Suvestinė redakcija nuo 2026-09-01

Įsakymas paskelbtas: TAR 2025-05-21, i. k. 2025-08975

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2025–2026 IR 2026–2027 MOKSLO METŲ Pradinio, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO

2025 m.  gegužės 21 d.  Nr. V-559

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

t v i r t i n u 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus (pridedama).

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė                                                         Raminta Popovienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir

sporto ministro 2025 m. .  gegužės mėn.  21 d.

įsakymu Nr. V-559

2025–2026 IR 2026–2027 MOKSLO METŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRieji UGDYMO PLANai

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja ugdymo organizavimą, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų įgyvendinimą.

2. Bendrųjų ugdymo planų tikslas – apibrėžti pagrindinius reikalavimus ugdymo procesui organizuoti, sudarant galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų kompetencijų.

3. Bendrieji ugdymo planai nustato mokslo metų pradžią, trukmę, atostogų laiką, minimalų privalomą pamokų (pamoka toliau Bendruosiuose ugdymo planuose vadinama nustatytos trukmės ugdymo organizavimo forma) skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti, bei pateikia ugdymo proceso organizavimo nuostatas.

II SKYRIUS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ IR STRUKTŪRA

4. Mokslo metus sudaro laikas, skirtas mokinių mokymuisi ir poilsiui – atostogoms. Mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.

5. Mokslo metų ugdymo proceso trukmė apibrėžiama ugdymo dienų skaičiumi.

6. Ugdymo proceso trukmė, priklausomai nuo mokinių amžiaus, pagal ugdymo programą nustatoma skirtinga.

7. 2025–2026 mokslo metų pradžia – 2025 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė dienomis pagal ugdymo programas:

7.1. pradinio ugdymo programa – 175 d.;

7.2. pagrindinio ugdymo programa  – 180 d.;

7.3. vidurinio ugdymo programa: III gimnazijos klasėje – 180 d., IV gimnazijos klasėje – 170 d.;

7.4. atostogos ugdymo procese:

Rudens atostogos	2025 m. lapkričio 3 d. – 2025 m. lapkričio 9 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2025 m. gruodžio 24 d. – 2026 m. sausio 4 d.
Žiemos atostogos	2026 m. vasario 16 d. – 2026 m. vasario 22 d.
Pavasario (Velykų) atostogos*	2026 m. kovo 30 d. – 2026 m. balandžio 5 d.
Pavasario (Velykų) atostogos**	2026 m. balandžio 6 d. – 2026 m. balandžio 12 d.

* mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programą;

** mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-887, 2025-08-29, paskelbta TAR 2025-08-29, i. k. 2025-14678

8. 2026–2027 mokslo metų pradžia 2026 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė dienomis pagal ugdymo programas:

8.1. pradinio ugdymo programa – 175 d.;                                                                           

8.2. pagrindinio ugdymo programa – 180 d.;

8.3. vidurinio ugdymo programa: III gimnazijos klasėje – 180 d., IV gimnazijos klasėje – 170 d.;

8.4. atostogos ugdymo procese:

Rudens atostogos	2026 m. lapkričio 2 d. – 2026 m. lapkričio 8 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2026 m. gruodžio 23 d. – 2027 m. sausio 3 d.
Žiemos atostogos	2027 m. vasario 15 d. – 2027 m. vasario 21 d.
Pavasario (Velykų) atostogos*	2027 m. kovo 22 d. – 2027 m. kovo 28 d.
Pavasario (Velykų) atostogos**	2027 m. kovo 29 d. – 2027 m. balandžio 4 d.

* mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programą;

** mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-887, 2025-08-29, paskelbta TAR 2025-08-29, i. k. 2025-14678

9. Pasibaigus nustatytos trukmės ugdymo procesui 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metais, skiriamos vasaros atostogos, kurios trunka nuo ugdymo proceso pabaigos iki kitų mokslo metų ugdymo proceso pradžios. Mokykla, suderinusi su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio vadovu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos), gali keisti atostogų, nurodytų Bendrųjų ugdymo planų 7.4 ir 8.4 papunkčiuose, išskyrus pavasario (Velykų) atostogų, laiką, bet ne trukmę.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-887, 2025-08-29, paskelbta TAR 2025-08-29, i. k. 2025-14678

10. III ir IV gimnazijos klasės mokiniams ugdymo procese vykstanti valstybinių brandos egzaminų sesija (visos sesijos dienos) įskaitoma į ugdymo dienas, o vasaros atostogos skiriamos pasibaigus švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025–2026 mokslo metais ir 2026–2027 mokslo metais nustatytai valstybinių brandos egzaminų sesijai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-887, 2025-08-29, paskelbta TAR 2025-08-29, i. k. 2025-14678

11. Ugdymo organizavimas valstybinių brandos egzaminų vykdymo metu:

11.1. III gimnazijos klasėms vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytas mokymo(si) turinys išdėstomas per 34 ugdymo savaites, 35 ir 36 ugdymo savaitės skiriamos žinioms ir gebėjimams kartoti, įtvirtinti ir patikrinti, konsultacijoms;

11.2. III gimnazijos klasės mokinys, kuris laiko pasirinkto valstybinio brandos egzamino pirmąją dalį, tą dieną pamokose nedalyvauja, taip pat gali nedalyvauti pamokose vieną dieną prieš laikomą valstybinio brandos egzamino pirmąją dalį;

11.3. jeigu mokinių atostogų metu yra numatytas valstybinio brandos egzamino dalies laikymas, atostogų dienos, per kurias mokinys laiko atitinkamą valstybinio brandos egzamino dalį, perkeliamos į artimiausias ugdymo dienas.

12. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas gali būti vykdomos nevalstybinės, savivaldybės ir valstybinės – biudžetinės ir viešosios įstaigos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko ar mokyklos nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

13. Mokykla vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti parengia mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašą  (toliau – mokyklos ugdymo planas).

14. Mokykla numato laikotarpį, kuriam rengiamas mokyklos ugdymo planas, numato jo struktūrą ir priima sprendimus dėl mokyklos ugdymo plano rengimo ir derinimo procedūrų. Esant ugdymo organizavimo pokyčiams, mokyklos ugdymo planas gali būti keičiamas ir prasidėjus mokslo metams.

15. Rengdama mokyklos ugdymo planą mokykla vadovaujasi Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m.  balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-570 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), Bendraisiais ugdymo planais, Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), ir kitais bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais bei Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-4 „Dėl Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių  biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“.

16. Mokyklos ugdymo plane numatomas ugdymo proceso organizavimas 2025–2026 ir (ar) 2026–2027 mokslo metais pagal Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Bendrosios programos).

17. Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, mokinių amžiaus grupes, sąlygas ugdymo procesui organizuoti, trumpai aprašomi mokyklos priimti sprendimai ugdymo procesui organizuoti įgyvendinant bendrąsias programas. Mokyklos ugdymo plane siūloma numatyti:

17.1. ugdymo proceso organizavimo mokykloje kalendorių, t. y. planuojamų organizuoti mokykloje ugdomųjų veiklų, renginių per numatytą ugdymo procesui laiką išdėstymą laiko juostoje / laikraštyje, kurio tikslas – informuoti mokyklos bendruomenę apie planuojamas organizuoti mokykloje veiklas, padėti mokytojams ir mokiniams planuoti savo kasdienę veiklą, atsižvelgiant į mokyklos ugdymo proceso kalendorių;

17.2. užsienio kalbų, dalyko modulių (dalyko moduliu toliau Bendruosiuose ugdymo planuose  vadinamas apibrėžtas mokymosi turinys, papildantis dalyko programą ir skirtas programoje numatytoms kompetencijoms gilinti), pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą mokiniams;

17.3. mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą;

17.4. kitus aktualius mokyklos susitarimus (pvz., dėl vertinimo tvarkos, mokiniams teikiamų užduočių į namus apimties, ugdymo ne mokyklos aplinkose organizavimo ir kt.).

18. Mokykla gali nuspręsti organizuoti daugiau pamokų, nei nustatytas minimalus pamokų skaičius Bendruosiuose ugdymo planuose, nepažeisdama Higienos normos reikalavimų, tačiau mokyklos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas), nustatytų klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus.

19. Mokyklos ugdymo plano projektas suderinamas su mokyklos taryba, taip pat su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio vadovu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos).

20. Mokyklos vadovas mokyklos ugdymo planą tvirtina iki mokslo metų pradžios.

TREČIASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS

21. Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytas ugdymo procesui skirtas laikas per mokslo metus proporcingai suskirstomas į trumpesnius mokymosi periodus: trimestrus arba pusmečius.

22. Mokymosi trukmė apibrėžiama pamokų skaičiumi per dieną ir nepertraukiamo mokymosi laiku, kurį reglamentuoja Higienos norma.

23. Ugdymo savaitė yra 5 darbo dienų mokymosi periodas, cikliškai besikartojantis ugdymo procese, išskyrus tuos atvejus, kai mokiniams mokyklos vadovo įsakymu laisvomis nuo ugdymo dienomis organizuojamas ugdymo procesas (vyksta į ekskursijas, išvykas ar vykdomos kitokios ugdymo veiklos). Šios ugdymo dienos yra įskaitomos į mokinio ugdymo dienų skaičių, nustatytą mokslo metams.

24.  Kiekvienai klasei rengiamas pamokų tvarkaraštis Bendrosioms programoms įgyvendinti.  Jame numatoma klasei skirtų pamokų organizavimo seka per dieną, savaitę. Pamokų tvarkaraštis per mokslo metus gali būti pertvarkomas, atsižvelgiant į ugdymo procesui keliamus uždavinius.

25. Pagal poreikį pamokų tvarkaraštyje galima numatyti iš eilės, viena po kitos, dvi arba daugiau to paties dalyko pamokų nepažeidžiant nepertraukiamo mokymosi laiko, nustatyto Higienos normoje.

26. Mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, sudarant tvarkaraštį nepaliekama pamokos trukmės laiko tarpų tarp pamokų, išskyrus tarpus, kai organizuojamas maitinimas.

27. Mokykla užtikrina, kad per mokslo metus ugdymo procese būtų organizuojamas Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytas pamokų skaičius.

28. Intensyvinant tam tikrų dalykų mokymą, pamokų, organizuojamų per savaitę, skaičius gali skirtis nuo Bendruosiuose ugdymo planuose numatyto skaičiaus, tačiau metinis pamokų skaičius negali būti mažesnis.

