

59. Aplinkos ministerija, gavusi informaciją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės apie jos teritorijoje planuojamą ūkinę veiklą, galinčią sukelti tarpvalstybinį poveikį (toliau – poveikį sukelianti valstybė), raštu ją pateikia suinteresuotoms valstybės ir (ar) savivaldybės institucijoms, nurodydama terminą, iki kada Aplinkos ministerijai pateikti išvadas dėl šios informacijos ir tarpvalstybinio PAV. Aplinkos ministerija iš poveikį patiriančios valstybės gautą informaciją paskelbia savo interneto svetainėje visuomenei susipažinti, nurodydama terminą, iki kada Aplinkos ministerijai galima teikti pasiūlymus dėl šios informacijos ir tarpvalstybinio PAV.

60. Aplinkos ministerija, įvertinusi visuomenės pasiūlymus ir suinteresuotų valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų išvadas dėl informacijos apie poveikį sukeliančioje valstybėje planuojamą ūkinę veiklą ir tarpvalstybinio PAV ir parengusi poveikį aplinkai sukeliančiai valstybei atsakymą, ar Lietuvos Respublika, kaip poveikį aplinkai patirianti šalis, dalyvaus tarpvalstybinio PAV procese, apie tai informuoja visuomenę pranešimu savo interneto svetainėje ir raštu suinteresuotas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas, teikusias pasiūlymus.

61. Kai Lietuvos Respublika dalyvauja tarpvalstybiniame PAV, Aplinkos ministerija, gavusi iš poveikį aplinkai sukeliančios valstybės ataskaitą ir jos santrauką, jas paskelbia savo interneto svetainėje visuomenei susipažinti, o suinteresuotas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas informuoja raštu, kaip ir iki kada galima susipažinti su ataskaita ir jos santrauka, nurodydama ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų laikotarpį, per kurį dėl ataskaitos galima teikti išvadas, o tais atvejais, kai organizuojamas viešas supažindinimas su ataskaita, nurodoma, kur ir kada jis vyks (vieta, adresas, laikas).

62. Po viešo supažindinimo su ataskaita, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, Aplinkos ministerija apibendrina gautus suinteresuotos visuomenės, suinteresuotų valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų išvadas ir raštu pateikia poveikį aplinkai sukeliančiai valstybei Lietuvos Respublikos atsakymą dėl ataskaitos, jos santraukos ir (ar) papildomą informaciją apie planuojamos ūkinės veiklos galimą reikšmingą tarpvalstybinį poveikį Lietuvos Respublikos aplinkai ir, jeigu reikia, vadovaudamasi Konvencijos nuostatomis prašo poveikį sukeliančios valstybės konsultacijų dėl jos teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos galimo tarpvalstybinio poveikio Lietuvos Respublikos aplinkai.

63. Aplinkos ministerija, gavusi iš poveikį aplinkai sukeliančios valstybės informaciją apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, savo interneto svetainėje paskelbia gautą informaciją visuomenei apie pasibaigusį tarpvalstybinio PAV procesą, o suinteresuotas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas informuoja raštu.

V SKYRIUS

VISUOMENĖS INFORMAVIMO IR DALYVAVIMO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROCESE TVARKA

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI VISUOMENĖS INFORMAVIMO IR DALYVAVIMO REIKALAVIMAI

64. Suinteresuota visuomenė planuojamos ūkinės veiklos PAV proceso metu turi teisę PAV dokumentų rengėjui, PAV subjektams ir Agentūrai pagal šiame skyriuje nustatytą tvarką pateikti bet kokius pasiūlymus, komentarus, informaciją, analizę, nuomonę dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos PAV (toliau – pasiūlymai).

65. Suinteresuota visuomenė, teikdama elektroniniu paštu ar raštu pasiūlymus, privalo nurodyti:

65.1. fiziniai asmenys – vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis (adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris), juridiniai asmenys – juridinio asmens pavadinimą, kontaktinius duomenis (buveinės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris);

65.2. pasiūlymo teikimo datą;

65.3. pasiūlymo esmę (pasiūlymo turinys turėtų būti aiškus ir suprantamas, motyvuotai įvertinamas).

66. Suinteresuotos visuomenės nariai, pageidaujantys gauti ataskaitos kopiją, kuri pateikta viešam svarstymui ar Agentūrai, privalo atlyginti kopijavimo išlaidas.

ANTRASIS SKIRSNIS

INFORMAVIMAS APIE PARENGTĄ PROGRAMĄ

67. PAV dokumentų rengėjas, parengęs programą, informuoja visuomenę, kaip galima susipažinti su programa ir teikti pasiūlymus. Informaciją, nurodytą Tvarkos aprašo 69 punkte, visuomenei paskelbdamas šiomis priemonėmis:

67.1. informaciją elektroniniu paštu ([email protected]) pateikia Agentūrai, prašydamas ją paskelbti jos interneto svetainėje;

67.2. paskelbia PAV dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje;

67.3. paskelbia savivaldybės (-ių) ir seniūnijos (-ų,), kurios (-ių) teritorijas apima planuojamos ūkinės veiklos vieta, skelbimų lentose (šių institucijų atstovas ant PAV dokumentų rengėjo pateiktos skelbiamos informacijos kopijos turi uždėti informacinę žymą apie gavimo faktą, datą ir pasirašyti, o tais atvejais, kai paskelbti informacijos nėra galimybių, ant skelbiamos informacijos šalia informacinės žymos apie gavimo faktą, turi pažymėti, kad informacijos paskelbti skelbimų lentoje neturi galimybių; arba per 3 darbo dienas nuo informacijos paskelbimo dienos turi informuoti elektroninėmis priemonėmis PAV dokumentų rengėją apie gautą ir paskelbtą informaciją, nurodant gautos informacijos gavimo ir paskelbimo datas arba nurodant, kad paskelbti informacijos skelbimų lentoje nėra galimybių). Savivaldybės administracija papildomai informaciją gali skelbti savo interneto svetainėje;

67.4. savivaldybės (-ių) teritorijoje (-se), kurioje (-se) planuojama ūkinės veiklos vieta, periodiškai leidžiamame ir platinamame vietiniame laikraštyje, o, jeigu toks neleidžiamas, – regioniniame ar nacionaliniame laikraštyje.

68. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus iniciatyva PAV dokumentų rengėjas Tvarkos aprašo 69 punkte nurodytą informaciją gali papildomai skelbti kitose visuomenės susitelkimo vietose (pvz., visuomeninių organizacijų, parduotuvių, namų bendrijų skelbimų lentose) ir informuoti visuomenę kitais būdais (pvz., informaciją elektroniniu paštu išsiunčiant visuomeninėms organizacijoms ar išnešiojant į namus, vykdant apklausas).

69. Visuomenei skelbiamoje informacijoje turi būti nurodyta:

69.1. planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (fizinio asmens vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys (buveinės adresas, interneto svetainės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris);

69.2. PAV dokumentų rengėjas (fizinio asmens vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys (buveinės adresas, interneto svetainės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris);

69.3. planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta (apskritis, savivaldybė, seniūnija; miestas, miestelis, kaimas ar viensėdis; gatvė);

69.4. PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją teiks išvadas dėl programos, ir atsakingoji institucija, kuri tvirtins programą;

69.5. pasiūlymų teikimo terminas, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos, terminą skaičiuojant nuo kitos dienos po paskelbimo;

69.6. nurodoma paskelbtos programos PAV dokumentų rengėjo arba planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje aktyvi internetinė nuoroda (programos aktyvi internetinė nuoroda turi būti veikianti iki programą patvirtins Agentūra, jei programa pataisoma ar papildoma, PAV dokumentų rengėjas arba planuojamos ūkinės veiklos organizatorius turi paskelbti atnaujintą programos versiją savo svetainėje). Skelbiant programą turi būti laikomasi Tvarkos aprašo 30 punkte nustatytų reikalavimų.

70. Suinteresuota visuomenė, teikdama PAV dokumentų rengėjui pasiūlymus dėl programos, turi pasiūlymų kopijas pateikti Agentūrai, kad Agentūra, prieš tvirtindama programą, turėtų informaciją apie visus pateiktus pasiūlymus.

71. PAV dokumentų rengėjas, gavęs suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, pateiktus per Tvarkos aprašo 69.5 papunktyje nurodytus terminus, juos registruoja pagal Tvarkos aprašo 2 priede nustatytą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų registracijos formą ir kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus sugrupuoja pagal temas, juos įvertina pagal Tvarkos aprašo 3 priede nustatytą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo formą, o pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams atsako motyvuotai raštu, kaip atsižvelgta ar neatsižvelgta į pateiktus pasiūlymus.

72. Agentūra per 3 darbo dienas po programos patvirtinimo informuoja visuomenę apie patvirtintą programą, paskelbdama savo interneto svetainėje raštą dėl programos patvirtinimo.

73. Agentūra iki programos patvirtinimo gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir po programos patvirtinimo gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, kurie neįtraukti į programoje atliktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, nes jie pateikti pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, juos raštu persiunčia PAV dokumentų rengėjui, apie tai informuodama suinteresuotos visuomenės atstovus. PAV dokumentų rengėjas visus gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, pateiktus pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, registruoja pagal Tvarkos aprašo 2 priede nustatytą formą ir argumentuotai įvertina ataskaitos rengimo metu pagal Tvarkos aprašo 3 priede nustatytą formą, o pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams atsako raštu, kad pasiūlymai bus įvertinti rengiant ataskaitą.

TREČIASIS SKIRSNIS

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE PARENGTĄ ATASKAITĄ IR VIEŠAS VISUOMENĖS SUPAŽINDINIMAS SU ATASKAITA

74. PAV dokumentų rengėjas, parengęs ataskaitą, turi sudaryti sąlygas visuomenei su ataskaita susipažinti jo buveinėje (darbo laiku), jo arba planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje; užtikrinti, kad ataskaitos popierinė versija būtų eksponuojama ir viešas visuomenės supažindinimas su ataskaita vyktų savivaldybės (-ių) seniūnijos (-jų), kurios (-ių) teritorijoje (-se) planuojama ūkinė veikla, administracinėse patalpose; arba savivaldybės (-ių) administracinėse patalpose, kai savivaldybės (-ių) teritorijoje nėra seniūnijos (-jų), ar, kai planuojamas linijinės infrastruktūros objektas; arba kitoje PAV dokumentų rengėjo pasirinktoje, su seniūnija arba savivaldybe suderintoje vietoje.

74¹. Ekstremaliosios situacijos metu apribojus visuomenės patekimą į savivaldybės (-ių) ir (ar) seniūnijos (-jų) patalpas, Tvarkos aprašo 74 punkte nurodytas ataskaitos eksponavimas atliekamas internetu (eksponuojant ataskaitą elektroniniu formatu) PAV dokumentų rengėjo interneto svetainėje.

Ekstremalios situacijos metu uždraudus renginius uždarose patalpose, Tvarkos aprašo 74 punkte nurodytas viešas visuomenės supažindinimas su ataskaita atidedamas iki draudimo galiojimo pabaigos arba, jei negalima atidėti, organizuojamas internetinės vaizdo transliacijos būdu, užtikrinant tiesioginę vaizdo, garso transliaciją ir jos įrašą, jį išsaugant ir sudarant atsakingajai institucijai galimybę gauti prie jo prieigą ir peržiūrėti. Kai viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita numatoma atlikti tiesioginės internetinės vaizdo transliacijos būdu, 77 punkte nurodytoje visuomenei skelbiamoje informacijoje apie viešą visuomenės supažindinimą skelbiami tiesioginės internetinės vaizdo transliacijos laikas ir transliacijos nuoroda. Jei tiesioginės internetinės vaizdo transliacijos metu kyla techninių trikdžių, kurių negalima pašalinti per protingą laiką, organizuojamas pakartotinis viešas visuomenės supažindinimas, apie kurį visuomenė informuojama ne vėliau kaip prieš 5 d. d. Informacija apie pakartotinį, dėl techninių trikdžių neįvykusį viešą supažindinimą skelbiama vadovaujantis Tvarkos aprašo 77 punkto nuostatomis, nurodant pakartotinės tiesioginės internetinės vaizdo transliacijos laiką ir transliacijos nuorodą.

Internetinės vaizdo transliacijos būdu atliekamas viešas visuomenės supažindinimas su ataskaita atliekamas vadovaujantis Tvarkos aprašo 74–82 punktuose sudarant galimybes dalyviams pateikti klausimus ir išgirsti atsakymus.

Papildyta punktu:

Nr. D1-237, 2020-04-22, paskelbta TAR 2020-04-23, i. k. 2020-08467

75. PAV dokumentų rengėjas ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita, informuoja visuomenę apie galimybes susipažinti su ataskaita ir teikti pasiūlymus, dalyvauti viešame visuomenės supažindinime su ataskaita ir paskelbia visuomenei informaciją, nurodytą Tvarkos aprašo 77 punkte, šiomis priemonėmis:

75.1. visuomenės informavimo priemonėmis, nurodytomis Tvarkos aprašo 67.2–67.4 papunkčiuose;

75.2. suinteresuotos visuomenės atstovams, teikusiems pasiūlymus, informaciją nusiunčia raštu ar elektroniniu paštu.

76. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus iniciatyva PAV dokumentų rengėjas 77 punkte nurodytą informaciją gali papildomai skelbti kitose visuomenės susitelkimo vietose (pvz., visuomeninių organizacijų, parduotuvių, namų bendrijų skelbimų lentose) ir informuoti visuomenę kitais būdais (pvz., informaciją elektroniniu paštu išsiunčiant visuomeninėms organizacijoms ar išnešiojant į namus, vykdant apklausas).

77. Visuomenei skelbiamoje informacijoje apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita turi būti nurodyta:

77.1. informacija, nurodyta Tvarkos aprašo 69.1–69.3 papunkčiuose;

77.2. PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją teiks išvadas dėl ataskaitos ir atsakingoji institucija, kuri priims sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;

77.3. PAV dokumentų rengėjo arba planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainės adresas su konkrečia aktyvia nuoroda į paskelbtą ataskaitą (nuoroda turi būti veikianti iki Agentūra priims sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, jei ataskaita pataisoma ar papildoma, turi būti paskelbta atnaujinta ataskaitos versija); Skelbiant ataskaitą turi būti laikomasi Tvarkos aprašo 30 punkte nustatytų reikalavimų;

77.4. PAV dokumentų rengėjo, savivaldybės ir (ar) seniūnijos buveinės (-ių), ar kitos vietos, kurioje (-se) eksponuojama ataskaita, adresas, telefono numeris, susipažinimo su ataskaita laikas, atsižvelgiant į 74 punkto reikalavimus;

77.5. iki kada (su ataskaita susipažinti ir pasiūlymams teikti turi būti skiriama ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki paskutinio viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita, nurodyto 77.6 papunktyje) PAV dokumentų rengėjui teikti pasiūlymus (pasiūlymų kopijas pagal kompetenciją teikti PAV subjektams ir Agentūrai informacijai);

77.6. kur ir kada vyks viešas visuomenės supažindinimas su ataskaita (vieta, adresas, laikas), atsižvelgiant į 74 punkto reikalavimus.

78. PAV dokumentų rengėjas gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus registruoja pagal Tvarkos aprašo 2 priede nustatytą formą. Pasibaigus laikui, skirtam susipažinti su parengta ataskaita, PAV dokumentų rengėjas organizuoja viešą supažindinimą su ataskaita. Iki viešo supažindinimo su ataskaita pradžios ar jo metu PAV dokumentų rengėjas paskiria pirmininką ir sekretorių (rekomenduotina, kad pastaruoju būtų PAV dokumentų rengėjas), užregistruoja dalyvius.

79. Viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita metu PAV dokumentų rengėjas apibūdina planuojamą ūkinę veiklą, pristato planuojamos ūkinės veiklos ataskaitą, taip pat atsako, kaip įvertinti iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita pradžios gauti suinteresuotos visuomenės pasiūlymai, atsako į viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita metu pateiktus dalyvių klausimus. PAV dokumentų rengėjas nurodo, kad suinteresuotos visuomenės pasiūlymai, gauti iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita pradžios, taip pat pateikti jo metu, yra registruojami ir kad bus parengtas suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimas, kuris, kaip ir protokolas, bus įtrauktas į ataskaitos priedą apie visuomenės informavimą ir dalyvavimą PAV procedūrose.

