Suvestinė redakcija nuo 2020-11-11
Įsakymas paskelbtas: TAR 2019-04-15, i. k. 2019-06132
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL 2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO
2019 m. balandžio 15 d. Nr. V-417
Vilnius
1. T v i r t i n u 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad kituose švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymuose vartojamą ugdymo srities pavadinimą „kūno kultūra“ atitinka ugdymo srities pavadinimas „fizinis ugdymas“, dalyko pavadinimą „kūno kultūra“ – dalyko pavadinimas „fizinis ugdymas“, dalyko pavadinimą „bendroji kūno kultūra“ – dalyko pavadinimas „fizinis ugdymas“, profesinio mokymo programos, sudarytos iš modulių, dalies pavadinimą „kūno kultūra (fizinio aktyvumo reguliavimas)“ – dalies pavadinimas „fizinis ugdymas (fizinio aktyvumo reguliavimas)“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417
2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRieji UGDYMO PLANai
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programų, specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos, sporto, inžinieriniu ar kitu ugdymu programų), pagrindinio ugdymo individualizuotos programos, socialinių įgūdžių ugdymo programos, suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų (toliau – ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais, parengiami 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų mokyklos ugdymo planai.
2. Bendrųjų ugdymo planų tikslas – apibrėžti bendruosius ugdymo programų vykdymo reikalavimus mokyklos ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, sudarant lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.
3. Bendrųjų ugdymo planų uždaviniai:
3.1. pateikti ugdymo gaires mokyklos ugdymo turiniui kurti ir jo įgyvendinimą užtikrinančiam mokyklos ugdymo planui parengti;
4. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos:
4.2. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.
4.3. Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių kai kurių bendrojo ugdymo dalykų.
4.4. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.
4.5. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.
4.7. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.
5. Mokyklos ugdymo turinys įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), ir kt.
6. Mokykloje įgyvendinamoms ugdymo programoms vykdyti rengiamas Mokyklos ugdymo planas vieniems ar dvejiems mokslo metams. Mokykla ugdymo organizavimo sprendimų kasmet atnaujinti neprivalo, jei jie atitinka mokyklos išsikeltus ugdymo tikslus, bendrąjį ugdymą reglamentuojančius teisės aktus, Bendrųjų ugdymo planų nuostatas. Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, pateikiami mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo sprendimai.
II SKYRIUS
UGDYMO ORGANIZAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
MOKSLO METŲ TRUKMĖ
7. Ugdymo organizavimas 5–10, I–IV gimnazijos klasėse.
7.1. 2019–2020 mokslo metai.
7.1.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2019 m. rugsėjo 1 d. Mokslo ir žinių
dienai sutapus su poilsio diena, ugdymo proceso pradžia mokyklos sprendimu gali būti nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos.
7.1.2. Ugdymo proceso trukmė 5–10, I–III gimnazijos klasės mokiniams – 177 ugdymo dienos, IV gimnazijos klasės mokiniams – 158 ugdymo dienos.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-681, 2020-05-08, paskelbta TAR 2020-05-08, i. k. 2020-09961
7.1.3. Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos:
| Rudens atostogos |
2019 m. spalio 28 d. – spalio 31 d. |
| Žiemos (Kalėdų) atostogos |
2019 m. gruodžio 23 d. – 2020 m. sausio 3 d. |
| Žiemos atostogos |
2020 m. vasario 17 d. – vasario 21 d. |
| Pavasario (Velykų) atostogos |
2020 m. kovo 16 d. – kovo 27 d.“ |
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-349, 2020-03-13, paskelbta TAR 2020-03-13, i. k. 2020-05382
7.2. 2020–2021 mokslo metai.
7.2.2. Ugdymo proceso trukmė 5–10, I–III gimnazijos klasės mokiniams –185 ugdymo dienos, IV gimnazijos klasės mokiniams – 163 ugdymo dienos.
7.2.3. Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos:
| Rudens atostogos |
2020 m. spalio 26 d. – spalio 30 d. |
| Žiemos (Kalėdų) atostogos |
2020 m. gruodžio 23 d. – 2021 m. sausio 5 d. |
| Žiemos atostogos |
2021 m. vasario 15 d. – vasario 19 d. |
| Pavasario (Velykų) atostogos |
2021 m. balandžio 6 d. – balandžio 9 d. |
8. Mokykla gali keisti Bendrųjų ugdymo planų 7.1.3 ir 7.2.3 papunkčiuose nustatytą atostogų laiką, suderinusi su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu).
9. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui 5–10, I–III gimnazijos klasės mokiniams. Atostogų pradžią nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). Vasaros atostogos trunka iki einamųjų mokslo metų rugpjūčio 31 d.
10. 2019–2020 mokslo metais IV gimnazijos klasės mokiniams pasibaigus ugdymo procesui, kurio trukmė numatyta Bendrųjų ugdymo planų 7.1.2 papunktyje, skiriamas pasirengimo brandos egzaminams laikas, trunkantis iki švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos pagrindinės brandos egzaminų sesijos pradžios. Mokiniams pasirengimo brandos egzaminams laiku, atsižvelgiant į jų mokymosi poreikius, organizuojamos individualios ir / ar grupinės konsultacijos, gali būti taikomos ir kitokios pasirengimo egzaminams formos. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Jos trunka iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d.
2020–2021 mokslo metais vasaros atostogos IV gimnazijos klasės mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Jos trunka iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-681, 2020-05-08, paskelbta TAR 2020-05-08, i. k. 2020-09961
11. Jeigu gimnazijos IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą (-us) ar įskaitą (-as) pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų dienos, per kurias jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliamos į artimiausias darbo dienas po atostogų. Jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu prieš brandos egzaminą gali būti suteikiama laisva diena. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.
12. Neteko galios nuo 2020-08-06
Punkto naikinimas:
Nr. V-1159, 2020-08-05, paskelbta TAR 2020-08-05, i. k. 2020-16920
Punkto pakeitimai:
Nr. V-958, 2019-08-29, paskelbta TAR 2019-08-29, i. k. 2019-13704
13. Ugdymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių ar aplinkybių mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pobūdį ir apimtis. Ugdymo organizavimo tvarka, esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, nustatoma Bendrųjų ugdymo planų 7 priede.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1159, 2020-08-05, paskelbta TAR 2020-08-05, i. k. 2020-16920
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKYKLOS UGDYMO PLANAS. RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
14. Rengiant mokyklos ugdymo planą:
14.1. mokyklos vadovo įsakymu sudaroma darbo grupė mokyklos ugdymo plano projektui parengti. Grupės darbui vadovauja mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo;
14.2. darbo grupė susitaria dėl mokyklos ugdymo plano turinio, struktūros ir formos. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininkas) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos) gali pasiūlyti mokyklos ugdymo plano struktūrą ir formą;
14.3. privaloma remtis švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis;
14.4. privaloma numatyti ugdymo organizavimo gaires dėl ugdymo organizavimo ypatingų aplinkybių laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, remiantis Bendrųjų ugdymo planų 7 priedu.
Papildyta papunkčiu:
Nr. V-1159, 2020-08-05, paskelbta TAR 2020-08-05, i. k. 2020-16920
15. Rengiant mokyklos ugdymo planą konkrečiai švietimo programai įgyvendinti rekomenduojama priimti ar atnaujinti sprendimus dėl:
15.1. mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo integruojant į jį prevencines ir integruojamąsias programas;
15.4. mokymosi pasiekimų gerinimo priemonių įgyvendinimo ir mokymosi pagalbos teikimo, vykdant pagrindinio ugdymo programą;
15.8. projektinio darbo rengimo ir organizavimo pagrindiniame ugdyme, brandos darbo – viduriniame ugdyme;
16. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su mokyklos taryba, taip pat su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos).
17. Minimalus laikas pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti organizuojant ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose, pamokų skaičiumi per dvejus mokslo metus, jei pamokos trukmė – 45 min. Minimalus laikas, numatytas ugdymo programoms įgyvendinti, esant ypatingoms aplinkybėms negali būti mažinamas.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1159, 2020-08-05, paskelbta TAR 2020-08-05, i. k. 2020-16920
18. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį, gali nuspręsti pamokas, numatytas dvejiems metams, metams, savaitei, dienai ar kitokios trukmės mokymosi laikotarpiui, skirstyti ir kitaip, nei nurodoma Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose – t. y. intensyvinti ugdymo procesą, pavyzdžiui, per savaitę organizuoti daugiau pamokų nei nustatytas minimalus pamokų skaičius per savaitę, nepažeidžiant Higienos normos reikalavimų. Dorinio ugdymo dalyko mokymą galima intensyvinti tik įgyvendinant vidurinio ugdymo programą.
19. Be privalomojo ugdymo turinio dalykų, mokykla siūlo mokiniams rinktis:
19.1. mokymosi poreikius atitinkančius dalykų modulius, pasirenkamuosius dalykus (pavyzdžiui, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulį, etninę kultūrą, biochemiją, ugdymo karjerai ir kitus dalykus) kurių turinį nustato švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintos ir (arba) mokyklos parengtos, ir mokyklos vadovo patvirtintos programos. Šios programos įgyvendinamos per pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti, numatytas Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose. Mokykla, rengdama pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas, vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo“;
20. Mokykla padeda kiekvienam mokiniui, ypač turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose ar turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas.
22. Mokykla priima sprendimą dėl mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis išsikelti tikslus, juos įgyvendinti, prisiimti asmeninę atsakomybę už mokymąsi. Individualų ugdymo planą rekomenduojama sudaryti mokiniui, kurio pasiekimai žemi, taip pat mokiniui, kurio pasiekimai aukšti (ypač mokinio, galinčio pasiekti aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams plėtoti, gebėjimams ugdyti ir siekti individualios pažangos). Individualų ugdymo planą privaloma sudaryti:
22.3. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą jaunimo mokyklose, vaikų socializacijos centruose arba mokomas namie;
22.4. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius);
22.5. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programą;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-742, 2020-05-19, paskelbta TAR 2020-05-19, i. k. 2020-10579
23. Mokinio pasiekimai ir pažanga ugdymo procese vertinami:
23.1. vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą;
23.2. vadovaujantis mokyklos priimtais sprendimais dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ar (ir) įvertinimo. Mokyklos sprendimai dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ar (ir) įvertinimo skelbiami mokyklos internetinėje svetainėje;
23.3. pažymiais pagal dešimtbalę vertinimo skalę. Jei vertinama ne pagal ją, numatomas įvertinimų konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę laikas, ne vėlesnis nei mokykloje nustatyto ugdymo laikotarpio, pavyzdžiui, trimestro, pusmečio pabaiga. Neprivaloma konvertuoti, jeigu mokinio pasiekimai įvertinti įrašais „įskaityta“, „neįskaityta“, jeigu to nepageidauja mokinys ar jo tėvai (globėjai, rūpintojai).
24. Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime mokykla dalyvauja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomosios institucijos (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitos mokyklos) arba mokyklos vadovo sprendimu. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (trimestro, pusmečio) įvertinimą.
TREČIASIS SKIRSNIS
MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS
25. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą, priima sprendimą dėl:
25.1. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ (toliau – sveikatos programa), įgyvendinimo. Programa gali būti integruojama į dalykų turinį, įgyvendinama per neformaliojo švietimo veiklas, jai įgyvendinti gali būti skiriamas atskiras laikas, gali būti panaudojamos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtos pamokas ir kt.;
25.2. Ugdymo karjerai programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo karjerai programa), įgyvendinimo mokyklos ugdymo turinyje formų;
25.3. sąlygų sudarymo kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą. Smurto prevencija įgyvendinama vadovaujantis Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“. Mokykla priima sprendimą dėl pasirinktos prevencinės programos įgyvendinimo būdų: integruoti į dalyko (-ų) ugdymo turinį, įgyvendinti per neformaliojo vaikų švietimo veiklas, skirti atskirą laiką programai įgyvendinti ar kt. Mokykla prevencinei programai įgyvendinti gali naudoti mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtas pamokas;
25.4. švietimo nacionalinio saugumo klausimais, informacinio raštingumo, verslumo, finansinio raštingumo, antikorupcinio ugdymo įgyvendinimo. Mokykla numato tinkamiausius šių veiklų įgyvendinimo būdus ir metodus, atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės ir vietos bendruomenės socialinį kontekstą. Mokyklos ugdymo plane mokykla numato prioritetines veiklų sritis ir joms naudodama neformaliajam vaikų švietimui, mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai skirtas pamokas;
26. Pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) – mokyklos ugdymo turinio dalis. Ji įgyvendinama atsižvelgiant į Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytą dalykų turinį, mokinių amžių. Mokykla priima sprendimą dėl šios veiklos organizavimo: kiek šiai veiklai per mokslo metus skirs pamokų, kokiu būdu organizuos: nuosekliai per mokslo metus ar koncentruos veiklą tam tikrais laikotarpiais (pavyzdžiui, trimestro ar pusmečio pabaigoje). Pažintinė kultūrinė veikla turi būti organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose, pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose. Mokinio mokymosi laikas išvykose, ekskursijose ir kitais panašiais atvejais, trunkantis ilgiau nei pamoka, perskaičiuojamas į konkretaus dalyko (-ų) mokymosi laiką (pagal pamokos (-ų) trukmę). Pavyzdžiui, 3 astronominių valandų trukmės ugdymo procesas muziejuje gali būti įskaitytas kaip atitinkamo dalyko 4 pamokos, kurių trukmė po 45 min.
27. Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma. Jai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių amžių, gali priimti sprendimą šiai veiklai skirti ir daugiau pamokų (valandų) per mokslo metus. Skirtingo amžiaus mokiniams gali būti numatomas skirtingas socialinės-pilietinės veiklos pamokų (valandų) skaičius. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne. Rekomenduojama, kad mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kauptų patys, e. aplanke, pavyzdžiui, Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje (AIKOS). Rekomenduojama numatyti galimybę mokiniui atlikti šio pobūdžio veiklas savarankiškai arba grupelėmis ir glaudžiai bendradarbiaujant su asociacijomis, savivaldos institucijomis ir kt. Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317„Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitoma socialinė-pilietinė veikla.
28. Etninę kultūrinę veiklą rekomenduojama įgyvendinti vadovaujantis Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ (toliau – Etninės kultūros programa).
KETVIRTASIS SKIRSNIS
MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS
29. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti paskirstytas proporcingai. Vadovaujantis Higienos norma mokykloje ugdymo procesui organizuoti sudaromas tvarkaraštis. Rekomenduojama penktadienį organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.
30. Mokykla vykdo mokinių mokymosi krūvio stebėseną. Remdamasi turimais duomenimis apie mokinių mokymosi krūvį, mokykla priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.
31. Mokykla užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai negali būti rašomi iš karto po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų.
32. Mokykla užtikrina, kad užduotys, kurios skiriamos atlikti namuose:
32.2. būtų tikslingos ir naudingos tolesniam mokinio mokymui ir mokymuisi, padėtų siekti numatytų mokymosi tikslų;
33. Mokykloje esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai atlikti skiriamų užduočių dienos centruose arba namuose dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų, būtina sudaryti sąlygas jas atlikti mokykloje.
34. Penktų klasių mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, rekomenduojama skirti minimalų privalomą pamokų skaičių per savaitę. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). Kitų klasių mokiniams bendras pamokų skaičius per savaitę gali būti ir didesnis, nei numatyta, Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte.
35. Mokymosi pagalbai skiriama trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos. Trumpalaikių konsultacijų (trumpesnių už pamokos trukmę) dažnumas priklauso nuo mokantis kylančio mokymosi poreikio išsiaiškinti neaiškumus. Jos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. Ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) konsultacijos organizuojamos per visą mokyklos nustatytą mokymosi trukmės periodą (pavyzdžiui, trimestrą, pusmetį) ir įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą.
36. Mokinys, jeigu pageidauja, mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas nuo dalies ar visų pamokų lankymo tų dalykų:
36.1. kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais nugalėtojas;
36.2. kurių mokosi formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose (muzikos, dailės, menų, sporto ir kitose) pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (ar yra jas baigęs);
37. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų ar kitų neformaliojo švietimo programų turiniu, kuris turi derėti su Bendrųjų programų turiniu. Programas ar jų nuorodas mokyklai pateikia mokinys ar mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) kartu su prašymu dėl atleidimo nuo to dalyko pamokų iki mokyklos sprendimu numatomos datos.
38. Mokykla priima sprendimus dėl menų ar fizinio ugdymo dalykų, o išimtiniais atvejais – ir kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas, įskaitymo ir konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę.
39. Mokinys, atleistas nuo kurių nors menų, fizinio ugdymo ar kitų sričių dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita ugdomąja veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Jeigu šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokiniai mokyklos sprendimu gali į mokyklą atvykti vėliau arba išvykti anksčiau. Apie tai mokykla informuoja tėvus.
PENKTASIS SKIRSNIS
MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI, BESIMOKANČIAM PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ
40. Mokymosi pagalba mokykloje turi būti teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypač svarbi mokymosi pagalba mokiniui:
40.4. jei pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos;
40.6. jei jo pasiekimai yra aukščiausio lygmens ir (ar) jei jis siekia domėtis pasirinkta mokymosi sritimi;
41. Mokykla užtikrina sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją, intervenciją sprendžiant iškilusias problemas ir kompensacines priemones (suteikiama tai, ko mokiniai negali gauti namuose, ir pan.).