29. Reguliuodama mokinių mokymosi krūvius, mokykla užtikrina, kad:

29.1. mokyklos direktorius paskirtų atsakingą asmenį planuoti ir stebėti, kaip paskirstomas mokinių mokymosi krūvis mokykloje, namuose ir atsiskaitomųjų darbų dažnumą;

29.2. namų darbų užduotys būtų skiriamos tikslingai, įtvirtintų pamokoje ugdytus gebėjimus ir pagal galimybes būtų diferencijuojamos atliepiant įvarius mokinių mokymosi poreikius. Siekiant užtikrinti mokinių darbo ir poilsio režimą, būtina įvertinti skiriamų užduočių kiekį ir laiką joms atlikti visų mokomųjų dalykų kontekste. Rekomenduojama, kad vidutinis laikas visų dalykų namų darbams atlikti pradinėse klasėse neturėtų viršyti 40 min. per dieną, įskaitant skaitymo įgūdžių ugdymą, pagrindinio ugdymo pirmame koncentre – 60 min., pagrindinio ugdymo antrame koncentre ir viduriniame ugdyme – 120 min. Siekti mažinti mokinių laiką, praleistą prie ekranų: atliekant namų užduotis įsivertinti būtinybę užduotis skirti elektroninėse aplinkose. Atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius namų darbams skirtas laikas gali didėti, bet ne daugiau nei 20 procentų nurodyto laiko;

29.3. mokiniams reguliariai būtų teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui pašalinti mokymosi spragas ir suprasti, kaip efektyviai valdyti savo mokymosi procesą;

29.4. atsiskaitomieji darbai, skirti pažymiu įvertinti mokinių pasiekimus,  nebūtų organizuojami per dažnai, nebūtų atliekami iš karto po ligos, atostogų, po šventinių dienų. Planuojant klasei skirtų atsiskaitomųjų darbų intensyvumą per dieną ir savaitę, turi būti numatytas pakankamas laikas jiems pasirengti. Atsiskaitomųjų darbų užduotys ir įvertinimai turi būti grąžinami mokiniams, kilus klausimų mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams), jei jie to pageidauja, turi būti sudaromos sąlygos išsamiai susipažinti su individualaus darbo stiprybėmis ir trūkumais;

29.5. mokykla turi priimti sprendimus dėl mokinio atleidimo nuo dalies pamokų lankymo tų dalykų, kurių jis mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, taip pat formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (muzikos, dailės, menų, sporto ir kitas), bei kitais galimais atvejais, kai mokinys yra nacionalinių ar tarptautinių dalykinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinės vietos laimėtojas, mokyklos nustatyta tvarka.

30. Pastebėjus, kad sumažėjo mokinio motyvacija ir (ar) mokymosi rezultatai, diagnozavus mokymosi spragas, praleidus pamokas dėl įvairių aplinkybių, nustačius išskirtinius mokinio gebėjimus ar mokiniui pageidaujant, mokykloje teikiama mokymosi pagalba.  

31. Mokiniams pagal poreikį teikiamos įvairios trukmės ir dažnumo grupinės ir individualios konsultacijos. Konsultacijas gali vesti ne tik klasę mokantis mokytojas, bet ir kiti atitinkamo dalyko mokytojai. Esant galimybei mokykla organizuoja mokymosi pagalbą namų darbų užduotims atlikti, tokiu atveju gali būti įtraukiami ir vyresnių klasių mokiniai. Tokia veikla gali būti įskaitoma kaip  socialinė–pilietinė veikla.

32. Mokykla sudaro individualų ugdymo planą, kuriame numatomi mokymosi turinio ir metodų pritaikymai pagal mokinio mokymosi poreikius ir būdai mokymosi pažangai stebėti. Individualų ugdymo planą privaloma sudaryti mokiniui, kuris:

32.1. mokosi pagal vidurinio ugdymo programą;

32.2. atvykęs arba grįžęs iš užsienio;

32.3. mokomas namuose pagal gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas;

32.4. mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą jaunimo mokykloje, vaikų socializacijos centre;

32.5. mokosi ligoninės ar sanatorijos mokykloje;

32.6. mokosi mokyklose laisvės atėmimo vietoje;

32.7. mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ar vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius);

32.8. mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programą;

32.9. mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programą;

32.10. turi specialiųjų ugdymosi poreikių;

32.11. mokosi produktyviojo mokymosi būdu;

32.12. turi išskirtinių gabumų, siekia aukštų mokymosi pasiekimų.

33. Siekiant užtikrinti daugiau pasirinkimo galimybių mokiniams, klasės gali būti dalijamos į   laikinai sudarytas mokinių grupes pasirinktam dalykui mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti (toliau – laikinoji grupė). Minimalų mokinių skaičių laikinojoje grupėje nustato mokykla pagal turimas mokymo lėšas, o maksimalus mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis nei teisės aktais nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje. Mokinių skirstymas į laikinąsias grupes pagal pasiekimus siekiant mokyti to paties pasiekimų lygio mokinių grupes nėra galimas. Laikinosios grupės turi būti sudaromos:

33.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai renkasi tikybą arba etiką;

33.2. informatikos, inžinerinių technologijų, taikomųjų technologijų, technologijų dalykams mokyti, gamtos mokslų tiriamiesiems darbams atlikti, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose, laboratorijose skaičių, kurį nustato Higienos norma; 

33.3. užsienio kalboms mokyti, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 20 mokinių pagal pradinio ugdymo programą, ne mažiau kaip 21 mokinys – pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;

33.4. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti mokykloje, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba arba tautinių mažumų kalbos, klasėje esant ne mažiau kaip 18 mokinių – pagal pradinio ugdymo programą, klasėje esant ne mažiau kaip 21 mokiniui – pagal pagrindinio ugdymo programą;

33.5. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti, esant klasėje ne mažiau kaip 18 mokinių – pagal pradinio ugdymo programą, 21 mokiniui – pagal pagrindinio ugdymo programą, kuri yra daugiakalbėje aplinkoje, kaip numatyta Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše.

34. Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytos mokinių mokymosi poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti papildomos pamokos gali būti skiriamos:

34.1. pasirenkamiesiems dalykams mokytis;

34.2. konsultacijoms pagal mokinių poreikį ir mokančio mokytojo siūlymus organizuoti;

34.3. papildomų pamokų mokymosi turiniui įgyvendinti;

34.4. laikinosioms grupėms sudaryti;

34.5. projektinei veiklai organizuoti;

34.6. gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, informatikos, matematikos integruotoms, praktinėms ir kūrybiškoms veikloms (angl. Science, Technology, Engineering, Art (creative activities), Mathematics) (toliau – STEAM);

34.7. mokyklos sprendimu kitiems mokinių mokymosi poreikiams tenkinti;

34.8. konsultacijoms, skirtoms pasirengti laikyti valstybinių brandos egzaminų dalis, kai jos vyksta pasibaigus ugdymo dienoms, numatytoms Bendrųjų ugdymo planų 7.3 ir 8.3 papunkčiuose.

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-887, 2025-08-29, paskelbta TAR 2025-08-29, i. k. 2025-14678

35. Ugdymo turiniui aktualizuoti ir mokymosi motyvacijai didinti rekomenduojama numatyti laiką, kai ugdymas organizuojamas ne mokyklos aplinkoje. Planuojant ir organizuojant ugdymą ne mokyklos aplinkoje vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 11 priedu.

36. Visose mokyklose, vykdančiose pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, – 9, I gimnazijos klasių mokiniams organizuojamas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas (toliau – PGĮK), kurį veda Lietuvos šaulių sąjunga. Įgyvendinant PGĮK:

36.1.  skiriamos 3 ugdymo dienos (21 valanda) per mokslo metus. Iš anksto numatomas organizavimo laikas ir eiga: nuosekliai, viena po kitos, ar su laiko pertrauka po kiekvienos dienos, ar pasirenkant kitokią organizavimo eigą. Atitinkamai pertvarkomas pamokų tvarkaraštis. Per dieną organizuojamų veiklų trukmė negali būti ilgesnė nei ugdymo proceso per dieną, numatytą Higienos normoje;

36.2. mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai) supažindinami su PGĮK tikslais, veiklomis, organizavimo ypatumais iš anksto;

36.3. mokinys gali būti atleidžiamas mokyklos vadovo sprendimu nuo dalyvavimo PGĮK:

36.3.1. jeigu yra gautas tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymas dėl atleidimo dėl objektyvių priežasčių (liga, trauma, nelaimė ir kt.). Atleistam mokiniui sudaroma galimybė dalyvauti PGĮK kitais mokslo metais;

36.3.2.  jeigu yra gauta asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacija atleisti nuo PGĮK;

36.4. PGĮK dalyvaujančių mokinių grupei mokyklos vadovas skiria lydintį asmenį.

37. Nuo dalyko (dalykų) dalies pamokų mokiniai gali būti atleidžiami, jeigu:

37.1. mokosi arba yra baigę formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programą (muzikos, dailės, menų, sporto ir kitas), kurios turinys yra artimas ar tapatus dalyko, kurio mokosi, bendrajai programai;

37.2. lanko aukšto sportinio meistriškumo pratybas ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę ir yra sporto šakos rinktinės nariai ar Lietuvos, Europos, pasaulio čempionatų, olimpinių, paralimpinių žaidynių ar kitų aukšto sportinio meistriškumo sporto varžybų dalyviai;

37.3. mokinys yra nacionalinių ar tarptautinių dalykinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinių vietų laimėtojas.

37.4. Mokinio iki 14 metų tėvai (globėjai), mokinys, nuo 14 iki 18 metų turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą, mokyklos vadovui pateikia:

37.4.1. prašymą atleisti nuo dalyko (dalykų) dalies pamokų;

37.4.2. tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą, jei mokinys yra nuo 14 iki 18 metų;

37.4.3. neformaliojo vaikų švietimo programą ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą arba nuorodą į jas, kai mokinys mokosi arba yra baigęs neformaliojo vaikų švietimo programą ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą;

37.4.4. sporto pratybų organizatoriaus išduotą pažymą, kurioje nurodomas mokinio sporto pratybų dažnumas per savaitę, informacija apie Bendrųjų ugdymo planų 37.2 papunktyje nurodytą mokinio sportinio meistriškumo lygį ir dalyvavimą varžybose, kai mokinys lanko aukšto sportinio meistriškumo pratybas;

37.5. įrodymą, kad mokinys yra nacionalinių ar tarptautinių dalykinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinių vietų laimėtojas, kai atleidimą nuo dalyko (dalykų) dalies pamokų grindžia šia aplinkybe.

38. Dalyko, nuo kurio pamokų prašoma atleisti, mokytojui patvirtinus, kad neformaliojo vaikų švietimo ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos turinys atitinka dalyko bendrosios programos turinį, ar sporto pratybos atitinka fizinio ugdymo pamokose ugdomas kompetencijas ir mokinys yra sporto šakos rinktinės narys ar Lietuvos, Europos, pasaulio čempionatų, olimpinių, paralimpinių žaidynių ar kitų aukšto sportinio meistriškumo sporto varžybų dalyvis, ar mokinys yra nacionalinių ar tarptautinių dalykinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinių vietų laimėtojas, mokyklos vadovo įsakymu mokinys atleidžiamas nuo dalyko dalies pamokų lankymo, numatant mokinio atsiskaitymus ir pasiekimų vertinimo būdus.

39. Mokykla gali priimti sprendimą dėl menų, fizinio ugdymo ar kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, įskaitymo ir konvertavimo į atitinkamo dalyko pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę ar pasiekimų lygį (pradinio ugdymo procese).

40. Mokiniui pageidaujant, jeigu jis yra einamųjų metų nacionalinių ar tarptautinių dalykinių olimpiadų, konkursų prizininkas, jis gali būti atleistas nuo dalyko dalies pamokų lankymo. Mokiniui pateikus prašymą mokyklos vadovui, mokyklos vadovo įsakymu mokinys yra atleidžiamas nuo dalyko dalies pamokų lankymo, numatant mokinio atsiskaitymą. Nerekomenduojama mokinio atleisti nuo dalies pamokų lankymo to dalyko, kurio mokinys laikys nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ar brandos egzaminą.

41. Mokykla gali priimti sprendimus dėl ugdymo laiko įskaitymo mokiniui, kai jis atstovauja mokyklai varžybose, konkursuose, dalykinėse olimpiadose per atostogas, savaitgalio ar švenčių dienomis. Tos dienos įskaitomos į mokinio ugdymosi dienų skaičių. Mokinio prašymu jo poilsio dienos gali būti nukeliamos į artimiausias darbo dienas. Mokykla taip pat gali suteikti laisvą nuo pamokų laiką pasiruošti dalyvauti ir dalyvaujant šalies ir tarptautinėse dalykinėse olimpiadose, varžybose. Šis laikas yra įskaitomas į mokinio ugdymosi dienų skaičių.

