Suvestinė redakcija nuo 2022-05-24

 

Įstatymas paskelbtas: TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26575

 

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

 

2021 m. gruodžio 14 d. Nr. XIV-745

Vilnius

 

 

PREAMBULĖ

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į tai, kad biudžeto politikos kontrolės institucija 2020 m. kovo 27 d. paskelbė išvadą dėl išskirtinių aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, nustatymo;

atsižvelgdamas į tai, kad dėl didelio neapibrėžtumo ir rizikų, susijusių su COVID-19 pandemijos raida ir jos poveikiu valdžios sektoriaus finansams, išskirtinės aplinkybės 2022 metais neatšaukiamos;

įvertindamas tai, kad, nustačius išskirtines aplinkybes, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės 2022 metais valdžios sektoriui netaikomos;

atsižvelgdamas į tai, kad 2022 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus taikoma Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – bendroji išimtis, reiškianti, kad laikinas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo nelaikomas neatitinkančiu Stabilumo ir augimo pakte nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių;

atsižvelgdamas į tai, kad dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą sukeltos geopolitinės krizės padidėjo ekonominis neapibrėžtumas ir poreikis imtis priemonių, skirtų Lietuvos kariniam, kibernetiniam, ekonominiam saugumui stiprinti, išaugusios infliacijos poveikiui švelninti ir dėl karinės agresijos besitraukiantiems Ukrainos žmonėms padėti;

atsižvelgdamas į dėl COVID-19 pandemijos išliekantį neapibrėžtumą ir jos sukeltų padarinių poveikį valdžios sektoriaus finansams;

įgyvendindamas 2021 m. birželio 13 d. Tarybos rekomendaciją, kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl Lietuvos stabilumo 2021 metų programos;

įvertindamas poreikį formuoti ekonomikos atsigavimą palaikančią fiskalinę politiką, kaip rekomenduojama 2020 m. lapkričio 18 d. Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos,

priima šį įstatymą.

Preambulės pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžetas – 15 114 493 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 3 268 838 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 17 535 450 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 3 326 195 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 2 420 957 tūkst. eurų) (1, 2 ir 3 priedai).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2022 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas

1. Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2022 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:

1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau – gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 48,07 procento, iš jos pastovioji dalis – 42,85 procento, kintamoji dalis – 5,22 procento;

2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 5 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;

3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

a) Vilniaus miesto savivaldybei – 63,51 procento;

b) Kauno miesto savivaldybei – 85,92 procento;

c) Neringos savivaldybei – 28,87 procento;

d) Palangos miesto savivaldybei – 96,32 procento;

e) Kauno rajono savivaldybei – 84,63 procento;

f) Klaipėdos rajono savivaldybei – 92,82 procento;

g) Trakų rajono savivaldybei – 93,03 procento;

h) Vilniaus rajono savivaldybei – 81,41 procento;

i) Elektrėnų savivaldybei – 99,12 procento;

j) visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;

4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 360 824 tūkst. eurų (4 priedas).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

2. Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau –gyventojų pajamų mokestis), kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (5 priedas).

3. Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Šiaulių miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, o kitų savivaldybių – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

 

3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

1. Šio įstatymo 4 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, nustatytas šio įstatymo 4 priede:

1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2022 m. sausio 15 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus tikslus, kuriuos jos turi pasiekti 2022 metais, ir jų pasiekimo vertinimo kriterijus;

2) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.

2. Asignavimų valdytojai paskirsto savo asignavimų dalį, kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes sumokėti.

3. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

4. Savivaldybės gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį.

 

 

4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

1. Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.

2. Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:

1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

2) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.

3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.

 

5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą

2022 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 508,4 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

 

6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti

2022 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 2 441 698 tūkst. eurų, iš jų 21 691 tūkst. eurų – 2020 metų įsiskolinimui padengti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

7 straipsnis. Valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė

1. Nuo 2022 m. sausio 1 d. valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,011, valstybinių pensijų bazės dydis – 59,35 euro.

2. Nuo 2022 m. birželio 1 d. nustatomas papildomas prie šio straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinių pensijų bazės indeksavimo koeficientas 1,1 ir papildomas prie šio straipsnio 1 dalyje nustatyto pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas 1,05. Valstybinių pensijų bazės dydis sudaro 65,29 euro.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

8 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus

2022 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 21,59 euro per mėnesį. 2022 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 1,2 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 17,28 euro per mėnesį.

 

9 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti

Šiuo įstatymu patvirtinamos 2022 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 307 155 tūkst. eurų (3 priedas).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

2022 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 616 260 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

2) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 195 000 tūkst. eurų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 113 000 tūkst. eurų. Per 2022 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 20 000 tūkst. eurų;

4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 300 000 tūkst. eurų.

 

 

11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2022 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 1 388 320 tūkst. eurų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

12 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai

2022 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 32 000 tūkst. eurų. 2022 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2022 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 30 000 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.

 

13 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas

1. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:

1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) šio įstatymo 5 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio;

2) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 1,5 procento biudžeto pajamų dėl 2022 metams prognozuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo;

3) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma gali viršyti pajamas savivaldybės biudžeto balanso cikliškumo dedamosios (komponentės) dydžiu, kurį pagal naujausią paskelbtą ekonominės raidos scenarijų apskaičiuoja Finansų ministerija;

4) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka 2019 ir 2020 metais atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, pasiekimo ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, atitinka lėšų sumą, kurios reikia šiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradėta skolintis projektams įgyvendinti;

5) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 5 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.

2. Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

3. Savivaldybės 2023 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2022 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).

