I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Metodika reglamentuoja asmenų, vykdančių veiklą gamtinių dujų, centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų, elektros energetikos, šilumos gamybos ir (ar) tiekimo, karšto vandens tiekimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo, keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją sektoriuose ir kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos (toliau – Ūkio subjektai), investicijų grąžos normos nustatymo reikalavimus.
2. Metodikos tikslas – nustatyti aiškiai apibrėžtus, skaidrius, nediskriminuojančius investicijų grąžos normos nustatymo kriterijus ir tvarką.
3. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu.
4. Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Metodikos 3 punkte nurodytuose teisės aktuose.
II SKYRIUS
INVESTICIJŲ GRĄŽOS NORMOS NUSTATYMO KRITERIJAI
5. Investicijų grąžos norma nustatoma kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina pagal formulę:
čia:
r – protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma, proc.;
WACC – vidutinė svertinė kapitalo kaina, proc.;
WD – skolintas kapitalas (finansavimo skolintomis lėšomis dalis), vieneto dalimis;
WE – nuosavas kapitalas (finansavimo nuosavomis lėšomis dalis), vieneto dalimis;
Rd – skolinto kapitalo kaina, proc.;
Re – nuosavo kapitalo grąža, proc.;
m – Lietuvoje taikomas pelno mokesčio tarifas, vieneto dalimis.
6. Skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma, už kurią Ūkio subjektas gali gauti ilgalaikę paskolą), proc., atitinka paskutinių dvylikos mėnesių, prieš Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) nustatant skolinto kapitalo kainą, Ūkio subjekto faktinės paskolų litais ir (arba) eurais, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučio palūkanų normos svertinį vidurkį, ne didesnį nei to paties laikotarpio Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkį. Bet kuriuo atveju Tarybos nustatyta skolinto kapitalo kaina, proc., negali viršyti nuo 2004 m. spalio mėnesio iki paskutinio mėnesio prieš nustatant Tarybai skolinto kapitalo kainą, proc., Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkio, išskyrus 2008–2009 metų laikotarpį (ekonomikos sunkmečio laikotarpį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“). Tuo atveju, jeigu elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, sektoriui Taryba vertina vidutinę svertinę kapitalo kainą, faktinio skolinto kapitalo kaina skaičiuojama kaip elektros energetikos sektoriaus faktinio skolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis. Nustatant biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifus, vadovaujantis Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-230 „Dėl Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“, faktinio skolinto kapitalo kaina skaičiuojama kaip gamtinių dujų sektoriaus skolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis.
Punkto pakeitimai:
Nr. O3E-143, 2020-02-14, paskelbta TAR 2020-02-17, i. k. 2020-03429
7. Jeigu Ūkio subjekto faktinė ilgalaikių paskolų palūkanų norma yra mažesnė nei Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkis, skolinto kapitalo kaina padidinama:
7.1. dalimi, kuri lygi skirtumui tarp vidutinės svertinės skolinto kapitalo kainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinant tarptautinių finansų institucijų, kurių narė yra Lietuva ir kurių sąrašas yra skelbiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos) suteiktų paskolų ir Ūkio subjekto faktinės skolinto kapitalo kainos (pirmoji efektyvaus skolinimosi skatinimo riba). Pirmoji efektyvaus skolinimosi skatinimo riba skaičiuojama tik tuo atveju, kai Ūkio subjekto faktinė skolinto kapitalo kaina yra mažesnė nei vidutinė skolinto kapitalo kaina, suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis;
7.2. dalimi, kuri yra lygi pusei skirtumo tarp Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanų normų vidurkio ir vidutinės svertinės skolinto kapitalo kainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinant tarptautinių finansų institucijų, kurių narė yra Lietuva ir kurių sąrašas yra skelbiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos) suteiktų paskolų (antroji efektyvaus skolinimosi skatinimo riba). Antroji efektyvaus skolinimosi skatinimo riba skaičiuojama tik tuo atveju, kai vidutinė svertinė skolinto kapitalo kaina, suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinant investicinių bankų suteiktų paskolų, yra mažesnė už Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanų normų vidurkį.
Punkto pakeitimai:
Nr. O3E-143, 2020-02-14, paskelbta TAR 2020-02-17, i. k. 2020-03429
8. Jeigu Ūkio subjektas neturi ilgalaikių paskolų, skolinto kapitalo kaina skaičiuojama kaip energetikos sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, skolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis, netaikant Metodikos 7 punkto nuostatų. Jeigu ūkio subjektas, vykdantis veiklą centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų sektoriuje, neturi ilgalaikių paskolų, skolinto kapitalo kaina skaičiuojama kaip gamtinių dujų sektoriaus skolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis, netaikant Metodikos 7 punkto nuostatų. Jeigu energetikos sektoriuje, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, nei vienas Ūkio subjektas neturi ilgalaikių paskolų, skolinto kapitalo kaina skaičiuojama kaip visų energetikos sektorių skolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis.
9. Nuosavo kapitalo grąža, proc., taikytina reguliavimo tikslams ateinančiu reguliavimo periodu, nustatoma pagal formulę:
čia:
Rf – nerizikingų investicijų grąžos norma, proc.;
Rerp – nuosavybės rizikos premija, proc.;
β – santykinis rizikos matmuo, atspindintis ūkio šakos rizikingumo lygį, palyginti su bendru šalies ūkio rizikingumu (svertinė β).
9.1. nerizikingų investicijų grąžos norma atitinka 10 metų ir artimos trukmės (t. y., ne trumpesnės nei 3468 dienų) Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.) aukcionų, vykusių per paskutinius 10 metų iki einamųjų metų liepos 1 d., proc., vidutinio svertinio pelningumo (pagal patenkintas paraiškas) aritmetinį vidurkį, proc.;
9.2. nuosavybės rizikos premija nustatoma kaip šalies su išvystyta kapitalo rinka (JAV) nuosavybės rizikos premijos ir papildomos Lietuvos rinkos rizikos premijos suma, remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais. JAV nuosavybės rizikos premija nustatoma kaip JAV paskutinių 20 metų iki metų, prieš nustatant Tarybai nuosavo kapitalo kainą, proc., investicijų į akcijų rinką grąžos bei JAV iždo obligacijų grąžos normos skirtumas, remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais (Standard&Poor's reitingų agentūros skelbiamo S&P 500 indekso ir JAV Federalinės rezervų sistemos banko skelbiamų 10 metų trukmės JAV iždo obligacijų duomenimis). Papildoma Lietuvos rinkos rizikos premija nustatoma kaip skirtumas tarp Lietuvos kredito reitingą atitinkančios rizikos (proc.) ir JAV kredito reitingą atitinkančios rizikos (proc.), remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais (A. Damodaran interneto svetainėje skelbiamais Lietuvos kredito reitingą ir JAV kredito reitingą atitinkančių rizikų įverčiais);
Punkto pakeitimai:
Nr. O3E-143, 2020-02-14, paskelbta TAR 2020-02-17, i. k. 2020-03429
9.3. santykinis rizikos matmuo, atspindintis ūkio šakos rizikingumo lygį, palyginti su bendru šalies ūkio rizikingumu (svertinė β), nustatomas:
9.3.1. gamtinių dujų perdavimo, skystinimo, laikymo veiklą vykdantiems Ūkio subjektams bei nustatant biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifus – kaip Europos energetikos reguliuotojų tarybos (CEER) kasmet rengiamoje ataskaitoje apie investavimo sąlygas Europos Sąjungos šalyse pateikiamų ES valstybių gamtinių dujų perdavimo sektoriaus rizikos matmens aritmetinis vidurkis;
9.3.2. gamtinių dujų skirstymo, centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų veiklą vykdantiems Ūkio subjektams – kaip Europos energetikos reguliuotojų tarybos (CEER) kasmet rengiamoje ataskaitoje apie investavimo sąlygas ES šalyse pateikiamų ES valstybių gamtinių dujų skirstymo sektoriaus rizikos matmens aritmetinis vidurkis;
9.3.3. elektros energetikos perdavimo veiklą vykdantiems Ūkio subjektams, Ūkio subjektams, pripažintiems turinčiais didelę įtaką elektros energetikos gamybos ir rezervinės galios rinkose, taip pat Ūkio subjektams, teikiantiems elektros energijos gamybos nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, ir elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimo nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti, viešuosius interesus atitinkančias paslaugas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka bei tuo atveju, jeigu elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, sektoriui Taryba vertina vidutinę svertinę kapitalo kainą – kaip Europos energetikos reguliuotojų tarybos (CEER) kasmet rengiamoje ataskaitoje apie investavimo sąlygas ES šalyse pateikiamų ES valstybių elektros energetikos perdavimo sektoriaus rizikos matmens aritmetinis vidurkis;
Punkto pakeitimai:
Nr. O3E-143, 2020-02-14, paskelbta TAR 2020-02-17, i. k. 2020-03429
9.3.4. elektros energetikos skirstymo, visuomeninio tiekimo veiklą vykdantiems Ūkio subjektams, taip pat ūkio subjektams, pripažintiems turinčiais didelę įtaką elektros energijos nepriklausomo tiekimo rinkose – kaip Europos energetikos reguliuotojų tarybos (CEER) kasmet rengiamoje ataskaitoje apie investavimo sąlygas ES šalyse pateikiamų ES valstybių elektros energetikos skirstymo sektoriaus rizikos matmens aritmetinis vidurkis;
9.3.5. šilumos gamybos ir (ar) tiekimo, karšto vandens tiekimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo veiklą vykdantiems Ūkio subjektams – kaip Europos valstybių komunalinių paslaugų pramonės šakų rizikos laipsnių aritmetinis vidurkis, remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais (A. Damodaran interneto svetainėje skelbiamais naujausiais santykinio rizikos matmens įverčiais);
9.3.6. Ūkio subjektams, vykdantiems keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją veiklą – kaip Europos valstybių transporto pramonės šakų rizikos laipsnių aritmetinis vidurkis, remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais (A. Damodaran interneto svetainėje skelbiamais naujausiais santykinio rizikos matmens įverčiais);
10. Skolinto ir nuosavo kapitalo struktūra yra laikoma optimalia, kai skolintas kapitalas sudaro 60 proc., nuosavas – 40 proc.