80. Po viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita sekretorius per 5 darbo dienas (terminą skaičiuojant nuo kitos darbo dienos po viešo supažindinimo) parengia viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita protokolą, kuriame nurodoma viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita data ir vieta, dalyviai (arba dalyvių sąrašas pridedamas prie protokolo), fiksuojami PAV dokumentų rengėjo pranešimo apie planuojamos ūkinės veiklos PAV pagrindiniai teiginiai, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų aptarimo ir dalyvių, pasisakiusių svarstoma tema, pagrindiniai apibendrinti teiginiai; klausimai ir atsakymai, susiję su svarstoma tema. Protokolą pasirašo pirmininkas ir sekretorius.

81. PAV dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, gautus per Tvarkos aprašo 77.5 papunktyje ir 79 punkte nustatytus terminus, sugrupuoja pagal temas ir parengia suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą pagal Tvarkos aprašo 3 priede nustatytą formą, prireikus patikslina ataskaitą ir raštu informuoja suinteresuotos visuomenės atstovus, kaip įvertinti jų pasiūlymai. Atmesdamas pasiūlymą, PAV dokumentų rengėjas nurodo pasiūlymo atmetimo motyvus.

PAV dokumentų rengėjas, gavęs suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, kai pasibaigęs supažindinimo su ataskaita laikas ir kai ataskaita pateikta Agentūrai, bet nepasibaigęs Tvarkos aprašo 83 punkte nurodytas pasiūlymų teikimo terminas, raštu informuoja besikreipusius suinteresuotos visuomenės atstovus, kad jų pasiūlymai bus aptarti Agentūros organizuojamame pasiūlymų svarstyme Tvarkos aprašo 85 punkte nustatyta tvarka; rašto kopiją ir gautus pasiūlymus turi nusiųsti Agentūrai. PAV dokumentų rengėjas pasiūlymus, gautus pasibaigus terminui, nurodytam Tvarkos aprašo 83 punkte, persiunčia Agentūrai, kuri atlieka veiksmus, nurodytus Tvarkos aprašo 86 punkte.

82. Jei per valandą nuo nustatytos viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita pradžios į jį neatvyksta nė vienas visuomenės atstovas, viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita pirmininkas konstatuoja, kad viešojo visuomenės supažindinimo procedūra atlikta, o visuomenė nėra suinteresuota planuojama ūkine veikla. Tai įforminama protokolu, kurį pasirašo viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita pirmininkas ir sekretorius.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

INFORMAVIMAS APIE GAUTĄ ATASKAITĄ IR APIE PRIIMTĄ SPRENDIMĄ DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI

83. Agentūra, gavusi ataskaitą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, PAV subjektų išvadas iš PAV dokumentų rengėjo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo gavimo dienos savo interneto svetainėje paskelbia visuomenei Tvarkos aprašo 84 punkte nurodytą pranešimą apie gautą ataskaitą ir galimybę ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos susipažinti su ataskaita ir pateikti pasiūlymus Agentūrai.

84. Pranešime turi būti paskelbta ši informacija:

84.1. šio skyriaus 69.1–69.4 papunkčiuose nurodyta informacija;

84.2. PAV dokumentų rengėjo arba planuojamos ūkinės veiklos užsakovo interneto svetainės adresas su konkrečia aktyvia nuoroda į paskelbtą ataskaitą, informacija, kad su ataskaita galima susipažinti Agentūros patalpose (nurodomas buveinės adresas, telefono numeris, susipažinimo su ataskaita laikas);

84.3. iki kada Agentūrai pateikti pasiūlymus, kurie bus apsvarstyti su suinteresuotos visuomenės atstovais prieš Agentūrai priimant sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (pasiūlymo teikimo 10 darbo dienų terminą skaičiuoti nuo kitos dienos po pranešimo skelbimo Agentūros svetainėje).

85. Agentūra, pasibaigus Tvarkos aprašo 83 punkte nurodytam pasiūlymų teikimo terminui, Tvarkos aprašo 43 punkte nustatyta tvarka kviečia pasiūlymus pateikusius suinteresuotos visuomenės atstovus į pasitarimą apsvarstyti jų pateiktus pasiūlymus kartu su kitais PAV proceso dalyviais ir informuoja, kad neatvykus į pasiūlymų svarstymą, jie su pasiūlymų svarstymo protokolu ir Agentūros priimtu sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galės susipažinti Agentūros interneto svetainėje, kurioje tokia informacija skelbiama.

86. Agentūra, gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, kurie neaptarti pasiūlymų svarstyme, nes buvo pateikti nesilaikant 83 punkte nustatyto termino, raštu informuoja besikreipusius suinteresuotos visuomenės atstovus, kad su Agentūros priimtu sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galės susipažinti Agentūros interneto svetainėje.

87. Agentūra, priėmusi sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos savo interneto svetainėje paskelbia sprendimą, PAV dokumentus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, ir pasiūlymų svarstymo protokolą visuomenei susipažinti. Suinteresuota visuomenė susipažinti su sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir su juo susijusia informacija gali Agentūros buveinėje Agentūros darbo laiku.

88. Agentūra, priėmusi sprendimą dėl sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimo, jį turi pateikti raštu planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui ir per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo turi paskelbti visuomenei savo interneto svetainėje.

89. Pasibaigus PAV procesui ir Agentūrai priėmus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, suinteresuota visuomenė, vadovaudamasi Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1175, gali kreiptis į Agentūrą su prašymu gauti informaciją apie PAV ir PAV procedūras, priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.

_______________

20. Informacija apie technologinius procesus:

20.1. pateikiama esamų ir planuojamų statinių išdėstymo schema (M 1:500 – M 1:1000, planuojant linijinės infrastruktūros objektus – 1:5000, 1:10 000, M 1:50 000) ir jų sąrašas;

20.2. pateikiama planuojamos ūkinės veiklos technologinio(-ų) proceso(-ų) aprašymas ir schema;

20.3. siūlomų gamybos būdų, įrangos aprašymas, jų palyginimas ir įvertinimas pagal šios veiklos rūšies geriausius aplinkosaugos praktikos atvejus ir geriausius prieinamus gamybos būdus (toliau – GPGB) Europos Sąjungoje, kurie nurodyti ES GPGB informaciniuose dokumentuose, jų įgyvendinimo galimybių įvertinimas. ES GPGB informaciniai dokumentai ir jų anotacijos pateikiami Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje (http://aaa.am.lt) bei Europos TIPK biuro Sevilijoje informacinėje duomenų bazėje adresu http://eippcb.jrc.es;

20.4. aprašant GPGB, ypatingą dėmesį atkreipti į mažaatliekes technologijas ir mažiau pavojingų medžiagų panaudojimą, proceso metu susidarančių ir naudotų medžiagų, atitinkamų atliekų paruošimo pakartotiniam panaudojimui ir perdirbimui skatinimą ir procese naudojamų žaliavų, įskaitant vandenį, suvartojimą ir pobūdį, jų energetinį efektyvumą, paskelbtą informaciją apie eksploatavimo procesų bandymus pramoniniu mastu; jeigu žinoma, kokie konkretūs įrenginiai bus naudojami planuojamos ūkinės veiklos procese, deklaruojama, kad įrenginiai atitinka gamintojo techninę dokumentaciją, ją pridedant. Esant prieinamai informacijai įvertinti planuojamos ūkinės veiklos rūšies geriausius aplinkosaugos praktikos atvejus;

20.5. Helsinkio komisijos (HELCOM) rekomendacijose atitinkamoms veiklos rūšims pateiktų technologinių priemonių taikymo pagal planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus siūlomus gamybos būdus aprašymas;

20.6. kai planuojamas kurą deginantis įrenginys, kurio elektrinė galia yra 300 MW ar didesnė, vertinama, ar egzistuoja tinkamos saugyklos anglies dioksido geologiniam saugojimui; ar yra techninių ir ekonominių galimybių įrengti anglies dioksido transportavimo įrenginius; ar yra techninių ir ekonominių galimybių modifikuoti įrangą anglies dioksido surinkimui; jeigu nurodytos sąlygos įvykdytos, pateikiama informacija, įrodanti, kad kurą deginančio įrenginio vietoje numatyta pakankamai vietos įrangai, reikalingai anglies dioksido surinkimui ir suspaudimui, nurodant vietą PAV dokumentų grafinėje medžiagoje (schemoje ar žemėlapyje).

II SKYRIUS

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS NUMATOMAS REIKŠMINGAS POVEIKIS, NUMATOMO REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO APLINKAI IŠVENGIMO, SUMAŽINIMO IR KOMPENSAVIMO PRIEMONĖS

21. Planuojamos ūkinės veiklos (statybos ir eksploatacijos etapais) visų nagrinėjamų alternatyvų reikšmingas poveikis nustatomas, apibūdinamas ir vertinamas šiems aplinkos elementams: vandeniui, aplinkos orui, klimatui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, dirvožemiui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, kurios saugomos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims ir planuojamos ūkinės veiklos poveikis materialinėms vertybėms, nekilnojamoms kultūros vertybėms; visuomenės sveikatai, visų nurodytų aplinkos elementų sąveikai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos veiksnių tarpusavio sąveikai.

22. Šio skyriaus skirsniuose aprašoma:

22.1. aplinkos elementų, kuriems planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą poveikį, esama būklė, įskaitant aplinkos elementų vykdytos stebėsenos planuojamame ir gretimuose sklypuose (jei tokia buvo vykdyta) duomenis. Esamos būklės įvertinimo stadijoje naudojami paskutiniųjų 3 metų statistiniai ir kiti duomenys;

22.2. planuojamos ūkinės veiklos kiekvienos vertintos alternatyvos (pvz., vietos, technologijų) poveikis aplinkai pagal kiekvieną aplinkos elementą ir poveikį visuomenės sveikatai atskirai, ypatingą dėmesį atkreipiant į Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines (duomenys apie jas paskelbti Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt/map) ir saugomas rūšis (informacija apie jas pateikta SRIS (saugomų rūšių informacinė sistema) duomenų bazėje (https://epaslaugos.am.lt/) ir šių alternatyvų palyginimas tarpusavyje ir su „nuline“ alternatyva, t. y. dabartinės aplinkos būklės aspektų tikėtini pokyčiai neįgyvendinus projekto, nurodomos alternatyvos pasirinkimo priežastys; aprašomi alternatyvų analizei ir palyginimui pasirinkti metodai (pvz., kontroliniai sąrašai; matricos; žemėlapiai, įskaitant daugiasluoksnius žemėlapius; kompiuteriniai modeliavimo metodai, įskaitant geografines informacines sistemas (GIS); statistinių duomenų analizės metodai);

22.3. planuojamos ūkinės veiklos visų nagrinėjamų alternatyvų numatomas reikšmingas tiesioginis poveikis 21 punkte nurodytiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai statybų ir eksploatacijos etapais, taip pat, bet koks netiesioginis, antrinis, kompleksinis, tarpvalstybinis, trumpalaikis, vidutinės trukmės ir ilgalaikis, nuolatinis ir laikinas, teigiamas ir neigiamas poveikis, kurį gali sukelti: statybos darbai (pvz., teritorijos lyginimas, drenažo sistemos įrengimas, laikinų statybinių medžiagų sandėliavimo aikštelių įrengimas, griovimo darbai); gamtinių išteklių (pvz., žemės, dirvožemio, vandens, biologinės įvairovės, miško) naudojimas; išmetamieji teršalai, įskaitant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas; triukšmas, vibracija, šviesa, šiluma ir jonizuojančioji spinduliuotė; trukdžių susidarymas (pvz., statybos metu galimi transporto eismo ar komunalinių paslaugų tiekimo sutrikimai; vykdoma ūkinė veikla, kaip fizinis barjeras (pvz., geležinkelis ribos žemės ūkio technikos judėjimą); atliekų šalinimas ir naudojimas; naudojamos technologijos ir medžiagos; bendras (suminis) poveikis su vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimuose sklypuose ar teritorijose (pvz., dėl pavojingųjų objektų susitelkimo gretimybėse; dėl vėjo jėgainių parkų koncentravimosi šalia gamtinių buveinių; dėl lietaus vandens išleidimo gali padidėti upės vandens debitas, užlieti žuvų nerštavietes, sukelti eroziją, nuošliaužas, kelių veiklos rūšių vandens naudojimas iš vieno vandens šaltinio gali sumažinti vandens debitą, sutrikdyti vandens gyvūnijos mitybos grandinę ar visą ekologinę pusiausvyrą, sumažinti ištirpusio vandenyje deguonies kiekį, sutrikdyti gamtos išteklių regeneracinį pajėgumą); ūkinės veiklos pažeidžiamumas dėl ekstremaliųjų įvykių (pvz., gaisrų, didelių avarijų), stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių (pvz., potvynių, smarkaus vėjo, ledų sangrūdų), geologinių reiškinių (pvz., karstinės įgriuvos, nuošliaužos), susidariusių ekstremaliųjų situacijų, kurias gali lemti klimato kaita;

22.4. priemonės, kurių numatoma imtis siekiant išvengti nustatyto reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, užkirsti jam kelią, jį sumažinti arba, jei galima, kompensuoti ir numatomos aplinkos stebėsenos metmenys tiek statybos, tiek eksploatavimo etapais. Parametrų, kuriuos reikia stebėti, rūšis ir stebėjimo trukmė turi būti proporcinga, atsižvelgiant į projekto pobūdį, vietą ir dydį, taip pat į jo poveikio aplinkai reikšmingumą, todėl rengiant stebėsenos metmenis, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo ir Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų reikalavimais, patvirtintais 2009 m. rugsėjo 16 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-546, prireikus, kitų aktualių teisės aktų reikalavimais.

PIRMASIS SKIRSNIS

VANDUO

Esamos būklės aprašymas

23. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir gretimybėse esančius paviršinius vandens telkinius (upes, ežerus, tvenkinius, kanalus, jūrą, Kuršių marias):

23.1. paviršinio vandens telkinio pavadinimas, vieta planuojamos ūkinės veiklos atžvilgiu (pridedamas vietovės planas su pažymėtomis apsaugos zonomis ir juostomis), plotas (ha), vidutinis ir didžiausias gyliai, gamtosauginis debitas, faktiniai debitai (svyravimai, tendencijos), hidromorfologinės būklės kitimas, ekologinės būklės pokyčiai;

23.2. paviršinių vandens telkinių sukeliami potvyniai ir užliejamų teritorijų plotai pagal potvynių grėsmės ir rizikos teritorijų žemėlapį (http://potvyniai.aplinka.lt/potvyniai);

23.3. paviršiniams vandens telkiniams nustatyti vandensaugos tikslai, upių baseinų rajono valdymo planuose numatytos priemonės, naudojimo apribojimai ir pan.;

23.4. nurodyti, ar paviršiniai vandens telkiniai yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, ar susiję su vertingų gamtinių kompleksų ir biologinės įvairovės išsaugojimu, ar svarbūs pelkių ir kitų aplinkos elementų ekologinės pusiausvyros stabilumui užtikrinti;

23.5. ar paviršiniai vandens telkiniai svarbūs rekreacijai, vandens turizmui, mėgėjų ir (ar) verslinei žvejybai;

23.6. ar paviršiniai vandens telkiniai atitinka geros ekologinės būklės kriterijus, informacija apie vandens telkinių regeneracinį pajėgumą (atsistatymą);

23.7. aprašoma esama paviršinių vandens telkinių antropogeninė apkrova:

23.7.1. vandens naudojimo mastas (technologiniams procesams, drėkinimo reikmėms, žuvininkystės ūkiams, hidroenergetikai ir pan.);

23.7.2. informacija apie sutelktosios taršos šaltinius ir mastą (nuotekų išleidimo vietos ir nuotekų kiekiai).

24. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos žemės sklypo ar teritorijos ir gretimų teritorijų hidrogeologines sąlygas: gruntinio vandens slūgsojimo gylis, sąlygos, dinamika, cheminė sudėtis, spūdinių vandeningųjų sluoksnių charakteristika, eksploatuojami vandeningieji sluoksniai, atstumas iki vandenviečių (esamos vandenvietės, kaptažo įrenginiai nurodomi prie ataskaitos pridedamame sklypo plane), sluoksnio vandeningumas; pagrindiniai duomenys apie požeminius vandens telkinius: vandeningieji sluoksniai (pavadinimas, indeksas), jų slūgsojimo gylis, našumas (informacija teikiama, jeigu planuojamas požeminio vandens naudojimas); užterštumo įvertinimas.

25. Informacija apie planuojamoje vietovėje įrengtas melioracijos sistemas.

26. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir gretimybėse esamus (planuojamus) pasklidosios taršos šaltinius (pvz., planuojamos ūkinės veiklos metu per metus susidarantis mėšlas ir (ar) srutos ir jų tvarkymas).

27. Jeigu planuojama ūkinė veikla susijusi su jūra, pateikiama informacija apie jūrinę aplinką ir jos charakteristikas: Baltijos jūros vandens geocheminės savybės, dugno pobūdis, srovės, bangavimas, įskaitant vidutines, štormines reikšmes, jų pasikartojimą, sezoninius ir daugiamečius svyravimus. Krantų pobūdis (stabilūs, akumuliaciniai, ardomi) ir kt.

28. Planuojamos ūkinės veiklos vandens naudojimas:

28.1. informacija apie planuojamus vandens naudojimo šaltinius ir mastą (vandens poreikio skaičiavimai (pagrindimas), reikalavimus vandens kokybei ir pan.):

28.1.1. duomenys apie paviršinį vandens telkinį, iš kurio bus imamas vanduo arba kurio vanduo bus kitaip naudojamas (pvz., hidroenergetikai), vandens išgavimo/naudojimo vietą ir įrenginį (užpildyti 7 lentelę);

28.1.2. duomenys apie planuojamas įrengti požeminio vandens vandenvietes (užpildyti 8 lentelę);

28.1.3. duomenys apie planuojamą vandens paėmimą ir vartojimą (užpildyti 9 lentelę);

28.2. apibendrinta informacija pateikiama lentelėse tiek, kiek planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aprašymas atitinka lentelių turinį.

Planuojamos ūkinės veiklos galima vandens sutelktoji ir pasklidoji tarša

29. Informacija apie nuotekų/taršos susidarymo šaltinius, planuojamas nuotekų/teršalų išleidimo vietas, numatomą išleidžiamų nuotekų užterštumą (skaičiavimai, pagrindimas), kiekį (skaičiavimai, pagrindimas), taršos dydį, nuotekų/teršalų susidarymo netolygumus. Informacija apie paviršinių (lietaus) nuotekų kiekį ir tvarkymą (skaičiavimai, pagrindimas).

30. Informacija apie paviršinį vandens telkinį (priimtuvą), į kurį planuojama išleisti nuotekas, arba kuris kitaip bus teršiamas dėl planuojamos ūkinės veiklos (pildoma 10 lentelė).

31. Informacija apie kitus nuotekų tvarkymo būdus (pildoma 11 lentelė). Ši lentelė pildoma, kai nuotekas planuojama infiltruoti į gruntą ir (arba) naudotis kitiems asmenims priklausančia nuotekų tvarkymo infrastruktūra.

32. Duomenys apie nuotekų susidarymo šaltinius ir/arba išleistuvus (pildoma 12 lentelė).

33. Planuojamų išleisti nuotekų užterštumas (pildoma 13 lentelė).

34. Apibendrinta informacija pateikiama lentelėse tiek, kiek planuojamos ūkinės veiklos aprašymas atitinka lentelių turinį.

Numatomas reikšmingas poveikis

35. Numatomas vandens paėmimo/naudojimo poveikis vietovės hidrologiniam ir hidrogeologiniam režimui (pateikti skaičiavimus ir pagrindimą).

36. Paviršinio ir (ar) požeminio vandens kokybei atsižvelgiant į vandens foninį užterštumą dėl veiklos vykdymo metu išleidžiamo didelio nuotekų kiekio (pvz., dėl gamybinių ar buitinių nuotekų, žemės ūkio objektų taršos).

37. Numatomų vietovės hidrologinio režimo pokyčių sąlygojamas antrinis poveikis vandens telkinių ir gretimų teritorijų būklei (pvz., krantų erozijai, pelkėjimas, gruntinio vandens lygio žemėjimas ar pan.).

38. Numatomas išleidžiamų nuotekų ar kitokios planuojamos taršos poveikis vandens telkinių/pakrančių ir susijusių ekosistemų būklei, vandens išteklių naudojimui numatomoje poveikio zonoje (rekreacinėms teritorijoms, vandenvietėms, saugomoms teritorijoms, žvejybai, navigacijai bei kitiems vartotojams ar pan.) (pateikti skaičiavimus, matematinio modeliavimo rezultatus ar kitokį pagrindimą).

39. Aprašyti ir pagrįsti planuojamą poveikį atspindintys telkinio būklės parametrai, jų esamos reikšmės bei leistinos (siektinos) ribos, planuojamo poveikio zona (upės ruožas, stovinčio vandens telkinio dalis ar pan.), galimo poveikio parametrų reikšmės (pagrįstos skaičiavimais, matematinio modeliavimo rezultatais ar pan.) didžiausio poveikio zonoje bei jų pokyčiai erdvėje ir laike (pvz., pokyčių tendencija pagal atstumą nuo išleistuvo), sezoniniai pokyčiai erdvėje ir laike (pvz., akumuliacinis efektas stovinčio vandens telkinyje ar pan.). Aprašomas ir pagrindžiamas didžiausias numatomas poveikis, esant nepalankiausioms sąlygoms (pvz., sausra, potvyniai).

40. Numatomo avarinio teršiančių medžiagų patekimo į vandens telkinius mastas ir poveikis aplinkai.

41. Jeigu planuojama ūkinė veikla susijusi su jūra, vertinamas jos galimas poveikis jūros geros aplinkos būklės savybėms.

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

42. Aprašomos numatomos taikyti poveikį vandens aplinkai mažinančios arba kompensuojančios priemonės (taršos mažinimo, avarijų prevencijos, erozijos mažinimo, gamtosauginio debito užtikrinimo ar pan.). Apibendrintai priemonės aprašomos 14 lentelėje.

Grafinė medžiaga

43. Žemėlapis (-iai), kuriame (-iuose) turi būti pažymėti esami ir planuojami aprūpinimo vandeniu šaltiniai esamos vandenvietės, kaptažo įrenginiai ir jų vieta, apsaugos zonos; nuotekų/taršos šaltiniai, nuotekų valymo įrenginiai, nuotekų išleidimo vietos, vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos bei zonos, numatomos nuotekų debito matavimo ir mėginių ėmimo vietos, planuojami vandens telkinių morfologiniai (pvz., krantų linijos) pakeitimai, tinklai ar hidrotechnikos statiniai, avarinės taršos rizikos objektai, sausinimo/drėkinimo įrenginiai, rekreacinės vietos ir įrenginiai. Žemėlapiuose pažymėtų objektų numeriai turi sutapti su numeriais, kuriais šie objektai pažymėti informacinėse lentelėse bei ataskaitos tekstinėje dalyje.

7 lentelė. Duomenys apie paviršinį vandens telkinį, iš kurio išgaunamas vanduo arba kurio vanduo bus kitaip naudojamas, vandens išgavimo/naudojimo vietą bei įrenginį. Kiekvienai vandens ėmimo vietai (vandenvietei) arba naudojimo vietai (hidrotechniniam vandens naudojimo statiniui ir (arba) įrenginiui) pildomas atskiras lentelės stulpelis

Eil. Nr.	Vandens išgavimo vietos eilės Nr.¹	1	2	3
1.	Vandens telkinio (upės, ežero, tvenkinio ir kt.) pavadinimas
2.	LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objekto identifikavimo kodas
3.	Upės baseino rajonas, baseinas, pabaseinis
4.	Vidutinis daugiametis debitas, m³/s (upėms)
5.	80% tikimybės sausiausio mėnesio vidutinis debitas, m³/s (upėms)
6.	1% tikimybės potvynio vandens debitas, m³/s (upėms)
7.	Ežero, tvenkinio plotas, ha (tūris, tūkst. m³)
8.	Maksimalus patvankos aukštis, m (tvenkiniams)
9.	Vandens išgavimo/naudojimo vietos koordinatės (LKS’94)
10.	Vandens išgavimo/naudojimo įrenginių projektinis našumas, m³/h (arba nurodomi kiti matavimo vienetai pagal naudojimo būdą)

Pastabos:

1 – Vandens išgavimo vietos eilės numeris turi sutapti su numeriu, kuriuo aprašoma vandens išgavimo vieta pažymėta pridedamoje objekto schemoje;

8 lentelė. Duomenys apie numatomas įrengti požeminio vandens vandenvietes (požeminio vandens kaptažo įrenginius)

Eil. Nr.¹

Vandenvietės

Gręžiniai/kaptažo įrenginiai

Vandenvietės priklausomumas

adresas/vieta

centro koordinatės (LKS’94)

vandeningojo sluoksnio pavadinimas/ indeksas

grupė²

ištekliai³,

m³/d

gylis iki sluoksnio kraigo, m

bendras skaičius

darbinių skaičius

bendras našumas⁴, m³/h

UBR⁵

PVB⁶

Pastabos:

1 – numeracija tęsiama nuo paskutinio vandenvietės, aprašytos 7 lentelėje, numerio. Vandenvietės numeris turi sutapti su numeriu, kuriuo pažymėta vandenvietė objekto schemoje;

2 – pagal Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. D1-912 „Dėl požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

3 – prognoziniai, išžvalgyti arba patvirtinti vandens ištekliai vandeningame sluoksnyje;

4 – nurodomas planuojamas projektinis vandenvietės našumas;

5 – upės baseino rajonas (toliau – UBR) nustatomas vadovaujantis aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl upių baseinų rajonų sudarymo ir institucijos, atsakingos už jų administravimą vandensaugos tikslams pasiekti, paskyrimo“

6 – požeminio vandens baseinas (toliau – PVB) nustatomas vadovaujantis aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 707 „Dėl požeminio vandens telkinių priskyrimo upių baseinų rajonams“.

9 lentelė. Numatomas vandens paėmimas ir vartojimas

Eilės Nr.¹

Vandens išgavimo (gavimo) vieta²

Didžiausias planuojamas gauti/išgauti vandens kiekis

Veikla, kurioje bus vartojamas vanduo ³

Kiekvienoje veikloje planuojamo suvartoti vandens didžiausias kiekis

Planuoja

mi vandens nuostoliai, m³/m.

Kitiems objektams/asmenims planuojamo perduoti vandens kiekis, m³/m.

m³/m.

m³/d

m³/h

m³/m.

m³/d

m³/h

Pastabos:

1 – vandens išgavimo (gavimo) vietos eilės numeris (numeruojama iš eilės pagal lentelės pildymą. Pirmiausiai aprašomi vandens išgavimo (gavimo) vietos, iš kurių bus imama daugiausia vandens);

2 – jeigu vandenį numatoma išgauti iš paviršinių ar požeminių vandens telkinių, nurodomas vandens išgavimo vietos eilės numeris iš 7 arba 8 lentelės (pvz., vandenvietė Nr. 1). Jeigu vandenį numatoma gauti iš kitų tiekėjų ar vietų, nurodomas vandens tiekėjas ar vieta, – pvz., viešojo vandens tiekimo sistema (nurodomas tiekėjas ir įvado numeris, kuriuo jis pažymėtas pridedamoje schemoje), kitų asmenų neviešo vandens tiekimo sistema (nurodomas tiekėjas ir įvado numeris, kuriuo jis pažymėtas pridedamoje schemoje), atvežamas vanduo (nurodomas tiekėjas), kritulių vanduo (nurodomas vandens surinktuvo numeris, kuriuo jis pažymėtas pridedamoje schemoje), išvalytos nuotekos, pakartotinai naudojamas vanduo (pvz., kondensatas, uždaros apytakos sistemos vanduo) ir t. t.

3 – nurodyti veiklą, kurią vykdant numatoma suvartoti ne mažiau kaip 10 procentų viso objekte planuojamo suvartoti vandens kiekio. Kiekviena veikla aprašoma atskiroje eilutėje.

10 lentelė. Informacija apie paviršinį vandens telkinį (priimtuvą), į kurį planuojama išleisti nuotekas arba kuris kitaip bus teršiamas dėl planuojamos ūkinės veiklos

Eil. Nr.	Vandens telkinio pavadinimas, kategorijair LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objekto identifikavimo kodas	80% tikimybės sausiausio mėnesio vidutinis debitas, m³/s (upėms)	Vandens telkinio plotas, ha (stovinčio vandens telkiniams)	Vandens telkinio būklė
				Rodiklis	Esama (foninė) būklė		Leistina vandens telkinio apkrova
					mato vnt.	reikšmė	Hidraulinė, m³/d.	teršalais
					mato vnt.	reikšmė	Hidraulinė, m³/d.	mato vnt.	reikšmė
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10

Lentelės pildymo reikalavimai:

1. Pirmojoje grafoje nurodomas nuotekų priimtuvo (paviršinio vandens telkinio) eilės numeris. Priimtuvas turi būti pažymėtas prie ataskaitos pridedamoje schemoje.

2. antrojoje grafoje nurodomas paviršinis vandens telkinys, į kurį planuojama išleisti nuotekas arba kurio baseine yra išleistuvas, nurodoma telkinio kategorija: upė, ežeras, tvenkinys, kūdra; įrenginys (pvz., melioracijos griovys) ar kt.

3. trečioji grafa pildoma vadovaujantis Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-382 „Dėl Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

4. penktojoje grafoje nurodomi parametrai, pagal kuriuos vertinamas nuotekų poveikis priimtuvui.

6. 6–7 grafose nurodoma vandens telkinio būklė aukščiau nuotekų išleistuvo (taikoma upėms).

7. 8–10 grafose nurodomi teisės aktų nustatyta tvarka atlikto leistino poveikio vandens telkiniui planuojamoje nuotekų išleidimo vietoje rezultatai.

11 lentelė. Informacija apie nuotekų išleidimo vietą/priimtuvą, į kurį planuojama išleisti nuotekas, kai nuotekas planuojama infiltruoti į gruntą tam tikslui įrengtuose filtravimo įrenginiuose, kaupti sukaupimo rezervuaruose periodiškai išvežant ar pan.

Eilės Nr.	Nuotekų išleidimo vietos/priimtuvo aprašymas	Leistina priimtuvo apkrova
		hidraulinė	teršalais
		m³/d.	parametras	mato vnt.	reikšmė
1	2	3	4	5	6

Lentelės pildymo reikalavimai:

1. pirmojoje grafoje – nuotekų priimtuvo eilės numeris. Priimtuvų numeracija tęsiama nuo paskutinio priimtuvo (paviršinio vandens telkinio) numerio, nurodyto 10 lentelėje. Numeris turi sutapti su numeriu, kuriuo nuotekų išleidimo vieta/priimtuvas pažymėtas su ataskaita teikiamoje objekto/įrenginio schemoje.

2. antrojoje grafoje turi būti aprašoma, kur ir kokiomis priemonėmis numatoma išleisti (šalinti) nuotekas iš objekto/įrenginio (pvz., nuotekas planuojama kaupti 300 m³ talpos rezervuare ir kartą per mėnesį išvežti į miesto valymo įrenginius (nurodomas vežėjas, valymo įrenginių pavadinimas ir juos eksploatuojantis asmuo); nuotekos infiltruojamos į gruntą 1000 m² požeminės filtracijos lauke; nuotekas planuojama išleisti į kanalizacijos tinklus (nurodomas tinklus eksploatuojantis asmuo) ir pan.).