42. Mokinys, atleistas nuo dalyko dalies pamokų lankymo, jų metu gali užsiimti kita ugdomąja veikla ar mokytis savarankiškai arba pagal individualų ugdymo planą dalyvauti kitose pamokose / veiklose. Jeigu šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokinys mokyklos sprendimu į mokyklą gali atvykti vėliau arba išvykti anksčiau. Apie tai mokykla turi informuoti mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus).

43. Mokiniams, kurie mokosi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, mokykla teikia konsultacijas. Konsultacijos gali būti pavienės arba grupinės, susidarius didesniam mokinių skaičiui.

44. Konsultacijoms besimokantiesiems savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 84, 90, 101 punktuose nustatyto metinių arba savaitinių pamokų skaičiaus. Konsultacijos gali būti organizuojamos įvairiais mokymo proceso organizavimo būdais. Joms organizuoti sudaromas tvarkaraštis.

45. Mokiniui sudaroma galimybė mokykloje pasirinkti saviraiškos poreikius atitinkančią neformaliojo vaikų švietimo programą. Siekiama, kad mokinys pasirinktų bent vieną neformaliojo vaikų švietimo programą.  Mokykla, įgyvendinanti pradinio ugdymo programą, planuodama ugdymo turinį, siekia visuotino neformaliojo vaikų švietimo, prisidedančio prie visos dienos mokyklos kūrimo ir veiklos organizavimo, kurį rekomenduojama organizuoti vadovaujantis Rekomendacijomis dėl visos dienos mokyklos kūrimo ir veiklos organizavimo, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Rekomendacijų dėl visos dienos mokyklos kūrimo ir veiklos organizavimo patvirtinimo“. Informacija apie mokinio dalyvavimą neformaliojo vaikų švietimo programoje nurodoma Mokinių registre.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI NEPASIEKUS PATENKINAMO PASIEKIMŲ LYGMENS PATIKRINIMUOSE

46. Mokiniui, įgijusiam pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygio dalyvaujant  nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose ar pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose (toliau šiame skirsnyje – Pasiekimų patikrinimas), ir nepasiekusiam Pasiekimų patikrinime vertinto dalyko patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba.

47. Jei mokinys Pasiekimų patikrinimų metu nepasiekė kelių vertintų dalykų patenkinamo pasiekimų lygio, reikalinga mokymosi pagalba skiriama kiekvienam dalykui atskirai. 

48. Sprendimą, kaip bus organizuojama reikiama mokymosi pagalba mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygio Pasiekimų patikrinimuose, priima mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). Reikiamos mokymosi pagalbos teikimas, vykdant papildomas, ne trumpesnės kaip vienos pamokos trukmės konsultacijas, gali būti organizuojamas mokykloje, kurioje mokinys mokėsi, ar paskirtoje mokykloje, kai konsultacijos teikiamos kelių mokyklų mokiniams. Konsultacijas gali teikti mokęs mokytojas, kitas mokyklos mokytojas ar paskirtos mokyklos mokytojas. Konsultacijos organizuojamos ne pamokų metu pagal iš anksto mokiniams žinomą tvarkaraštį.

49. Mokykla, kurioje numatoma organizuoti konsultacijas kelių mokyklų mokiniams, numato erdves, kur bus organizuojamos konsultacijos, užtikrina reikiamų mokymo priemonių prieinamumą konsultacijas teikiančiam mokytojui ir mokiniams konsultacijų metu.

50. Prieš pradėdamas teikti konsultacijas, mokytojas turi susipažinti su mokinių Pasiekimų patikrinimų rezultatais (ataskaita) ir, aptaręs mokymosi spragas su kiekvienu mokiniu, parengti kiekvieno mokinio individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planą, kuriame numatytų bendrą konsultacijų skaičių, konsultacijų temas ir trukmę, įvardytų mokiniui būtinas atlikti užduotis, jų vertinimą.

51. Kiekvienam mokiniui sudaroma galimybė gauti ne mažiau kaip 20 konsultacijų. Konsultacijos gali būti vykdomos intensyviai, t. y. išdėstant jas per kelis mėnesius arba išdėstant jas tam tikru periodiškumu per visas ugdymo dienas. Konsultacijos teikiamos ne didesnėse kaip 5 mokinių grupėse. Jei mokinys nedalyvauja paskirtose konsultacijose, apie tai mokykla informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus). Mokinio praleistos konsultacijos nėra kompensuojamos.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMO NAMUOSE IR UGDYMOSI ŠEIMOJE ORGANIZAVIMAS

52. Mokinių mokymas namuose organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

53. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal dalykų bendrąsias programas arba jas integruojant į kitų dalykų turinį.

54. Mokiniui, kuris mokosi namuose:

54.1. pagal pradinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, leidus gydytojui, pavienio ar grupinio mokymosi forma:

54.1.1. 1–3 klasėse skiriama 315 pamokų per mokslo metus (9 pamokos per savaitę);

54.1.2. 4 klasėje skiriama 385 pamokos per mokslo metus (11 pamokų per savaitę);

54.1.3. kiekvienoje klasėje skiriama 70 papildomų pamokų per mokslo metus (2 pamokos per savaitę) baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių tautinės mažumos gimtajai kalbai mokytis, kai mokinys mokosi mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokoma tautinių mažumų kalbos;

54.2. mokiniui, kuris mokosi namuose pagal pagrindinio ar pagal vidurinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio ar grupinio mokymosi forma:

54.2.1. 5–6 klasėse skiriamos 432 pamokos per mokslo metus (12 pamokų per savaitę);

54.2.2. 7–8 klasėse skiriama 468 pamokos per mokslo metus (13 pamokų per savaitę);

54.2.3. 9–10 klasėse ir I–II gimnazijos klasėse skiriamos 540 pamokų per mokslo metus (15 pamokų per savaitę);

54.2.4. III gimnazijos klasėje skiriamos 504 pamokos (14 pamokų per savaitę);

54.2.5. IV gimnazijos klasėje skiriamos 476 pamokos per mokslo metus (14 pamokų per savaitę.

55. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) mokyklos vadovo įsakymu, mokinys gali nesimokyti meninio ugdymo dalykų, technologijų, fizinio ugdymo, gyvenimo įgūdžių ir gali neatlikti socialinės-pilietinės veiklos bei nedalyvauti PGĮK. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Pamokos, gydytojo leidimu lankomos mokykloje, įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-887, 2025-08-29, paskelbta TAR 2025-08-29, i. k. 2025-14678

56. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę mokymosi pasiekimams gerinti.

57. Sudarant mokinio individualų ugdymo planą jis derinamas su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais). Pamokos, skirtos mokymui namuose, paskirstomos dalykams, kuriuos mokinys mokysis, atsižvelgiant į jo sveikatą ir išlaikant savaitei skirtų pamokų skaičių. Savaitės pamokų skaičius neturi būti keičiamas, bet dalykams skiriamų pamokų skaičius gali kisti, jeigu pamokų tvarkaraštis sudaromas ne vienai savaitei, o mėnesiui, bet išlaikant dalykui numatytų skirti pamokų savaitinį vidurkį.

58. Mokinys gali būti ugdomas (ugdytis) šeimoje pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą. Mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas pavienio mokymosi forma ugdymosi šeimoje mokymo proceso organizavimo būdas, padeda mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuoti vaikų ugdymą šeimoje, vadovaudamasi Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOSE, KURIOSE ĮTEISINTAS MOKYMAS TAUTINIŲ MAŽUMŲ KALBOS ARBA TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA

59. Ugdymo procesas mokykloje, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, organizuojamas vadovaujantis Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, Bendraisiais ugdymo planais ir kitais bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais.

60. Mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas lietuvių kalba, gimtąja kalba arba dvikalbiu būdu.

61. Mokyklos tarybos sprendimu gali būti mažinamas Bendruosiuose ugdymo planuose tautinių mažumų gimtajai kalbai ir literatūrai mokytis skirtų metinių pamokų skaičius, jas perskirstant lietuvių kalbos ir literatūros dalykui, o vidurinio ugdymo programoje – mokinio pasirinktiems individualaus mokymo plano dalykams mokyti/mokytis, tačiau sudarant sąlygas mokiniams pasiekti atitinkamų tautinių mažumų gimtųjų kalbų bendrosiose programose numatytų mokymosi pasiekimų.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS GRUPINE MOKYMOSI FORMA NUOTOLINIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU IR

KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

62. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, gali jį derinti su nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, jeigu mokyklos nuostatuose (įstatuose) įteisintas nuotolinio mokymo proceso organizavimas.

63. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu 5–8 klasių mokiniai gali mokytis iki 10 procentų ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus, o 9–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniai – iki 30 procentų.

64. Mokykla, planuojanti ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujasi Mokymo nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“.

65. Jeigu mokykla dalį ugdymo proceso planuoja įgyvendinti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokyklos ugdymo plane numatoma, kada, kokios klasės mokiniams ugdymo procesas bus organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

66. Mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai) turi būti iš anksto informuojami dėl nuotolinio mokymo būdo naudojimo ugdymo procese.

67. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti organizuojama:

67.1. vieno ar kelių dalykų mokymas, kai dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės mokyti kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, grupine mokymosi forma;

67.2. konsultacijos, atsižvelgiant į mokyklos konkrečią situaciją;

67.3. kitos mokyklos organizuojamos veiklos.

68. Planuodama ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokykla turi turėti tokiam mokymosi būdui pritaikytas mokymo priemones mokymo procesui organizuoti. Visi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokyti numatytų klasių mokiniai turi turėti galimybes dalyvauti mokymosi procese.

69. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuojamos pamokos vyksta sinchroniškai. Sinchroninio ugdymo maksimali nepertraukiama trukmė – 90 min.

70. Pamokas organizuojant sinchroniškai, keičiama pertraukų trukmė, jos ilginamos, sudarant sąlygas mokinių poilsiui. Viena iš pertraukų skiriama pietų pertraukai ir numatoma ilgesnės trukmės. Keičiantis sinchroniškai organizuojamų pamokų laikui, keičiamas ir pamokų tvarkaraštis. Ugdymo proceso tvarkaraščio keitimai mokiniui, mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) turi būti žinomi iš anksto.

71. Kasdienį mokymo proceso organizavimo būdą keičiant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokinys neturi patirti mokymosi praradimų.

72. Mokinys, išvykęs gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, mokykloje, kuri pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles turi teisę mokyti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu laikinai į užsienį išvykusius ar nuolat užsienyje gyvenančius šalies mokinius, gali mokytis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos:

72.1. nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, skiriant iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 84, 90, 101 punktuose kasdieniam mokymo proceso organizavimo būdui nustatyto minimalaus metinių ir (ar) savaitinių pamokų skaičiaus;

72.2. nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma. Šiuo atveju lietuvių kalbai mokyti skiriama 50 procentų, Lietuvos istorijai, Lietuvos geografijai – 30 procentų Bendrųjų ugdymo planų 84, 90, 101 punktuose nustatyto minimalaus metinių ir (ar) savaitinių pamokų skaičiaus.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KADETŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

73. Mokykla, vykdanti kadetų ugdymo programą, įgyvendina Kadetų ugdymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-887 „Dėl Kadetų ugdymo programos patvirtinimo“ (toliau – Kadetų programa) ir Bendrąsias programas.

74. Kadetų programos turinys skiriamas pagal kadetų ugdymo šakas (sausumos, jūrų ir oro kadetai).

75. Kadetų programa įgyvendinama per privalomą kadetų ugdymo pamoką ir integruojant į kitų dalykų turinį. Mokykla priima sprendimą, į kokių dalykų turinį integruoti Kadetų programą.