42. Mokymosi pagalbos teikimo veiksmingumas turi būti analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS
44. Mokykla, atvykus asmeniui, baigusiam užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa):
44.1. priima jį mokytis vadovaudamasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašas). Mokykla išsiaiškina atvykusiojo asmens lūkesčius ir norus mokytis kartu su bendraamžiais (suaugusiųjų – pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą), švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos (suaugusiųjų – pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą);
44.2. informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ar nevalstybinės mokyklos savininką (dalyvių susirinkimą);
44.3. kartu su mokinio tėvais (globėjais ir rūpintojais) numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi perspektyvą, aptaria švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą laiko dalį intensyviai mokytis lietuvių kalbos;
44.4. paskiria asmenį, galintį padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis, prireikus pasitelkia mokinius savanorius;
44.5. sudaro mokinio mokymosi individualų planą, kuriame gali būti numatytas ir pamokų skaičiaus perskirstymas tarp dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose, pavyzdžiui, sudarant galimybę kurį laiką nesimokyti kai kurių dalykų ar jų dalies, bet nepažeidžiant mokinio mokymosi poreikių;
44.6. numato preliminarią mokinio adaptacinio laikotarpio trukmę, mokyklos teikiamos pagalbos formas ir būdus, mokyklos, mokinio ir mokinio tėvų (globėjų ir rūpintojų) įsipareigojimus. Adaptaciniu laikotarpiu rekomenduojama stebėti mokinių individualią pažangą ir jų pasiekimų nevertinti pažymiais. Užsitęsus mokinio adaptacijai ar iškilus sunkumų, susijusių su adaptacija, į adaptacijos procesų valdymą turi būti įtraukta mokyklos vaiko gerovės komisija;
44.7. nuolat bendradarbiauja su mokinio tėvais (globėjais ir rūpintojais) ar teisėtais mokinio atstovais ir teikia informaciją apie mokinio mokymąsi, daromą pažangą;
45. Jeigu mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, mokykla gali organizuoti:
45.1. lietuvių kalbos mokymąsi intensyviu būdu (išlyginamosiose klasėse, grupėse ar kitomis formomis), kartu užtikrindama, kad kitus dalykus (pavyzdžiui, menus, gamtos mokslus ir kt.) jis mokytųsi kartu su bendraamžiais;
45.2. intensyvų vien lietuvių kalbos mokymąsi iki vienų metų (išimtiniais atvejais ir ilgiau) ar trumpiau ir pagalbos pagal mokinio poreikius teikimą kelerius (2–4) metus;
45.3. mokinio mokymąsi kartu su kitais bendraamžiais paskirtoje klasėje, teikiant reikiamą švietimo ir mokymosi pagalbą;
SEPTINTASIS SKIRSNIS
MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE AR GRUPĖSE
46. Suaugusių užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, ir jų vaikų ugdymas išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose laikinosiose grupėse organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 „Dėl Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašo patvirtinimo“.
47. Išlyginamosios klasės (kai kuriais atvejais – grupės) gali būti steigiamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, kuriuo nustatoma priėmimo į išlyginamąsias klases, grupes tvarka ir numatomos finansavimo galimybės.
48. Mokykla, kurioje steigiama išlyginamoji klasė ar grupė, rengia išlyginamosios klasės ar grupės ugdymo planą ir pamokų tvarkaraštį:
48.1. mokiniai išlyginamojoje klasėje ar grupėje gali mokytis visų tos klasės ugdymo plano dalykų, tik tam tikros ugdymo srities (lietuvių kalbos, kitų kalbų, gamtamokslinių, socialinių, menų, tiksliųjų mokslų) dalykų ar vieno dalyko;
48.2. klasės ar grupės ugdymo planas sudaromas taip, kad didžiausias mokinio pamokų skaičius per mokslo metus neviršytų 1036 pamokų, per savaitę – 28 pamokų.
Neformaliojo švietimo pamokų (arba veiklų), skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, skaičius neturi viršyti per mokslo metus – 370 pamokų, per savaitę – 10 pamokų.
49. Mokykla bendradarbiauja su išlyginamojoje klasėje ar grupėje besimokančiųjų tėvais (globėjais, rūpintojais), nuolat teikia informaciją apie mokinių pasiekimus ir daromą pažangą.
50. Lietuvių kalbos mokoma vadovaujantis Išlyginamųjų klasių ir išlyginamųjų mobiliųjų grupių lietuvių kalbos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1216 „Dėl Išlyginamųjų klasių ir išlyginamųjų mobiliųjų grupių lietuvių kalbos programos patvirtinimo“.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS
51. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustato laikinosios mokymosi grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis nei teisės aktais nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje.
52. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasėje sudaromos laikinosios grupės:
52.2. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma;
53. Jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys, joje sudaromos laikinosios grupės:
53.2. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti mokykloje, kurioje mokoma tautinių mažumų kalba (kalbos);
53.3. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti mokykloje, kuri daugiakalbėje aplinkoje (t. y., jeigu mokykla yra Vilniaus rajono ar Šalčininkų rajono savivaldybėje, taip pat jeigu mokykla yra Elektrėnų, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Visagino ar Vilniaus miesto savivaldybėje ir joje yra ne mažiau kaip 20 procentų mokinių, besimokančių valstybine mokomąja kalba, kurių gimtoji kalba yra kita, ne valstybinė kalba).
DEVINTASIS SKIRSNIS
UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE
54. Mokykloje sudarant jungtines klases vadovaujamasi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“.
55. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą ir sudarydama mokyklos ugdymo planą, numato, kurių dalykų pamokas skirtingo amžiaus mokiniams jungtinėje klasėje organizuos vienu metu, o kuriais atvejais – atskirai ar tik dalį kartu, o dalį atskirai. Pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus negali būti mažesnis už Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nurodytą minimalų privalomą pamokų skaičių atitinkamos klasės mokiniui. Maksimalus jungtiniam komplektui skiriamų valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 priede nustatyto klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ UGDYMO NAMIE IR UGDYMOSI ŠEIMOJE ORGANIZAVIMAS
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. V-1159, 2020-08-05, paskelbta TAR 2020-08-05, i. k. 2020-16920
56. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.
57. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokiniai gali būti mokomi tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.
58. Mokiniams, kurie mokosi namie savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma ar grupinio mokymosi forma, 5–6 klasėse skiriamos 444 pamokos per mokslo metus, per savaitę – 12, 7–8 klasėse – 481 pamoka per mokslo metus, per savaitę – 13, 9–10, gimnazijos I–II klasėse – 555 pamokos per mokslo metus, per savaitę – 15, gimnazijos III klasėje – 518, IV klasėje – 462 pamokos per mokslo metus, per savaitę – 14 pamokų.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1401, 2020-09-18, paskelbta TAR 2020-09-18, i. k. 2020-19488
59. Neteko galios nuo 2020-09-19
Punkto naikinimas:
Nr. V-1401, 2020-09-18, paskelbta TAR 2020-09-18, i. k. 2020-19488
60. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šias pamokas siūloma panaudoti mokinio pasiekimams gerinti.
60¹. Mokinys gali būti ugdomas (ugdytis) šeimoje pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą. Mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas pavienio mokymosi forma ugdymosi šeimoje mokymo proceso organizavimo būdas, padeda tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuoti vaikų ugdymą (ugdymąsi) šeimoje, vadovaudamasi Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Papildyta punktu:
Nr. V-1159, 2020-08-05, paskelbta TAR 2020-08-05, i. k. 2020-16920
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
UGDYMO ORGANIZAVIMAS GRUPINE MOKYMOSI FORMA NUOTOLINIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU MOKINIAMS, KURIE MOKOMI KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU
602. Mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas nuotolinio mokymo proceso organizavimo būdas, gali priimti sprendimą mokiniams, kurie mokomi kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, dalį ugdymo proceso įgyvendinti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: 5 klasių mokiniams – iki 30 procentų, 6–10 klasių, I–III gimnazijos klasių mokiniams – iki 50 procentų, IV gimnazijos klasių mokiniams – iki 30 procentų ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1706, 2020-11-06, paskelbta TAR 2020-11-10, i. k. 2020-23556
603. Mokykla, priėmusi sprendimą ugdymo procesą, įgyvendinti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu ir kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokyklos ugdymo plane numato, kokią ugdymo proceso dalį, kada, kokios klasės mokiniai mokysis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokykla, ugdymo programas įgyvendindama dviem būdais, užtikrina, kad mokiniai pasiektų numatytus mokymosi pasiekimus ir nepatirtų mokymosi praradimų.
604. Mokykla, planuodama organizuoti ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“.
605. Mokykla, gali priimti sprendimą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoti vieno dalyko ar kelių dalykų mokymą ne ilgesnį laiką, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 602 punkte.
Konsultacijos (individualios ir grupinės), atsižvelgiant į mokyklos konkrečią situaciją, gali būti organizuojamos tik nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu ir (ar) kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.
606. Organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, būtina įvertinti mokinių mokymosi sąlygas namuose, aprūpinimą mokymosi priemonėmis, reikalingomis dalyvauti nuotolinio mokymosi procese. Mokykla sprendžia ir šalina priežastis, dėl kurių mokiniai negali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Pastebėjus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos mokytis mokykloje.
607. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, turi užtikrinti visų mokymui būtinų mokymosi išteklių organizavimą, struktūrą. Rekomenduojama susikurti mokyklos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų bendradarbiavimo platformą, kurioje mokytojai galėtų dalytis veiklomis, kūrybinių užduočių, švietimo pagalbos mokiniams, prevencinės veiklos vykdymo idėjomis. Susitarti, kokia medžiaga talpinama platformoje, kaip ji prieinama.
608. Įgyvendindama ugdymo programas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokykla užtikrina, kad sinchroniniam ugdymui būtų skirta ne mažiau kaip 60 procentų ugdymo proceso laiko ir ne daugiau kaip 40 procentų laiko asinchroniniam ugdymui (per savaitę, mėnesį, mokslo metus).
609. Mokykla, pradėdama ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui organizuoti. Sinchroninio ugdymo nepertraukiama trukmė – 2 val. Pamokos struktūra pritaikoma asinchroniniam ir sinchroniniam ugdymui organizuoti, atsižvelgiant į dalyko programos ypatumus, ir mokinių amžių. Nustatoma pertraukų trukmė, iš kurių viena – ilgesnės trukmės, skirta pietų pertraukai.
Papildyta skirsniu:
Nr. V-1159, 2020-08-05, paskelbta TAR 2020-08-05, i. k. 2020-16920
III SKYRIUS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
61. Mokykla įgyvendina Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro ugdymo sritys ir dalykai: dorinis ugdymas: etika, katalikų tikyba, ortodoksų (stačiatikių) tikyba, evangelikų liuteronų tikyba, evangelikų reformatų tikyba, karaimų tikyba; judėjų tikybos pažintinė programa; kalbos: lietuvių kalba ir literatūra, kitos gimtosios kalbos, lietuvių gestų kalba, lietuvių valstybinė kalba, lietuvių kalba kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, pirmoji užsienio kalba, antroji užsienio kalba, užsienio (anglų) kalba kurtiesiems ir neprigirdintiesiems; matematika; gamtamokslinis ugdymas; socialinis ugdymas: istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas, psichologija; meninis ugdymas: dailė, muzika, šokis, teatras, šiuolaikiniai menai; informacinės technologijos; technologijos; fizinis ugdymas, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.
62. Mokykla, formuodama mokyklos pagrindinio ugdymo programos turinį, gali siūlyti mokiniams rinktis:
62.1. pagilinto mokymosi programą – užsienio kalbos ir kūno kultūros, o lietuvių kalbos ir literatūros – tik mokiniams, kurie mokosi tautinių mažumų kalba (5 klasėje);
62.5. šiuolaikinių menų programą vietoje muzikos ir dailės dalyko – mokantis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį;
62.6. pasirenkamuosius dalykus (pavyzdžiui, nacionalinis saugumas ir krašto gynyba, etninė kultūra, biochemija, ugdymas karjerai ir kitus dalykus);
62.7. pirminio profesinio mokymo programų, įgyvendinamų profesinio mokymo įstaigose, modulį (modulius).
Papildyta papunkčiu:
Nr. V-742, 2020-05-19, paskelbta TAR 2020-05-19, i. k. 2020-10579
63. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programos ugdymo turinį, gali:
63.1. iki 10 procentų didinti ar mažinti (perskirstyti) dalykui mokyti skiriamų pamokų skaičių. Perskirstyti dalykams skiriamas pamokas galima tarp keleto dalykų ar tarp visų;
63.2. ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius, t. y. dalykų bendrųjų programų turinį 9–10, gimnazijos I–II klasėse skaidyti į modulius, kurių turinys ir skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių pasiekimus. Modulių turiniui įgyvendinti turi būti užtikrintas minimalus pamokų skaičius dalykui įgyvendinti, numatytas Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte;
63.3. 9–10 ir gimnazijos I–II klasėse bendrą klasei skirtą pamokų skaičių tarp dalykų paskirstyti kitaip, nei nurodoma Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte, išlaikant tą patį dalykų skaičių ir neviršijant maksimalaus mokiniui skiriamo pamokų skaičiaus per dvejus mokslo metus. Mokykla, nusprendusi dalykams mokyti skirti kitokį pamokų skaičių, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose, turi užtikrinti, kad bus pasiekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatyti mokymosi rezultatai. Sprendimą skirti kitokį pamokų skaičių, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose, savivaldybės mokykla (biudžetinė įstaiga) suderina su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinė mokykla (biudžetinė įstaiga) – su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, valstybinė ir savivaldybės mokykla (viešoji įstaiga) ir nevalstybinė mokykla – su savininku (dalyvių susirinkimu), prireikus ir su ekspertais;
64. Mokykla nustato ir skiria adaptacinį laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis ir naujai atvykusiems mokiniams. Dalį ugdymo proceso mokslo metų pradžioje siūloma organizuoti ne pamokų forma. Per adaptacinį laikotarpį rekomenduojama stebėti individualią pažangą, bet mokinių pasiekimų ir pažangos pažymiais nevertinti.
65. Mokiniui, kuris:
65.1. mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms, kurios gali būti individualios ir / ar grupinės, skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nustatyto metinių arba savaitinių pamokų skaičiaus;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-1159, 2020-08-05, paskelbta TAR 2020-08-05, i. k. 2020-16920
65.2. išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos dalykų galima mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Norintieji mokytis kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą. Mokiniams, kurie mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma, lietuvių kalbai mokyti skiriama 50 procentų, Lietuvos istorijai, Lietuvos geografijai – 30 procentų, o tiems, kurie mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte kasdieniam mokymo proceso organizavimo būdui nustatyto minimalaus metinių ir (ar) savaitinių pamokų skaičiaus. Mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokymo trukmė gali būti trumpesnė negu 45 min.
651. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius), individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, kartu planuojant ugdymo procesą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 punktu ir pirminio profesinio mokymo programos moduliui (moduliams) įgyvendinti skirtomis kontaktinėmis valandomis, neviršijant nustatyto mokiniui maksimalaus savaitinio pamokų skaičiaus. Mokinys gali rinktis pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius), ne mažiau kaip 5 mokymosi kreditų ir ne daugiau kaip 10 mokymosi kreditų apimtis dvejiems mokymosi metams. Vieno mokymosi kredito apimtis apibrėžta Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-925 „Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Mokinys gali nesimokyti technologijų dalyko. Žmogaus saugos dalyko turinys gali būti integruojamas į atitinkamus profesinio mokymo programos modulius.
Papildyta punktu:
Nr. V-742, 2020-05-19, paskelbta TAR 2020-05-19, i. k. 2020-10579
652. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai pasirašius bendradarbiavimo sutartį su profesinio mokymo įstaiga, kartu planuojant ugdymo procesą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 2 priedo II skyriaus nuostatomis. Mokinys gali nesimokyti technologijų dalyko. Žmogaus saugos dalyko turinys gali būti integruojamas į atitinkamus profesinio mokymo programos modulius.
Papildyta punktu:
Nr. V-742, 2020-05-19, paskelbta TAR 2020-05-19, i. k. 2020-10579
ANTRASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS MOKYKLOSE, KURIOSE SUFORMUOTOS JAUNIMO KLASĖS, JAUNIMO MOKYKLOSE IR VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE
66. Jaunimo mokykla, mokykla, kurioje suformuotos jaunimo klasės, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali perskirstyti tarp dalykų iki 25 procentų, vaikų socializacijos centras (toliau – Centras) – iki 40 procentų. Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nustatyto pamokų skaičiaus. Perskirstyti pamokas galima tarp kelių ar keliolikos dalykų. Mokykloje turi būti susitarta, kaip numatoma panaudoti perskirstytą mokymosi laiką. Kiekvienam ugdomam mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į ugdymo tikslus, mokinio turimą mokymosi patirtį, polinkius, individualius ugdymosi poreikius, reikiamą mokymosi pagalbą ir vadovaujantis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-644 „Dėl Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vaiko vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimo aprašas). Centre mokiniams ugdyti gali būti sudaromos laikinosios grupės.
67. Ikiprofesinis ugdymas yra privaloma jaunimo mokyklos ar klasės ugdymo turinio dalis:
67.1. ikiprofesinio ugdymo programą įgyvendinanti mokykla gali skirti ikiprofesiniam ugdymui iki 40 procentų mokykloje įgyvendinamo ugdymo turinio, perskirsčiusi tarp dalykų iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nustatyto pamokų skaičiaus: 8 klasėje arba nuo 14 metų skirti 3 valandas per savaitę, per mokslo metus – 111 pamokų, 9–10 klasėse / nuo 15 iki 18 metų – po 4 valandas per savaitę, per mokslo metus – 148 pamokas;
67.3. ikiprofesinio ugdymo dalyko programą rengia mokyklos mokytojai. Ją sudaro privalomas įvadinis modulis ir pasirenkamieji – savarankiški arba tęstiniai – moduliai. Įvadinis modulis skirtas supažindinti mokinius su artimiausioje aplinkoje esančiomis profesijomis, su Lietuvos darbo rinka, ateities profesijomis. Dėl ikiprofesinio ugdymo programos įvadinio modulio apimties, pasirenkamųjų modulių skaičiaus, jų temų, ikiprofesinio ugdymo integracijos su kitais bendrojo ugdymo dalykais ir modulių apimties tariamasi mokykloje. Ikiprofesinio ugdymo programos moduliai rengiami, atsižvelgiant į jų aktualumą, mokinių ugdymosi poreikius, interesus, turimą mokymosi aplinką ar galimybę naudotis kitomis aplinkomis (profesinio mokymo bazė, muziejai ir kt.). Į ikiprofesinio ugdymo dalyko programą įtraukiamos Ugdymo karjerai programos nuostatos;
67.4. rekomenduojama ikiprofesinio ugdymo procesą organizuoti taip, kad mokinys per visą dalyko programos mokymosi laiką galėtų pasirinkti kuo daugiau ir įvairesnių modulių; pagal galimybę derinti juos su profesiniu veiklinimu (pavyzdžiui, patirtiniai vizitai į profesinio mokymo įstaigas, įmones, išbandymas bent kelių svarbiausių profesijos ar veiklos aspektų ir kt.);
67.5. ikiprofesinio ugdymo programą galima įgyvendinti per perskirstytą tarp dalykų pamokų (be technologijų dalykui skirtų pamokų) laiką, per mokyklos perskirstytą pamokų laiką, per neformaliojo vaikų švietimo veikloms skirtą laiką;
67.6. į ikiprofesinio ugdymo programą jaunimo mokykla, jaunimo klasė, Centras, socializacijos klasė gali įtraukti formaliojo profesinio mokymo programos modulius, vadovaudamiesi Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-716 „Dėl Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“.