11. Ūkio subjektui investicijų grąžos norma, taikant optimalią kapitalo struktūrą, nustatoma tuo atveju, kai pagal paskutinių audituotų finansinių metų, prieš Tarybai apskaičiuojant investicijų grąžos normą, Ūkio subjekto metinėse finansinėse ataskaitose pateikiamą faktinę Ūkio subjekto kapitalo struktūrą apskaičiuota investicijų grąžos norma yra didesnė, nei apskaičiuota pagal optimalią kapitalo struktūrą. Kitais atvejais Ūkio subjektui investicijų grąžos norma yra skaičiuojama, naudojant faktinės Ūkio subjekto kapitalo struktūros duomenis.
Punkto pakeitimai:
Nr. O3E-143, 2020-02-14, paskelbta TAR 2020-02-17, i. k. 2020-03429
12. Ūkio subjektams, vykdantiems elektros energetikos ir gamtinių dujų sektoriuose bendro intereso projektus (angl. Projects of common interest) ir (ar) tiekimo saugumo bei diversifikavimo projektus su valstybės garantija, kurių įvykdymui prisiimtų ilgalaikių įsipareigojimų dalis lygi 70 proc. ir daugiau Ūkio subjekto kapitalo, investicijų grąžos norma skaičiuojama naudojant Metodikos 10 punkte nurodytą kapitalo struktūrą.
Punkto pakeitimai:
Nr. O3E-143, 2020-02-14, paskelbta TAR 2020-02-17, i. k. 2020-03429
13. Tuo atveju, jeigu elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, sektoriui Taryba vertina vidutinę svertinę kapitalo kainą ir nustatant biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifus, taikoma Metodikos 10 punkte nurodyta kapitalo struktūra.
Punkto pakeitimai:
Nr. O3E-143, 2020-02-14, paskelbta TAR 2020-02-17, i. k. 2020-03429
14. Investicijų grąžos norma Ūkio subjektui nustatoma reguliavimo periodui, nekeičiant nustatytos kapitalo struktūros ir nuosavo kapitalo kainos, tačiau kasmet koreguojama atsižvelgiant į Metodikos 7 punkte išdėstytas nuostatas ir skolinto kapitalo kainos, kuri negali viršyti Metodikos 6 punkte nurodytų reikalavimų, pokytį.
Punkto pakeitimai:
Nr. O3E-143, 2020-02-14, paskelbta TAR 2020-02-17, i. k. 2020-03429
IV SKYRIUS
KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS APSAUGA
17. Jei Tarybai pateikiama konfidenciali informacija, ją pateikiantis Ūkio subjektas privalo konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kuri informacija yra konfidenciali.
Punkto pakeitimai:
Nr. O3E-143, 2020-02-14, paskelbta TAR 2020-02-17, i. k. 2020-03429
18. Konfidencialia negali būti laikoma informacija, kurią teisės aktai nustato kaip nekonfidencialią ir (ar) kuri nebuvo konfidenciali, ar nebuvo nurodyta kaip konfidenciali Tarybai, kai ji šią informaciją sužinojo.
Punkto pakeitimai:
Nr. O3E-143, 2020-02-14, paskelbta TAR 2020-02-17, i. k. 2020-03429
19. Taryba saugo gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą.
Punkto pakeitimai:
Nr. O3E-143, 2020-02-14, paskelbta TAR 2020-02-17, i. k. 2020-03429