3. informacija apie leistiną priimtuvo apkrovą nurodoma, jeigu aprašomo (numatomo naudoti) nuotekų priimtuvo leistina apkrova yra ribojama (pvz., nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančios įmonės nustatytos ribinės sąlygos, nustatytos leistinos apkrovos filtracijos įrenginių projekte ar pan.).

4. penktojoje grafoje nurodomi parametrai, pagal kuriuos gali būti ribojamas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus planuojamų išleisti nuotekų priėmimas.

12 lentelė. Duomenys apie nuotekų šaltinius ir/arba išleistuvus

Nr.	Koordinatės	Priimtuvo numeris	Planuojamų išleisti nuotekų aprašymas	Išleistuvo tipas/techniniai duomenys	Išleistuvo vietos aprašymas	Numatomas išleisti didžiausias nuotekų kiekis
Nr.	Koordinatės	Priimtuvo numeris	Planuojamų išleisti nuotekų aprašymas	Išleistuvo tipas/techniniai duomenys	Išleistuvo vietos aprašymas	m³/d.	m³/m.
1	2	3	4	5	6	7	8

Lentelės pildymo reikalavimai:

1. pirmojoje grafoje – nuotekų išleistuvo arba šaltinio (nuotekų šaltinis aprašomas, kai nuotekos išleidžiamos į aplinką arba perduodamos kitiems asmenims ne per stacionarų išleistuvą (pvz., išvežamos asenizacinėmis mašinomis ar pan.) numeris. Lentelėje nurodomas numeris turi atitikti numerį, kuriuo nuotekų išleistuvas arba šaltinis pažymėtas pridedamame plane.

2. antrojoje grafoje nurodomos koordinatės taško/vietos, kurioje nuotekos išteka į aplinką (pvz., paskutinis šulinys prieš nuotekų išleidimą į požeminės filtracijos įrenginį, išleistuvo į upę galas ir pan.), išleidžiamos į kitiems asmenims priklausančius kanalizacijos tinklus, perpilamos į mobilias talpas arba paimamos iš šaltinio kitokiu būdu.

3. trečiojoje grafoje nurodoma priimtuvo, į kurį numatoma išleisti nuotekas per aprašomą išleistuvą arba iš aprašomo nuotekų šaltinio, numeris iš 10 arba 11 lentelės.

4. ketvirtojoje grafoje nurodomas nuotekų tipas (pramoninės, buitinės, paviršinės, mišrios, srutos, žlaugtai ar pan.) ir veikla (veiklos), kurios metu susidaro nuotekos, planuojamos išleisti per aprašomą išleistuvą arba iš aprašomo nuotekų šaltinio.

5. penktojoje grafoje nurodomas išleistuvo arba nuotekų šaltinio tipas (pvz., krantinis, vaginis, dugninis, paviršinė filtracija, požeminė filtracija, išleistuvas į kanalizacijos tinklus, sukaupimo rezervuaras ar pan.) ir techniniai duomenys (išleidimo atstumas nuo kranto, gylis, skersmuo, talpa ir pan.).

6. šeštojoje grafoje aprašoma išleistuvo vieta, pvz., išleistuvo vieta vagos atžvilgiu (dešinysis krantas, kairysis krantas, upės vidurys), prisijungimo į kanalizaciją vieta (gatvės pavadinimas ir pan.).

7. 7–8 grafose nurodomas planuojamas išleisti didžiausias nuotekų kiekis negali būti didesnis už priimtuvo didžiausią galimą hidraulinę apkrovą, nurodytą 10–11 lentelėse.

13 lentelė. Į gamtinę aplinką planuojamų išleisti nuotekų užterštumas.

Nr.	Teršalo pavadinimas	Nuotekų užterštumas prieš valymą			Didžiausias planuojamas nuotekų užterštumas jas išleidžiant į aplinką								Numa-tomas valymo efekty-vumas, %
Nr.	Teršalo pavadinimas	mom., mg/l	vidut., mg/l	t/metus	DLK mom., mg/l	Planuo-jama LK mom., mg/l	DLK vidut., mg/l	Planuo-jama LK vid., mg/l	DLT paros, t/d.	Planuo-jama LT paros, t/d.	DLT metų, t/m.	Planuo-jama LT metų, t/m.	Numa-tomas valymo efekty-vumas, %
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14

Lentelės pildymo reikalavimai:

1. pirmojoje grafoje – išleistuvo/šaltinio numeris pagal 12 lentelę.

2. Antrojoje grafoje nurodomi teršalai, kurių išleidimui pagal galiojančius teisės aktus reikalingas leidimas.

3. trečiojoje grafoje – didžiausia numatoma teršalo koncentracija momentiniame arba vidutiniame paros nuotekų mėginyje prieš valymą.

4. ketvirtojoje grafoje – didžiausia numatoma teršalo vidutinė metinė koncentracija nuotekose prieš valymą. 3–6 grafos pildomos, jeigu nuotekas prieš išleidimą iš objekto/įrenginio numatoma valyti.

5. šeštojoje grafoje – pagal galiojančius teisės nustatyta/apskaičiuota teršalo didžiausia leistina koncentracija (DLK) nuotekų momentiniame arba vidutiniame paros mėginyje (atsižvelgiant į priimtuvą, vykdomos veiklos pobūdį ir pan.). Ataskaitoje pateikiamas DLK nustatymo pagrindimas.

6. septintojoje grafoje – leistina teršalo koncentracija momentiniame arba vidutiniame paros nuotekų mėginyje (DLK/LLK). Pildoma, jeigu planuojama, kad eksploatuojant įrenginį leidime reikės nustatyti leistiną teršalo koncentraciją didesnę už nurodytą 6 grafoje DLK koncentraciją. Ataskaitoje pateikiamas atitinkamas pagrindimas.

7. aštuntojoje grafoje – pagal galiojančius teisės aktus nustatyta/apskaičiuota teršalo didžiausia leistina vidutinė metinė koncentracija (DLK) (atsižvelgiant į priimtuvą, vykdomos veiklos pobūdį ir pan.). Ataskaitoje pateikiamas DLK nustatymo pagrindimas.

8. devintojoje grafoje – leistina teršalo vidutinė metinė koncentracija (DLK/LLK). Pildoma, jeigu planuojama, kad eksploatuojant įrenginį leidime reikės nustatyti leistiną teršalo koncentraciją didesnę už nurodytą 8 grafoje DLK koncentraciją. Ataskaitoje pateikiamas atitinkamas pagrindimas.

9. dešimtojoje grafoje – pagal galiojančius teisės aktus nustatytas/apskaičiuotas didžiausias leidžiamas išleisti per parą teršalo kiekis (DLT) (atsižvelgiant į priimtuvą, vykdomos veiklos pobūdį ir pan.). Ataskaitoje pateikiamas DLT nustatymo pagrindimas.

10. vienuoliktojoje grafoje – leistinas per parą išleisti teršalo kiekis (leistina tarša). Pildoma, jeigu planuojama, kad eksploatuojant įrenginį leidime reikės nustatyti leistiną taršą didesnę už nurodytą 10 grafoje DLT. Ataskaitoje pateikiamas atitinkamas pagrindimas.

11. dvyliktojoje grafoje – pagal galiojančius teisės aktus nustatytas/apskaičiuotas didžiausias leidžiamas išleisti per metus teršalo kiekis (DLT) (atsižvelgiant į priimtuvą, vykdomos veiklos pobūdį ir pan.). Ataskaitoje pateikiamas DLT nustatymo pagrindimas.

12. tryliktojoje grafoje – leistinas per metus išleisti teršalo kiekis (leistina tarša). Pildoma, jeigu planuojama, kad eksploatuojant įrenginį leidime reikės nustatyti leistiną taršą didesnę už nurodytą 10 grafoje DLT. Ataskaitoje pateikiamas atitinkamas pagrindimas.

14 lentelė. Objekte numatomos naudoti nuotekų kiekio ir taršos mažinimo bei planuojamo poveikio priimtuvui kompensavimo priemonės

Nr.¹	Nuotekų šaltinis/ išleistuvas²	Priemonės ir jos paskirties aprašymas³	Planuojamos priemonės projektinės savybės⁴
			rodiklis	mato vnt.	reikšmė
1	2	3	4	5	6

Pastabos:

1 – nurodomas nuotekų kiekio arba taršos mažinimo priemonės numeris;

2 – nurodomas nuotekų šaltinio/išleistuvo numeris iš 12 lentelės, per kurį išleidžiamų nuotekų poveikio mažinimui taikoma aprašoma priemonė;

3 – trumpai aprašoma nuotekų kiekio mažinimo (pvz., automobilių plovyklos vandens apytakinė sistema ar pan.), taršos mažinimo (gamybinių, buitinių, paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, geriausių prieinamų gamybos būdų taikymas ir pan.) ar poveikio priimtuvui mažinimo/kompensavimo (nuotekų srauto reguliavimas priklausomai nuo upės debito, melioruotos upės renatūralizavimas ar pan.) priemonė ir jos paskirtis (pvz., pašalinti iš paviršinių nuotekų naftos produktus ir skendinčias medžiagas, sumažinti nuotekų kiekį, pagerinti priimtuvo apsivalymo galimybes ir pan.);

4 – nurodomos planuojamos priemonės projektinės savybės;

5, 6 stulpeliuose nurodomi planuojami projektiniai rodikliai, mažinantys nuotekų kiekį ir taršą (pvz., įrenginio našumas – m³/d., apytakinis debitas – l/s; projektinis į valymo įrenginius patenkančių nuotekų užterštumas pagal BDS, N, P, naftos produktus, bendrą Cr ar pan. – mg/l, t/d.; liekamasis užterštumas pagal BDS, N, P, naftos produktus, bendrą Cr ir pan. – mg/l; išvalymo efektyvumas – procentais ar pan.).

ANTRASIS SKIRSNIS

APLINKOS ORAS

Esamos būklės aprašymas

44. Vietovės meteorologinės sąlygos, foninis aplinkos oro užterštumas. Duomenys apie oro temperatūrą, kritulius, vyraujančius vėjus, saulės radiaciją, aplinkos oro foninį užterštumo lygį ir kitus veiksnius, galinčius daryti įtaką aplinkos oro užterštumo lygiui. Foninio aplinkos oro užterštumo ir meteorologiniai duomenys naudojami vadovaujantis Foninio aplinkos oro užterštumo naudojimo planuojamos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijomis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 „Dėl Foninio aplinkos oro užterštumo naudojimo planuojamos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijų patvirtinimo“. Teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimas turi atitikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-653 „Dėl teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ reikalavimus. Pateikiama informacija apie naudojamų foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų gavimo šaltinį. Kai ši informacija ar jos dalis yra pateikiama kitame skyriuje, galima šiame skyriuje pateikti tik nuorodas į atitinkamus kito skyriaus duomenis.

Į aplinkos orą išmetami teršalai

45. Stacionarių (organizuotų ir neorganizuotų) ir mobilių taršos šaltinių trumpa charakteristika.

Veikiančio objekto išplėtimo, rekonstrukcijos ar kitu atveju pateikiami ir nustatyta tvarka atliktos aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos duomenys.

46. Aprašoma kiekviena numatoma vykdyti veikla, kurios metu susidarys ir į aplinkos orą bus išmetami teršalai, planuojama diegti technologija. Nurodoma planuojama gaminti produkcija, atskirai pateikiant numatomą pagaminti elektros ir šilumos energijos kiekį, planuojamas (projektinis) gamybos pajėgumas, numatomas suvartoti energijos, kuro ir degalų kiekis pagal atskiras jų rūšis. Planuojamų naudoti žaliavų, cheminių medžiagų ir mišinių, sąrašai, jų kiekis (rekomenduojama pagal galimybes pateikti saugos duomenų lapus). Numatomų naudoti dažų, lakų, kitų produktų, medžiagų ar mišinių, savo sudėtyje turinčių lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ), pavadinimai, jų kiekis, sudėtis, sudėtyje esančių LOJ, pažymėtų pavojingumo frazėmis H341 ir H351 (klasifikuojami kaip halogeninti), H340, H350, H350i, H360D ir H360F (klasifikuojami kaip kancerogeniniai, mutageniniai arba toksiškai veikiantys reprodukciją), kiekis. Produkcijos vienetui pagaminti ir/arba energijos vienetui generuoti numatomas sunaudoti žaliavų, medžiagų, kuro ar kt. kiekis, į aplinkos orą išmesti teršalų kiekis.

47. Pateikiami į aplinkos orą numatomų išmesti teršalų kiekio skaičiavimai, nurodant naudotas nustatytąja tvarka patvirtintas metodikas, teisės aktus, koeficientus, kitas skaičiavimams taikytas charakteristikas ir skaičiavimų rezultatus. Į aplinkos orą numatomų išmesti teršalų kiekio skaičiavimams naudojama metodika turi būti pasirinkta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 „Dėl Į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“.

48. Apskaičiuotas iš stacionarių taršos šaltinių numatomas išmesti teršalų kiekis ir šių šaltinių fiziniai duomenys nurodomi 15 ir 16 lentelėse. Pateikiami ūkinėje veikloje planuojami naudoti mobilieji taršos šaltiniai, jų išmetamų teršalų kiekio skaičiavimai (skaičiavimo rezultatai pateikiami 17 lentelėje).

49. Pateikiamos numatomų išmesti teršalų aplinkos oro užterštumo vertės nustatytos vadovaujantis Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“, Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinomis vertėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 „Dėl Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinų verčių patvirtinimo“, Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašu ir ribinėmis aplinkos oro užterštumo vertėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ (toliau – aplinkos oro užterštumo normos).

Numatomas reikšmingas poveikis aplinkos orui

50. Numatomas poveikis aplinkos oro užterštumo lygiui atsižvelgiant į aplinkos oro foninį užterštumo lygį ir galimą jo kitimą (pvz., dėl numatomo didelio energijos gamybos poreikio, didelio kuro kiekio naudojimo ar naudojamų kuro rūšių pokyčio, padidėjusio transporto srauto), vietovės meteorologines sąlygas. Pateikiami į aplinkos orą numatomų išmesti teršalų sklaidos aplinko ore skaičiavimai, nurodant naudotą teršalų sklaidos aplinkos ore skaičiavimo modelį, jo pasirinkimo pagrindimą, skaičiavimams naudotus duomenis, koeficientus.

51. Numatomas didelis aplinkos oro teršalų kiekis dėl kuro naudojimo, pasikeitusių kuro rūšių naudojimo, padidėjusio transporto srauto ar pasikeitusio transporto priemonių ir jų naudojamų degalų rūšių naudojimo, gamybos proceso ypatumų, statybų metu ir pan.

52. Numatomų išmesti teršalų sudaromų aplinkos oro užterštumo lygių skaičiavimai: numatomų išmesti teršalų; numatomų išmesti teršalų, įvertinus foninį aplinkos oro užterštumo lygį.

53. Numatomų išmesti teršalų sudaromų aplinkos oro užterštumo lygių skaičiavimo rezultatų analizė (palyginimas su aplinkos oro užterštumo normomis) ir išvados.

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

54. Aplinkos oro taršos reguliavimo statybos ir eksploatavimo etapais techniniai sprendiniai (susidarančio teršalų kiekio mažinimas, išmetamų teršalų valymas (nukenksminimas), teršalų išmetimo, įskaitant ir išmetimą neįprastomis (neatitiktinėmis) veiklos sąlygomis (paleidžiant, derinant, sustabdant), parametrų ar kitų sąlygų gerinimas ir pan.). Jei galimi techninių sprendinių variantai, – pateikiamas pasirinkto varianto pagrindimas.

55. Numatomi išmetamų oro teršalų valymo (nukenksminimo) įrenginiai, taršos prevencijos priemonės pateikiamos užpildant 18 lentelę. Atskirai aprašomos išmetamų LOJ, klasifikuojamų kaip halogeninti (pažymėtų pavojingumo frazėmis H341, H351) ir kaip kancerogeniniai, mutageniniai arba toksiškai veikiantys reprodukciją (pažymėtų pavojingumo frazėmis H340, H350, H350i, H360D, H360F), kiekio mažinimo priemonės, pateikiamas šių medžiagų ar mišinių pakeitimo mažiau kenksmingais planas.

56. Aplinkos oro taršos mažinimo galimybės ir priemonės esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms.

57. Pasiūlymai dėl leistinos taršos į aplinkos orą normatyvų, įvertinus foninį aplinkos oro užterštumą, nustatymo (užpildyti 19 lentelę).

Grafinė medžiaga

58. Situacijos planas (M1:1000–M1:5000), apimantis ne mažesnę kaip 50 H (H – aukščiausio taršos šaltinio aukštis) spindulio teritoriją nuo planuojamos ūkinės veiklos objekto, kuriame nurodomas planuojamos ūkinės veiklos objektas, gretimybės, vietovės norminė „vėjų rožė“, kiti ūkinės veiklos objektai, kurių išmetami teršalai įvertinti taršos skaičiavimuose, ir kiti duomenys.

59. Sklypo planas (M1:500 – M1:1000), kuriame pažymėti planuojami stacionarūs taršos šaltiniai.

60. Schema, kurioje pavaizduotas planuojamas ūkinės veiklos objektas ir sutartiniais ženklais pažymėta apskaičiuota galima didžiausia kiekvieno išmetamo teršalo pažemio koncentracija (aplinkos oro užterštumo lygis) įvertinus foninį aplinkos oro užterštumo tuo teršalu lygį ir jo neįvertinus.15 lentelė. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių fiziniai duomenys¹

Įrenginio pavadinimas _________________________________

Taršos šaltiniai

Išmetamųjų dujų rodikliai

pavyzdžio paėmimo (matavimo) vietoje

Teršalų išmetimo (stacionarių taršos šaltinių veikimo) trukmė,

val./m.

pavadinimas

Nr.

centro koordinatės (LKS’94)

aukštis,

išmetimo

angos matmenys, m

srauto greitis,

m/s

temperatūra,

º C

tūrio debitas,

Nm³/s

Pastaba. 1 – duomenys įrašomi vadovaujantis aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją bei teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais.

16 lentelė. Tarša į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių

Įrenginio pavadinimas ___________________________________

Veik

los

rūšis¹

Cecho ar kitų pavadinimas, gamybos rūšies pavadinimas²

taršos šaltiniai

Teršalai

Esama tarša³

Numatoma tarša

pavadinimas

Nr.

pavadinimas

kodas

vienkartinis dydis⁵

metinė,

t/m.

vienkartinis

dydis⁵

metinė,

t/m.

vnt.⁴

vidut.

maks.

vnt.⁴

maks.

Iš viso pagal veiklos rūšį:

Pastabos:

1 ir 2 – duomenys nurodomi vadovaujantis aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją bei teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais;

3 – pildoma veikiančio objekto išplėtimo, rekonstrukcijos ar kitu atveju;

4 – užrašomi vienetai, kuriais pateikiamas vienkartinis dydis;

5 – koncentracijų vertės nurodomos perskaičiuotos normaliosioms slėgio ir temperatūros sąlygoms (101,3 kPa ir 0^oC).

17 lentelė. Mobilūs taršos šaltiniai ir jų tarša

Pavadinimas	Kiekis, vnt.	Sunaudojamų degalų kiekis, t/metus¹	Į aplinkos orą išmetamas teršalų kiekis, t/metus
Pavadinimas	Kiekis, vnt.	Sunaudojamų degalų kiekis, t/metus¹	CO	NO_x	LOJ	SO₂	Kietosios dalelės
1	2	3	4	5	6	7	8
Automobiliai, naudojantys:
a) benziną
b) dyzeliną
c) suskystintas naftos dujas
d) suslėgtas gamtines dujas
e) kt. degalus
Traktoriai ir kt. mechanizmai su vidaus degimo varikliais
Kiti (išvardinti):

Pastaba.1 – Pateikiant duomenis apie oro transportą, šioje grafoje nurodomas pakilimo-nusileidimo ciklų skaičius.

18 lentelė. Aplinkos oro teršalų valymo įrenginiai ir taršos prevencijos priemonės

Įrenginio pavadinimas _____________________________________________________

Taršos šaltinio, į kurį patenka pro valymo įrenginį praėjęs dujų srautas, Nr.	Valymo įrenginiai		Valymo įrenginyje valomi (nukenksminami) teršalai
	pavadinimas ir paskirties apibūdinimas	kodas	pavadinimas	kodas
1	2	3	4	5


Taršos prevencijos priemonės:

Pastabos:

1 – valymo įrenginių pavadinimai ir kodai nurodomi pagal teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

2 – pateikiama prieinama kuo išsamesnė informacija ir duomenys, pavyzdžiui, prie įrenginio pavadinimo papildomai pateikiant įrenginio paskirtį ir veikimą detaliau apibūdinančią informaciją (nurodomas sugaudomų (nukenksminamų) teršalų projektinis išvalymo laipsnis arba projektinė iš valymo įrenginio išmetamų teršalų koncentracija).

19 lentelė. Pasiūlymai dėl leistinos taršos į aplinkos orą normatyvų nustatymo

(Planuojamos ūkinės veiklos objektų atveju galima nustatyti tik didžiausios leistinos taršos (DLT) normatyvus)

Teršalo pavadinimas	Teršalo kodas¹	Esama tarša² t/m.	Numatoma tarša – siūlomi leistinos taršos normatyvai _______________m.
			vienkartinė		metinė, t/m.
			vnt.	dydis	metinė, t/m.
1	2	3	4	5	6
Anglies monoksidas
Azoto oksidai
Kietosios dalelės:	XXXXXXX		XXXXXX	XXXXXX

Sieros dioksidas
Lakieji organiniai junginiai (LOJ), pažymėti pavojingumo fraze³:	XXXXXXX	XXXXXX	XXXXXX	XXXXXX	XXXXXXX
Halogeninti:
H341:	XXXXXXX		XXXXXX	XXXXXX

H351:	XXXXXXX		XXXXXX	XXXXXX

Kancerogeniniai, mutageniniai arba toksiškai veikiantys reprodukciją:
H340:	XXXXXXX		XXXXXX	XXXXXX

H350	XXXXXXX		XXXXXX	XXXXXX

H350i:	XXXXXXX		XXXXXX	XXXXXX

H360D:	XXXXXXX		XXXXXX	XXXXXX

H360F:	XXXXXXX		XXXXXX	XXXXXX

Kiti LOJ (surašomi abėcėlės tvarka), išskyrus LOJ, kurių kodas 308:	XXXXXXX	XXXXXX	XXXXXX	XXXXXX	XXXXXX
LOJ	308
Iš viso LOJ:	XXXXXXX		XXXXXX	XXXXXX
Kiti teršalai (surašomi abėcėlės tvarka):	XXXXXXX	XXXXXX	XXXXXX	XXXXXX	XXXXXXX

Iš viso⁴:	XXXXXXX		XXXXXX	XXXXXX

Pastabos:

1 – teršalų kodai ir pavadinimai surašomi vadovaujantis teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitą ir ataskaitų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais;

2 – pildoma veikiančio objekto išplėtimo, rekonstrukcijos ar kt. atveju;

3 – nurodomi visi išvardintomis pavojingumo frazėmis pažymėti LOJ. Kiekviena pavojingumo fraze pažymėtų LOJ pavadinimai surašomi abėcėlės tvarka. Nesant nurodyta pavojingumo fraze pažymėtų LOJ, atitinkamoje eilutėje dedamas brūkšnelis;

4 – visų į lentelę įrašytų teršalų kiekių suma;

5 – lentelė gali būti pratęsiama, kartojant 4, 5 ir 6 grafas.

TREČIASIS SKIRSNIS

KLIMATAS

Esamos būklės aprašymas

61. Vietovės meteorologinės ir klimato sąlygos, pavojingi gamtos reiškiniai (sausros, labai aukšta temperatūra, labai žema temperatūra, audros, vėjas ir pan.) ir kiti veiksniai dėl klimato kaitos. Veikiančio objekto išplėtimo, rekonstrukcijos ar kitos veiklos atveju į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (anglies dioksidas (CO₂), azoto suboksidas (N₂O), metanas (CH₄), perfluorangliavandeniliai (PFC) hidrofluorangliavandeniliai (HFC) ir sieros heksafluoridas (SF₆ ) pagal stebėsenos duomenis.

Numatomas reikšmingas poveikis

62. Klimato kaitos procesai gali vykti dėl planuojamos ūkinės veiklos išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD), planuojamoje teritorijoje pažeidus anglies dioksido geologinės saugyklos komplekso ekosistemas, kuriose saugomas anglies dvideginis, išsiskyrimo į atmosferą - ir netiesiogiai prisidėti prie neigiamų klimato kaitos padarinių.

63. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio klimatui vertinimą, nustatomi planuojamos ūkinės veiklos tiesioginiai ir netiesioginiai ŠESD išmetimo šaltiniai:

63.1. tiesiogiai susiję, kai ŠESD išmetimą sukelia planuojama ūkinė veikla, įskaitant statybą ir veiklos nutraukimą (pvz., išmetamas ŠESD kiekis iš kuro deginimo (katilinės, elektrinės), pramonės (naftos perdirbimo, chemijos, cemento, keramikos produktų ir kt. gamybos) įrenginių ir mobilių taršos šaltinių (transportas); iš gyvulininkystės kompleksų (mėšlo tvarkymo) ar ŠESD absorbuojančių natūralių absorbentų sunaikinimas (pvz., žemės naudojimo paskirties keitimas, miškų naikinimas));

63.2. netiesiogiai susiję, kai ŠESD susidaro už planuojamos ūkinės veiklos ribų (pvz., energijos ar šilumos naudojimas , iš paslaugų tiekėjo, kuris gamina energiją išmesdamas ŠESD; planuojamos ūkinės veiklos eksploatacijos metu susidariusių atliekų šalinimas į sąvartyną, kuris generuoja ŠESD).

64. Duomenys apie taršos šaltiniuose numatomas išmesti ŠESD pateikiami 20 lentelėje.

20 lentelė. Duomenys apie taršos šaltiniuose numatomą išmesti ŠESD kiekį

Tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis iš planuojamos ūkinės veiklos taršos šaltinių	Numatomas išmesti ŠESD kiekis, t CO₂ ekv.
	Anglies dioksidas (CO₂)	Metanas (CH₄)	Azoto suboksidas (N₂O)	Hidrofluorangliavandeniliai (HFC)	Perfluorangliavandeniliai (PFC)	Sieros heksafluoridas (SF₆)	Azoto trifluoridas (NF₃)
Tiesiogiai
Netiesiogiai
Iš viso:

65. Numatomas planuojamos ūkinės veiklos poveikis prisitaikymui prie klimato kaitos vertinamas atsižvelgiant į šiuos aspektus:

a) karščio bangos (taip pat ir poveikis visuomenės sveikatai, žemės ūkiui, miškams, gaisringumui ir t. t.);

b) sausros (taip pat ir pablogėjusi vandens kokybė, padidėjęs vandens poreikis);

c) ekstremalus kritulių kiekis, upių potvyniai ir staigūs potvyniai;

d) audros, stiprūs vėjai (taip pat ir žala infrastruktūrai, pastatams, žemės ūkiui ir miškams);

e) žemės nuošliaužos;

f) kylantis jūros lygis, audros, krantų erozija, druskingumo padidėjimas;

g) šalčio bangos;

h) atodrėkio žala.

Ekosistemos ir jų biologinė įvairovė atlieka funkcijas, didinančias atsparumą klimato kaitos ir stichinių nelaimių poveikiui (pvz., žaliosios zonos gali reguliuoti audrų sukeliamą vandens srauto judėjimą, sumažindamos potvynių riziką. Miškai, žaliosios zonos ir augmenija teikia vėsą miestuose, sumažindami karščio bangų poveikį ir miesto „karščio salos“ efektą, o augalai stabilizuoja dirvožemį, sumažindami žemės nuošliaužų ir erozijos riziką).

66. Atliekant klimato kaitos aspektų vertinimą, reikėtų vadovautis Europos Komisijos (toliau – EK), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO), kitų šalių parengtomis gairėmis dėl klimato kaitos aspektų vertinimo rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas: (EK gairės lietuvių kalba: http://www.am.lt/VI/index.php#a/12932; EBPO gairės: http://www.oecd-ilibrary.org/docserver/download/5km959r3jcmwen.pdf?expires=1501132662&id=id&accname=guest&checksum=E74E64A82641F116516975804564F8BE; pvz., Kanados gairių 1-1 pav. 4 psl. pateikta schema, parodanti kuriais etapais poveikio aplinkai vertinimo metu vykdyti klimato kaitos aspektų vertinimą: https://www.novascotia.ca/nse/ea/docs/EA.Climate.Change.Guide.pdf.).

67. Vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį, tūrėtų būti atliekamas teritorijos jautrumo ir rizikos dėl klimato kaitos bei reikalingų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių analizė. Rizikos dėl klimato kaitos vertinimas atliekamas vadovaujantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, ES ir Lietuvoje atliktomis studijomis.

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

68. Numatomos klimato kaitos švelninimo (išmetamo ŠESD kiekio mažinimo) ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės:

68.1. natūralių anglies dioksido absorbentų – šlapžemių, miškų, pievų, žaliųjų erdvių, želdynų apsauga nuo sunaikinimo, tokios paskirties žemės plotų didinimas siekiant iš atmosferos absorbuoti didesnius anglies dioksido kiekius;

68.2. techniniai sprendiniai (pvz., susidarančio ŠESD kiekio mažinimas, parenkant geriausiai prieinamas ir inovatyvias mažo išmetamųjų ŠESD kiekio technologijas, sąlygojančias atsparios klimato kaitos pokyčiams infrastruktūros plėtrą ir darnų ekonominį vystymą, efektyvų energijos naudojimą, ypač naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, išmetamų teršalų valymas);

68.3. dalyvavimas ES ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, t. y. atsiskaitymas apyvartiniais taršos leidimais už faktiškai išmestą ŠESD kiekį (anglies dioksido ekvivalentu) ar kitos įgyvendinamos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo priemonės;

68.4. planuojamoje ūkinėje veikloje pažangių techninių sprendimų ir technologinių procesų pritaikymas, kurie padidina planuojamo objekto atsparumą pavojingiems gamtiniams reiškiniams, vykstantiems dėl klimato kaitos (pvz., statybinių konstrukcijų, atsparių ilgalaikiams klimato kaitos pokyčiams (temperatūros pokyčiai, snygiai, gūsingi vėjai), pritaikymas).

69. ŠESD kiekio, kuris numatomas išmesti iš planuojamos ūkinės veiklos taršos šaltinių ir sumažinti, įgyvendinus siūlomas klimato kaitos poveikio švelninimo priemones, palyginimas (užpildoma 21 lentelė).

21 lentelė. Išmetamo ir sumažinamo ŠESD kiekio duomenų palyginimas.

ŠESD	Numatomas išmesti ŠESD kiekis, t CO₂ ekv.	Numatomas sumažinti ŠESD kiekis, t CO₂ ekv.
Anglies dioksidas (CO₂)
Metanas (CH₄)
Azoto suboksidas (N₂O)
Hidrofluorangliavandeniliai (HFC)
Perfluorangliavandeniliai (PFC)
Sieros heksafluoridas (SF₆)
Azoto trifluoridas (NF₃)
Iš viso:

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŽEMĖ (JOS PAVIRŠIUS IR GELMĖS), DIRVOŽEMIS

Esamos būklės aprašymas

70. Vietovėje vyraujančių dirvožemių charakteristika (tipai, granuliometrinė sudėtis, laidumas vandeniui, tankis). Vyraujančių dirvožemių pažeidžiamumas ir atsparumas.

71. Planuojamos ūkinės veiklos vietovės inžinerinės–geologinės ir hidrogeologinės sąlygos Vietovės žemės gelmių sandaros charakteristika: reljefą formuojantys dariniai, gruntų sudėtis, kilmė, slūgsojimo sąlygos.

72. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos vietovės ekogeologines sąlygas: dirvožemio foninė koncentracija (geocheminė dirvožemio būklė) ir žemės gelmių (įskaitant podirvio uolienas) užterštumas, kai atlikti ekogeologiniai tyrimai. Ekogeologinių tyrimų ataskaitos saugomos Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fonde.

73. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ir gretimų žemės sklypų ar teritorijų taršą praeityje, jeigu jose vykdant ūkinę veiklą buvo nesilaikoma aplinkos kokybės normų (pagal vykdyto aplinkos monitoringo duomenis, pagal teisės aktų reikalavimus atlikto ekogeologinio tyrimo rezultatus).

74. Informacija apie eksploatuojamus ir išžvalgytus žemės gelmių telkinių išteklius (naudingas iškasenas, gėlo ir mineralinio vandens vandenvietes), vertingus, saugomus geologinius objektus planuojamos ūkinės veiklos vietos atžvilgiu.

75. Informacija apie planuojamos vietovės geologinius procesus ir reiškinius (pvz., erozija, sufozija, karstas, nuošliaužos, tektoninė sandara, neotektoninis aktyvumas, seismingumas), geotopus, kurių duomenys kaupiami GEOLIS (geologijos informacijos sistema) duomenų bazėje (https://epaslaugos.am.lt/).

Numatomas reikšmingas poveikis

76. Planuojamos veiklos sąlygojamas fizinis (mechaninis) poveikis dirvožemiui. Dirvožemio sluoksnių sumaišymas, suspaudimas, dirvožemio tankio pokyčiai.

77. Numatomas poveikis žemei ir dirvožemiui dėl numatomų didelės apimties žemės darbų (pvz., kalvų nukasimas, vandens telkinių gilinimas ar upių vagų tiesinimas), gausių gamtos išteklių naudojimo, derlingojo dirvožemio sluoksnio sunaikinimo.

78. Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojama dirvožemio tarša (cheminė, entomologinė, parazitologinė, mikrobiologinė, radioaktyvioji ir kt.) ir taršos poveikis priklausomai nuo vyraujančių dirvožemių tipų. Teršalų akumuliacija ir migracija dirvožemyje.

79. Dirvožemio tarša iš stacionarių ar mobilių taršos šaltinių ir galimų avarijų atveju. Galima dirvožemio degradacija pabaigus vystyti veiklą (pagal analogiją su panašia veikla).

80. Prognozuojami vandens ar vėjo erozijos plitimo sąlygų pokyčiai. Dirvožemio sluoksnių sumaišymas, suspaudimas, trypimas, dirvožemio tankio pokyčiai.

81. Tiesioginis poveikis žemės gelmių (geologiniams) komponentams (dirvožemiui, gilesniems žemės sluoksniams ir požeminiam vandeniui) ir su šiais komponentais susijusių ekosistemų būklei.

82. Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamo geologinės aplinkos pokyčio poveikis kitiems aplinkos komponentams (pvz., hidrologiniam režimui, hidrografiniam tinklui, pelkėms, biotopams).

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

83. Numatomas nuimto viršutinio dirvožemio sluoksnio panaudojimas (pvz., planuojamos teritorijos rekultivacijai), dirvožemio ir kito iškasamo grunto išsaugojimo ir panaudojimo sąlygos.

84. Numatomos planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamo fizinio poveikio dirvožemiui sumažinimo priemonės (pvz., atstatyti mechaniškai pažeistą (suspaustą) dirvožemį, žemę sekliai suariant; pasėti daugiamečius žolinius augalus, kad būtų išvengta erozijos).

85. Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamos dirvožemio taršos sumažinimo priemonės.

86. Žemės rekultivacija ar renatūralizacija.

Grafinė medžiaga

87. Žemėlapis, kuriame pažymimi vyraujantys dirvožemių tipai, granuliometrinė sudėtis, geologinių procesų ir reiškinių paplitimas.

88. Geologinis žemėlapis. Geologiniai–litologiniai (naudingosioms iškasenoms išgauti) arba inžineriniai–geologiniai (statybos darbams vykdyti) pjūviai.

89. Žemės gelmių išteklių lokalizacijos žemėlapis.

90. Žemėlapis, kuriame pažymėti saugomi geologiniai objektai, probleminiai arealai (geologiniai procesai ir reiškiniai).

PENKTASIS SKIRSNIS

KRAŠTOVAIZDIS IR BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

Esamos būklės aprašymas

91. Informacija apie kraštovaizdį:

91.1. Informacija apie kraštovaizdį, jo charakteristiką (vyraujantis tipas, natūralumas, mozaikiškumas, įvairumas, kultūrinės vertybės, tradiciškumas, reikšmė regiono mastu, estetinės ypatybės, svarbiausios regyklos, apžvalgos taškai ir panoramos (sklypo apžvelgiamumas ir padėtis svarbiausių objektų atžvilgiu), lankytinos ir kitos rekreacinės paskirties vietos), gamtinį karkasą, vadovaujantis Europos kraštovaizdžio konvencijos, Europos Tarybos ministrų komiteto 2008 m. rekomendacijomis CM/Rec (2008-02-06)3 valstybėms narėms dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių, Lietuvos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašu (http:www.am.lt/VI/index.php#a/12929), Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendiniais ir Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija (http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=13398), kurioje vertingiausios estetiniu požiūriu Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros išskirtos studijoje pateiktame Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros žemėlapyje ir pažymėtos indeksais V3H3, V2H3, V3H2, V2H2, V3H1, V1H3, jų vizualinis dominantiškumas yra a, b, c, savivaldybių bendrųjų planų sprendiniais ir kraštovaizdžio tvarkymo planais, savivaldybių aplinkos monitoringo duomenimis, kurie paskelbti savivaldybių interneto svetainėse;

91.2. vietovės reljefas ir geomorfologinės charakteristikos;

91.3. kurortai, kurortinės teritorijos;

91.4. rekreacinės teritorijos (pagal kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, turizmo ir rekreacijos schemas, saugomų teritorijų planavimo dokumentus, kitus specialiojo planavimo dokumentus);

91.5. planuojamos ūkinės veiklos vietovėje ir jos gretimybėse esančių biotopų (buveinių) įvairovė (natūralios pievos, vandens telkiniai ir jų charakteristika, apsaugos zonos ir juostos, potvynių zonos, ganyklos, mišku neapaugusių šlapynių plotai ir pan.).

92. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos vietovėje ir greta jos esančias saugomas teritorijas ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, kurios registruojamos STK (Saugomų teritorijų valstybės kadastras) duomenų bazėje (http://stk.am.lt/porttal/) ir šių teritorijų atstumus nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos):

92.1. valstybės ir savivaldybių saugomos teritorijos (išvardinti), jų steigimo tikslai, šių saugomų teritorijų lokalizacija planuojamos ūkinės veiklos vietovės atžvilgiu;

92.2. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, jų apsaugos tikslai, šių saugomų teritorijų ir jose saugomų vertybių lokalizacija planuojamos ūkinės veiklos vietovės atžvilgiu, „Natura 2000“ teritorijose patvirtinti gamtotvarkos planai ir juose suformuluoti gamtotvarkos tikslai, pateikiami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (http://www.am.lt/gamtotvarka). Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių plotai pagal patvirtintus „Natura 2000“ teritorijų gamtotvarkos planus, o kur jų nėra – pagal Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt/map pateikiamus duomenis. Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinės.

93. Duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos vietovėje ir gretimybėse esančias saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes, kurių informacija kaupiama SRIS (saugomų rūšių informacinė sistema) duomenų bazėje (https://epaslaugos.am.lt/), jų atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos). Poveikio vertinimui naudojami duomenys apie vietovės biologinę įvairovę turi būti ne senesni kaip 5 metų. Jeigu SRIS paskelbta informacija apie planuojamos ūkinės veiklos vietovėje, esančių saugomų rūšių augavietes ir radavietes yra senesnė kaip 5 metų arba visai nėra tokių duomenų, tai nereiškia, kad saugomų rūšių planuojamoje teritorijoje nėra. Tokiu atveju PAV dokumentų rengėjas aktualią informaciją apie saugomas rūšis ir kitą vietovės biologinę įvairovę turi surinkti iš kitų prieinamų oficialių šaltinių arba atlikti lauko tyrimus tinkamais metų sezonais. Dėl informacijos apie saugomas rūšis nacionalinėse ir „Natura 2000” saugomose teritorijose PAV dokumentų rengėjui rekomenduojama kreiptis į saugomų teritorijų direkcijas, kad jos pateiktų aktualius duomenis, surinktus vykdant saugomų rūšių stebėseną, saugomos teritorijos gamtinių vertybių tyrimus ir inventorizaciją arba pasiūlytų tinkamiausius būdus ir laikotarpius duomenims apie rūšis ir gamtines buveines surinkti.

94. Informacija apie vietovės augaliją:

94.1. vietovės miškingumas, miškų grupės ir režimas, medynų amžiaus struktūra ir rūšinė sudėtis, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis galimybės, kai ūkinė veikla planuojama mišku apaugusioje teritorijoje, pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą (informacija kaupiama Miškų kadastre);

94.2. atskirieji želdynai (parkai, skverai, žaliosios jungtys ir kt., kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme);

94.3. želdiniai, saugomi pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą;

94.4. augalų nacionalinių genetinių išteklių, įrašytų į Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašus, patvirtintus aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-861 „Dėl augalų nacionalinių gentinių išteklių sąrašų patvirtinimo“, plotai;

94.5. svetimžemių ir invazinių augalų rūšių paplitimas vietovėje.

95. Informacija apie vietovės grybiją: grybų rūšių, saugomų pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, augavietės.

96. Informacija apie vietovės gyvūniją:

96.1. vietovei būdingų gyvūnų (žinduolių ir paukščių (atskirai aptariant medžiojamųjų), žuvų, varliagyvių, roplių, bestuburių) rūšių populiacijų dydžio ar tankumo, paplitimo ypatumų apžvalga;

96.2. gyvūnų susitelkimo, veisimosi, maitinimosi, poilsio, žiemojimo vietos, migracijos keliai;

96.3. gyvūnai saugomi pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymą;

96.4. vietovėje paplitusios svetimžemės ir invazinės gyvūnų rūšys.

97. Informacija apie ekosistemų teikiamą naudą (paslaugas):

97.1. aprūpinimo paslaugos (žmonių tiesiogiai naudojami ištekliai, pvz., medžiojamoji fauna, žuvys, uogos, grybai, vanduo, žaliavos, vaistai);

97.2. palaikymo (pagalbinės) paslaugos (biologinė įvairovės atsinaujinimą palaikantys procesai, pvz., augalų ir gyvūnų dauginamasis, atsinaujinimas, atsikūrimas, dirvožemio formavimasis);

97.3. reguliavimo paslaugos (pvz., oro kokybės, klimato kaitos maistinių medžiagų ir vandens apytakos reguliavimas, potvynių prevencija);

97.4. kultūrinės paslaugos (pvz., rekreacija, mėgėjiška žvejyba, ekologinis turizmas, gyvosios gamtos stebėjimas ir pažinimas, biologinė įvairovė mokslinių tyrimų objektas, poilsio nauda, kurią žmonės gauna iš gamtinės aplinkos naudojimo pramoginiais, kultūriniais ir dvasiniais tikslais).

98. Informacija apie vietovėje esamą ūkinę veiklą ir/ar objektus (pvz., esami kelių atitvarai), kurių neigiamas poveikis kartu su planuojama ūkine veikla gali daryti suminį neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei.

99. Informacija apie planuojamą kitą ūkinę veiklą vietovėje (įskaitant numatytą teritorijų planavimo dokumentuose), kuri kartu su vertinamos planuojamos ūkinės veiklos projektu, kuriam rengiama ataskaita, gali daryti suminį poveikį kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, pvz., buveinių fragmentacijai, populiacijų izoliacijai, gyvūnų migracijai ir pan.

Numatomas reikšmingas poveikis

100. Poveikis kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis, nekilnojamosiomis kultūros ar kitomis vertybėmis, rekreaciniais ištekliais, ypač vizualinis, įskaitant poveikį dėl reljefo formų keitimo (pvz., pažeminimas, paaukštinimas). Poveikis gamtiniam karkasui, rekreacinėms teritorijoms, miškams, atskiriesiems želdynams, rekreacinėms teritorijoms.

101. Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamas kraštovaizdžio tipų, mozaikiškumo kitimas, vizualinis poveikis kraštovaizdžiui (rekomenduojama pateikti pagal Vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodiką: http://www.am.lt/VI/index.php#a/15603). Lietuvos skaitmeninis reljefo modelis skirtas naudojimui su ArcGIS.com sistema ir jo funkcionalumu.

102. Poveikis vietovėje ar greta jos esančių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų vientisumui (atsižvelgiant į jų struktūrą ir funkcijas), rūšims ir jų buveinėms: buveinės ploto pokytis, populiacijų ir individų sunaikinimas ar jų reikšmingas trikdymas, turintis reikšmingą poveikį po tam tikro laikotarpio.

103. Planuojama ūkinė veikla saugomų teritorijų atžvilgiu bei numatomas poveikis šioms teritorijoms ir jų apsaugos bei naudojimo režimui.

104. Planuojamos ūkinės veiklos reikšmingas poveikis biologinei įvairovei nustatomas vertinant ne tik poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, kurios skirtos Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms apsaugoti, bet vertinant galimą poveikį visai biologinei įvairovei.

105. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos vertinimą būtina atsižvelgti į pagrindinius biologinės įvairovės nykimą sąlygojančius veiksnius:

105.1. buveinių nykimas ir fragmentacija;

105.2. gamtinių išteklių pereikvojimas ir netausus vartojimas;

105.3. tarša;

105.4. invazinių svetimžemių rūšių skvarba;

105.5. klimato kaita.

106. Vertinant planuojamos ūkinės veiklos sąlygojančių veiksnių poveikį biologinės įvairovės ir ekosistemos pokyčiams svarbi aplinkybė pradinės aplinkos būklės įvertinimas.

107. Svarbu nustatyti ekosistemos gebėjimą susidoroti su pokyčiais, neprarandant jos pagrindinių savybių arba funkcijų, kai ekosistema gali pasiekti kritinę ribą ir papildomas poveikis gali lemti gamtos išteklių mažėjimą ir nenustačius apribojimų gali sunaikinti vyraujančią ekosistemą.

108. Biologinę įvairovę įtakojančių veiksnių, kurių rodiklių ribinės vertės nereglamentuotos teisės aktuose, vertinimui naudojami kokybinio pobūdžio įvertinimo (aprašomieji) metodai (pvz., pateikiami mokslinių tyrimų, stebėsenos, tam tikrų visuomenės grupių apklausos duomenys, analizės, ekspertų nuomonės, konkrečios teritorijos situacijos analizė ir pan.).

109. Tiesioginis poveikis sunaikinant, suskaidant ar izoliuojant buveines (pvz., šlapžemės, natūralios pievos, miškai) gali nutrūkti ryšiai tarp buveinių ir išnykti tai buveinei būdingos rūšys, o išplisti invazinės rūšys, galinčios pakeisti natūralias buveines ir rūšis, ar net sukelti augalų ar gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių įvairovės nykimą.

110. Planuojama ūkinė veikla gali kelti netiesioginį poveikį pvz., sunaikinus natūralias buveines (šlapžemės, natūralios pievos, miškai), kurios įsisavina ir kaupia anglies dvideginį dirvožemyje ir augaluose, į aplinką gali išsiskirti ten saugomas anglies dvideginis prisidėdamas prie klimato kaitos padarinių.

111. Sunaikinus atskiras buveines, žaliąsias jungtis, ekosistemoje nutrūkus funkciniams gyvųjų ir negyvųjų aplinkos elementų tarpusavio ryšiams, gali pasikeisti medžiagų ir energijos apykaitos procesai, reguliuojantys audrų sukeliamą vandens srauto judėjimą, potvynių, žemės nuošliaužų ir erozijos riziką, sutrikdytas oro masių judėjimas, reguliuojantis šilumos ir vėsumos pokyčius, gali sukelti karščio bangas.

112. Taršos poveikis gali sukelti ekosistemų būklės blogėjimą, ypač suminis taršos poveikis paviršinio vandens ekosistemoms ir rūšims (pvz., dėl vandens ir dugno nuosėdų cheminės būklės rodiklių pokyčių gali išnykti tam tikros rūšys). Avarijos atveju galima masinio gyvosios gamtos sunaikinimo grėsmė.

113. Poveikis gyvūnų susitelkimo, veisimosi, maitinimosi, poilsio, žiemojimo vietoms dėl gyvenamosios aplinkos erdvės sumažėjimo, ekosistemos sutrikdymo ar gamtos išteklių neatsakingo naudojimo. Poveikis gyvūnų migracijai dėl miško masyvų, žaliųjų jungčių ir kitos ekologiniu požiūriu vieningos teritorijos, kuriose vyksta reguliari gyvūnų migracija, skaidymo ar populiacijos izoliavimo.

114. Biologinės įvairovės praradimas gali paskatinti ekosistemų teikiamų paslaugų prastėjimą ir pakenkti žmonių gerovei.

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

115. Nustačius galimą neigiamą poveikį kraštovaizdžiui, numatoma pažeistų teritorijų rekultivacija, teritorijos panaudojimo rekreacijai galimybės, ekosistemų atkūrimo (renatūralizacijos) galimybės, siekiant sugrąžinti jose buvusią bioįvairovę, pvz., atsodinami miškai, sukuriamos žaliosios zonos (vejos, želdiniai), parkai, dirbtiniai vandens telkiniai ar sukuriamos sąlygos susidaryti pelkėms.

116. Paviršiaus (reljefo) ir statinių sąveikos modeliavimas, objekto teritorijos apželdinimas, tinkamos formos, medžiagų bei statinių rūšies parinkimas.

117. Migracijos kelių apsaugos priemonės, jų atkūrimas.

118. Vandens gyvūnų apsaugos priemonės vandens paėmimo iš atvirų telkinių vietose.

119. Kai pritaikius neigiamo poveikio sumažinimo (švelninimo) priemones vis tiek prognozuojamas neigiamas liekamasis poveikis, numatomos neigiamo poveikio kompensavimo priemonės

Grafinė medžiaga

120. Pateikiami žemėlapiai ir schemos su planuojamos ūkinės veiklos vietovėje ir jos gretimybėse esančiomis saugomomis teritorijomis ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis, Europos Bendrijos svarbos natūraliomis buveinėmis, galimai poveikį patirsiančiais kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės objektais, taip pat nagrinėjamų alternatyvų erdviniai duomenys. Žemėlapiai ir schemos rengiami informatyviu masteliu ir juose pažymimi tik tie objektai, kurių savybės leidžia juos išreikšti grafiškai.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MATERIALINĖS VERTYBĖS

Esamos būklės aprašymas

121. Informacija apie planuojamame žemės sklype ar teritorijoje ir gretimybėse (besiribojančiuose sklypuose ar teritorijose) esančias materialines vertybes (pvz., inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, gyventojų nekilnojamasis turtas – žemė, statiniai).

Numatomas reikšmingas poveikis

122. Poveikis materialinėms vertybėms dėl planuojamos ūkinės veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, šviesos, šilumos, spinduliuotės, potvynių ir pan.

123. Poveikis materialinėms vertybėms dėl jų paėmimo (pvz., žemės, statinių), sunaikinimo (pvz., statinių, infrastruktūros) ar planuojamų žemės naudojimo apribojimų, susijusių su planuojama ūkine veikla, pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

124. Planuojamos ūkinės veiklos poveikį materialinėms vertybėms mažinančios priemonės (numatomos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui išvengti ar sumažinti; infrastruktūros atstatymas, žemės ar statinių išpirkimas ar kitos kompensacinės priemonės).

Grafinė medžiaga

125. Žemėlapis, kuriame pažymėta esama inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, esami nekilnojamojo turto objektai ir planuojami apribojimai pagal nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

NEKILNOJAMOSIOS KULTŪROS VERTYBĖS

Esamos būklės aprašymas

126. Informacija apie vietovėje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes (kultūros paveldo objektus ir (ar) vietoves), kurios registruotos Kultūros vertybių registre (http://kvr.kpd.lt/heritage), jų apsaugos reglamentą ir zonas, atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos).

Numatomas reikšmingas poveikis

127. Planuojamos ūkinės veiklos reikšmingas poveikis nekilnojamosioms kultūros vertybėms (kultūros paveldo objektams ir (ar) vietovėms), jų vertingosioms savybėms, paveldosaugos reikalavimams nustatomas atliekant būtinus taikomuosius mokslinius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus.

128. Planuojamos ūkinės veiklos reikšmingas neigiamas poveikis etninei–kultūrinei aplinkai.

129. Planuojamos ūkinės veiklos statinių aukštis ir (ar) tūris užstoja nekilnojamąsias kultūros vertybes ir (ar) konkuruoja su jomis. Numatomas planuojamos ūkinės veiklos teritorijos (sklypo) faktinis (potencialus) matomumas iš skirtingų stebėjimo vietų kultūros paveldo objektų, jų teritorijų ir (ar) vietovių, jų apsaugos zonų atžvilgiu.

130. Planuojamos ūkinės veiklos teritorijos apželdinimas (ar želdinių rūšis) istoriškai nebūdingas ir nesiderina su planuojamoje vietovėje esančiomis nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis, jas izoliuoja ir keičia istoriškai susiklosčiusią aplinką.

131. Numatomas poveikis dėl transporto srautų intensyvumo (vibracija, išmetami teršalai ardo kultūros objektų autentiškas medžiagas).

132. Galimas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sužalojimas ar sunaikinimas, archeologinio sluoksnio suardymas ar sunaikinamas dėl gruntinio vandens lygio pasikeitimo, žemės reljefo pasikeitimo dėl statybos darbų, karjerų ar vandens telkinių įrengimo.

133. Vertinant galimą poveikį nekilnojamosioms kultūros vertybėms būtina įvertinti aplinkybes, kad poveikis prognozuojamas ne tik prieš pradedant ūkinę veiklą, bet gali atsirasti pradėjus vykdyti ūkinę veiklą, todėl tikslinga kai kuriais atvejais numatyti galimo poveikio stebėseną atskiriems kultūros paveldo objektams (pvz., dėl keliamo triukšmo, vibracijos, šviesos, šilumos, spinduliuotės ir pan.).

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

134. Planuojamos ūkinės veiklos poveikį nekilnojamosioms kultūros vertybėms (kultūros paveldo objektams ir (ar) vietovėms), etninei-kultūrinei aplinkai mažinančios priemonės.

Grafinė medžiaga

135. Teminis žemėlapis, kuriame pažymėtos esamos nekilnojamosios kultūros vertybės, jų apsaugos zonos ir planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio zona. Planuojamos ūkinės veiklos teritorijos apželdinimo schema.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

VISUOMENĖS SVEIKATA

136. Numatomas planuojamos ūkinės veiklos reikšmingas poveikis visuomenės sveikatai nustatomas vertinant galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai. Poveikis visuomenės sveikatai nagrinėjamas gyventojams, gyvenantiems ūkinės veiklos poveikio zonoje ir kitiems žmonėms, ypač gyventojų jautriausioms grupėms (pvz., vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir sergantieji, jautriausiai reaguojantys į padidintą taršą).

Esamos būklės aprašymas

137. Planuojamos teritorijos vietovėje esamos visuomenės sveikatos būklės analizė (analizuojami visuomenės grupių demografiniai ir sveikatos statistikos rodikliai, kurie yra prieinami ir reikšmingi vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai. Gali būti pateikiama mokslinių tyrimų arba oficialiosios statistikos apžvalga):

137.1. vietovės gyventojų demografiniai rodikliai;

137.2. gyventojų sergamumo rodiklių analizė;

137.3. gyventojų rizikos grupių populiacijoje analizė (aprašomos svarbiausios gyventojų rizikos grupės, ypač atkreipiant dėmesį į pažeidžiamiausias grupes, pvz., vaikus, pagyvenusius žmones, mažas pajamas turinčiuosius);

137.4. gyventojų demografinių ir sveikatos rodiklių palyginimas su visos populiacijos duomenimis (su šalies vidurkiu, kitų savivaldybių duomenimis ir pan.).

138. Planuojamos ūkinės veiklos atstumas nuo rekreacinių, kurortinių, gyvenamosios, visuomeninės paskirties teritorijų ir pastatų.

Numatomas reikšmingas poveikis

139. Planuojamos ūkinės veiklos tikėtinas poveikis visuomenės sveikatai dėl biologinių (patogeniniai mikroorganizmai, parazitiniai organizmai, virusai), cheminių (oro tarša, dirvožemio tarša, vandens tarša, erzinantys kvapai), fizikinių (triukšmas, infragarsas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, jonizuojančioji spinduliuotė, šviesa, šiluma) veiksnių:

139.1. planuojamos ūkinės veiklos cheminės taršos, galinčios daryti poveikį visuomenės sveikatai, vertinimas: aprašoma kiekviena numatoma vykdyti veikla (veiklos etapas), kurios metu susidarys ir į aplinkos orą bus išmetami teršalai, stacionarių (organizuotų ir neorganizuotų) ir mobilių taršos šaltinių ypatybės, jų vietos (koordinatės, schema) ir išmetamų teršalų kiekio skaičiavimai (skaičiavimo metodikos), vietovės meteorologinės sąlygos, aplinkos oro foninis užterštumas, numatomų išmesti teršalų ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, aplinkos oro užterštumo prognozė: pateikiami duomenys, naudoti numatomų išmesti teršalų didžiausiai pažemio koncentracijai skaičiuoti, naudotos skaičiavimo metodikos, informacija apie teršalų koncentracijos skaičiavimui naudotas parinktis (reljefas, pastatai, nuosėdos, emisijų kitimas laiko atžvilgiu ir t. t.), jei tokios buvo naudotos, naudota kompiuterinė programinė įranga, foniniai aplinkos užterštumo duomenys ir jų pasirinkimo pagrindimas, teršalų pažemio koncentracijos skaičiavimo rezultatai ir jų analizė (skaičiavimų lentelės, žemėlapiai ar pan.), pateikiama aplinkos oro užterštumo prognozė ir numatomas poveikis visuomenės sveikatai;

139.2. numatomas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai, atsižvelgiant į ūkinės veiklos metu į aplinką skleidžiamus kvapus: aprašoma kiekviena numatoma vykdyti veikla (veiklos etapas), kurios metu susidarys ir į aplinkos orą išsiskirs kvapai, kvapus skleidžiančios cheminės medžiagos, kvapų susidarymo šaltiniai (stacionarūs organizuoti ir neorganizuoti) ir jų ypatybės, jų vietos (koordinatės, schema) ir išmetamų kvapų emisijų skaičiavimai (skaičiavimo metodikos), vietovės meteorologinės sąlygos, aplinkos oro užterštumo kvapais prognozė: pateikiami duomenys, naudoti numatomų skleidžiamų kvapų koncentracijai aplinkos ore skaičiuoti, naudotos skaičiavimo metodikos, informacija apie kvapų koncentracijos skaičiavimo parinktis (reljefas, pastatai, nuosėdos, emisijų kitimas laiko atžvilgiu ir t. t.), jei tokios buvo naudotos, naudota kompiuterinė programinė įranga, naudotos cheminių medžiagų kvapų slenkstinės vertės, kvapų koncentracijos skaičiavimo rezultatai (pagal galimybes įvertinant ir greta planuojamos ūkinės veiklos esančių kvapų susidarymo šaltinių, galinčių turėti poveikį visuomenės sveikatai ir sanitarinės apsaugos zonų riboms, skleidžiamą taršą) ir jų analizė (skaičiavimų lentelės, žemėlapiai ar pan.), pateikiama aplinkos oro užterštumo kvapais prognozė ir numatomas poveikis visuomenės sveikatai;

139.3. planuojamos ūkinės veiklos fizikinės taršos, galinčios daryti poveikį visuomenės sveikatai, vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“, arba pagal lygiaverčius Lietuvos standartus kitoje vykdomoje ūkinėje veikloje atlikus jau naudojamų ekvivalentiškų stacionarių triukšmo šaltinių garso slėgio lygio ar garso intensyvumo matavimus garso galingumui apskaičiuoti; aprašomi stacionarūs ir mobilūs taršos šaltinių, jų vieta (schema), taršos sklidimo prognozė ir šios taršos ribiniai dydžiai. Pateikiami sklaidos modeliavimo rezultatai (lentelės, žemėlapiai), nurodoma naudota skaičiavimams triukšmo sklaidos modeliavimo programinė įranga, naudotas skaičiavimo standartas, triukšmo rodikliai, vietovės meteorologinės sąlygos, skaičiavimų aukštis, modeliavimo teritorijos dydis, triukšmo sklaidos žingsnio dydis, taršos sklaidos žemėlapio koordinačių sistema ir mastelis;

139.4. Pateikiami nejonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių duomenys: radiotechninių objektų techniniai duomenys pagal Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-200 „Dėl Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; papildomai nurodoma skaičiavimams naudota elektromagnetinės spinduliuotės sklaidos programa, naudotas skaičiavimo standartas ir (ar) metodas, skaičiavimų aukštis, modeliavimo teritorijos dydis, elektromagnetinės spinduliuotės sklaidos žingsnio dydis, taršos sklaidos žemėlapio koordinačių sistema ir mastelis;

139.5. Pateikiami jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio visuomenės sveikatai vertinimo duomenys, vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“, Branduolinės saugos reikalavimais BSR-1.9.1-2011 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų normos ir reikalavimai radionuklidų išmetimo į aplinką planui“, patvirtintais Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 22.3-89 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.9.1-2011 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų normos ir reikalavimai radionuklidų išmetimo į aplinką planui“ patvirtinimo“.

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

140. Priemonių, kurios padės išvengti ar sumažinti neigiamą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, aprašymas, jų pasirinkimo argumentai, dokumentai, patvirtinantys taršos prevencijos arba mažinimo galimybes ir atitinkamų planuojamų arba įgyvendintų priemonių veiksmingumą, visuomenės sveikatos rizikos veiksnių artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje ir ties SAZ ribomis pokyčiai įdiegus šias priemones. Kvapų sklidimą mažinančios priemonės.

141. Nurodomas normatyvinis sanitarinės apsaugos zonos dydis, kai reglamentuota teisės aktu ir (ar) siūlomas planuojamos ūkinės veiklos sanitarinės apsaugos zonos dydis. Nurodomas siūlomas sanitarinės apsaugos zonos dydis metrais, taršos šaltinis (-iai), nuo kurio (-ių) nustatoma sanitarinės apsaugos zona.

Grafinė medžiaga

142. Pridedamas išmetamų teršalų galimų didžiausių pažemio koncentracijų žemėlapis, kvapo koncentracijos sklaidos aplinkos ore žemėlapis, kuriuose pažymimas planuojamas objektas, taršos šaltiniai, atskirų teršalų koncentracijų, kvapo koncentracijos izolinijos (galima tik tų teršalų, kurių pažemio koncentracija viršija ribinę užterštumo vertę), prognozuojami fizikinės taršos (triukšmo, jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės) lygiai ar dydžiai, planuojamo objekto gretimybės (gyvenamieji namai, visuomeniniai pastatai, taršos ar kiti reikšmingi objektai), normatyvinis sanitarinės apsaugos zonos dydis, siūlomas patikslintas sanitarinės apsaugos zonos dydis.“

DEVINTASIS SKIRSNIS

RIZIKOS ANALIZĖ IR JOS VERTINIMAS

Esamos būklės aprašymas

143. Pateikiama informacija apie vietovėje esančius pavojinguosius ir pažeidžiamus objektus:

143.1. informacija apie planuojamame sklype ar teritorijoje ir šalia jos esamus pavojinguosius objektus, kuriuose gaminamos, naudojamos, tvarkomos ar laikomos pavojingosios medžiagos;

143.2. informacija apie planuojamame sklype ar teritorijoje ir šalia jos esamus valstybinės reikšmės objektus, kurie užtikrina valstybei svarbių ūkio objektų ar infrastruktūros (pvz., energetikos, transporto, telekomunikacijų) funkcionavimą;

143.3. informacija apie planuojamos ūkinės veiklos žemės sklypo ar teritorijos gretimybėse esančių sklypų ar teritorijos naudojimo žemės paskirtį (pvz., miškų, vandens, konservacinės ar kitos paskirties žemę), įvertinant šioms teritorijoms galimas pasekmes dėl galimų ekstremaliųjų įvykių vykdant ūkinę veiklą;

143.4. informacija apie planuojamoje teritorijoje gamtinių pavojingų reiškinių zonas (pvz., žemės drebėjimai, karstinio regiono zona, nuošliaužos, įgriuvos, potvyniai), kurios dėl savo vietos, stiprumo ir dažnumo kelia didelę grėsmę planuojamai ūkinei veiklai.

Numatomas reikšmingas poveikis

144. Ekstremaliųjų įvykių tikimybė dėl cheminių medžiagų ir preparatų, įskaitant ir pavojingąsias chemines medžiagas ir preparatus, gamybos, naudojimo ar saugojimo; jų naudojimas vykdant ūkinę veiklą gali padidinti avarijų, gaisrų tikimybę.

145. Tikėtina, kad dėl vykdomos ūkinės veiklos techninių ar technologinių procesų sutrikimų, gali įvykti pramoninė avarija (pvz., sprogimas, gaisras, pavojingų medžiagų išsiveržimas į aplinką gali sukelti nekontroliuojamas chemines reakcijas) ir sukelti pavojų gyventojų gyvybei ir sveikatai, ir (ar) aplinkos komponentams (pvz., aplinkos oro, vandens, dirvožemio, žemės ir jos gelmių užteršimas cheminėmis, biologinėmis, radioaktyviomis medžiagomis ar kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, materialinių ir nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių sunaikinimas).

146. Tikėtina, kad stichiniai ar katastrofiniai meteorologiniai ir hidrologiniai reiškiniai, įskaitant geologinius procesus ir reiškinius (pvz., potvyniai, smarkus vėjas, ledų sangrūdos, karstinės įgriuvos, nuošliaužos), gali pažeisti ar sugriauti planuojamos ūkinės veiklos pastatus ar įrenginius ir sukelti pavojų (pvz., išsilieja teršalai, išsilaisvina nevaldoma energija) gyventojų gyvybei ir sveikatai, ir (ar) aplinkos komponentams (vanduo, aplinkos oras, klimatas, žemė, dirvožemis, žemės gelmės, kraštovaizdis ir biologinė įvairovė, materialinės ir nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės).

147. Ekstremaliųjų įvykių padariniai, sąlygoti ūkinės veiklos pažeidžiamumo, gali sutrikdyti valstybinės reikšmės objektų funkcionavimą ir kelti pavojų nacionaliniam saugumui (pvz., sutriktų valstybės valdymas dėl pažeistos energetikos, transporto, telekomunikacijų infrastruktūros).

148. Rizikos analizė ir jos vertinamas atliekamas atsižvelgiant į pavojingo veiksnio pobūdį ir į vietovėje esančius pažeidžiamus objektus, tikimybę, kad į aplinką patekę teršalai ar jų turintys produktai sukels pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai. Vienas iš planuojamos ūkinės veiklos mastą apibūdinančių dydžių, lemiančių projekto pažeidžiamumą didelių avarijų ir (arba) nelaimių, kurios svarbios atitinkamam projektui rizikos atžvilgiu, yra laikomų pavojingųjų medžiagų kiekiai.

149. Aprašomas numatomas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, kurį lemia planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) susidariusių ekstremaliųjų situacijų, įskaitant tas, kurias gali lemti klimato kaita.

150. Išanalizavus planuojamoje ūkinėje veikloje pavojingųjų, nepavojingųjų ir radioaktyviųjų atliekų susidarymą, laikymą, naudojimą ir šalinimą, įskaitant informaciją apie pavojingųjų atliekų technologinius srautus, planuojamą jų kiekį, tvarkymą, cheminių medžiagų ir mišinių (žaliavų, produktų, šalutinių produktų, liekanų) naudojimą, saugojimą ir susidarymą, įskaitant radioaktyviąsias medžiagas ir pavojingąsias medžiagas ir mišinius, atitinkančius klasifikavimo kaip pavojingi kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, numatomus laikyti tokių medžiagų kiekius, prognozuojama planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių ir (arba) susidariusių ekstremaliųjų situacijų, įskaitant tas, kurias gali lemti klimato kaita;

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

151. Vertinimo metu įvertinama galima rizika pagal sumodeliuotus konkrečius avarijų scenarijus, parenkami tinkami sprendimai, kaip avarinių situacijų ir avarijų išvengti, maksimaliai sumažinti jų tikimybę. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos rizikos analizę ir galimų avarinių situacijų prognozavimą, vertinimą ir prevencinių priemonių numatymą, rekomenduojama vadovautis Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 367 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijų R 41-02 patvirtinimo“, Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1063 „Dėl Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“, Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“.

152. Išanalizavus veiksnius, galinčius lemtį planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo riziką ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų tikimybę, kurios gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą, numatomos priemonės, kurių bus imtasi siekiant išvengti reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, jį sušvelninti, aprašomas, kai tinkama, išsamus priemonių, susijusių su pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms ir siūlomu reagavimu į jas; atlikus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, nurodoma, ar planuojamos ūkinės veiklos organizatorius privalės rengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 16 straipsnį 3 dalies 9 punktu.

Grafinė medžiaga

153. Pridedama grafinė medžiaga, jei tinkama:

153.1. potvynių grėsmės žemėlapis (kuriame nustatyti dėl įvairios kilmės ir tikimybės potvynių užliejamų teritorijų plotai);

153.2. potvynių rizikos žemėlapis (kuriame įvertinti galimi su potvyniais susiję neigiami poveikiai gyventojams ir visuomenės sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ūkinei veiklai);

153.3. kiti žemėlapiai, kai projekto pažeidžiamumas siejamas su kitomis rizikomis (pvz., šalia esantys pavojingi objektai, karstinio regiono zona), kuriame pažymimi pavojingieji objektai, valstybinės reikšmės objektai, potencialios grėsmės.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ALTERNATYVŲ ANALIZĖ IR JŲ VERTINIMAS

154. Aprašomos PAV dokumentų rengėjo nagrinėtos alternatyvos (pvz., technologijos, vietos, dydis, mastas), įskaitant „nulinę“ alternatyvą.

155. Nagrinėtos alternatyvos palyginamos su pagrindine pasirinkta alternatyva pagal galimą jų poveikį atskiriems aplinkos komponentams, bei jų sąveikai, suteikiant santykines prioritetines reikšmingumo vertes priklausomai nuo poveikio masto, trukmės, grįžtamumo, poveikio sumažinimo priemonių galimybių ir efektyvumo, įskaitant tarpvalstybinį poveikį.

156. Nurodomos pagrindinės siūlomos alternatyvos pasirinkimo priežastys atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

STEBĖSENA (MONITORINGAS)

157. Atsižvelgiant į planuojamos veiklos pobūdį, vietą ir mastą, taip pat į nagrinėjamo poveikio sąlygojamus aplinkos pokyčius ir jų reikšmingumą, aplinkos elementų jautrumą, jų atsinaujinimo galimybes, pasiūloma, kaip švelninimo priemonę, stebėti atitinkamų aplinkos elementų parametrus siekiant nustatyti nenumatytą neigiamą poveikį ir imtis tinkamų ištaisymo veiksmų, parengiant stebėsenos (monitoringo) plano metmenis.

158. Stebėsenos (monitoringo) plano metmenyse nurodomi aplinkos elementai, kurių stebėsena bus atliekama, numatant kiekvieno elemento stebėjimų periodiškumą, parametrus ir stebėjimų vietas tiek statybos, tiek eksploatavimo etapais.

III SKYRIUS

TARPVALSTYBINIS POVEIKIS

159. Planuojamos ūkinės veiklos galimo tarpvalstybinio poveikio aplinkai aprašymas ir analizė. Išnagrinėjamas numatomas tarpvalstybinis poveikis visuomenės sveikatai ir kiekvienam aplinkos elementui, kuriam planuojama ūkinė veikla gali turėti tarpvalstybinį poveikį, vadovaujantis Konvencijos ir tarptautinių sutarčių, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios, reikalavimais, atsižvelgiant iš Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės gautą informaciją. Aprašomos priemonės, numatytos neigiamo tarpvalstybinio poveikio aplinkai išvengimui, sumažinimui ar kompensavimui.

IV SKYRIUS

PROGNOZAVIMO METODŲ, ĮRODYMŲ, TAIKYTŲ NUSTATANT IR VERTINANT REIKŠMINGĄ POVEIKĮ APLINKAI, ĮSKAITANT PROBLEMAS APRAŠYMAS

160. Naudoti poveikio aplinkai vertinimo ir prognozavimo metodai, jų pasirinkimo pagrindimas vertinant poveikį aplinkos komponentams. Gali būti panaudoti kiekybiniai (įvairūs tyrimai, modeliavimas, matavimai) ir kokybiniai (palyginamoji analizė, aprašomoji statistika, stebėsenos rezultatų analizė) poveikio aplinkai vertinimo metodai.

161. Problemų (techninio ar praktinio pobūdžio), su kuriomis poveikio aplinkai vertinimo rengėjas susidūrė atlikdamas poveikio aplinkai vertinimą ir rengdamas programą ir ataskaitą, aprašymas (pvz., patikimų pirminių duomenų stygius, aplinkos elementų tarpusavio ryšių nustatymas, kiekybiškai neišmatuojamas poveikis), nurodant kurių poveikio aplinkai vertinimo proceso etapų metu kyla daugiausiai problemų, kurios procedūros sudėtingiausios ir kurių aplinkos elementų vertinimą atlikti yra sudėtingiausia.

V SKYRIUS

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO NETECHNINIO POBŪDŽIO SANTRAUKA

162. Aprašoma visos ataskaitoje nagrinėjamos informacijos netechninė santrauka, kurioje vaizdžiai ir visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijų atstovams lengvai suprantamai pateikiama ši informacija:

162.1. planuojamos ūkinės veiklos vieta, planuojamos ūkinės veiklos fizinės ir techninės charakteristikos;

162.2. aplinkos komponentai, kuriems planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį, atkreipiant ypatingą dėmesį į nagrinėjamo poveikio sąlygojamus aplinkos pokyčius, aplinkos elementų jautrumą, gamtos išteklių vertę, kiekį, jų atsinaujinimo galimybes;

162.3. numatomos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo, atkūrimo ar kompensavimo priemonės (techninio pobūdžio, pvz., aplinkos oro valymo įrenginiai, nuotekų valymo įrenginiai, bet ir kompleksinės, pvz., veiklos vykdymo etapų periodiškumo nustatymas), jų pasirinkimo priežastys, kompensavimo priemonių efektyvumas, atkreipiant dėmesį į poveikio trukmę. Siūlomos aplinkos stebėsenos priemonės numatant kiekvieno komponento stebėjimų periodiškumą, parametrus ir stebėjimų vietas. Priklausomai nuo planuojamos ūkinės veiklos ypatumų gali būti reikalaujama numatyti aplinkos būklės stebėseną ne tik veiklos vykdymo, bet ir statybos metu;

162.4. svarstytų alternatyvų (pvz., technologijos, vietos, dydis, mastas) palyginimas su pagrindine pasirinkta alternatyva pagal galimą jų reikšmingą poveikį atskiriems aplinkos komponentams ir reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemones. Nurodomos PAV dokumentų rengėjo siūlomos pagrindinės alternatyvos priežastys;

162.5. taikytų metodikų, modelių, atliktų tyrimų, įrodymų, kuriais buvo naudojamasi atliekant vertinimą ir rengiant PAV dokumentus, apibendrinimas.

VI SKYRIUS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

163. Šiame sąraše pateikiami:

163.1. normatyviniai ir kiti dokumentai (pvz., archeologinių tyrimų ar biologinės įvairovės tyrimų ataskaitos, stebėsenos duomenys, metodikos, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir kitų vertinimų ataskaitos), kuriais vadovaujantis parengti poveikio aplinkai vertinimo dokumentai;

163.2. interneto informacija, kai vertinimui naudojama medžiaga randama interneto svetainėse, turi būti nurodyta skelbiamos medžiagos autorius ir (arba) dokumento pavadinimas, nurodyti, kada žiūrėta ir pateikti prieigos per internetą svetainės adresą.

VII SKYRIUS

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO DOKUMENTŲ PRIEDAI

164. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų skyriuose nurodyta grafinė medžiaga (žemėlapiai, schemos, brėžiniai, planai ar informacija pateikta kitomis grafinėmis priemonėmis) ir kita pridedama informacija ir duomenys (vietovės meteorologiniai, foninio aplinkos oro užterštumo, teršalų sklaidos aplinkos ore skaičiavimo ir kt. duomenys) priede turi būti aiškiai atskirta. Atskirų skyrių grafinė ir kita medžiaga turi turėti savo pavadinimus, pateikiama informacija turi būti ne senesnė kaip 5 metų (jei tokios informacijos pateikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip).

165. Poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados, susirašinėjimo su valstybės ar kitomis institucijomis dokumentai dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo.

166. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo poveikio aplinkai vertinimo procese dokumentai: skelbtų pranešimų kopijos, suinteresuotos visuomenės pasiūlymai ir jų įvertinimas, viešo visuomenės supažindinimo dalyvių sąrašas, susirinkimo protokolas, informacija apie tarpvalstybines konsultacijas, įskaitant poveikį aplinkai patiriančios valstybės pasiūlymų įvertinimą.

167. Pridedama PAV dokumentų rengėjo (fizinio asmens ar juridinio asmens specialistų) aukštąjį išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijos, užtikrinančios, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus įgaliotas PAV dokumentų rengėjas atitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus.

Energetiniai ir technologiniai ištekliai	Matavimo vnt., t, m³, kWh ir kt.	Sunaudojamas kiekis per metus	Išteklių gavimo šaltiniai
1	2	3	4
elektros energija
šilumos energija
gamtinės dujos
suskystintos dujos
mazutas
krosninis kuras
dyzelinas
akmens anglis
benzinas
biokuras: 1) 2)
Kitas kietasis kuras: 1) 2)
Kitas skystasis kuras: 1) 2)
Kitas dujinis kuras: 1) 2)

Energijos rūšis	Planuojama pagaminti
1	2
Elektros energija, kWh
Šilumos energija, kWh

Veikla, kurioje naudojamos tirpiklių turinčios cheminės medžiagos ir preparatai (mišiniai)¹	Tirpiklių turinčios cheminės medžiagos ar preparato (mišinio) pavadinimas	Tirpiklių turinčias chemines medžiagas ir preparatus (mišinius) sudarantys komponentai					Planuojamos (maksimalios) tirpiklio sąnaudos, t/metus	Tirpiklio suvartojimo riba, t/metus	Planuojamas tirpiklių turinčių cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių)
		Pavadinimas	Pavojingumo klasė ir kategorija²	Pavojingumo frazė²	Koncentracija, %				Kiekis, saugomas vietoje, t	Saugojimo būdas
					nuo	iki
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11

Technologinis procesas	Atliekos							Atliekų tvarkymo veikla	Atliekų laikymas objekte
	pavadinimas	kiekis		kodas	pavadinimas	patikslintas pavadinimas	agregatinis būvis (kietas, skystas, pastos)
		t/ dieną	t/ metus						laikymo sąlygos	didžiausias vienu metu numatomas laikyti kiekis, t/metus
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10

Eil. Nr.	Suinteresuotos visuomenės pasiūlymo gavimo diena	Suinteresuotos visuomenės pasiūlymo teikimo diena	Suinteresuotos visuomenės (fizinių ar juridinių asmenų) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė (pavadinimas), buveinės adresas ar elektroninio pašto adresas, telefono numeris)	Suinteresuotos visuomenės pasiūlymai
1	2	3	4	5
			Dėl PAV programos
1.
2.
			Dėl PAV ataskaitos
1.
2.

Pavadinimas (asortimentas)	Mato vnt., t, m³, vnt. ir kt.	Didžiausias kiekis per metus
1	2	3