 

14 straipsnis.  Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą

1. Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė:

1) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2022–2024 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas; esant papildomam lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, perskirstyti Valstybės investicijų 2022–2024 metų programoje asignavimų valdytojui paskirstytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas tarp jo investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;

2) paskirstyti Finansų ministerijai skirtus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, bendrojo finansavimo lėšų ir valstybės biudžeto lėšų asignavimus, numatytus
2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano plėtros programų pažangos priemonėms (toliau – pažangos priemonės) įgyvendinti, kai pažangos priemonės yra patvirtintos asignavimų valdytojų, taip pat iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamiems tęstinės veiklos projektams įgyvendinti, valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir (arba) savivaldybėms ir 2022 metais leisti juos naudoti pagal numatytą paskirtį;

3) perskirstyti pažangos priemonėms įgyvendinti, kai pažangos priemonės yra patvirtintos asignavimų valdytojų, taip pat iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamiems tęstinės veiklos projektams įgyvendinti valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, bendrojo finansavimo lėšų ir valstybės biudžeto lėšų asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;

4) asignavimų valdytojams patvirtinus pažangos priemones, perskirstyti šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti tarp šio įstatymo 11 priede nurodytų ministerijų, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;

5) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, reikalavimais;

6) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas;

7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;

8) Teisėjų tarybos teikimu du kartus per metus perskirstyti šio įstatymo 2 priede teismams (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą) numatytus valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą), atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;

9) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių) įgyvendinimo duomenis, perskirstyti lėšas tarp Vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių), įgyvendinamų skirtingose valstybės veiklos srityse, ir investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų), priskirtų skirtingoms investavimo sritims;

10) perskirstyti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įgyvendinimo veiksmų programų (toliau – veiksmų programos) projektų sugrąžintas į valstybės biudžetą Europos Sąjungos fondų lėšas, kurios, įvertinus Europos Komisijos priimtus sprendimus dėl galutinio likučio išmokėjimo, nemažina iš Europos Komisijos pagal veiksmų programas gautinų Europos Sąjungos fondų lėšų, ir panaudoti jas toms pačioms veiksmų programose numatytoms sritims finansuoti.

2. Valstybės institucijoms ir įstaigoms, nurodytoms šio įstatymo 4 priede, suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 4 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.

3. Finansų ministerijai suteikiama teisė:

1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 21 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti, su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (tarp jų dėl netinkamo pridėtinės vertės mokesčio) apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose ir įsipareigojimuose pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis; išlaidoms, susijusioms su nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; šalies geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir (arba) dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; išlaidoms dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų dalies kompensavimo buitiniams vartotojams apmokėti; išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu tarptautinių paramos Ukrainai fondų veikloje ir pagalbos Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą, teikimu, apmokėti; išlaidoms leidžiamai valstybės pagalbai verslui pagal Europos Komisijos komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“ (2022/C 131 I/01) apmokėti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-943, 2022-03-17, paskelbta TAR 2022-03-22, i. k. 2022-05122

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

2) leisti įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lėšų, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamų programoms finansuoti, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama, įmokėtos biudžetinių įstaigų pajamos, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, iš valstybės biudžeto būtų finansuojamos laiku;

3) savivaldybių grąžintas (nepanaudotas) valstybės biudžeto dotacijų sumas, kurios buvo išmokėtos savivaldybėms nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti iš lėšų, skirtų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams, įgyvendinamiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri
2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialių asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa), panaudoti tai pačiai paskirčiai, tai yra valstybės biudžeto dotacijoms savivaldybėms pagal 2014–2020 metų veiksmų programą įgyvendinamų projektų nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti, ir jas naudoti viršijant Finansų ministerijai Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

4) kompensuoti nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų ir įmokėtą, bet nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų dalį, skirtą šiam tikslui, naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

5) kompensuoti nustatyta tvarka 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų partnerių, programų operatorių ir kitų susijusių institucijų atstovų komandiruočių į patirties mainų renginius, kurių organizavimą remia atsakingos valstybių donorių institucijos, išlaidas iš Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;

6) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą tikinčiųjų skaičių;

7) paskirstyti ūkio subjektams Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas išlaidoms dėl dujų ir elektros kainų dalies kompensavimo fiziniams ir juridiniams asmenims.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

4. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė:

1) paskirstyti pagal aukštąsias mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas studentų, 2022 metais priimamų studijuoti pagal trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms;

2) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimu ir atnaujinimu, apmokėti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

3) paskirstyti savivaldybėms Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose neformaliajam vaikų švietimui numatytas lėšas, kurias savivaldybės paskirsto neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, išskyrus atvejus, kai neformaliojo vaikų švietimo teikėja yra bendrojo ugdymo mokykla;

4) paskirstyti pagal valstybines mokslo ir studijų institucijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas šių institucijų tinklui optimizuoti ir kitoms priemonėms, susijusioms su mokslo ir studijų kokybės ir prieinamumo bei dėstytojų, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir neakademinių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu;

5) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui užtikrinti;

6) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

7) skirti 5 000 tūkst. eurų Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai mokslo duomenų bazių prenumeratoms finansuoti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų;

8) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas pedagoginių darbuotojų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų lėšų (išskyrus valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas), darbo užmokesčiui didinti;

9) atsižvelgiant į mokinių skaičiaus, nuo kurio priklauso švietimo įstaigų finansavimas, kitimą, sumažinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patvirtintus asignavimus švietimo įstaigų darbo užmokesčiui, atitinkamai padidinant asignavimus kitoms išlaidoms.

5. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė:

1) perskirstyti asignavimus tarp Krašto apsaugos ministerijos tęstinės veiklos priemonių, skirtų turtui įsigyti, mažinant asignavimus į Valstybės investicijų 2022–2024 metų programą įtrauktiems investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms), jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;

2) naudoti strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas 2021 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos;

3) paskirstyti savivaldybėms Krašto apsaugos ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.

6. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė teikti dotacijas užsienio subjektams užsienio lietuvių, jų bendruomenių, organizacijų ir įstaigų kultūros, švietimo veiklai finansuoti ir infrastruktūrai gerinti, tautiniam tapatumui išsaugoti, lietuvių kultūrai puoselėti ir pristatyti pasauliui, bendruomeniškumui stiprinti, prisidėti užtikrinant lietuvių kultūrai reikšmingo paveldo užsienyje priežiūrą, įsitraukimo į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir kitai veiklai finansuoti iš Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.

7. Kultūros ministerijai suteikiama teisė:

1) skirti 7 660 tūkst. eurų tikslinę dotaciją Kauno miesto savivaldybei programai „Europos kultūros sostinė 2022“ finansuoti iš Kultūros ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;

2) paskirstyti Kultūros ministerijos asignavimuose numatytas lėšas savivaldybių viešosioms bibliotekoms knygoms ir kitiems dokumentams įsigyti ir pervesti jas savivaldybėms kas ketvirtį lygiomis dalimis.

8. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiama teisė:

1) skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;

2) įgalioti Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdyti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendintų projektų lėšų susigrąžinimą.

9. Užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė:

1) paskirstyti asignavimų valdytojams Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas 2023 metais vyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui pasirengti, atsižvelgiant į asignavimų valdytojų pateiktus išankstinių mokėjimų už saugumo priemonių užtikrinimą pagrindimo dokumentus;

2) suderinus su Finansų ministerija, naudoti paliekamus vieno mėnesio išlaidų dydžio pereinamuosius 2021 metų lėšų likučius, esančius Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

10. Asignavimų valdytojams, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplanines įmokas į biudžetą naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

11. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai suteikiama teisė paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir savivaldybes Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas biudžetinių įstaigų vadovaujančių darbuotojų minimaliems pareiginės algos koeficientams padidinti, siekiant gerinti darbo apmokėjimo sąlygas.

 

15 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas

1. Asignavimų valdytojai jiems patvirtintus asignavimus ir šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti gali pradėti naudoti patvirtinę pažangos priemones ir apie patvirtinimą informavę Finansų ministeriją. Šis reikalavimas netaikomas asignavimų naudojimui, kai iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų apmokamos dėl Kaliningrado tranzito (Specialiosios tranzito schemos) veikimo patiriamos išlaidos.

2. Kai rengiamos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos, kurias tvirtina Seimas, asignavimų valdytojai šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti 2022 metais gali pradėti naudoti, jeigu pažangos priemonė patvirtinta ir apie patvirtinimą informuota Finansų ministerija. Patvirtinta pažangos priemonė turi būti įtraukta į rengiamą Ilgalaikę valstybinę saugumo stiprinimo programą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

3. Asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2022 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

16 straipsnis. Valstybės investicijų 2022–2024 metų programos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2022–2024 metų programa (šio įstatymo 6 priedas).

 

17 straipsnis. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2022 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (7 priedas).

 

 

18 straipsnis. Garantinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2022 metų Garantinio fondo lėšų sąmata (8 priedas).

 

19 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2022 metų Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmata (9 priedas).

 

20 straipsnis. 2022 metų valstybės veiklos srityse siekiamų Nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių ir jų poveikio rodiklių patvirtinimas ir pažangos lėšų paskirstymas

1. Šiuo įstatymu patvirtinami pagrindiniai 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai, jų poveikio rodikliai ir šių rodiklių 2022 metais siektinos reikšmės (10 priedas).

2. Šiuo įstatymu paskirstomos 2022 metų pažangos lėšos iš Finansų ministerijai patvirtintų asignavimų pažangos priemonėms įgyvendinti (11 priedas).

 

21 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys

1. Nustatomas ne blogesnis negu ‑4,9 procento BVP 2022 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

2. Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama vidutinio laikotarpio tikslo.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda

 

Lietuvos Respublikos

2022 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

1 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS

 

Tūkst. Eur

Pajamos

Iš viso

PAJAMOS

11 653 811

MOKESČIAI

11 165 055

Pajamų ir pelno mokesčiai

3 823 034

Gyventojų pajamų mokestis

2 403 950

Pelno mokestis

1 419 084

Turto mokesčiai

11 700

Nekilnojamojo turto mokestis

11 700

Prekių ir paslaugų mokesčiai

7 176 321

Pridėtinės vertės mokestis

5 348 192

Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą

32 900

Akcizai

1 687 405

Loterijų ir lošimų mokesčiai

33 000

Transporto priemonių mokesčiai

53 472

Mokesčiai už aplinkos teršimą

21 352

Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai

154 000

 

KITOS PAJAMOS

488 756

Turto pajamos

169 872

Palūkanos už paskolas

6 888

Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius

123

Lietuvos banko pelno įmokos

13 000

Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos

121 602

Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius

21 975

Angliavandenilių išteklių mokestis

1 484

Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise

4 800

Pajamos už prekes ir paslaugas

220 901

Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas

84 863

Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą

3 046

Konsulinis mokestis

11 774

Žyminis mokestis

9 841

Rinkliavos

47 052

Kitos pajamos

64 325

Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų

76 115

Kitos neišvardytos pajamos

21 868

 

SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS

191 844

Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

188 184

Žemės realizavimo pajamos

28 038

Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

160 146

Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos / grįžusios finansinės investicijos)

3 660

Akcijos ir kitos gautinos sumos

3 660

IŠ VISO

11 845 655

 

Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės

paramos lėšos

3 268 838

 

IŠ VISO

15 114 493

_______________________

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

 

Lietuvos Respublikos

2022 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

2 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI

 

Tūkst. Eur

Valstybės institucijos ir įstaigos

Iš viso

iš jų darbo užmokesčiui

I. Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas

295 190

73 693

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

7 436

5 019

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

38 974

29 426

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

9 591

8 204

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

8 324

1 269

iš jų: asignavimai politinėms partijoms

5 854

iš jų: politinėms partijoms pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį

352

 

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

1 387

996

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

18 261

8 375

iš jų: kompensacijai už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą

3 376

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas

167

115

Vidaus reikalų ministerija

211 050

20 289

II. Aplinka, miškai ir klimato kaita

407 726

59 127

Aplinkos ministerija

407 726

59 127

III. Energetika

204 860

12 108

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

7 105

5 392

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

2 162

1 876

Energetikos ministerija

195 593

4 840

IV. Viešieji finansai ir oficialioji statistika

3 329 731

152 271

Finansų ministerija

3 309 356

139 997

iš jų:

Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti

61 615

Pažangos priemonėms įgyvendinti

974 206

Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas

452 606

Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms

1 597

Lietuvos statistikos departamentas

20 375

12 274

V. Ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai

440 917

30 841

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

2 857

2 301

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

434 794

26 192

Viešųjų pirkimų tarnyba

3 266

2 348

VI. Valstybės saugumas ir gynyba

1 280 211

416 544

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

41 081

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

14 581

10 169

Krašto apsaugos ministerija

1 201 251

389 507

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba

23 298

16 868

VII. Viešasis saugumas

644 813

427 386

Vidaus reikalų ministerija

644 813

427 386

VIII. Kultūra ir visuomenės informavimas

405 518

139 311

Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija

340

286

Etninės kultūros globos taryba

276

238

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

3 766

2 571

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

900

700

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

954

402

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

587

461

Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“

55 434

16 400

Kultūros ministerija

251 942

64 064

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1 661

340

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

13 287

6 556

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

9 880

7 579

Lietuvos nacionalinis muziejus

7 052

4 734

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

8 527

6 352

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

4 256

2 981

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

16 348

11 980

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

12 946

3 295

Nacionalinis Kauno dramos teatras

3 192

2 400

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

6 727

5 097

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

4 207

2 768

Viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

3 236

107

IX. Socialinė apsauga ir užimtumas

4 620 438

124 085

Nacionalinė šeimos taryba

67

61

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

4 620 371

124 024

X. Transportas ir ryšiai

985 126

19 074

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

9 559

5 392

Susisiekimo ministerija

975 567

13 682

XI. Sveikata

1 201 312

47 174

Nacionalinė sveikatos taryba

78

64

Sveikatos apsaugos ministerija

1 200 039

46 123

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

1 195

987

XII. Švietimas, mokslas ir sportas

2 138 500

235 938

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba

231

179

Lietuvos mokslo taryba

31 097

2 529

Lietuvos mokslų akademija

5 891

3 420

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

1 751 461

190 542

Vilniaus universitetas

108 146

iš jų: valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti

3 253

Vytauto Didžiojo universitetas

32 364

Kauno technologijos universitetas

43 065

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

35 049

Klaipėdos universitetas

9 450

Mykolo Romerio universitetas

7 844

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

36 566

Vilniaus dailės akademija

10 678

Lietuvos sporto universitetas

5 921

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

10 926

Lietuvos energetikos institutas

5 863

4 696

Nacionalinis vėžio institutas

2 425

1 503

Lietuvos kultūros tyrimų institutas

2 318

2 020

Lietuvos istorijos institutas

3 527

2 844

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

2 561

2 184

Lietuvių kalbos institutas

2 008

1 732

Lietuvos socialinių mokslų centras

3 135

2 609

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

1 793

1 385

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

6 152

5 080

Gamtos tyrimų centras

6 833

5 316

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras

12 926

9 899

Kauno kunigų seminarija

112

Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija

37

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija

121

XIII. Teisingumas

279 399

205 862

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

2 148

1 878

Teismai, iš jų:

85 100

77 893

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

4 342

4 096

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

3 254

3 044

Lietuvos apeliacinis teismas

4 190

3 972

Vilniaus apygardos teismas

5 872

5 526

Kauno apygardos teismas

4 625

4 300

Klaipėdos apygardos teismas

2 834

2 652

Šiaulių apygardos teismas

2 093

1 964

Panevėžio apygardos teismas

2 067

1 939

Vilniaus miesto apylinkės teismas

9 602

8 783

Kauno apylinkės teismas

8 343

7 577

Klaipėdos apylinkės teismas

4 009

3 727

Šiaulių apylinkės teismas

5 124

4 408

Panevėžio apylinkės teismas

4 001

3 647

Alytaus apylinkės teismas

3 056

2 790

Marijampolės apylinkės teismas

3 083

2 776

Plungės apylinkės teismas

1 791

1 636

Tauragės apylinkės teismas

1 930

1 771

Telšių apylinkės teismas

1 906

1 744

Utenos apylinkės teismas

2 812

2 571

Vilniaus regiono apylinkės teismas

4 499

3 794

Vilniaus apygardos administracinis teismas

2 846

2 620

Regionų apygardos administracinis teismas

2 821

2 556

Nacionalinė teismų administracija

14 274

2 405

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

40 478

36 034

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga

1 320

1 087

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga

664

549

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

567

464

Teisingumo ministerija

130 659

81 971

Lietuvos administracinių ginčų komisija

1 989

1 740

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

695

571

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

1 505

1 270

XIV. Užsienio politika

98 937

30 195

Užsienio reikalų ministerija

98 937

30 195

XV. Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė,

1 202 772

77 594

veterinarija ir žemės tvarkymas

 

 

Žemės ūkio ministerija

1 166 526

52 929

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

36 246

24 665

 

 

 

IŠ VISO

17 535 450

2 051 203

_______________________

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2022 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

3 priedas

 

2022 METŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMŲ ĮMOKOS Į VALSTYBĖS BIUDŽETĄ IR KITOS LĖŠOS, ĮSTATYMAIS, NUTARIMAIS IR KITAIS TEISĖS AKTAIS SKIRIAMOS PROGRAMOMS FINANSUOTI, PAGAL ASIGNAVIMŲ VALDYTOJUS