68. Centruose neformaliajam vaikų švietimui vykdyti kiekvienai socializacijos klasei skiriamos 148 val. per mokslo metus. Šiuose centruose gali būti sudaryta socializacijos klasė 14–17 metų mokiniams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Centras priima sprendimą dėl vaiko atostogų, trumpalaikių išvykų, svečiavimosi, vadovaudamasis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu. Centro vadovas priima sprendimą dėl ugdymo laiko, kuriuo nevyko ugdymo procesas, kompensavimo. Centre pamokų perskirstymas derinamas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.
TREČIASIS SKIRSNIS
DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI
69. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10, gimnazijos I–II klasėms).
70. Lietuvių kalba ir literatūra. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį:
70.1. siūlo mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus lietuvių kalbos ir literatūros įgūdžiams formuoti ir skaitymo gebėjimams gerinti, kalbos vartojimo praktikai ar kt.;
70.2. gali integruoti į lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimą pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų;
70.3. mokiniams, kurie mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, ir nori tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas valstybine kalba, sudaromos sąlygos pasiekti bendrojoje programoje numatytus pasiekimus: vienus mokslo metus jiems gali būti skiriama 1 papildoma lietuvių kalbos ir literatūros pamoka per savaitę; jei klasėje ar keliose klasėse yra keletas tokių mokinių, gali būti sudaryta grupė, kurios mokymui skiriama 2 ar daugiau papildomų pamokų, atsižvelgiant į mokyklos turimas mokymo lėšas.
71. Užsienio kalba.
71.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.
71.2. Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės, išskyrus mokyklas, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: anglų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių ar kitą. Mokykla privalo sudaryti galimybę rinktis antrąją užsienio kalbą iš ne mažiau kaip dviejų užsienio kalbų (neįskaitant pirmosios užsienio kalbos, kurios mokinys mokėsi kaip ankstyvosios užsienio kalbos pagal pradinio ugdymo programą ir toliau mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą) ir sąlygas mokytis pasirinktos kalbos. Kalbai mokyti gali būti skiriama ir daugiau pamokų, negu nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu antrosios užsienio kalbos galima pradėti mokyti ir nuo 5 klasės, jei mokyklai užtenka mokymo lėšų.
71.3. Baigiant pagrindinio ugdymo programą, rekomenduojama organizuoti užsienio kalbų pasiekimų patikrinimą centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS).
71.4. Keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės toliau mokytis pradėtos kalbos. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:
71.4.1. vienus mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;
71.5. Jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse.
71.6. Jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja toliau mokytis pradėtos kalbos, o mokykla neturi tos kalbos mokytojo:
71.6.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu). Skiriant pamokų skaičių, vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 77 punktu;
71.6.2. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų pasiekimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti mokyklai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai.
71.7. Mokyklai priėmus sprendimą gali būti įgyvendinamas integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas (is):
71.7.1. pagal dalyko ir užsienio kalbų mokytojų parengtą ugdymo programą – ilgalaikį planą. Programą gali įgyvendinti dalyko mokytojas, užsienio kalbos mokytojas arba dalyko ir užsienio kalbos mokytojai kartu;
72. Gamtos mokslai.
72.1. Mokykla užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtos mokslų dalykų turinyje būtų skiriama ne mažiau kaip 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Nesant sąlygų atlikti eksperimentus mokykloje, kurioje mokosi mokinys, sudaromos sąlygos juos atlikti kitoje mokykloje, atvirosios prieigos centruose ar kitose tam tinkamose aplinkose.
72.2. Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programą, gali priimti sprendimą 7–8 klasėse vietoje atskirų gamtos mokslų dalykų – biologijos, chemijos, fizikos – organizuoti vieno, gamtos mokslų, dalyko mokymąsi, nemažinant biologijai, chemijai ir fizikai Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte skirtų pamokų per mokslo metus. Mokyklos, išbandančios gamtos mokslų kurso 5–8 klasėms programą, gali visas gamtos mokslams (biologijai, chemijai, fizikai) kurioje nors klasėje skirtas pamokas pavesti organizuoti vienam ar paskirstyti keliems gamtos mokslų mokytojams.
73. Technologijos.
73.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirsčius laiką mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programoms.
73.2. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programos įgyvendinimas turi būti numatytas mokyklos ugdymo plane (ekskursijos, susitikimai, galimas kurso intensyvinimas). Užsiėmimai turi būti organizuojami taip, kad mokiniai galėtų susipažinti su profesijomis, pagal galimybes būtų užtikrinta mokinio praktinė veikla.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-742, 2020-05-19, paskelbta TAR 2020-05-19, i. k. 2020-10579
73.3. Mokiniai, baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius renkasi kurią nors privalomą technologijų programą (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Mokyklos ugdymo plane turi būti numatoma, kuriais atvejais mokiniai gali keisti pasirinktą technologijų programą.
73.4. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, gali būti siūloma rinktis kitokias technologinio ugdymo programas, mokyklos sukurtas, atsižvelgiant į specifinius mokinių poreikius, mokymosi sąlygų ypatumus, mokyklos ugdymo turinį (pavyzdžiui, mokykla, atsižvelgdama į mokyklos ugdymo turinio specifiškumą, gali parengti biotechnologijos, keramikos, robotikos, variklinių transporto priemonių priežiūros ir kt. programas). Būtina, kad mokiniai, mokydamiesi pagal mokyklos parengtas technologinio ugdymo programas, įgytų pasiekimų, artimų ar tolygių numatytiesiems pagrindinio ugdymo technologijų bendrojoje programoje. Kai pagrindinio ugdymo programos antroji dalis vykdoma profesinio mokymo įstaigoje, jos parengtoje technologijų programoje gali būti numatyti pirminio profesinio mokymo programų moduliuose kompetencijų pasiekimą iliustruojantys mokymosi rezultatai.
Bendradarbiaujant su profesinio mokymo įstaiga parengtas technologijų programas, kurių turinys suderintas su atitinkama pirminio profesinio mokymo programa / jos moduliais (pavyzdžiui, mitybos programos turinys – su virėjo, svečių aptarnavimo darbuotojo profesinio mokymo programomis; tekstilės programos turinys – su dirbinių (tekstilės, odos) gamintojo, siuvėjo profesinio mokymo programa ir kt.). Tokia technologijų programa įgyvendinama profesinio mokymo įstaigos bazėje, pamoką gali planuoti ir pamokoje gali dirbti du mokytojai (technologijų mokytojas ir profesijos mokytojas).
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-742, 2020-05-19, paskelbta TAR 2020-05-19, i. k. 2020-10579
73.5. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, vietoje technologijų dalyko mokykla gali siūlyti pasirinkti mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius).
Papildyta papunkčiu:
Nr. V-742, 2020-05-19, paskelbta TAR 2020-05-19, i. k. 2020-10579
74. Informacinės technologijos.
74.1. 7–8 klasėse skiriamos 37 dalyko pamokos per dvejus metus. 7 klasėje pirmą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (apie 50 procentų metinių pamokų), o antrą pusmetį informacinių technologijų mokoma integruotai su kitais dalykais (kiti 50 procentų pamokų); 8 klasėje – priešingai: pirmą pusmetį informacinių technologijų mokoma integruotai (apie 50 procentų metinių pamokų), o antrą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (kiti 50 procentų pamokų). Gali būti integruojama, pavyzdžiui, su matematikos mokymu (pavyzdžiui, naudojimasis skaičiuokle sprendžiant statistikos uždavinius).
74.2. Integruojant dalyko ir informacinių technologijų programas, pamoką gali planuoti ir dalyko mokytoją konsultuoti informacinių technologijų mokytojas arba pamokoje gali dirbti du mokytojai (dalyko ir informacinių technologijų). Dalyko mokytojui turint pakankamai gerus skaitmeninio raštingumo gebėjimus, nėra būtina, kad pamokoje dirbtų du mokytojai.
75. Socialiniai mokslai.
75.1. Mokykla, įgyvendindama socialinių mokslų ugdymo turinį, 9–10 ir gimnazijos I–II klasių mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti gali skirti 20–30 procentų dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.
75.2. Laisvės kovų istorijai mokyti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.
75.3. Rekomenduojama į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruoti Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios turi būti nuolat sistemingai atskleidžiamos ir aptariant su mokiniais nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo samprata ir sistema, rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.
75.4. Mokykla siūlo mokiniams pasirinkti mokytis Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulį pagal Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V–943 „Dėl Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos patvirtinimo“. Šiai programai įgyvendinti pamokos skiriamos iš numatytųjų mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti.
76. Fizinis ugdymas.
76.1. Mokiniui, kuris:
76.1.1. 2019–2020 mokslo metais mokosi 5 ar 6 klasėje, privalomos 3 fizinio ugdymo pamokos per savaitę, per mokslo metus – 111 pamokų;
76.2. Būtina sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui rinktis jo pomėgius atitinkančią neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms. Mokykla užtikrina pasiūlos įvairovę ir organizuoja mokinių, lankančių šias programas, apskaitą.
76.3. Organizuojant fizinio ugdymo pamokas gali būti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš paralelių ar gretimų klasių mokinių (pavyzdžiui, 5A ir 5B ar 7A ir 8B). Jei pakanka mokymo lėšų, klasė gali būti dalijama į grupes.
76.4. Mokykla numato, kaip organizuos ugdymą specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams:
76.4.1. pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių sudaromos 7–12 mokinių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę, nuo 2019–2020 mokslo metų 5 ir 6 klasės mokiniams skiriamos 3 fizinio ugdymo pamokos per savaitę, o nuo 2020–2021 mokslo metų 3 fizinio ugdymo pamokos skiriamos ir 7 klasės mokiniams;
76.4.2. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;
76.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.
77. Minimalus pamokų skaičius Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per dvejus mokslo metus ir per savaitę:
|
Klasė
Ugdymo sritys ir dalykai |
5 |
6 |
7 |
8 |
Pagrindinio ugdymo programos I dalyje (5–8 klasės) |
9 / gimnazijos I klasė |
10 / gimnazijos II klasė |
Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso) |
| Dorinis ugdymas |
|
|
|
|
|
|||
| Dorinis ugdymas (etika) Dorinis ugdymas (tikyba) |
74 (1; 1) |
74 (1; 1) |
148 |
74 (1; 1) |
222 |
|||
| Kalbos |
|
|||||||
| Lietuvių kalba ir literatūra |
370 (5; 5) |
370 (5; 5) |
740 |
333 (4; 5 / 5; 4) |
1 073 |
|||
| Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)* |
370 (5; 5) |
370 (5; 5) |
740 |
296 (4; 4) |
1 036 |
|||
| Užsienio kalba (1-oji) |
222 (3; 3) |
222 (3; 3) |
444 |
222 (3; 3) |
666 |
|||
| Užsienio kalba (2-oji) |
74 (0; 2) |
148 (2; 2) |
222 |
148 (2; 2) |
370 |
|||
| Matematika ir informacinės technologijos |
|
|||||||
| Matematika |
296 (4; 4) |
296 (4; 4) |
592 |
259 (4; 3 / 3; 4) |
851 |
|||
| Informacinės technologijos |
74 (1; 1) |
37 (1) |
111 |
74 (1; 1) |
185 |
|||
| Gamtamokslinis ugdymas |
|
|||||||
| Gamta ir žmogus |
148 (2; 2) |
– |
148 |
– |
148 |
|||
| Biologija |
– |
111 (1; 2 / 2; 1) |
111 |
111 (1; 2 / 2; 1)
|
222 |
|||
| Chemija |
– |
74 (0; 2) |
74 |
148 (2; 2) |
222 |
|||
| Fizika |
– |
111 (1; 2 / 2; 1) |
111 |
148 (2; 2) |
259 |
|||
| Gamtos mokslai** |
148 |
296 |
444 |
|
444 |
|||
| Socialinis ugdymas |
|
|||||||
| Istorija |
148 (2; 2) |
148 (2; 2) |
296 |
148 (2; 2) |
444 |
|||
| Pilietiškumo pagrindai |
– |
– |
– |
74 (1; 1) |
74 |
|||
| Socialinė-pilietinė veikla |
20 |
20 |
40 |
20 |
60 |
|||
| Geografija |
74 (0; 2) |
148 (2; 2) |
222 |
111 (2; 1 / 1; 2) |
333 |
|||
| Ekonomika ir verslumas |
– |
– |
– |
37 |
37 |
|||
| Meninis ugdymas |
|
|||||||
| Dailė |
74 (1; 1) |
74 (1; 1) |
148 |
74 (1; 1) |
222 |
|||
| Muzika |
74 (1; 1) |
74 (1; 1) |
148 |
74 (1; 1) |
222 |
|||
| Technologijos, kūno kultūra, žmogaus sauga |
|
|||||||
| Technologijos (...) |
148 (2; 2) |
111 (1; 2 / 2;1) |
259 |
92,5 (1,5; 1 / 1; 1,5) |
351,5 |
|||
| Fizinis ugdymas*** |
222 (3; 3) |
148 (2; 2) 185 (3; 2)**** |
370 407**** |
148 (2; 2) |
518 555**** |
|||
| Žmogaus sauga |
37 (1) |
37 (1) |
74 |
18,5 (0,5) |
92,5 |
|||
| Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai / projektinė veikla projektinė veikla (...); ... (pasirenkamasis); ...(dalyko modulis) |
|
|
|
|
|
|||
| Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę |
26; 30*
|
29; 33* |
29; 32*
30****
(33*)**** |
30; 33*
|
|
31; 33* |
31; 33* |
176; 194*
177****
(195*)****
|
| Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per 2019–2020 mokslo metus |
962; 1110* |
1073; 1221* |
1073; 1184* |
110; 1221* |
|
1 147; 1 221* |
1147; 1221* |
6512; 7178* |
| Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per 2020–2021 mokslo metus |
962; 1110* |
1073; 1221* |
1110; 1221* |
1110; 1221* |
|
1147; 1221* |
1147; 1221* |
6549; 7215* |
|
|
5–8 klasėse
|
|
9–10, gimnazijos I, II klasėse |
|
||||
| Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus |
444
|
444 |
518; 370* |
962; 814* |
||||
| Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus) |
222
|
222 |
185 |
407 |
||||
Pastabos:
* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;
** mokyklose, išbandančiose gamtos mokslų kurso programą 5–8 klasėms;
*** fizinis ugdymas įgyvendinamas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą;
**** fizinio ugdymo pamokų skaičius 2020–2021 mokslo metais.
Lentelėje nurodomi: dalykai ir minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per savaitę; galimas kiekvienoje klasėje dalykui skiriamų savaitinių pamokų paskirstymas; neformaliajam švietimui skiriamų valandų skaičius; pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius – pagrindinio ugdymo programos pirmajai ir antrajai daliai.
Lentelėje pateiktų duomenų paaiškinimas. Pavyzdžiui: „Biologija 7 ir 8 klasė: 2; 1 / 1; 2“ – nurodomi galimi pamokų paskirstymo variantai: 2 pamokos 7 klasėje ir 1 pamoka 8 klasėje, arba atvirkščiai. Mokykla gali rinktis ir kitokį pamokų skirstymo variantą.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1159, 2020-08-05, paskelbta TAR 2020-08-05, i. k. 2020-16920
78. Bendrųjų ugdymo planų prieduose pateikiama:
78.1. Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos, sporto, inžinieriniu ar kitu ugdymu programų), įgyvendinimas (1 priedas).
78.2. Pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas kartu su formaliojo profesinio mokymo programa (2 priedas).
IV SKYRIUS
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
79. Vidurinio ugdymo programos trukmė – dveji mokslo metai.
79.1. Vidurinio ugdymo programą vykdančios mokyklos įgyvendina Vidurinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro šios sritys: dorinis ugdymas: (etika, katalikų tikyba, ortodoksų (stačiatikių) tikyba, evangelikų liuteronų tikyba, evangelikų reformatų tikyba, karaimų tikyba, judėjų tikybos pažintinė programa); kalbos: lietuvių kalba ir literatūra, kitos gimtosios kalbos, lietuvių gestų kalba, lietuvių kalba kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, užsienio kalbos, užsienio kalba kurtiesiems ir neprigirdintiesiems; matematika; gamtamokslinis ugdymas: biologija, chemija, fizika, integruotas gamtos mokslų kursas; socialinis ugdymas: istorija, geografija, integruotas istorijos ir geografijos kursas, teisė, religijotyra, filosofija, ekonomika ir verslumas, psichologija; meninis ugdymas: dailė, filmų kūrimas, fotografija, grafinis dizainas, menų pažinimas, muzika, kompiuterinės muzikos technologijos, šokis, teatras; informacinės technologijos; technologijos; fizinis ugdymas; bendrųjų kompetencijų ugdymas.
79.2. Vidurinio ugdymo turinį sudaro:
79.2.1. privaloma dalis: privalomi mokytis dalykai ir privalomai pasirenkamieji dalykai pavyzdžiui, dalykų moduliai, dalykai, brandos darbas;
80. Mokykla nustato mokinio individualaus ugdymo plano struktūrą ir keitimo tvarką. Mokinys, vadovaudamasis Ugdymo programų aprašu, mokyklos pasiūlymais ir atsižvelgdamas į tolesnius mokymosi planus, priima sprendimą, kuriuos dalykus ar modulius renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, apsisprendžia dėl vieno brandos darbo III ar IV gimnazijos klasėje rengimo ir kartu su mokytojais, padedant tėvams (globėjams, rūpintojams), pasirengia individualų ugdymo planą.
81. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai tampa privalomi. Jeigu pasirinkto dalyko programos mokinys nebaigia ir nepasiekia joje numatytų pasiekimų – pripažįstama, kad jis jo nesimokė.
82. Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius), individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, kartu planuojant ugdymo procesą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 93 punktu ir profesinio mokymo programos moduliui (moduliams) įgyvendinti skirtomis kontaktinėmis valandomis, neviršijant mokiniui nustatyto maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus. Mokinys gali rinktis pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius), ne mažiau kaip 5 mokymosi kreditų ir ne daugiau kaip 20 mokymosi kreditų apimties dvejiems mokymosi metams. Vieno mokymosi kredito apimtis apibrėžta Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-925 „Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Mokinys gali nesimokyti technologijų ir menų. Žmogaus saugos programos turinys gali būti integruojamas į atitinkamus profesinio mokymo programos modulius.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-742, 2020-05-19, paskelbta TAR 2020-05-19, i. k. 2020-10579
821. Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, kartu planuojant ugdymo procesą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 2 priedo III skyriaus nuostatomis. Mokinys gali nesimokyti technologijų ar menų. Žmogaus saugos dalyko turinys gali būti integruojamas į atitinkamus profesinio mokymo programos modulius.