76. Pamokų skaičius Kadetų ugdymo programai įgyvendinti:

Klasė	Pamokų skaičius per savaitę	Pamokų skaičius per mokslo metus
Dalykas: Kadetų ugdymas
Pradinis ugdymas
1	1	35
2	1	35
3	1	35
4	1	35
Pagrindinis ugdymas
5	1	36
6	1	36
7	1	36
8	1	36
9, I gimn.	1	36
10, II gimn.	1	36
Vidurinis ugdymas
III gimn.	1	36
IV gimn.	1	34

77. Siekiant Kadetų programos tikslų mokykla užtikrina dermę tarp visų vykdomų programų, veiklų. Mokykla priima sprendimą dėl ugdymo proceso organizavimo būdų.

78. Kadetų ugdymo programai įgyvendinti, esant poreikiui, gali būti panaudojama mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti  skirtos valandos.

79. Siekiant stiprinti Kadetų programoje numatytą mokinių kompetencijų ugdymą, rekomenduojama  neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimų turinį ir veiklas sieti su Kadetų programos turiniu.

DEVINTAS SKIRSNIS

NETRADICINIO UGDYMO  ĮGYVENDINIMAS

80. Mokykla, kuri ugdymą grindžia savita pedagogine sistema arba įgyvendina jos elementus,  vadovaujasi Netradicinio ugdymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-299 ir „Dėl Netradicinio ugdymo koncepcijos patvirtinimo“, (toliau – Netradicinio ugdymo mokykla) ir atitinkama savitos pedagoginės sistemos  samprata:

80.1. Ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-379 „Dėl Ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymo sampratos tvirtinimo“;

80.2. Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-1595 „Dėl Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos tvirtinimo“;

80.3. Jėzuitų pedagogika grįsto ugdymo Lietuvoje samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-3236 „Dėl Jėzuitų pedagogika grįsto ugdymo Lietuvoje sampratos patvirtinimo“;

80.4. Katalikiškojo ugdymo sistemos samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-1599 „Dėl Katalikiškojo ugdymo sistemos sampratos tvirtinimo“;

80.5. Klasikinio ugdymo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo  ministro 2015 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-638 „Dėl Klasikinio ugdymo sampratos tvirtinimo“;

80.6. Montessori pedagogikos Lietuvoje samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ISAK-1009 „Dėl Montessori pedagogikos Lietuvoje sampratos“;

80.7. Novatoriško verslumo ugdymo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-655 „Dėl Novatoriško verslumo ugdymo sampratos tvirtinimo“;

80.8. Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK-761 „Dėl Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepcijos“;

80.9. Sporto ir sveikatos ugdymo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir  mokslo ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Sporto ir sveikatos ugdymo sampratos tvirtinimo“;

80.10. Suzuki talentų ugdymo Lietuvoje koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo  ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. ISAK-1128 „Dėl Suzuki talentų ugdymo Lietuvoje koncepcijos“.

81. Savitos pedagoginės sistemos samprata grindžiamas ugdymas ar jos elementų įgyvendinimas dera su Bendrosiomis ugdymo programomis, Bendraisiais ugdymo planais. Netradicinio ugdymo mokykla gali perskirstyti pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme ne daugiau kaip 25 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose nurodyto pamokų skaičiaus ir dalykų turinio savito ugdymo koncepcijai įgyvendinti.

82. Netradicinio ugdymo mokykloje gali  būti formuojamos skirtingo amžiaus vaikų laikinosios grupės, mokinių skaičius šiose grupėse negali viršyti maksimalaus nustatyto mokinių skaičiaus klasei.

83. Netradicinio ugdymo mokykla gali keisti Bendrųjų ugdymo planų 7.4 ir 8.4 papunkčiuose nustatytas atostogų datas, tačiau bendras mokymosi dienų skaičius, nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 7.1, 7. 2, 7.3, 8.1, 8.2, 8.3 papunkčiuose, negali būti keičiamas.

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

84. Pamokų skaičius pradinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Klasė / dalykai	1 klasė	2 klasė	3 klasė	4 klasė	Iš viso skiriama pamokų pradinio ugdymo programai
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Kalbinis ugdymas
Lietuvių kalba ir literatūra	280 (8)	245 (7)	245 (7)	245 (7)	1015 (29)
Lietuvių kalba ir literatūra*	175 (5)	175 (5)	175 (5)	175 (5)	700 (20)
Baltarusių / rusų / lenkų, vokiečių tautinių mažumų gimtoji kalba ir literatūra *	245(7)	245(7)	245(7)	245(7)	980 (28)
Užsienio kalba (pirmoji, anglų / ispanų (2026–2027 mokslo metais) / prancūzų / vokiečių)	–	70 (2)	70 (2)	70 (2)	210 (6)
Visuomeninis ugdymas
Visuomeninis ugdymas**	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Gamtos mokslai**	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Matematika	140 (4)	175 (5)	175 (5)	175 (5)	665 (19)
Technologijos	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Meninis ugdymas
Dailė	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Muzika	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	280 (8)
Teatras***	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Šokis***	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Fizinis ir sveikatos ugdymas
Fizinis ugdymas	105(3)	105(3)	105 (3)	105 (3)	420 (12)
Gyvenimo įgūdžiai****	****	****	****	****	****
Informatika****	****	****	****	****	****
Etninė kultūra****	****	****	****	****	****
Iš viso privalomų pamokų skaičius per mokslo metus	805 (23) / 945* (27)	875 (25) / 1 050* (30)	875 (25) / 1 050* (30)	875 (25) / 1 050* (30)	3 430 (98) /   4 095* (117)
Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti	35 (1) / 0*	35 (1) / 0*	35 (1) / 0*	35 (1) / 0*	140 (4) / 0* (0)
Maksimalus leistinas pamokų skaičius	875 (25) / 945* (27)	1 050 (30)	1 050 (30)	1 050 (30)	4 025 (115) /   4 095* (117)
Neformalusis vaikų švietimas  (valandų skaičius klasėms per mokslo metus)	140		140		280

Pastabos: 

* mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba; 

** visuomeninio ir gamtos mokslų ugdymui skirtos pamokos organizuojant tyrinėjimo veiklas gali būti skirstomos pagal poreikį, numatytą periodą skiriant vienam dalykui daugiau pamokų, vėliau jas grąžinant kitam dalykui;

*** mokyklos nuožiūra pasirenkamas teatro arba šokio dalykas (gali būti mokoma abiejų dalykų, papildomą pamoką skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti);

**** įgyvendinama skiriant atskirą pamoką arba integruojant į kitų mokomųjų dalykų turinį.

TAR pastaba:

Pripažinti, kad 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-559 „Dėl 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ 84 punktas (2025 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-887 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. rugpjūčio 30 d.) ta apimtimi, kuria nustatytas mažesnis lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius nei gimtosios kalbos pamokų skaičius pradinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatai, nustatančiai, kad „Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui“, bei konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-887, 2025-08-29, paskelbta TAR 2025-08-29, i. k. 2025-14678

Nr. 2026-01-07 Nr. AB-309-3-66-3-00007-2025-4, 2026-01-07, paskelbta TAR 2026-01-15, i. k. 2026-00501

85. Pradinio ugdymo programos dalykų turinio įgyvendinimo ypatumai:

85.1. dorinis ugdymas:

85.1.1. mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) kasmet parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą;

85.1.2. mokykloje, kuri negali užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, mokiniui įskaitomas tikybos mokymas sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal Švietimo įstatymo 31 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju mokykla nustato mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarką;

85.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti mokyklos nustatyta tvarka;

85.2. pirmosios užsienio kalbos mokymas:

85.2.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma(si) antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais. Jei mokyklai skiriama mokymo lėšų, galima pirmosios užsienio kalbos pradėti mokyti ir pirmoje klasėje;

85.2.2. mokykla siūlo tėvams (globėjams, rūpintojams) pagal įstatymą parinkti mokiniui pirmąją užsienio kalbą vieną iš Europos kalbų (anglų, ispanų (2026–2027 mokslo metais), prancūzų, vokiečių);

85.3. siekdamas visuomeninio ugdymo ir gamtos mokslų Bendrosiose programose iškeltų tikslų, dalykams skirtas pamokas mokytojas gali planuoti lanksčiai, pavyzdžiui, organizuojant tyrinėjimo veiklą ribotą laikotarpį vieno dalyko mokymui skirti daugiau savaitinių pamokų. Būtina užtikrinti, kad Bendruosiuose planuose kiekvienam dalykui skirtas metinis pamokų skaičius nebūtų mažinamas, išskyrus Bendrųjų ugdymo planų 61 punkte numatytą atvejį;

85.4. fizinis ugdymas:

85.4.1. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gali būti organizuojamos taip:

85.4.1.1. mokinių grupės sudaromos iš tos pačios ar skirtingų klasių;

85.4.1.2. mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

85.4.1.3. vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

85.5. informatikos, etninės kultūros, gyvendinimo įgūdžių gali būti mokoma integruotai ar atskira pamoka, skiriant ją iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti.

86. Mokykloje sudarant jungtines klases mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą, vadovaujamasi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“.

87. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą ir sudarydama mokyklos ugdymo planą, numato, kurių pradinio ugdymo dalykų pamokas skirtingo amžiaus mokiniams jungtinėje klasėje organizuos vienu metu, o kuriais atvejais – atskirai ar tik dalį kartu, atsižvelgdama į turimas mokymo lėšas.

88. Pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus negali būti mažesnis už nustatytą Bendrųjų ugdymo planų 84 punkte. 

89. Maksimalus jungtiniam komplektui skiriamų valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo 3 priede nustatyto klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus.

IV SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

90. Pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Dalykų grupės / dalykai	Klasė / pamokų skaičius per mokslo metus ir per savaitę						Iš viso programai
	5 klasė	6 klasė	7 klasė	8 klasė	9 / I gimn. klasė	10 / II gimn. klasė
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (etika / tikyba)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	216 (6)
Kalbinis ugdymas
Lietuvių kalba ir literatūra	180 (5)	180 (5)	180 (5)	180 (5)	144 (4)	180 (5)	1 044 (29)
Lietuvių gestų kalba	72 (2)	72 (2)	72 (2)	72 (2)	72 (2)	72(2)	432 (12)
Baltarusių / rusų / lenkų, vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra*	180 (5)	180 (5)	180(5)	180 (5)	144 (4)	144 (4)	1 008 (28)
Užsienio kalba (pirmoji, …)	108 (3)* 108 (3)	108 (3)*; 180 (5)**	108 (3)*; 180 (5)**	108 (3)*; 180 (5)**	108 (3)*; 180 (5)**	108 (3)*; 180 (5)**	648 (18)*; 1 008 (28)**
Užsienio kalba (antroji, …)
Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Matematika	144 (4)	144 (4)	144 (4)	144 (4)	144 (4)	144 (4)	864 (24)
Informatika	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	216 (6)
Gamtos mokslai***	72 (2)	72 (2)	108 (3)	180 (5)			432 (12) / 144 (4)
Biologija			72 (2)	36 (1)	72 (2)	36 (1)	216 (6)
Chemija				72 (2)	72 (2)	72 (2)	216 (6)
Fizika			36 (1)	72 (2)	72 (2)	72 (2)	252 (7)
Technologijos	72 (2)	72 (2)	72 (2)	36 (1)	36 (1)	54 (1,5)	342 (9,5)
Visuomeninis ugdymas
Etninė kultūra****
Istorija	72 (2)	72 (2)	72 (2)	72 (2)	72 (2)	72 (2)	432 (12)
Geografija		72 (2)	72 (2)	72 (2)	72 (2)	36 (1)	324 (9)
Ekonomika ir verslumas						36 (1)	36 (1)
Pilietiškumo pagrindai					36 (1)	36 (1)	72 (2)
Meninis ugdymas
Dailė	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	216 (6)
Muzika	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	216 (6)
Fizinis ir sveikatos ugdymas
Fizinis ugdymas	108 (3)	108 (3)	108 (3)	108 (3)	72 (2)	72 (2)	576 (16)
Gyvenimo įgūdžiai	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	216 (6)
Socialinė-pilietinė veikla	20	20	20	20	20	20	120
Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai / projektinė veikla:  projektinė veikla (...); ... (pasirenkamasis); ... (dalyko modulis)
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę	26; 31*	30; 33*	31; 34*	32; 35*	32; 34*	32,5; 34,5*	183,5; 201,5*
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus	936;  1 116*	1 080; 1 188*	1 116;  1 224*	1 152; 1 260*	1 152; 1 224*	1 170; 1 242*	6 606; 7 254*
Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus	563; 577*				582,5; 438,5*		1 145,5/ 1 015,5*
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius klasėms per mokslo metus)	259				148		407

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba tautinės mažumos kalba; 

** pirmajai ir antrajai užsienio kalbai nurodytas bendras pamokų skaičius; 

*** gamtos mokslų dalyką „Gamtos mokslai“ galima rinktis įgyvendinti 5–8 klasėse arba tik 5–6 klasėse;

**** įgyvendinama skiriant atskirą pamoką arba integruojant į dalykų turinį.

91. Mokiniui, kuris pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ar antrąją dalį, ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas adaptacinis laikotarpis, nustatant jo trukmę. Adaptacijos laikotarpiu rekomenduojama mokinių pasiekimų ir pažangos pažymiais nevertinti.