 

Tūkst. Eur

 

Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas

Iš viso

iš jų kitos lėšos pagal įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus

I. Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas

81

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

1

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

40

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

4

Vidaus reikalų ministerija

36

II. Aplinka, miškai ir klimato kaita

139 833

138 108

Aplinkos ministerija

139 833

138 108

III. Energetika

7 050

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

7 050

7 050

IV. Viešieji finansai ir oficialioji statistika

73 115

70 133

Finansų ministerija

73 105

70 133

Lietuvos statistikos departamentas

10

 

V. Ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai

8 064

7 379

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

7 864

7 379

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

200

VI. Valstybės saugumas ir gynyba

635

Krašto apsaugos ministerija

528

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

100

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

7

VII. Viešasis saugumas

7 985

Vidaus reikalų ministerija

7 985

VIII. Kultūra ir visuomenės informavimas

16 077

Kultūros ministerija

11 183

750

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

598

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

50

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

220

Lietuvos nacionalinis muziejus

250

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

330

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

150

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

1 300

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

300

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

600

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

425

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

900

900

Nacionalinis Kauno dramos teatras

521

IX. Socialinė apsauga ir užimtumas

27 384

765

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

27 384

765

X. Transportas ir ryšiai

8 583

Susisiekimo ministerija

387

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

8 196

8 186

XI. Sveikata

4 425

Sveikatos apsaugos ministerija

4 425

XII. Švietimas, mokslas ir sportas

6 353

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

4 607

Lietuvos mokslų akademija

20

Lietuvių kalbos institutas

29

Lietuvos istorijos institutas

30

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

30

Lietuvos kultūros tyrimų institutas

25

Nacionalinis vėžio institutas

780

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

330

Gamtos tyrimų centras

415

Lietuvos socialinių mokslų centras

265

XIII. Teisingumas

3 328

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

1

Teisingumo ministerija

3 217

Nacionalinė teismų administracija

32

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

13

Lietuvos apeliacinis teismas

13

Vilniaus apygardos teismas

3

Kauno apygardos teismas

1

Klaipėdos apygardos teismas

7

Šiaulių apygardos teismas

1

Panevėžio apygardos teismas

1

Klaipėdos apylinkės teismas

3

Panevėžio apylinkės teismas

2

Alytaus apylinkės teismas

2

Marijampolės apylinkės teismas

1

Telšių apylinkės teismas

1

Utenos apylinkės teismas

1

Vilniaus regiono apylinkės teismas

1

Vilniaus apygardos administracinis teismas

15

Regionų apygardos administracinis teismas

1

Vilniaus miesto apylinkės teismas

6

Kauno apylinkės teismas

7

Šiaulių apylinkės teismas

1

XIV. Užsienio politika

15

Užsienio reikalų ministerija

15

XV. Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė, veterinarija ir žemės tvarkymas

3 295

161

Žemės ūkio ministerija

795

161

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

2 500

IŠ VISO

307 155

217 296

 

_______________________

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2022 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

4 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS

Tūkst. Eur

Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas

Dotacijos paskirties pavadinimas

Iš viso

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti

35

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

59

iš jų:

piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti

30

valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti

29

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą

1 256

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei

587

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

180 609

iš jų:

 

socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti

18 575

būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti

4 053

socialinei paramai mokiniams

46 691

socialinėms paslaugoms

98 391

jaunimo teisių apsaugai

1 200

savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti

9 708

pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

1 991

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

28 743

iš jų:

visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti

28 465

neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti

278

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

1 074 048

iš jų:

ugdymo reikmėms finansuoti

1 046 475

savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

26 401

 

koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) ir vaiko atstovams koordinavimui finansuoti

1 172

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2 896

iš jų:

civilinės būklės aktams registruoti

2 133

valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti

716

Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti

47

Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerija

 

48 818

 

iš jų:

 

 

priešgaisrinei saugai

37 278

 

gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti

417

 

civilinei saugai, iš jų:

11 123

 

Astravo atominės elektrinės branduolinei avarijai pasirengti

9 266

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

22 148

iš jų:

savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo patikėjimo teise užtikrinti

94

žemės ūkio funkcijoms atlikti

9 041

valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti

 

11 513

 

savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti

1 500

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti

1 625

IŠ VISO

 

1 360 824

 

_______________________

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

 

Lietuvos Respublikos

2022 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

5 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2022 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS) IR APSKAIČIUOTOS SUMOS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI

 

Tūkst. Eur

 

Gyventojų pajamų mokestis

iš jo:

 

 

 

 

Gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)

naudojamos sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti

2018–2021 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti

minimaliems koeficientams padidinti

pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui padidinti

minimaliajai mėnesinei algai padidinti

kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti

Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIII-3333 įgyvendinti

pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

Vilniaus miesto

443 723

23 551

2 637

3 889

3 427

146

450

35

19,9376

Alytaus miesto

39 058

5 887

258

422

296

64

42

 

1,7550

Birštono

7 152

3 192

63

94

60

22

4

 

0,3214

Druskininkų

16 011

1 422

90

131

98

27

12

 

0,7194

Kauno miesto

234 967

11 578

1 236

1 916

1 097

232

222

 

10,5577

Klaipėdos miesto

126 637

8 533

780

1 275

1 088

116

130

 

5,6901

Marijampolės

39 355

3 193

285

401

385

107

42

 

1,7683

Neringos

7 892

596

91

121

61

24

 

 

0,3546

Palangos miesto

17 908

1 694

133

193

207

68

12

 

0,8047

Panevėžio miesto

61 758

4 533

414

599

535

164

68

 

2,7750

Šiaulių miesto

76 408

6 171

549

717

514

117

84

 