Papildyta punktu:
Nr. V-742, 2020-05-19, paskelbta TAR 2020-05-19, i. k. 2020-10579
83. Laikinosios grupės vidurinio ugdymo programai įgyvendinti (išskyrus mokyklas, nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 88 punkte) sudaromos iš mokinių, kurie pasirenka tą pačią bendrojo ugdymo dalyko kurso programą, tą patį dalyko modulį, pasirenkamąjį dalyką ar profesinio mokymo programos modulį.
84. Jeigu mokinys pageidauja, mokykla sudaro sąlygas pagerinti pasirinktų ugdymo sričių ar atskirų dalykų kompetencijas papildomai rengtis brandos egzaminams ar tolesniam mokymuisi, baigus vidurinio ugdymo programą (pavyzdžiui, profesinio mokymo programos moduliai).
85. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, mokykla turi užtikrinti galimybę įgyvendinti savo individualų ugdymo planą arba, nesant tam sąlygų, pasiūlyti keisti pasirinktus dalykus ar modulius.
86. Mokykla privalo užtikrinti, kad privalomų, privalomai ir laisvai pasirenkamų dalykų mokinio individualiame plane būtų ne mažiau nei 8, o minimalus pamokų skaičius per savaitę – 28. Mokiniams, besimokantiems tautinės mažumos kalba, minimalus pamokų skaičius – 31,5 savaitinės pamokos, mokiniams, kurie mokosi pagal specializuoto ugdymo programą, minimalus pamokų skaičius – 31 savaitinė pamoka. Didinant pamokų skaičių per savaitę, privalu laikytis Higienos normoje numatyto pamokų skaičiaus per dieną.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-958, 2019-08-29, paskelbta TAR 2019-08-29, i. k. 2019-13704
87. Mokykla sudaro sąlygas mokinių socialinei-pilietinei veiklai, savanorystei ir skatina mokinius jomis užsiimti. Šias veiklas rekomenduojama įtraukti į mokinio individualųjį planą. Mokykla padeda mokiniams susipažinti su profesijų įvairove ir pasirinkimo galimybėmis, planuoti tolesnį savo mokymąsi ir (ar) darbinę veiklą, karjerą.
88. Mokykla, kurioje yra viena gimnazijos III arba viena gimnazijos IV klasė, pagal skirtas mokymo lėšas pasirenka tinkamiausią būdą įgyvendinti dalykų bendrojo ir išplėstinio kursų programas ir užtikrinti mokymo kokybę. Rekomenduojama lietuvių kalbai ir literatūrai, matematikai ir gimtajai kalbai mokyti(s) sudaryti atskiras laikinąsias grupes, atsižvelgiant į mokinių pasirinktą bendrojo ar išplėstinio kurso programą, o užsienio kalbai – į kalbos mokėjimo lygį.
89. Mokinių mokymas namuose organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus dešimtuoju skirsniu „Mokymo namie organizavimas“. Vidurinio ugdymo programa vaikų socializacijos centruose įgyvendinama nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.
91. Mokinio, kuris mokosi savarankiškai ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 93 punktu nustatyto savaitinių ir (ar) metinių pamokų skaičiaus. Konsultacijos gali būti individualios ir / ar grupinės.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1159, 2020-08-05, paskelbta TAR 2020-08-05, i. k. 2020-16920
92. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių fizinis ugdymas organizuojamas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 76.4, 76.6 papunkčiais.
93. Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per dvejus mokslo metus:
| Ugdymo sritys, dalykai |
Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti |
Bendrasis kursas
|
Išplėstinis kursas
|
| Dorinis ugdymas |
70 |
|
|
| Tikyba |
|
70 |
- |
| Etika |
|
70 |
- |
| Kalbos |
|
|
|
| Lietuvių kalba ir literatūra |
280 |
280 |
350 |
| Lietuvių kalba ir literatūra* |
385 |
385 |
455 |
| Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)* |
280 |
280 |
350 |
| Užsienio kalbos |
|
Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį |
Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį |
| Užsienio kalba (...) |
210 |
210 |
210 |
| Ugdymo sritys, dalykai |
Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti |
Bendrasis kursas |
Išplėstinis kursas |
| Socialinis ugdymas |
140 |
|
|
| Istorija |
|
140 |
210 |
| Geografija |
|
140 |
210 |
| Integruotas istorijos ir geografijos kursas |
|
140 |
|
| Matematika |
210 |
210 |
315 |
| Informacinės technologijos |
|
70 |
140 |
| Gamtamokslinis ugdymas |
140 |
|
|
| Biologija |
|
140 |
210 |
| Fizika |
|
140 |
245 |
| Chemija |
|
140 |
210 |
| Integruotas gamtos mokslų kursas |
|
140 |
– |
| Meninis ugdymas ir technologijos |
140 |
|
|
| Dailė |
|
140 |
210 |
| Muzika |
|
140 |
210 |
| Teatras |
|
140 |
210 |
| Šokis |
|
140 |
210 |
| Menų pažinimas |
|
140 |
210 |
| Kompiuterinės muzikos technologijos |
|
140 |
210 |
| Grafinis dizainas |
|
140 |
210 |
| Fotografija |
|
140 |
210 |
| Filmų kūrimas |
|
140 |
210 |
| Technologijos (kryptys): |
|
|
|
| Turizmas ir mityba |
|
140 |
210 |
| Statyba ir medžio apdirbimas |
|
140 |
210 |
| Tekstilė ir apranga |
|
140 |
210 |
| Taikomasis menas, amatai ir dizainas |
|
140 |
210 |
| Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba |
|
140 |
210 |
| Mechanika, mechaninis remontas |
|
140 |
210 |
| Kitos technologijų kryptys |
|
140 |
210 |
| Integruotas menų ir technologijų kursas |
|
140 |
210 |
| Fizinis ugdymas |
140–210 (4–6) |
|
|
| Fizinis ugdymas *** |
|
140/210 |
280 |
| Pasirinkta sporto šaka |
|
(140–210) |
|
| Žmogaus sauga** |
17,5 |
17,5 |
17,5 |
| Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai / Projektinė veikla |
|
|
|
| Brandos darbas |
17,5–37 |
|
|
| Mokinio pasirinktas mokymo turinys |
|
Iki 26 Iki 22 * |
Iki 26 Iki 22* |
| Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus |
Po 28 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę; 1036 – III gimnazijos klasėje, 924 – IV gimnazijos klasėje. Po 31,5 pamokos III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę*. 1165,5 – III gimnazijos klasėje*; 1039,5 – IV gimnazijos klasėje*. |
||
| Neformalusis švietimas (valandų skaičius) klasei |
210 valandų |
||
| Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti |
840 pamokų dvejiems mokslo metams |
||
| Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant 3 ir daugiau gimnazijos III klasių, – 3570 pamokų per mokslo metus (51 pamoka per savaitę); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 3780 pamokų per mokslo metus (54 pamokos per savaitę). Minimalus pamokų skaičius klasei, esant vienai gimnazijos III klasei, – 1591 pamoka per mokslo metus (43 pamokos per savaitę); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, IV gimnazijos klasei – 1702 pamokos per mokslo metus (46 pamokos per savaitę). Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant mokymui skirtų lėšų. |
|||
Pastabos:
* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;
** integruojama į ugdymo turinį;
*** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.
Mokyklos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyto kontaktinių valandų skaičiaus.
93¹. Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius), minimalus privalomų pamokų skaičius III–IV gimnazijos klasėje – 26 pamokos per savaitę; per metus III gimnazijos klasėje – 962, IV gimnazijos klasėje – 858 pamokos.
Papildyta punktu:
Nr. V-1159, 2020-08-05, paskelbta TAR 2020-08-05, i. k. 2020-16920
94. Bendrųjų ugdymo planų prieduose pateikiama:
94.1. Specializuoto ugdymo krypties programų (vidurinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos, sporto, inžinieriniu ar kitu ugdymu programų), įgyvendinimas (1 priedas).
94.2. Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas kartu su formaliojo profesinio mokymo programa (2 priedas).
V SKYRIUS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
95. Mokykla, rengdama mokyklos ugdymo planą, turi užtikrinti visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalinti kliūtis, trukdančias teikti būtiną mokymosi ir švietimo pagalbą, pritaikyti mokymosi aplinką.
96. Mokykla, formuodama mokyklos, klasės, mokinio ugdymo turinį ir organizuodama, įgyvendindama ugdymo procesą, vadovaujasi bendrosiomis programomis ir šio skyriaus nuostatomis (jei šiame skyriuje nereglamentuojama, mokykla vadovaujasi kitomis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis švietimo programų įgyvendinimą) ir atsižvelgia į:
961. Mokyklos vaiko gerovės komisijai priėmus sprendimą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo(si) ir švietimo pagalbos teikimo, mokykla kiekvienam mokiniui sudaro individualų pagalbos planą, kuris gali būti individualaus ugdymo plano sudėtinė dalis, paskiria pagalbos plano įgyvendinimą koordinuojantį asmenį. Koordinuojantis asmuo kartu su vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato tarpinius ugdymosi ir pagalbos tikslus, suplanuoja jų įgyvendinimą, periodiškai aptaria pasiektus rezultatus.
Papildyta punktu:
Nr. V-1159, 2020-08-05, paskelbta TAR 2020-08-05, i. k. 2020-16920
ANTRASIS SKIRSNIS
INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS
98. Mokykla, rengdama ugdymo planą mokiniui ir vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 ar 97–100 (mokymas tautinės mažumos kalba) punktuose nurodytu pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi, gali:
98.1. iki 30 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų metinių pamokų skaičių (nemažinant nustatyto mokiniui minimalaus pamokų skaičiaus per savaitę);
98.2. planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų, skirtų ugdymo sričiai, socialinei veiklai, ugdymui profesinei karjerai, medijų ir informaciniam raštingumui ir t. t., skaičių, siekiant plėtoti asmens kompetencijas ir tenkinti ugdymosi poreikius;
98.3. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių;
98.6. vėliau pradėti mokyti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos, mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), judesio ir padėties, bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus;
98.7. mokyti tik vienos užsienio kalbos (išimtiniais atvejais – iš viso nemokyti), o pamokas skirti lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti – besimokančiam mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, ir turinčiam Bendrųjų ugdymo planų 98.6 papunktyje išvardytų sutrikimų;
98.8 besimokantį pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą pagrindinio ugdymo programoje prasidedančių dalykų pradėti mokyti metais vėliau, juos sieti su praktiniais mokinio interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis;
98.9. besimokančiam pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, jei ugdymas įgyvendinamas pagal Bendrųjų ugdymo planų 77 punktą, vietoje kelių vienos srities dalykų galima siūlyti integruotas tų dalykų pamokas, dalykų modulius, projektines veiklas, skirtas esminėms srities dalykų ir bendrosioms kompetencijoms įgyti;
98.10. nemokyti užsienio kalbų turinčiojo kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina klausos sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą). Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių, lietuvių gestų kalbai mokyti;
98.12. nemokyti technologijų turinčiojo judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus lengvus). Vietoj Bendrųjų ugdymo planų 98.6–98.12 papunkčiuose nurodytų dalykų mokinys gali rinktis kitus individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą, o tautinės mažumos kalba besimokantis mokinys – mokytis lietuvių kalbos ir literatūros.
99. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktais dalykų programoms įgyvendinti nurodomu pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti didinamas atsižvelgiant į mokinio galias ir ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas.
99.1. Sutrikusios klausos mokinio ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose punktais, be to:
99.1.1. atsižvelgiant į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti kalba, ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;
99.1.2. kurčio ir neprigirdinčio mokinio ugdymo plane turi būti skiriama: lietuvių gestų kalbai – ne mažiau kaip 74 pamokos, lietuvių kalbai ir literatūrai – ne mažiau kaip 222 pamokos per metus;
99.1.3. kurčias ir neprigirdintis mokinys mokomas totaliosios komunikacijos žodiniu ar dvikalbiu metodu, atsižvelgiant į individualius gebėjimus ir tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus;
99.1.4. 9–10 klasėse iš mokinio ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamų pamokų ne mažiau kaip 111 pamokų per metus turi būti skiriama mokyti individualizuotai ir diferencijuotai bei karjeros valdymo kompetencijoms ugdyti;
99.1.5. mokiniui tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo specialiosioms pratyboms skiriama: 5 klasėje – ne mažiau kaip 74 pamokos, 6–10 ir gimnazijos klasėse – ne mažiau kaip 37 pamokos per metus, turintiems kochlearinius implantus – ne mažiau kaip 74 pamokos per metus. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.
99.2. Sutrikusios regos mokinio ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktais. Ugdymo plane skiriamos specialiosios pamokos ir specialiosios pratybos:
99.2.1. silpnaregiui mokiniui, kuriam gresia pavojus apakti, individualioms pratyboms (iki ketverių metų) mokyti(s) Brailio rašto skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus jas išdėstomos intervalais, sudarančiais sąlygas mokiniui kuo greičiau išmokti Brailio rašto;
99.2.2. aklam (regėjimo aštrumas nuo šviesos pojūčio iki 0,04) ir silpnaregiui (regėjimo aštrumas – 0,05–0,1) mokiniui regėjimui lavinti galima skirti 37 ir daugiau pamokų per metus (turint mokymo lėšų);
99.2.3. tiflopedagoginė pagalba aklam ir žymią silpnaregystę (geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – nuo 0,05 iki 0,1) turinčiam mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma;
99.3. Kurčneregio mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 6 priedu.
99.4. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokinio ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktais. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:
99.4.1. specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 74 pamokos per metus, 9–10 klasėse – ne mažiau kaip 18 pamokų per metus mokinio kalbai ir komunikacijai lavinti;
99.5. Judesio ir padėties sutrikimų turinčio mokinio ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktais. Ugdymo plane pamokos turėtų būti skiriamos gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, naudojimosi kompiuteriu įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti:
99.5.1. mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus;
99.5.2. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, 5–10 klasėse tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti;
100. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Jei mokykloje švietimo pagalbos specialistų nėra, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir (ar) savivaldybės administracijos švietimo padalinių specialistai.
TREČIASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,
MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS
101. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 23 punkto nuostatomis.
102. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi).
103. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba Socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.).
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS
105. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijomis.
106. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:
106.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
106.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, atsižvelgiant į mokinio galias, keliamus ugdymo(si) tikslus, tenkinant jo reikmes. Siekiant įtraukties į bendrą ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai;
106.3. specialiųjų pratybų forma: individualiai, mažoms grupelėms (2–4 mokiniai), grupėms (5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama per specialiąsias pamokas;
106.4. jei mokykloje nėra reikiamos kvalifikacijos specialiųjų pedagogų, galinčių teikti ugdymą ir švietimo pagalbą regos, klausos, įvairiapusių raidos (autizmo), elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų turinčiam mokiniui, kuriam rekomenduota papildoma specialioji pedagoginė pagalba, jam skiriamos ne mažiau kaip 74 valandos per metus individualioms specialiojo pedagogo konsultacijoms ir (ar) papildomai dalyko mokytojo pagalbai arba sudaromos sąlygos šias paslaugas mokiniui gauti specialiosios paskirties įstaigoje, specialiojo ugdymo centruose.
107. Specialioji pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PENKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE
108. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.
109. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 56–60 ir 77, 93 punktais, iš jų iki 74 pamokų gali skirti specialiosioms pamokoms, specialiosioms pratyboms ar konsultacijoms, o mokiniui, kuris mokosi tautinės mažumos kalba, papildomai skirti 37– 74 valandas lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti.
110. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 56–60 punktais. Mokyti namie skiriamos ne mažiau kaip 296 valandos per metus:
110.2. mokiniui, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų rekomenduojama iki 74 pamokų per metus skirti gydomajai mankštai;
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ, TURINČIŲ ĮVAIRIAPUSIŲ RAIDOS SUTRIKIMŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS
111. Atsižvelgiant į individualias mokinio galimybes ir specialiųjų poreikių lygį, įvairiapusių raidos sutrikimų turintys mokiniai gali būti ugdomi bendroje klasėje, skiriant mokytojo padėjėją, esant dideliems specialiesiems poreikiams – specialiojoje klasėje, skiriant mokytojo padėjėją ir / ar dalį ugdymo laiko vykdant ugdymą bendroje klasėje.
112. Mokykla, organizuodama mokinių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, ugdymą:
112.1. parengia individualų pagalbos vaikui planą, kuriame numato mokinio tolesnio mokymosi perspektyvą ir socialinio elgesio pasiekimus, aptaria švietimo pagalbos teikimo formas ir būdus, elgesio prevencijos ir intervencijos būdus, socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Periodiškai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) arba užfiksavusi mokinio pažangą, ar nustačiusi, kad ugdymo procese pažanga nedaroma, peržiūri ir koreguoja individualų pagalbos vaikui planą;
112.2. paskiria pagalbos vaikui plano įgyvendinimą koordinuojantį asmenį, kuris kartu su vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato siekiamus tikslus, suplanuoja jų įgyvendinimo žingsnius, atsakomybes ir periodiškus susitikimus teikiamos pagalbos rezultatams aptarti;
112.3. parengia pritaikytą mokiniui nuolatinę mokymosi vietą, prireikus naudoja sieneles / širmas, skirtas dėmesiui koncentruoti ugdymo proceso metu, triukšmui mažinti. Įrengia kiek įmanoma labiau nuo triukšmo izoliuotą erdvę klasėje ar už klasės ribų, kurioje įvairiapusių raidos sutrikimų turinčiam mokiniui būtų sudaromos galimybės pertraukai veiklos metu ar esant emocinio nestabilumo būklei;
113. Mokykla privalo užtikrinti, kad ugdymo turinys būtų pritaikomas atsižvelgiant į individualius mokinio gebėjimus ir raidos sutrikimo specifiką (mokymo medžiagą pateikti įvairiais būdais (vaizdiniu, garsiniu ir kt.). Įtraukiant mokinį į veiklas būtina atsižvelgti į jo pomėgius, naudoti vizualines užuominas ugdymo procese, pateikti galimas atsiskaitymo formas ir leisti mokiniui pasirinkti atsiskaitymo formą.
114. Mokykla sudaro sąlygas ugdomosios veiklos metu daryti fizinio aktyvumo pertraukas, jų metu pagal galimybes panaudojant specialias priemones (minkštasuolius, balansavimo, supimosi priemones ir kt.). Taiko vizualinio struktūravimo metodus ir priemones pamokų ir pertraukų metu (struktūruoja erdves, veiklas, pamokas, pertraukas, užduotis, naudoja vaizdinę dienotvarkę, pasirinkimų lenteles ir kt.) bei kitą vizualinę pagalbą (pvz., atgalinius laikmačius).