92. Klasės dalykų mokymosi turiniui įgyvendinti skiriamas nustatytas minimalus pamokų skaičius, nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 90 punkte. Dalykams mokytis skiriamų pamokų skaičius negali būti mažesnis, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose.

93. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma atlikti socialinę-pilietinę veiklą, kurios trukmė ne mažesnė kaip 20 valandų.

94. Socialinė-pilietinė veikla organizuojama vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 9 priedu.

95. Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317 „Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitoma socialinė-pilietinė veikla.

96. Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programą, sudaro galimybes atlikti projektines veiklas:

96.1. 5–8 klasėse projektinės veiklos organizuojamos vadovaujantis mokyklos projektinių veiklų įgyvendinimo ir vertinimo sistema;

96.2. 9–10, I–II gimnazijos klasių mokiniai gali pasirinkti ir atlikti mokslo metų trukmės projektinį darbą. Projektiniam darbui atlikti skiriama iki 36 pamokų, panaudojant mokinio poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti ir neformaliojo vaikų švietimo valandas.

97. Mokymosi turinio įgyvendinimo organizavimas:

97.1. dorinis ugdymas (etika arba tikyba):

97.1.1. mokiniui iki 14 metų vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą parenka mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats;

97.1.2. mokykloje, kuri negali užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, mokiniui įskaitomas tikybos mokymas sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal Švietimo įstatymo 31 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju mokykla nustato mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarką;

97.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti mokyklos nustatyta tvarka;

97.2. užsienio kalba:

97.2.1. pagal pradinio ugdymo programą pradėtą mokytis pirmąją užsienio kalbą (anglų, ispanų (2026–2027 mokslo metais), prancūzų, vokiečių) mokinys tęsia pagrindinio ugdymo programoje kaip pirmąją užsienio kalbą iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos;

97.2.2. antrosios užsienio kalbos (anglų, ispanų, lenkų, prancūzų, rusų, ukrainiečių, vokiečių) mokymas privalomas nuo 6 klasės. Mokykla sudaro galimybę rinktis antrąją užsienio kalbą iš ne mažiau kaip dviejų kalbų (neįskaitant pirmosios užsienio kalbos);

97.2.3. mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą;

97.2.4. pradedant mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (I gimnazijos klasėje) mokinys gali keisti anksčiau pradėtos antrosios užsienio kalbos (rusų) į kitos užsienio kalbos mokymąsi;

97.2.5. mokyklose, kuriose mokymas organizuojamas tautinių mažumų kalba, antrosios užsienio kalbos mokymas nėra privalomas. Mokiniams pageidaujant, mokykla turi sudaryti sąlygas pasirinkti ir mokytis antrosios užsienio kalbos, jai mokytis skirdama mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti skirtas pamokas;

97.2.6. pamokos užsienio (pirmajai) kalbai ir užsienio (antrajai) kalbai Bendrųjų ugdymo planų 90 punkte nurodytos bendrai, skatinant mokyklas ieškoti veiksmingų sprendimų, kaip organizuoti kalbinį ugdymą ir kaip paskirstyti valandas tarp pirmosios ir antrosios užsienio kalbų, siekiant sudaryti galimybes mokiniams išmokti dvi užsienio kalbas. Tikslinga, pradedant mokytis antrosios užsienio kalbos, intensyvinti mokymą, skiriant daugiau pamokų naujai pradėtai užsienio kalbai mokytis. Užsienio kalbos mokymuisi negali būti skiriama mažiau kaip 2 pamokos per savaitę;

97.2.7. keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju:

97.2.7.1. jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis nei patenkinamas lygis, numatytas tos kalbos dalyko bendrojoje programoje;

97.2.7.2. jei mokykla negali užtikrinti antrųjų užsienio kalbų tęstinumo naujai formuojamoje 9, I gimnazijos klasėje dėl didelės kalbų įvairovės, kuri susidaro mokiniams iki tol besimokius labai skirtingų užsienio kalbų. Nesant galimybės mokiniui tęsti pradėtos mokytis užsienio kalbos, pasiūloma pradėti mokytis kitos užsienio kalbos, suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais). Užsienio kalbai mokytis gali būti skiriama papildoma pamoka, panaudojant ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai skirtas pamokas;

97.2.7.3. jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos mokyklos ar užsienio ir mokykla negali užtikrinti pradėtos mokytis kalbos tęstinumo, gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus;

97.3. iš užsienio valstybės atvykęs mokinys, suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu gali nesimokyti antrosios užsienio kalbos iki dvejų metų. Šio laikotarpio pabaigoje dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalyko (antroji užsienio kalba) įrašoma „atleista“. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jei mokinys toliau tęsia mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą, mokykla sudaro galimybes jam pradėti antrosios užsienio kalbos mokymąsi pagal jo pasiekimų lygį;

97.4. jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta pagrindinio ugdymo Bendrosiose programose, mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos užsienio kalbos pamokas;

97.5. jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja toliau mokytis pradėtos užsienio kalbos, o mokykla neturi tos kalbos mokytojo:

97.5.1. mokiniui sudaromos sąlygos mokytis užsienio kalbos kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos užsienio kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos direktoriumi (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). Skiriant pamokų skaičių, vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 90 punktu;

97.5.2. mokinys gali užsienio kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo Bendrosiose programose nurodytų pasiekimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Mokinys juos turi pateikti mokyklai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai;

97.6. mokyklai priėmus sprendimą gali būti įgyvendinamas integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas(is) pagal dalyko ir užsienio kalbų mokytojų parengtą ilgalaikį planą, kurį gali įgyvendinti dalyko mokytojas, užsienio kalbos mokytojas arba dalyko ir užsienio kalbų mokytojai;

97.7. gamtos mokslai:

97.7.1. mokykla užtikrina, kad praktiniams gebėjimams ir tyrinėjimo kompetencijai ugdyti būtų sudaromos sąlygos mokiniams atlikti eksperimentinę veiklą mokyklos, kurioje mokosi, laboratorijoje, kitos mokyklos laboratorijoje ar atvirosios prieigos STEAM centruose. Rekomenduojama sudaryti sąlygas kiekvienam 7–10 ir I–II gimnazijos klasės mokiniui bent 3 kartus per vienus mokslo metus dalyvauti STEAM atviros prieigos centrų organizuojamuose užsiėmimuose;

97.7.2. 7–8 klasėse galima toliau tęsti integruoto dalyko „Gamtos mokslai“ mokymąsi arba priimti sprendimą mokyti atskirų gamtos mokslų dalykų – biologijos, chemijos, fizikos;

97.8. technologijos:

97.8.1. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, atsižvelgiant į mokyklos mokymosi sąlygų ypatumus, vietoje technologijų dalyko mokykla gali siūlyti rinktis kitokias technologinio ugdymo programas: biotechnologijos, robotikos ir kt., užtikrinant, kad  mokiniai, mokydamiesi pagal mokyklos parengtas, mokyklos vadovo patvirtintas technologinio ugdymo programas, įgytų pasiekimus, numatytus pagrindinio ugdymo technologijų bendrojoje programoje;

97.8.2. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, vietoje technologijų dalyko mokykla gali siūlyti pasirinkti mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (programų modulius);

97.8.3. kai pagrindinio ugdymo programos antroji dalis vykdoma profesinio mokymo įstaigoje, įgyvendinant Technologijų bendrąją programą, 30 proc. laisvai pasirenkamo turinio gali būti orientuota į profesinio mokymo įstaigos siūlomą profesinio mokymo programą;

97.9. meninis ugdymas:

97.9.1. meninio ugdymo dalykų grupei priskiriami: muzikos, dailės, teatro ir šokio dalykai;

97.9.2. mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma mokytis dailės ir muzikos dalykų;

97.9.3. mokykla iš meninio ugdymo dalykų grupės kaip pasirenkamuosius dalykus gali siūlyti rinktis teatrą ir šokio dalykus, kurių kiekvieno mokymuisi skiriama 1 savaitinė pamoka, ją skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti;

97.10. fizinis ugdymas:

97.10.1. mokykla numato, kaip organizuos ugdymą specialiajai medicininei fizinio pajėgumo grupei priklausantiems mokiniams:

97.10.1.1. pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių sudaromos 7–12 mokinių grupės, kurioms skiriamos: 3 pamokos per savaitę – 5–8 klasių mokiniams; 2 pamokos per savaitę – 9–10 ir I–II gimnazijos klasių mokiniams;

97.10.1.2. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

97.10.1.3. mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatinimo grupes ne mokykloje;

97.10.2. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

97.10.3. mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai nedalyvaujantiems pamokoje dėl ligos, siūlomos kitokios veiklos (pvz., stalo žaidimai, šaškės, šachmatai, siūlomi užsiėmimai bibliotekoje, konsultacijos, socialinė veikla ir pan.). Mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl mokymosi pagal sporto krypties formalųjį švietimą papildančio ugdymo sporto programas, taip pat gali būti pasiūlytos panašios veiklos.

98. Pasirenkamieji dalykai mokiniams nėra privalomi mokytis, mokiniai juos renkasi pagal mokymosi poreikius. Privalomi šie dalykai tampa tuomet, kai juos pasirenkama mokytis.

99.  Etninės kultūros bendroji programa gali būti įgyvendinama jai skiriant atskirą pamoką arba gali būti įgyvendinama integruojant ją į kitų dalykų ugdymo turinį.

100. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį, individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį. Įstaigos kartu planuoja ugdymo procesą, vadovaudamosi Bendrųjų ugdymo planų 90 punktu ir formaliojo profesinio mokymo programos moduliui įgyvendinti skirtomis kontaktinėmis valandomis, neviršydamos nustatyto mokiniui maksimalaus savaitinio pamokų skaičiaus. Mokinys gali rinktis arba 5 mokymosi kreditų apimties (t. y. 110 kontaktinių valandų),  arba 10 mokymosi kreditų apimties (t. y. 220 kontaktinių valandų) formaliojo profesinio mokymo programos modulį. Vieno mokymosi kredito apimtis apibrėžta Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-925 „Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Mokinys, kuris pasirenka mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), gali nesimokyti technologijų dalyko.

V SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

101. Pamokų skaičius vidurinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Vidurinio ugdymo dalykų grupės / dalykai	Pamokų skaičius turiniui įgyvendinti per dvejus metus	Pamokų skaičius klasei per vienus metus / per savaitę
		III gimn. klasė (36 savaitės)	IV gimn. klasė (34 savaitės)
Privalomi dalykai
Lietuvių kalba ir literatūra	280 B* 420 A**	144 B (4)  216 A (6)	136 B (4)  204 A (6)
Lietuvių gestų kalba	140	72 (2)	68 (2)
Baltarusių / lenkų / rusų / vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra***	280***	144  (4)	136 (4)
Matematika	280 B*  420 A**	144 B (4)  216 A (6)	136 B (4)  204 A (6)
Fizinis ugdymas	210	108 (3)	102 (3)
Privalomai pasirenkami dalykai
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba)	70	36 (1)	34 (1)
Dorinis ugdymas (etika)	70	36 (1)	34 (1)
Kalbinis ugdymas
Užsienio kalba (anglų)	210	108 (3)	102 (3)
Užsienio kalba (prancūzų)	210	108 (3)	102 (3)
Užsienio kalba (vokiečių)	210	108 (3)	102 (3)
Užsienio kalba (ispanų, 2026–2027 mokslo metais)	210	108 (3)	102 (3)
Gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Biologija	210	108 (3)	102 (3)
Chemija	210	108 (3)	102 (3)
Fizika	210	108 (3)	102 (3)
Informatika	210	108 (3)	102 (3)
Inžinerinės technologijos	210	108 (3)	102 (3)
Visuomeninis ugdymas
Istorija	210	108 (3)	102 (3)
Geografija	210	108 (3)	102 (3)
Ekonomika ir verslumas	210	108 (3)	102 (3)
Filosofija	210	108 (3)	102 (3)
Meninis ugdymas
Dailė	140	72 (2)	68 (2)
Muzika	140	72 (2)	68 (2)
Šokis	140	72 (2)	68 (2)
Teatras	140	72 (2)	68 (2)
Medijų menas	140	72 (2)	68 (2)
Taikomosios technologijos	140	72 (2)	68 (2)
Brandos darbas (...)	50 valandų
Socialinė-pilietinė veikla	ne mažiau kaip 70 valandų
Pasirenkamieji dalykai, dalyko moduliai
Profesinio mokymo programos modulis (...)	110–440
Laisvai pasirenkamasis dalykas:
Užsienio kalba ****	140–210	72 (2) arba 108 (3)	68 (2) arba 102 (3)
Lotynų kalba ir Antikos kultūra	70	36 (1)	34 (1)
Astronomija	70	36 (1)	34 (1)
Etninė kultūra	70	36 (1)	34 (1)
Geografinės informacinės sistemos	70	36 (1)	34 (1)
Menų istorija	70	36 (1)	34 (1)
Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba	70	36 (1)	34 (1)
Psichologija	70	36 (1)	34 (1)
Teisė	70	36 (1)	34 (1)
Dalyko modulis:	34, 36, 70, 140	36 (1) arba 72 (2)	34 (1) arba 68 (2)
Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys*****	70	36 (1)	34 (1)
Lietuvių kalbos rašyba, skyryba ir kalbos vartojimas	70	36 (1)	34 (1)
Literatūra ir kitos medijos	34	36 (1)	34 (1)
Kūrybinis rašymas	34	36 (1)	34 (1)
Užsienio kalbos akademinių gebėjimų ugdymas(is) rengiantis studijoms (rašymas)	34	36 (1)	34 (1)
Pažintis su grožine literatūra anglų kalba	34	36 (1)	34 (1)
Biologijos tiriamosios veiklos duomenų apdorojimo metodikos	34	36 (1)	34 (1)
Pagrindinės fizikos sąvokos, dėsniai ir jų taikymas	34	36 (1)
Fizikiniai inžinerijos pagrindai******	34	36 (1)	34 (1)
Puslaidininkiai ir elektronika	34	0	34 (1)
... (dalyko modulis) ******	34, 36, 70 arba 140	36 (1) arba 72 (2)	34 (1) arba 68 (2)
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus	Po 25 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę; 900 – III gimnazijos klasėje, 850 – IV gimnazijos klasėje.   Po 27 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę***.  972 – III gimnazijos klasėje***; 918 – IV gimnazijos klasėje***.		–
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius klasei per 2 metus)	210
Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti pamokų skaičius per 2 metus	840 pamokų

Pastabos:  

* B – dalyko programos bendrasis kursas;

** A  – dalyko programos išplėstinis kursas;

*** mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba;  

**** kaip laisvai pasirenkamas dalykas tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta mokytis antroji užsienio kalba arba naujai pradėta mokytis nauja užsienio kalba; 

***** informatikos modulis „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų) privalomas mokiniams, pasirinkusiems mokytis informatiką; 

****** modulis gali būti pasirinktas mokytis tiek III, tiek IV gimnazijos klasėje. Moduliui mokytis gali būti skiriamos 1–2 savaitinės pamokos. Modulio trukmė III gimnazijos klasėje – 36 pamokos, IV gimnazijos klasėje – 34 pamokos. Mokinys gali pasirinkti mokytis skirtingus modulius III ir IV gimnazijos klasėse. Mokyklos mokytojų parengtą modulio programą (modulių programas) tvirtina mokyklos vadovas.

102. Besimokantiesiems pagal vidurinio ugdymo programą minimalus pamokų skaičius – 25 pamokos per savaitę (1 750 pamokų per dvejus metus); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinių mažumų kalba, minimalus pamokų skaičius per savaitę – ne mažiau kaip 27 pamokos (1 890 pamokų per dvejus metus).

103. Mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, kartu su mokykla parengia individualų ugdymo planą, kuriame numatomi mokinio pasirinkti dalykai. Mokinys:

103.1. privalo mokytis:

103.1.1. lietuvių kalbos ir literatūros bendruoju arba išplėstiniu kursu;

103.1.2. matematikos bendruoju arba išplėstiniu kursu;

103.1.3. fizinio ugdymo;

103.1.4. baltarusių / lenkų / rusų / vokiečių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros, jei mokinys mokosi mokykloje, kurioje įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba;

103.2. privalo pasirinkti mokytis bent vieno dalyko iš kiekvienos dalykų grupės (mokinys dalykų gali rinktis ir daugiau, jei dalykų grupėje yra daugiau nei du):

103.2.1. užsienio kalbos (anglų), užsienio kalbos (ispanų) (2026–2027 mokslo metais), užsienio kalbos (prancūzų), užsienio kalbos (vokiečių);

103.2.2. biologijos, chemijos, fizikos, informatikos, inžinerinių technologijų;

103.2.3. istorijos, geografijos, ekonomikos ir verslumo, filosofijos;

103.2.4. etikos, tikybos;

103.2.5. dailės, muzikos, šokio, teatro, medijų meno, taikomųjų technologijų;

103.3. gali pasirinkti mokytis dalyką / dalykus ne tik iš privalomai pasirenkamųjų mokytis dalykų grupių bet ir:

103.3.1. iš laisvai pasirenkamųjų dalykų grupės (etninė kultūra, nacionalinis saugumas ir krašto gynyba, psichologija, teisė, menų istorija, geografinės informacinės sistemos, astronomija, užsienio kalba (tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta mokytis antroji užsienio kalba arba naujai pradėta mokytis laisvai pasirenkama kalba));

103.3.2. dalykų modulius, formaliojo profesinio mokymo programos modulį. Laisvai pasirenkamųjų dalykų grupės dalykai nėra privalomi mokytis, mokiniui sudaroma galimybė laisvai pasirinkti jo mokymosi poreikius atliepiantį dalyką (dalykus) ir (ar) modulį (modulius);

103.4. atsižvelgdamas į mokymosi poreikius, gali pasirinkti mokytis ir daugiau dalykų ir per savaitę turėti daugiau pamokų, nei numatytas minimalus privalomas pamokų skaičius, bet turi būti neviršijamas Higienos normoje nustatytas maksimalus pamokų skaičius;

103.5. privalo mokytis „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų) modulio, jeigu pasirinko mokytis informatiką.

104. Socialinė-pilietinė veikla besimokančiajam pagal vidurinio ugdymo programą yra privaloma, jos trukmė ne mažesnė nei 70 val. Socialinė-pilietinė veikla organizuojama vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 9 priedu.

105. Mokinys gali pasirinkti atlikti brandos darbą iš bet kurio vieno ar kelių jo individualaus ugdymo plano dalyko (-ų) ir gali rengti jį individualiai arba grupėje. Brandos darbas vykdomas III ir / arba IV gimnazijos klasėse ugdymo procese, vadovaujantis Brandos darbo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo mokslo ir sporto ministro 2024 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-240 „Dėl Brandos darbo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo.

106. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą ugdymo procesas organizuojamas formuojant laikinąsias grupes iš paralelių klasių mokinių tam pačiam dalykui mokytis. Lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos mokymui bendruoju ir išplėstiniu kursu sudaromos atskiros laikinosios grupės. Inžinerinėms technologijoms mokyti IV gimnazijos klasėje sudaromos atskiros laikinosios grupės „Struktūrinių sistemų ir statinių inžinerijos“, „Mechaninių sistemų ir transporto inžinerijos“, „Elektronikos inžinerijos“, „Robotikos ir mechatronikos“ ir „Inžinerinių biotechnologijų“ potemėms mokytis.

107. Mokyklos privalo sudaryti sąlygas bent kartą per mokslo metus Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovams organizuoti tiesioginius susitikimus su III ir IV gimnazijų klasių mokiniais, kurių metu būtų pristatoma Lietuvos kariuomenė ir tarnybos galimybės.

108. Mokykla priima sprendimus dėl minimalaus mokinių skaičiaus laikinojoje grupėje pagal turimas mokymo lėšas.

109. Mokinys, besimokantis pagal vidurinio ugdymo programą, gali keisti dalyko mokymosi kursą ir pasirinktą dalyką mokyklos nustatyta tvarka.

110. Mokiniai, išlaikę užsienio kalbos tarptautinį egzaminą, nuo dalyko mokymosi nėra atleidžiami. Mokiniui pageidaujant, pritarus mokyklai, jis gali nelankyti pamokų ir mokytis savarankiškai, numatant mokymosi pasiekimų nuoseklų vertinimą. Dalyko mokytojas, atsižvelgdamas į mokymosi turinį, numato mokymosi pasiekimų vertinimo būdus ir dažnumą. 

111. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, mokykla turi užtikrinti galimybę toliau tęsti individualaus ugdymo plano įgyvendinimą. Mokiniui gali būti pasiūloma keisti pasirinktus mokytis dalykus, dalykų modulius, jei mokykla negali užtikrinti jų mokymosi tęstinumo.

112. Vaikų socializacijos centre ugdomas mokinys gali mokytis pagal vidurinio ugdymo programą nuotolinio mokymo proceso būdu mokykloje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

113. Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį, individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, kartu planuojant ugdymo procesą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 101 punktu ir formaliojo profesinio mokymo programos moduliui įgyvendinti skirtomis kontaktinėmis valandomis. Mokinys gali rinktis arba 5 mokymosi kreditų apimties (t. y. 110 kontaktinių valandų), arba 10 mokymosi kreditų apimties (t. y. 220 kontaktinių valandų) formaliojo profesinio mokymo programos modulį. Vieno mokymosi kredito apimtis apibrėžta Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos apraše.

VI SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIAI UGDYMO ORGANIZAVIMO PRINCIPAI

114. Mokykla, rengdama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo planą, turi užtikrinti visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalinti kliūtis, dėl kurių mokinys patiria dalyvavimo švietime ir ugdymosi sunkumų, ir teikti būtiną švietimo pagalbą.

115. Ugdymo procese vadovaujamasi Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-928 „Dėl Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

116. Mokykla, organizuodama bei įgyvendindama ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, vadovaujasi Bendrosiomis programomis ir šio skyriaus nuostatomis (jei šiame skyriuje nereglamentuojama, mokykla vadovaujasi kitomis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis ugdymo programų įgyvendinimą) bei atsižvelgia į:

116.1. mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių tarnybų rekomendacijas;

116.2. formaliojo švietimo programos įgyvendinimo ypatumus;

116.3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą.

117. Pradinio ugdymo individualizuotos ir pagrindinio ugdymo individualizuotos programos bei socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas reglamentuojamas Bendrųjų ugdymo planų 8 priede.

118. Mokykla kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengia individualų ugdymo planą:

118.1. kurio sudėtinė dalis yra pagalbos planas, apimantis pagalbą ugdymo procese ir švietimo pagalbą;

118.2. kuriam rengti bei įgyvendinimui koordinuoti paskiria koordinuojantį asmenį, kuris kartu su mokytojais ir švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, vaiku, su jo tėvais (globėjais, rūpintojais)  numato ugdymo ir pagalbos tikslus;

118.3. kuriam įgyvendinti turi būti sudaryti individualūs tvarkaraščiai, derantys su klasės, kurioje mokinys mokosi, tvarkaraščiu ir užtikrinantys, kad mokinys gaus ugdymą ir švietimo pagalbą tokia apimtimi, kokią nustato Bendrieji ugdymo planai ir rekomenduoja mokiniui pedagoginė psichologinė ar švietimo pagalbos tarnyba;

118.4. kurio formą nusistato pati įstaiga, suplanuoja jo įgyvendinimo, stebėsenos ir aptarimo formas bei etapus.

119. Mokykla, rengdama individualų ugdymo planą mokiniui ir vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 84, 90, 101 punktuose nurodytu pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi, gali:

119.1. planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų, skirtų ugdymo sričiai / dalykų grupei, socialinei veiklai, ugdymui profesinei karjerai, medijų ir informaciniam raštingumui ir sveikatos ugdymui, skaičių. Mokiniams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių kalba, rekomenduojama skirti pamokas lietuvių kalbai mokyti ar dvikalbiam ugdymui;

119.2. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių;

119.3. keisti pamokų trukmę, dienos ugdymo struktūrą, siekdama individualaus ugdymo plane numatytų tikslų;

119.4. formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tų pačių ar skirtingų klasių mokinių;

119.5. vėliau pradėti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos mokyti – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), bendrųjų mokymosi sutrikimų ar turintį kochlearinius implantus;

119.6. mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus; pamokas skirti lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti – mokiniui, besimokančiam mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, dvikalbystei turinčiajam klausos sutrikimą ugdyti;

119.7. nemokyti užsienio kalbų turinčiojo kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina įvairiapusiai raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto, bendrieji mokymosi sutrikimai, klausos sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą). Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių, lietuvių gestų kalbai mokyti, kurčiųjų dvikalbystei ugdyti;

119.8. nemokyti muzikos turinčiojo klausos sutrikimą (išskyrus nežymų);

119.9. nemokyti technologijų turinčiojo judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus lengvus), o vietoj jų mokinys gali rinktis kitus individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą, o tautinės mažumos kalba besimokantis mokinys – mokytis lietuvių kalbos ir literatūros;

119.10. dėl socialinių-pilietinių veiklų atlikimo priimti individualius sprendimus, atsižvelgiant į mokinio galias, gebėjimus: individualiai parinkti veiklas ir jų teikėjus, siūlyti jas atlikti mokykloje arba dėl asmens galių atleisti nuo jų.

120. Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, ją pritaikant, mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 84, 90, 101 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodomu pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 25 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo programos valandų skaičius gali būti didinamas atsižvelgiant į mokinio galias ir ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas:

120.1. turinčio sutrikusią klausą (išskyrus nežymų) mokinio individualaus ugdymo plano rengimas:

120.1.1. mokiniui, ugdomam pagal pradinio ugdymo programą:

120.1.1.1. turinčiam kurtumą mokiniui lietuvių gestų kalbai skiriama ne mažiau kaip 140 pamokų per dvejus mokslo metus. Mokiniui, turinčiam žymų ar labai žymų klausos sutrikimą, turinčiam implantus, gali būti skiriama iki 140 pamokų per dvejus mokslo metus lietuvių gestų kalbai mokyti, jei mokinys ar jo tėvai (globėjai, rūpintojai) pasirenka;

120.1.1.2. lietuvių kalbai – ne mažiau kaip 420 pamokų per dvejus mokslo metus, dalykinei praktinei veiklai – ne mažiau kaip 140 pamokų per dvejus mokslo metus, meniniam ugdymui – ne mažiau kaip 210 pamokų per dvejus mokslo metus;

120.1.1.3. tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriama ne mažiau kaip 140 pamokų per metus (kochlearinių implantų naudotojams – ne mažiau kaip 140 pamokų per dvejus metus). Tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualios pratybos gali vykti lietuvių kalbos pamokose ar po pamokų įvairiomis formomis. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-887, 2025-08-29, paskelbta TAR 2025-08-29, i. k. 2025-14678

120.1.1.4. atsižvelgiant į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus, kurčiasis mokomas totaliosios komunikacijos žodiniu ar dvikalbiu metodu;

120.1.2. besimokančiajam pagal pagrindinio ugdymo programą individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 90  punktu, be to:

120.1.2.1. atsižvelgiant į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti kalba, ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;

120.1.2.2. turinčio kurtumą mokinio ugdymo plane turi būti skiriama lietuvių gestų kalbai – ne mažiau kaip 72 pamokos per metus;

120.1.2.3. turinčiam kurtumą ir žymų ir labai žymų klausos sutrikimą mokinio individualaus ugdymo plane turi būti skiriama, lietuvių kalbai ir literatūrai – ne mažiau kaip 216 pamokos per metus. Turinčiam žymų ar labai žymų klausos sutrikimą mokiniui gali būti skiriama ne mažiau kaip 72 pamokos per metus lietuvių gestų kalbai mokyti, jei mokinys ar jo tėvai (globėjai, rūpintojai) pasirenka;

120.1.3. turintis kurtumą, žymų ar labai žymų klausos sutrikimą mokinys mokomas totaliosios komunikacijos žodiniu ar dvikalbiu metodu, atsižvelgiant į individualius gebėjimus ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Dvikalbystei ugdyti mokykla gali skirti papildomas valandas individualaus ugdymo plane nuolat ar laikinai mokiniui, kurio nepakankamas gestų kalbos ir žodinės kalbų mokėjimas daro neigiamą įtaką mokymosi pasiekimams, vaiko pažintinei, kalbinei ir emocinei raidai;

120.1.4. 9–10 ir I–II gimnazijos klasėse iš mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skiriamų pamokų ne mažiau kaip 100 pamokų per metus turi būti skiriama mokyti individualizuotai ir diferencijuotai;

120.1.5. mokiniui tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo specialiosioms pratyboms skiriama: 5 klasėje – ne mažiau kaip 72 pamokos per metus, 6–10 klasėse ir I, II gimnazijos klasėse – ne mažiau kaip 36 pamokos per metus, turinčiam kochlearinius implantus – ne mažiau kaip 72 pamokos per metus. Pratybų ir lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti;

120.2. su sutrikusia rega mokinio individualaus ugdymo plane:

120.2.1. mokiniui, ugdomam pagal pradinio ugdymo programą:

120.2.1.1. kuriam gresia pavojus apakti, Brailio rašto individualioms pratyboms (iki ketverių metų) skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus;

120.2.1.2. aklam (regėjimo aštrumas – nuo šviesos pojūčio iki 0,04) ir silpnaregiui (regėjimo aštrumas – 0,05–0,1) mokiniui regėjimui lavinti galima skirti ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus;

120.2.1.3. nereginčiam mokiniui mobilumo lavinimo individualioms pratyboms – ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus. Šios pamokos gali būti skiriamos kasdienio gyvenimo ir komunikaciniams įgūdžiams ugdyti;

120.2.1.4. tiflopedagoginė pagalba turinčiam aklumą ir žymią silpnaregystę (regėjimo aštrumas su korekcija geriau matančia akimi – nuo 0,05 iki 0,1)  mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą (teikiama ne mažiau kaip 140 pamokų per dvejus mokslo metus), yra privaloma;

120.2.2. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 90 punktu. Individualaus ugdymo plane skiriamos specialiosios pamokos ir specialiosios pratybos:

120.2.2.1. silpnaregiui mokiniui, kuriam gresia pavojus apakti, individualioms pratyboms (iki ketverių metų) mokyti(s) Brailio rašto skiriamos ne mažiau kaip 36 pamokos per metus, jas išdėstant intervalais, sudarančiais sąlygas mokiniui kuo greičiau išmokti Brailio rašto;

120.2.2.2. aklam (regėjimo aštrumas nuo šviesos pojūčio iki 0,04) ir silpnaregiui (regėjimo aštrumas – 0,05–0,1) mokiniui regėjimui lavinti galima skirti 36 ir daugiau pamokų per metus (turint mokymo lėšų);

120.2.3. tiflopedagoginė pagalba aklam ir žymią silpnaregystę (geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – nuo 0,05 iki 0,1) turinčiam mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma;

120.2.4. nereginčiam mokiniui individualioms mobilumo lavinimo pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 36 pamokos per metus. Šios pamokos gali būti skiriamos ir kasdienio gyvenimo bei komunikaciniams įgūdžiams ugdyti;

120.3. turinčio kurčneregystę mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 8 priedu;

120.4. su sutrikusia kalba ir kita komunikacija mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 84, 90, 101 punktais. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:

120.4.1. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus;

120.4.2. žymių ar labai žymių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčiam mokiniui, bendraujančiam alternatyvios komunikacijos būdu, 1–4 klasėse tarties, kalbos ir komunikacijos ugdymą galima integruoti į komunikacinės, pažintinės veiklos ir į lietuvių kalbos pamokas, pratybas. Pratybų ir lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti;

120.4.3. specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 72 pamokos per metus, 9–10 klasėse, I–II gimnazijos klasėse – ne mažiau kaip 18 pamokų per metus mokinio kalbai ir komunikacijai lavinti;

120.4.4. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse, I–II gimnazijos klasėse skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų per metus;

120.5. judesio ir padėties sutrikimų turinčio mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 84, 90, 101 punktais. Individualaus ugdymo plane pamokos turėtų būti skiriamos gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, naudojimosi kompiuteriu įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti:

120.5.1. mokiniui 1–4 klasėse:

120.5.1.1. gydomajam fiziniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 140 pamokų per dvejus mokslo metus;

120.5.1.2. sergančiam cerebriniu paralyžiumi (vidutinio, labai žymaus laipsnio) ar turinčiam sunkių ar labai sunkių judesio ir padėties sutrikimų, individualioms gydomojo fizinio ugdymo pratyboms skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per metus;

120.5.1.3. gydomojo fizinio ugdymo ar pratybų pamokos, organizuojamos grupėse, ne didesnėse kaip 10 mokinių;

120.5.2. mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), 5–10 klasėse ir I–II gimnazijos klasėse individualioms gydomosios fizinio ugdymo pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 36 pamokos per metus;