3,4332

Visagino

18 310

4 589

127

180

243

36

12

 

0,8227

Akmenės rajono

17 084

3 891

120

172

113

40

14

 

0,7676

Alytaus rajono

18 915

1 133

74

100

98

49

8

 

0,8499

Anykščių rajono

20 074

3 336

163

196

138

78

12

 

0,9020

Biržų rajono

17 973

1 664

123

169

238

67

12

 

0,8076

Ignalinos rajono

12 994

2 225

119

148

125

44

6

 

0,5839

Jonavos rajono

33 548

4 629

209

289

279

60

30

 

1,5074

Joniškio rajono

16 443

2 074

126

166

169

52

12

 

0,7388

Jurbarko rajono

19 854

2 409

154

202

264

58

16

 

0,8921

Kaišiadorių rajono

21 228

2 018

157

235

188

74

22

 

0,9538

Kauno rajono

77 511

3 492

426

556

624

92

60

 

3,4828

Kėdainių rajono

34 274

2 607

249

323

384

89

32

 

1,5400

Kelmės rajono

21 516

3 492

174

219

154

73

16

 

0,9668

Klaipėdos rajono

49 865

2 839

351

453

398

83

32

 

2,2406

Kretingos rajono

26 701

1 786

170

239

233

79

26

 

1,1997

Kupiškio rajono

13 106

1 663

113

139

151

53

10

 

0,5889

Lazdijų rajono

14 648

1 906

68

107

125

57

12

 

0,6582

Mažeikių rajono

39 389

3 935

292

461

394

80

38

 

1,7699

Molėtų rajono

13 814

1 455

98

135

119

61

10

 

0,6207

Pakruojo rajono

15 002

1 994

137

174

212

44

10

 

0,6741

Panevėžio rajono

27 104

1 928

195

248

285

85

18

 

1,2179

Pasvalio rajono

18 015

1 951

155

196

200

57

16

 

0,8095

Plungės rajono

24 632

1 745

179

252

221

63

24

 

1,1068

Prienų rajono

18 915

1 647

144

194

195

54

16

 

0,8499

Radviliškio rajono

27 524

3 511

225

266

351

81

24

 

1,2367

Raseinių rajono

22 489

1 725

162

215

150

71

20

 

1,0105

Rokiškio rajono

22 589

2 851

208

265

241

86

16

 

1,0150

Skuodo rajono

13 011

1 596

93

129

96

38

10

 

0,5846

Šakių rajono

20 313

1 830

172

218

245

69

18

 

0,9127

Šalčininkų rajono

24 298

2 923

176

206

337

63

24

 

1,0918

Šiaulių rajono

30 103

2 099

188

265

308

67

20

 

1,3526

Šilalės rajono

17 571

2 202

141

184

167

49

16

 

0,7895

Šilutės rajono

29 050

1 986

208

274

254

61

28

 

1,3053

Širvintų rajono

11 640

871

90

124

90

42

10

 

0,5230

Švenčionių rajono

17 830

1 492

115

152

133

61

14

 

0,8011

Tauragės rajono

27 581

1 701

170

233

219

80

26

 

1,2393

Telšių rajono

30 023

2 715

194

280

300

78

28

 

1,3490

Trakų rajono

27 962

1 546

177

237

220

53

22

 

1,2564

Ukmergės rajono

25 528

2 601

171

241

273

77

22

 

1,1470

Utenos rajono

27 691

2 440

208

290

252

74

22

 

1,2442

Varėnos rajono

17 533

2 235

143

180

161

70

12

 

0,7878

Vilkaviškio rajono

26 559

2 965

169

241

219

74

24

 

1,1934

Vilniaus rajono

82 394

4 692

471

580

975

121

66

 

3,7022

Zarasų rajono

13 580

2 435

94

132

131

55

8

 

0,6102

Elektrėnų

20 526

1 410

154

203

179

45

16

 

0,9223

Kalvarijos

7 821

1 014

60

80

61

24

6

 

0,3514

Kazlų Rūdos

8 001

532

49

79

76

23

8

 

0,3595

Pagėgių

6 299

710

63

84

62

17

4

 

0,2830

Rietavo

5 852

561

47

68

81

20

6

 

0,2629

IŠ VISO

2 225 552

181 401

14 607

20 537

18 899

4 114

2 000

35

100

_______________________

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

 

Lietuvos Respublikos

2022 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

6 priedas

 

VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2022–2024 METŲ PROGRAMA

(PAGAL INVESTAVIMO SRITIS)

 

Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms) įgyvendinti 2022–2024 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos:

 

 

 

Tūkst. Eur

Sritis

2022

metams

2023

metams

2024

metams

Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas

101 934

32 161

7 882

Aplinka, miškai ir klimato kaita

100 101

63 102

 

Energetika

47 689

11 818

3 632

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

17 520

19 263

2 279

Ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai

6 670

 

 

Valstybės saugumas ir gynyba

127 245

121 477

124 537

Viešasis saugumas

31 201

14 744

9 929

Kultūra ir visuomenės informavimas

88 480

34 104

23 075

Socialinė apsauga ir užimtumas

37 994

10 665

 

Transportas ir ryšiai

426 495

345 999

123 740

Sveikata

48 713

22 738

15 821

Švietimas, mokslas ir sportas

139 006

57 633

25 097

Teisingumas

4 941

2 819

1 557

Užsienio politika

2 601

1 290

1 290

Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra, žuvininkystė, veterinarija ir žemės tvarkymas

18 722

13 100

10 000

IŠ VISO

1 199 312

750 913

348 839

_____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

 

Lietuvos Respublikos

2022 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

7 priedas

 

 

2022 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO) FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tūkst. Eur

 

1.

 

Lėšų likutis 2022 m. sausio 1 d.

 

412 380

 

 

Įplaukos 2022 metais

 

63 015

 

2.1.

 

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus

 

1 455

 

2.2.

 

50 procentų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą gautų dividendų

 

36 484

 

2.3.

 

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus

 

9 657

 

2.4.

 

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus

 

14 019

 

2.5.

 

lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą

 

1 400

 

3.

 

2022 metų įplaukų dalis, kaupiama radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

 

19 242

 

4.

 

Išlaidos 2022 metais

 

2 663

 

 

iš jų:

 

 

4.1.

 

Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos

 

2 663

 

5.

 

Lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2024 m. gruodžio 31 d.

 

400 000

 

6.

 

Numatomas lėšų likutis 2023 m. sausio 1 d. (1 + 2 – 4)

 

472 732

_____________________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

 

Lietuvos Respublikos

2022 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

8 priedas

 

2022 METŲ GARANTINIO FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 

 

 

Tūkst. Eur

1.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2022 M. SAUSIO 1 D.

105 491

2.

PAJAMOS IR ĮPLAUKOS

 

2.1.

Darbdavių įmokos

30 369

 

2.2.

Lėšos, gautos iš darbdavių Garantinio fondo administratoriaus reikalavimams tenkinti

 

450

2.3.

Pajamos už investuotas laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas

0

 

2.4.

Kitos teisėtai gautos lėšos

 

250

3.

Iš viso pajamų ir įplaukų

31 069

4.

IŠLAIDOS

 

4.1.

Išmokos darbuotojams

23 196

4.2.

Apmokėjimas už paraiškų parengimą ir banko operacijas

0

4.3.

Garantinio fondo administravimo išlaidos

263

4.4.

Laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidos

15

5.

Iš viso išlaidų

23 474

6.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D.

113 086

_____________________

 

Lietuvos Respublikos

2022 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

9 priedas

 

2022 METŲ ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 

 

 

Tūkst. Eur

1.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2022 M. SAUSIO 1 D.

111 085

2.

PAJAMOS IR ĮPLAUKOS

 

2.1.

Darbdavių įmokos

 

30 369

 

2.2.

Pajamos už laikinai investuotas laisvas lėšas

 

0

 

2.3.

Kitos teisėtai gautos lėšos

0

 

3.

Iš viso pajamų ir įplaukų

30 369

4.

IŠLAIDOS

 

4.1.

Išmokos darbuotojams

 

11 467

4.2.

Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo išlaidos

194

4.3.

Laikinai laisvų lėšų investavimo išlaidos

120

 

5.

Iš viso išlaidų

11 781

6.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D.

129 673

 

___________________

 

Lietuvos Respublikos

2022 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

10 priedas

 

2022 METŲ VALSTYBĖS VEIKLOS SRITYSE SIEKIAMI NACIONALINIAME PAŽANGOS PLANE NUSTATYTI PAŽANGOS UŽDAVINIAI IR POVEIKIO RODIKLIAI

 

Valstybės veiklos sritis,

Nacionaliniame pažangos plane nustatytas pažangos uždavinys

Nacionaliniame pažangos plane nustatytas poveikio rodiklis

Faktinė poveikio rodiklio reikšmė

2022 m. siektina poveikio rodiklio reikšmė

1. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS

8.3. Stiprinti žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą viešojo valdymo institucijose

8.3.1. Vadovavimo gebėjimų indeksas (proc.)

64

(2020)

66

8.4. Tobulinti viešojo valdymo sistemą, didinti jos efektyvumą ir atvirumą

8.4.1. Gyventojų, pasitikinčių valstybės institucijomis ir įstaigomis, dalis (proc.)

68

(2020)

73

8.6. Gerinti viešojo valdymo institucijų teikiamų paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą ir patrauklumą

8.6.1. Administracinių paslaugų teikimo ir aptarnavimo efektyvumo koeficientas (balai)

0,86

(2020)

0,88

2. APLINKA, MIŠKAI IR KLIMATO KAITA

6.10. Mažinti susidarančių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti

6.10.2. Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis (proc.)

21,5 (2019)

20,4 (2020)

6.11. Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją, aplinkos monitoringą ir aplinkos apsaugos kontrolę

6.11.1. Aplinkos apsaugos institucijų viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indeksas (balai)

60

(2020)

62

3. ENERGETIKA

 

 

 

6.3. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje

6.3.3. Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame elektros energijos suvartojimo balanse (proc.)

18,79

(2019)

25,55

 

6.5. Didinti viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių juose naudojimą

6.5.1. Sutaupytas viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių ūkyje energijos suminis kiekis (GWh)

0

(2020)

788,9

4. VIEŠIEJI FINANSAI

 

 

 

8.5. Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą 

8.5.1. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis (proc.)

 

46,6 (2020)

 

44,8

 

5. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI

1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą

1.5.1. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP (proc.)

0,43

(2019)

0,45

1.11. Skatinti prekių ir paslaugų eksportą

1.11.1. Lietuviškos kilmės prekių (be energinių (mineralinių) produktų) ir paslaugų eksportas (mln. eurų)

25 980,7

(2020)

30 290

6. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA

10.1. Stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą

10.1.1. Bendros gynybai skirtos išlaidos, dalis nuo BVP (proc.)

 

2,11

(2020)

 

2,05

 

10.3. Stiprinti visuomenės kritinį mąstymą ir atsparumą informacinėms atakoms bei informuotumą ir pasirengimą krizėms, mobilizacijai, gynybai ir pilietinam pasipriešinimui

10.3.4. Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.)

49

(2020)

53

7. VIEŠASIS SAUGUMAS

 

 

 

10.4. Užtikrinti efektyvų krizių nacionalinio saugumo srityje ir ekstremaliųjų situacijų valdymą bei jų prevenciją

10.4.2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pasirengusių reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, dalis (proc.)

70

(2019)

76

10.7. Mažinti sunkaus nusikalstamumo ir terorizmo grėsmes

10.7.2. Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis (proc.)

65

(2020)

67

8. KULTŪRA

 

 

 

4.1. Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros

4.1.2. Gyventojų, esančių mažiau palankiame kultūriniame kontekste, dalyvaujančių kultūrinėse veiklose, dalis (proc.)

6,6

(2020)

9,8

9. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS

2.1. Mažinti pajamų nelygybę

2.1.2. Pajamų pasiskirstymo koeficientas (skirtumas kartais)

6,1

(2020)

6,0

2.2. Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę

2.2.3. Neįgaliųjų gyvenimo kokybės indeksas (balai iš 100)

52

(2019)

53

2.3. Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą

2.3.2. Pakartotinai per 12 mėnesių nuo neterminuoto į(si)darbinimo įregistruotų bedarbių dalis (proc.)

17,9

(2020)

17,5

2.5. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus

2.5.1. Namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygis (proc.)

18,4

(2019)

16,5

2.6. Plėtoti neįgaliesiems tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse

2.6.1. Fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo neįgaliesiems lygis (proc.)

43,55

(2020)

44,2

2.7. Stiprinti socialinio aktyvumo ir socialinės atsakomybės nuostatas visuomenėje bei bendruomeniškumą

2.7.3. Pilietinės galios indeksas (balai iš 100)

39,7

(2019)

41

2.8. Skatinti verslo atsakomybę

2.8.1. Įmonių, kurios matuoja pažangą socialinės atsakomybės srityje pagal verslo tvarumo ir atsakingumo indeksą, skaičius (vnt.)

10

(2019)

60

2.9. Stiprinti socialinį dialogą ir gerinti darbo vietų kokybę

2.9.2. Darbo vietos ir užimtumo kokybės įvertis (balai iš 100)

53,62

(2013–2017)

54,2

10. TRANSPORTAS IR RYŠIAI

 

 

 

5.3. Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą

5.3.1. TEN-T pagrindinio tinklo dalis, atitinkanti Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus (proc.)

5.3.6. Žuvusiųjų keliuose skaičius (skaičius, tenkantis

1 mln. gyventojų)

7

(2016)

 

 

63

(2020)

25

 

 

 

54

5.4. Gerinti skaitmeninį junglumą ir didinti susisiekimo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą bei sektoriaus kuriamą vertę

5.4.5. 5G ryšio aprėptyje esančių namų ūkių miestų teritorijose dalis (proc.)

0

(2020)

15

6.1. Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą

6.1.5. Kelionių dviračiais ir kitomis bemotorėmis transporto priemonėmis dalis bendroje kelionių struktūroje (proc.)

5,7

(2017)

7,8

11. SVEIKATA

 

 

 

2.10. Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą

2.10.2. Suaugusiųjų, kurie vertina savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą, dalis (proc.)

58

(2018)

61,52

 

2.11. Didinti kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sveikatos atsparumą grėsmėms

2.11.2. Gyventojų išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms ir prekėms dalis nuo visų einamųjų išlaidų (proc.)

32,3

(2019)

27

12. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS

1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą

1.2.2. Aukštojo mokslo ir valdžios sektorių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimas iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų lėšų (be valstybės biudžeto lėšų), dalis nuo viso aukštojo mokslo ir valdžios sektorių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimo (proc.)

4,8

(2020)

8,1

3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį

3.1.1. Mokinių, nepasiekusių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių skaitymo gebėjimų tyrimo PISA lygio, dalis (proc.)

24,4

(2018)

21,9

13. TEISINGUMAS

 

 

 

8.1. Didinti teisingumo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą

8.1.1. Gyventojų, kurie pasitiki teismais, dalis (proc.)

8.1.2. Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų (vnt.)

39

(2020)

190

(2020)

42

 

175

8.2. Didinti bausmių vykdymo sistemos efektyvumą

8.2.1. Asmenų, grįžusių į laisvės atėmimo vietas, dalies mažėjimas (proc.)

24,6

(2020)

 

23,6

 

14. UŽSIENIO POLITIKA

 

 

 

9.1. Stiprinti atstovavimą Lietuvos interesams tarptautinėje erdvėje ir diasporos politiką

9.1.4. Užsienio lietuvių, įsitraukusių į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą, dalis (proc.)

40

(2019)

43

15. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA IR ŽUVININKYSTĖ

1.14. Didinti žemės ūkio, maisto pramonės, žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą 

1.14.2. Lietuviškos kilmės perdirbtų žemės ūkio produktų eksportas, dalis nuo viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto (proc.)

42

(2020)

44

6.2. Plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose 

6.2.1. Žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu (proc.)

6.2.5. Žemės naudmenų ir miškininkystės sektoriuose absorbuotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (mln. t CO2 ekv.)  

3,1

(2016–2018)

 

 

–5,4

(2019)

–1,4

 

 

 

 

–5,6

 

_______________________

 

 

Lietuvos Respublikos

2022 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

11 priedas

 

 

2022 METŲ PAŽANGOS LĖŠŲ PASKIRSTYMAS

 

 

Tūkst. Eur

Aplinkos ministerija

34 160

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

137 379

Energetikos ministerija

151 701

Finansų ministerija

67 095

Krašto apsaugos ministerija

300

Kultūros ministerija

6 404

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

95 177

Susisiekimo ministerija

203 698

Sveikatos apsaugos ministerija

33 900

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

187 439

Teisingumo ministerija

3 066

Užsienio reikalų ministerija

1 930

Vidaus reikalų ministerija

41 900

Žemės ūkio ministerija

10 057

IŠ VISO

974 206

 

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-943, 2022-03-17, paskelbta TAR 2022-03-22, i. k. 2022-05122

Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-745 14 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750

Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-745 preambulės, 1, 2, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 15, 21 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11 priedų pakeitimo įstatymas