Papildyta skirsniu:
Nr. V-1159, 2020-08-05, paskelbta TAR 2020-08-05, i. k. 2020-16920
2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų
pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų
bendrųjų ugdymo planų
1 priedas
SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio
ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programas), vadovaujasi Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos) ir (arba) Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), ir atitinkamomis specializuoto ugdymo krypties programomis:
1.1. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-656 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalies patvirtinimo“;
1.2. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programų) inžinerinio ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-735 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programų) inžinerinio ugdymo dalies patvirtinimo“;
1.3. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programų) meninio ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-733 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programų) meninio ugdymo dalies patvirtinimo“;
1.4. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-655 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalies patvirtinimo“;
1.5. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio kartu su sporto ugdymu programų) sporto ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. V-1010 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programų) sporto ugdymo dalies patvirtinimo“.
Mokykla, sudarydama ugdymo planą, vadovaujasi 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai) nuostatomis ir kitais pagrindinį ir vidurinį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais.
2. Specializuoto ugdymo krypties programą sudaro privalomi, programą papildantys ir mokinio pasirenkami dalykai.
3. Mokykla, įgyvendinanti specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programas), gali perskirstyti iki 25 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo bendro pamokų skaičiaus ir dalykų turinio tarp keleto dalykų ar tarp visų.
4. Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos, sporto, inžinerinio ir kito ugdymo pasirenkamųjų dalykų pagal mokinio pasirinktą pagrindinį dalyką mokymas gali būti integruojamas į neformalųjį švietimą.
5. Pasirenkamuosius dalykus mokinys renkasi savarankiškai iš rekomenduojamų pagal jo pasirinktą pagrindinį programos dalyką. Pasirenkamiesiems dalykams mokytis naudojamos valandos, skirtos neformaliajam švietimui, taip pat ir mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skirtos valandos.
6. Mokiniai, kurie mokosi pagal:
6.1. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas), privalo mokytis keturių pagrindinių dailės ugdymo dalies dalykų ir trijų šią programą papildančių dalykų;
6.2. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programas), privalo mokytis vieno meninio ugdymo srities meno šakos dalyko, 2–5 meno šakos dalyką papildančių dalykų, 2–5 pagrindinių pasirinktos meno srities dalykų;
6.3. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas), 5–8 klasėje privalo mokytis trijų, gimnazijos I–IV klasėje – keturių muzikos ugdymo dalies branduolio dalykų ir ne mažiau kaip dviejų branduolį papildančių dalykų; mokantis fortepijono, muzikos teorijos ir garso režisūros pagrindinio branduolio dalyko, branduolį papildantys dalykai gali būti keičiami į skaitymo iš lapo, kamerinio ansamblio, koncertmeisterio, garso įrašymo technikos dalyką;
6.4. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas), turi mokytis trijų sporto ugdymo dalies dalykų;
6.5. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programas), privalo mokytis vieno pagrindinio inžinerinio ugdymo dalyko – inžinerijos, gimnazijos I–IV klasėje – vieno programą papildančio dalyko – projektavimo. Mokiniui 5–8 klasėje ir gimnazijos I–IV klasėje privalomas bent vienas pasirenkamasis dalykas per mokslo metus. Gimnazijos III–IV klasėje rekomenduojama inžinerinė praktika;
6.6. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas), atlikėjo raiškos (išskyrus choro dainavimo ir dirigavimo 5–6 klasėje), balso ugdymo, bendrojo fortepijono, dainavimo, garso režisūros, kompozicijos, improvizacijos, dirigavimo, muzikos teorijos dalyko mokosi nuosekliai, pavienio mokymosi forma, individualiai mokomi mokytojo.
II SKYRIUS
SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENINIU, MUZIKOS, SPORTO, INŽINERINIU AR KITU UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS
8. Specializuoto ugdymo krypties programoms (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programoms) įgyvendinti gali būti naudojamos mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamos pamokos.
9. Specializuoto ugdymo krypties programoms (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, inžineriniu ar kitu ugdymu programoms) įgyvendinti neformaliojo švietimo valandų skaičių galima didinti 37–74 valandomis per mokslo metus. Specializuoto ugdymo krypties programai (pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programai) įgyvendinti neformaliojo švietimo valandų skaičių klasei galima didinti atsižvelgiant į Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijose, patvirtintose Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-219 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“, nustatytą poreikį, neviršijant mokyklai skiriamų mokymo lėšų.
10. Įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžinerinio ar kitu ugdymu programas), technologijų dalykas pagal mokyklos siūlomą programą gali būti keičiamas specializuoto ugdymo krypties programos dailės, menų, muzikos, sporto, inžinerinio ar kito ugdymo dalykais, giminiškais technologijų dalykui.
11. Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos, sporto ir inžinerinio ugdymo dalims įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:
| Klasė
Dalykai |
5 |
6 |
7 |
8 |
Minimalus pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programos I dalyje |
I gimnazijos klasė
|
II gimnazijos klasė |
Minimalus pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programoje |
| Dailės ugdymo dalis |
||||||||
| Pagrindiniai dailės ugdymo dalies programos dalykai |
||||||||
| Dailės raiška |
222 |
222 |
222 |
- |
666 |
- |
- |
666 |
| Dailės šaka |
- |
- |
- |
222 |
222 |
111 |
111 |
444 |
| Piešimas |
74 |
74 |
74 |
74 |
296 |
74 |
74 |
444 |
| Kompozicija |
74 |
74 |
74 |
74 |
296 |
74 |
74 |
444 |
| Dailės ir architektūros istorija |
37 |
37 |
37 |
37 |
148 |
37 |
37 |
222 |
| Dailės ugdymo programą papildantys dalykai |
||||||||
| Keramika |
- |
- |
- |
- |
- |
74 |
74 |
148 |
| Akvarelė |
- |
- |
- |
- |
- |
37 |
37 |
74 |
| Projektavimas |
- |
- |
- |
- |
- |
37 |
37 |
74 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
407 |
407 |
407 |
407 |
1628 |
444 |
444 |
2516 |
| Meninio ugdymo dalis |
||||||||
| Meno šakos dalykas |
74 |
74 |
74 |
74 |
296 |
74 |
74 |
444 |
| Pagrindiniai pasirinktos meno srities dalykai |
148 |
148 |
148 |
148 |
592 |
148 |
148 |
888 |
| Meno šakos dalyką papildantys dalykai |
148 |
148 |
148 |
148 |
592 |
185 |
185 |
962 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
370 |
370 |
370 |
370 |
1480 |
407 |
407 |
2294 |
| Muzikos ugdymo dalis |
||||||||
| Muzikos ugdymo dalies branduolio dalykai |
|
|||||||
| Atlikėjo raiška arba muzikos teorija, arba garso režisūra* |
74 |
74 |
74 |
74 |
296 |
74 |
74 |
444 |
| Klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono ir balso ugdymo dalykus) |
||||||||
| Solfedžio** |
74 |
74 |
74 |
74 |
296 |
74 |
74 |
444 |
| Muzikos istorija** |
74 |
74 |
74 |
74 |
296 |
74 |
74 |
444 |
| Muzikos teorija ir harmonija** |
- |
- |
- |
- |
- |
74 |
74 |
148 |
| Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai |
||||||||
| Bendrasis fortepijonas* |
37 |
37 |
37 |
37 |
148 |
37 |
37 |
222 |
| Ansamblinis muzikavimas** |
37 |
37 |
37 |
37 |
148 |
37 |
37 |
222 |
| Balso ugdymas* |
37 |
37 |
37 |
37 |
148 |
37 |
37 |
222 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
407 |
407 |
407 |
407 |
1628 |
407 |
407 |
2442 |
| Sporto ugdymo dalis |
||||||||
| Sporto šaka |
370 |
370 |
370 |
370 |
1480 |
370 |
370 |
2220 |
| Sportas ir sveikata |
37 |
37 |
37 |
37 |
148 |
37 |
37 |
222 |
| Sporto pažinimas |
37 |
37 |
37 |
37 |
148 |
37 |
37 |
222 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
444 |
444 |
444 |
444 |
1776 |
444 |
444 |
2664 |
| Inžinerinio ugdymo dalis |
||||||||
| Inžinerija |
37 |
37 |
37 |
37 |
148 |
37 |
37 |
222 |
| Projektavimas |
- |
- |
- |
- |
- |
37 |
37 |
74 |
| Pasirenkamasis dalykas |
37 |
37 |
37 |
37 |
148 |
37 |
37 |
222 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
74 |
74 |
74 |
74 |
296 |
111 |
111 |
518 |
Pastabos:
* individualiai mokiniui skiriamų valandų skaičius (išskyrus choro dainavimą ir dirigavimą 5–6 klasėse);
** klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).
III SKYRIUS
SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (VIDURINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENINIU, MUZIKOS, SPORTO, INŽINERINIO AR KITU UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS
12. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui pasirengti individualų ugdymo planą, vadovaujantis Ugdymo programų aprašu ir atitinkama specializuoto ugdymo krypties programa.
13. Specializuoto ugdymo krypties programų (vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos, sporto ir inžinerinio ugdymo dalims įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:
| Klasė
Dalykai |
III gimnazijos klasė
|
IV gimnazijos klasė |
Minimalus pamokų skaičius vidurinio ugdymo programoje |
| Dailės ugdymo dalis |
|||
| Pagrindiniai dailės ugdymo dalies programos dalykai |
|||
| Dailės šaka |
111 |
99 |
210 |
| Piešimas |
111 |
99 |
210 |
| Kompozicija |
37 |
66 |
103 |
| Dailės ir architektūros istorija |
74 |
33 |
107 |
| Dailės ugdymo programą papildantys dalykai |
|||
| Keramika |
37 |
33 |
70 |
| Akvarelė |
37 |
33 |
70 |
| Projektavimas |
37 |
33 |
70 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
444 |
396 |
840 |
| Meninio ugdymo dalis |
|||
| Meno šakos dalykas |
74 |
66 |
140 |
| Pagrindiniai pasirinktos meno srities dalykai |
148 |
132 |
280 |
| Meno šakos dalyką papildantys dalykai |
185 |
165 |
350 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
407 |
363 |
770 |
| Muzikos ugdymo dalis |
|||
| Muzikos ugdymo dalies branduolio dalykai |
|||
| Atlikėjo raiška arba muzikos teorija, arba garso režisūra* |
74 |
66 |
140 |
| Solfedžio** |
74 |
66 |
140 |
| Muzikos istorija** |
74 |
66 |
140 |
| Muzikos teorija ir harmonija** |
74 |
66 |
140 |
| Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai |
|||
| Bendrasis fortepijonas* |
37 |
33 |
70 |
| Ansamblinis muzikavimas** |
37 |
33 |
70 |
| Balso ugdymas* |
37 |
33 |
70 |
| Muzikos kūrinių analizė** |
37 |
33 |
70 |
| Polifonija** |
|
33 |
33 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
444 |
429 |
873 |
| Sporto ugdymo dalis |
|||
| Sporto šaka |
370 |
330 |
700 |
| Sportas ir sveikata |
37 |
33 |
70 |
| Sporto pažinimas |
37 |
33 |
70 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
444 |
396 |
840 |
| Inžinerinio ugdymo dalis |
|||
| Inžinerija |
37 |
33 |
70 |
| Projektavimas |
37 |
33 |
70 |
| Pasirenkamasis dalykas |
37 |
33 |
70 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
111 |
99 |
210 |
Pastabos:
* individualiai mokiniui skiriamų valandų skaičius;
** klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).
14. Specializuoto ugdymo krypties programoms (vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, inžinerinio ar kitu ugdymu programoms) įgyvendinti neformaliojo švietimo valandų skaičių galima didinti III gimnazijos klasėje – 37–148, IV gimnazijos klasėje – 33–132 valandomis per metus. Specializuoto ugdymo krypties programai (vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programai) įgyvendinti neformaliojo švietimo valandų skaičių klasei galima didinti atsižvelgiant į Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijose, patvirtintose Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-219 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“, nustatytą poreikį, neviršijant mokyklai skiriamų mokymo lėšų.
2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų
pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programų bendrųjų ugdymo planų
2 priedas
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokykla, planuodama įgyvendinti pagrindinio ugdymo programos dalį ar vidurinio ugdymo programą kartu su formaliojo profesinio mokymo programa, formuodama ugdymo turinį, planuodama ugdymo sričių dalykų intensyvinimą, integravimą, ugdymo proceso vykdymo organizavimą, rengia mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planą.
2. Mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planas rengiamas, vadovaujantis 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai) ir bendraisiais profesinio mokymo planais.
3. Pagrindinio ar vidurinio ugdymo organizavimas derinamas su atitinkamos profesinio mokymo programos įgyvendinimu. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos technologijų dalykas keičiamas profesinio mokymo programos dalykais ar iš modulių sudarytos profesinio mokymo programos (toliau – modulinė programa) moduliu (-iais).
4. Mokiniams, neturintiems 16 metų, mokykla privalo užtikrinti tolesnį mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą.
5. Jei dėl mažo mokinių, kurie mokėsi kitos užsienio kalbos (vokiečių, prancūzų), skaičiaus arba dėl skirtingo mokinių kalbos mokėjimo lygio negalima suformuoti grupės, mokymas organizuojamas savarankišku arba nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma) arba bendradarbiaujama su kita mokykla, galinčia užtikrinti tolesnį mokymąsi pagal užsienio kalbos programą. Užsienio kalbos mokymą organizuojant savarankišku ir nuotoliniu būdu, individualioms konsultacijoms gali būti skiriama iki 15 procentų šio priedo 8 ir 13 punktuose nurodomo užsienio kalbai mokyti skiriamų valandų skaičiaus.
6. Mokykla, neviršydama jai skiriamų mokymo lėšų ir mokiniams leistino mokymosi krūvio, gali nustatyti kitokį profesinio mokymo programos valandų paskirstymą I–III kursams.
II SKYRIUS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA
8. Pagrindinio ugdymo programos daliai (II gimnazijos klasė) ir kartu įgyvendinamai profesinio mokymo programai skiriama valandų:
|
Ugdymo sritys / Dalykai |
Valandų skaičius I–II kursuose |
Valandų skaičius III kurse |
Valandų skaičius I–III kursuose |
|
Profesinis mokymas |
|
|
|
| Profesinio mokymo programoms |
|
|
|
|
| Teorinis ir praktinis mokymas |
|
|
1502 |
|
| Praktika realioje darbo vietoje arba sektoriniame centre |
|
600 |
600 |
|
| Bendrieji profesinio mokymo dalykai
|
|
|
338
|
|
| Civilinė sauga |
20 |
|
20 |
|
| Ekonomikos ir verslo pagrindai
|
(I kurse): ne mažiau kaip 37
|
|
80 |
|
| Estetika |
|
|
20 |
|
| Profesijos informacinės technologijos |
|
|
70 |
|
| Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba |
|
|
40 |
|
| Fizinis ugdymas |
(II kurse) 68 |
40 |
108
|
|
|
Iš viso valandų profesinio mokymo dalykams
|
1192 |
1248 |
2440 |
|
|
Bendrasis ugdymas
|
Valandų per savaitę skaičius |
Valandų skaičius mokslo metais |
Valandų skaičius III kurse |
Valandų skaičius I–III kursuose |
|
Ugdymo sritys / Dalykai
|
|
|
|
|
| Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) |
1 |
37 |
|
|
| Kalbos |
|
|
|
|
| Lietuvių kalba ir literatūra |
5; 4 |
168 |
|
|
| Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)* |
4 |
148 |
|
|
| Užsienio kalba (1-oji) |
3 |
111 |
|
|
| Užsienio kalba (2-oji)** |
2 |
74 |
|
|
| Matematika ir informacinės technologijos |
|
|
|
|
| Matematika |
4; 3 |
131 |
|
|
| Informacinės technologijos |
1 |
37 |
|
|
| Gamtamokslinis ugdymas |
|
|
|
|
| Biologija |
1; 2 |
54 |
|
|
| Fizika |
2 |
74 |
|
|
| Chemija |
2 |
74 |
|
|
| Socialinis ugdymas |
|
|
|
|
| Istorija |
2 |
74 |
|
|
| Pilietiškumo pagrindai |
1 |
37 |
|
|
| Ekonomika ir verslumas*** |
1*** |
37*** |
|
|
| Geografija |
1; 2 |
54 |
|
|
| Meninis ugdymas |
|
|
|
|
| Dailė |
1 |
37 |
|
|
| Muzika |
1 |
37 |
|
|
| Fizinis ugdymas, žmogaus sauga |
|
|
|
|
| Fizinis ugdymas**** |
2 |
74 |
|
|
| Žmogaus sauga*** |
0,25*** |
9*** |
|
|
| Iš viso valandų bendrojo ugdymo dalykams mokslo metais |
29; 31* |
1073; 1147* |
|
1116; 1147* |
| Iš viso valandų profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo dalykams ir programoms |
|
2265 2339* |
1248 |
3513 3587* |
| Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę |
33 35* |
|
|
| Socialinė-pilietinė veikla |
10 |
|
|
| Pažintinė ir kultūrinė veikla |
Nuo 30 iki 60 valandų grupei per mokslo metus |
|
|
| Valandos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti ir 9 klasės, I gimnazijos klasės dalykų programos patenkinamam pasiekimų lygiui |
242 207* |
|
242 207* |
| Neformalusis vaikų švietimas |
120 |
||
Pastabos:
* grupėms tautinių mažumų kalba;
** išskyrus grupes tautinių mažumų kalba;
*** integruojama į kito dalyko turinį;
**** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.
81. Pagrindinio ugdymo programos daliai (II gimnazijos klasė) ir kartu įgyvendinamai modulinei (60 mokymosi kreditų – toliau kreditai) formaliojo profesinio mokymo programai skiriama valandų:
| Profesinis mokymas |
Valandų/kreditų skaičius I–II kursuose |
| Modulinės profesinio mokymo programos dalies ir modulio pavadinimas |
60 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti*
|
|
|
|
| 1. Privalomoji programos dalis, iš jos: |
1 210 (55 kreditai) |
| 1.1. Įvadinis modulis |
|
| 1.1.1. Įvadas į profesiją |
22 (1 kreditas) |
| 1.2. Bendrieji moduliai |
|
| 1.2.1. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose |
22 (1 kreditas) |
| 1.2.2. Sąmoningas fizinio aktyvumo reguliavimas |
22 (1 kreditas) |
| 1.2.3. Darbuotojų sauga ir sveikata |
44 (2 kreditai) |
| 1.3. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirti moduliai |
990 (45 kreditai) |
| 1.3. Baigiamasis modulis |
|
| 1.3.1. Įvadas į darbo rinką |
110 (5 kreditai) |
| 2. Pasirenkamoji programos dalis |
|
| 2.1. Pasirenkamieji moduliai |
110 (5 kreditai) |
| 3. Neformalusis švietimas |
154 (7 kreditai) |
| Modulinė profesinio mokymo programa (iš viso valandų) |
1320+154 |
*Vadovautis profesinio mokymo programoje nustatytu valandų skaičiumi, jei jis nesutampa su šioje lentelėje nurodytu valandų
ir kreditų paskirstymu, kai programos buvo pradėtos įgyvendinti skirtingais metais.
|
Bendrasis ugdymas
|
Valandų per savaitę skaičius |
Valandų skaičius mokslo metais |
|
Ugdymo sritys / Dalykai
|
|
|
| Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) |
1 |
37 |
| Kalbos |
|
|
| Lietuvių kalba ir literatūra |
5; 4 |
168 |
| Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)* |
4 |
148 |
| Užsienio kalba (1-oji) |
3 |
111 |
| Užsienio kalba (2-oji)** |
2 |
74 |
| Matematika ir informacinės technologijos |
|
|
| Matematika |
4; 3 |
131 |
| Informacinės technologijos |
1 |
37 |
| Gamtamokslinis ugdymas |
|
|
| Biologija |
1; 2 |
54 |
| Fizika |
2 |
74 |
| Chemija |
2 |
74 |
| Socialinis ugdymas |
|
|
| Istorija |
2 |
74 |
| Pilietiškumo pagrindai |
1 |
37 |
| Ekonomika ir verslumas*** |
1*** |
37*** |
| Geografija |
1; 2 |
54 |
| Meninis ugdymas |
|
|
| Dailė |
1 |
37 |
| Muzika |
1 |
37 |
| Fizinis ugdymas, žmogaus sauga |
|
|
| Fizinis ugdymas**** |
2 |
74 |
| Žmogaus sauga*** |
0,25*** |
9*** |
| Iš viso valandų bendrojo ugdymo dalykams mokslo metais |
29; 31* |
1073; 1147* |
| Iš viso valandų profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo dalykams ir programoms |
|
2 393 2 467* |
| Socialinė-pilietinė veikla |
10 |
| Pažintinė ir kultūrinė veikla |
Nuo 30 iki 60 valandų grupei per mokslo metus |
| Valandos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti ir 9 klasės, I gimnazijos klasės dalykų programos patenkinamam pasiekimų lygiui |
242 207* |
Pastabos:
* grupėms tautinių mažumų kalba;
** išskyrus grupes tautinių mažumų kalba;
*** integruojama į modulinės profesinio mokymo programos turinį;
**** fizinis ugdymas įgyvendinamas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.
Papildyta punktu:
Nr. V-1159, 2020-08-05, paskelbta TAR 2020-08-05, i. k. 2020-16920
9. Pagrindinio ugdymo programos ekonomikos ir verslumo dalyko turinys integruojamas į profesinio mokymo programos ekonomikos ir verslo pagrindų dalyko turinį. Pagrindinio ugdymo dienyne ekonomikos ir verslumo dalykui skiriamoje vietoje įrašoma, kad šis dalykas integruotas į profesinio mokymo programos ekonomikos ir verslo pagrindų dalyko turinį, ir nurodomas valandų skaičius.
10. Žmogaus saugos dalyko turinys integruojamas į profesinio mokymo programos civilinės saugos dalyko turinį, pirmame kurse šiam dalykui iš viso skiriamos ne mažiau kaip 9 valandos. Pagrindinio ugdymo dienyne žmogaus saugos dalykui skiriamoje vietoje įrašoma, kad žmogaus saugos dalyko turinys (9 valandos) integruotas į profesinio mokymo programos civilinės saugos dalyko turinį.
11. Bendrųjų profesinio mokymo programų dalykų – profesijos informacinių technologijų, lietuvių kalbos kultūros ir specialybės kalbos, estetikos – rekomenduojama mokyti antraisiais ir (arba) trečiaisiais mokslo metais.
III SKYRIUS
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU
SU FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA
13. 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metais vidurinio ugdymo programai ir kartu įgyvendinamai profesinio mokymo programai skiriamas valandų skaičius ir rekomenduojamas valandų paskirstymas per mokslo metus:
13.1. Profesinio mokymo programoms (išskyrus modulines profesinio mokymo programas):
| Dalykai |
Valandų skaičius per dvejus metus |
Valandų skaičius III kurse |
Iš viso valandų I–III kursuose |
| Profesinis mokymas |
- |
|
| Profesinio mokymo programoms (išskyrus modulines profesinio mokymo programas) |
|
|
2155 |
| Teorinis ir praktinis mokymas |
|
|
1555 |
| Praktika |
|
600 |
600 |
| Bendrieji profesinio mokymo dalykai |
- |
|
230 |
| Ekonomikos ir verslo pagrindai* |
|
|
100 |
| Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba* |
34* |
|
|
| Civilinė sauga |
20 |
|
20 |
| Profesijos informacinės technologijos* |
|
|
70 |
| Fizinis ugdymas arba kūno formavimas |
|
40 |
40 |
| Iš viso valandų profesinio mokymo dalykams |
897 |
1488 |
2385 |
| Neformalusis vaikų švietimas |
220 |
||
Pastabos:
*integruojama į kito dalyko turinį arba mokoma kaip savarankiško dalyko ar modulio.
13.2. Modulinėms profesinio mokymo programoms:
| Modulinės profesinio mokymo programos dalies pavadinimas |
60 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti
|
90 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti
|
110 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti
|
| Modulinė profesinio mokymo programa (iš viso valandų) |
1320 |
1980 |
2420 |
| 1. Privalomoji programos dalis, iš jos: |
1210 (55 kreditai) |
1760 (80 kreditų) |
2200 (100 kreditų) |
| 1.1. Įvadas į profesiją |
22 (1 kreditas) |
44 (2 kreditai) |
44 (2 kreditai) |
| 1.2. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose (Civilinė sauga) |
22 (1 kreditas) |
22 (1 kreditas) |
22 (1 kreditas) |
| 1.3. Fizinis ugdymas (Fizinio aktyvumo reguliavimas) |
22 (1 kreditas) |
110 (5 kreditai) |
110 (5 kreditai) |
| 1.4. Darbuotojų sauga ir sveikata |
44 (2 kreditai) |
44 (2 kreditai) |
44 (2 kreditai) |
| 1.5. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirti moduliai |
990 (45 kreditai) |
1320 (60 kreditų) |
1760 (80 mokymosi kreidtų) |
| 1.6. Įvadas į darbo rinką (mokymasis darbo vietoje) |
110 (5 kreditai) |
220 (10 kreditų) |
220 (10 kreditų) |
| 2. Pasirenkamoji programos dalis |
110 (5 kreditai) |
220 (10 kreditų) |
220 (10 kreditų) |
| 3. Neformalusis švietimas |
(7 kreditai) |
(8 kreditai) |
(10 kreditų) |
13.3. Vidurinio ugdymo programai:
| Ugdymo sritys / Dalykai |
Bendrojo ugdymo turiniui įgyvendinti (I–II kursuose) |
Valandų skaičius per dvejus metus kursui / kalbos mokėjimo lygiui 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metais |
Skiriamas valandų skaičius III kurse |
Iš viso valandų I–III kursuose |
|
| Dorinis ugdymas |
2 |
|
|
|
|
| Tikyba |
|
70 |
|
|
|
| Etika |
|
70 |
|
|
|
| Kalbos |
|
|
|
|
|
| Lietuvių kalba ir literatūra |
8 |
280 |
350 |
|
|
| Lietuvių kalba ir literatūra** (taip pat kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų grupėms) |
11 |
385 |
455 |
|
|
| Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)** |
8 |
280 |
350 |
|
|
| Gestų kalba (kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų grupėms) |
2 |
140 |
|
|
|
| Užsienio kalbos |
|
Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį |
Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį |
|
|
| Užsienio kalba (...) |
6 |
210 |
210 |
|
|
| Užsienio kalba (...)** |
5** |
177 |
177 |
|
|
| Socialinis ugdymas |
4 |
|
|
|
|
| Istorija |
|
140 |
210 |
|
|
| Geografija |
|
140 |
210 |
|
|
| Integruotas istorijos ir geografijos kursas |
|
140 |
|
|
|
| Matematika |
6 |
210 |
317 |
|
|
| Informacinės technologijos*** |
|
70 |
140 |
|
|
| Gamtamokslinis ugdymas |
4 |
|
|
|
|
| Biologija |
|
140 |
210 |
|
|
| Fizika |
|
140 |
247 |
|
|
| Chemija |
|
140 |
210 |
|
|
| Integruotas gamtos mokslų kursas |
|
140 |
|
|
|
| Meninis ugdymas*** |
|
|
|
|
|
| Dailė |
|
140 |
210 |
|
|
| Muzika |
|
140 |
210 |
|
|
| Teatras |
|
140 |
210 |
|
|
| Šokis |
|
140 |
210 |
|
|
| Menų pažinimas |
|
140 |
210 |
|
|
| Kompiuterinės muzikos technologijos |
|
140 |
210 |
|
|
| Grafinis dizainas |
|
140 |
210 |
|
|
| Fotografija |
|
140 |
210 |
|
|
| Filmų kūrimas |
|
140 |
210 |
|
|
| Fizinis ugdymas arba kūno formavimas |
4 |
|
|
|
|
| Fizinis ugdymas**** |
|
140 |
280 |
|
|
| Pasirinkta sporto šaka arba kūno formavimas |
|
140 |
280 |
|
|
| Žmogaus sauga* |
0,5* |
18* |
|
|
|
| Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai |
|
|
|
|
|
| Projektinė veikla / Brandos darbas |
|
18 |
|
|
|
| Privalomieji bendrojo ugdymo dalykai
|
|
34 (1190) 44 (1540)** |
|
|
1190 1540** |
| Mokinio pasirinktas mokymo turinys |
210 105** |
|
|||
Pastabos:
* integruojama į kito dalyko turinį arba mokoma kaip savarankiško dalyko ar modulio;
** grupėms tautinių mažumų kalba;
*** mokinys gali rinktis kaip pasirenkamąjį dalyką;
**** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.
13.4. Iš viso valandų profesinio mokymo programoms ir vidurinio ugdymo dalykams:
|
Valandų paskirtis |
Valandų skaičius per dvejus metus
|
Valandų skaičius III kurse |
Iš viso valandų I–III kursuose |
| Iš viso valandų profesinio mokymo programos (išskyrus modulines profesinio mokymo programas) dalykams ir vidurinio ugdymo dalykams
|
2297 2542* |
1488 |
3785 4030* |
| Iš viso valandų 60 kreditų apimties modulinėms profesinio mokymo programoms ir vidurinio ugdymo dalykams
|
2280 2525*
|
440 |
2720 2965* |
| Iš viso valandų 90 kreditų apimties modulinėms profesinio mokymo programoms ir vidurinio ugdymo dalykams |
2346 2591* |
1034 |
3380 3625* |
| Iš viso valandų 110 kreditų apimties modulinėms profesinio mokymo programoms ir vidurinio ugdymo dalykams
|
2456 2701* |
1364 |
3820 4065* |
| Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę |
30 35* |
|
|
| Valandos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti |
350 |
|
Pastabos:
* grupėms tautinių mažumų kalba.
14. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba gali būti integruojama į lietuvių kalbos ir literatūros dalyką, profesijos informacinės technologijos ir ekonomikos ir verslo pagrindai – į profesinio mokymo dalykus. Šis punktas netaikomas įgyvendinant modulines programas.
15. Profesijos informacinės technologijos yra privalomas profesinio mokymo programų (išskyrus modulines programas) dalykas, išskyrus programas, priskiriamas informacijos ir ryšio technologijos sričiai, tačiau mokinys, susidarydamas individualų ugdymo planą, gali rinktis ir informacinių technologijų dalyko kursą pagal vidurinio ugdymo programą. Informacijos ir ryšio technologijos srities profesinio mokymo programų (išskyrus modulines programas) profesijos informacinių technologijų dalyko valandos skiriamos profesijai mokyti.
16. Fiziniam ugdymui (fizinio aktyvumo reguliavimui) skirtos modulinių profesinio mokymo programų valandos naudojamos ir paskirstomos taip:
16.2. III kurse fiziniam ugdymui skiriama 44 valandų (2 kreditai) 90 ir 110 kreditų apimties modulinėse profesinio mokymo programose;
16.3. modulinių profesinio mokymo programų (60, 90 ir 110 kreditų apimties) fiziniam ugdymui skirtos valandos, kurios, vadovaujantis šio priedo 16.1 papunkčiu, liko nepanaudotos, paskirstomos mokyklos nuožiūra parinkto (-ų) modulio (-ių) kontaktinėms valandoms padidinti nekeičiant kreditų skaičiaus. Mokyklos vykdomų programų įgyvendinamo plane įrašoma, kad I ir II kursuose įskaitomos modulinėje profesinio mokymo programoje fiziniam ugdymui (fizinio aktyvumo reguliavimui) nustatytos valandos.
17. Muzikos ir atlikimo meno posričio modulinėse programose fizinis ugdymas gali būti integruojamas į modulius, jei šioje programoje numatytas mokinio fizinis krūvis yra didesnis nei 3 valandos per savaitę.
18. Žmogaus saugos bendroji programa integruojama į profesinio mokymo programos, išskyrus muzikos ir atlikimo meno posričio modulines programas, civilinės saugos dalyko turinį arba į modulinės programos saugus elgesio ekstremaliose situacijose modulį (22 valandos, 1 kreditas), kuris įgyvendinamas I ar II kurse. Mokyklos vykdomų programų įgyvendinamo plane įrašoma, kad žmogaus saugos bendroji programa (17 valandų) integruota į profesinio mokymo programos civilinės saugos dalyko turinį arba modulinės profesinio mokymo programos saugus elgesio ekstremaliose situacijose modulį. Muzikos ir atlikimo meno posričio modulinių programų civilinės saugos turinys integruojamas į bendrojo ugdymo dalyką „Žmogaus sauga“.
19. Mokykla į mokinio laisvai pasirenkamų dalykų sąrašą gali įtraukti ir profesinio mokymo dalykus ar modulius.
2019–2020 ir 2020–2021 mokslo
metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programų bendrųjų ugdymo planų
3 priedas
UGDYMO ORGANIZAVIMAS LIGONINĖS IR SANATORIJOS MOKYKLOSE
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ugdymas ligoninės mokykloje ar ligoninės klasėje, sanatorijos mokykloje ar sanatorijos klasėje organizuojamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas). Ugdymas ligoninės mokykloje, ligoninės klasėje taip pat organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
2. Mokinio ugdymas ligoninės mokykloje ar ligoninės klasėje bei sanatorijos mokykloje ar sanatorijos klasėje individualizuojamas, atsižvelgiant į mokinio sveikatos būklę ir mokymosi poreikius. Mokykla, atsižvelgdama į mokinio sveikatą, gydančio gydytojo rekomendacijas ir suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gali priimti sprendimą į ugdymo planą neįtraukti 1–3 dalykų, kurių turinys tokiu atveju integruojamas į kitus dalykus. Mokymosi intensyvumas turi būti pritaikomas pagal mokinio mokymosi galias.
II SKYRIUS
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS
3. Ligoninės mokykloje / klasėje:
3.1. mokiniui, kuris ugdomas pagal pagrindinio ugdymo programą kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma, skiriama: 5,6 klasėse – po 13 pamokų per savaitę, 481 – per mokslo metus; 6, 7 klasėse – po 14 pamokų per savaitę, 518 – per mokslo metus; 8, 9, 10, I ir II gimnazijos klasėse – po 15 pamokų per savaitę, 555 – per mokslo metus; III ir IV gimnazijos klasėse – po 14 pamokų per savaitę, per mokslo metus: III gimnazijos klasėje – 518, IV gimnazijos klasėje – 462 pamokos. Kiekvienam dalykui skiriamų pamokų skaičių nustato mokykla;
3.2. neformaliojo švietimo veikloms organizuoti, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą, kiekvienai klasei skiriama po 2 valandas per savaitę, per mokslo metus – 74 neformaliojo švietimo valandas; įgyvendinant vidurinio ugdymo programą III gimnazijos klasėje – 2 valandos per savaitę, 74 valandas per mokslo metus, IV gimnazijos klasėje – 2 valandos per savaitę, 66 valandos per mokslo metus;
3.3. mokiniai, kuriems paskirtas lovos režimas, arba nesusidarius mokinių klasei, mokomi pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, suderintu su gydančiuoju gydytoju. Grupinėms konsultacijoms mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms mokant savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose dalykams skiriamų pamokų;
3.4. jungtinei klasei ugdymo programoms įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę nėra didesnis nei pamokų skaičius, skiriamas aukščiausiai iš jungiamų klasių, kuris numatytas Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte. Neformaliojo švietimo veikloms jungtinei klasei per savaitę skiriamos 3 valandos, per mokslo metus – 111 valandų.
4. Sanatorijos mokykloje / klasėje skirtoje sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui, kuris trunka iki 30 dienų:
4.1. mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriamas minimalus privalomas pamokų skaičius: 5–6 klasėse po 20 pamokų per savaitę, per mokslo metus – 740 pamokų, 7–8 klasėse – po 22 pamokas per savaitę, per mokslo metus – 814, 9–10, I ir II gimnazijos klasėse per savaitę – po 24 pamokas, per mokslo metus – 888;
4.2. ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti 5–10, I ir II gimnazijos klasėse per savaitę skiriama: 12 pamokų, per mokslo metus – 444. Vienai klasei vidutiniškai – 2 pamokos per savaitę, 74 pamokos per mokslo metus;
4.3. neformaliojo švietimo veikloms 5–10, I ir II gimnazijos klasėse skiriama po 1 valandą per savaitę, 481 valanda per mokslo metus, III ir IV gimnazijos klasėse – po 1 valandą per savaitę, per mokslo metus – 37 valandos III gimnazijos klasėje, 33 valandos IV gimnazijos klasėje;
4.4. mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriamas minimalus privalomas pamokų skaičius: III, IV gimnazijos klasėse – po 25 pamokas per savaitę, per mokslo metus – 925 pamokos III gimnazijos klasėje, 825 pamokos IV gimnazijos klasėje. Mokiniui pageidaujant ir pritarus gydančiam gydytojui, gali būti skiriama ir daugiau pamokų per savaitę;
4.5. mokiniai, kuriems paskirtas lovos režimas, mokomi pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Grupinėms konsultacijoms mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose dalykams skiriamų pamokų;
5. Sanatorijos mokykloje / klasėje skirtoje sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui, kuris trunka 31 ir daugiau dienų:
5.1. mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriama: 5 klasėje – 22 pamokos per savaitę, 814 per mokslo metus; 6 klasėje – 23 pamokos per savaitę, 851 pamoka per mokslo metus; 7 klasėje – 23 pamokos per savaitę, 851 pamoka per mokslo metus; 8 klasėje – 25 pamokos per savaitę, 925 pamokos per mokslo metus; 9, I gimnazijos klasėje ir 10, II gimnazijos klasėse – po 25 pamokas per savaitę, 925 pamokos per mokslo metus;
5.2. ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti 5–10, I, II gimnazijos klasėms skiriama – 9 pamokos per savaitę, 333 pamokos per mokslo metus. Klasei vidutiniškai skiriama 1,5 pamokos per savaitę, 55,5 per mokslo metus;
5.3. neformaliojo švietimo veikloms 5–10, I, II gimnazijos klasėms skiriama 16 valandų per savaitę, 592 valandos per mokslo metus;
5.4. jungtinei klasei skiriamas pamokų skaičius per savaitę nėra didesnis nei pamokų skaičius, skiriamas aukščiausiai iš jungiamų klasių, kuris numatytas šio priedo 5.1 papunktyje. Neformaliojo švietimo veikloms jungtinei klasei per savaitę skiriamos 2 valandos, per mokslo metus – 111 valandų;
5.5. mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, minimalus privalomas pamokų skaičius III, IV gimnazijos klasėse – po 25 pamokas per savaitę, per mokslo metus – 925 pamokos III gimnazijos klasėje, 825 pamokos IV gimnazijos klasėje. Mokiniui pageidaujant ir pritarus gydančiam gydytojui, gali būti skiriama ir daugiau pamokų per savaitę. Kiekvienai klasei skiriama po 1 valandą per savaitę, per mokslo metus – 37 valandos neformaliajam švietimui;
5.6. mokiniai, kuriems paskirtas lovos režimas, mokomi pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Grupinėms konsultacijoms mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose dalykams skiriamų pamokų.
2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų
pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų
bendrųjų ugdymo planų
4 priedas
UGDYMO ORGANIZAVIMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Suimtųjų ir nuteistųjų (toliau kartu – įkalinti asmenys), laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose ir areštinėse (toliau – laisvės atėmimo vieta), bendrasis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“.
2. Įkalintų asmenų ugdymas pagal pagrindinio ugdymo programą ar suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas organizuojamas, vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).
II SKYRIUS
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS
4. Vykdant įkalintų asmenų iki 16 metų mokymą pagal pagrindinio ugdymo programą, vadovaujantis Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, privaloma mokyti visų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte numatytų dalykų pagal mokyklos sudarytą individualų planą. Mokykla, atsižvelgdama į mokymo sąlygas, gali:
4.1. perskirstyti tarp dalykų iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nustatyto pamokų skaičiaus, integruoti dalykus, atsižvelgiant į mokinių turimą patirtį;
5. Mokykla, vykdanti įkalintų asmenų iki 16 metų mokymą pagal pagrindinio ugdymo programą:
5.1. kuriems taikomos atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos sąlygos, mokomi visų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nustatytų dalykų;
5.2. laisvės atėmimo vietų ligoninėse mokomiems asmenims iki 16 metų 5 klasėje skiria 13 pamokų per savaitę, 481 – per mokslo metus, 6, 7 klasėse – po 14 pamokų per savaitę, po 518 per mokslo metus. 8, 9, 10 klasėse ir I–II gimnazijos klasėse – po 15 pamokų per savaitę – po 555 per mokslo metus. Mokykla priima sprendimą, kaip paskirstys numatytą savaitinių pamokų skaičių visiems dalykams, numatytiems Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte.
6. Vykdant įkalintų asmenų nuo 16 metų mokymą pagal pagrindinio ugdymo programą, vadovaujantis Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, skiriama 80 procentų pamokų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte. Mokykla priima sprendimą, kuriems dalykams ir kiek skiria pamokų, kad besimokantysis pasiektų Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytus pasiekimus.
7. Mokykla, vykdanti įkalintų asmenų nuo 16 metų mokymą pagal pagrindinio ugdymo programą atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos sąlygomis, skiria 60 procentų pamokų per savaitę, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte, numatytas pamokas paskirsto visiems privalomiems dalykams mokyti; vykdanti mokymą pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, Bendrųjų ugdymo planų 5 priedo 16 punkte numatytiems privalomiems dalykams mokytis pagal individualų planą skiria iki 40 procentų nustatyto pamokų skaičiaus.
8. Mokykla, vykdanti ugdymą pagal vidurinio ugdymo programą suaugusiems įkalintiems asmenims, priklausomai nuo mokymo organizavimo būdo, vadovaujasi Vidurinio ugdymo bendrosios programomis ir Bendrųjų ugdymo planų 5 priedo 15 punktu ir skiria 80 procentų nustatyto pamokų skaičiaus. Suaugusiųjų įkalintų asmenų, kuriems taikomi atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos reikalavimai pagal vidurinio ugdymo programą, mokymui skiria iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 5 priedo 15 punkte nustatyto pamokų skaičiaus.
9. Įkalintiems asmenims, kurie mokosi grupinio mokymosi forma kasdieniu ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, jungtinėse klasėse ar laikinosiose grupėse pagal pagrindinio ugdymo programą ar pagrindinio ir vidurinio suaugusiųjų ugdymo programas skiriama 80 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose nustatyto privalomo ugdymo laiko mokiniui per savaitę.
10. Įkalintiems asmenims vietoje kai kurių bendrojo ugdymo dalykų programų ar jų dalies galima įskaityti užimtumo programas (ar jų dalį), kurias organizuoja laisvės atėmimo vieta. 16 metų ir vyresnis mokinys, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ar suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas, gali nesimokyti menų, fizinio ugdymo, technologijų. Mokiniui, nepasirinkusiam fizinio ugdymo, menų ar technologijų dalykų, pamokos gali būti skiriamos pagal jo poreikius kitiems pasirinktiems dalykams mokytis. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui užsiimti savanoriška veikla, suderinusi su laisvės atėmimo vietos administracija.
11. Mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programas, suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo, profesinio mokymo programas kartu su pagrindinio ugdymo programos antrąja dalimi ar profesinio mokymo programas kartu su vidurinio ugdymo programa, ir pataisos namai, vykdantys suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo programas laisvės atėmimo vietose, privalo derinti mokinių individualius ugdymo planus, mokyklų įgyvendinamą ugdymo turinį ir mokyklų ugdymo planų projektus.
12. Įkalintiems asmenims – iki 16 metų, nuo 16 metų amžiaus ir suaugusiems, laikomiems drausmės (baudos) izoliatoriuje (karceryje) arba perkeltiems į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nustatyto pamokų skaičiaus konsultacijoms pagal atitinkamą programą.
13. Įkalintiems užsieniečiams, nemokantiems lietuvių kalbos ir neįgijusiems pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo, esantiems laisvės atėmimo vietose mokytis lietuvių kalbos ir siekiantiems tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas, mokytis lietuvių kalbos sudaroma grupė ar klasė. Šios grupės ar klasės ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus septintuoju skirsniu.
2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų
pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programų bendrųjų ugdymo planų
5 priedas
SUAUGUSIŲJŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklos ugdymo turinys įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija), 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), ir kt.
2. Mokiniams, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos. Mokyklos sprendimu mokiniams, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, įskaitos gali būti organizuojamos per atostogas.
3. Suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų suaugusiųjų klasės gali būti komplektuojamos kelis kartus per mokslo metus.
II SKYRIUS
SUAUGUSIŲJŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
5. Mokiniui, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą, vietoje technologijų galima siūlyti rinktis mokinio poreikius atitinkančias mokykloje parengtas ir mokyklos vadovo patvirtintas technologijų programas arba profesinio mokymo programos dalykus arba modulius, o tam, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programas, gali būti siūloma rinktis kitus jo mokymosi poreikius atitinkančius technologijų modulius, integruotus technologijų modulius arba profesinio mokymo programos dalykus ar modulį ir pan.
6. Mokinys, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, gali nesimokyti menų, fizinio ugdymo, technologijų. Mokiniui, nepasirinkusiam fizinio ugdymo, menų ar technologijų dalykų, pamokos gali būti skiriamos pagal mokinio poreikius kitiems pasirinktiems dalykams mokytis. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui užsiimti savanoriška veikla, ši veikla mokiniams, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas nėra privaloma.
7. Mokinys, vadovaudamasis Ugdymo programų aprašu, mokyklos pasiūlymais ir atsižvelgdamas į tolesnius mokymosi planus, priima sprendimą, kuriuos dalykus ar modulius pasirenka mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, apsisprendžia dėl brandos darbo rengimo ir kartu su mokytojais parengia individualų ugdymo planą.
8. Asmenims, kurie teisės aktų nustatyta tvarka mokosi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms skiriama iki 15 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose tos klasės dalykui nustatyto minimalaus savaitinių pamokų skaičiaus.
9. Neformaliojo švietimo valandos suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų suaugusiųjų klasėse gali būti skiriamos pasirinktoms saviraiškos programoms: meniniams, kalbiniams, sportiniams, sveikatos ugdymo, moksliniams, technologiniams, socialiniams, komunikacinių technologijų ir kitokiems mokinių gebėjimams ugdyti, mokinių konsultacijoms, neformaliajam švietimui.
10. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų minimalus skaičius suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti kasdieniu arba nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais (grupinio mokymosi forma) per dvejus mokslo metus:
| Klasė
Dalykų sritys, dalykai |
5–6 |
7–8 |
Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8) |
Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10, gimnazijos I–II) |
| Dorinis ugdymas |
|
|
|
|
| Dorinis ugdymas (tikyba) Dorinis ugdymas (etika) |
74 |
74 |
148 |
74 |
| Kalbos |
|
|
|
|
| Lietuvių kalba ir literatūra |
296 |
296 |
592 |
333 |
| Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)* |
296 |
296 |
592 |
222 |
| Užsienio kalba (1-oji) |
222;148* |
148 |
370 296*
|
148 |
| Užsienio kalba (2-oji) |
74 |
148 |
222 |
148 |
| Matematika ir informacinės technologijos |
|
|
|
|
| Matematika |
296 |
222 |
518 |
222 |
| Informacinės technologijos |
37 |
37 |
74 |
74 |
| Gamtamokslinis ugdymas |
|
|
|
|
| Gamta ir žmogus |
74 |
– |
74 |
– |
| Biologija |
|
74 |
74 |
74 |
| Fizika |
|
74 |
74 |
74 |
| Chemija |
|
37 |
37 |
74 |
| Socialinis ugdymas |
|
|
|
|
| Istorija |
74 |
74 |
148 |
74 |
| Pilietiškumo pagrindai |
|
|
|
37 |
| Geografija |
37 |
74 |
111 |
74 |
| Ekonomika ir verslumas |
|
|
|
37 |
| Meninis ugdymas |
|
|
|
|
| Dailė |
74 |
74 |
148 |
74 |
| Muzika |
74 |
74 |
148 |
74; 37* |
| Technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga |
|
|
|
|
| Technologijos |
148 |
111 |
259 |
92,5 |
| Fizinis ugdymas** |
74 |
37 |
111 |
37 |
| Žmogaus sauga |
|
37 |
37 |
|
| Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai (pasirenkamasis dalykas) |
|
|
|
|
| Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę ir per mokslo metus |
5 klasėje – 18; 21*; 666; 777* 6 klasėje –20; 21* 740; 777* |
7 klasėje – 18; 21* 666; 777* 8 klasėje –22; 23* 814; 851* |
2886; 3182* |
9 klasėje – 22; 23* 814;851* 10 klasėje – 22; 23* 814; 851* |
| Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti |
148 |
185; 37 * |
333; 185* |
222; 222 * |
| Neformalusis švietimas |
0–148 |
0–148 |
0-296 |
0–185 |
| Projektinė veikla Projektinė veikla (...) |
|
|
|
0–74 |
Pastabos:
* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;
** fizinio ugdymo dalykas įgyvendinimas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.
11. Dalykai ir minimalus jiems skiriamų pamokų skaičius suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu per mokslo metus:
| Klasė
Dalykų sritys, dalykai |
Grupinės konsultacijos
|
|||||
| 5 |
6 |
7 |
8 |
9, gimnazijos I |
10, gimnazijos II |
|
| Dorinis ugdymas |
|
|
|
|
|
|
| Dorinis ugdymas (tikyba) Dorinis ugdymas (etika) |
9,25
|
9,25
|
9,25
|
9,25
|
9,25
|
9,25
|
| Kalbos |
|
|
|
|
|
|
| Lietuvių kalba ir literatūra |
55,5–74
|
55,5–74
|
55,5–74
|
55,5–74
|
55,5–74
|
55,5–74
|
| Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)* |
55,5–74
|
55,5–74
|
55,5–74
|
55,5–74
|
55,5–74
|
55,5–74
|
| Užsienio kalba (1-oji) |
37–55,5
|
37–55,5
|
37–55,5
|
37–55,5
|
37–55,5
|
37–55,5
|
| Užsienio kalba (2-oji) |
|
18,5–37
|
18,5–37
|
18,5–37
|
18,5–37
|
18,5–37
|
| Matematika |
46,25–55,5
|
46,25–55,5
|
46,25–55,5
|
46,25–55,5
|
46,25–55,5
|
46,25–55,5
|
| Informacinės technologijos |
18,5
|
18,5
|
|
|
18,5
|
18,5
|
| Gamtamokslinis ugdymas |
|
|
|
|
|
|
| Gamta ir žmogus |
18,5
|
18,5
|
|
|
|
|
| Biologija |
|
|
18,5
|
18,5–37
|
18,5–37
|
18,5–37
|
| Fizika |
|
|
18,5
|
27,75–37
|
27,75–37
|
27,75–37
|
| Chemija |
|
|
|
27,75–37
|
27,75–37
|
27,75–37
|
| Socialinis ugdymas |
|
|
|
|
|
|
| Istorija |
18,5
|
18,5
|
18,5
|
18,5–37
|
18,5–37
|
18,5–37
|
| Pilietiškumo pagrindai |
|
|
|
|
|
9,25 |
| Geografija |
|
18,5 |
18,5 |
18,5 |
18,5 |
18,5 |
| Ekonomika ir verslumas |
|
|
|
|
9,25 |
|
| Meninis ugdymas: |
|
|
|
|
|
|
| Dailė |
9,25 |
9,25 |
9,25 |
9,25 |
9,25 |
9,25 |
| Muzika |
9,25 |
9,25 |
9,25 |
9,25 |
9,25 |
9,25 |
| Technologijos (...) |
18,5
|
18,5
|
18,5
|
9,25 |
9,25 |
9,25 |
| Pasirenkamieji dalykai ... (pasirenkamasis dalykas); ... (dalyko modulis) |
|
|
|
|
|
|
| Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti |
37 |
37 |
37 |
37 |
37–64,75 |
37–74
|
| Iš viso (grupinėms konsultacijoms) |
0–296
|
0–296
|
0–296
|
0–296
|
0–333
|
0–333
|
| Projektinė veikla Projektinė veikla (...) |
0–37
|
0–37
|
0–37
|
0–37
|
0–37
|
0–74
|
| Neformalusis švietimas (savaitinės valandos) |
|
|
|
|
0–74
|
0–74
|
Pastaba:
* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba.
12. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių pasiekimus ir patirtį, priima sprendimą, kiek pamokų ar konsultacinių pamokų reikia skirti, kad būtų pasiekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatyti pasiekimai.
13. Mokiniai, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, laiko visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius yra toks, kiek pamokų per savaitę skiriama mokytis dalykui, tačiau įskaitų per mokslo metus negali būti mažiau negu trys, jei ugdymo procesas organizuojamas trimestrais, ir ne mažiau negu dvi, jei ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais.
14. Esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama jų grupė. Dalykams mokytis grupėje turi būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų šio priedo 11 punkte dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.
15. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius suaugusiųjų vidurinio ugdymo programai įgyvendinti per dvejus mokslo metus:
|
Ugdymo sritys, dalykai |
Minimalus pamokų skaičius |
Pamokų skaičius (kasdieniu arba nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma)) |
Pamokų skaičius (neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu) |
||
|
|
|
Bendrasis kursas |
Išplėstinis kursas |
Bendrasis kursas |
Išplėstinis kursas |
| Dorinis ugdymas |
70 |
|
|
|
|
| Dorinis ugdymas (etika) |
|
70 |
– |
17,5 |
– |
| Dorinis ugdymas (tikyba ) |
|
70 |
– |
17,5 |
– |
| Kalbos |
|
|
|
|
|
| Lietuvių kalba ir literatūra |
210 |
210 |
280 |
105 |
140 |
| Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)* |
210 |
210 |
280 |
105 |
140 |
| Lietuvių kalba ir literatūra* |
280 |
280 |
315 |
105 |
140 |
| Užsienio kalbos |
|
Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį |
Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį |
Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį |
Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį |
| Užsienio kalba (...)
|
|
175 |
175 |
70 |
70 |
| Užsienio kalba (...)
|
|
175 |
175 |
70 |
70 |
| Ugdymo sritys, dalykai |
Minimalus pamokų skaičius |
Bendrasis kursas |
Išplėstinis kursas |
Bendrasis kursas |
Išplėstinis kursas |
| Socialinis ugdymas |
70 |
|
|
|
|
| Istorija |
|
70 |
140 |
43,75 |
70 |
| Geografija |
|
70 |
140 |
43,75 |
70 |
| Integruotas istorijos ir geografijos kursas |
|
70 |
– |
43,75 |
– |
| Matematika |
175 |
175 |
280 |
70 |
140 |
| Informacinės technologijos (...) |
|
70 |
105 |
17,5 |
35 |
| Gamtamokslinis ugdymas |
70 |
|
|
|
|
| Biologija |
|
70 |
140 |
43,75 |
70 |
| Fizika |
|
70 |
140 |
43,75 |
70 |
| Chemija |
|
70 |
140 |
43,75 |
70 |
| Integruotas gamtos mokslų kursas |
|
70 |
– |
43,75 |
– |
| Menai, technologijos, integruotas menų ir technologijų kursas |
52,5 |
|
|
|
|
| Menai |
|
|
|
|
|
| Dailė |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Muzika |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Teatras |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Šokis |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Menų pažinimas |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Kompiuterinės muzikinės technologijos |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Grafinis dizainas |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Fotografija |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Filmų kūrimas |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Technologijos (kryptys) |
|
|
|
|
|
| Integruotas menų ir technologijų kursas |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Technologijos (...) |
|
|
|
|
|
| Turizmas ir mityba |
|
52,5 |
70 |
35 |
52,5 |
| Statyba ir medžio apdirbimas |
|
52,5 |
70 |
35 |
52,5 |
| Tekstilė ir apranga |
|
52,5 |
70 |
35 |
52,5 |
| Taikomasis menas, amatai ir dizainas |
|
52,5 |
70 |
35 |
52,5 |
| Verslas ir vadyba bei mažmeninė prekyba |
|
52,5 |
70 |
35 |
52,5 |
| Mechanika, mechaninis remontas |
|
52,5 |
70 |
35 |
52,5 |
| Kitos technologijų kryptys |
|
52,5 |
70 |
35 |
52,5 |
| Integruotas menų ir technologijų kursas |
|
52,5 |
70 |
35 |
52,5 |
| Fizinis ugdymas*** |
52,5 |
|
|
|
|
| Fizinis ugdymas |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Pasirinkta sporto šaka (...) |
|
52,5 |
– |
17,5 |
– |
| Žmogaus sauga** |
|
17,5** |
– |
– |
– |
| Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai / Projektinė veikla Projektinė veikla (...); (pasirenkamasis); (dalyko modulis) |
|
|
|
|
|
| Brandos darbas (...) |
|
17,5 |
|
|
|
| Privalomi bendrojo kurso dalykai |
(25;33*) 1750; 2310* |
|
|
(12; 15*) 840; 1050*
|
(12; 15*) 840; 1050* |
| Mokinio pasirinktas mokymo turinys |
|
20; 14*
|
20; 14*
|
10; 7* |
10; 7* |
| Neformalusis švietimas |
Kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantiesiems – 210 valandų per dvejus mokslo metus (111 – gimnazijos III kl. ir 99 – gimnazijos IV kl.). Neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantiesiems – 70 valandų per dvejus mokslo metus (37 – gimnazijos III kl. ir 33 – gimnazijos IV kl.). |
||||
| Pamokos laikinosioms grupėms sudaryti |
490 valandų per dvejus metus besimokantiesiems kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, 210 pamokų per dvejus mokslo metus besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu. |
||||
| Individualios ir (ar) grupinės konsultacijos |
Besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu dalykų individualioms konsultacijoms skiriama 0–280 pamokų per dvejus mokslo metus, 0–630 grupinių konsultacijų per metus. |
||||
Pastabos:
* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;
** integruojama į dalykų mokymo turinį;
*** fizinio ugdymo dalykas įgyvendinimas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.
16. Mokiniai, kurie mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, laiko visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius per mokslo metus negali būti mažiau negu trys, jei ugdymo procesas organizuojamas trimestrais, ir ne mažiau negu dvi, jei ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais. Mokiniams, kurie mokosi suaugusiųjų vidurinio ugdymo programos dalykų (išskyrus užsienio kalbas) pagal išplėstinį dalyko programos kursą, įskaitų negali būti mažiau negu aštuonios per dvejus mokslo metus.
17. Esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama jų grupė. Dalykams mokytis neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu grupėje turi būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų šio priedo 15 punkte dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.
18. Asmeniui, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms grupėse skiriama iki 40 procentų, individualioms konsultacijoms – ne daugiau kaip 15 procentų šio priedo 10, 11, 15 punktuose dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.
2019–2020 ir 2020–2021
mokslo metų pagrindinio ir
vidurinio ugdymo programų
bendrųjų ugdymo planų
6 priedas
PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo planas sudaromas, atsižvelgiant į jo galias ir gebėjimus, kylančius dėl intelekto sutrikimo (nežymaus, vidutinio, žymaus ar labai žymaus), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą, ugdymą įgyvendinančios mokyklos ar klasės paskirtį.
2. Socialinių įgūdžių ugdymo programa, įgyvendinama mokyklos klasėse, skirtose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, mokiniui rengiama, atsižvelgiant į pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas. Kiekvienam vaikui, ugdomam vaikų socializacijos centre, sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į ugdymo tikslus, mokinio turimą mokymosi patirtį, polinkius, individualius ugdymosi poreikius ir į reikiamą mokymosi pagalbą.
3. Mokykla gali organizuoti specialiųjų klasių, skirtų intelekto sutrikimą turintiems mokiniams, mokinių užimtumą ir per mokinių atostogas, teikti visos dienos ugdymą, organizuoti visos dienos mokyklą. Aukštesniųjų klasių mokiniai savanoriai, vykdantys socialinės veiklos programas, gali padėti mokytojui organizuoti šią veiklą.
4. Mokiniui, besimokančiam bendrosios paskirties klasėje, vietoje kurios nors ugdymo srities dalykų mokykla gali siūlyti integruotą srities dalyką ar įvairių ugdymo sričių integruotų mokslų pamokas.
II SKYRIUS
PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
6. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose nustatytų dalykų programoms įgyvendinti pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 25 procentų:
6.4. didinamas pamokų skaičius, skirtas meniniam, technologiniam ugdymui, kitų dalykų mokymui, socialinei veiklai, karjeros ugdymo kompetencijoms ugdyti;
6.5. keičiamas specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičius per mokslo metus, atsižvelgiant į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;
6.6. iki 74 pamokų per metus mažinamas minimalus privalomų pamokų skaičius, bet didinamas neformaliojo švietimo valandų skaičius ar organizuojamos veiklos, lavinančios praktinius gebėjimus;
6.7. technologijų dalyko gali būti siūloma tik viena technologijų programa arba technologijų kryptis;
6.8. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, įvairiapusių raidos sutrikimų, elgesio ir (ar) emocijų, kalbėjimo ir (ar) kalbos sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų per metus;
7. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio intelekto sutrikimo, ugdymo planas rengiamas:
7.1. besimokančiam įtraukiojo mokymosi būdu bendrosios paskirties klasėje – vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nurodytu dalykų programoms pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 30 procentų;
7.2. besimokančiam klasėje ar mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems intelekto sutrikimą, – vadovaujantis šio priedo 8 punktu;
7.3. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama ne mažiau kaip 37 pamokos per metus. Tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti.
8. Minimalus pamokų skaičius Pagrindinio ugdymo individualizuotai programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per dvejus mokslo metus:
| Ugdymo metai, klasė Veiklos sritys, dalykai |
5–6 |
7–8 |
9–10 |
Iš viso per 6 ugdymo metus |
| Dorinis ugdymas Komunikacinė veikla* arba Kalbos ir bendravimo ugdymas** Pažintinė veikla Orientacinė veikla Užsienio kalba*** Informacinės technologijos*** Medijų ir informacinis raštingumas*** Meninė veikla Fizinė veikla |
1184
|
1184
|
1184
|
3552
|
| Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti Pamokos mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti: Specialioji veikla**** Gydomoji kūno kultūra Regos lavinimas Klausos lavinimas Komunikacinių gebėjimų ugdymas Pažintinių gebėjimų ugdymas |
296 |
296 |
296 |
888 |
| Pažintinė ir kultūrinė veikla
|
Integruojama į ugdymo turinį |
|||
| Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus |
740 |
740 |
740 |
740 |
| Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus) |
148 |
148 |
148 |
444 |
Pastabos:
* kai ugdymas organizuojamas mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbai ugdyti turi būti skiriama ne mažiau laiko nei gimtajai kalbai;
** veikla, skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams (ją sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba ir literatūra), ar vaikams, bendraujantiems ne verbaliniu, o alternatyviuoju būdu;
*** veikla skiriama, atsižvelgiant į mokinio ugdymosi poreikius, mokyklos mokymosi aplinkas, turimus specialistus, jei ji neintegruojama su kitomis veiklomis;
**** veikla, skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pagalbai teikti, atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.
9. Ugdymas veiklomis organizuojamas mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo, pagal 8 punkto lentelėje nurodytą pamokų skaičių.
10. Mokiniui, dėl cerebrinio paralyžiaus turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), gydomosios kūno kultūros specialiosioms pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 74 pamokos per metus.
11. Mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus naudojimosi kompiuteriu ir specialiosiomis mokymosi priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti.
12. 5–10 klasių mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų, komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti.
III SKYRIUS
SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS (IŠSKYRUS ĮGYVENDINAMĄ VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE)
13. Mokykla, įgyvendindama socialinių įgūdžių ugdymo programą, renkasi organizavimo formą, ugdymo turinį pateikia dalykais arba veiklomis, atsižvelgdama į asmens galias.
14. Minimalus pamokų skaičius Socialinių įgūdžių ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per mokslo metus:
| Ugdymo metai Veiklos sritys, dalykai |
I |
II |
III |
Iš viso I–III mokymosi metais |
| Bendrąjį ugdymą turi sudaryti šios veiklos / Dalykai: Dorinis ugdymas Komunikacinė veikla arba Kalbos ir bendravimo ugdymas* Užsienio kalbos mokymas** Pažintinė veikla Orientacinė veikla Informacinės technologijos** Medijų ir informacinis raštingumas** Meninė veikla ar technologijos Fizinė (sveikatos ugdymo, stiprinimo) veikla |
444
|
444 |
444
|
1406
|
| Mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti skiriama veikla: Socialinio, technologinio, meninio ugdymo veikla*** Savarankiškumo ugdymas**** Technologinių, verslumo įgūdžių ugdymo, praktinė, projektinė veikla, pažinties su profesijomis veikla |
444 |
518 |
518 |
1406 |
| Pažintinė ir kultūrinė veikla
|
Integruojama į ugdymo turinį |
|||
| Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus |
880 |
962 |
962 |
2804 |
| Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus) |
74 |
74 |
74 |
74 |
Pastabos:
* veikla, skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams (ją sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba) ir intelekto sutrikimų turintiems vaikams, bendraujantiems alternatyviuoju būdu;
** veikla, organizuojama atsižvelgiant į mokyklos galimybes ir mokinių gebėjimus, galias ir poreikius, ugdymo aplinką;
*** veikla, skiriama mokinių meniniams ir technologiniams darbams, buities kultūrai, savitvarkai, namų ruošai, ūkio darbams;
**** veikla, skiriama pagrindinėms funkcijoms lavinti, naudojimosi specialiosiomis priemonėmis (ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis, kompiuterinėmis technologijomis, buities įranga, buitiniais įrankiais) ar kitiems kasdieniams savarankiškumą didinantiems įgūdžiams formuoti, orientacijai erdvėje, mobilumo, alternatyviosios komunikacijos įgūdžiams ugdyti.
15. Įvairių socialinio ugdymo, technologinio (darbinio) ugdymo ir (ar) savarankiškumo ugdymo veiklų pamokų skaičių galima keisti, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus, mokyklos galimybes, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimus. Veiklos gali būti keičiamos dalykais, atsižvelgiant į mokinio galias ir gebėjimus, ir kai ugdymas teikiamas laikinojoje grupėje kartu su kitų klasių mokiniais.
16. Įgyvendindama socialinio ugdymo veiklas, mokykla gali ieškoti šioms veikloms organizuoti pritaikytų visuomenei atvirų, socialinėje erdvėje esančių aplinkų, socialinių partnerių, galinčių sudaryti sąlygas šioms veikloms vykdyti, taip pat, bendradarbiaudama su kitomis mokyklomis, gali ieškoti universalaus dizaino įstaigų, galinčių padėti vykdyti šias veiklas.
18. Individualioms sveikatos ugdymo pratyboms gali būti skiriama iki 74 pamokų per metus mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų.
IV SKYRIUS
SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE
20. Socialinių įgūdžių ugdymo programa skirta pagrindinį išsilavinimą įgijusiems vaikų socializacijos centrų mokiniams, nesimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą. Socialinių įgūdžių ugdymo programą rengia vaikų socializacijos centro mokytojai. Ją sudaro veiklos, į kurias integruotas bendrojo ugdymo sričių ir (ar) dalykų turinys, rekomenduojamos pagalbos specialistų veiklos, mokinio pasirenkama veikla.
21. Socialinių įgūdžių ugdymo programai įgyvendinti skiriamų valandų skaičius per savaitę:
| Veiklos ar veiklų kryptys |
Rekomenduojamos valandos* |
| Veiklos, siejamos su bendrojo ugdymo sritimis ir (ar) dalykais: Rengimasis karjerai (savęs pažinimas, gyvenimo planai, pažinties su profesijomis veikla, darbo paieška, gyvenimo aprašymo rengimas ir kt.) Informacinės technologijos Socialinio, technologinio, meninio ugdymo veikla Medijų ir informacinis raštingumas Technologijos Verslumo įgūdžių ugdymo, praktinė, projektinė veikla, finansinis raštingumas (finansų valdymas, išlaidos (mokėjimas už būstą, transportą, maistą ir pan.), taupymas ir kt.) Sveikatos ir lytiškumo ugdymas bei rengimas šeimai Žmogaus sauga (saugus elgesys, ekologija, aplinkosauga, psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams) Socialinė veikla |
222–444 |
| Mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti skiriama veikla: Socialinis emocinis ugdymas Savarankiškumo ugdymas Psichikos sveikata (jausmai, emocijos, savivertė, saviraiška ir kt.) Socialinė elgsena viešose vietose (muziejuje, bibliotekoje, pašte, banke, restorane, autobuse ir pan.) |
222–592 |
| Mokinio pasirenkama veikla |
74–148 |
| Iki 1110 val. per mokslo metus |
Pastaba:
* veikloms įgyvendinti valandos skiriamos atsižvelgiant į mokinio poreikius.
2019–2020 ir 2020–2021 mokslo
metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programų bendrųjų ugdymo planų
7 priedas
PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS KARANTINO, EKSTREMALIOS SITUACIJOS, EKSTREMALAUS ĮVYKIO AR ĮVYKIO, KELIANČIO PAVOJŲ MOKINIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI, LAIKOTARPIU AR ESANT APLINKYBĖMS MOKYKLOJE, DĖL KURIŲ UGDYMO PROCESAS NEGALI BŪTI ORGANIZUOJAMAS KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU
1. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (toliau – nuotolinis mokymo būdas).
2. Ekstremali temperatūra – mokyklos ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje:
3. Mokyklos vadovas, nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl ugdymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso būdu, gali priimti sprendimus:
3.1. laikinai koreguoti ugdymo proceso įgyvendinimą:
3.2. laikinai stabdyti ugdymo procesą, kai dėl susidariusių aplinkybių mokyklos aplinkoje nėra galimybės jo koreguoti ar tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu nei grupinio mokymosi forma nuotoliniu mokymo būdu, pvz., sutrikus elektros tinklų tiekimui ir kt. Ugdymo procesas mokyklos vadovo sprendimu gali būti laikinai stabdomas 1–2 darbo dienas. Jeigu ugdymo procesas turi būti stabdomas ilgesnį laiką, mokyklos vadovas sprendimą dėl ugdymo proceso stabdymo derina su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu);
3.3. ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, kai nėra galimybės tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokyklos vadovas sprendimą ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu prima Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
4. Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos vadovo sprendimu ugdymo procesą organizuojant nuotoliniu mokymo būdu mokykla:
4.1. priima sprendimus ugdymo procesui nuotoliniu mokymo būdu organizuoti, atsižvelgdama į mokyklos ugdymo plane numatytas gaires nuotoliniam mokymo procesui organizuoti, Bendrųjų ugdymo planų nuostatas;
4.2. vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“;
4.3. įvertina, ar visi mokiniai gali dalyvauti ugdymo procese nuotoliniu mokymo būdu. Išsiaiškinus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos mokytis mokykloje, jeigu mokykloje nėra aplinkybių, kurios keltų pavojų mokinio gyvybei ir sveikatai. Nesant galimybių ugdymo procesą organizuoti mokykloje, ugdymo proceso organizavimas laikinai perkeliamas į kitas saugias patalpas;
4.4. susitaria dėl mokinių emocinės sveikatos stebėjimo, taip pat mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo specifikos ir švietimo pagalbos teikimo;
4.5. įgyvendindama ugdymo programas, ne mažiau kaip 50 procentų ugdymo procesui numatyto laiko (per savaitę ir (ar) mėnesį) skiria sinchroniniam ugdymui, ir ne daugiau kaip 50 procentų – asinchroniniam ugdymui. Nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė – iki 2 val.;
4.6. pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu: konkrečios klasės tvarkaraštyje numato sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui skiriamas pamokas;
4.7. pritaiko pamokos struktūrą sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui, atsižvelgdama į mokinių amžių, dalyko programos ir ugdymo programos ypatumus;
4.8. susitaria dėl mokymosi pagalbos mokiniui teikimo būdų ir savalaikiškumo, dėl užduočių, skiriamų atlikti namuose toje pačioje klasėje, apimties, pobūdžio, dėl mokymosi krūvių stebėsenos ir jų koregavimo, grįžtamosios informacijos teikimo, dėl mokinio darbotvarkės nustatymo, atsižvelgdama į mokinių amžių;
4.10. paskiria asmenį (-is), kuris (-ie) teiks bendrąją informaciją apie ugdymo proceso organizavimo tvarką, švietimo pagalbos teikimą, komunikuos kitais aktualiais švietimo bendruomenei klausimais tol, kol neišnyksta ypatingos aplinkybės ar aplinkybės, dėl kurių ugdymo procesas mokykloje negalėjo būti organizuojamas kasdieniu būdu. Informacija apie tai skelbiama mokyklos tinklalapyje;
Papildyta priedu:
Nr. V-1159, 2020-08-05, paskelbta TAR 2020-08-05, i. k. 2020-16920
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas
Nr. V-958, 2019-08-29, paskelbta TAR 2019-08-29, i. k. 2019-13704
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas
Nr. V-349, 2020-03-13, paskelbta TAR 2020-03-13, i. k. 2020-05382
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas
Nr. V-681, 2020-05-08, paskelbta TAR 2020-05-08, i. k. 2020-09961
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas
Nr. V-742, 2020-05-19, paskelbta TAR 2020-05-19, i. k. 2020-10579
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas
Nr. V-1159, 2020-08-05, paskelbta TAR 2020-08-05, i. k. 2020-16920
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas
Nr. V-1401, 2020-09-18, paskelbta TAR 2020-09-18, i. k. 2020-19488
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas
Nr. V-1706, 2020-11-06, paskelbta TAR 2020-11-10, i. k. 2020-23556
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo