Suvestinė redakcija nuo 2023-05-24

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2017-11-02, i. k. 2017-17241

 

Nauja redakcija nuo 2023-05-24:

Nr. D1-157, 2023-05-23, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09677

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO TVARKOS APRAŠŲ PATVIRTINIMO

 

2017 m. spalio 31 d. Nr. D1-885

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalimis, 8 straipsnio 3, 4, 6 ir 10 dalimis, 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 10 straipsnio 5, 8, 9, 11, 12 ir 14 dalimis, 11 straipsnio 1, 3, 4, 5, 8 ir 10 dalimis, 12 straipsnio 2, 8–14, 16 ir 17 dalimis, 14 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsniu ir įgyvendindamas 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (kodifikuota redakcija) su pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, ir Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašą;

1.2. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo tvarkos aprašą;

1.3. Planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašą;

1.4. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašą.

2. Į g a l i o j u būti poveikio aplinkai vertinimo subjektu, kaip aplinkos ministro įgaliotai saugomų teritorijų institucijai, nurodytai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktyje:

2.1. Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams, saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms, išskyrus šio įsakymo 2.2 papunktyje nustatytus atvejus;

2.2. saugomos (-ų) teritorijos (-ų) direkciją, Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka nustačiusią, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti reikšmingą poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                      Kęstutis Navickas

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2023 m. gegužės 23 d. įsakymo

Nr. D1-157

 

 

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo PROCEDŪRŲ VYKDYMO tvarkos aprašAS

 

I skyrius

BENDROsios nuostatos

 

1. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – PAV programa), pranešimo apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią (toliau – pranešimas apie PAV pradžią) ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau – PAV ataskaita) teikimo, nagrinėjimo, išvadų teikimo, sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo tvarką ir poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) proceso dalyvių santykius šiame procese.

2. Tvarkos aprašas privalomas visiems PAV proceso dalyviams, nurodytiems Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnyje.

3. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos atsakingosios institucijos funkcijas vykdo Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ 2 punktu suteiktus įgaliojimus.

4. PAV objektas yra planuojama ūkinė veikla, nurodyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.

5. Poveikio aplinkai vertinimo pradžia laikoma informacijos apie PAV programą arba pranešimo apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią gavimo Agentūroje diena. Agentūros priimto sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai diena laikoma poveikio aplinkai vertinimo pabaiga.

6. Vykdydami Tvarkos apraše nustatytas pareigas, Aplinkos apsaugos agentūra, PAV dokumentų rengėjas, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ir PAV subjektai tvarko asmens duomenis vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą.

7. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme.

 

II SKYRIUS

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMOS NAGRINĖJIMAS IR TVIRTINIMAS

 

8. PAV dokumentų rengėjas, pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo tvarkos aprašo reikalavimus parengęs PAV programą, ją pateikia PAV subjektams išvadoms gauti, organizuoja Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos apraše nustatytas visuomenės informavimo ir dalyvavimo poveikio aplinkai vertinimo procese procedūras ir informuoja Agentūrą apie parengtą PAV programą. PAV programa PAV subjektams teikiama el. paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą, nurodytą Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme.

9. PAV programa teikiama šiems PAV subjektams:

9.1. visais atvejais:

9.1.1. savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomajai institucijai. Kai planuojama ūkinė veikla yra daugiau nei vienos savivaldybės teritorijoje – visų savivaldybių, kurių teritorijose planuojama ūkinė veikla, vykdomosioms institucijoms, o kai ūkinė veikla planuojama Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje – su Baltijos jūra besiribojančių savivaldybių vykdomosioms institucijoms;

9.1.2. Nacionalinės visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ir atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ įgaliotai institucijai;

9.1.3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kaip Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1V-98 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą“ įgaliotai institucijai;

9.1.4. Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, kaip Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-116 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.22 papunktyje nurodytai įgaliotai institucijai;

9.2. kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, apibrėžtoms Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams, saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT), išskyrus Tvarkos aprašo 9.3 papunktyje nustatytus atvejus;

9.3. kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą – saugomos (-ų) teritorijos (-ų) direkcijai, Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka nustačiusiai, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti reikšmingą poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms;

9.4. kai planuojama ūkinė veikla susijusi su branduolinės energetikos objektais – Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai;

9.5. Radiacinės saugos centrui, kai planuojama ūkinė veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, įskaitant planuojamą ūkinę veiklą branduolinės energetikos objektuose, kaip Radiacinės saugos centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-612 „Dėl Radiacinės saugos centro nuostatų patvirtinimo“, 10.9 papunktyje nurodytai įgaliotai institucijai.

10. Agentūra, gavusi iš PAV dokumentų rengėjo informaciją apie parengtą PAV programą, paskelbia ją Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

11. Suinteresuotos visuomenės atstovų pasiūlymų dėl PAV programos, atliekamo PAV teikimo ir jų vertinimo tvarką nustato Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas.

12. PAV subjektai per 10 darbo dienų išnagrinėja gautą PAV programą ir raštu pateikia motyvuotas išvadas dėl jos ar motyvuotus reikalavimus ją papildyti ar pataisyti PAV dokumentų rengėjui. Jeigu PAV programa pateikiama savivaldybės tarybai, šios savivaldybės administracija, teikdama išvadą dėl PAV programos, apie tai, kad ji pateikta savivaldybės tarybai, informuoja PAV dokumentų rengėją ir Agentūrą. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už gaisrinę ir civilinę saugą, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, atsižvelgę į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ir aplinkos ypatumus, nusprendę nedalyvauti nagrinėjant PAV ataskaitą, tai nurodo teikdami išvadą dėl PAV programos.

13. Jeigu PAV subjektai pateikė reikalavimus papildyti ar pataisyti PAV programą, PAV dokumentų rengėjas papildo ir pataiso PAV programą pagal šiuos reikalavimus ir ją pakartotinai pateikia pastabų ir (ar) pasiūlymų pateikusiems PAV subjektams.

14. PAV subjektai per 5 darbo dienas nuo papildytos ir (ar) patikslintos PAV programos gavimo dienos išnagrinėja PAV programą ir raštu pateikia PAV dokumentų rengėjui motyvuotas išvadas dėl PAV programos nereikalaudami informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdami PAV programą, tačiau galėjo jų pareikalauti.

15. PAV dokumentų rengėjas pateikia Agentūrai nagrinėti PAV programą, PAV subjektų išvadas ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl PAV programos, šių pasiūlymų įvertinimą. PAV programa Agentūrai teikiama el. paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą, nurodytą Paslaugų įstatyme.

16. Agentūrai PAV programa teikiama gavus visų PAV subjektų motyvuotas išvadas dėl šios programos. Jeigu PAV programa pateikta savivaldybės tarybai, Agentūrai ši programa teikiama pasibaigus savivaldybės tarybos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priėmimo terminui (20 darbo dienų nuo PAV programos gavimo savivaldybės administracijoje).

17. Agentūra PAV programos nagrinėjimo metu motyvuotu raštu kviečia dalyvauti PAV procese:

17.1. Tvarkos aprašo 9.2 ar 9.3 ir (ar) 9.4 papunktyje nurodytus PAV subjektus, nustačiusi, kad planuojama ūkinė veikla atitinka PAV programos Tvarkos aprašo 9.2 ar 9.3 ir (ar) 9.4 papunktyje nurodytas aplinkybes, bet PAV dokumentų rengėjas jiems nepateikė PAV programos;

17.2. kitas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą, vietos ir aplinkos ypatumus.

18. Agentūra, nusprendusi pakviesti Tvarkos aprašo 17 punkte nurodytas savivaldybės ir (ar) valstybės institucijas dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese, per 5 darbo dienas nuo PAV programos gavimo dienos motyvuotu raštu pateikia joms šią programą (skaitmeniniu formatu) arba aktyvią internetinę nuorodą į ją ir paprašo per 10 darbo dienų nuo PAV programos gavimo dienos pateikti motyvuotas išvadas dėl jos Agentūrai ir PAV dokumentų rengėjui. Agentūra informuoja PAV dokumentų rengėją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių apie pakviestus PAV subjektus, nurodytus Tvarkos aprašo 17 punkte.

19. PAV programa derinama su Tvarkos aprašo 17 punkte nurodytais PAV subjektais Tvarkos aprašo 1214 punktuose nurodyta tvarka, derinimui pasibaigus, PAV dokumentų rengėjas pateikia Agentūrai PAV programą ir PAV subjektų išvadas dėl jos.

20. Agentūra išnagrinėja ir įvertina PAV programą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl jos, pasiūlymų įvertinimą ir, remdamasi PAV subjektų motyvuotomis išvadomis dėl PAV programos, per 10 darbo dienų nuo gavimo dienos ją patvirtina ir pateikia PAV dokumentų rengėjui raštą dėl šios programos patvirtinimo arba nurodo motyvuotus reikalavimus ją papildyti ar pataisyti. Jeigu Agentūra pakvietė PAV procese dalyvauti Tvarkos aprašo 17 punkte nurodytus PAV subjektus, PAV programa patvirtinama per 10 darbo dienų nuo jos gavimo pagal Tvarkos aprašo 19 punktą.

21. Jeigu gauti Agentūros motyvuoti reikalavimai papildyti ar pataisyti PAV programą, PAV dokumentų rengėjas ją papildo ir (ar) pataiso pagal šiuos reikalavimus ir pakartotinai pateikia Agentūrai.

22. Agentūra papildytą ir (ar) pataisytą PAV programą išnagrinėja ir patvirtina per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos nereikalaudama informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdama PAV programą, tačiau galėjo jų pareikalauti.

23. Jeigu savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, iki PAV programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jos gavimo savivaldybės administracijoje dienos priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, šios savivaldybės administracija per 3 darbo dienas nuo šiame punkte nurodyto sprendimo priėmimo informuoja Agentūrą ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių apie priimtą neigiamą motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą ir pateikia jo kopiją. Atsakingoji institucija, gavusi informaciją apie šį savivaldybės tarybos sprendimą, informuoja apie jį visuomenę Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

24. Poveikio aplinkai vertinimo procedūros netęsiamos, kol galioja Tvarkos aprašo 23 punkte nurodytas savivaldybės tarybos priimtas neigiamas motyvuotas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla pripažinta valstybei svarbiu projektu ar yra regioninės svarbos projektas arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti.

25. Paaiškėjus, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikis galėtų būti reikšmingas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės, kurios aplinkai planuojamos ūkinės veiklos poveikis gali būti reikšmingas (toliau – poveikį aplinkai patirianti valstybė), aplinkai, Agentūra per 10 darbo dienų nuo PAV programos gavimo dienos Planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka kreipiasi į Aplinkos ministeriją prašydama pateikti išvadą, ar planuojamai ūkinei veiklai reikia taikyti tarpvalstybinio PAV procedūras.

26. Jeigu Aplinkos ministerija nustato, kad reikia atlikti tarpvalstybinio PAV procedūras, jos vykdomos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio ir Planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Nacionalinės ir tarpvalstybinio PAV procedūros vykdomos tuo pačiu metu, tačiau Agentūra planuojamos ūkinės veiklos PAV programą gali patvirtinti tik gavusi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą Aplinkos ministerijos išvadą.

 

III SKYRIUS

PRANEŠIMO APIE POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PRADŽIĄ PATEIKIMAS

 

27. Pranešimas apie PAV pradžią rengiamas, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais privaloma vertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir nerengiama PAV programa. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius arba PAV dokumentų rengėjas pranešimą apie PAV pradžią ne vėliau kaip likus 15 darbo dienų iki visuomenės informavimo apie viešą visuomenės supažindinimą su PAV ataskaita pateikia PAV subjektams ir Agentūrai el. paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą, nurodytą Paslaugų įstatyme. Pranešimo apie PAV pradžią forma ir turinys nustatyti Tvarkos aprašo 1 priede. Kartu pateikiamas pasirašytas lydraštis, kuriuo PAV dokumentą teikiantis asmuo patvirtina, kad teikiama informacija teisinga, ir pridedamas žemėlapis (rekomenduojamas mastelis – 1:500–1:10 000), kuriame nurodyta planuojamos ūkinės veiklos preliminari vieta (alternatyvios vietos) ir atstumai iki gyvenamųjų vietovių, nekilnojamųjų kultūros vertybių, saugomų teritorijų ir kaimyninių valstybių. Teikiant pranešimą apie PAV pradžią elektroniniu formatu, lydraštis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninių ryšių priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti pranešimą apie PAV pradžią teikiantį asmenį.

28. Agentūra paskelbia gautą pranešimą apie PAV pradžią ir Tvarkos aprašo 27 punkte nurodytą žemėlapį Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Suinteresuotos visuomenės atstovų pasiūlymų dėl pradėto PAV teikimo ir jų vertinimo tvarką nustato Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas.

29. Pranešimas apie PAV pradžią teikiamas Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytiems PAV subjektams.

30. Agentūra ir PAV subjektai per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie PAV pradžią gavimo dienos turi teisę pateikti motyvuotus pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui arba PAV dokumentų rengėjui, į kuriuos PAV dokumentų rengėjas atsižvelgia rengdamas PAV ataskaitą.

31. Agentūra, nusprendusi pakviesti Tvarkos aprašo 17 punkte nurodytas savivaldybės ir (ar) valstybės institucijas dalyvauti PAV procese, per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie PAV pradžią gavimo dienos raštu pateikia šioms institucijoms pranešimą apie PAV pradžią (skaitmeniniu formatu) arba aktyvią internetinę nuorodą į jį ir nurodo 10 darbo dienų trukmės pasiūlymų teikimo terminą. Agentūra taip pat informuoja PAV dokumentų rengėją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių apie pakviestus papildomus PAV subjektus.

32. Paaiškėjus, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikis galėtų būti reikšmingas poveikį aplinkai patiriančios valstybės aplinkai, Agentūra per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie PAV pradžią gavimo dienos Planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka kreipiasi į Aplinkos ministeriją prašydama pateikti išvadą, ar planuojamai ūkinei veiklai reikia taikyti tarpvalstybinio PAV procedūras.

33. Jeigu Aplinkos ministerija nustato, kad reikia atlikti tarpvalstybinio PAV procedūras, jos vykdomos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio ir Planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

34. Nacionalinės ir tarpvalstybinio PAV procedūros vykdomos tuo pačiu metu, tačiau jeigu Aplinkos ministerija nustato, kad reikia atlikti tarpvalstybinio PAV procedūras, ir PAV programos pateikimas kitai valstybei nustatytas tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios, PAV dokumentų rengėjas, Planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka gavęs Aplinkos ministerijos išvadą, parengia PAV programą ir Tvarkos aprašo II skyriaus nustatyta tvarka ją derina ir teikia tvirtinti.

 

IV SKYRIUS

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITOS NAGRINĖJIMAS

 

35. PAV dokumentų rengėjas, parengęs PAV ataskaitą, organizuoja Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos apraše nustatytas visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūras.

36. Suinteresuotos visuomenės atstovų pasiūlymų dėl PAV ataskaitos, atliekamo PAV teikimo ir jų vertinimo tvarką nustato Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas.

37. Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos tarpvalstybinio PAV procedūros, PAV dokumentų rengėjas taip pat pateikia PAV ataskaitą ir kitus dokumentus Aplinkos ministerijai Planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Nacionalinės ir tarpvalstybinio PAV procedūros vykdomos tuo pačiu metu.

38. Pasibaigus visuomenės supažindinimo su PAV ataskaita procedūroms, PAV dokumentų rengėjas teikia PAV ataskaitą, įskaitant suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl jos ir atliekamo PAV ir šių pasiūlymų įvertinimą, PAV subjektams nagrinėti. PAV ataskaita PAV subjektams teikiama el. paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą, nurodytą Paslaugų įstatyme.

39. PAV ataskaita pateikiama PAV subjektams ne vėliau kaip per 3 metus nuo PAV programos patvirtinimo ar pranešimo apie PAV pradžią pateikimo PAV subjektams ir Agentūrai dienos.

40. PAV subjektai išnagrinėja PAV ataskaitą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir jų įvertinimą ir pagal kompetenciją per 20 darbo dienų nuo PAV ataskaitos gavimo dienos, o dėl PAV ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos – per 15 darbo dienų nuo PAV ataskaitos gavimo dienos, PAV dokumentų rengėjui pateikia raštu motyvuotas Tvarkos aprašo 2 priede nustatytos formos išvadas dėl PAV ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai arba pastabas ir pasiūlymus, surašytas ant PAV subjekto blanko. Jei PAV programa nebuvo rengiama ir PAV ataskaita pateikiama savivaldybės tarybai, šios savivaldybės vykdomoji institucija teikdama išvadą dėl PAV ataskaitos, apie tai, kad ji pateikta savivaldybės tarybai, informuoja PAV dokumentų rengėją ir Agentūrą.

41. PAV dokumentų rengėjas, jeigu PAV subjektai pateikė reikalavimus papildyti ar pataisyti PAV ataskaitą, pagal šiuos reikalavimus papildo ir (ar) pataiso PAV ataskaitą ir ją pakartotinai pateikia pastabas ir (ar) pasiūlymus pateikusiems PAV subjektams.

42. Papildytą ir (ar) pataisytą PAV ataskaitą PAV subjektai išnagrinėja ir motyvuotas išvadas dėl jos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo pateikia PAV dokumentų rengėjui per 10 darbo dienų nuo šios ataskaitos gavimo nereikalaudami informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdami PAV ataskaitą, tačiau galėjo pareikalauti.

43. PAV subjektas, nustatęs PAV ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos trūkumų, apie juos prieš pateikdamas motyvuotus reikalavimus PAV dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti PAV ataskaitą ne vėliau kaip iki Tvarkos aprašo 40 punkte nustatyto termino pabaigos elektroniniu paštu informuoja PAV dokumentų rengėją. PAV subjektas savo iniciatyva arba PAV dokumentų rengėjo prašymu organizuoja susitikimą su PAV dokumentų rengėju, pagal poreikį – ir su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi. Susitikimą galima organizuoti ir nuotoliniu būdu. Susitikimo metu aptariami PAV ataskaitos trūkumai ir galimi jų taisymo būdai. PAV ataskaitos trūkumų aptarimo procedūra įforminama protokolu. Jeigu PAV dokumentų rengėjas pasitarime negali dalyvauti, jis per 1 darbo dieną nuo kvietimo gavimo, bet ne vėliau kaip iki susitikimo dienos informuoja PAV subjektą, kad nedalyvaus, tada susitikimas atidedamas.

44. Agentūra PAV ataskaitos nagrinėjimo metu turi teisę per 20 darbo dienų nuo šios ataskaitos gavimo dienos pakviesti Tvarkos aprašo 17 punkte nurodytas savivaldybės ir (ar) valstybės institucijas dalyvauti PAV procese.

45. Agentūra, nusprendusi pakviesti Tvarkos aprašo 17 punkte nurodytas savivaldybės ir (ar) valstybės institucijas dalyvauti PAV procese, šioms institucijoms nusiunčia PAV ataskaitą (skaitmeniniu formatu) arba aktyvią internetinę nuorodą į ją ir paprašo pateikti motyvuotas išvadas dėl PAV ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai Agentūrai ir PAV dokumentų rengėjui, apie tai informuoja PAV dokumentų rengėją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių.

46. Pagal Tvarkos aprašo 45 punktą pakviesti PAV subjektai Tvarkos aprašo 40 punkte nurodyta tvarka pateikia raštu motyvuotas Tvarkos aprašo 2 priede nustatytos formos išvadas dėl PAV ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai arba pastabų ir (ar) pasiūlymų.

47. PAV dokumentų rengėjas, jeigu Tvarkos aprašo 45 punkte nurodyti PAV subjektai pateikė reikalavimus papildyti ir (ar) pataisyti PAV ataskaitą, pagal šiuos reikalavimus ją papildo ir (ar) pataiso ir pakartotinai pateikia pastabų ir (ar) pasiūlymų pateikusiems PAV subjektams.

48. Pakartotinai gautą papildytą ir (ar) pataisytą PAV ataskaitą Tvarkos aprašo 45 punkte nurodyti PAV subjektai išnagrinėja ir motyvuotas išvadas dėl jos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo pateikia per 10 darbo dienų nuo papildytos ir (ar) pataisytos PAV ataskaitos gavimo institucijoje dienos nereikalaudami informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdami šią ataskaitą, tačiau galėjo pareikalauti.

49. PAV dokumentų rengėjas, gavęs Tvarkos aprašo 46 ir (ar) 48 punktuose nurodytas papildomų PAV subjektų išvadas, papildytą ir (ar) pataisytą PAV ataskaitą teikia Agentūrai, ši ją nagrinėja ir priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai Tvarkos aprašo V skyriuje nustatyta tvarka.

50. Jei PAV programa nebuvo rengta ir PAV ataskaita, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pateikta savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai, Agentūrai ši ataskaita teikiama pasibaigus savivaldybės tarybos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priėmimo terminui.

51. Jeigu savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, iki PAV sprendimo priėmimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo PAV ataskaitos gavimo savivaldybės administracijoje dienos priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, šios savivaldybės administracija per 3 darbo dienas nuo šiame punkte nurodyto sprendimo priėmimo informuoja Agentūrą ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių apie priimtą neigiamą motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą ir pateikia jo kopiją. Atsakingoji institucija, gavusi informaciją apie šį savivaldybės tarybos sprendimą, apie jį informuoja visuomenę Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

52. PAV procedūros netęsiamos, kol galioja Tvarkos aprašo 51 punkte nurodytas savivaldybės tarybos priimtas neigiamas motyvuotas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla pripažinta valstybei svarbiu projektu ar yra regioninės svarbos projektas arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti.

53. Jeigu PAV ataskaita iš esmės keičiama ar iš esmės taisoma, PAV dokumentų rengėjas po pakartotinio viešo visuomenės supažindinimo su šia ataskaita turi gauti naujas PAV subjektų išvadas Tvarkos aprašo 3843 punktuose nustatyta tvarka ir pateikti PAV ataskaitą Agentūrai, kuri ją nagrinėja ir priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai Tvarkos aprašo V skyriuje nustatyta tvarka.

 

V SKYRIUS

SPRENDIMO DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI PRIĖMIMAS

 

54. PAV dokumentų rengėjas Agentūrai pateikia pagal visų PAV subjektų išvadas pataisytą ir (ar) papildytą PAV ataskaitą, įskaitant visų PAV subjektų išvadas dėl PAV ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir jų įvertinimą. PAV ataskaita Agentūrai teikiama el. paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą, nurodytą Paslaugų įstatyme.

55. Gavusi PAV ataskaitą, Agentūra:

55.1. paskelbia savo interneto svetainėje pranešimą apie gautą PAV ataskaitą Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo nustatyta tvarka;

55.2. išnagrinėja PAV ataskaitą, PAV subjektų išvadas, gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus;

55.3. patikrina, ar PAV ataskaitos viešinimo ir visuomenės informavimo procedūros atliktos pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo reikalavimus;

55.4. prireikus Tvarkos aprašo 57 ir (ar) 67, ir (ar) 68 punktuose nurodytais atvejais organizuoja pasitarimą Agentūros darbo laiku, parengia pasitarimo protokolą;

55.5. ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo PAV ataskaitos gavimo dienos, o dėl PAV ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos – per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos, remdamasi PAV subjektų išvadomis ir PAV proceso metu gauta informacija, priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai arba pateikia motyvuotus reikalavimus PAV dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti PAV ataskaitą.

56. Agentūra, nustačiusi PAV ataskaitos viešinimo ir visuomenės informavimo procedūrų pažeidimą, arba kai PAV ataskaita iš esmės keičiama (keičiamas ūkinės veiklos mastas, planuojamos naujos technologinės ir (ar) vietos alternatyvos) ar iš esmės taisoma (kai ataskaitoje netinkamai ar nepakankamai įvertintas galimas poveikis aplinkai), įpareigoja PAV dokumentų rengėją Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo nustatyta tvarka organizuoti pakartotinį viešą visuomenės supažindinimą su PAV ataskaita ir Tvarkos aprašo 53 punkte nurodyta tvarka gauti PAV subjektų išvadas.

57. Agentūra, nustačiusi PAV ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos trūkumų, prieš pateikdama motyvuotus reikalavimus PAV dokumentų rengėjui ją papildyti ar pataisyti, ne vėliau kaip iki Tvarkos aprašo 55.5 papunktyje nustatyto termino pabaigos elektroniniu paštu informuoja PAV dokumentų rengėją apie nustatytus trūkumus. Agentūra savo iniciatyva arba PAV dokumentų rengėjo prašymu organizuoja susitikimą su PAV dokumentų rengėju, pagal poreikį – ir su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi, į šį susitikimą prireikus kviečiami ir PAV subjektai. Susitikimą galima organizuoti ir nuotoliniu būdu. Susitikimo metu aptariami nustatyti PAV ataskaitos trūkumai ir galimi jų taisymo būdai. PAV ataskaitos trūkumų aptarimo procedūra įforminama protokolu. Jeigu PAV dokumentų rengėjas pasitarime negali dalyvauti, jis per 1 darbo dieną nuo kvietimo gavimo, bet ne vėliau kaip iki susitikimo dienos informuoja Agentūrą, kad nedalyvaus, tada susitikimas atidedamas.

58. Kai Agentūra, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi, motyvuotai nusprendžia pasitelkti konsultantų PAV ataskaitai ir su ja pateiktoms PAV subjektų išvadoms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams dėl pradėto PAV, PAV ataskaitos ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms pateikti, ji:

58.1. per 10 darbo dienų nuo PAV ataskaitos gavimo dienos informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ir PAV dokumentų rengėją apie sprendimą pasitelkti konsultantų;

58.2. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu savo lėšomis organizuoja konsultantų paslaugų įsigijimą;

58.3. remdamasi konsultantų išvadomis, per 50 darbo dienų nuo PAV ataskaitos gavimo dienos teikia motyvuotus reikalavimus ją pataisyti ir (ar) papildyti arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.

59. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas ne daugiau kaip 25 darbo dienas, o dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos – ne daugiau kaip 20 darbo dienų dėl nuo Agentūros nepriklausomų objektyvių priežasčių. Apie tai Agentūra ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki Tvarkos aprašo 55.5 papunktyje nurodyto termino pabaigos praneša planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui ir PAV dokumentų rengėjui nurodydama priežastis, dėl kurių terminas pratęsiamas.

60. PAV dokumentų rengėjas, jeigu Agentūra pateikė reikalavimus papildyti ir (ar) pataisyti PAV ataskaitą, pagal šiuos reikalavimus ją papildo ir (ar) pataiso ir pakartotinai pateikia Agentūrai.

61. Agentūra pataisytą ir (ar) papildytą PAV ataskaitą išnagrinėja ir sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima per 15 darbo dienų nuo jos gavimo dienos, dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos – per 10 darbo dienų nuo PAV ataskaitos gavimo dienos arba gali pakartotinai teikti motyvuotus reikalavimus ją pataisyti ar papildyti nereikalaudama informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdama šią ataskaitą, tačiau galėjo jų pareikalauti.

62. Kai dėl planuojamos ūkinės veiklos atliktas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, pasibaigus tarpvalstybinėms konsultacijoms, Aplinkos ministerija apie tai informuoja Agentūrą, planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ir PAV dokumentų rengėją ir pateikia poveikį aplinkai patiriančios valstybės pasiūlymus, PAV dokumentų rengėjas turi juos įvertinti ir, jeigu reikia, pataisyti ir (ar) papildyti PAV ataskaitą.

63. PAV dokumentų rengėjas poveikį aplinkai patiriančios valstybės pasiūlymų įvertinimą ir prireikus pagal poveikį aplinkai patiriančios valstybės pasiūlymus pataisytą ir (ar) papildytą PAV ataskaitą pateikia Agentūrai.

64. Agentūra, atsižvelgusi į tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus, sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima pasibaigus tarpvalstybinio PAV procedūroms:

64.1. per Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 12 straipsnio
1–5 dalyse ir Tvarkos aprašo V skyriuje nustatytus terminus, išskyrus Tvarkos aprašo 64.2 papunktyje nurodytą atvejį;

64.2. ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo poveikį aplinkai patiriančios valstybės pasiūlymų įvertinimo ir prireikus pagal poveikį aplinkai patiriančios valstybės pasiūlymus pataisytos ir (ar) papildytos PAV ataskaitos gavimo, kai pasibaigę sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminai, nurodyti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 12 straipsnio 1–5 dalyse ir Tvarkos aprašo V skyriuje.

65. Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos konsultavimosi su Europos Komisija procedūros Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais, Agentūra sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų gavusi VSTT išvadą ir Europos Komisijos išankstinę nuomonę.

66. Gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl PAV ataskaitos ir atliekamo PAV pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 10 dalį, Agentūra, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo nustatyta tvarka organizuoja susitikimą suinteresuotos visuomenės pasiūlymams apsvarstyti.

67. Kai PAV subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio prieštarauja viena kitai ir (ar) PAV subjekto išvada neatitinka Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatų, Agentūra organizuoja susitikimą PAV subjektų išvadoms aptarti, į jį raštu kviečia šiame punkte nurodytus PAV subjektus, planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ir PAV dokumentų rengėją (toliau – susitikimo dalyviai). Kartu su kvietimu Agentūra pateikia PAV subjektų išvadų kopijas arba interneto svetainės nuorodą, kur jos paskelbtos. Susitikimas gali būti organizuojamas nuotoliniu būdu.

68. Agentūra, jei jai kyla abejonių dėl planuojamos ūkinės veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams arba galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, prireikus organizuoja viešą susitikimą, į jį raštu kviečia planuojamos ūkinės veiklos organizatorių, PAV dokumentų rengėją, konsultantus, jeigu jų buvo pasitelkta vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi, ir PAV subjektus (toliau – susitikimo dalyviai) svarstyti planuojamos ūkinės veiklos masto ar vietos keitimo arba sąlygų ir (ar) priemonių, leisiančių išvengti galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, klausimo. Kartu su kvietimu Agentūra pateikia informaciją, susijusią su numatomais svarstyti klausimais. Susitikimas organizuojamas hibridiniu arba nuotoliniu būdu. Apie organizuojamą susitikimą Agentūra paskelbia Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

69. Jeigu susitikimo dalyvis (-iai) dėl svarbių priežasčių Tvarkos aprašo 67 ir (ar) 68 punkte nurodytame susitikime dalyvauti negali, jis (-ie) per 3 darbo dienas nuo kvietimo gavimo, bet ne vėliau kaip iki susitikimo dienos informuoja Agentūrą apie nedalyvavimą ir raštu pateikia poziciją svarstomu klausimu. Agentūra klausimus apsvarsto jam (-iems) nedalyvaujant.

70. Tvarkos aprašo 67 ir 68 punktuose nurodytų susitikimų rezultatai įforminami protokolu. Protokole nurodoma susitikimo forma, vieta, data, dalyviai (vardas, pavardė, atstovaujamo juridinio asmens pavadinimas), fiksuojami svarstomi klausimai, pasitarimo metu priimtos išvados ir (ar) pasiūlymai. Gali būti daromas susitikimo garso arba vaizdo įrašas, tokiu atveju protokole įrašoma apie sudarytą susitikimo garso arba vaizdo įrašą ir jo saugojimo vietą. Agentūra Tvarkos aprašo 67 punkte nurodyto susitikimo protokolą susitikimo dalyviams pateikia elektroninių ryšių priemonėmis per 5 darbo dienas nuo jo surašymo, o Tvarkos aprašo 68 punkte nurodyto susitikimo protokolo susitikimo dalyviams neteikia – jis naudojamas sprendimui dėl poveikio aplinkai vertinimo parengti.

71. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai surašomas ant Agentūros blanko pagal Tvarkos aprašo 3 priede nustatytą formą.

72. Agentūra sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui, PAV dokumentų rengėjui ir PAV subjektams, paskelbia jį visuomenei susipažinti Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

73. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos, išskyrus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų ir darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, kuris galioja neterminuotai.

74. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius dėl sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimo gali kreiptis, kai nuo prašymo pateikimo iki šio sprendimo galiojimo termino pabaigos liko ne daugiau kaip vieni metai, bet ne mažiau kaip 30 darbo dienų.

75. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, teikdamas Agentūrai Tvarkos aprašo 74 punkte nurodytą prašymą, kartu turi pateikti informaciją, pagrindžiančią, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, nepasikeitė. Pateikiama informacija, pagrindžianti, kad:

75.1. nepasikeitė planuojamos ūkinės veiklos pobūdis, mastas ir vykdymo sąlygos (pvz., charakteristikos, numatoma naudoti technologija, projektinis pajėgumas);

75.2. remiantis patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir (ar) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis, nepasikeitė:

75.2.1. planuojamos ūkinės veiklos vietos, gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijos apsaugos statusas;

75.2.2. planuojant linijinius infrastruktūros objektus (pvz., keliai, geležinkeliai, elektros linijos, dujotiekiai), vadovaujantis patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis, nurodoma, kad nepasikeitė planuojamos ūkinės veiklos vietos apsaugos statusas;

75.2.3. Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų bazėje (https://sris.am.lt/) planuojamos ūkinės veiklos vietoje ar gretimuose žemės sklypuose neregistruota naujų saugomų rūšių augaviečių ar radaviečių;

75.2.4. planuojamos ūkinės veiklos vietoje, gretimuose žemės sklypuose ir (ar) teritorijose nepradėta vykdyti kita ūkinė veikla, kuri nebuvo vertinama PAV metu, tačiau galimas suminis šių ūkinių veiklų poveikis.

75.3. nenumatoma keisti sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista.

76. Agentūra, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus motyvuotą prašymą pratęsti sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimą, įvertinusi Tvarkos aprašo 75 punkte nurodytą informaciją, atsižvelgusi į planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pradėtas kitas teisės aktų nustatytas procedūras, sudarančias sąlygas vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, ir įsitikinusi, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, įskaitant planuojamai ūkinei veiklai vykdyti privalomus aplinkos apsaugos normatyvus ir aplinkos apsaugos standartus, kuriomis remiantis priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, nepasikeitė, per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimo surašydama jį ant Agentūros blanko pagal Tvarkos aprašo 4 priede nustatytą formą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui (terminas skaičiuojamas nuo paskutinės sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo dienos).

________________

part_739effb08a484680a29007b23c1f9919_end


 

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo

1 priedas

 

 

(Pranešimo apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo pradžią forma)

 

PRANEŠIMAS APIE

____________________________________________________   

(planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas)

 

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PRADŽIĄ

 

 

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius

________________________________________________________________________________

(nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, adresas, interneto svetainė, telefonas, el. paštas)

 

Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas

_______________________________________________________________________________.

(nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, adresas, interneto svetainė, telefonas, el. paštas)

 

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta

_______________________________________________________________________________.

(nurodomas visas planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, apskritis, savivaldybė, seniūnija; miestas, miestelis, kaimas ar viensėdis; jei yra – gatvė, pastato Nr., žemės sklypo unikalus ir (ar) kadastro Nr.)

 

Planuojamos ūkinės veiklos pobūdis

_______________________________________________________________________________.

(nurodoma planuojamos ūkinės veiklos rūšis, planuojamos ūkinės veiklos pajėgumas, planuojamos naudoti technologijos)

 

Poveikio aplinkai vertinimo atlikimo teisinis pagrindas

_______________________________________________________________________________.

(pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, nurodant Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo punktą (-us) arba atsakingos institucijos priimtą atrankos išvadą, kad privalomas poveikio aplinkai vertinimas (data, rašto Nr.), arba saugomų teritorijų institucijos reikšmingumo išvadą, kad poveikis gali būti reikšmingas (data, rašto Nr.), arba Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo punktą (-us) ir tai, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius nusprendė pradėti poveikio aplinkai vertinimą neatliekant atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo).

 

Numatomos nagrinėti alternatyvos:

_______________________________________________________________________________.

(pateikiama informacija apie numatomas nagrinėti pagrįstas alternatyvas, pvz., vietos, laiko, techninių ir technologinių sprendinių, poveikį aplinkai mažinančių priemonių.)

 

Planuojamos ūkinės veiklos vietos (alternatyvių vietų) ypatumai:

_______________________________________________________________________________.

(nurodoma: apytikslio centro, planuojant linijinės infrastruktūros objektą pradžios ir pabaigos, koordinatės, pateikiamos 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“; atstumai iki gyvenamųjų vietovių, nekilnojamųjų kultūros vertybių, saugomų teritorijų ir kaimyninių valstybių).

 

Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, kurie dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese, pagal kompetenciją teikia išvadas ir įstatymų nustatyta tvarka – visuomenei informaciją apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai:

_______________________________________________________________________________.

(nurodomi konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvaujančių subjektų pavadinimai, adresai, telefonai, el. paštas)

 

Poveikio aplinkai vertinimą atlieka ir sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima Aplinkos apsaugos agentūra (A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. +370 682 92 653, el. paštas [email protected])

 

Visuomenė teikia pasiūlymus dėl pradėto poveikio aplinkai vertinimo (įskaitant galimybę užduoti klausimus ir gauti informaciją) Aplinkos apsaugos agentūrai ir turi teisę teikti pasiūlymus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui arba planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią paskelbimo Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje dienos, terminą skaičiuojant nuo kitos dienos jį paskelbus.

 

Atlikus poveikio aplinkai vertinimą, Aplinkos apsaugos agentūra priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Jeigu Aplinkos apsaugos agentūra priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, ši planuojama ūkinė veikla gali būti vykdoma. Jeigu Agentūra priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų ir darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, įstatymuose įtvirtinti leidimai negali būti išduodami ir tokia veikla negali būti vykdoma.

________________

part_17f0ce9e0995488b97f028e81e031e78_end


 

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo

2 priedas

 

 

(Išvados dėl poveikio aplinkai forma)

 

IŠVADA DĖL _________________________________________ POVEIKIO APLINKAI

(planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas)

 

VERTINIMO ATASKAITOS IR POVEIKIO APLINKAI

 

 

1. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: ___________________________________________.

2. Išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pobūdis – pritariama ar nepritariama (ko nereikia, ištrinama).

3. Motyvai dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai

_______________________________________________________________________________.

(atsižvelgiant į aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus ir pateikiant nuorodas į juos).

 

4. Alternatyva (-os), kuriai (-oms) pritariama ar nepritariama.

_______________________________________________________________________________.

(nurodoma, jeigu ataskaitoje nagrinėtos alternatyvos)

 

5. Siūlomos nustatyti planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu (nurodoma, jeigu tokias sąlygas reikia ir galima nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus):

5.1. iki veiklos vykdymo pradžios____________________________________________________;
5.2. statybos etape________________________________________________________________;
5.3. veiklos vykdymo etape_________________________________________________________;
5.4. veiklos nutraukimo etape________________________________________________________.

 

6. Nuomonė dėl vertinimo metodų, rezultatų, ataskaitos kokybės

_______________________________________________________________________________.

(pagrindžiama teisės aktų ar tarptautinių standartų reikalavimais, moksline literatūra)

 

7. Siūlomos nustatyti priemonės galimam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jį sumažinti, kompensuoti, atkurti tai, kas pažeista:

7.1. iki veiklos vykdymo pradžios____________________________________________________;
7.2. statybos etape________________________________________________________________;
7.3. veiklos vykdymo etape_________________________________________________________;
7.4. veiklos nutraukimo etape________________________________________________________.

8. Informacija apie poveikio aplinkai vertinimo metu nustatytą sanitarinės apsaugos zoną – pritariama ar nepritariama (ko nereikia, ištrinama. Pildo tik sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija).

 

(Išvada teikiama pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytą kompetenciją: 1) sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos – dėl planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai; 2) kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje dėl galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio nekilnojamajam kultūros paveldui; 3) vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą, – dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti; 4) aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos – dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas; Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams; saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms; 5) savivaldybės vykdomoji institucija – dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, galimybes pagal teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus juos keisti, galimą poveikį savivaldybės įsteigtoms saugomoms teritorijoms ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą vykdomos savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis. Kiti anksčiau nenurodyti PAV subjektai išvadas teikia pagal jiems įstatymuose nustatytą kompetenciją.) 

________________

part_9c6fd15b1a6c406e8d33aef7c2381349_end


 

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo

3 priedas

 

 

(Sprendimo dėl poveikio aplinkai forma)

 

SPRENDIMAS DĖL ________________________________________ POVEIKIO APLINKAI

(planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas)

 

1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius

________________________________________________________________________________

(juridinio asmens pavadinimas, fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefonas)

 

2. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas

________________________________________________________________________________

(juridinio asmens pavadinimas, fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefonas).

 

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir poveikio aplinkai vertinimo atlikimo teisinis pagrindas

_______________________________________________________________________________.

(pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, nurodant Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo punktą (-us) arba atsakingos institucijos priimtą atrankos išvadą, kad privalomas poveikio aplinkai vertinimas (data, rašto Nr.), arba saugomų teritorijų institucijos reikšmingumo išvadą, kad poveikis gali būti reikšmingas (data, rašto Nr.), arba Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo punktą (-us) ir tai, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius nusprendė pradėti poveikio aplinkai vertinimą neatliekant atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo)

 

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta

_______________________________________________________________________________.

(apskritis, savivaldybė, seniūnija; miestas, miestelis, kaimas ar viensėdis; jei yra – gatvė, pastato Nr., žemės sklypo unikalus ir (ar) kadastro Nr.)

 

5. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas

_______________________________________________________________________________.

(pagrindiniai techniniai ir ekonominiai rodikliai, svarstytos alternatyvos ir pan.)

 

6. Numatomos priemonės galimam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jį sumažinti, kompensuoti, atkurti tai, kas pažeista:

6.1. iki veiklos vykdymo pradžios

_______________________________________________________________________________;

(pvz., statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ar kitų įstatymuose nurodytų leidimų išdavimo etape)

 

6.2. veiklos vykdymo etape

_______________________________________________________________________________;

6.3. veiklos nutraukimo etape

_______________________________________________________________________________.

 

7. Trumpas aplinkos stebėsenos (monitoringo) priemonių aprašymas, jei taikoma

_______________________________________________________________________________.

 

8. Poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų apibendrinimas

_______________________________________________________________________________.

(pobūdis, data, rašto Nr.)

 

9. Visuomenės informavimas ir dalyvavimas

_______________________________________________________________________________.

(kur, kada, kaip informuota ir dalyvavo visuomenė, apibendrintas suinteresuotos visuomenės pasiūlymų pobūdis pagal temas motyvų, kuriais remiantis visuomenės pasiūlymai buvo priimti ir (ar) atmesti, apibendrinimas)

 

10. Tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, jei taikoma

_______________________________________________________________________________.

(kada ir kaip vyko tarpvalstybinės konsultacijos, gautų pasiūlymų pobūdis, tarpvalstybinių konsultacijų rezultatai)

 

11. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu:

11.1. iki veiklos vykdymo pradžios (pvz., statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ar kitų įstatymuose nurodytų leidimų išdavimo etape)

_______________________________________________________________________________.;

11.2. veiklos vykdymo etape

_______________________________________________________________________________.;

11.3. veiklos nutraukimo etape

_______________________________________________________________________________.

 

12. motyvai, kuriais remtasi priimant sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

_______________________________________________________________________________.

 

13. Alternatyva (-os), kurioms pritariama ar nepritariama, jeigu ataskaitoje nagrinėtos alternatyvos

_______________________________________________________________________________.

 

14. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pobūdis

_______________________________________________________________________________.

(nurodoma, kad planuojama ūkinė veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus arba jų neatitinka, kad nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai arba jį darys)

 

15. Sprendimas priimtas pagal šią poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą

_______________________________________________________________________________.

(pateikiama aktyvi nuoroda į Agentūros interneto svetainę, kur paskelbta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita)

 

16. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai apskundimo tvarka (šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo ar paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka).

 

________________

part_26e61477e823441e999092723fda7bc7_end


 

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo

4 priedas

 

 

(Sprendimo dėl sprendimo poveikio aplinkai galiojimo pratęsimo forma)

 

SPRENDIMAS DĖL SPRENDIMO DĖL _______________________ POVEIKIO APLINKAI

(planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas)

 

GALIOJIMO PRATĘSIMO

 

 

1. Agentūros priimto sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pobūdis, data ir rašto registracijos Nr.

_______________________________________________________________________________.

 

2. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus motyvuoto prašymo, pateikto Agentūrai, data ir registracijos Nr.

_______________________________________________________________________________.

 

3. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius

_______________________________________________________________________________.

(juridinio asmens pavadinimas, fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefonas)

 

4. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas

_______________________________________________________________________________.

 

5. Planuojamos ūkinės veiklos vieta

_______________________________________________________________________________.

(apskritis, savivaldybė, seniūnija; miestas, miestelis, kaimas ar viensėdis; jei yra – gatvė, pastato Nr., žemės sklypo unikalus ir (ar) kadastro Nr.)

 

6. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus nurodyti motyvai dėl sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimo

_______________________________________________________________________________.

 

7. Agentūros motyvai, kuriais remtasi priimant sprendimą dėl sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimo

_______________________________________________________________________________.

 

8. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimo pobūdis (pratęsiama ar nepratęsiama) ir pratęsimo terminas

_______________________________________________________________________________.

 

9. Nurodoma sprendimo dėl sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimo apskundimo tvarka (šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo ar paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka).

________________

part_2febac92103e45bcbcabdab495fbff27_end


 

PATVIRTINTA 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gegužės 23 d. įsakymu

Nr. D1-157

 

 

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO DOKUMENTŲ RENGIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS 

 

1. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) dokumentų – PAV programos ir PAV ataskaitos – rengimo tvarką, jų turinio, struktūros ir įforminimo reikalavimus.

2. Tvarkos aprašas privalomas visiems PAV proceso dalyviams, nurodytiems Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnyje.

3. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos atsakingosios institucijos funkcijas vykdo Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ 2 punktu suteiktus įgaliojimus, o pagal šio nutarimo 1 punktu suteiktus įgaliojimus tarpvalstybinį PAV procesą koordinuoja Aplinkos ministerija.

4. PAV metu, atsižvelgiant į naujausias žinias ir vertinimo metodus, nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas galimas planuojamos ūkinės veiklos ir jos sukeliamų biologinių, cheminių, fizikinių ir kitų veiksnių poveikis:

4.1. aplinkos elementams – dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, aplinkos apsaugos požiūriu svarbioms teritorijoms, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai;

4.2. visuomenės sveikatai, įskaitant aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveiką.

5. Biologinius, cheminius, fizikinius ir kitus veiksnius gali sukelti ir reikšmingą poveikį Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai gali daryti (be kita ko):

5.1. planuojamos ūkinės veiklos vykdymas (naudojamos technologijos, gamyba, technologinės įrangos ir gamybos proceso diegimas, modernizavimas ar keitimas, gamybos būdo, produkcijos kiekio ar rūšies keitimas), ūkinės veiklos buvimas, statinių statyba ar griovimo darbai;

5.2. gamtos išteklių (žemės paviršiaus ir jos gelmių, dirvožemio, vandens, biologinės įvairovės) naudojimas atsižvelgiant į šių išteklių naudojimo tvarumą;

5.3. žaliavų, cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, įskaitant pavojingąsias chemines medžiagas ir cheminius mišinius, radioaktyviųjų medžiagų naudojimas;

5.4. išmetamieji teršalai į vandenį, žemę, aplinkos orą, įskaitant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas;

5.5. susidarantys fizikiniai teršalai, įskaitant triukšmą, vibraciją, šviesą, šilumą ir jonizuojančiąją spinduliuotę;

5.6. nepavojingųjų, pavojingųjų ir radioaktyviųjų atliekų ir (ar) liekanų susidarymas, laikymas, naudojimas ir šalinimas;

5.7. planuojamos ūkinės veiklos sukeliami nepatogumai (trukdžių susidarymas);

5.8. planuojamos ūkinės veiklos poveikis klimatui, įskaitant jos pažeidžiamumą dėl klimato kaitos;

5.9. grėsmė aplinkai (įskaitant nekilnojamąjį kultūros paveldą) ir žmonių sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo, susijusio su rizika dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų (pvz., techninis įvykis dėl įvairių techninių priemonių ar technologinių procesų sutrikimo, galintis sukelti dideles avarijas; gamtinis įvykis dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių, geologinių reiškinių, kuriuos gali lemti klimato kaita, ir galintis sukelti stichines nelaimes; ekologinis įvykis dėl aplinkos oro, vandens, dirvožemio, grunto užteršimo cheminėmis, biologinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis, galintis sukelti ekstremalias situacijas).

6. PAV metu nagrinėjamas bet koks galimas tiesioginis ir netiesioginis planuojamos ūkinės veiklos poveikis, įskaitant antrinį, suminį, tarpvalstybinį, trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį, nuolatinį ir laikiną, teigiamą ir neigiamą.

7. PAV metu nagrinėjami:

7.1 visi planuojami funkciškai ir (ar) chronologiškai susiję tos pačios planuojamos ūkinės veiklos objektai;

7.2. kita planuojamos ūkinės veiklos artimoje aplinkoje vykdoma ūkinė veikla;

7.3. kita planuojamos ūkinės veiklos artimoje aplinkoje planuojama ūkinė veikla, dėl kurios priimtas ir yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, ar priimta ir yra galiojanti atrankos išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

8. Siekiant išvengti PAV metu nustatyto reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti, atkurti, kas pažeista, ar, jeigu įmanoma, kompensuoti, numatomos atitinkamos priemonės.

9. Vertinant poveikį aplinkai ir rengiant PAV dokumentus, atsižvelgiama į planuojamai ūkinei veiklai aktualius aplinkos apsaugos tikslus, nustatytus Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu.

10. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

11. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme.

 

II SKYRIUS

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMOS RENGIMAS

 

12. PAV programa rengiama siekiant nustatyti vertinimo apimtį, PAV ataskaitos turinį ir joje privalomus išnagrinėti klausimus. PAV programoje, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 4–9 punktų nuostatas, turi būti pateikta:

12.1. glaustas planuojamos ūkinės veiklos ir jos vietos aprašymas nurodant veiklos technines charakteristikas ir technologinį procesą, reikalingus energijos išteklius, numatomas naudoti žaliavas, medžiagas ir jų kiekį, gamtos išteklių (gyvosios ir negyvosios gamtos elementų), ypač vandens, žemės paviršiaus ir jos gelmių, dirvožemio, biologinės įvairovės naudojimo mastą, teritorijos naudojimo reglamentą (žemės naudojimo paskirtį ir būdus) pasirengimo planuojamai ūkinei veiklai, statybos, ūkinės veiklos vykdymo ir nutraukimo etapais;

12.2. informacija apie numatomas nagrinėti pagrįstas alternatyvas (pvz., vietos, laiko, techninių ir technologinių sprendinių, poveikį aplinkai mažinančių priemonių), įskaitant „nulinę“ alternatyvą (kai veikla nevykdoma);

12.3. glaustas aprašymas, kokiai teritorijai ir kuriems aplinkos elementams bus nagrinėjamas ir vertinamas planuojamos ūkinės veiklos poveikis ir kokiais aspektais bus vertinamas poveikis visuomenės sveikatai;

12.4. informacija apie poveikio aplinkai prognozavimo ir vertinimo metodus, kuriuos numatoma taikyti atliekant vertinimą, ir numatomas priemones planuojamos ūkinės veiklos neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti, kai šios priemonės žinomos rengiant PAV programą;

12.5. informacija apie galimą reikšmingą planuojamos ūkinės veiklos poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai ir (ar) užsienio valstybės, ne Europos Sąjungos valstybės narės, kuri yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Konvencija) (toliau – poveikį aplinkai patirianti valstybė), aplinkai.

 

III SKYRIUS

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITOS RENGIMAS

 

13. PAV ataskaita rengiama vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis ir atsižvelgiant į jo 1 priede pateiktą rekomenduojamą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos struktūrą ir turinį, pagal Agentūros patvirtintą PAV programą arba atsižvelgiant į gautus PAV proceso dalyvių pasiūlymus, jeigu teiktas pranešimas apie PAV pradžią, ir poveikį aplinkai patiriančios valstybės pasiūlymus, kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos tarpvalstybinio PAV procedūros ir poveikį aplinkai patirianti valstybė pateikė pasiūlymus.

14. Rengiant PAV ataskaitą, Tvarkos aprašo 1 priedo nuostatos pritaikomos konkrečiai planuojamai ūkinei veiklai įvertinus jos specifiką (mastą, pobūdį, vietos ypatumus) ir galimybes surinkti reikiamą informaciją.

15. Rengiant vėjo elektrinių statybos PAV ataskaitą, vadovaujamasi šiomis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatomis:

15.1. nustatant trumpiausią privalomą atstumą nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių, mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų), nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų – 49 straipsnio 9–15 dalimis;

15.2. atliekant poveikio kraštovaizdžiui vertinimą – 49 straipsnio 18 dalimi. Šioje dalyje nurodytas Vertingiausių kraštovaizdžių panoramų apžvalgos taškų, kurie nustatomi vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose, sąrašas pateikiamas Tvarkos aprašo 2 priede.

16. Rengiant PAV ataskaitą, gali būti naudojama aktuali informacija, gauta atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ar kitą vertinimą.

17. PAV ataskaitoje pateikiama ši informacija:

17.1. planuojamos ūkinės veiklos vietos aprašymas, įskaitant informaciją apie esamą ir numatomą teritorijos naudojimo reglamentą (žemės naudojimo paskirtį ir būdus) pasirengimo planuojamai ūkinei veiklai, statybos, ūkinės veiklos vykdymo ir nutraukimo etapais. Nurodoma planuojamos ūkinės veiklos vieta (alternatyvios vietos) ir atstumai iki gyvenamųjų vietovių, visuomeninių objektų, rekreacinių teritorijų, nekilnojamųjų kultūros vertybių, saugomų teritorijų ir kaimyninių valstybių;

17.2. planuojamos ūkinės veiklos (įskaitant griovimo darbus, jei tokie numatomi) aprašymas, įskaitant informaciją apie jos fizines, technines charakteristikas ir technologinius procesus, energijos poreikį ir naudojimą, numatomas naudoti žaliavas, medžiagas ir jų kiekį, gamtos išteklių (gyvosios ir negyvosios gamtos elementų), ypač vandens, žemės paviršiaus ir jos gelmių, dirvožemio, biologinės įvairovės išteklių naudojimą pasirengimo planuojamai ūkinei veiklai, statybos, ūkinės veiklos vykdymo ir nutraukimo etapais;

17.3. pasirengimo planuojamai ūkinei veiklai, statybos, ūkinės veiklos vykdymo ir nutraukimo etapais susidarančių teršalų (įskaitant vandens, oro, dirvožemio ir podirvio taršą, kvapus, triukšmą, vibraciją, šviesą, šilumą, radiaciją) rūšių ir kiekio įvertinimas;

17.4. pasirengimo planuojamai ūkinei veiklai, statybos, ūkinės veiklos vykdymo ir nutraukimo etapais susidarančių atliekų ir (ar) liekanų rūšių ir kiekio įvertinimas, jų tvarkymo aprašymas;

17.5. išnagrinėtų pagrįstų planuojamos ūkinės veiklos alternatyvų (pvz., vietos, masto, techninių ir technologinių sprendinių, laiko, poveikį aplinkai mažinančių priemonių) aprašymas, įskaitant informaciją apie PAV dokumentų rengėjo siūlomos (-ų) alternatyvos (-ų) pagrindines pasirinkimo priežastis, atsižvelgiant į galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir geriausius prieinamus gamybos būdus, jei taikoma;

17.6. informacija apie esamą aplinkos būklę ir tikėtinus natūralius jos pokyčius veiklos nevykdant („nulinės“ alternatyvos atveju). Pateikiama tokia informacija, kuri gali būti įvertinta pagrįstomis pastangomis, atsižvelgiant į informacijos apie aplinką prieinamumą ir galimybes naudotis mokslo žiniomis;

17.7. informacija apie Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytus aplinkos elementus ir visuomenės sveikatą, kuriems planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį;

17.8. informacija apie tikėtiną reikšmingą Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytą planuojamos ūkinės veiklos poveikį Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai, kurį gali daryti Tvarkos aprašo 5 punkte nurodyti veiksniai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 7 punkto nuostatas;

17.9. informacija apie galimą reikšmingą tarpvalstybinį poveikį jį patiriančios valstybės aplinkai;

17.10. informacija apie priemones, kurių numatoma imtis siekiant išvengti galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti, atkurti, kas pažeista, ar, jeigu įmanoma, kompensuoti. Pateikiamas šių priemonių aprašymas nurodant, kokiame planuojamame ūkinės veiklos etape (pasirengimo planuojamai ūkinei veiklai, statybos, ūkinės veiklos vykdymo ir nutraukimo) jos bus įgyvendintos;

17.11. informacija apie priemones galimoms ekstremaliosioms situacijoms išvengti ar sušvelninti ir jų padariniams likviduoti. Pateikiamas šių priemonių aprašymas nurodant, kokiame planuojamame ūkinės veiklos etape (pasirengimo planuojamai ūkinei veiklai, statybos, ūkinės veiklos vykdymo ir nutraukimo) jos bus numatytos ir įgyvendintos;

17.12. prognozavimo metodų (įskaitant modeliavimo programinę įrangą), taikytų nustatant ir vertinant reikšmingą poveikį aplinkai, aprašymas;

17.13. vertinimo išvadas (teiginius) pagrindžiančių duomenų (įrodymų) aprašymas;

17.14. informacija apie pagrindinius techninio, metodinio ar praktinio pobūdžio neaiškumus ir problemas, kilusias atliekant vertinimą;

17.15. vykdytos aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenų analizė (jei vykdyta);

17.16. pasirengimo planuojamai ūkinei veiklai, statybos, ūkinės veiklos vykdymo ir nutraukimo etapais numatomų įgyvendinti stebėsenos (monitoringo) priemonių aprašymas;

17.17. visos PAV ataskaitoje nagrinėjamos informacijos netechninio pobūdžio santrauka;

17.18. literatūros ir informacijos šaltinių, kuriais naudotasi vertinant poveikį ir rengiant PAV ataskaitą, sąrašas.

18. PAV ataskaitos prieduose pateikiama:

18.1. aktuali grafinė medžiaga (žemėlapiai, schemos, brėžiniai, planai ar kita grafinėmis priemonėmis pateikta informacija), ne senesnė kaip 3 metų, skaičiuojant iki pirmojo PAV ataskaitos pateikimo Agentūrai datos;

18.2. informacija apie PAV dokumentų rengėjo aukštąjį išsilavinimą, reputaciją ir darbo patirtį, įrodanti, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus įgaliotas PAV dokumentų rengėjas atitinka Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Pateikiamos aukštojo išsilavinimo srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, įgijimą patvirtinančių dokumentų kopijos. Informacija apie PAV dokumentų rengėjo reputaciją pateikiama Tvarkos aprašo 3 priede pateiktoje formoje. Informacija apie darbo patirtį srityje, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, pateikiama fizinio (-ių) asmens (-ų) ir (ar) juridinio asmens specialisto (-ų) gyvenimo aprašyme (-uose);

18.3. PAV subjektų išvadų, susirašinėjimo su valstybės ar kitomis institucijomis dokumentų kopijos;

18.4. visuomenės informavimo ir dalyvavimo PAV procese dokumentai:

18.4.1. dokumentai, įrodantys, kad informacija nusiųsta skelbti skelbimų lentose ir interneto svetainėse, visų skelbimų kopijos;

18.4.2. laikraščio (-ių) puslapio (-ių), kuriame (-iuose) skelbti pranešimai, kopija (-os);

18.4.3. užpildyta Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos apraše nustatyta suinteresuotos visuomenės pasiūlymų registracijos forma;

18.4.4. kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi parengtas suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimas (užpildyta Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos apraše pateikta forma);

18.4.5. viešo visuomenės supažindinimo su PAV ataskaita protokolo kopija;

18.5. informacija apie atliktas tarpvalstybinio PAV procedūras ir jų rezultatus.

 

IV SKYRIUS

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMOS IR POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITOS ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI

 

19. Viršelis. Viršelyje nurodomas PAV programos ar PAV ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir ar planuojama ūkinė veikla priskiriama viršesniam viešajam interesui ir laikoma svarbia viešajam saugumui; PAV programos ar PAV ataskaitos versijos numeris, jei toks yra; rengimo metai, mėnuo.

20. Titulinis lapas. Tai pirmasis PAV dokumento puslapis, kuriame nurodomas PAV programos ar PAV ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir ar planuojama ūkinė veikla priskiriama viršesniam viešajam interesui ir laikoma svarbia viešajam saugumui; planuojamos ūkinės veiklos vieta (apskritis, savivaldybė, seniūnija, miestas, miestelis, kaimas ar viensėdis, jei yra – gatvė, pastato Nr., žemės sklypo unikalus ir (ar) kadastro Nr.); PAV programos ar PAV ataskaitos versijos numeris, jei toks yra; rengimo metai ir mėnuo; planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus kontaktiniai duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas, interneto svetainė, adresas, telefonas, el. paštas).

21. Antrame PAV dokumento puslapyje nurodoma informacija apie rengėją (-jus): jo (-ų) duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė; juridinio asmens pavadinimas; interneto svetainė, adresas, telefonas, el. paštas). Turi būti pateikti visų PAV dokumentų rengėjų, rengusių PAV dokumentą ar atskirą jo dalį, duomenys. Jei PAV dokumentą rengė ne vienas rengėjas, nurodoma, kokią dalį koks rengėjas parengė.

22. Turinys. Turinyje nurodomi visų skyrių, juos sudarančių skirsnių, poskirsnių ir priedų (kai rengiama PAV ataskaita) pavadinimai ir puslapių numeriai.

23. Informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, planuojamą vertinimą ir jo apimtį pateikiama atitinkamuose PAV programos skyriuose. Informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, atliktą vertinimą ir jo rezultatus pagal Tvarkos aprašo 1 priedą pateikiama atitinkamuose PAV ataskaitos skyriuose. PAV dokumentų rengėjai, siekdami, kad ta pati aktuali informacija nesikartotų kituose skyriuose, gali nurodyti skyrius, kuriuose pateikta poveikį tam tikriems aplinkos elementams vertinti reikalinga informacija. Atlikti planuojamos ūkinės veiklos metu numatomų išmesti teršalų kiekio skaičiavimai ir skaičiavimams naudoti duomenys pateikiami atitinkamame PAV ataskaitos skyriuje, kituose skyriuose skaičiavimai nekartojami, pateikiami tik skaičiavimų rezultatai ir nuorodos į skyrių, kuriame yra šie skaičiavimai.

24. PAV programos skyriai ar PAV ataskaitos skyriai ir priedai turi turėti pavadinimus ir būti atskirti, kad prireikus būtų lengva rasti informaciją.

25. Kai PAV dokumentuose naudojama informacija iš mokslinės literatūros ar kitų informacijos šaltinių, išnašoje būtina nurodyti informacijos šaltinį. Išnašos numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės per visą PAV dokumentą.

26. Kai PAV dokumentų rengėjas, siekdamas išvengti dvigubo vertinimo, naudoja aktualią informaciją, gautą atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ar kitą vertinimą pagal kitų teisės aktų reikalavimus, informacija apie tai turi būti pateikta išnašoje ar tekste. Vertinant gali būti naudojamas analogų metodas.

27. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar PAV dokumentų rengėjas turi nurodyti, kokius duomenis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio reikalavimus jis laiko komercine (gamybine) paslaptimi, kurie neviešinami ar kitaip neteikiami tretiesiems asmenims be raštiško planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus sutikimo. Fizinių asmenų asmens duomenys neviešinami, išskyrus planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ir PAV dokumentų rengėjo kontaktinius duomenis (juridinio asmens pavadinimas, fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefonas, el. paštas), šie viešinami kartu su PAV dokumentais.

28. PAV dokumentai teikiami elektroniniu formatu. Kartu teikiamas pasirašytas lydraštis, kuriuo PAV dokumentą teikiantis asmuo patvirtina, kad teikiama informacija teisinga. Lydraštis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninių ryšių priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti informaciją teikiantį asmenį. PAV dokumentas turi būti pateiktas laikantis šių reikalavimų:

28.1. pagrindinio dokumento skaitmeninė byla turi būti pateikta *.docx ar *.odt formatu ir *.pdf formatu, papildoma informacija – vienu iš šių formatų: *.pdf, *.jpg, *.gif, *.tif., grafinė informacija – vienu iš šių formatų: *.pdf, *.svg, *.jpg, *.gif, *.tif, *.png. Grafinių dokumentų minimalus raiškos reikalavimas – 200 dpi;

28.2. kai PAV dokumentuose yra asmens duomenų ar duomenų, kurie laikomi komercine (gamybine) paslaptimi, teikiant tokius duomenis elektroninių ryšių priemonėmis ar įrašytus į skaitmeninę laikmeną, jie turi būti atskirti ir pateikti atskirame aplanke ar byloje. Teikiant tokius duomenis, gali būti imamasi saugumo priemonių (pvz., apsaugoma slaptažodžiu).

29. Kai nėra techninių galimybių elektroniniu būdu pateiktos informacijos atgaminti ar perskaityti, PAV dokumentai su priedais gali būti teikiami atspausdinti (susegti ar surišti) ir įrašyti į skaitmeninę laikmeną.

30. Jeigu PAV dokumentai teikiami atspausdinti, jie turi būti susegti ar surišti, lapai – sunumeruoti. Kai atspausdintuose PAV dokumentuose yra asmens duomenų ar duomenų, kurie laikomi komercine (gamybine) paslaptimi, lapai, kuriuose yra asmens duomenų ar duomenų, kurie laikomi komercine (gamybine) paslaptimi, pateikiami atskirame voke.

________________

part_3c9e77f2a57442018f7efe7b17cd3382_end


 

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo tvarkos aprašo

1 priedas

 

 

REKOMENDUOJAMA POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITOS

STRUKTŪRA IR TURINYS

 

I SKYRIUS

ĮVADAS

 

1. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, rūšis.

2. Poveikio aplinkai vertinimo teisinis pagrindas. Nurodoma, kurį (-iuos) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priede nurodyto Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašo
punktą (-us) atitinka planuojama ūkinė veikla, arba nurodomas atsakingos institucijos raštas (data, Nr.) su atrankos išvada, kad privalomas poveikio aplinkai vertinimas, arba saugomų teritorijų institucijos išvada, kad
planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms gali būti reikšmingas (data, rašto Nr.), arba Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo punktas (-us) ir tai, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius nusprendė pradėti poveikio aplinkai vertinimą neatliekant atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.

2. Planuojamos ūkinės veiklos svarba siekiant valstybės strateginių tikslų, nurodant, kokiuose valstybės strateginiuose planuose numatyta ją įgyvendinti. Nurodoma, ar planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti.

3. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo sąsaja su planavimo ir projektavimo etapais.

 

II SKYRIUS

INFORMACIJA APIE PLANUOJAMĄ ŪKINĘ VEIKLĄ

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS VIETA

 

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta (adresas) pagal administracinius teritorinius vienetus, jų dalis ir gyvenamąsias vietoves (apskritis, savivaldybė, seniūnija, miestas, miestelis, kaimas, viensėdis, jei yra – gatvė, pastato Nr., žemės sklypo unikalus ir (ar) kadastro Nr.).

5. Kai nagrinėjamos vietos alternatyvos, pateikiamas kiekvienos tokios alternatyvos aprašymas.

6. Planuojamos ūkinės veiklos žemės sklypo ar teritorijos padėtis pagal patvirtintą (nurodoma, kas ir kada patvirtino) teritorijų planavimo dokumentą: teritorijos pagrindinė plėtros kryptis, teritorijos funkcinės zonos ir naudojimo tipai. Nurodoma, ar planuojama ūkinė veikla atitinka teritorijos naudojimo tipų turinį pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, ar reikės keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Pridedama esamos būklės brėžinio ištrauka iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento su pažymėta planuojamos ūkinės veiklos vieta ir žemės sklypo ar teritorijos ribomis. Jeigu planuojamos ūkinės veiklos žemės sklypas ar teritorija ribojasi su kitais administraciniais teritoriniais vienetais, nurodoma visų besiribojančių administracinių teritorinių vienetų teritorijų naudojimo paskirtis pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.

7. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos žemės sklypą (-us) ar teritoriją (privati, savivaldybės ar valstybinė nuosavybė, sutartinė nuoma), kuriame planuojama ūkinė veikla. Jei parengtas planuojamos ūkinės veiklos žemės sklypo planas, nurodoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai), pagal teisės aktus nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apribojimai ir apsaugos zonos). Poveikio aplinkai vertinimo metu planuojamos ūkinės veiklos organizatorius neprivalo turėti nuosavybės valdymo ar naudojimo teisių į teritoriją (-as), kuri (-ios) nagrinėjama (-os) vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai. Pridedamas žemėlapis, kuriame nurodomas sklypo (-ų) Nr., ribos.

8. Pateikiama informacija apie planuojamos ūkinės veiklos artimą aplinką – planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietovės aplinką, tiesiogiai su ja besiribojančios vietovės aplinką ir (ar) gamtiniais ryšiais susijusios vietovės aplinką, kuri dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio ir (ar) masto gali patirti reikšmingą neigiamą poveikį. Nurodoma:

8.1. planuojamos ūkinės veiklos sklypo (-ų) ar teritorijos vieta rekreacinių, kurortinių, gyvenamosios, visuomeninės paskirties, pramonės ir sandėliavimo, inžinerinės infrastruktūros teritorijų atžvilgiu, atstumas nuo šių teritorijų ir (ar) esamų statinių iki planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos);

8.2. planuojamos ūkinės veiklos sklypo (-ų) ar teritorijos vieta vietovių, kurios jautrios aplinkos apsaugos požiūriu (pvz., paviršiniai vandens telkiniai ir jų apsaugos juostos ir zonos, potvynių zonos, karstinis regionas, gėlo ir mineralinio vandens vandenvietės, jų apsaugos zonos ir juostos), saugomų teritorijų, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, natūralių biotopų (pvz., miškai, parkai, natūralios pievos ir ganyklos, pelkės, šaltinynai, vandens telkiniai), Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių radaviečių (augaviečių), kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių, žemės gelmių išteklių atžvilgiu, nurodomas atstumas iki šių teritorijų;

8.3. planuojamos ūkinės veiklos sklypo (-ų) ar teritorijos vieta vietovių, kurios kelia avarijų riziką (pvz., potvynių užliejamų teritorijų plotai, karstinio regiono zona, šalia esantys pavojingieji objektai ar praeityje užterštos teritorijos, kuriose, pagal vykdyto aplinkos monitoringo duomenis, pagal teisės aktų reikalavimus atlikto ekogeologinio tyrimo rezultatus, jau buvo nesilaikoma projektui taikomų aplinkos kokybės normų) planuojamai ūkinei veiklai ir gali sukelti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai, nurodomi atstumai iki šių teritorijų.

9. Pridedamas sklypo (-ų) ar teritorijos, kurioje planuojama ūkinė veikla, su šio sklypo ar teritorijos gretimybėmis žemėlapis. Žemėlapis turi būti ne senesnis kaip 3 metų, skaičiuojant iki pirmojo PAV ataskaitos pateikimo Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – Agentūra) datos. Žemėlapyje turi būti apibrėžta planuojamos ūkinės veiklos vieta, pavaizduoti žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai ir atstumai iki jų. Žemėlapio mastelis (1:500, 1:1 000, 1:2 000; 1:5 000, 1:10 000, 1:50 000) pasirenkamas įvertinus planuojamos ūkinės veiklos mastą, planuojamos teritorijos ir teritorijos, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, dydį, planuojamos ūkinės veiklos specifiką.

10. Kiekvienas aplinkos elementas (vanduo, aplinkos oras, klimatas, žemės paviršius ir jos gelmės, dirvožemis, kraštovaizdis ir biologinė įvairovė (augalija, gyvūnija, grybija, buveinės), materialinės vertybės, nekilnojamosios kultūros vertybės), visuomenės sveikata, kuriems planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį, aprašomi PAV ataskaitoje vadovaujantis šio priedo II skyriumi.

11. Vertinamo aplinkos elemento teminė erdvinių duomenų informacija (tam tikros temos erdviniai objektai ar reiškiniai) gali būti pateikiama atskirai teminiuose žemėlapiuose, kurie turi turėti pavadinimą ir legendą (sutartinių ženklų paaiškinimą). Žemėlapyje pateikiant kelis duomenų sluoksnius, turi būti atitinkamai nurodyta žemėlapio simbolika. Teminei grafinei informacijai pateikti (sujungiant duomenų ir grafikos komponentus) gali būti naudojamos ir kitos grafinės informacijos pateikimo priemonės (pvz., diagramos, grafikai, schemos, brėžiniai), atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos specifiką. Grafinė medžiaga turi būti ne senesnė kaip 3 metų, skaičiuojant iki pirmojo PAV ataskaitos pateikimo Agentūrai datos.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS FIZINĖS IR TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS

 

12. Planuojamos ūkinės veiklos etapų aprašymas: pasirengimo planuojamai ūkinei veiklai, statybos etapas (pvz., numatomi statybos terminai, griaunami statiniai, kietos dangos, iškeliami inžineriniai tinklai, žemės kasimo darbai, grunto ir statybinio laužo sandėliavimas, naudojimas, miško ar želdinių kirtimas, privažiavimo kelių įrengimas ar esamų rekonstrukcija), ūkinės veiklos vykdymo etapas (ūkinės veiklos vykdymo pradžia, eiliškumas, darbo laiko režimas) ir ūkinės veiklos nutraukimo etapas.

13. Planuojamos ūkinės veiklos fizinės charakteristikos: reikalingas žemės sklypo ir planuojamas žemės užstatymo ar iškasimo plotas, numatomi statiniai, įrenginiai ir jų paskirtis, numatomi griovimo darbai, reikalinga inžinerinė infrastruktūra: inžineriniai tinklai (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, energijos), susisiekimo komunikacijos (keliai, gatvės, šaligatviai, automobilių stovėjimo vietos), taip pat šių statinių reikmėms skirti už planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribų esantys statiniai, tarp jų – inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, nurodoma jų vieta PAV ataskaitos grafinėje medžiagoje (žemėlapyje).

14. Duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos produkciją (paslaugas) ir didžiausią (projektinį) pajėgumą (užpildoma 1 lentelė). Kai ūkinę veiklą numatoma plėsti, pateikiamas esamos, ir planuojamos ūkinės veiklos didžiausias (projektinis) pajėgumas.

 

1 lentelė. Duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos produkciją (paslaugas)

Pavadinimas (asortimentas)

Mato vnt., t, m3, vnt. ir kt.

Didžiausias kiekis per metus

1

2

3

 

 

 

 

15. Duomenys apie numatomą energijos, kuro ir degalų naudojimą, energijos gamybą (pateikiamas aprašymas ir užpildomos 2 ir 3 lentelės). Energijos suvartojimas atskiriems procesams arba procesų grupėms. Sunaudojami ir (ar) pagaminami energijos ištekliai iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

 

2 lentelė. Energijos, kuro ir degalų naudojimas

Energijos, kuro ištekliai

Matavimo vnt., t, m3, kWh ir kt.

Sunaudojamas kiekis per metus

Išteklių gavimo šaltiniai

1

2

3

4

Elektros energija

 

 

 

Šilumos energija

 

 

 

Gamtinės dujos

 

 

 

Suskystintos dujos

 

 

 

Mazutas

 

 

 

Krosninis kuras

 

 

 

Dyzelinas

 

 

 

Akmens anglis

 

 

 

Benzinas

 

 

 

Biokuras:

1)

2)

 

 

 

Kitas kietasis kuras:

1)

2)

 

 

 

Kitas skystasis kuras:

1)

2)

 

 

 

Kitas dujinis kuras:

1)

2)

 

 

 

 

3 lentelė. Energijos gamyba

Energijos rūšis

Planuojama pagaminti

1

2

Elektros energija, kWh

 

Šilumos energija, kWh

 

 

16. Duomenys apie naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ir cheminius mišinius, jų saugojimą (užpildoma 4 lentelė).

 

4 lentelė. Duomenys apie naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ir cheminius mišinius, jų saugojimą

Žaliavos, cheminės medžiagos ar cheminio mišinio pavadinimas (išskyrus kurą, degalus, tirpiklių turinčias medžiagas ir mišinius)

Planuojamas naudoti kiekis per metus

Cheminės medžiagos ar cheminio mišinio klasifikavimas ir ženklinimas

Transportavimo būdas

Kiekis, saugomas vietoje, t

Saugojimo būdas

Pavojingumo klasė ir kategorija

Pavojingumo frazė

1

2

3

4

5

6

7

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba. Cheminės medžiagos ar cheminio mišinio klasifikavimas ir ženklinimas pateikiamas pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1962.

 

17. Duomenys apie tirpiklių turinčias chemines medžiagas ir cheminius mišinius (užpildoma 5 lentelė).

 

5 lentelė. Duomenys apie tirpiklių turinčias chemines medžiagas ir cheminius mišinius, jų saugojimą

Veikla, kurioje naudojamos tirpiklių turinčios cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai

Tirpiklių turinčios cheminės medžiagos ar cheminio mišinio pavadinimas

Tirpiklių turinčias chemines medžiagas ir cheminius mišinius sudarantys komponentai

Planuojamos (maksimalios) tirpiklio sąnaudos, t/m.

Tirpiklio suvartojimo riba, t/m.

Planuojamas tirpiklių turinčių cheminių medžiagų ir cheminių mišinių:

Pavadinimas

Pavojingumo klasė ir kategorija

Pavojingumo frazė

Kon-centracija, %

kiekis, saugomas vietoje, t

saugojimo būdas

Nuo

Iki

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1. 1 skiltyje informacija apie veiklą, kurioje naudojamos tirpiklių turinčios cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai, pateikiama numatant vykdyti ūkinės veiklos rūšis, nurodytas Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 „Dėl Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklių patvirtinimo“.

2. 5 skiltyje nurodoma pavojingumo klasė ir kategorija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008.

 

18. Duomenys apie planuojamoje ūkinėje veikloje numatomas naudoti radioaktyviąsias medžiagas: medžiagų pavadinimai, kiekis, saugojimas ir tvarkymas. Radionuklidai, jų aktyvumas, duomenys apie radioaktyviųjų atliekų susidarymą pagal branduolinės saugos reikalavimus
BSR-1.9.1-2017 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų normos ir reikalavimai radionuklidų išmetimo į aplinką planui“, patvirtintus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 22.3-89 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.9.1-2017 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų normos ir reikalavimai radionuklidų išmetimo į aplinką planui“ patvirtinimo“.

19. Duomenys apie atliekas. Gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos tvarkomos pagal Atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.

Informacija apie technologinius procesus, kurių metu susidaro atliekos, atliekų laikymą, tvarkymą (užpildoma 6 lentelė). Jei atliekos naudojamos ar šalinamos, pateikiama informacija apie jų naudojimo ar šalinimo technologinį procesą. Atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo alternatyvų aprašymas. Kita informacija, galinti turėti reikšmės atliekant vertinimą.

Informacija apie atliekų susidarymo planuojamoje ūkinėje veikloje prevencijos, parengimo pakartotinai naudoti, perdirbti ir naudoti priemones, o jei tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, apie jų šalinimą, numatant reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemones.

 

6 lentelė. Atliekos, atliekų tvarkymas

Technologinis procesas

Atliekos

Atliekų tvarkymo veikla

Atliekų laikymas objekte

Pavadinimas

Kiekis

Kodas

Pavadinimas

Patikslintas pavadinimas

Agregatinis būvis (kietas, skystas, pastos)

Laikymo sąlygos

Didžiausias vienu metu numatomas laikyti kiekis, t/m.

t/d.

t/m.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

20. Informacija apie technologinius procesus:

20.1. esamų ir planuojamų statinių išdėstymo schema (M 1:500–M 1:1 000, planuojant linijinės infrastruktūros objektus – 1:5 000, 1:10 000, M 1:50 000) ir sąrašas;

20.2. planuojamos ūkinės veiklos technologinio (-ų) proceso (-ų) aprašymas ir schema;

20.3. siūlomų gamybos būdų, įrangos aprašymas, jų palyginimas ir įvertinimas pagal šios ūkinės veiklos rūšies geriausius aplinkosaugos praktikos atvejus ir geriausius prieinamus gamybos būdus (toliau – GPGB) Europos Sąjungoje (toliau – ES), kurie nurodyti ES GPGB informaciniuose dokumentuose, jų įgyvendinimo galimybių įvertinimas. ES GPGB informaciniai dokumentai ir jų anotacijos pateikiami Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje (http://aaa.lrv.lt) ir Europos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės biuro interneto svetainėje (https://eippcb.jrc.ec.europa.eu/reference);

20.4. aprašant GPGB, ypatingas dėmesys atkreipiamas į mažaatliekes technologijas ir mažiau pavojingų medžiagų panaudojimą, proceso metu susidarančių ir naudotų medžiagų, atitinkamų atliekų paruošimo pakartotinai naudoti ir perdirbti skatinimą ir procese naudojamų žaliavų, įskaitant vandenį, suvartojimą ir pobūdį, jų energetinį efektyvumą, informaciją apie eksploatavimo bandymus pramoniniu mastu; jeigu žinoma, kokie konkretūs įrenginiai bus naudojami planuojamos ūkinės veiklos procese, deklaruojama, kad įrenginiai atitinka gamintojo techninę dokumentaciją, ji pridedama. Jei informacija prieinama, įvertinti planuojamos ūkinės veiklos rūšies geriausius aplinkosaugos praktikos atvejus;

20.5. Helsinkio komisijos (HELCOM) rekomendacijose atitinkamoms ūkinės veiklos rūšims pateiktų technologinių priemonių taikymo pagal planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus siūlomus gamybos būdus aprašymas;

20.6. kai planuojamas kurą deginantis įrenginys, kurio elektrinė galia yra 300 MW ar didesnė, vertinama, ar egzistuoja tinkamos anglies dioksido geologinio saugojimo saugyklos; ar yra techninių ir ekonominių galimybių įrengti anglies dioksido transportavimo įrenginius; ar yra techninių ir ekonominių galimybių modifikuoti įrangą anglies dioksidui surinkti; jeigu nurodytos sąlygos įvykdytos, pateikiama informacija, įrodanti, kad kurą deginančio įrenginio vietoje numatyta pakankamai vietos įrangai, reikalingai anglies dioksidui surinkti ir suspausti, nurodant vietą PAV ataskaitos grafinėje medžiagoje (schemoje ar žemėlapyje).

 

III SKYRIUS

NUMATOMAS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS REIKŠMINGAS POVEIKIS, NUMATOMO REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO APLINKAI IŠVENGIMO, SUMAŽINIMO IR KOMPENSAVIMO PRIEMONĖS

 

21. Atsižvelgiant į nagrinėjamas alternatyvas aprašomas pasirengimo planuojamai ūkinei veiklai, statybos, ūkinės veiklos vykdymo ir nutraukimo etapais daromas reikšmingas poveikis aplinkos elementams (dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, aplinkos apsaugos požiūriu svarbioms teritorijoms, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai) ir visuomenės sveikatai, įskaitant aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveiką.

22. Šio skyriaus skirsniuose aprašoma:

22.1. aplinkos elementų, kuriems planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą poveikį, būklė, įskaitant aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos vykdytos stebėsenos (jei tokia vykdyta) duomenis. Naudojami statistiniai ir kiti paskutinių 3 metų duomenys;

22.2. planuojamos ūkinės veiklos kiekvienos vertinamos alternatyvos (pvz., vietos, masto, techninių ir technologinių sprendinių, laiko, poveikį aplinkai mažinančių priemonių) poveikis aplinkai pagal kiekvieną aplinkos elementą ir poveikį visuomenės sveikatai atskirai, ypatingą dėmesį atkreipiant į Europos Bendrijos svarbos natūralias ir rūšių buveines (duomenys apie jas paskelbti Biologinės įvairovės duomenų bazėje (https://biomon.lt) ir Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt/map)), saugomas rūšis (informacija apie jas pateikta Saugomų rūšių informacinėje sistemos duomenų bazėje (https://sris.am.lt/), šių alternatyvų palyginimas tarpusavyje ir su „nuline“ alternatyva, t. y. dabartinės aplinkos būklės aspektų tikėtini pokyčiai neįgyvendinus projekto, nurodomos alternatyvos pasirinkimo priežastys; aprašomi alternatyvų analizei ir palyginimui pasirinkti metodai (pvz., kontroliniai sąrašai; matricos; žemėlapiai, įskaitant daugiasluoksnius žemėlapius; kompiuteriniai modeliavimo metodai, įskaitant geografines informacines sistemas (GIS); statistinių duomenų analizės metodai);

22.3. visų planuojamos ūkinės veiklos nagrinėjamų alternatyvų numatomas reikšmingas poveikis šio priedo 21 punkte nurodytiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai pasirengimo planuojamai ūkinei veiklai, statybos, ūkinės veiklos vykdymo ir nutraukimo etapais, nagrinėjant bet kokį galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį, įskaitant antrinį, suminį, tarpvalstybinį, trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį, nuolatinį ir laikiną, teigiamą ir neigiamą, kurį gali daryti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 5 punkte nurodyti veiksniai;

22.4. priemonės, kurių numatoma imtis siekiant išvengti galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti, atkurti, kas pažeista, ar, jeigu įmanoma, kompensuoti. Pateikiamas šių priemonių aprašymas nurodant, kokiame planuojamame ūkinės veiklos etape jos bus numatytos ir įgyvendintos (pasirengimo planuojamai ūkinei veiklai, statybos, ūkinės veiklos vykdymo ir nutraukimo etapais);

22.5. numatomos vykdyti stebėsenos (monitoringo) priemonės. Parametrai, kuriuos reikia stebėti ir stebėjimo trukmė parenkama atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, vietą, mastą ir poveikio aplinkai reikšmingumą. Rengiant stebėsenos aprašymą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu, Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“, ir kitų teisės aktų, kuriuose nustatomi aplinkos monitoringo reikalavimai, nuostatomis.

 

PIRMASIS SKIRSNIS

VANDUO

 

Esamos būklės aprašymas

23. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir planuojamos ūkinės veiklos artimoje aplinkoje esančius paviršinius vandens telkinius (upes, ežerus, tvenkinius, kanalus, Baltijos jūrą, Kuršių marias):

23.1. paviršinio vandens telkinio pavadinimas, identifikavimo kodas pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą (https://uetk.biip.lt), vieta planuojamos ūkinės veiklos atžvilgiu (pridedamas vietovės planas su pažymėtomis apsaugos zonomis ir juostomis), plotas (ha), vidutinis ir didžiausias gyliai, gamtosauginis debitas, faktiniai debitai (svyravimai, tendencijos), hidromorfologinės būklės kitimas, ekologinės būklės pokyčiai;

23.2. paviršinių vandens telkinių sukeliami potvyniai ir užliejamų teritorijų plotai pagal potvynių grėsmės ir rizikos teritorijų žemėlapį (http://potvyniai.aplinka.lt/potvyniai);

23.3. paviršiniams vandens telkiniams nustatyti vandensaugos tikslai, upių baseinų rajono valdymo planuose numatytos priemonės, naudojimo apribojimai ir pan.;

23.4. ar paviršiniai vandens telkiniai yra saugomoje teritorijoje, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, ar susiję su vertingų gamtinių kompleksų ir biologinės įvairovės išsaugojimu, ar svarbūs pelkių ir kitų aplinkos elementų ekologinės pusiausvyros stabilumui užtikrinti;

23.5. ar paviršiniai vandens telkiniai svarbūs rekreacijai, vandens turizmui, mėgėjų ir (ar) verslinei žvejybai;

23.6. ar paviršiniai vandens telkiniai atitinka geros ekologinės būklės kriterijus, informacija apie vandens telkinių regeneracinį pajėgumą (atsistatymą);

23.7. esama paviršinių vandens telkinių antropogeninė apkrova:

23.7.1. vandens naudojimo mastas (technologiniams procesams, drėkinimo reikmėms, žuvininkystės ūkiams, hidroenergetikai ir pan.);

23.7.2. sutelktosios taršos šaltiniai ir mastas (nuotekų išleidimo vietos ir nuotekų kiekiai).

24. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos žemės sklypo ar teritorijos ir gretimų teritorijų hidrogeologines sąlygas: gruntinio vandens slūgsojimo gylis, sąlygos, dinamika, cheminė sudėtis, spūdinių vandeningųjų sluoksnių charakteristika, eksploatuojami vandeningieji sluoksniai, atstumas iki vandenviečių (esamos vandenvietės, kaptažo įrenginiai nurodomi prie PAV ataskaitos pridedamame sklypo plane), sluoksnio vandeningumas; pagrindiniai duomenys apie požeminius vandens telkinius: vandeningieji sluoksniai (pavadinimas, indeksas), jų slūgsojimo gylis, našumas (informacija teikiama, jeigu planuojamas požeminio vandens naudojimas); užterštumo įvertinimas.

25. Informacija apie planuojamoje vietovėje įrengtas melioracijos sistemas.

26. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir artimoje aplinkoje esamus (planuojamus) pasklidosios taršos šaltinius (pvz., planuojamos ūkinės veiklos metu per metus susidarantis mėšlas ir (ar) srutos ir jų tvarkymas).

27. Jeigu planuojama ūkinė veikla susijusi su jūra, pateikiama informacija apie jūrinę aplinką: jūros vandens geocheminės savybės, dugno pobūdis, srovės, bangavimas, įskaitant vidutines, štormines reikšmes, jų pasikartojimą, sezoninius ir daugiamečius svyravimus. Krantų pobūdis (stabilūs, akumuliaciniai, ardomi) ir kt.

28. Vandens naudojimas planuojamoje ūkinėje veikloje:

28.1. informacija apie planuojamus vandens naudojimo šaltinius ir mastą (vandens poreikio skaičiavimai (pagrindimas), reikalavimai vandens kokybei ir pan.):

28.1.1. duomenys apie paviršinį vandens telkinį, iš kurio bus imamas vanduo arba kurio vanduo bus kitaip naudojamas (pvz., hidroenergetikai), vandens išgavimo ir (ar) naudojimo vietą ir įrenginį (užpildoma 7 lentelė);

 

7 lentelė. Duomenys apie paviršinį vandens telkinį, iš kurio išgaunamas vanduo arba kurio vanduo bus kitaip naudojamas, vandens išgavimo ir (ar) naudojimo vietą bei įrenginį. Kiekvienai vandens ėmimo vietai (vandenvietei) arba naudojimo vietai (hidrotechniniam vandens naudojimo statiniui ir (arba) įrenginiui) pildoma atskira lentelės skiltis

Eil. Nr.

Vandens išgavimo vietos Nr.

1

2

3

1.

Vandens telkinio (upės, ežero, tvenkinio ir kt.) pavadinimas

 

 

 

2.

LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objekto identifikavimo kodas

 

 

 

3.

Upės baseino rajonas, baseinas, pabaseinis

 

 

 

4.

Vidutinis daugiametis debitas, m3/s (upėms)

 

 

 

5.

80 % tikimybės sausiausio mėnesio vidutinis debitas, m3/s (upėms)

 

 

 

6.

1 % tikimybės potvynio vandens debitas, m3/s (upėms)

 

 

 

7.

Ežero, tvenkinio plotas, ha (tūris, tūkst. m3)

 

 

 

8.

Maksimalus patvankos aukštis, m (tvenkiniams)

 

 

 

9.

Vandens išgavimo ir (ar) naudojimo vietos koordinatės (LKS’94)

 

 

 

10.

Vandens išgavimo ir (ar) naudojimo įrenginių projektinis našumas, m3/h (arba nurodomi kiti matavimo vienetai pagal naudojimo būdą)

 

 

 

Pastaba. Vandens išgavimo vietos numeris turi sutapti su numeriu, kuriuo vandens išgavimo vieta pažymėta pridedamoje objekto schemoje.

 

28.1.2. duomenys apie planuojamas įrengti požeminio vandens vandenvietes (užpildoma 8 lentelė);

 

8 lentelė. Duomenys apie numatomas įrengti požeminio vandens vandenvietes (požeminio vandens kaptažo įrenginius)

Eil. Nr.

Vandenvietės

Gręžiniai (kaptažo įrenginiai)

Vandenvietės priklausomumas

Adresas (vieta)

Centro koordinatės (LKS’94)

Vandeningo-jo sluoksnio pavadinimas (indeksas)

Grupė

Ištekliai, m3/d.

Gylis iki sluoksnio kraigo, m

Bendras skaičius

Darbinių skaičius

Bendras našumas m3/h

UBR

PVB6

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1. 1 skiltyje tęsiama numeracija nuo paskutinio vandenvietės, aprašytos 7 lentelėje, numerio. Vandenvietės numeris turi sutapti su numeriu, kuriuo pažymėta vandenvietė objekto schemoje.

2. 5 skiltyje nurodoma grupė pagal Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. D1-912 „Dėl požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3. 6 skiltyje nurodomi prognoziniai, išžvalgyti arba patvirtinti vandens ištekliai vandeningame sluoksnyje.

4. 10 skiltyje nurodomas planuojamas projektinis vandenvietės našumas.

5. 11 skiltyje nurodomas upės baseino rajonas (toliau – UBR), nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl upių baseinų rajonų sudarymo ir institucijos, atsakingos už jų administravimą vandensaugos tikslams pasiekti, paskyrimo“.

6. 12 skiltyje nurodomas požeminio vandens baseinas (toliau – PVB), nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 707 „Dėl požeminio vandens telkinių priskyrimo upių baseinų rajonams“.

 

28.1.3. duomenys apie planuojamą vandens paėmimą ir vartojimą (užpildoma 9 lentelė);

 

9 lentelė. Numatomas vandens paėmimas ir naudojimas

Eil. Nr.

Vandens išgavimo (gavimo) vieta

Didžiausias planuojamas gauti (išgauti) vandens kiekis

Veikla, kurioje bus naudojamas vanduo 3

Kiekvienoje veikloje planuojamo naudoti vandens didžiausias kiekis

Planuojami vandens nuostoliai, m3/m.

Kitiems objektams ir (ar) asmenims planuojamo perduoti vandens kiekis, m3/m.

m3/m.

m3/d.

m3/h

m3/m.

m3/d.

m3/h

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1. 1 skiltyje nurodomas vandens išgavimo (gavimo) vietos eilės numeris (numeruojama iš eilės pagal lentelės pildymą. Pirmiausia aprašomos vandens išgavimo (gavimo) vietos, iš kurių bus imama daugiausia vandens).

2. 2 skiltyje nurodomas vandens išgavimo vietos eilės numeris iš 7 arba 8 lentelės (pvz., vandenvietė Nr. 1), jeigu vandenį numatoma išgauti iš paviršinių ar požeminių vandens telkinių. Jeigu vandenį numatoma gauti iš kitų tiekėjų ar vietų, nurodomas vandens tiekėjas ar vieta, pvz., viešojo vandens tiekimo sistema (nurodomas tiekėjas ir įvado numeris, kuriuo jis pažymėtas pridedamoje schemoje), kitų asmenų neviešo vandens tiekimo sistema (nurodomas tiekėjas ir įvado numeris, kuriuo jis pažymėtas pridedamoje schemoje), atvežamas vanduo (nurodomas tiekėjas), kritulių vanduo (nurodomas vandens surinktuvo numeris, kuriuo jis pažymėtas pridedamoje schemoje), išvalytos nuotekos, pakartotinai naudojamas vanduo (pvz., kondensatas, uždaros apytakos sistemos vanduo) ir t. t.

3. 6 skiltyje nurodomos veiklos, kurias vykdant numatoma suvartoti ne mažiau kaip 10 procentų viso objekte planuojamo suvartoti vandens kiekio. Kiekviena veikla aprašoma atskiroje eilutėje.

 

28.2. apibendrinta informacija pateikiama lentelėse, kiek planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aprašymas atitinka lentelių turinį.

Planuojamos ūkinės veiklos galima vandens sutelktoji ir pasklidoji tarša

29. Informacija apie nuotekų (taršos) susidarymo šaltinius, planuojamas nuotekų ir (ar)teršalų išleidimo vietas, numatomą išleidžiamų nuotekų užterštumą (skaičiavimai, pagrindimas), kiekį (skaičiavimai, pagrindimas), taršos dydį, nuotekų ir (ar) teršalų susidarymo netolygumus. Informacija apie paviršinių (lietaus) nuotekų kiekį ir tvarkymą (skaičiavimai, pagrindimas).

30. Informacija apie paviršinį vandens telkinį (priimtuvą), į kurį planuojama išleisti nuotekas arba kuris kitaip bus teršiamas dėl planuojamos ūkinės veiklos (užpildoma 10 lentelė).

 

 

10 lentelė. Informacija apie paviršinį vandens telkinį (priimtuvą), į kurį planuojama išleisti nuotekas arba kuris kitaip bus teršiamas dėl planuojamos ūkinės veiklos

Eil. Nr.

Vandens telkinio pavadinimas, kategorija ir LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objekto identifikavimo kodas

80 % tikimybės sausiausio mėnesio vidutinis debitas, m3/s (upėms)

Vandens telkinio plotas, ha (stovinčio vandens telkiniams)

Vandens telkinio būklė

Rodiklis

Esama (foninė) būklė

Leistina vandens telkinio apkrova

Mato vnt.

Reikšmė

hidraulinė, m3/d.

Teršalais

Mato vnt.

Reikšmė

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1. 1 skiltyje nurodomas nuotekų priimtuvo (paviršinio vandens telkinio) eilės numeris. Priimtuvas turi būti pažymėtas prie PAV ataskaitos pridedamoje schemoje.

2. 2 skiltyje nurodomas paviršinis vandens telkinys, į kurį planuojama išleisti nuotekas arba kurio baseine yra išleistuvas, nurodoma telkinio kategorija: upė, ežeras, tvenkinys, kūdra; įrenginys (pvz., melioracijos griovys) ar kt.

3. 3 skiltis pildoma vadovaujantis Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu
Nr. 
D1-382 „Dėl Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

4. 5 skiltyje nurodomi parametrai, pagal kuriuos vertinamas nuotekų poveikis priimtuvui.

6. 6 ir 7 grafose nurodoma vandens telkinio būklė aukščiau nuotekų išleistuvo (taikoma upėms).

7. 8–10 grafose nurodomi teisės aktų nustatyta tvarka atlikto leistino poveikio vandens telkiniui planuojamoje nuotekų išleidimo vietoje rezultatai.

 

31. Informacija apie kitus nuotekų tvarkymo būdus. Kai planuojama nuotekas infiltruoti į gruntą ir (arba) naudotis kitiems asmenims priklausančia nuotekų tvarkymo infrastruktūra, užpildoma 11 lentelė).

 

11 lentelė. Informacija apie nuotekų išleidimą.

Eil. Nr.

Nuotekų išleidimo vietos ir (ar) priimtuvo aprašymas

Leistina priimtuvo apkrova

Hidraulinė

Teršalais

m3/d.

Parametras

Mato vnt.

Reikšmė

 

1

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1. 1 skiltyje nurodomas nuotekų priimtuvo eilės numeris. Priimtuvų numeracija tęsiama nuo paskutinio priimtuvo (paviršinio vandens telkinio) numerio, nurodyto 10 lentelėje. Numeris turi sutapti su numeriu, kuriuo nuotekų išleidimo vieta ir (ar) priimtuvas pažymėtas su PAV ataskaita teikiamoje objekto ir (ar) įrenginio schemoje.

2. 2 skiltyje turi būti aprašoma, kur ir kokiomis priemonėmis numatoma išleisti (šalinti) nuotekas iš objekto ir (ar) įrenginio (pvz., nuotekas planuojama kaupti 300 m3 talpos rezervuare ir kartą per mėnesį išvežti į miesto valymo įrenginius (nurodomas vežėjas, valymo įrenginių pavadinimas ir juos eksploatuojantis asmuo); nuotekos infiltruojamos į gruntą 1000 m2 požeminės filtracijos lauke; nuotekas planuojama išleisti į kanalizacijos tinklus (nurodomas tinklus eksploatuojantis asmuo) ir pan.).

3. informacija apie leistiną priimtuvo apkrovą nurodoma, jeigu aprašomo (numatomo naudoti) nuotekų priimtuvo leistina apkrova yra ribojama (pvz., nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančios įmonės nustatytos ribinės sąlygos, nustatytos leistinos apkrovos filtracijos įrenginių projekte ar pan.).

4. 5 skiltyje nurodomi parametrai, pagal kuriuos gali būti ribojamas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus planuojamų išleisti nuotekų priėmimas.

 

32. Duomenys apie nuotekų susidarymo šaltinius ir (ar) išleistuvus (užpildoma 12 lentelė).

 

12 lentelė. Duomenys apie nuotekų šaltinius ir (ar) išleistuvus

Nr.

Koordinatės

Priimtuvo numeris

Planuojamų išleisti nuotekų aprašymas

Išleistuvo tipas, techniniai duomenys

Išleistuvo vietos aprašymas

Didžiausias numatomas išleisti nuotekų kiekis

m3/d.

m3/m.

1

2

3

4

5

6

7

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1. 1 skiltyje nurodomas nuotekų išleistuvo arba šaltinio numeris (nuotekų šaltinis aprašomas, kai nuotekos išleidžiamos į aplinką arba perduodamos kitiems asmenims ne per stacionarų išleistuvą, (pvz., išvežamos asenizacinėmis mašinomis ar pan.). Lentelėje nurodomas numeris turi atitikti numerį, kuriuo nuotekų išleistuvas arba šaltinis pažymėtas pridedamame plane.

2. 2 skiltyje nurodomos koordinatės vietos, kurioje nuotekos išteka į aplinką (pvz., paskutinis šulinys prieš nuotekų išleidimą į požeminės filtracijos įrenginį, išleistuvo į upę galas ir pan.), išleidžiamos į kitiems asmenims priklausančius kanalizacijos tinklus, perpilamos į mobilias talpas arba paimamos iš šaltinio kitokiu būdu.

3. 3 skiltyje nurodoma priimtuvo, į kurį numatoma išleisti nuotekas per aprašomą išleistuvą arba iš aprašomo nuotekų šaltinio, numeris iš 10 arba 11 lentelės.

4. 4 skiltyje nurodomas nuotekų tipas (pramoninės, buitinės, paviršinės, mišrios, srutos, žlaugtai ar pan.) ir veikla (veiklos), kurios metu susidaro nuotekos, planuojamos išleisti per aprašomą išleistuvą arba iš aprašomo nuotekų šaltinio.

5. 5 skiltyje nurodomas išleistuvo arba nuotekų šaltinio tipas (pvz., krantinis, vaginis, dugninis, paviršinė filtracija, požeminė filtracija, išleistuvas į kanalizacijos tinklus, sukaupimo rezervuaras ar pan.) ir techniniai duomenys (išleidimo atstumas nuo kranto, gylis, skersmuo, talpa ir pan.).

6. 6 skiltyje aprašoma išleistuvo vieta, pvz., išleistuvo vieta vagos atžvilgiu (dešinysis krantas, kairysis krantas, upės vidurys), prisijungimo į kanalizaciją vieta (gatvės pavadinimas ir pan.).

7. 7 ir 8 skiltyse nurodomas planuojamas išleisti didžiausias nuotekų kiekis negali būti didesnis už priimtuvo didžiausią galimą hidraulinę apkrovą, nurodytą 10 ir 11 lentelėse.

 

33. Planuojamų išleisti nuotekų užterštumas (užpildoma 13 lentelė).

 

13 lentelė. Į gamtinę aplinką planuojamų išleisti nuotekų užterštumas

Nr.

Teršalo pavadinimas

Nuotekų užterštumas prieš valymą

Didžiausias planuojamas nuotekų užterštumas jas išleidžiant į aplinką

Numatomas valymo efektyvumas, %

Mom., mg/l

Vidut., mg/l

t/m.

DLK mom., mg/l

Planuojama LK mom., mg/l

DLK vidut., mg/l

Planuojama LK vid., mg/l

DLT paros, t/d.

Planuojama LT paros, t/d.

DLT metų, t/m.

Planuojama LT metų, t/m.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1. 1 skiltyje – išleistuvo, šaltinio numeris pagal 12 lentelę.

2. 2 skiltyje nurodomi teršalai, kuriems išleisti pagal teisės aktus reikalingas leidimas.

3. 3 skiltyje – didžiausia numatoma teršalo koncentracija momentiniame arba vidutiniame paros nuotekų mėginyje prieš valymą.

4. 4 skiltyje – didžiausia numatoma teršalo vidutinė metinė koncentracija nuotekose prieš valymą. 3–6 skiltys pildomos, jeigu nuotekas prieš išleidžiant iš objekto ir (ar) įrenginio numatoma valyti.

5. 6 skiltyje – pagal teisės aktus nustatyta ir (ar) apskaičiuota teršalo didžiausia leistina koncentracija (DLK) nuotekų momentiniame arba vidutiniame paros mėginyje (atsižvelgiant į priimtuvą, vykdomos veiklos pobūdį ir pan.). PAV ataskaitoje pateikiamas DLK nustatymo pagrindimas.

6. 7 skiltyje – leistina teršalo koncentracija momentiniame arba vidutiniame paros nuotekų mėginyje (DLK) arba laikinai leistina koncentracija (LLK). Pildoma, jeigu planuojama, kad eksploatuojant įrenginį leidime leistiną teršalo koncentraciją reikės nustatyti didesnę už nurodytą 6 skiltyje DLK koncentraciją. PAV ataskaitoje pateikiamas atitinkamas pagrindimas.

7. 8 skiltyje – pagal teisės aktus nustatyta ir (ar) apskaičiuota teršalo didžiausia leistina vidutinė metinė koncentracija (DLK) (atsižvelgiant į priimtuvą, vykdomos veiklos pobūdį ir pan.). PAV ataskaitoje pateikiamas DLK nustatymo pagrindimas.

8. 9 skiltyje – leistina teršalo vidutinė metinė koncentracija (DLK ir (ar) LLK). Pildoma, jeigu planuojama, kad eksploatuojant įrenginį leidime leistiną teršalo koncentraciją reikės nustatyti didesnę už nurodytą 8 grafoje DLK koncentraciją. PAV ataskaitoje pateikiamas atitinkamas pagrindimas.

9. 10 skiltyje – pagal teisės aktus nustatytas ir (ar) apskaičiuotas didžiausias leidžiamas išleisti per parą teršalo kiekis (DLT) (atsižvelgiant į priimtuvą, vykdomos veiklos pobūdį ir pan.). PAV ataskaitoje pateikiamas DLT nustatymo pagrindimas.

10. 11 skiltyje – leistinas per parą išleisti teršalo kiekis (leistina tarša). Pildoma, jeigu planuojama, kad eksploatuojant įrenginį leidime leistiną taršą reikės nustatyti didesnę už nurodytą 10 skiltyje DLT. PAV ataskaitoje pateikiamas atitinkamas pagrindimas.

11. 12 skiltyje – pagal teisės aktus nustatytas ir (ar) apskaičiuotas didžiausias leidžiamas išleisti per metus teršalo kiekis (DLT) (atsižvelgiant į priimtuvą, vykdomos veiklos pobūdį ir pan.). PAV ataskaitoje pateikiamas DLT nustatymo pagrindimas.

12. 13 skiltyje – leistinas per metus išleisti teršalo kiekis (leistina tarša). Pildoma, jeigu planuojama, kad eksploatuojant įrenginį leidime leistiną taršą reikės nustatyti didesnę už nurodytą 10 grafoje DLT. PAV ataskaitoje pateikiamas atitinkamas pagrindimas.

 

34. Apibendrinta informacija pateikiama lentelėse, kiek planuojamos ūkinės veiklos aprašymas atitinka lentelių turinį.

Numatomas reikšmingas poveikis

35. Numatomas vandens paėmimo ir (ar) naudojimo poveikis vietovės hidrologiniam ir hidrogeologiniam režimui (pateikiami skaičiavimai ir pagrindimas).

36. Numatomas reikšmingas poveikis paviršinio ir (ar) požeminio vandens kokybei atsižvelgiant į vandens foninį užterštumą dėl ūkinės veiklos vykdymo metu išleidžiamo didelio nuotekų kiekio (pvz., dėl gamybinių ar buitinių nuotekų, žemės ūkio objektų taršos).

37. Numatomų vietovės hidrologinio režimo pokyčių sąlygojamas antrinis poveikis vandens telkinių ir gretimų teritorijų būklei (pvz., krantų erozijai, pelkėjimas, gruntinio vandens lygio žemėjimas ar pan.).

38. Numatomas išleidžiamų nuotekų ar kitokios planuojamos taršos poveikis vandens telkinių ir (ar) pakrančių ir susijusių ekosistemų būklei, vandens ištekliams (pvz., rekreacinėms teritorijoms, vandenvietėms, saugomoms teritorijoms, žvejybai, navigacijai) (pateikti skaičiavimus, matematinio modeliavimo rezultatus ar kitokį pagrindimą).

39. Aprašomi ir pagrindžiami planuojamą poveikį atspindintys telkinio būklės parametrai, jų esamos reikšmės bei leistinos (siektinos) ribos, planuojamo poveikio zona (upės ruožas, stovinčio vandens telkinio dalis ar pan.), galimo poveikio parametrų reikšmės (pagrįstos skaičiavimais, matematinio modeliavimo rezultatais ar pan.) didžiausio poveikio zonoje bei jų pokyčiai erdvėje ir laike (pvz., pokyčių tendencija pagal atstumą nuo išleistuvo), sezoniniai pokyčiai erdvėje ir laike (pvz., akumuliacinis efektas stovinčio vandens telkinyje ar pan.). Aprašomas ir pagrindžiamas didžiausias numatomas poveikis aplinkai nepalankiausiomis sąlygomis (pvz., sausra, potvyniai).

40. Aprašomas numatomo avarinio teršiančių medžiagų patekimo į vandens telkinius mastas ir poveikis aplinkai.

41. Jeigu planuojama ūkinė veikla susijusi su jūra, vertinamas jos galimas poveikis jūros būklei.

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

42. Aprašomos numatomos taikyti poveikį vandens aplinkai mažinančios arba kompensuojančios priemonės (taršos, erozijos mažinimo, avarijų prevencijos, gamtosauginio debito užtikrinimo ar pan.). Apibendrintai priemonės aprašomos 14 lentelėje.

 

14 lentelė. Objekte numatomos naudoti nuotekų kiekio ir taršos mažinimo bei planuojamo poveikio priimtuvui kompensavimo priemonės

Nr.

Nuotekų šaltinis, išleistuvas

Priemonės ir jos paskirties aprašymas

Planuojamos priemonės projektinės savybės

Rodiklis

Mato vnt.

Reikšmė

1

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1. 1 skiltyje nurodomas nuotekų kiekio arba taršos mažinimo priemonės numeris.

2. 2 skiltyje nurodomas numeris nuotekų šaltinio, išleistuvo (iš 12 lentelės), per kurį išleidžiamų nuotekų poveikio mažinimui taikoma aprašoma priemonė;

3. 3 skiltyje trumpai aprašoma nuotekų kiekio mažinimo (pvz., automobilių plovyklos vandens apytakinė sistema ar pan.), taršos mažinimo (gamybinių, buitinių, paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, geriausių prieinamų gamybos būdų taikymas ir pan.) ar poveikio priimtuvui mažinimo ir (ar) kompensavimo (nuotekų srauto reguliavimas priklausomai nuo upės debito, melioruotos upės renatūralizavimas ar pan.) priemonė ir jos paskirtis (pvz., pašalinti iš paviršinių nuotekų naftos produktus ir skendinčias medžiagas, sumažinti nuotekų kiekį, pagerinti priimtuvo apsivalymo galimybes ir pan.);

4. 4–6 skiltyje planuojamos priemonės projektinės savybės. 5 ir 6 grafose nurodomi planuojami projektiniai rodikliai, mažinantys nuotekų kiekį ir taršą (pvz., įrenginio našumas – m3/d., apytakinis debitas – l/s; projektinis į valymo įrenginius patenkančių nuotekų užterštumas pagal BDS, N, P, naftos produktus, bendrą Cr ar pan. – mg/l, t/d.; liekamasis užterštumas pagal BDS, N, P, naftos produktus, bendrą Cr ir pan. – mg/l; išvalymo efektyvumas).

 

Grafinė medžiaga

43. Žemėlapis (-iai), kuriame (-iuose) turi būti pažymėti esami ir planuojami aprūpinimo vandeniu šaltiniai esamos vandenvietės, kaptažo įrenginiai ir jų vieta, apsaugos zonos; nuotekų (taršos) šaltiniai, nuotekų valymo įrenginiai, nuotekų išleidimo vietos, vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos bei zonos, numatomos nuotekų debito matavimo ir mėginių ėmimo vietos, planuojami vandens telkinių morfologiniai (pvz., krantų linijos) pakeitimai, tinklai ar hidrotechnikos statiniai, avarinės taršos rizikos objektai, sausinimo, drėkinimo įrenginiai, rekreacinės vietos ir įrenginiai. Žemėlapiuose pažymėtų objektų numeriai turi sutapti su numeriais, kuriais šie objektai pažymėti PAV ataskaitoje pateikiamose lentelėse ir PAV ataskaitos tekstinėje dalyje.

 

 

ANTRASIS SKIRSNIS

APLINKOS ORAS

 

Esamos būklės aprašymas

44. Vietovės meteorologinės sąlygos, foninis aplinkos oro užterštumas. Duomenys apie oro temperatūrą, kritulius, vyraujančius vėjus, saulės radiaciją, aplinkos oro foninį užterštumo lygį ir kitus veiksnius, galinčius daryti įtaką aplinkos oro užterštumo lygiui. Foninio aplinkos oro užterštumo ir meteorologiniai duomenys naudojami vadovaujantis Foninio aplinkos oro užterštumo naudojimo planuojamos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijomis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 „Dėl Foninio aplinkos oro užterštumo naudojimo planuojamos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijų patvirtinimo“. Teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimas turi atitikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-653 „Dėl teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ reikalavimus. Pateikiama informacija apie naudojamų foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų gavimo šaltinį. Kai ši informacija ar jos dalis pateikiama kitame skyriuje, šiame skyriuje galima pateikti tik nuorodas į atitinkamus kito skyriaus duomenis.

Į aplinkos orą išmetami teršalai

45. Trumpa stacionarių (organizuotų ir neorganizuotų) ir mobilių taršos šaltinių charakteristika.

Veikiančio objekto išplėtimo, rekonstrukcijos ar kitu atveju pateikiami ir nustatyta tvarka atliktos aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos duomenys.

46. Aprašoma kiekviena numatoma vykdyti veikla, kurios metu susidarys ir į aplinkos orą bus išmetama teršalų, planuojama diegti technologija. Nurodoma planuojama gaminti produkcija, atskirai pateikiant numatomą pagaminti elektros ir šilumos energijos kiekį, planuojamas (projektinis) gamybos pajėgumas, numatomas suvartoti energijos, kuro ir degalų kiekis pagal atskiras jų rūšis. Planuojamų naudoti žaliavų, cheminių medžiagų ir cheminių mišinių sąrašai, jų kiekis (rekomenduojama pagal galimybes pateikti saugos duomenų lapus). Numatomų naudoti dažų, lakų, kitų produktų, medžiagų ar mišinių, kurių sudėtyje yra lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ), pavadinimai, jų kiekis, sudėtis, sudėtyje esančių LOJ, pažymėtų pavojingumo frazėmis H341 ir H351 (klasifikuojami kaip halogeninti), H340, H350, H350i, H360D ir H360F (klasifikuojami kaip kancerogeniniai, mutageniniai arba toksiškai veikiantys reprodukciją), kiekis. Produkcijos vienetui pagaminti ir (ar) energijos vienetui generuoti numatomas sunaudoti žaliavų, medžiagų, kuro ar kt. kiekis, į aplinkos orą išmesti teršalų kiekis.

47. Pateikiami į aplinkos orą numatomų išmesti teršalų kiekių skaičiavimai, jų rezultatai, naudotos metodikos, teisės aktai, koeficientai. Į aplinkos orą numatomų išmesti teršalų kiekio skaičiavimo metodika turi būti pasirinkta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 „Dėl Į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“.

48. Apskaičiuotas iš stacionarių taršos šaltinių numatomų išmesti teršalų kiekis ir šių šaltinių fiziniai duomenys nurodomi 15 ir 16 lentelėse. Pateikiami ūkinėje veikloje planuojami naudoti mobilieji taršos šaltiniai, jų išmetamų teršalų kiekio skaičiavimas (skaičiavimo rezultatai pateikiami 17 lentelėje).

 

 

15 lentelė. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių fiziniai duomenys

Įrenginio pavadinimas _________________________________

 

Taršos šaltiniai

Išmetamųjų dujų rodikliai pavyzdžio paėmimo (matavimo) vietoje

Teršalų išmetimo (stacionarių taršos šaltinių veikimo) trukmė, val./m.

Pavadinimas

Nr.

Centro koordinatės (LKS’94)

Aukštis, m

Išmetimo angos matmenys, m

Srauto greitis, m/s

Temperatūra, º C

Tūrio debitas, Nm3/s

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba. Duomenys įrašomi vadovaujantis aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją bei teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

16 lentelė. Tarša į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių

Įrenginio pavadinimas ___________________________________

 

Veiklos rūšis

Cecho (kito gamybinio padalinio) pavadinimas, gamybos rūšies pavadinimas

Taršos šaltiniai

Teršalai

Esama tarša

Numatoma tarša

 

Pavadinimas

Kodas

Pavadinimas

Nr.

Vienkartinis dydis

Metinė, t/m.

Vienkartinis

dydis

Metinė, t/m.

 

Vnt.

Vidut.

Maks.

Vnt.

Maks.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso pagal veiklos rūšį:

 

 

 

 

 

Pastabos:

1. 1 ir 2 skiltyse duomenys nurodomi vadovaujantis aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją bei teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais.

2. Informacija apie esamą taršą 7–10 skiltyse pildoma veikiančio objekto išplėtimo, rekonstrukcijos ar kitu atveju.

3. Esamos ir (ar) numatomos taršos vienkartinių dydžių koncentracijų vertės (79,
10
ir 11 grafose) nurodomos perskaičiuotos normaliosioms slėgio ir temperatūros sąlygoms (101,3 kPa ir 0 °C).

4. 7 ir 11 grafose užrašomi vienetai, kuriais pateikiamas esamos ir (ar) numatomos taršos vienkartinis dydis.

 

17 lentelė. Mobilūs taršos šaltiniai ir jų tarša

Pavadinimas

Kiekis, vnt.

Sunaudojamų degalų kiekis, t/m.

Į aplinkos orą išmetamas teršalų kiekis, t/m.

CO

NOx

LOJ

SO2

Kietosios dalelės

 

1

2

3

4

5

6

7

8

 

Automobiliai, naudojantys:

 

 

 

 

 

 

 

 

a) benziną

 

 

 

 

 

 

 

 

b) dyzeliną

 

 

 

 

 

 

 

 

c) suskystintas naftos dujas

 

 

 

 

 

 

 

 

d) suslėgtas gamtines dujas

 

 

 

 

 

 

 

 

e) kt. degalus

 

 

 

 

 

 

 

 

Traktoriai ir kt. mechanizmai su vidaus degimo varikliais

 

 

 

 

 

 

 

 

Kiti (išvardinti):

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba. 3 skiltyje, pateikiant duomenis apie oro transportą, nurodomas pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičius.

 

49. Pateikiamos numatomų išmesti teršalų aplinkos oro užterštumo vertės nustatytos vadovaujantis Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“, Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinomis vertėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 „Dėl Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinų verčių patvirtinimo“, Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašu ir ribinėmis aplinkos oro užterštumo vertėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ (toliau – aplinkos oro užterštumo normos).

Numatomas reikšmingas poveikis aplinkos orui

50. Numatomas poveikis aplinkos oro užterštumo lygiui atsižvelgiant į aplinkos oro foninį užterštumo lygį ir galimą jo kitimą (pvz., dėl numatomo didelio energijos gamybos poreikio, didelio kuro kiekio naudojimo ar naudojamų kuro rūšių pokyčio, padidėjusio transporto srauto), vietovės meteorologines sąlygas. Pateikiamas į aplinkos orą numatomų išmesti teršalų sklaidos aplinkos ore skaičiavimas, nurodant naudotą teršalų sklaidos aplinkos ore skaičiavimo modelį, jo pasirinkimo pagrindimą, naudotus duomenis, koeficientus. Teršalų sklaidos aplinkos ore skaičiavimo modelis pasirenkamas pagal Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas, patvirtintas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200 „Dėl Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijų patvirtinimo“.

51. Numatomas aplinkos oro teršalų kiekis dėl kuro, pasikeitusių kuro rūšių, padidėjusio transporto srauto ar pasikeitusio transporto priemonių ir jų naudojamų degalų rūšių naudojimo, gamybos proceso ypatumų, statybų metu ir pan.

52. Dėl numatomų išmesti teršalų susidarančių aplinkos oro užterštumo lygių skaičiavimas: numatomų išmesti teršalų; numatomų išmesti teršalų įvertinus foninį aplinkos oro užterštumo lygį.

53. Dėl numatomų išmesti teršalų susidarančių aplinkos oro užterštumo lygių skaičiavimo rezultatų analizė (palyginimas su aplinkos oro užterštumo normomis) ir išvados.

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

54. Aplinkos oro taršos reguliavimo techniniai sprendiniai pasirengimo planuojamai ūkinei veiklai, statybos, ūkinės veiklos vykdymo ir nutraukimo etapais (susidarančio teršalų kiekio mažinimas, išmetamų teršalų valymas (kenksmingumo šalinimas), teršalų išmetimo, įskaitant ir išmetimą neįprastomis (neatitiktinėmis) veiklos sąlygomis (paleidžiant, derinant, sustabdant įrenginį (-ius)), parametrų ar kitų sąlygų gerinimas ir pan.). Jei galimi techninių sprendinių variantai, pateikiamas pasirinkto varianto pagrindimas.

55. Numatomi išmetamų oro teršalų valymo (kenksmingumo šalinimo) įrenginiai, taršos prevencijos priemonės pateikiamos 18 lentelėje. Atskirai aprašomos išmetamų LOJ, klasifikuojamų kaip halogeninti (pažymėtų pavojingumo frazėmis H341, H351) ir kaip kancerogeniniai, mutageniniai arba toksiškai veikiantys reprodukciją (pažymėtų pavojingumo frazėmis H340, H350, H350i, H360D, H360F), kiekio mažinimo priemonės, pateikiamas šių medžiagų ar mišinių pakeitimo mažiau kenksmingais planas.

 

18 lentelė. Aplinkos oro teršalų valymo įrenginiai ir taršos prevencijos priemonės

Įrenginio pavadinimas _____________________________________________________

 

Taršos šaltinio, į kurį patenka dujų srautas pro valymo įrenginį, Nr.

Valymo įrenginiai

Valymo įrenginyje valomi teršalai

Pavadinimas ir paskirties apibūdinimas

Kodas

Pavadinimas

Kodas

1

2

3

4

5

 

 

 

 

 

Taršos prevencijos priemonės:

 

Pastabos:

1. Valymo įrenginių pavadinimai ir kodai nurodomi pagal teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

2. Lentelėje pateikiama kuo išsamesnė prieinama informacija ir duomenys, pvz., prie įrenginio pavadinimo papildomai pateikiama įrenginio paskirtis ir išsamesnė informacija apie jo veikimą (nurodomas sugaudomų (valomų) teršalų projektinis išvalymo laipsnis arba projektinė iš valymo įrenginio išmetamų teršalų koncentracija).

 

56. Aplinkos oro taršos mažinimo galimybės ir priemonės nepalankiomis teršalų išsisklaidymo sąlygomis.

57. Pasiūlymai dėl leistinos taršos į aplinkos orą normatyvų, įvertinus foninį aplinkos oro užterštumą, nustatymo (užpildyti 19 lentelę).

 

19 lentelė. Pasiūlymai dėl leistinos taršos į aplinkos orą normatyvų nustatymo (planuojamos ūkinės veiklos objektams galima nustatyti tik didžiausios leistinos taršos (DLT) normatyvus)

Teršalo pavadinimas

Teršalo kodas

Esama tarša t/m.

Numatoma tarša – siūlomi leistinos taršos normatyvai _______________m.

Vienkartinė

Metinė, t/m.

Vnt.

Dydis

1

2

3

4

5

6

Anglies monoksidas

 

 

 

 

 

Azoto oksidai

 

 

 

 

 

Kietosios dalelės:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sieros dioksidas

 

 

 

 

 

Lakieji organiniai junginiai (LOJ), pažymėti pavojingumo fraze:

 

 

 

 

 

Halogeninti:

H341:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

H351:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kancerogeniniai, mutageniniai arba toksiškai veikiantys reprodukciją:

H340:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

H350:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

H350i:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

H360D:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

H360F:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kiti LOJ (surašomi abėcėlės tvarka), išskyrus LOJ, kurių kodas 308:

 

 

 

 

 

LOJ

308

 

 

 

 

Iš viso LOJ:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kiti teršalai (surašomi abėcėlės tvarka):

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1. 2 skiltyje teršalų kodai ir pavadinimai surašomi vadovaujantis teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitą ir ataskaitų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais.

2. 3 skiltis pildoma planuojant veikiančio objekto išplėtimą, rekonstrukciją ar pan.

3. Eilutėje „Lakieji organiniai junginiai (LOJ), pažymėti pavojingumo fraze“ nurodomi visi išvardintomis pavojingumo frazėmis pažymėti LOJ. Kiekviena pavojingumo fraze pažymėtų LOJ pavadinimai surašomi abėcėlės tvarka. Jei nėra pavojingumo fraze pažymėtų LOJ, atitinkamoje eilutėje rašomas brūkšnelis.

4. Paskutinėje eilutėje „Iš viso“ nurodoma visų į lentelę įrašytų teršalų kiekių suma.

5. Lentelė gali būti pratęsiama kartojant 4, 5 ir 6 skiltis.

 

Grafinė medžiaga

58. Situacijos planas (M1:1 000–M1:5 000), apimantis ne mažesnę kaip 50 H
(H – aukščiausio taršos šaltinio aukštis) spindulio teritoriją nuo planuojamos ūkinės veiklos objekto, kuriame nurodomas planuojamos ūkinės veiklos objektas, gretimybės, vietovės norminė „vėjų rožė“, kiti ūkinės veiklos objektai, kurių išmetami teršalai įvertinti skaičiuojant taršą.

59. Sklypo planas (M1:500 – M1:1 000), kuriame pažymėti planuojami stacionarūs taršos šaltiniai.

60. Schema, kurioje pavaizduotas planuojamas ūkinės veiklos objektas ir sutartiniais ženklais pažymėta apskaičiuota galima didžiausia kiekvieno išmetamo teršalo pažemio koncentracija (aplinkos oro užterštumo lygis) įvertinus foninį aplinkos oro užterštumo tuo teršalu lygį ir jo neįvertinus.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

KLIMATAS

 

Esamos būklės aprašymas

61. Vietovės meteorologinės ir klimato sąlygos, pavojingi gamtos reiškiniai (sausros, labai aukšta temperatūra, labai žema temperatūra, audros, vėjas ir pan.) ir kiti veiksniai, susiję su klimato kaita. Planuojant veikiančio objekto išplėtimą, rekonstrukciją ar pan. veiklą – į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (anglies dioksidas (CO2), azoto suboksidas (N2O), metanas (CH4), perfluorangliavandeniliai (PFC), hidrofluorangliavandeniliai (HFC) ir sieros heksafluoridas (SF6) pagal stebėsenos duomenis.

Numatomas reikšmingas poveikis

62. Klimato kaitos procesai gali vykti dėl planuojamos ūkinės veiklos išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD), planuojamoje teritorijoje pažeidus anglies dioksido geologinės saugyklos komplekso ekosistemas, kuriose saugomas anglies dvideginis, išsiskyrimo į atmosferą ir netiesiogiai prisidėti prie neigiamų klimato kaitos padarinių.

63. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio klimatui vertinimą, nustatomi planuojamos ūkinės veiklos tiesioginiai ir netiesioginiai ŠESD išmetimo šaltiniai:

63.1. tiesiogiai susiję, kai ŠESD išmetamos dėl planuojamos ūkinės veiklos, įskaitant statybą ir ūkinės veiklos nutraukimą (pvz., išmetamas ŠESD kiekis iš kuro deginimo (katilinės, elektrinės), pramonės (naftos perdirbimo, chemijos, cemento, keramikos produktų ir kt. gamybos) įrenginių ir mobilių taršos šaltinių (transportas); iš gyvulininkystės kompleksų (mėšlo tvarkymo) ar ŠESD absorbuojančių natūralių absorbentų sunaikinimas (pvz., žemės naudojimo paskirties keitimas, miškų naikinimas));

63.2. netiesiogiai susiję, kai ŠESD susidaro už planuojamos ūkinės veiklos ribų (pvz., energijos ar šilumos naudojimas, iš paslaugų tiekėjo, kuris gamina energiją išmesdamas ŠESD; vykdant planuojamą ūkinę veiklą susidariusių atliekų šalinimas sąvartyne, kuris generuoja ŠESD).

64. Duomenys apie taršos šaltiniuose numatomas išmesti ŠESD pateikiami 20 lentelėje.

 

20 lentelė. Duomenys apie taršos šaltiniuose numatomą išmesti ŠESD kiekį

Tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis iš planuojamos ūkinės veiklos taršos šaltinių

Numatomas išmesti ŠESD kiekis, t CO2 ekv.

Anglies dioksidas (CO2)

Metanas (CH4)

Azoto subok-sidas (N2O)

Hidrofluor-angliavande-

niliai (HFC)

Perfluor-angliavan-deniliai (PFC)

Sieros heksa-fluoridas (SF6)

Azoto trifluo-ridas (NF3)

Tiesiogiai

 

 

 

 

 

 

 

Netiesiogiai

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

 

 

 

65. Numatomas planuojamos ūkinės veiklos poveikis prisitaikymui prie klimato kaitos vertinamas atsižvelgiant į šiuos aspektus:

a) karščio bangos (taip pat poveikis visuomenės sveikatai, žemės ūkiui, miškams, gaisringumui ir t. t.);

b) sausros (taip pat pablogėjusi vandens kokybė, padidėjęs vandens poreikis);

c) ekstremalus kritulių kiekis, upių potvyniai ir staigūs potvyniai;

d) audros, stiprūs vėjai (taip pat žala infrastruktūrai, pastatams, žemės ūkiui ir miškams);

e) žemės nuošliaužos;

f) kylantis jūros lygis, audros, krantų erozija, druskingumo padidėjimas;

g) šalčio bangos;

h) atodrėkio žala.

Ekosistemos ir jų biologinė įvairovė didina atsparumą klimato kaitos ir stichinių nelaimių poveikiui (pvz., žaliosios zonos gali reguliuoti audrų sukeliamą vandens srauto judėjimą sumažindamos potvynių riziką. Miškai, žaliosios zonos ir augmenija teikia vėsą miestuose sumažindami karščio bangų poveikį ir miesto „karščio salos“ efektą, o augalai stabilizuoja dirvožemį sumažindami žemės nuošliaužų ir erozijos riziką).

66. Atliekant klimato kaitos aspektų vertinimą, rekomenduojama atsižvelgti į Europos Komisijos užsakymu parengtas Klimato kaitos ir biologinės įvairovės integravimo į poveikio aplinkai vertinimą gaires.

67. Vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį, rekomenduojama atlikti teritorijos jautrumo ir rizikos dėl klimato kaitos bei reikalingų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių analizę.

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

68. Numatomos klimato kaitos švelninimo (išmetamo ŠESD kiekio mažinimo) ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės:

68.1. natūralių anglies dioksido absorbentųšlapžemių, miškų, pievų, žaliųjų erdvių, želdynų – apsauga nuo sunaikinimo, tokios paskirties žemės plotų didinimas siekiant iš atmosferos absorbuoti daugiau anglies dioksido;

68.2. techniniai sprendiniai (pvz., susidarančio ŠESD kiekio mažinimas, parenkant geriausiai prieinamas ir inovatyvias mažo išmetamųjų ŠESD kiekio technologijas, skatinančias atsparios klimato kaitos pokyčiams infrastruktūros plėtrą, darnią ekonomikos plėtrą, efektyvų energijos naudojimą, ypač atsinaujinančius energijos išteklius, išmetamų teršalų valymas);

68.3. dalyvavimas ES ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, t. y. atsiskaitymas apyvartiniais taršos leidimais už faktiškai išmestą ŠESD kiekį (anglies dioksido ekvivalentu) ar kitos įgyvendinamos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo priemonės;

68.4. planuojamoje ūkinėje veikloje pažangių techninių sprendimų ir technologinių procesų pritaikymas, kurie didina planuojamo objekto atsparumą pavojingiems gamtos reiškiniams, vykstantiems dėl klimato kaitos (pvz., statybinių konstrukcijų, atsparių ilgalaikiams klimato kaitos pokyčiams (temperatūros pokyčiai, snygiai, gūsingi vėjai), pritaikymas).

69. ŠESD kiekio, kurį numatoma išmesti iš planuojamos ūkinės veiklos taršos šaltinių ir sumažinti įgyvendinus siūlomas klimato kaitos poveikio švelninimo priemones, palyginimas (užpildoma 21 lentelė).

 

21 lentelė. Išmetamo ir sumažinamo ŠESD kiekio duomenų palyginimas.

ŠESD

Numatomas išmesti

ŠESD kiekis, t CO2 ekv.

Numatomas sumažinti ŠESD kiekis, t CO2 ekv.

Anglies dioksidas (CO2)

 

 

Metanas (CH4)

 

 

Azoto suboksidas (N2O)

 

 

Hidrofluorangliavandeniliai (HFC)

 

 

Perfluorangliavandeniliai (PFC)

 

 

Sieros heksafluoridas (SF6)

 

 

Azoto trifluoridas (NF3)

 

 

Iš viso:

 

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

DIRVOŽEMIS, ŽEMĖS PAVIRŠIUS IR GELMĖS

 

Esamos būklės aprašymas

70. Vietovėje vyraujančių dirvožemių charakteristika (tipai, granuliometrinė sudėtis, laidumas vandeniui, tankis). Vyraujančių dirvožemių pažeidžiamumas ir atsparumas.

71. Planuojamos ūkinės veiklos vietovės inžinerinės–geologinės ir hidrogeologinės sąlygos. Vietovės žemės gelmių sandaros charakteristika: reljefą formuojantys dariniai, gruntų sudėtis, kilmė, slūgsojimo sąlygos.

72. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos vietovės ekogeologines sąlygas: dirvožemio foninė koncentracija (geocheminė dirvožemio būklė) ir žemės gelmių (įskaitant podirvio uolienas) užterštumas, kai atlikti ekogeologiniai tyrimai. Ekogeologinių tyrimų ataskaitos saugomos Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fonde.

73. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ir gretimų žemės sklypų ar teritorijų, jeigu jose vykdant ūkinę veiklą buvo nesilaikoma aplinkos kokybės normų (pagal vykdyto aplinkos monitoringo duomenis, pagal teisės aktų reikalavimus atlikto ekogeologinio tyrimo rezultatus), taršą praeityje.

74. Informacija apie eksploatuojamus ir išžvalgytus žemės gelmių telkinių išteklius (naudingas iškasenas, gėlo ir mineralinio vandens vandenvietes), vertingus, saugomus geologinius objektus planuojamos ūkinės veiklos vietos atžvilgiu.

75. Informacija apie planuojamos vietovės geologinius procesus ir reiškinius (pvz., erozija, sufozija, karstas, nuošliaužos, tektoninė sandara, neotektoninis aktyvumas, seismingumas), geotopus, kurių duomenys kaupiami Valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje (toliau – GEOLIS), interneto svetainėje https://epaslaugos.am.lt.

Numatomas reikšmingas poveikis

76. Planuojamos ūkinės veiklos daromas fizinis (mechaninis) poveikis dirvožemiui. Dirvožemio sluoksnių sumaišymas, suspaudimas, dirvožemio tankio pokyčiai.

77. Numatomas poveikis žemei ir dirvožemiui dėl numatomų didelių žemės darbų (pvz., kalvų nukasimas, vandens telkinių gilinimas ar upių vagų tiesinimas), gausių gamtos išteklių naudojimo, derlingojo dirvožemio sluoksnio sunaikinimo.

78. Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojama dirvožemio tarša (cheminė, entomologinė, parazitologinė, mikrobiologinė, radioaktyvioji) ir taršos poveikis priklausomai nuo vyraujančių dirvožemių tipų. Teršalų akumuliacija ir migracija dirvožemyje.

79. Dirvožemio tarša iš stacionarių ar mobilių taršos šaltinių ir dėl galimų avarijų. Galima dirvožemio degradacija baigus vykdyti ūkinę veiklą (pagal analogiją su panašia ūkine veikla).

80. Prognozuojami vandens ar vėjo erozijos plitimo sąlygų pokyčiai. Dirvožemio sluoksnių sumaišymas, suspaudimas, trypimas, dirvožemio tankio pokyčiai.

81. Tiesioginis poveikis žemės gelmių (geologiniams) komponentams (dirvožemiui, gilesniems žemės sluoksniams ir požeminiam vandeniui) ir su šiais komponentais susijusių ekosistemų būklei.

82. Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamo geologinės aplinkos pokyčio poveikis kitiems aplinkos komponentams (pvz., hidrologiniam režimui, hidrografiniam tinklui, pelkėms, biotopams).

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

83. Numatomas nuimto viršutinio dirvožemio sluoksnio panaudojimas (pvz., planuojamos teritorijos rekultivacijai), dirvožemio ir kito iškasamo grunto išsaugojimo ir panaudojimo sąlygos.

84. Numatomos planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamo fizinio poveikio dirvožemiui sumažinimo priemonės (pvz., atkurti mechaniškai pažeistą (suspaustą) dirvožemį žemę sekliai suariant; pasėti daugiamečių žolinių augalų, kad būtų išvengta erozijos).

85. Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamos dirvožemio taršos sumažinimo priemonės.

86. Žemės rekultivacija ar renatūralizacija.

Grafinė medžiaga

87. Žemėlapis, kuriame pažymėti vyraujantys dirvožemių tipai, granuliometrinė sudėtis, geologinių procesų ir reiškinių paplitimas.

88. Geologinis žemėlapis. Geologiniai-litologiniai (naudingosioms iškasenoms išgauti) arba inžineriniai-geologiniai (statybos darbams atlikti) pjūviai.

89. Žemės gelmių išteklių lokalizacijos žemėlapis.

90. Žemėlapis, kuriame pažymėti saugomi geologiniai objektai, probleminiai arealai (geologiniai procesai ir reiškiniai).

 

PENKTASIS SKIRSNIS

KRAŠTOVAIZDIS IR BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

 

Esamos būklės aprašymas

91. Informacija apie kraštovaizdį:

91.1. jo charakteristika (vyraujantis tipas, natūralumas, mozaikiškumas, įvairumas, kultūrinės vertybės, tradiciškumas, reikšmė regiono mastu, estetinės ypatybės, svarbiausios regyklos, apžvalgos taškai ir panoramos (sklypo apžvelgiamumas ir padėtis svarbiausių objektų atžvilgiu), lankytinos ir kitos rekreacinės paskirties vietos), informacija apie gamtinį karkasą vadovaujantis Europos kraštovaizdžio konvencijos, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2008 m. rekomendacijomis CM/Rec (2008) 3 valstybėms narėms dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių, Lietuvos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 „Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo patvirtinimo“, Nacionaliniu kraštovaizdžio tvarkymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1-703 „Dėl Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano ir savivaldybių bendrųjų planų sprendiniais ir kraštovaizdžio tvarkymo planais, savivaldybių aplinkos monitoringo duomenimis;

91.2. vietovės reljefas ir geomorfologinės charakteristikos;

91.3. kurortai, kurortinės teritorijos;

91.4. rekreacinės teritorijos (pagal kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, turizmo ir rekreacijos schemas, saugomų teritorijų planavimo dokumentus, kitus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus);

91.5. planuojamos ūkinės veiklos vietovėje ir artimoje aplinkoje esančių biotopų (buveinių) įvairovė ir jų charakteristikos (miškai, natūralios pievos, ganyklos, vandens telkiniai, apsaugos zonos ir juostos, potvynių zonos, mišku neapaugusių pelkių ir šlapynių plotai ir pan.).

92. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos vietovėje ir artimoje aplinkoje esančias saugomas teritorijas ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, kurios registruojamos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų bazėje (interneto svetainė http://stk.am.lt) ir atstumai nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos) iki šių teritorijų:

92.1. valstybės ir savivaldybių saugomos teritorijos (išvardinti), jų steigimo tikslai, šių saugomų teritorijų padėtis planuojamos ūkinės veiklos vietovės atžvilgiu;

92.2. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, jose saugomos rūšys ir natūralios buveinės, jų apsaugos tikslai, šių saugomų teritorijų ir jose saugomų rūšių buveinių ir natūralių buveinių padėtis planuojamos ūkinės veiklos vietovės atžvilgiu, patvirtinti „Natura 2000“ teritorijų gamtotvarkos planai ir juose suformuluoti gamtotvarkos tikslai, kurie pateikiami Biologinės įvairovės duomenų bazėje (toliau – BĮDB), interneto svetainėje https://biomon.lt. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių plotai pagal Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“, ir Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“, priedus (taip pat pateikiami BĮDB), o kai prieduose jie nenurodyti – pagal Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt) pateikiamus duomenis, gamtotvarkos planų informaciją.

93. Duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos vietovėje ir artimoje aplinkoje esančias saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes, kurių informacija kaupiama Saugomų rūšių informacinės sistemos (toliau – SRIS) duomenų bazėje (https://sris.am.lt), atstumai nuo jų iki planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos). Poveikiui vertinti naudojami duomenys apie vietovės biologinę įvairovę turi būti ne senesni kaip 6 metų. Jeigu SRIS paskelbta informacija apie planuojamos ūkinės veiklos vietovėje esančių saugomų rūšių augavietes ir radavietes yra senesnė kaip 6 metų arba nėra tokių duomenų, PAV dokumentų rengėjas aktualią informaciją apie saugomas rūšis ir kitą vietovės biologinę įvairovę turi surinkti iš kitų prieinamų oficialių šaltinių (pateikiant nuorodas į šaltinius) arba atlikti pakankamos trukmės lauko tyrimus tinkamais metų sezonais, kad gauti rezultatai būtų patikimi ir leistų prognozuoti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį biologinei įvairovei. Dėl informacijos apie saugomas rūšis nacionalinėse ir „Natura 2000“ saugomose teritorijose PAV dokumentų rengėjui rekomenduojama kreiptis į saugomų teritorijų direkcijas, kad jos pateiktų turimus aktualius duomenis, surinktus vykdant saugomų rūšių stebėseną, saugomos teritorijos gamtinių vertybių tyrimus ir inventorizaciją arba pasiūlytų tinkamiausius būdus ir laikotarpius duomenims apie rūšis ir gamtines buveines surinkti. Dėl informacijos apie saugomas rūšis už nacionalinių ir „Natura 2000“ saugomų teritorijų ribų PAV dokumentų rengėjui rekomenduojama kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kad ji pateiktų turimus duomenis, surinktus vykdant saugomų rūšių stebėseną, gamtinių vertybių tyrimus ir inventorizaciją arba pasiūlytų tinkamiausius būdus ir laikotarpius duomenims apie rūšis ir gamtines buveines surinkti.

94. Informacija apie vietovės augaliją:

94.1. vietovės miškingumas, miškų grupės ir režimas, medynų amžiaus struktūra ir rūšinė sudėtis, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis galimybės, kai ūkinė veikla planuojama mišku apaugusioje teritorijoje, pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą (informacija kaupiama Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre);

94.2. atskirieji želdynai (parkai, skverai, žaliosios jungtys ir kt., kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme);

94.3. augalai, saugomi pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą ir Europos Bendrijos svarbos augalų rūšys;

94.4. augalų nacionalinių genetinių išteklių, įrašytų į Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu
Nr. D1-861 „Dėl augalų nacionalinių gentinių išteklių sąrašų patvirtinimo“, plotai;

94.5. svetimžemių ir invazinių augalų rūšių paplitimas vietovėje.

95. Informacija apie vietovės grybiją: grybų rūšių, saugomų pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, ir Europos Bendrijos svarbos grybų rūšių augavietės.

96. Informacija apie vietovės gyvūniją:

96.1. vietovei būdingų gyvūnų (žinduolių ir paukščių (atskirai aptariant medžiojamųjų), žuvų, varliagyvių, roplių, bestuburių) rūšių populiacijų dydžio ar tankumo, paplitimo ypatumų apžvalga;

96.2. gyvūnų susitelkimo, veisimosi, maitinimosi, poilsio, žiemojimo vietos, migracijos keliai;

96.3. gyvūnai, saugomi pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymą, ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšys;

96.4. vietovėje paplitusios svetimžemės ir invazinės gyvūnų rūšys.

97. Informacija apie ekosistemų teikiamą naudą (paslaugos):

97.1. aprūpinimo paslaugos (žmonių tiesiogiai naudojami ištekliai, pvz., medžiojamoji fauna, žuvys, uogos, grybai, vanduo, žaliavos, vaistai);

97.2. palaikymo (pagalbinės) paslaugos (biologinės įvairovės atsinaujinimą palaikantys procesai, pvz., augalų ir gyvūnų dauginimasis, atsinaujinimas, atsikūrimas, dirvožemio formavimasis);

97.3. reguliavimo paslaugos (pvz., oro kokybės, klimato kaitos maistinių medžiagų ir vandens apytakos reguliavimas, potvynių prevencija);

97.4. kultūrinės paslaugos (pvz., rekreacija, mėgėjiška žvejyba, ekologinis turizmas, gyvosios gamtos stebėjimas ir pažinimas, mokslinių tyrimų objektas, poilsio nauda, kurią žmonės gauna iš gamtinės aplinkos naudojimo pramogoms, kultūriniais ir dvasiniais tikslais).

Numatomas reikšmingas poveikis

98. Poveikis kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis, nekilnojamosiomis kultūros ar kitomis vertybėmis, rekreaciniais ištekliais, ypač vizualinis, įskaitant poveikį dėl reljefo formų keitimo (pvz., pažeminimas, paaukštinimas). Poveikis gamtiniam karkasui, rekreacinėms teritorijoms, miškams, atskiriesiems želdynams, rekreacinėms teritorijoms.

99. Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamas kraštovaizdžio tipų, mozaikiškumo kitimas, vizualinis poveikis kraštovaizdžiui.

100. Vertinant aukštesnių kaip 30 metrų ypatingųjų statinių (toliau šiame punkte – aukšti statiniai), išskyrus vėjo elektrines, kurių poveikio kraštovaizdžiui reikšmingumo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos įstatymo 49 straipsnio 18 dalyje, poveikį kraštovaizdžio vizualiniam estetiniam potencialui, numatomas aukštų statinių reikšmingas poveikis nustatomas atsižvelgiant į tai, ar:

100.1. aukšti statiniai patenka į valstybės lygmens specialiajame teritorijų planavimo dokumente Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1-703 „Dėl Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano patvirtinimo“, nustatytus ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealus ir vietoves, labai didelio ir didelio estetinio potencialo ypač ir vidutiniškai raiškius kraštovaizdžio kompleksus (AI, AII, AIII, AIV, BI, BII, BIII ir BIV kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipai) (toliau – YS kraštovaizdžio arealai);

100.2. aukšti statiniai nepatenka į YS kraštovaizdžio arealus, tačiau bus matomi vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų horizontalios apžvalgos lauke didesniu kaip 2,80º vertikalaus matymo kampu iš YS kraštovaizdžio arealuose esančių apžvalgos taškų. Apžvalgos taškai – bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos regyklos ar apžvalgos vietos, iš kurių žvelgiama į vertingiausias šalies kraštovaizdžio panoramas apžvalgos taško pavadinime nurodyta kryptimi. Jeigu apžvalgos taško pavadinime apžvalgos kryptis nenurodyta, iš šio taško į vertingiausias šalies kraštovaizdžio panoramas žvelgiama YS kraštovaizdžio arealų kryptimi. Horizontalios apžvalgos lauko kraštinės ribos sutampa su matomomis panoramos ribomis. Vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškų sąrašas, sudarytas pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, pateiktas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 2 priede.

101. Poveikis vietovėje ar greta jos esančių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų vientisumui, jose saugomoms Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms, rūšims ir jų buveinėms (atsižvelgiant į jų struktūrą ir funkcijas): natūralių buveinių sunaikinimas, suskaidymas, izoliavimas, būklės pabloginimas, rūšių populiacijų ir individų sunaikinimas, gausumo sumažėjimas, rūšių reikšmingas trikdymas, maitinimosi, migracijos, veisimosi ar žiemojimo vietų suardymas ar būklės pabloginimas, rūšių buveinių sunaikinimas, suskaidymas, izoliavimas ar būklės pabloginimas, invazinių rūšių išplitimas.

102. Planuojamos ūkinės veiklos padėtis saugomų teritorijų atžvilgiu, numatomas poveikis šiose teritorijose saugomam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei bei šių teritorijų apsaugos ir naudojimo režimui.

103. Planuojamos ūkinės veiklos reikšmingas poveikis biologinei įvairovei – vertinamas ne tik poveikis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, kurios skirtos Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms apsaugoti, bet ir galimas poveikis visai biologinei įvairovei.

104. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos vertinimą, būtina atsižvelgti į pagrindinius biologinės įvairovės nykimą lemiančius veiksnius:

104.1. buveinių nykimą ir fragmentaciją;

104.2. gamtinių išteklių pereikvojimą ir netausų vartojimą;

104.3. taršą;

104.4. invazinių svetimžemių rūšių skvarbą;

104.5. klimato kaitą.

105. Vertinant poveikį biologinės įvairovės ir ekosistemos pokyčiams, svarbu įvertinti pradinę aplinkos būklę.

106. Svarbu nustatyti ekosistemos gebėjimą susidoroti su pokyčiais neprarandant jos pagrindinių savybių arba funkcijų, kai ekosistema gali pasiekti kritinę ribą ir dėl papildomo poveikio gali sumažėti gamtos išteklių ir nenustačius apribojimų sunykti vyraujanti ekosistema.

107. Įtaką biologinei įvairovei darantiems veiksniams, kurių rodiklių ribinės vertės nereglamentuotos teisės aktuose, vertinti naudojami kokybinio pobūdžio vertinimo (aprašomieji) metodai (pvz., pateikiami mokslinių tyrimų, stebėsenos, tam tikrų visuomenės grupių apklausos duomenys, analizės, ekspertų nuomonės, konkrečios teritorijos situacijos analizė ir pan.).

108. Planuojama ūkinė veikla gali daryti tiesioginį poveikį sunaikinant, suskaidant ar izoliuojant buveines (pvz., šlapžemės, natūralios pievos, miškai), gali nutrūkti ryšiai tarp buveinių ir išnykti tai buveinei būdingos rūšys, išplisti invazinės rūšys, galinčios pakeisti natūralias buveines ir rūšis, ar net sukelti augalų ar gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių įvairovės nykimą.

109. Planuojama ūkinė veikla gali daryti netiesioginį poveikį, pvz., sunaikinus natūralias buveines (šlapžemes, natūralias pievos, miškus), kurios įsisavina ir kaupia anglies dvideginį dirvožemyje ir augaluose, į aplinką gali išsiskirti ten saugomas anglies dvideginis ir taip prisidėti prie klimato kaitos padarinių.

110. Sunaikinus atskiras buveines, žaliąsias jungtis, ekosistemoje nutrūkus funkciniams gyvųjų ir negyvųjų aplinkos elementų tarpusavio ryšiams, gali pasikeisti medžiagų ir energijos apykaitos procesai, reguliuojantys audrų sukeliamą vandens srauto judėjimą, potvynių, žemės nuošliaužų ir erozijos riziką, gali būti sutrikdytas oro masių judėjimas, reguliuojantis šilumos ir vėsumos pokyčius, kilti karščio bangos.

111. Dėl taršos poveikio gali pablogėti ekosistemų būklė, galimas suminis taršos poveikis paviršinio vandens ekosistemoms ir rūšims (pvz., dėl vandens ir dugno nuosėdų cheminės būklės pokyčių gali išnykti tam tikros rūšys). Kilus avarijai, gali būti masiškai sunaikinta gyvoji gamta.

112. Poveikis gyvūnų susitelkimo, veisimosi, maitinimosi, poilsio, žiemojimo vietoms dėl gyvenamosios aplinkos erdvės sumažėjimo, ekosistemos sutrikdymo ar gamtos išteklių neatsakingo naudojimo. Poveikis gyvūnų migracijai dėl miško masyvų, žaliųjų jungčių ir kitos ekologiniu požiūriu vieningos teritorijos, kuriose vyksta reguliari gyvūnų migracija, skaidymo ar populiacijos izoliavimo.

113. Biologinės įvairovės praradimas gali paskatinti ekosisteminių paslaugų prastėjimą ir pakenkti žmonių gerovei.

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

114. Nustačius galimą neigiamą poveikį kraštovaizdžiui, numatoma pažeistų teritorijų rekultivacija, teritorijos panaudojimo rekreacijai galimybės, ekosistemų atkūrimo (renatūralizacijos) galimybės siekiant sugrąžinti jose buvusią bioįvairovę, pvz., atsodinami miškai, sukuriamos žaliosios zonos (vejos, želdiniai), parkai, dirbtiniai vandens telkiniai ar sukuriamos sąlygos susidaryti pelkėms.

115. Paviršiaus (reljefo) ir statinių sąveikos modeliavimas, objekto teritorijos apželdinimas, tinkamos formos, medžiagų bei statinių rūšies parinkimas.

116. Gyvūnų migracijos kelių apsaugos priemonės, jų atkūrimas.

117. Vandens gyvūnų apsaugos priemonės vandens paėmimo iš atvirų telkinių vietose, hidroelektrinėse, paukščių ir šikšnosparnių apsaugos priemonės vėjo elektrinių parkuose.

118. Kai pritaikius neigiamo poveikio mažinimo (švelninimo) priemones vis tiek prognozuojamas neigiamas liekamasis poveikis, numatomos neigiamo poveikio kompensavimo priemonės.

Grafinė medžiaga

119. Pateikiami žemėlapiai ir schemos su planuojamos ūkinės veiklos vietovėje ir jos artimoje aplinkoje esančiomis saugomomis teritorijomis ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis, Europos Bendrijos svarbos natūraliomis buveinėmis, galimai poveikį patirsiančiais kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės objektais, taip pat nagrinėjamų alternatyvų erdviniai duomenys. Žemėlapiai ir schemos rengiami aktualiu pasirinktu masteliu, pažymimi tik tie objektai, kurių savybės leidžia juos išreikšti grafiškai.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MATERIALINĖS VERTYBĖS

 

Esamos būklės aprašymas

120. Informacija apie planuojamame žemės sklype ar teritorijoje ir artimoje aplinkoje esančias materialines vertybes (pvz., inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, gyventojų nekilnojamasis turtas – žemė, statiniai).

Numatomas reikšmingas poveikis

121. Poveikis materialinėms vertybėms dėl planuojamos ūkinės veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, šviesos, šilumos, spinduliuotės, potvynių ir pan.

122. Poveikis materialinėms vertybėms (pvz., žemei, statiniams) dėl jų paėmimo, sunaikinimo (pvz., statinių, infrastruktūros) ar planuojamų žemės naudojimo apribojimų, susijusių su planuojama ūkine veikla, pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

123. Planuojamos ūkinės veiklos poveikį materialinėms vertybėms mažinančios priemonės (numatomos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui išvengti ar sumažinti; infrastruktūros atstatymas, žemės ar statinių išpirkimas ar kitos kompensacinės priemonės).

Grafinė medžiaga

124. Žemėlapis, kuriame pažymėta esama inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, esami nekilnojamojo turto objektai ir planuojami apribojimai pagal nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

NEKILNOJAMOSIOS KULTŪROS VERTYBĖS

 

Esamos būklės aprašymas

125. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos vietoje ir jos artimoje aplinkoje esančius nekilnojamojo kultūros paveldo objektus ir (ar) vietoves (toliau – nekilnojamosios kultūros vertybės), kurie registruoti Kultūros vertybių registre (http://kvr.kpd.lt/heritage): nekilnojamųjų kultūros vertybių pavadinimai, informacija apie jų teritorijas ir apsaugos zonas, mažiausi atstumai nuo nekilnojamųjų kultūros vertybių iki planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos).

Numatomas reikšmingas poveikis

126. Planuojamos ūkinės veiklos reikšmingas poveikis nekilnojamosioms kultūros vertybėms, jų teritorijoms ir apsaugos zonoms, autentiškumui, vertingosioms savybėms, paveldosaugos reikalavimams nustatomas analizuojant teisės aktus, planuojamos ūkinės veiklos dokumentus, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktus, nustatančius kultūros paveldo objektų ir (ar) vietovių vertingąsias savybes, apsaugos reglamentus, teritorijų planavimo dokumentus, sudarytas kultūros paveldo objektų apsaugos sutartis, Kultūros vertybių registre paskelbtus aktualius dokumentus ir duomenis. Jeigu būtina gauti naujų žinių, atliekami reikalingi taikomieji moksliniai tyrimai.

127. Planuojamos ūkinės veiklos reikšmingas neigiamas poveikis etnokultūrinei aplinkai.

128. Įvertinama, ar planuojamoje ūkinės veiklos vietoje (žemės sklype ar teritorijoje), patenkančioje į kultūros paveldo objekto apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį, planuojama ūkinė veikla fiziškai nepakenks kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms, o veiklos vietoje, patenkančioje į apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonį, netrukdys apžvelgti kultūros paveldo objekto iš nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte nurodytų apžvalgos (žiūrėjimo) taškų.

129. Planuojamos ūkinės veiklos teritorijos apželdinimas (ar želdinių rūšis) istoriškai nebūdingas ir nedera su planuojamoje vietovėje esančiais reikšmingais pripažintais istoriniais želdynais, nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis, jas izoliuoja, žaloja  ir keičia istoriškai susiklosčiusią aplinką.

130. Numatomas poveikis dėl transporto srautų intensyvumo (vibracija, išmetami teršalai, kurie žaloja nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumą, jų vertingąsias savybes).

131. Galimas nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo, vertingųjų savybių, archeologinio sluoksnio sužalojimas ar sunaikinimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, įskaitant statybos darbus, gruntinio vandens lygio, žemės reljefo pasikeitimą, karjerų, vandens telkinių įrengimą ar jų keitimą.

132. Vertinant galimą poveikį nekilnojamosioms kultūros vertybėms, būtina įvertinti aplinkybes, kad poveikis gali būti daromas pasirengimo planuojamai ūkinei veiklai, statybos, ūkinės veiklos vykdymo ir nutraukimo etapais, todėl tikslinga numatyti galimo poveikio atskiriems kultūros paveldo objektams (pvz., dėl keliamo triukšmo, vibracijos, šviesos, šilumos, spinduliuotės ir pan.) stebėseną.

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

133. Planuojamos ūkinės veiklos poveikį nekilnojamosioms kultūros vertybėms, etnokultūrinei aplinkai mažinančios priemonės.

Grafinė medžiaga

134. Teminis žemėlapis, kuriame pažymėtos esamos nekilnojamosios kultūros vertybės, jų apsaugos zonos ir planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio zona. Planuojamos ūkinės veiklos teritorijos apželdinimo schema.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

VISUOMENĖS SVEIKATA

 

135. Numatomas planuojamos ūkinės veiklos reikšmingas poveikis visuomenės sveikatai nustatomas vertinant galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai. Nagrinėjamas poveikis gyventojų, gyvenančių ūkinės veiklos poveikio zonoje, ir kitų žmonių, ypač jautriausių gyventojų grupių (pvz., vaikų, senyvo amžiaus žmonių ir ligonių, jautriausiai reaguojančių į padidėjusią taršą) sveikatai. Atliekant vertinimą rekomenduojama naudotis už sveikatos apsaugą atsakingų institucijų užsakymu parengtomis poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, kurios skelbiamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje, ir kitų valstybių poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinėmis rekomendacijomis ar modeliais, mokslinių tyrimų duomenimis.

Esamos būklės aprašymas

136. Planuojamos teritorijos vietovėje esamos visuomenės sveikatos būklės analizė (analizuojami visuomenės grupių demografiniai ir sveikatos statistikos rodikliai, kurie yra prieinami ir reikšmingi vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai; gali būti pateikiama mokslinių tyrimų arba oficialiosios statistikos apžvalga):

136.1. vietovės gyventojų demografiniai rodikliai (jei nėra prieinamų vietovės lygmens duomenų, pateikiami savivaldybės ar apskrities duomenys);

136.2. gyventojų sergamumo rodiklių analizė (jei nėra prieinamų vietovės lygmens duomenų, pateikiami savivaldybės ar apskrities duomenys);

136.3. gyventojų rizikos grupių populiacijoje analizė (aprašomos svarbiausios gyventojų rizikos grupės, ypač atkreipiamas dėmesys į pažeidžiamiausias grupes, pvz., vaikus, pagyvenusius, mažas pajamas gaunančius žmones);

136.4. gyventojų demografinių ir sveikatos rodiklių palyginimas su visos populiacijos duomenimis (su šalies vidurkiu, kitų savivaldybių duomenimis ir pan.).

137. Atstumas nuo planuojamos ūkinės veiklos iki rekreacinių, kurortinių, gyvenamosios, visuomeninės paskirties teritorijų ir pastatų.

Numatomas reikšmingas poveikis

138. Tikėtinas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai dėl biologinių (patogeniniai mikroorganizmai, parazitiniai organizmai, virusai), cheminių (oro tarša, dirvožemio tarša, vandens tarša, erzinantys kvapai), fizikinių (triukšmas, infragarsas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, jonizuojančioji spinduliuotė, šviesa, šiluma), kitų (kvapas, šešėlių mirgėjimas) veiksnių:

138.1. planuojamos ūkinės veiklos taršos, galinčios daryti poveikį visuomenės sveikatai, vertinimas. Aprašoma kiekviena numatoma vykdyti veikla (veiklos etapas), kurią vykdant susidarys ir į aplinkos orą bus išmetami teršalai, stacionarių (organizuotų ir neorganizuotų) ir mobilių taršos šaltinių ypatybės, jų vietos (koordinatės, schema) ir išmetamų teršalų kiekio skaičiavimas (skaičiavimo metodikos), vietovės meteorologinės sąlygos, aplinkos oro foninis užterštumas, numatomų išmesti teršalų ribinės aplinkos oro užterštumo vertės. Pateikiama aplinkos oro užterštumo prognozė: duomenys, naudoti numatomų išmesti teršalų didžiausiai pažemio koncentracijai apskaičiuoti, taikytos skaičiavimo metodikos, informacija apie teršalų koncentracijai apskaičiuoti naudotas parinktis (reljefas, pastatai, nuosėdos, emisijų kitimas laiko atžvilgiu ir t. t.), jei tokios naudotos, naudota kompiuterinė programinė įranga, foniniai aplinkos užterštumo duomenys ir jų pasirinkimo pagrindimas, teršalų pažemio koncentracijos skaičiavimo rezultatai ir jų analizė (skaičiavimų lentelės, žemėlapiai ar pan.), pateikiama aplinkos oro užterštumo prognozė ir numatomas poveikis visuomenės sveikatai;

138.2. numatomas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai atsižvelgiant į ūkinės veiklos metu į aplinką skleidžiamus kvapus. Aprašoma kiekviena numatoma vykdyti veikla (veiklos etapas), kurią vykdant susidarys ir į aplinkos orą išsiskirs kvapai, kvapus skleidžiančios cheminės medžiagos ir jų ypatybės, kvapų susidarymo šaltiniai (stacionarūs organizuoti ir neorganizuoti), jų ypatybės, vietos (koordinatės, schema) ir išmetamų kvapų emisijų skaičiavimas (skaičiavimo metodikos), vietovės meteorologinės sąlygos. Pateikiama aplinkos oro užterštumo kvapais prognozė: duomenys, naudoti numatomų skleidžiamų kvapų koncentracijai aplinkos ore apskaičiuoti, taikytos skaičiavimo metodikos, informacija apie kvapų koncentracijos skaičiavimo parinktis (reljefas, pastatai, nuosėdos, emisijų kitimas laiko atžvilgiu ir t. t.), jei tokios naudotos, naudota kompiuterinė programinė įranga, cheminių medžiagų kvapų slenkstinės vertės, kvapų koncentracijos skaičiavimo rezultatai (pagal galimybes įvertinama ir greta planuojamos ūkinės veiklos esančių kvapų susidarymo šaltinių, galinčių turėti poveikį visuomenės sveikatai ir sanitarinės apsaugos zonų riboms, skleidžiama tarša) ir jų analizė (skaičiavimo lentelės, žemėlapiai ar pan.). Aplinkos oro užterštumo kvapais prognozė ir numatomas poveikis visuomenės sveikatai pateikiamas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“;

138.3. planuojamos ūkinės veiklos fizikinės taršos, galinčios daryti poveikį visuomenės sveikatai, vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“, Lietuvos higienos norma HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ patvirtinimo, Lietuvos higienos norma HN 50:2016 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 50:2016 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ patvirtinimo“, Lietuvos higienos norma HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-552 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“ patvirtinimo“, Lietuvos higienos norma HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-199 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“ patvirtinimo“, arba pagal lygiaverčius kitai ūkinei veiklai taikomus Lietuvos standartus atlikus naudojamų ekvivalentiškų stacionarių triukšmo šaltinių garso slėgio lygio ar garso intensyvumo matavimus garso galingumui apskaičiuoti; aprašomi stacionarūs ir mobilūs taršos šaltiniai, jų vieta (schema), taršos sklidimo prognozė ir šios taršos ribiniai dydžiai. Pateikiami sklaidos modeliavimo rezultatai (lentelės, žemėlapiai), nurodoma skaičiuoti naudota triukšmo sklaidos modeliavimo programinė įranga, skaičiavimo standartas, triukšmo rodikliai, vietovės meteorologinės sąlygos, aukštis, modeliavimo teritorijos dydis, triukšmo sklaidos žingsnio dydis, taršos sklaidos žemėlapio koordinačių sistema ir mastelis;

138.4. pateikiami elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių duomenys: radiotechninių objektų techniniai duomenys pagal Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-200 „Dėl Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; papildomai nurodoma skaičiuoti naudota elektromagnetinės spinduliuotės sklaidos programa, skaičiavimo standartas ir (ar) metodas, aukštis, modeliavimo teritorijos dydis, elektromagnetinės spinduliuotės sklaidos žingsnio dydis, taršos sklaidos žemėlapio koordinačių sistema ir mastelis;

138.5. pateikiami jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio visuomenės sveikatai vertinimo duomenys, vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“, branduolinės saugos reikalavimais BSR-1.9.1-2017 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų normos ir reikalavimai radionuklidų išmetimo į aplinką planui“, patvirtintais Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 22.3-89 „Dėl branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.9.1-2017 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų normos ir reikalavimai radionuklidų išmetimo į aplinką planui“ patvirtinimo“.

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės

139. Priemonių, kurios padės išvengti ar sumažinti neigiamą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, aprašymas, jų pasirinkimo argumentai, dokumentai, patvirtinantys taršos prevencijos arba mažinimo galimybes ir atitinkamų planuojamų arba įgyvendintų priemonių veiksmingumą, visuomenės sveikatos rizikos veiksnių artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje ir ties sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) ribomis pokyčiai įdiegus šias priemones. Nurodomos biologinių, cheminių, fizikinių ir kitų veiksnių neigiamą poveikį mažinančios priemonės.

140. Jei sanitarinės apsaugos zona nustatoma poveikio aplinkai vertinimo metu, nurodomas normatyvinis sanitarinės apsaugos zonos dydis, kai tai reglamentuota teisės aktu, ir (ar) siūlomas planuojamos ūkinės veiklos sanitarinės apsaugos zonos dydis. Pateikiama siūlomo dydžio sanitarinės apsaugos zonos nustatymą pagrindžianti informacija pagal šio priedo 138 punkto reikalavimus. Nurodomas siūlomas sanitarinės apsaugos zonos dydis metrais, taršos šaltinis (-iai), nuo kurio (-ių) nustatoma sanitarinės apsaugos zona, pridedamas šio priedo 141 punkte nurodytas sanitarinės apsaugos zonos ribų planas. Jei sanitarinės apsaugos zona nustatyta iki atliekant poveikio aplinkai vertinimą, pateikiama informacija, kokiame dokumente ji nustatyta, ir pridedamas ne senesnis kaip 1 metų sanitarinės apsaugos zonos ribų planas (topografinis planas, brėžinys ar žemėlapis) arba nuoroda, kur galima rasti šį sanitarinės apsaugos zonos ribų planą.

 

Grafinė medžiaga

141. Pridedamas išmetamų teršalų galimų didžiausių pažemio koncentracijų žemėlapis, kvapo koncentracijos sklaidos aplinkos ore žemėlapis, kuriuose pažymimas planuojamas objektas, taršos šaltiniai, atskirų teršalų koncentracijos, kvapo koncentracijos izolinijos (galima tik tų teršalų, kurių pažemio koncentracija viršija ribinę užterštumo vertę), prognozuojami fizikinės taršos (triukšmo, jonizuojančiosios ir elektromagnetinės spinduliuotės) lygiai ar dydžiai, planuojamo objekto gretimybės (gyvenamieji namai, visuomeniniai pastatai, taršos ar kiti reikšmingi objektai).

Jei poveikio aplinkai vertinimo metu nustatoma sanitarinės apsaugos zona, pateikiamas sanitarinės apsaugos zonos ribų planas (topografinis planas, brėžinys ar žemėlapis), kuriame turi būti pažymėtos taršos šaltinio ir  (ar) taršos objekto arba kelių jų siūlomos sanitarinės apsaugos zonos ribos, patikslintos pagal meteorologinius duomenis,  sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo arba tikslinimo pagrindimas (teršalų sklaidos skaičiavimų vertės, izolinijos, taršos šaltiniai ar pan.), nurodomi gyvenamosios paskirties pastatai (namai), sodo namai, viešbučių, administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatai, specialiosios paskirties pastatai, susiję su apgyvendinimu, rekreacinės teritorijos, kiti objektai. Plano mastelis pasirenkamas įvertinus planuojamos ūkinės veiklos mastą, planuojamos teritorijos ir teritorijos, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, dydį, planuojamos ūkinės veiklos specifiką; rekomenduojamas plano mastelis – 1:500–1:10 000.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

RIZIKOS ANALIZĖ

 

142. Pateikiama informacija apie artimoje planuojamos ūkinės veiklos aplinkoje esančius:

142.1. pavojinguosius objektus, kuriuose gaminamos, naudojamos, tvarkomos ar laikomos pavojingosios medžiagos;

142.2. valstybinės reikšmės objektus, kurie užtikrina valstybei svarbių ūkio objektų ar infrastruktūros (pvz., energetikos, transporto, telekomunikacijų) funkcionavimą;

142.3. inžinerinius tinklus, kurie gali patirti ekstremaliųjų įvykių poveikį (elektros stotys, linijos, dujų tiekimo sistemos, vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklai, vandens valymo įrenginiai);

142.4. sklypus ar teritorijas ir jų žemės naudojimo paskirtį (pvz., miškų, vandens, konservacinės ar kitos paskirties) atsižvelgiant į galimą ekstremaliųjų įvykių poveikį;

142.5. gamtinių įvykių (pvz., žemės drebėjimų, karstinių reiškinių, nuošliaužų, įgriuvų, potvynių) zonas, kurios dėl vietos, stiprumo ir dažnumo kelia grėsmę planuojamai ūkinei veiklai;

142.6. gyvenamąsias vietoves, gyventojų skaičių jose;

142.7. įmones ir organizacijas, jose dirbančių darbuotojų skaičių;

142.8. masinio visuomenės susibūrimo vietas (pvz., stadionus, parkus), visuomeninės paskirties objektus (pvz., mokyklas, ligonines, bažnyčias).

Numatomas reikšmingas poveikis

143. Atliekant rizikos analizę, vertinamas galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos metu galimų įvykių, didelių pramoninių avarijų, branduolinių ar radiologinių avarijų, nelaimingų atsitikimų, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų. Taip pat vertinamas už planuojamos veiklos ribų esančių objektų ar gamtinių, socialinių, ekologinių ar biologinių reiškinių sukeltas poveikis planuojamai ūkinei veiklai ir jos tęstinumui.

144. Atliekant rizikos analizę, vadovaujamasi Pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“, 2 priede pateiktu Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašu“ (toliau – Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašas), Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ (toliau – Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliai), ūkio subjekto, kitos įstaigos galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės metodinėmis rekomendacijomis, tvirtinamomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu. Atliekant rizikos analizę, galimų avarinių situacijų prognozavimą, vertinimą ir numatant prevencines priemones, kai planuojama ūkinė veikla aukštesniojo lygio pavojingajame objekte yra susijusi su pavojingosiomis medžiagomis arba planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vieta tampa aukštesniojo lygio pavojinguoju objektu, vadovaujamasi rizikos analizės minimaliais reikalavimais, pateiktais Pavojingojo objekto, kuriame pavojingųjų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytųjų kvalifikacinių kiekių aukštesniajam lygiui ar jį viršija, saugos ataskaitos rengimo rekomendacijose, tvirtinamose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu. Analizės metu įvertinama planuojamos ūkinės veiklos keliama individuali ir socialinė rizika. 

145. Atliekant rizikos analizę:

145.1. nagrinėjami atskiri planuojamos ūkinės veiklos rizikos objektai (pvz., įvairios paskirties statiniai, įrenginiai, rezervuarai, transportas ir jo infrastruktūra);

145.2. nagrinėjamos rizikos objektuose atliekamos operacijos (veiklos), kurios gali būti susijusios su galimų įvykių, didelių pramoninių avarijų, branduolinių ar radiologinių avarijų, nelaimingų atsitikimų, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų grėsme (pvz., gamyba, perdirbimas, surinkimas, pakavimas, saugojimas, krovimas, transportavimas, pardavimas);

145.3. nagrinėjami pavojingi veiksniai, kurie gali būti susiję su galimų įvykių, didelių pramoninių avarijų, kitų avarijų, nelaimingų atsitikimų, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų grėsme, įskaitant (bet jais neapsiribojant):

145.3.1. cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, įskaitant ir pavojingąsias chemines medžiagas ir cheminių mišinių, kurie pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 su visais pakeitimais, klasifikuojami kaip pavojingi, radioaktyvių medžiagų gamybą, naudojimą ar saugojimą atsižvelgiant į tokių medžiagų ir mišinių kiekį bei savybes (pvz., toksiškumas, degumas, sprogumas);

145.3.2. pavojingųjų, nepavojingųjų ir radioaktyviųjų atliekų susidarymą, laikymą, naudojimą ir šalinimą, įskaitant informaciją apie pavojingųjų atliekų technologinius srautus, planuojamą jų kiekį, tvarkymą;

145.3.3. techninės, technologinės ar sandėliavimo sąlygas, darančias įtaką rezervuarų, vamzdynų ir technologinės įrangos išsihermetinimui, gaisrui ar sprogimui, statinių griūčiai dėl technologinių sutrikimų, personalo klaidų, erozijos ir (ar) korozijos, mechaninių pažeidimų, eismo įvykių, terorizmo ir (ar) sabotažo ir pan.;

145.3.4. transporto (kelių, geležinkelių, vandens, oro) organizavimą ir jo intensyvumą planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu;

145.3.5. planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumą dėl įvairių ligų protrūkio, epidemijų, pandemijų ir kitų biologinės kilmės įvykių;

145.3.6. terorizmo, sabotažo, nusikalstamos veikos ar kitų socialinės kilmės įvykių galimybę;

145.3.7. branduolinio ar radiologinio incidento keliamą pavojų;

145.3.8. ekstremalius geologinius, meteorologinius ar hidrologinius reiškinius;

145.3.9. neplanuotą energijos, komunalinių, ryšių paslaugų nutraukimą;

145.3.10. kitus veiksnius ir sąlygas, nustatytas vadovaujantis Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašu ir Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliais;

145.4. nagrinėjami blogiausi (sukeliantys didžiausias, sunkiausias pasekmes) ir būdingi (sukeliantys vidutines ar mažas labiausiai tikėtinas pasekmes) galimų įvykių scenarijai;

145.5. nagrinėjama, kokius įvykius, dideles pramonines avarijas, kitas avarijas, nelaimingus atsitikimus, ekstremaliuosius įvykius ir (ar) galimas ekstremaliąsias situacijas ( sprogimas, gaisras, pavojingų medžiagų išsiveržimas į aplinką, nekontroliuojamos cheminės reakcijos, išsilaisvinusi nevaldoma energija, griuvimas) gali sukelti pavieniai pavojingi veiksniai ar kartu su kitais pavojingais veiksniais, įskaitant tuos, kuriuos gali lemti klimato kaita;

145.6. nagrinėjama, kokį poveikį planuojamos ūkinės veiklos sukeliami įvykiai, didelės pramoninės ir kitos avarijos, nelaimingi atsitikimai, ekstremalieji įvykiai ir (ar) galimos ekstremaliosios situacijos (pvz., aplinkos oro, vandens, dirvožemio, žemės ir jos gelmių užteršimas cheminėmis, biologinėmis, radioaktyviomis medžiagomis arba kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, materialinių ir nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių sunaikinimas) gali daryti artimoje planuojamos ūkinės veiklos aplinkoje esantiems pavojingiesiems ir pažeidžiamiems objektams (pvz., keliams, geležinkeliams, oro ir jūrų uostams, gyvenamiesiems pastatams, parduotuvėms, sandėliams, degalinėms, pramonės objektams, elektros perdavimo linijoms, vandentiekio ir šilumos tinklams, nutekamojo vandens vamzdynams, vandenvietėms, gruntiniam bei paviršiniam vandeniui, dujotiekiams ir naftotiekiams, saugykloms (rezervuarams), įmonėms ir organizacijoms, esančioms ir vykdančioms ūkinę veiklą nagrinėjamoje teritorijoje, ir kt.), aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai, kaip aplinkos objektai, elementai ir reiškiniai gali paveikti planuojamą ūkinę veiklą;

145.7. atsižvelgiant į analizuotus rizikos objektus, operacijas (veiklas) ir pavojinguosius veiksnius, nustatoma galimų įvykių, didelių pramoninių avarijų, branduolinių ar radiologinių avarijų, nelaimingų atsitikimų, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų galimo pavojaus padarinių (poveikio) zonos (išplitimas) ir tikimybė;

145.8. nustatoma galimų įvykių, didelių pramoninių avarijų, branduolinių ar radiologinių avarijų, nelaimingų atsitikimų, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų rizika pagal poveikio ir tikimybės dydį;

145.9. nustatomas galimų įvykių, didelių pramoninių avarijų, branduolinių ar radiologinių avarijų, nelaimingų atsitikimų, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų rizikos priimtinumas.

Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės 

146. Atlikus planuojamos ūkinės veiklos rizikos analizę, turi būti numatytos prevencinės ir likvidavimo priemonės, kurių planuojama imtis siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio, jį sumažinti ar, jei įmanoma, kompensuoti. Pateikiamas aprašymas priemonių, susijusių su pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms ir siūlomu reagavimu į jas. Atlikus rizikos analizę, nurodoma, ar planuojantis ūkinę veiklą ūkio subjektas atitinka (atitiks) kriterijus, taikomus ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą; ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą; privalo (privalės) rengti (koreguoti) ekstremaliųjų situacijų valdymo planą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais ir rengti ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planą. Registruojant esamus ar naujus pavojinguosius objektus nurodoma, ar bus privaloma rengti (koreguoti) dokumentus, nurodytus Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai).

147. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planas ar pavojingųjų objektų dokumentai, nurodyti Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose, nerengiami.

Grafinė medžiaga

148. Pridedama grafinė medžiaga. Žemėlapio mastelis (1:500, 1:1 000, 1:2 000; 1:5 000, 1:10 000, 1:50 000) pasirenkamas įvertinus planuojamos ūkinės veiklos rūšį, mastą, planuojamos teritorijos ir teritorijos, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti arba kurioje esančios gamtinių įvykių zonos gali paveikti planuojamą ūkinę veiklą, dydį:

148.1. potvynių grėsmės žemėlapis (kuriame nustatyti dėl įvairios kilmės ir tikimybės potvynių užliejamų teritorijų plotai), jei artimoje planuojamos ūkinės veiklos aplinkoje yra potvynių zonų; 

148.2. potvynių rizikos žemėlapis (kuriame įvertintas galimas su potvyniais susijęs neigiamas poveikis gyventojams ir visuomenės sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ūkinei veiklai), jei artimoje planuojamos ūkinės veiklos aplinkoje yra potvynių zonų; 

148.3. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, įvykus galimam įvykiui, didelei pramoninei avarijai, branduolinei ar radiologinei avarijai, ekstremaliajam įvykiui ir (ar) galimai ekstremaliajai situacijai, zonos (išplitimo) žemėlapiai;

148.4. kiti žemėlapiai, kai planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumas siejamas su kitomis rizikomis (pvz., artimoje aplinkoje esantys pavojingi objektai, karstinio regiono zona), kuriuose pažymimi pavojingieji objektai, valstybinės reikšmės objektai, galimos grėsmės.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ALTERNATYVŲ ANALIZĖ IR VERTINIMAS

 

149. Aprašomos PAV dokumentų rengėjo išnagrinėtos pagrįstos alternatyvos (pvz., vietos, masto, techninių ir technologinių sprendinių, laiko, poveikį aplinkai mažinančių priemonių), įskaitant „nulinę“ alternatyvą. Pagrįstos alternatyvos turi būti aktualios siūlomai planuojamai ūkinei veiklai ir jos konkrečioms charakteristikoms. Jos turėtų padėti siekti numatytų tikslų ir būti įgyvendinamos pagal techninius, ekonominius, aplinkos apsaugos, politinius ir kitus svarbius kriterijus.

150. Palyginamas nagrinėtų ir pasirinktų alternatyvų galimas poveikis, atsižvelgiant į galimą jų poveikį atskiriems aplinkos komponentams ir jų sąveikai, suteikiant santykines prioritetines reikšmingumo vertes atsižvelgus į poveikio mastą, trukmę, grįžtamumą, poveikio sumažinimo priemonių galimybes ir efektyvumą, įskaitant tarpvalstybinį poveikį.

151. Nurodomos pagrindinės alternatyvos (-ų) pasirinkimo priežastys atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir geriausius prieinamus gamybos būdus, jei tokie yra.

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

STEBĖSENA (MONITORINGAS)

 

152. Numatomi stebėti atitinkamų aplinkos elementų parametrai nustatomi atsižvelgiant į planuojamos veiklos pobūdį, vietą ir mastą, stebėseną (monitoringą), reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, į dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio galimus aplinkos pokyčius ir jų reikšmingumą, aplinkos elementų pažeidžiamumą, jų atsinaujinimo galimybes. Stebėsenos (monitoringo) tikslas – nustatyti:

152.1. ar ūkinės veiklos neigiamas poveikis neviršija PAV ataskaitoje numatomo poveikio;

152.2. taikomų priemonių reikšmingam poveikiui išvengti, sumažinti ar kompensuoti veiksmingumą;

152.3. nenumatytą neigiamą poveikį ir imtis tinkamų veiksmų jam sumažinti ar jo išvengti;

152.4. ar taikytais vertinimo metodais galima patikimai įvertinti reikšmingą neigiamą poveikį (tai gali padėti tiksliau nustatyti poveikį būsimuose PAV).

153. PAV ataskaitoje aprašomos numatomos vykdyti stebėsenos (monitoringo) priemonės – nurodomi aplinkos elementai, kurių stebėsena bus atliekama numatant kiekvieno elemento stebėjimų periodiškumą, stebimus parametrus ir stebėjimų vietas pasirengimo planuojamai ūkinei veiklai, statybos, ūkinės veiklos vykdymo ir nutraukimo etapais.

 

IV SKYRIUS

TARPVALSTYBINIS POVEIKIS APLINKAI

 

154. Planuojamos ūkinės veiklos galimo tarpvalstybinio poveikio aplinkai aprašymas ir analizė. Išnagrinėjamas numatomas tarpvalstybinis poveikis visuomenės sveikatai ir kiekvienam aplinkos elementui, kuriam planuojama ūkinė veikla gali turėti tarpvalstybinį poveikį, vadovaujantis Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ir tarptautinių sutarčių, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios, reikalavimais, atsižvelgiant į iš Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės gautą informaciją. Aprašomos priemonės, kurių numatoma imtis siekiant išvengti galimo reikšmingo tarpvalstybinio neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti, atkurti, kas pažeista, ar, jeigu įmanoma, kompensuoti.

 

V SKYRIUS

PROGNOZAVIMO METODŲ, ĮRODYMŲ, TAIKYTŲ NUSTATANT IR VERTINANT POVEIKĮ APLINKAI IR PROBLEMŲ APRAŠYMAS

 

155. Nurodomi taikyti poveikio aplinkai vertinimo ir prognozavimo metodai, jų pasirinkimo poveikio aplinkos komponentams vertinti pagrindimas ir (ar) vertinimo išvadas (teiginius) pagrindžiančių duomenų (įrodymų) aprašymas. Gali būti panaudoti kiekybiniai (pvz., įvairūs tyrimai, modeliavimas, matavimai) ir kokybiniai (pvz., palyginamoji analizė, aprašomoji statistika, stebėsenos rezultatų analizė) poveikio aplinkai vertinimo metodai.

156. Problemų (techninio ar praktinio pobūdžio), su kuriomis poveikio aplinkai vertinimo rengėjas susidūrė atlikdamas poveikio aplinkai vertinimą ir rengdamas PAV programą ir PAV ataskaitą, aprašymas (pvz., patikimų pirminių duomenų stygius, aplinkos elementų tarpusavio ryšių nustatymas, kiekybiškai neišmatuojamas poveikis) nurodant, kokių problemų vertinant poveikį aplinkai buvo daugiausia, kurios procedūros sudėtingiausios ir kurių aplinkos elementų vertinimą atlikti sudėtingiausia.

 

VI SKYRIUS

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITOS NETECHNINIO POBŪDŽIO SANTRAUKA

 

157. Pateikiama glausta ir visuomenei lengvai suprantama visos PAV ataskaitoje nagrinėjamos informacijos netechninė santrauka.

 

VII SKYRIUS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

158. Šiame sąraše nurodomi:

158.1. normatyviniai ir kiti dokumentai (pvz., archeologinių tyrimų ar biologinės įvairovės tyrimų ataskaitos, stebėsenos duomenys, metodikos, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir kitų vertinimų ataskaitos), kuriais vadovaujantis parengti poveikio aplinkai vertinimo dokumentai;

158.2. interneto svetainės, kai poveikio aplinkai vertinimo dokumentams rengti naudota medžiaga paskelbta interneto svetainėse (nuoroda, skelbiamos medžiagos autorius ir (arba) dokumento pavadinimas, nuorodos sudarymo data).

 

VIII SKYRIUS

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITOS PRIEDAI

 

159. Pateikiami Tvarkos aprašo 18 punkte nurodyti priedai.

_______________

part_7b981d735fed4bccb61ab9fc63e2232e_end


 

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo tvarkos aprašo

2 priedas

 

 

VERTINGIAUSIŲ LIETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIO PANORAMŲ APŽVALGOS TAŠKŲ SĄRAŠAS

 

Eil. Nr.

Pavadinimas

Koordinatės

Planavimo dokumentas

Savivaldybė

X

Y

1.

A. Juozapavičiaus tilto Alytuje prieigos (apžvalgos vieta)

503502

6029340

Alytaus miesto bendrasis planas

Alytaus m. sav.

2.

Alytaus piliakalnio apžvalgos vieta

505186

6028880

Alytaus miesto bendrasis planas

Alytaus m. sav.

3.

Alytaus senojo miesto apžvalgos vieta

503799

6029600

Alytaus miesto bendrasis planas

Alytaus m. sav.

4.

Nemuno slėnio ir Alytaus apžvalgos vieta pėsčiųjų ir dviratininkų tako poilsio aikštelėje prie Alytaus kolegijos

504365

6029150

Alytaus miesto bendrasis planas

Alytaus m. sav.

5.

Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas (apžvalgos vieta)

505271

6028500

Alytaus miesto bendrasis planas

Alytaus m. sav.

6.

Radžiūnų piliakalnis (apžvalgos vieta)

500381

6026350

Alytaus miesto bendrasis planas

Alytaus m. sav.

7.

Tūkstantmečio tiltas ir jo prieigos (apžvalgos vieta)

502409

6031650

Alytaus miesto bendrasis planas

Alytaus m. sav.

8.

Vidzgirio botaninio draustinio Kirmijos upelio šlaitai (ekologinis mokomasis takas) (apžvalgos vieta)

500167

6026870

Alytaus miesto bendrasis planas

Alytaus m. sav.

9.

Lizdų ežero apžvalgos aikštelė

499586

6006900

Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas)

Alytaus r. sav.

10.

Miežionių regykla į Nemuno slėnį

498510

6004250

Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas)

Alytaus r. sav.

11.

Pakrikštės cirko (Veismūnų) regykla į Nemuno senslėnį

504316

6007990

Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas)

Alytaus r. sav.

12.

Papėčių piliakalnio apžvalgos vieta

486794

6019710

Metelių regioninio parko tvarkymo planas

Alytaus r. sav.

13.

Punios piliakalnis su senovės gyvenviete (apžvalgos vieta)

505947

6041740

Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schema

Alytaus r. sav.

14.

Apžvalgos aikštelė prie Mikierių atodangos

575286

6170560

Šventosios valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas

Anykščių r. sav.

15.

Bijeikių apžvalgos bokštas

580131

6150580

Anykščių regioninio parko tvarkymo planas

Anykščių r. sav.

16.

Medžių lajų tako apžvalgos bokštas

567028

6150570

Anykščių regioninio parko tvarkymo planas

Anykščių r. sav.

17.

Svirnų (Žiogų) piliakalnis su gyvenviete (apžvalgos vieta)

556572

6137580

Anykščių r. kultūros paveldo tinklų schema

Anykščių r. sav.

18.

Birštono / Nemuno kilpų apžvalgos bokštas

500913

6051890

Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schema

Birštono sav.

19.

Birštono piliakalnis su gyvenviete

502222

6050890

Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schema

Birštono sav.

20.

Būdų kaimas (apžvalgos vieta)

504976

6051910

Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdžio struktūros schema

Birštono sav.

21.

Nemajūnų piliakalnis, vadinamas Pilale (apžvalgos vieta)

504622

6047710

Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schema

Birštono sav.

22.

Liškiavos dvarvietės kalnas (apžvalgos vieta)

503204

5993820

Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas)

Druskininkų sav.

23.

Raigardo apžvalgos aikštelė

499084

5979270

Raigardo valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas

Druskininkų sav.

24.

Raigardo kraštovaizdžio draustinis ir Švendubrės kaimo istorinė dalis (10340) (apžvalgos vieta)

499052

5979460

Raigardo valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas

Druskininkų sav.

25.

Raigardo slėnis (apžvalgos vieta)

496226

5982360

Raigardo valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas

Druskininkų sav.

26.

Ausiutiškių regykla

560233

6071530

Neries regioninio parko tvarkymo planas

Elektrėnų sav.

27.

Paneriškių regykla

563224

6068250

Neries regioninio parko tvarkymo planas

Elektrėnų sav.

28.

Gražutės regioninio parko ežeryno apžvalgos vieta Dvarykščiaus k.

645804

6158860

Gražutės regioninio parko tvarkymo planas

Ignalinos r. sav.

29.

Ladakalnis (apžvalgos aikštelė)

626178

6138590

Aukštaitijos nacionalinio parko tvarkymo planas

Ignalinos r. sav.

30.

Vilkakalnio (Ignalinos) apžvalgos bokštas

638165

6135440

Kurortinės teritorijos ir rekreacijos plėtros specialusis planas

Ignalinos r. sav.

31.

Jurbarko r., Kaniūkų k., Nemuno slėnio apžvalgos aikštelė

439241

6108380

Panemunių regioninio parko tvarkymo planas, Jurbarko rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Jurbarko r. sav.

32.

Kartupėnų piliakalnio regykla

436575

6107840

Panemunių regioninio parko tvarkymo planas

Jurbarko r. sav.

33.

Panemunės pilies regykla

435428

6107390

Panemunių regioninio parko tvarkymo planas

Jurbarko r. sav.

34.

Raudonės pilies bokšto apžvalgos aikštelė

444489

6107100

Panemunių regioninio parko tvarkymo planas, Jurbarko rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Jurbarko r. sav.

35.

Seredžiaus piliakalnio apžvalgos vieta iš Belvederio

461723

6105100

Panemunių regioninio parko tvarkymo planas

Jurbarko r. sav.

36.

Seredžiaus piliakalnio regykla

462121

6105100

Panemunių regioninio parko tvarkymo planas

Jurbarko r. sav.

37.

Veliuonos miestelio apžvalgos aikštelė

453617

6104970

Panemunių regioninio parko tvarkymo planas

Jurbarko r. sav.

38.

Veliuonos miestelio regykla

452461

6105280

Panemunių regioninio parko tvarkymo planas

Jurbarko r. sav.

39.

Veliuonos piliakalnio regykla

454114

6104850

Panemunių regioninio parko tvarkymo planas

Jurbarko r. sav.

40.

Gastilionių atodanga (apžvalgos vieta)

509599

6081750

Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas

Kaišiadorių r. sav.

41.

Lietuvos liaudies ir buities muziejaus apžvalgos bokštas

512357

6080340

Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas

Kaišiadorių r. sav.

42..

Mergakalnio apžvalgos aikštelė

515694

6076510

Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas

Kaišiadorių r. sav.

43.

Aguonio geomorfologinio draustinio apžvalgos vieta

442118

6024980

Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai

Kalvarijos sav.

44.

Juodelių karjeras (apžvalgos į Suvalkų kalvyną vieta)

441842

6028180

Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai

Kalvarijos sav.

45.

Šarkaičio ežeras (apžvalgos vieta)

444347

6023640

Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai

Kalvarijos sav.

46.

Trakėnai (apžvalgos vieta)

446381

6022140

Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai

Kalvarijos sav.

47.

Aleksoto apžvalgos aikštelė

492735

6083910

Kauno m. bendrasis planas

Kauno m. sav.

48.

Apžvalgos vieta nuo atodangos prie P. Babicko g., Rokai, Kauno r. sav.

495932

6078730

Jiesios kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas

Kauno m. sav.

49.

Jiesios pažintinis takas, apžvalgos aikštelė-regykla prie nudžiūvusio ąžuolo

495973

6079760

Jiesios kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas

Kauno m. sav.

50.

Kauno marių apžvalgos vieta Neveronyse

505946

6086410

Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas

Kauno m. sav.

51.

Apžvalgos aikštelė Linkuvos g. Kauno m.

493197

6087330

Kauno m. bendrasis planas

Kauno m. sav.

52.

Napoleono kalnas (apžvalgos vieta)

495315

6080600

Kauno m. bendrasis planas

Kauno m. sav.

53.

Pažaislio sodybvietė šalia Pažaislio vienuolyno (apžvalgos vieta)

501616

6081890

Kultūros paveldo objektas, esantis Kultūros vertybių registre

Kauno m. sav.

54.

Veršvų piliakalnis (apžvalgos vieta)

491947

6086490

Kauno m. bendrasis planas

Kauno m. sav.

55.

Vieškūnų (Šuneliškių) piliakalnis (1 apžvalgos vieta)

503219

6084780

Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas

Kauno m. sav.

56.

Vieškūnų (Šuneliškių) piliakalnis (2 apžvalgos vieta)

501844

6084440

Kauno m. bendrasis planas

Kauno m. sav.

57.

Altoniškių piliakalnis Kauno r. sav., Zapyškio sen., Altoniškių k.

474425

6091650

Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas

Kauno r. sav.

58.

Apžvalgos aikštelė Kauno r. sav., Vilkijos sen., Vilkijos m., Bažnyčios g. 21

473258

6100570

Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas

Kauno r. sav.

59.

Apžvalgos aikštelė ties įvažiavimu į Vilkijos m. Kauno r. sav., Vilkijos sen., Vilkijos m.

473583

6100040

Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas

Kauno r. sav.

60.

Apžvalgos taškas Ringovės kaime

470181

6101580

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas

Kauno r. sav.

61.

Arlaviškių pažintinio tako apžvalgos aikštelė-regykla

511581

6075280

Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas

Kauno r. sav.

62.

Jadagonių piliakalnis Kauno r. sav., Zapyškio sen., Jadagonių k. (apžvalgos vieta)

473206

6095720

Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas

Kauno r. sav.

63.

Lantainių piliakalnis Kauno r. sav., Domeikavos sen., Radikių k. (apžvalgos vieta).

496646

6091740

Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas

Kauno r. sav.

64.

Nemuno slėnio ir Vilkijos miesto apžvalgos vieta automobilių sustojimo aikštelėje

473130

6100280

Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas

Kauno r. sav.

65.

Nevėžio kraštovaizdžio draustinio apžvalgos vieta

487811

6093230

Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas

Kauno r. sav.

66.

Pakalniškių piliakalnio regykla

501241

6080010

Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas

Kauno r. sav.

67.

Piepalių piliakalnis Kauno r. sav., Babtų sen., Žemaitkiemio k. (apžvalgos vieta)

486163

6104270

Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas

Kauno r. sav.

68.

Pyplių piliakalnio apžvalgos aikštelė Kauno r. sav., Ringaudų sen., Pyplių k.

484012

6087970

Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas

Kauno r. sav.

69.

Regykla prie Lietuvos sklandytojų slėnio

475633

6091860

Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas

Kauno r. sav.

70.

Ringovės piliakalnis Kauno r. sav., Vilkijos apyl. sen., Ringovės k. (apžvalgos vieta)

469438

6101710

Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas

Kauno r. sav.

71.

Samylų poilsiavietė (Kauno marių apžvalgos vieta)

507363

6080320

Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas

Kauno r. sav.

72.

Sklandytojų kalva Kauno r. sav., Raudondvario sen., Netonių k. (apžvalgos vieta)

482184

6089420

Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas

Kauno r. sav.

73.

Stabaunyčiaus kalnas Kauno r. sav., Babtų sen., Stabaunyčiaus k. (apžvalgos vieta)

487112

6103980

Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas

Kauno r. sav.

74.

Bakainių piliakalnio apžvalgos vieta

501852

6147840

Krekenavos regioninio parko tvarkymo planas

Kėdainių r. sav.

75.

Nevėžio senslėnio apžvalgos vieta iš Surviliškio miestelio

502339

6145940

Krekenavos regioninio parko tvarkymo planas

Kėdainių r. sav.

76.

Bridvaišio piliakalnio apžvalgos aikštelė

450584

6162390

Tytuvėnų regioninio parko planavimo schema

Kelmės r. sav.

77.

Gordų kalnas (apžvalgos vieta)

443249

6179040

Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo planas

Kelmės r. sav.

78.

Kalnas, vadinamas Kražių Medžiokalniu (apžvalgos vieta)

417825

6164700

Kelmės rajono teritorijos bendrasis planas

Kelmės r. sav.

79.

Kurtuvėnų regioninio parko kraštovaizdžio apžvalgos vieta Mančių k.

439652

6181880

Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo planas

Kelmės r. sav.

80.

Medžiokalnio regykla

417825

6164700

Varnių regioninio parko tvarkymo planas

Kelmės r. sav.

81.

Singės kalvos (apžvalgos vieta)

404040

6171530

Varnių regioninio parko tvarkymo planas

Kelmės r. sav.

82.

Vainagių piliakalnis (apžvalgos vieta)

436929

6185720

Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo planas

Kelmės r. sav.

83.

Vijurkų regykla

441419

6178590

Dubysos regioninio parko planavimo schema

Kelmės r. sav.

84.

Apžvalgos taškas nuo Smuklės kopos

318573

6178270

Klaipėdos miesto bendrasis planas

Klaipėdos m. sav.

85.

Apžvalgos taškas Smiltynės krantinėje

317947

6179690

Klaipėdos miesto bendrasis planas

Klaipėdos m. sav.

86.

Apžvalgos taškas Smiltynės krantinėje – Senoji perkėla

318550

6178440

Klaipėdos miesto bendrasis planas

Klaipėdos m. sav.

87.

Apžvalgos taškas Smiltynės krantinėje – Smiltynės jachtų klubas

319014

6177430

Klaipėdos miesto bendrasis planas

Klaipėdos m. sav.

88.

Hageno kalno apžvalgos aikštelė

318905

6175680

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas

Klaipėdos m. sav.

89.

Akmenos-Danės upių slėnio kraštovaizdžio apžvalgos vieta

325640

6194130

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Klaipėdos r. sav.

90.

Kretingalės tiltas per Akmeną-Danę (slėnio apžvalgos vieta)

324714

6192080

Klaipėdos rajono bendrasis planas

Klaipėdos r. sav.

91.

Akmenos upės slėnio panoramos apžvalgos vieta

328625

6203010

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

92.

Dauginčių atodangos apžvalgos vieta

346987

6204610

Salantų regioninio parko tvarkymo planas

Kretingos r. sav.

93.

Imbarės piliakalnis (apžvalgos vieta)

347657

6212990

Salantų regioninio parko planavimo schema

Kretingos r. sav.

94.

Kalnalio apžvalgos bokštas

346717

6211960

Salantų regioninio parko planavimo schema

Kretingos r. sav.

95.

Kartenos apylinkių kraštovaizdis (apžvalgos vieta) 

340957

6200940

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

96.

Kartenos lurdo panorama

341698

6200040

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

97.

Kartenos miestelio ir Minijos slėnio apžvalgos vieta iš šiaurinės pusės

341866

6201900

Kretingos r. sav. teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

98.

Kartenos miestelio panorama nuo Žadeikių kaimo pusės

341665

6201760

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

99.

Kretingos m. apylinkių vaizdas nuo Geležinkelio viaduko

325592

6195530

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

100.

Kretingos m. panorama nuo šiaurinės Kretingos miesto pusės

327468

6199450

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

101.

Kretingos m. centro panorama

327415

6198360

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

102.

Kretingos m. kraštovaizdis nuo Angelo skulptūros

327343

6198800

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

103.

Kretingos m. panorama nuo J. Basanavičiaus g.

327392

6199230

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

104.

Kretingos m. panorama nuo kapinių pusės

327732

6200570

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

105.

Kurmaičių kaimo kraštovaizdis (apžvalgos vieta)

328681

6203480

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

106.

Minijos upės slėnio kraštovaizdis Baublių kaime (apžvalgos vieta)

336797

6191680

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

107.

Minijos upės slėnio kraštovaizdis Nausodžio kaime (apžvalgos vieta)

338547

6198190

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

108.

Minijos upės slėnio kraštovaizdžio panoramos apžvalgos vieta

336931

6194550

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

109.

Nasrėnų kaimo panorama nuo Kūlupėnų kaimo pusės

344083

6207040

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

110.

Padvarių kaimo ir tvenkinio kraštovaizdis (apžvalgos vieta)

329124

6203930

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

111.

Padvarių tvenkinio panorama (apžvalgos vieta)

328135

6200840

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Kretingos r. sav.

112.

Ančios kraštovaizdžio draustinio panorama (apžvalgos vieta)

478956

5996170

Veisiejų regioninio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas)

Lazdijų r. sav.

113.

Apžvalgos vieta –regykla prie Šlavanto ežero

477620

6002500

Veisiejų regioninio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas)

Lazdijų r. sav.

114.

Dusios ežero apžvalgos vieta Barčių senkapiuose

478325

6017320

Metelių regioninio parko tvarkymo planas

Lazdijų r. sav.

115.

Dusios ežero regykla Straigiškės kaime

482666

6013710

Metelių regioninio parko tvarkymo planas

Lazdijų r. sav.

116.

Dzūkijos didžiųjų ežerų regykla Akuočių kaime

485991

6013460

Metelių regioninio parko tvarkymo planas

Lazdijų r. sav.

117.

Mėčiūnų senovės gyvenvietė (apžvalgos į sen. gyv. vieta iš kitapus ežero)

480682

5993410

Veisiejų regioninio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas)

Lazdijų r. sav.

118.

Mėčiūnų senovės gyvenvietė (apžvalgos vieta)

480412

5993430

Veisiejų regioninio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas)

Lazdijų r. sav.

119.

Metelių apžvalgos bokštas

483246

6017650

Metelių regioninio parko tvarkymo planas

Lazdijų r. sav.

120.

Paveisininkų piliakalnis su gyvenviete

474293

5993160

Lazdijų r. sav. bendrasis planas

Lazdijų r. sav.

121.

Prelomciškės piliakalnio apžvalgos aikštelė

477557

6019550

Metelių regioninio parko tvarkymo planas

Lazdijų r. sav.

122.

Rudaminos piliakalnis

463615

6016330

Lazdijų r. sav. bendrasis planas

Lazdijų r. sav.

123.

Vainežerio dvaro gynybiniai įtvirtinimai, vadinami „Okopka“ (apžvalgos vieta)

478596

5993690

Veisiejų regioninio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas)

Lazdijų r. sav.

124.

Veisiejų dvaro parkas (apžvalgos vieta)

479828

5995680

Veisiejų regioninio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas)

Lazdijų r. sav.

125.

Veisiejų regioninio parko apžvalgos bokštas

481824

5996040

Veisiejų regioninio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas)

Lazdijų r. sav.

126.

Verstaminų III piliakalnis (apžvalgos vieta)

471640

6016550

Metelių regioninio parko tvarkymo planas

Lazdijų r. sav.

127.

Kvietiškio dvaro sodybos ir kitų statinių komplekso senasis vandentiekio bokštas (apžvalgos vieta)

457824

6044050

Marijampolės r. savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Marijampolės sav.

128.

Marijampolės, Kumelionių piliakalnis su gyvenviete (apžvalgos vieta)

456716

6043020

Marijampolės r. savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Marijampolės sav.