120.5.3. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, 5–8 ir 9–10 ar I–II gimnazijos klasėse tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti;

120.5.4. 4–8 mokinių grupei gali būti skiriama iki 108 pamokų per metus sveikatą stiprinančiam fiziniam ugdymui;

120.6. su įvairiapusiais raidos sutrikimais turinčio mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 84, 90, 101 punktais:

120.6.1. atsižvelgiant į klasės, kurioje mokosi mokinys, paskirtį: bendroje klasėje, skiriant mokinio padėjėją, esant dideliems specialiesiems ugdymosi poreikiams – specialiojoje klasėje;

120.6.2. specialiosios paskirties klasėje besimokančiam mokiniui rekomenduojama įtraukti ir suplanuoti dalykus, kurių mokysis su savo bendraamžiais bendrosios paskirties klasėje;

120.6.3. individualiame ugdymo plane turi būti numatyta elgesio prevencijos ir intervencijos būdai, socialinių įgūdžių ugdymo veiklos. Periodiškai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) arba užfiksavus mokinio pažangą ar nustačius, kad ugdymo procese pažanga nedaroma, peržiūrimas ir koreguojamas individualaus ugdymo planas;

120.6.4. rekomenduojama mokiniui turėti pritaikytą nuolatinę mokymosi vietą, prireikus naudojant sieneles / širmas, skirtas dėmesiui koncentruoti ugdymo proceso metu, triukšmui mažinti. Įrengiama kiek įmanoma labiau nuo triukšmo izoliuota erdvė klasėje ar už klasės ribų, kurioje įvairiapusių raidos sutrikimų turinčiam mokiniui būtų sudaromos galimybės pertraukai veiklos metu ar esant emocinio nestabilumo būklei;

120.6.5. rengiant individualaus ugdymo planą, mokytojai turėtų bendradarbiauti su švietimo pagalbos specialistais, gauti nuolatinę pagalbą ir paramą taikyti elgesio vertinimo priemones netinkamo elgesio priežastims nustatyti bei reikalingų įgūdžių ugdymo strategijoms parinkti;

120.6.6. siekiant atsižvelgti į individualius mokinio gebėjimus ir raidos specifiką, numatyti mokymo medžiagos pateikimo būdus (vaizdiniu, garsiniu ir kt.) ir įtraukti mokinį į veiklas būtina pagal jo pomėgius, naudoti vizualines užuominas ugdymo procese ir jo mokymosi vietoje, pasirinkti individualaus ugdymo plane numatytą mokymosi pasiekimų vertinimo ir individualios pažangos stebėjimo formą;

120.6.7. sudarant tvarkaraščius individualaus ugdymo planui įgyvendinti, turi būti užtikrintos sąlygos ugdomosios veiklos metu daryti fizinio aktyvumo pertraukas, jų metu arba pamokų metu pagal galimybes panaudojant specialias priemones (minkštasuolius, balansavimo, supimosi ir kt.);

120.6.8. užtikrinti, kad bus taikomi vizualinio struktūravimo metodai ir priemonės pamokų ir pertraukų metu (struktūruoti erdves, veiklas, pamokas, pertraukas, užduotis, naudoti vaizdinę dienotvarkę, pasirinkimų lenteles ir kt.) bei teikiama kita vizualinė pagalba (pvz., naudoti atgalinius laikmačius).

121. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

122. Mokykloje nesant švietimo pagalbos specialistų, kiekvienam mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą ir kuriam pedagoginė psichologinė tarnyba arba švietimo pagalbos tarnyba, mokyklos vaiko gerovės komisija rekomenduoja teikti specialistų pagalbą, turi būti skiriama nuo 74 iki 280 pamokų per dvejus mokslo metus individualioms konsultacijoms ir (ar) papildomai dalyko mokytojo pagalbai arba sudaromos sąlygos mokiniui šias paslaugas gauti specialiosios paskirties įstaigoje, specialiojo ugdymo centruose, regioniniuose specialiojo ugdymo centruose.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

123. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis.

124. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal mokinio individualaus ugdymo plane numatytus individualios pažangos keliamus tikslus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas mokymo(si) turinys, ko sieks ir mokysis mokinys palyginus su Bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais, kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi, kaip bus fiksuojami mokinio mokymosi pasiekimai ugdymo laikotarpiu ir laikotarpio pabaigoje.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO PAGALBOS TEIKIMAS

125. Švietimo pagalba, ją teikiantys specialistai, tikslai ir intensyvumas mokiniui turi būti numatyti mokinio individualaus ugdymo plane.

126. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai, bendradarbiaudami su mokytojais, padeda įveikti mokiniui kylančius mokymosi sunkumus, padeda šalinti jų priežastis, stebi ugdymo procese mokinius, teikia konsultacinę pagalbą mokytojui ir mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) ir kitiems, teikiantiems paslaugas ir pagalbą, padeda mokiniui ugdytis, sudaryti sąlygas mokytis ir užtikrinti jo gerovę. 

127. Švietimo pagalba mokiniui teikiama laikinai ar nuolat ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, konsultuojant mokinį, atsižvelgiant į individualiame ugdymo plane keliamus ugdymo(si) tikslus, pagalbą teikiančių specialistų funkcijas ir mokinio reikmes. Siekiant įtraukties į ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai.

128. Švietimo pagalbos teikimo formos parenkamos mokiniui individualiai, jos gali būti specialiosios pamokos, pratybos, konsultacijos, pagalba ugdymosi veiklose, savirūpos procese ir kt.:

128.1. specialioji pamoka, skirta mokymosi sunkumams ar sutrikimams, kylantiems dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, įveikti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti;

128.2. specialiosios pratybos, skirtos švietimo veiksmingumui didinti, įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, gebėjimams ir galioms plėtoti, gali būti vykdomos individualiai ar grupėmis (2–8 mokiniai).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKYMAS NAMUOSE

129. Mokymą namuose savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal gydytojų rekomendacijas, sudariusi mokinio individualų ugdymo planą mokymosi namuose laikotarpiui.

130. Mokiniui, kuris mokosi pagal:

130.1. pritaikytą pradinio ugdymo programą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 54 punktu:

130.1.1. galima skirti 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

130.1.2. rekomenduojama 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus skirti lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba;

130.1.3. mokiniui su vidutiniu, žymiu ir labai žymiu intelekto sutrikimu, pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, skiriant 560 pamokų per dvejus mokslo metus (8 pamokas per savaitę), iš jų ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

130.1.4. mokiniui su judesio ir padėties sutrikimu, rekomenduojama 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus skirti gydomajai mankštai;

130.2. pritaikytą pagrindinio ugdymo programą, mokyti namuose mokykla skiria pamokų, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 53 punktu, iš jų iki 72 pamokų per metus gali skirti specialiosioms pamokoms, specialiosioms pratyboms ar konsultacijoms, o mokiniui, kuris mokosi tautinės mažumos kalba, papildomai skirti 36–72 valandas lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti;

130.3. mokiniui, besimokančiam tautinės mažumos kalba ar ugdomam namuose, lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti gali būti papildomai skiriama iki 72 valandų per metus;

130.4. mokiniui, besimokančiam namuose, sudaromos galimybės dalyvauti mokyklos organizuojamose neformaliojo vaikų švietimo programose.

PENKTASIS SKIRSNIS

ugdymo organizavimas specialiųjų mokyklų PARENGIAMOSIOSe klasėse

131. Parengiamoji klasė yra skirta specialiosios paskirties klasėse, mokyklose besimokantiesiems kurtiesiems ir neprigirdintiesiems (kochlearinių implantų naudotojams), akliesiems ir silpnaregiams, kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems mokiniams pradinio ugdymo Bendrosiose programose numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką, skiriant papildomus privalomo ugdymo metus, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 84 punkte nurodytu 1–2 klasėse ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi per dvejus mokslo metus. Kai kuriems dalykams numatytas pamokų skaičius gali būti keičiamas atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, išlaikant mokiniui privalomų pamokų skaičių per metus.

132. Individualus ugdymo planas sudaromas kurtiems ir neprigirdintiems vaikams:

132.1. vietoje kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (490–560 pamokų per dvejus mokslo metus), kurias sudaro šios veiklos sritys: lietuvių kalba ir literatūra, bendravimas ir pamoka (-os), skiriama (-os) kurtiesiems lietuvių gestų kalbai mokyti (turintys žymų ar labai žymų klausos sutrikimą ar kochlearinius implantus gali mokytis lietuvių gestų kalbos, jei ją pasirenka ar parenka tėvai (globėjai, rūpintojai));

132.2. pažintinė veikla apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą;

132.3. meninę veiklą gali sudaryti muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas, teatro pagrindai ir šokio pažinimas;

132.4. dalykinei praktinei veiklai skiriama 210 pamokų per dvejus mokslo metus;

132.5. fiziniam ir sveikatos ugdymui skiriama 210 pamokų per dvejus mokslo metus;

132.6. tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriama 140 pamokų per dvejus mokslo metus kiekvienam mokiniui (kochlearinių implantų naudotojams – 140–210 pamokų per dvejus mokslo metus). Tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta per komunikacines ir pažintines veiklas (specialiųjų pratybų ir minėtų veiklų turinys turi derėti);

132.7. sutrikusios regos vaikams ugdymo plane būtina skirti specialiąją pamoką (-as) abilitacinėms pratyboms (sensomotorikai ir regėjimui lavinti).

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

133. Bendrųjų ugdymo planų prieduose pateikiama:

133.1. Pagrindinio ugdymo programos vykdymo ypatumai mokyklose, kuriose suformuotos jaunimo klasės, jaunimo mokyklose ir vaikų socializacijos centre. Produktyviojo mokymo organizavimas (1 priedas);

133.2. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos, sporto, inžinieriniu ar kitu ugdymu programų) įgyvendinimas (2 priedas);

133.3. Pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies, vidurinio ugdymo programos, socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas kartu su profesinio mokymo programa (3 priedas);

133.4. Ugdymo organizavimas ligoninės ir sanatorijos mokyklose (4 priedas);

133.5. Ugdymo organizavimas laisvės atėmimo vietose (5 priedas);

133.6. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimas (6 priedas);

133.7. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio  ugdymo organizavimas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (7 priedas);

133.8. Pradinio ugdymo individualizuotos, pagrindinio ugdymo individualizuotos programos ir socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas (8 priedas);

133.9. Socialinės-pilietinės veiklos organizavimas (9 priedas);

133.10. Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, ugdymo organizavimas (10 priedas);

133.11. Ugdymo ne mokyklos aplinkoje organizavimo aprašas (11 priedas).

___________________________

Priedų pakeitimai:

8 priedas_BUP

Priedo pakeitimai:

Nr. V-887, 2025-08-29, paskelbta TAR 2025-08-29, i. k. 2025-14678

9 priedas_BUP

Priedo pakeitimai:

Nr. V-497, 2026-07-02, paskelbta TAR 2026-07-02, i. k. 2026-11429

11 priedas_BUP

Priedo pakeitimai:

Nr. V-887, 2025-08-29, paskelbta TAR 2025-08-29, i. k. 2025-14678

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-887, 2025-08-29, paskelbta TAR 2025-08-29, i. k. 2025-14678

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. V-559 „Dėl 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo

2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Sprendimas

Nr. 2026-01-07 Nr. AB-309-3-66-3-00007-2025-4, 2026-01-07, paskelbta TAR 2026-01-15, i. k. 2026-00501

Nuasmenintas sprendimas 2026-01-07 Nr. AB-309-3-66-3-00007-2025-4

3.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-497, 2026-07-02, paskelbta TAR 2026-07-02, i. k. 2026-11429

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. V-559 „Dėl 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo