Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01
Įsakymas paskelbtas: TAR 2023-07-04, i. k. 2023-13829
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2021 M. BIRŽELIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 1K-227 „DĖL STRATEGINIO VALDYMO METODIKOS TAIKYMO“
PAKEITIMO
2023 m. liepos 4 d. Nr. 1K-257
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 1K-227 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo“:
2. N u s t a t a u, kad:
2.2. iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos plėtros programos valdytojas ir (ar) pažangos priemonės koordinatorius, kai koordinatorius paskirtas, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų finansavimui, įgyvendinimui ir administravimui taiko savo arba kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatytas tvarkas, kurios turi atitikti šiuos reikalavimus:
2.2.1. užtikrintas projekto įgyvendinimo ir administravimo funkcijų atskyrimas, kai plėtros programos valdytojas arba pažangos priemonės koordinatorius yra ir projekto vykdytojas;
2.2.2. užtikrintas sprendimų priėmimo nešališkumas, organizuojant ir vykdant projektų atranką ir administravimą;
2.2.3. užtikrinta projektų atitiktis bendriesiems projektų atrankos kriterijams, nurodytiems Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), 136 ir137 punktuose;
2.2.4. užtikrintas specialiųjų ir prioritetinių projektų atrankos kriterijų derinimas su socialiniais ir ekonominiais partneriais;
2.2.5. užtikrintas projektų atsekamumas (sąsajos su pažangos priemone, patirtų išlaidų ir pasiektų rezultatų apskaita);
2.2.6. įgyvendintas reikalavimas rengti investicijų projektą, kaip nurodyta Metodikos 140.5 papunktyje;
2.2.7. užtikrintas sprendimo dėl finansavimo priėmimas (kaip nurodyta Metodikos 144 punkte), papildomai nustatant, kad sprendimą dėl projekto finansavimo gali priimti ir plėtros programos valdytojui pavaldi biudžetinė įstaiga arba viešoji įstaiga, jeigu jai tokia funkcija pavesta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka;
2.3. projektai, kurių veiklos pradėtos vykdyti iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos (paskelbti darbų, prekių ir (arba) paslaugų pirkimai ir (arba) sudarytos jų sutartys, ir (arba) patirtos projekto veiklų vykdymo išlaidos ir pan.) arba patvirtintos projektų finansavimo sąlygos, pagal kurias 2023 metais paskelbtas kvietimas teikti paraiškas (kai projektai atrenkami konkurso ar tęstinės atrankos būdu), pagal šio įsakymo 2.2 papunktyje nurodytas tvarkas, po šio įsakymo įsigaliojimo dienos finansuojami, įgyvendinami ir administruojami vadovaujantis šio įsakymo 2.2 papunktyje nurodytomis tvarkomis;
2.4. įstaigos, kurios vadovas yra asignavimų valdytojas, sprendimu šiuo įsakymu patvirtintos Projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, administravimo ir finansavimo taisyklės gali būti taikomos ir projektams, kurių veiklos pradėtos vykdyti iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos (paskelbti darbų, prekių ir (arba) paslaugų pirkimai ir (arba) sudarytos jų sutartys, ir (arba) patirtos projekto veiklų vykdymo išlaidos ir pan.) arba patvirtintos projektų finansavimo sąlygos, pagal kurias 2023 metais paskelbtas arba planuojamas paskelbti kvietimas teikti paraiškas (kai projektai atrenkami konkurso ar tęstinės atrankos būdu).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1K-257
PROJEKTŲ, FINANSUOJAMŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOMIS, ADMINISTRAVIMO IR FINANSAVIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, administravimo ir finansavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojama tik Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, įskaitant biudžetinių įstaigų pajamų įmokas ir kitas pajamas, finansuojamų plėtros programos pažangos priemonės apraše ar regiono plėtros plane nurodytų veiklų (poveiklių) įgyvendinamų pavienių ir jungtinių projektų (toliau kartu – projektas), išskyrus projektus, apimančius skatinamąsias finansines priemones, vystomojo bendradarbiavimo projektus, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus ir projektus, bendrai finansuojamus iš Europos Sąjungos (toliau – ES) ar kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų (įskaitant bendrojo finansavimo lėšas, valstybės biudžeto lėšas, skirtas ES fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis netinkamam finansuoti pridėtinės vertės mokesčiui apmokėti, ir valstybės biudžeto lėšas, kuriomis prisidedama prie ES ir kitos tarptautinės paramos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo), atranka, vertinimas, finansavimas ir įgyvendinimas. Taisyklės netaikomos plėtros programos pažangos priemonės apraše planuojamai analitinei veiklai, jei jai vykdyti projektai nerengiami.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
2.1. Fiksuotasis projekto išlaidų vieneto įkainis (toliau – fiksuotasis įkainis) – iš anksto nustatytas projekto išlaidų vieneto įkainis, taikomas apskaičiuojant projekto tinkamas finansuoti išlaidas ir jas apmokant pagal pateiktus dokumentus, įrodančius pasiektą tam tikrą rezultatą, už kurio pasiekimą nustatytas šis įkainis.
2.2. Fiksuotoji projekto išlaidų norma (toliau – fiksuotoji norma) – iš anksto nustatyta išlaidų norma (išreiškiama procentais nuo visų ar dalies projekto tinkamų finansuoti išlaidų), taikoma apmokant dalį projekto išlaidų, kai neteikiami išlaidų pagrindimo dokumentai.
2.3. Fiksuotoji projekto išlaidų suma (toliau – fiksuotoji suma) – iš anksto nustatyta bendra projekto ar jo dalies išlaidų suma, taikoma apskaičiuojant projekto tinkamas finansuoti išlaidas ir jas apmokant remiantis pateiktais dokumentais, įrodančiais projekto veiklos vykdymą ir (arba) pasiektą rezultatą.
2.4. Finansuojamoji dalis – skirtos finansavimo lėšų sumos santykis su tinkamų finansuoti išlaidų suma.
2.5. Investicijų tęstinumas – investicijų išlaikymo prievolė, kurią projekto vykdytojas privalo įvykdyti po projekto finansavimo pabaigos.
2.6. Jungtinio projekto projektas (toliau – JP projektas) – jungtinio projekto vykdytojo atrinktas projektas, kuriuo siekiama jungtinio projekto tikslo.
2.7. Jungtinis projektas (toliau – JP) – grupę projektų, kuriais siekiama bendro tikslo ir kuriuos sujungus į grupę būtų pasiektas geriausias rezultatas ir investicijų kokybė, jungiantis projektas, už kurio inicijavimą ir įgyvendinimą arba tik įgyvendinimą atsakingas šio jungiančio projekto vykdytojas.
2.8. Kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus (toliau – kvietimas) – administruojančiosios institucijos parengtas ir jos interneto svetainėje paskelbtas siūlymas galimiems pareiškėjams teikti projektų įgyvendinimo planus jame nurodytomis sąlygomis ir tvarka.
2.9. Netiesioginės projekto išlaidos – išlaidos, kurios nėra skiriamos tiesiogiai projekto veikloms vykdyti, tačiau yra būtinos projektui administruoti.
2.10. Patikimo finansų valdymo principas – ekonomiškumu, efektyvumu, orientacija į veiklos rezultatus ir veiksminga biudžeto vykdymo vidaus kontrole grindžiamas finansų valdymo principas.
2.11. Patirtos išlaidos – išlaidos, nurodytos sąskaitoje faktūroje ar lygiaverčiame įrodomajame dokumente arba išankstinio mokėjimo dokumente prekėms, paslaugoms, darbams apmokėti, išlaidos, apskaičiuotos kaip darbo užmokestis ar kitos išmokos, taip pat kitos pagal projekto vykdytojo, partnerio ar jungtinio projekto projekto vykdytojo įsipareigojimą mokėti dar neapmokėtos išlaidos.
2.12. Pirkimas – siekiant vykdyti projekto veiklas pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą arba kurie yra perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, vykdomas pirkimas, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas arba kuriam minėti įstatymai netaikomi šiuose įstatymuose nustatytais atvejais, arba pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar perkantieji subjektai pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, vykdomas pirkimas.
2.13. Poprojektinis laikotarpis – projekto sutartyje nustatytas laikotarpis, per kurį projekto vykdytojas, pasibaigus projekto finansavimui, privalo įvykdyti projekto sutarties reikalavimus, įskaitant įsipareigojimą teikti ataskaitas po projekto finansavimo pabaigos.
2.14. Projektą vykdantis personalas – projekto tiesiogines veiklas vykdantys fiziniai asmenys, su projekto vykdytoju, partneriu ar jungtinio projekto projekto vykdytoju susiję darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais arba teikiantys paslaugas projekto vykdytojui, partneriui ar jungtinio projekto projekto vykdytojui pagal paslaugų (civilines), įskaitant autorines, sutartis ar įgyvendinant projektą, įskaitant jungtinio projekto projektą, veikiantys pagal savanoriškos veiklos sutartis.
2.15. Projekto dalyvis – tiesioginėse projekto veiklose dalyvaujantis, bet tuo pačiu metu jų neadministruojantis ir nevykdantis, tiesioginę naudą iš projekto gaunantis fizinis asmuo, kurio dalyvavimo projekto veiklose išlaidos numatytos projekto biudžete ir kurį projekto vykdytojas gali įvardyti ir paprašyti jį pateikti asmens duomenis, reikalingus informacijai apie dalyvavimą projekto veiklose surinkti.
2.16. Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis – projekto sutartyje nustatytas laikotarpis nuo projekto veiklų vykdymo pradžios (nepažeidžiant valstybės pagalbos taisyklių nuostatų dėl veiklų vykdymo pradžios) iki galutinės veiklos ataskaitos pateikimo termino, per kurį turi būti patirtos ir apmokėtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos.
2.17. Projektui skiriamos finansavimo lėšos – finansavimo lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų, kuriose numatytos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, įskaitant biudžetinių įstaigų pajamų įmokas ir kitas pajamas, išskyrus lėšas, kuriomis prisidedama prie Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo (bendrojo finansavimo lėšos, valstybės biudžeto lėšos, skirtos Europos Sąjungos fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis netinkamam finansuoti pridėtinės vertės mokesčiui apmokėti, kitos valstybės biudžeto lėšos, skirtos projektams, įgyvendinamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, bendrai finansuoti).
2.18. Projektų finansavimo sąlygų aprašas – ministerijos arba, jei yra paskirtas, plėtros programos pažangos priemonių koordinatoriaus rengiamas dokumentas, kuriame nustatomi plėtros programos pažangos priemonei ar atskiroms jos veikloms taikomi projektų atrankos ir įgyvendinimo reikalavimai.
2.19. Regioninės pažangos priemonės finansavimo gairės (toliau – Gairės) – ministerijos, planuojančios regioninę pažangos priemonę, rengiamas dokumentas, kuriame nurodomos su regionine pažangos priemone susijusių nacionalinių plėtros programų, finansų ministro tvirtinamų Projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, administravimo ir finansavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatos, kurias privaloma taikyti planuojant ir įgyvendinant regionų plėtros planų pažangos priemones ir jas įgyvendinančius projektus.
2.20. Supaprastintas išlaidų apmokėjimas – projekto tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimas, kai taikomi fiksuotieji projekto išlaidų vieneto įkainiai, fiksuotosios projekto išlaidų sumos ar fiksuotosios projekto išlaidų normos.
2.21. Tiesioginės projekto išlaidos – tiesiogiai projekto veikloms vykdyti būtinos išlaidos, kai tiesioginį projekto veiklų ir jų išlaidų ryšį įmanoma aiškiai parodyti.
2.22. Valstybės pagalbos taisyklės – valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimą reglamentuojantys Europos Sąjungos reglamentai, komunikatai, sprendimai, schemos ar Europos Komisijos ad hoc sprendimai dėl valstybės pagalbos suderinamumo.
2.23. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Strateginio valdymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika), Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“.
3. Administruojančioji institucija, vertindama projektų įgyvendinimo planus (toliau – PĮP) ir vykdydama projektų įgyvendinimo priežiūrą, ministerija arba plėtros programos pažangos priemonės (toliau – pažangos priemonė) koordinatorius, kai jis yra paskirtas (toliau kartu – ministerija), ir projektų, kuriais įgyvendinami regionų plėtros planai (toliau – RPPl), administruojančioji institucija (toliau – RPPl administruojančioji institucija), priimdami sprendimus dėl projekto finansavimo ir papildomo įgyvendinamo projekto finansavimo, turi užtikrinti, kad bus laikomasi šių principų:
3.1. lygiateisiškumo – visiems tam tikro kvietimo PĮP ir (ar) projektams turi būti taikomi vienodi planavimo, vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros principai;
3.2. nešališkumo ir skaidrumo:
3.2.1. visi vertintojai, tikrinimus atliekantys ir Taisyklėse nurodytus sprendimus priimantys darbuotojai privalo deklaruoti galimą interesų konfliktą ir būti supažindinti su savo funkcijomis, pareigomis ir teisėmis;
3.2.2. priimant sprendimus, susijusius su PĮP vertinimu, projektų atranka, projektų sutarčių sudarymu ir keitimu, veiklos ataskaitų ir su jomis teikiamų mokėjimo prašymų dalių tvirtinimu, išlaidų apmokėjimu, patikrų projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietose (toliau – patikra vietoje) atlikimu ir rezultatų tvirtinimu, pažeidimų nustatymu ir išmokėtų projektams įgyvendinti skirtų finansavimo lėšų grąžinimu, turi dalyvauti ne mažiau kaip 2 asmenys;
3.3. profesionalumo ir efektyvumo:
3.3.1. vertinimui ar tikrinimui atlikti, sprendimams priimti turi būti pasitelkiami kompetentingi specialistai;
3.4. konfidencialumo – turi būti užtikrintas PĮP ir projekto sutartyje pateiktos informacijos naudojimas tik vertinimo, tikrinimo ar projekto įgyvendinimo priežiūros tikslais ir informacijos apie projektą neskleidimas, išskyrus Taisyklėse ir aukštesnės teisinės galios teisės aktuose, reglamentuojančiuose tokios informacijos privalomą atskleidimą, nustatytus atvejus.
4. Neteko galios nuo 2023-12-31
Punkto naikinimas:
Nr. 1K-428, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-30, i. k. 2023-26084
5. Neteko galios nuo 2023-12-31
Punkto naikinimas:
Nr. 1K-428, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-30, i. k. 2023-26084
6. Neteko galios nuo 2023-12-31
Punkto naikinimas:
Nr. 1K-428, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-30, i. k. 2023-26084
II SKYRIUS
PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO, RPPL, PROJEKTŲ BENDRŲJŲ ATRANKOS KRITERIJŲ IR PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ, KVIETIMŲ PLANO, KVIETIMO RENGIMO, KEITIMO IR DERINIMO TVARKA
Pirmasis skirsnis
PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO IR GAIRIŲ RENGIMAS
8. Rengdama arba parengusi pažangos priemonės aprašą ministerija, vadovaudamasi Strateginio valdymo metodikos 139 punktu, pažangos priemonės veikloms ar poveiklėms pagal Taisyklių 1 priede pateiktą rekomenduojamą projektų finansavimo sąlygų aprašo formą, kuri yra pažangos priemonės aprašo priedas, nustato projektų finansavimo sąlygas. Projektų finansavimo sąlygų aprašo rengti neprivaloma planavimo būdu atrenkamiems projektams, išskyrus JP. Jei projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyti reikalavimai neatitinka Taisyklių nuostatų, taikomos Taisyklių nuostatos. Kai pagal šio punkto nuostatas projektų finansavimo sąlygos nenustatomos, šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai dėl projektų finansavimo sąlygų apraše pateikiamos informacijos turi būti pateikiami kvietime.
9. Ministerijos gali taikyti vieną projektų finansavimo sąlygų aprašą keliems kvietimams tai pačiai pažangos priemonės veiklai ar poveiklei arba kelioms pažangos priemonės veikloms ar poveiklėms, jeigu pagal jas planuojamuose kvietimuose taikomos vienodos projektų finansavimo sąlygos (projektų atrankos būdas, finansavimo forma, galimi pareiškėjai ir pan.). Jei pagal pažangos priemonės veiklą ar poveiklę planuojami kvietimai, kuriuose numatomos skirtingos projektų finansavimo sąlygos, kiekvienam kvietimui turi būti rengiami atskiri projektų finansavimo sąlygų aprašai.
10. Projektams gali arba turi būti (kai projektų atranka vykdoma konkurso būdu) nustatyti papildomi (t. y. į projektų bendruosius atrankos kriterijus neįtraukti) reikalavimai – projektų specialieji ir (ar) prioritetiniai atrankos kriterijai pagal Taisyklių II skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytą tvarką.
11. Projektams įgyvendinti gali būti pasitelkiami partneriai, jei tai leidžiama projektų finansavimo sąlygų apraše. JP įgyvendinti partneriai nepasitelkiami.
12. Ministerija projektų finansavimo sąlygų apraše gali nustatyti papildomus reikalavimus projektams ir pareiškėjams tiek, kiek jie neprieštarauja Taisyklėms.
13. Ministerija, norėdama dalyvauti projekto vystymo veikloje, reikalavimą dėl projekto išvystymo ir suderinimo su ministerija, o kai rengiamas jungtinis kvietimas, – su planuojant jungtinį kvietimą dalyvaujančiomis ministerijomis (toliau – dalyvaujančios ministerijos) pažymi projektų finansavimo sąlygų apraše.
14. Jei ministerija nusprendžia finansuoti tik dalį projekto tinkamų finansuoti išlaidų, ji projektų finansavimo sąlygų apraše arba, kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse, o regionų plėtros tarybos (toliau – RPT) – RPPl turi nustatyti reikalavimą likusią projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalį finansuoti iš nuosavo įnašo.
15. Projektų finansavimo sąlygų aprašo ar jo keitimo projektus, kai keičiamos esminės nuostatos (keičiamos projektų finansavimo sąlygos ir (arba) PĮP teikimo sąlygos, turinčios įtakos PĮP vertinimo rezultatams, kai keičiamos remtinos veiklos, projektų atrankos kriterijai, reikalavimai, susiję su stebėsenos rodikliais, tinkamomis finansuoti išlaidomis, ir (ar) kiti pareiškėjams ir (ar) projektams taikomi reikalavimai), ministerija rengia atsižvelgdama į Strateginio valymo metodikos 139 punktą ir teikia išvadoms (pastaboms ir pasiūlymams) gauti:
15.2. kitoms ministerijoms, kai įgyvendinami uždaviniai, už kuriuos atsakingos kelios ministerijos, taip pat kai pagal pažangos priemones finansuojamos veiklos ar poveiklės gali sutapti su kitų ministerijų veiklomis ar poveiklėmis ir yra tų veiklų ar poveiklių dubliavimosi rizika arba kai planuojama skelbti jungtinį kvietimą pagal kelių ministerijų pažangos priemones.
16. Projektų finansavimo sąlygų apraše turi būti detalizuota ir pateikta visa informacija, reikalinga PĮP parengti ir projektui įgyvendinti. Taisyklėse nustatyti reikalavimai į projektų finansavimo sąlygų aprašą neperkeliami, o pateikiama nuoroda į juos.
17. Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatomi papildomi reikalavimai:
17.1. Nustatomi konkretūs reikalavimai dėl horizontaliųjų principų (darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, bei inovatyvumo (kūrybingumo)) ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) nustatytų teisių ir principų: lygybės (lygybė prieš įstatymą), laisvės (asmens duomenų apsaugos), pilietinių teisių (teisė į gerą administravimą, teisė susipažinti su dokumentais), teisingumo (teisė į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nusikalstamos veikos ir bausmės proporcingumo) laikymosi. Rengiant projektų finansavimo sąlygų aprašą, turi būti įvertinta planuojamų finansuoti projektų atitiktis horizontaliesiems principams ir atitinkamoms Chartijos nuostatoms, jie negali būti pažeisti bei turi būti atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas:
17.1.1. Turi būti siekiama, kad, atsižvelgiant į projektų pobūdį, būtų tiesiogiai prisidedama prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo, t. y. nustatomi konkretūs projekto tikslai, konkreti tikslinė grupė, finansuojamos projekto veiklos, projekto vykdytojai, stebėsenos rodikliai, siekiami rezultatai, tinkamos finansuoti išlaidos ir pan.
17.1.2. Siekdama aktyvesnio horizontaliųjų principų laikymosi, ministerija gali nustatyti projektų tinkamumo finansuoti sąlygas, viršijančias Taisyklėse nustatytus minimalius reikalavimus, kad daugiau dėmesio būtų skiriama darnaus vystymosi, lygių galimybių, nediskriminavimo, inovatyvumo (kūrybingumo) principų įgyvendinimui ir finansuojamos tvaresnės investicijos.
17.1.3. Dėl horizontaliųjų principų laikymosi ekspertinę pagalbą nacionaliniu lygmeniu teikia paskirti horizontaliųjų principų koordinatoriai (darnaus vystymosi principo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, inovatyvumo (kūrybingumo) principo – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, lygių galimybių ir nediskriminavimo principo – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
17.2. Prireikus nustatoma didžiausia ir, jei taikoma, mažiausia projektui įgyvendinti ir (ar) projekto veiklai vykdyti galima skirti finansavimo lėšų suma.
17.3. Kai projektai atrenkami planavimo arba konkurso būdu, gali būti nustatomi atvejai, kuriems esant administruojančioji institucija gali įvertinti PĮP per ilgesnį nei Taisyklėse nustatytą terminą, ir (ar), kai projektai atrenkami planavimo būdu, gali būti nustatomi atvejai, kuriems esant administruojančiosios institucijos gali priimti PĮP, pateiktus po kvietime nustatyto PĮP pateikimo termino pabaigos.
17.4. Nurodoma, ar bus sudaromas projekto priežiūros komitetas. Į projekto priežiūros komiteto sudėtį gali būti įtraukiami kitų įstaigų atstovai ir socialiniai ir ekonominiai partneriai.
17.6. Nustatomas reikalavimas PĮP suderinti su Informacinės visuomenės plėtros komitetu (toliau – IVPK), kai gali būti įsigyjami, kuriami, modernizuojami ir pan. valstybės informaciniai ištekliai, kurių vertė viršija 500 000 (penkis šimtus tūkstančių) eurų.
18. Visi projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyti reikalavimai turi būti skaidrūs, atitikti horizontaliuosius principus ir atitinkamas Chartijos nuostatas, taikomus ES reikalavimus dėl valstybės pagalbos ir kitus projektų atrankos, įgyvendinimo ir tęstinumo reikalavimus.
19. Apie projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimą informuojama atsakinga administruojančioji institucija, jei tai nėra pati ministerija.
20. Regioninėms pažangos priemonėms projektų finansavimo sąlygų aprašas nerengiamas. Vadovaujantis Strateginio valdymo metodika suplanavus regioninę pažangos priemonę, pagal Taisyklių 2 priede nustatytą formą parengiamos Gairės ir sudaroma Strateginio valdymo metodikos 104.3 papunktyje nurodyta visuotinių dotacijų valdymo sutartis.
21. Gairių ar jų keitimo projektus ministerija suderina su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau – VRM) ir RPPl administruojančiąja institucija ir aptaria su RPT.
22. Ministerijoje turi būti nustatyta, kokia tvarka ir terminais ministerija Gairių ar jų keitimo projektus teiks VRM, RPPl administruojančiajai institucijai ir RPT.
Antrasis skirsnis
RPPL PAŽANGOS PRIEMONIŲ RENGIMUI IR ĮGYVENDINIMUI TAIKOMI PAPILDOMI REIKALAVIMAI
24. RPPl keitimo projektus, kai keičiamos nustatytos projektų finansavimo sąlygos ir (arba) PĮP teikimo sąlygos, turinčios įtakos PĮP vertinimo rezultatams (reikalavimai, susiję su stebėsenos rodikliais, tinkamomis finansuoti išlaidomis, ir (ar) kiti pareiškėjams ir (ar) projektams taikomi reikalavimai), RPT derina su RPPl administruojančiąja institucija (išskyrus atvejus, kai nurodytos nuostatos keičiamos pasikeitus Taisyklių nuostatoms).
25. RPT RPPl administruojančiajai institucijai praneša apie patvirtintą RPPl ir jo keitimus, kartu informuodama apie RPPl projektus, kuriems, vadovaujantis Taisyklių 48 punktu, gali būti rengiamas jungtinis kvietimas.
26. Patvirtintas RPPl ne vėliau nei vienas mėnuo iki kvietimo paskelbimo dienos skelbiamas Teisės aktų registre ir RPPl administruojančiosios institucijos interneto svetainėje.
27. RPPl aktualias redakcijas per 2 darbo dienas nuo jų įsigaliojimo dienos RPPl administruojančioji institucija skelbia savo interneto svetainėje.
28. RPT privalo nustatyti (kai projektų atranka vykdoma konkurso būdu), o kitais atvejais, jei reikia, nustato į projektų bendruosius atrankos kriterijus neįtrauktus reikalavimus – projektų specialiuosius ir (ar) prioritetinius atrankos kriterijus pagal Taisyklių II skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytą tvarką.
29. RPT RPPl gali detalizuoti reikalavimus, susijusius su projektų atitiktimi Taisyklių 34 punkte nurodytiems projektų bendriesiems atrankos kriterijams ir projektų specialiesiems ir (arba) prioritetiniams atrankos kriterijams. Pagal tokius reikalavimus patikslinamas atitinkamų projektų bendrųjų atrankos kriterijų ir projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų taikymas.
30. RPT RPPl gali nustatyti papildomus reikalavimus pareiškėjams tiek, kiek tie reikalavimai neprieštarauja Taisyklėms ir Gairėms.
31. RPT, norėdamos dalyvauti vystant projektą, reikalavimą dėl projekto išvystymo ir suderinimo su RPT nurodo RPPl.
32. RPPl nustatomi kiti reikalavimai:
32.1. Atsižvelgiant į projektų pobūdį, gali būti detalizuojami arba papildomi Gairėse nustatyti konkretūs reikalavimai projektams dėl horizontaliųjų principų (darnaus vystymosi, lygių galimybių ir nediskriminavimo, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, bei inovatyvumo (kūrybingumo)) ir atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi. Rengiant RPPl, turi būti įvertinta planuojamų finansuoti projektų atitiktis horizontaliesiems principams ir atitinkamoms Chartijos nuostatoms, jie negali būti pažeisti bei turi būti atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas:
32.1.1. Turi būti siekiama, kad, atsižvelgiant į projektų pobūdį, būtų prisidedama prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo, t. y. nustatomi konkretūs projekto tikslai, konkreti tikslinė grupė, finansuojamos projekto veiklos, projekto vykdytojai, stebėsenos rodikliai, siekiami rezultatai, tinkamos finansuoti išlaidos ir pan.
32.1.2. Siekdamos aktyvesnio horizontaliųjų principų laikymosi, RPT gali nustatyti projektų tinkamumo finansuoti sąlygas, viršijančias Taisyklėse ir Gairėse nustatytus reikalavimus, kad daugiau dėmesio būtų skiriama darnaus vystymosi, lygių galimybių, nediskriminavimo, inovatyvumo (kūrybingumo) principų įgyvendinimui ir finansuojamos tvaresnės investicijos.
32.2. Prireikus nustatoma didžiausia ir, jei taikoma, mažiausia projektui įgyvendinti ir (ar) projekto veiklai vykdyti galima skirti finansavimo lėšų suma.
32.3. Kai projektai atrenkami planavimo arba konkurso būdu, RPT sprendimu gali būti nustatomi atvejai, kuriems esant RPPl administruojančioji institucija gali įvertinti PĮP per ilgesnį nei Taisyklėse nustatytą terminą, ir (ar) RPPl administruojančioji institucija gali priimti planavimo būdu atrenkamų projektų PĮP, pateiktus po kvietime nustatyto PĮP pateikimo termino pabaigos.
Trečiasis skirsnis
PROJEKTŲ BENDRŲJŲ ATRANKOS KRITERIJŲ IR PROJEKTŲ SPECIALIŲJŲ IR PRIORITETINIŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMAS IR KEITIMAS
34. Ministerija, atsižvelgdama į Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) tikslus, Strateginio valdymo metodikos nuostatas, jei reikia, nustato plėtros programos pažangos priemonių projektų papildomus bendruosius atrankos kriterijus ir Taisyklių 35 punkte nurodytus atrankos kriterijus.
35. Ministerijos, atsižvelgdamos į strateginio lygmens ir nacionalinių programavimo lygmens planavimo dokumentų tam tikriems ūkio sektoriams nustatytus tikslus ir uždavinius, jei reikia arba privaloma (kai projektų atranka vykdoma konkurso būdu), plėtros programos pažangos priemonių projektams nustato papildomus (t. y. į projektų bendruosius atrankos kriterijus neįtrauktus) reikalavimus – projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus, kaip nustatyta Strateginio valdymo metodikos 138 punkte.
36. RPT, rengdamos RPPl, atsižvelgdamos į regionų plėtros programoje (toliau – RPP) nustatytus NPP pažangos uždavinius, kuriems RPP nustatytos regioninės pažangos priemonės, ir Gairėse nurodytus reikalavimus, jei reikia arba privaloma (kai projektų atranka vykdoma konkurso būdu), pareiškėjams ir (arba) partneriams bei finansuojamoms veikloms nustato papildomus (t. y. į projektų bendruosius atrankos kriterijus neįtrauktus) reikalavimus – projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus, kaip nustatyta Strateginio valdymo metodikos 138 punkte.
37. Ministerija ar RPT užtikrina, kad visi jos nustatomi projektų specialieji ir (arba) prioritetiniai atrankos kriterijai sudarytų sąlygas atrinkti projektus, kuriais geriausiai prisidedama prie aktualių skirtingo planavimo lygmens dokumentų tikslų pasiekimo ir uždavinių įvykdymo, neprieštarautų projektų bendriesiems atrankos kriterijams ir kitiems projektų atrankos, įgyvendinimo, tęstinumo reikalavimams bei derėtų su išankstinėmis sąlygomis (kai taikoma).
38. Ministerija ar RPT projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus nustato prieš tai juos (jų pakeitimus) aptarusios su suinteresuotomis šalimis, socialiniais ir ekonominiais partneriais ir suderinusios su atsakinga administruojančiąja institucija (jei tai nėra pati ministerija) arba, kai rengiama RPPl pažangos priemonė, su VRM ir regioninės pažangos priemonės, pagal kurią planuojama skirti finansavimą RPPl pažangos priemonei įgyvendinti, asignavimų valdytoju. Kai įgyvendinami JP, projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus, taikomus JP projektų atrankai, ministerija derina ir su numatomu JP vykdytoju.
39. Specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų (jų pakeitimų) su suinteresuotomis šalimis, socialiniais ir ekonominiais partneriais aptarimas vyksta ministerijai ar RPT šių kriterijų (jų pakeitimų) projektą parengiant ir paskelbiant savo interneto svetainėje. Ministerija ar RPT nustato suinteresuotoms šalims, socialiniams ir ekonominiams partneriams ne trumpesnį negu 10 darbo dienų terminą pastaboms ir (ar) pasiūlymams pateikti. Ministerija ar RPT per 10 darbo dienų nuo termino pateikti pastabas ir (ar) pasiūlymus pabaigos parengia ir savo interneto svetainėje paskelbia konsultacijų pažymą, kurioje nurodo konsultacijų metu gautas pastabas ir (ar) pasiūlymus, pažymi, į kurias pastabas ir (ar) pasiūlymus atsižvelgta, o prie pastabų ir (ar) pasiūlymų, į kuriuos neatsižvelgta, pateikia paaiškinimus.
40. Projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų derinimas su institucijomis vyksta pagal Taisyklių 3 priede pateiktą formą.
41. Ministerija ar RPT su socialiniais ir ekonominiais partneriais (ir, kai planuojami įgyvendinti JP, su numatomu JP vykdytoju) aptartą ir pagal Taisyklių 3 priede pateiktą formą parengtą projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų nustatymo (keitimo) projektą kartu su konsultacijų pažyma išvadoms (pastaboms ir pasiūlymams) gauti teikia atsakingai administruojančiajai institucijai, jei tai nėra pati ministerija, o suderinus, kai rengiami RPPl, – atitinkamam regioninės pažangos priemonės asignavimų valdytojui ir VRM:
41.1. Atsakinga administruojančioji institucija vertina projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų vertinimo metodą ir jo taikymą.
41.2. VRM vertina projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų atitiktį Taisyklių 37 punkte nurodytiems reikalavimams.
42. Atsakinga administruojančioji institucija, VRM ir regioninės pažangos priemonės asignavimų valdytojas projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų nustatymo (keitimo) projektą įvertina per 10 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, nustatę neatitikimų, prašo juos tikslinti, nurodydami ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą.
43. Projektų atrankos kriterijai gali būti keičiami siekiant efektyvesnio NPP įgyvendinimo ir atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentų keitimus, kitas aplinkybes, kurioms esant nustatoma, kad jau nustatytais projektų atrankos kriterijais neprisidedama prie efektyvaus NPP įgyvendinimo.
44. Inicijuoti projektų bendrųjų atrankos kriterijų keitimą gali ministerija, o projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų keitimą – ministerija ar RPT.
45. Keičiant projektų bendruosius atrankos kriterijus ir projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus turi būti užtikrintas vienodų sąlygų taikymo principas – pagal tam tikrą kvietimą visiems PĮP, o kai įgyvendinamas JP, – pagal tam tikrą kvietimą teikti paraiškas finansuoti JP projektus (toliau – paraiška finansuoti JP projektus) visoms paraiškoms finansuoti JP projektus turi būti taikomi vienodi projektų bendrieji atrankos kriterijai ir projektų specialieji ir (arba) prioritetiniai atrankos kriterijai, vienodi projektų bendrųjų atrankos kriterijų ir projektų specialiųjų ir (arba) prioritetinių atrankos kriterijų vertinimo principai.
46. Projektų specialieji ir (arba) prioritetiniai atrankos kriterijai pagal Taisyklių 37 punkte nurodytus reikalavimus turi būti aptarti ir suderinti Taisyklių 41 punkte nustatyta tvarka iki atitinkamo finansuojamų projektų finansavimo sąlygų aprašo, o kai įgyvendinami RPPl įgyvendinimo projektai (toliau – RPPl projektai), – RPPl patvirtinimo arba pakeitimo dienos.
Ketvirtasis skirsnis
KVIETIMŲ PLANO, KVIETIMO RENGIMAS IR SKELBIMAS, KVIETIMO IR (ARBA) JO PRIEDŲ INFORMACIJOS KEITIMAS
47. Ministerija rengia ir, kai patvirtinamas pažangos priemonės aprašas, su atsakinga administruojančiąja institucija (jei tai nėra pati ministerija) suderina kvietimų planą pagal Taisyklių 4 priede pateiktą formą. Patvirtinus RPPl, kvietimų planą pagal RPPl ir Gairėse pateiktą informaciją ir Taisyklių 4 priede pateiktą formą rengia RPPl administruojančioji institucija. Vienas kvietimų planas rengiamas visoms pažangos priemonėms, pateikiama informacija 3 metams (einamiesiems ir ateinantiems 2 metams) ir turi būti nuolat atnaujinamas papildant naujais planuojamais kvietimais bei patikslinant planuojamas šių kvietimų datas, bet ne rečiau kaip 3 kartus per metus.
48. Kvietimas gali būti rengiamas pagal konkrečią ministerijos pažangos priemonės veiklą ir (ar) poveiklę arba RPPl pažangos priemonės veiklą ir (ar) poveiklę. Viename kvietime gali būti sujungiamos kelios tos pačios pažangos priemonės veiklos ir (ar) poveiklės arba kelios RPPl pažangos priemonės veiklos ir (ar) poveiklės. Taip pat gali būti rengiamas jungtinis kvietimas, kuriame gali būti sujungiamos skirtingų tos pačios ministerijos pažangos priemonių veiklos ir (ar) poveiklės arba skirtingų ministerijų pažangos priemonių veiklos ir (ar) poveiklės, arba skirtingų RPPl pažangos priemonių veiklos ir (ar) poveiklės.
49. Jeigu pagal konkretų kvietimą planuojama projektus finansuoti iš skirtingų plėtros programų valdytojų ir (ar) pažangos priemonių koordinatorių asignavimų, kvietimų plane esanti informacija apie jungtinį kvietimą turi būti suderinta su visomis dalyvaujančiomis ministerijomis.
50. Kvietimų plane, pagal kurį bus skelbiami kvietimai RPPl projektams, esanti informacija turi būti suderinta su RPT ir visais asignavimų valdytojais, iš kurių asignavimų bus finansuojami RPPl projektai.
51. Administruojančioji institucija informaciją apie planuojamus skelbti kvietimus skelbia savo interneto svetainėje, o RPPl projektų kvietimų planus RPT skelbia ir RPT interneto svetainėse.
52. Jei planavimo būdu atrenkami pažangos priemonės apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nurodyti projektai, vykdomas konkursas arba tęstinė projektų atranka, atsakinga administruojančioji institucija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija, iš ministerijos (kai rengiamas jungtinis kvietimas, – iš visų dalyvaujančių ministerijų, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – iš RPT) gavusi informacijos apie patvirtintą projektų finansavimo sąlygų aprašą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir atsižvelgdama į kvietimų plane pateiktą informaciją, pagal Taisyklių 5 priede nustatytą rekomenduojamą formą rengia kvietimą. Kvietimas nerengiamas, kai ministerija ir projekto vykdytojas yra tas pats subjektas.
53. Kvietimas rengiamas vadovaujantis projektų finansavimo sąlygų aprašo nuostatomis ir kvietimų plane esančia informacija, o kvietimo informacija turi atitikti pažangos priemonės aprašo nuostatas. Kai įgyvendinami RPPl projektai, kvietimas rengiamas vadovaujantis RPPl, Gairėmis ir kvietimų plane esančia informacija. Kvietime pateikiama visa informacija, reikalinga PĮP parengti ir projektui įgyvendinti.
54. Kvietime atsakinga administruojančioji institucija gali nustatyti papildomus reikalavimus tiek, kiek jie neprieštarauja Taisyklėms ir projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Taisyklėse, RPPl ir Gairėse nustatytiems reikalavimams.
55. Administruojančioji institucija pagal rekomenduojamą Taisyklių 5 priede pateiktą formą parengtą kvietimą skelbia savo interneto svetainėje, o kai planavimo būdu atrenkami pažangos priemonės apraše nurodyti projektai ar RPPl nurodyti RPPl projektai, apie paskelbtą kvietimą papildomai informuoja kvietimų plane nurodytus galimus pareiškėjus.
56. Administruojančioji institucija gali pasirinkti papildomus kvietimo skelbimo būdus ir priemones, atsižvelgdama į tai, kokiomis iš jų efektyviausiai būtų informuojamos tikslinės pareiškėjų grupės pagal kiekvieną kvietimą, ir užtikrindama lygių galimybių visiems ir nediskriminavimo principo laikymąsi.
57. Kvietime nustatytas PĮP pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų nuo kvietimo paskelbimo interneto svetainėje dienos, išskyrus atvejus, kai, ministerijai, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPT suderinus su planavimo būdu atrenkamo projekto pareiškėju, PĮP su priedais gali būti pateiktas per trumpesnį terminą.
58. Jeigu projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nurodytas reikalavimas dėl projekto išvystymo ir suderinimo su ministerija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – su RPT, atsakinga administruojančioji institucija kvietime nurodo reikalavimą pateikti atsakingai administruojančiajai institucijai su ministerija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – su RPT (pagal jungtinį kvietimą – su dalyvaujančiomis ministerijomis) suderintą PĮP.
Kvietimo ir (ar) jo priedų informacijos keitimas
59. Administruojančioji institucija atlieka šiuos veiksmus, jeigu paskelbusi kvietimą gauna iš ministerijos, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – iš ministerijos ar RPT informacijos, kad keičiama esminė kvietimo ir (ar) jo priedų informacija: keičiamos projektų finansavimo sąlygos ir (arba) PĮP teikimo sąlygos, turinčios įtakos PĮP vertinimo rezultatams (išskyrus PĮP pateikimo termino pratęsimą), keičiamos finansuojamos projektų veiklos, projektų atrankos kriterijai, reikalavimai, susiję su stebėsenos rodikliais, tinkamomis finansuoti išlaidomis, ir (ar) kiti pareiškėjams ir (ar) projektams taikomi reikalavimai:
59.1. Jeigu nėra pasibaigęs kvietime nurodytas PĮP pateikimo terminas, administruojančioji institucija sustabdo PĮP teikimą, apie tai informuoja ministeriją, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT ir nedelsdama, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo PĮP teikimo sustabdymo dienos, informaciją apie tai paskelbia savo interneto svetainėje, o planavimo būdu atrenkamų projektų pareiškėjus apie tai papildomai informuoja raštu.
59.2. Jeigu yra pasibaigęs kvietime nurodytas PĮP pateikimo terminas ir pagal kvietimą pateikti PĮP, administruojančioji institucija apie tai informuoja ministeriją, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT, taip pat pareiškėjus, pateikusius PĮP pagal stabdomą kvietimą, ir nedelsdama, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo PĮP vertinimo sustabdymo dienos, informaciją apie tai paskelbia savo interneto svetainėje.
60. PĮP teikimas ir (arba) vertinimas gali būti nestabdomi tų planavimo būdu atrenkamų projektų, kuriems numatomi kvietimo ir (ar) jo priedų informacijos pakeitimai nebus taikomi arba jų PĮP teikimo terminas vėlesnis kaip 20 darbo dienų po planuojamo kvietimo ir (ar) jo priedų informacijos pakeitimo įsigaliojimo dienos.
61. Administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie keičiamus duomenis gavimo dienos atnaujina kvietimo ir (ar) jo priedų informaciją, nustato kitą galutinį PĮP teikimo terminą, suderintą su ministerija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – su RPT (netaikoma, kai vykdoma tęstinė projektų atranka), kuris negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų nuo atnaujintos kvietimo ir (ar) jo priedų informacijos paskelbimo administruojančiosios institucijos interneto svetainėje dienos, išskyrus atvejus, kai, ministerijai, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPT suderinus su planavimo būdu atrenkamo projekto pareiškėju, PĮP gali būti pateiktas per trumpesnį laikotarpį, ir paskelbia atnaujintą kvietimo ir (ar) jo priedų informaciją savo interneto svetainėje.
62. Jeigu paskelbusi kvietimą administruojančioji institucija gauna iš ministerijos, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – iš ministerijos ar RPT informacijos, kad keičiama neesminė kvietimo ir (ar) jo priedų informacija (t. y. nekeičiamos projektų finansavimo ir (arba) PĮP teikimo sąlygos, ši informacija neturi įtakos PĮP vertinimo rezultatams), ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie keičiamus duomenis gavimo dienos atnaujina kvietimo ir (ar) priedų informaciją ir ją paskelbia savo interneto svetainėje.
63. Administruojančioji institucija apie atnaujintą kvietimo ir (ar) jo priedų informaciją ir (arba), jeigu PĮP teikimas ir (arba) vertinimas buvo sustabdyti, PĮP teikimo ir (arba) vertinimo atnaujinimą informuoja pareiškėjus, pateikusius PĮP iki kvietimo ir (ar) jo priedų informacijos pakeitimo dienos, ir prireikus paprašo per Taisyklių 61 punkte nustatyta tvarka pratęstą terminą (kai keičiama esminė informacija) arba per 10 darbo dienų (kai keičiama neesminė informacija) nuo informavimo apie atnaujintą kvietimo ir (ar) jo priedų informaciją dienos pateikti su kvietimo ir (ar) jo priedų informacijos atnaujinimu susijusią papildomą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) patikslinti PĮP. Planavimo būdu atrenkamų projektų pareiškėjus, kurie dar nėra pateikę PĮP, administruojančioji institucija apie atnaujintą kvietimo ir (ar) jo priedų informaciją informuoja papildomai raštu.
64. Jeigu projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir Gairės keičiami jau atrinkus projektus, šie pakeitimai, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, taikomi ir įgyvendinamiems projektams, jei tokie pakeitimai nepablogina projektų finansavimo sąlygų ir jei projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir (ar) Gairės keičiami dėl to, kad:
64.1. paaiškėja nuo projekto vykdytojo nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių projektai negali būti įgyvendinti tinkamai, ir (arba)
III SKYRIUS
PROJEKTŲ ATRANKA
65. Projektų atranką sudaro šie etapai:
Pirmasis skirsnis
PĮP TEIKIMAS IR REGISTRAVIMAS
67. PĮP su priedais, parengti pagal rekomenduojamą Taisyklių 6 priede pateiktą formą, teikiami administruojančiajai institucijai iki kvietime nustatyto PĮP pateikimo termino ir nustatyta tvarka. Kitais būdais išsiųsti ar pristatyti arba po kvietime nustatyto termino pateikti PĮP atmetami, išskyrus Taisyklių 69 punkte nurodytą atvejį.
68. PĮP rengiamas vadovaujantis Strateginio valdymo metodikos 140 punktu:
68.1. PĮP projekto veikla turi sutapti su kvietime nurodyta pažangos priemonės veikla (poveikle). Projekto veiklos, finansuojamos iš skirtingų pažangos priemonių ir (ar) tos pačios pažangos priemonės skirtingų veiklų (poveiklių) lėšų, nurodomos atskirose eilutėse.
68.2. PĮP projekto veikla skirstoma į projekto poveikles (nurodomas kiekybiškai išmatuojamas tiesioginis vykdomos projekto veiklos rezultatas), poveiklės turi būti skirstomos į veiksmus ir (ar) pagal išlaidų tipus, pateikiant prisidėjimo prie numatytų problemų sprendimo pagrindimą, planuojamų išlaidų poreikio apskaičiavimą ir išlaidų pagrindimą.
68.3. PĮP planuojamų tinkamų finansuoti išlaidų suma pateikiama išskaidyta pagal kalendorinius metus.
68.4. Kai įgyvendinus projektą turi būti užtikrinamas projekto rezultatų palaikymas, PĮP nurodoma, kokiomis lėšomis ir kokio dydžio suma bus užtikrinamas projekto rezultatų palaikymas kasmet.
69. Kai projektai atrenkami planavimo būdu, administruojančioji institucija gali pratęsti kvietime nustatytą PĮP pateikimo terminą su ministerija (kai įgyvendinami RPPl projektai, – su RPT) suderintam terminui, jei pareiškėjas dėl projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas (kai įgyvendinami RPPl projektai, – dėl RPPl), nustatytų priežasčių laiku nepateikia PĮP. Priėmusi sprendimą pakeisti kvietime nustatytą PĮP pateikimo terminą, administruojančioji institucija pakeičia kvietimo informaciją, ją paskelbia savo interneto svetainėje ir apie pakeistą kvietimo informaciją ir PĮP teikimo atnaujinimą informuoja pareiškėjus, kurie laiku nepateikia PĮP, ir ministeriją (kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT).
70. Vykdant tęstinę projektų atranką, PĮP teikiami nuolat iki kvietime nustatyto termino. Galutinis PĮP pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų nuo kvietimo paskelbimo dienos. Kai projektai atrenkami tęstinės atrankos būdu, PĮP priėmimas baigiamas anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktus PĮP galima paskirstyti visą kvietimui skirtą finansavimo lėšų sumą. Administruojančioji institucija, baigusi PĮP priėmimą anksčiau negu kvietime nustatytas terminas, pakeičia kvietimo informaciją, sutrumpina PĮP teikimo terminą ir pakeistą kvietimą paskelbia savo interneto svetainėje.
71. Administruojančioji institucija užregistruoja pateiktą PĮP ir PĮP suteikia unikalų projekto kodą (toliau – projekto kodas), užtikrindama sąsajas su konkretaus kvietimo numeriu, t. y. projekto kodas sudaromas iš dviejų dalių, atskiriamų viena nuo kitos skiriamuoju ženklu brūkšneliu („-“): kvietimo unikalaus numerio, suteikto kvietimų plane, ir keturženklio numerio, administruojančiosios institucijos suteikiamo chronologine tvarka.
Antrasis skirsnis
PĮP VERTINIMAS
73. Kiekvienas projektas turi atitikti projektų atrankos kriterijus:
73.2. projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus, jei tokie kriterijai buvo nustatyti patvirtintame projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl;
74. Visą projekto įgyvendinimo laikotarpį projektas turi atitikti projektų bendruosius atrankos kriterijus, išskyrus Taisyklių 7 priede nustatytas išimtis, taip pat projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatytus projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus, išskyrus projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatytas išimtis dėl projektų atrankos kriterijų taikymo projektų įgyvendinimo laikotarpiu.
75. Projektų atitiktis projektų atrankos kriterijams tikrinama atliekant PĮP vertinimą. PĮP vertinimą atlieka administruojančioji institucija.
76. PĮP vertinimą sudaro šie etapai:
76.1. projekto tinkamumo finansuoti vertinimas, taikomas visiems projektams, kai projektai atrenkami planavimo būdu, konkurso būdu arba vykdoma tęstinė projektų atranka;
77. Kai projektai atrenkami konkurso būdu, atrenkami tinkami finansuoti, atrankos kriterijus atitinkantys projektai, kurie naudos ir kokybės vertinimo etape surinko projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatytą ne mažesnę nei minimalią balų sumą ir kuriems įgyvendinti pagal administruojančiosios institucijos nustatytą didžiausią projektui įgyvendinti galimą skirti finansavimo lėšų sumą užtenka kvietime nurodytos pagal konkretų kvietimą skirtos finansavimo lėšų sumos.
78. Administruojančioji institucija, vadovaudamasi savo nustatyta vidaus tvarka, gali pasirinkti, kurį PĮP vertinimo etapą vykdyti anksčiau, arba šiuos vertinimus atlikti vienu metu.
79. Jei pirmas atliekamas projektų naudos ir kokybės vertinimas, projektų tinkamumo finansuoti vertinimas pradedamas nuo projektų, surinkusių daugiausia balų naudos ir kokybės vertinimo metu, ir atliekamas tol, kol pagal įvertintus projektus paskirstoma visa kvietimui skirta finansavimo lėšų suma, atsižvelgiant į nustatytą didžiausią projektui įgyvendinti galimą skirti finansavimo lėšų sumą (likusių PĮP projektų tinkamumo finansuoti vertinimas neatliekamas, nebent ministerija iš anksto informuoja administruojančiąją instituciją apie galimybę sudaryti rezervinių projektų sąrašą). Jeigu projektai naudos ir kokybės vertinimo etape surinko vienodą galutinį balų skaičių, tokie projektai suskirstomi Taisyklių 80 punkte nustatyta tvarka. Atlikusi projektų tinkamumo finansuoti vertinimą, administruojančioji institucija turi patikrinti, ar projektų tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatytos aplinkybės neturi įtakos naudos ir kokybės vertinimo rezultatams, ir prireikus patikslinti naudos ir kokybės vertinimo rezultatus. Jeigu dėl projektų tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatytų aplinkybių patikslinus naudos ir kokybės vertinimo rezultatus atsirado papildomai vertinamų PĮP, administruojančioji institucija turi atlikti naudos ir kokybės vertinimą Taisyklių III skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.
80. Kai projektams, surinkusiems vienodą galutinį balų skaičių, nepakanka pagal kvietimą skirtos finansavimo lėšų sumos, pirmenybė suteikiama projektams, surinkusiems daugiau balų pagal pirmąjį projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatytą prioritetinį atrankos kriterijų, o jei projektai vienodai įvertinti pagal šį prioritetinį atrankos kriterijų, pirmenybė suteikiama projektams, surinkusiems daugiau balų pagal kitą iš eilės nurodytą prioritetinį kriterijų. Jei pagal visus projektų prioritetinius atrankos kriterijus tokie projektai įvertinti vienodai, administruojančioji institucija juos nurodo PĮP vertinimo ataskaitose pagal PĮP pateikimo laiką.
81. Vykdant tęstinę projektų atranką pateikti PĮP vertinami ir sprendimai dėl projektų finansavimo priimami pagal PĮP pateikimo eilę, išskyrus šiuos atvejus:
81.2. Pateikti PĮP gali būti vertinami ir sprendimai dėl projektų finansavimo priimami ne pagal PĮP pateikimo eilę, jei užtikrinama, kad tai neturės įtakos sprendimams dėl anksčiau pateiktų PĮP finansavimo (pavyzdžiui, kai visiems pagal kvietimą pateiktiems PĮP užtenka kvietimui skirtos finansavimo lėšų sumos arba prašoma skirti finansavimo lėšų suma pagal pateiktus PĮP yra mažesnė negu kvietimui skirta finansavimo lėšų suma).
82. Jeigu PĮP vertinimo metu nustatoma trūkumų (nepateikti visi reikalingi dokumentai ir (ar) informacija, pateikta neišsami ir (ar) netiksli informacija), administruojančioji institucija gali paprašyti pareiškėjo per jos nustatytą terminą ištaisyti nustatytus trūkumus. Nustačius trūkumų, jiems pašalinti nustatomas ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų terminas, kurį administruojančioji institucija gali pratęsti, jei pareiškėjas, norėdamas pateikti prašomus dokumentus ar informaciją, turi kreiptis į kitas įstaigas ir (ar) organizacijas arba yra objektyvių pareiškėjo nurodytų priežasčių, dėl kurių jis negali pašalinti trūkumų per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą. Gavusi pareiškėjo prašymą pratęsti terminą administruojančioji institucija privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos, atsakyti, ar terminas pratęsiamas. Jeigu pareiškėjas per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą nepateikia prašomų dokumentų ir (ar) informacijos arba pateikia juos ne visus, administruojančioji institucija atlieka PĮP vertinimą vadovaudamasi ta informacijos ir (ar) dokumentų dalimi, kuri yra pateikta. Administruojančioji institucija gali pati taisyti tik akivaizdžias PĮP korektūros klaidas, kai tokią informaciją galima patikrinti pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, apie atliktus taisymus informuodama pareiškėją. Jeigu pareiškėjas per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą trūkumų neištaiso, administruojančioji institucija turi teisę priimti sprendimą atmesti PĮP.
83. Administruojančioji institucija neprašo tikslinti PĮP ir jį vertina tokios apimties, kokios jis buvo pateiktas, jei PĮP atitinka projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatytus atvejus, kada PĮP atmetamas neprašius pareiškėjo pateikti papildomų dokumentų ir (ar) informacijos, papildyti ar patikslinti PĮP pateiktos informacijos.
84. PĮP vertinimui atlikti arba prireikus papildomos informacijos administruojančioji institucija turi teisę kreiptis į kitas įstaigas ir (ar) organizacijas su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėją ir (ar) PĮP, susijusią su projekto atitikties projektų bendriesiems, specialiesiems ir (arba), kai projektai atrenkami konkurso būdu, prioritetiniams atrankos kriterijams vertinimu, ir, vertindama pareiškėjo pateiktus duomenis ir informaciją, naudotis kitais informacijos šaltiniais.
85. Kai atliekant projekto tinkamumo finansuoti vertinimą ir (ar) projekto naudos ir kokybės vertinimą administruojančiajai institucijai prireikia papildomų specialiųjų žinių tam tikroje srityje tikrinant projekto atitiktį konkretiems projektų bendriesiems, specialiesiems ir (arba), kai projektai atrenkami konkurso būdu, prioritetiniams atrankos kriterijams, ji gali pasitelkti tinkamos kompetencijos (t. y. turinčius vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje srityje), nešališkus (t. y. ne mažiau kaip vienus metus iki ekspertinio vertinimo pradžios neturinčius darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių su pareiškėju ar partneriu, taip pat neturinčius interesų konflikto pareiškėjo ar partnerio atžvilgiu priimant sprendimą, susijusį su projekto atitikties projektų bendriesiems ir (arba) specialiesiems ir (arba), kai projektai atrenkami konkurso būdu, prioritetiniams atrankos kriterijams vertinimu) specialistus, turinčius specialiųjų žinių tam tikroje srityje.
86. Administruojančioji institucija, vertindama PĮP, savo nustatyta vidaus tvarka turi teisę kviesti pareiškėją pokalbio arba apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje. Pokalbyje su pareiškėju dalyvauti arba apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje turi ne mažiau kaip 2 administruojančiosios institucijos atstovai.
87. Administruojančioji institucija turi užtikrinti, kad:
87.1. planavimo būdu atrenkamų PĮP vertinimas truktų ne ilgiau kaip 45 darbo dienas (išskyrus atvejus, kai projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatyti atvejai, kuriems esant administruojančioji institucija gali įvertinti PĮP per ilgesnį nei šiame Taisyklių papunktyje nustatytą terminą) nuo PĮP gavimo dienos, o kai vykdoma analitinė veikla, – ne ilgiau kaip 25 darbo dienas nuo PĮP gavimo dienos;
87.2. konkurso būdu atrenkamų PĮP vertinimas truktų ne ilgiau kaip 70 darbo dienų (išskyrus atvejus, kai projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatyti atvejai, kuriems esant administruojančioji institucija gali įvertinti PĮP per ilgesnį nei šiame Taisyklių papunktyje nustatytą terminą) nuo kvietime nurodytos paskutinės PĮP pateikimo dienos;
88. Nepavykus PĮP įvertinti per nustatytą terminą (jeigu PĮP vertinimo metu reikia gauti papildomos informacijos iš kitų įstaigų ir (ar) organizacijų ir (arba) atlikti PĮP pateiktos informacijos pagrįstumo patikrinimą planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje, taip pat jeigu buvo gauta PĮP už didesnę sumą nei kvietimui skirta finansavimo lėšų suma, kai projektai atrenkami konkurso būdu), vertinimo terminas gali būti pratęstas administruojančiosios institucijos sprendimu. Apie naują PĮP vertinimo terminą administruojančioji institucija turi informuoti pareiškėjus ir ministeriją, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT, nurodydama termino pratęsimo priežastis.
89. Administruojančioji institucija gali priimti sprendimą baigti PĮP vertinimą su sąlyga, kad reikalingi dokumentai ir (ar) informacija bus pateikti iki projekto sutarties sudarymo dienos arba kito projekto sutartyje nustatyto termino. Sprendimas baigti PĮP vertinimą su sąlyga gali būti priimtas, kai projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu pareiškėjas, norėdamas pateikti prašomus dokumentus ar informaciją, turi kreiptis į kitas įstaigas ir (ar) organizacijas.
90. Administruojančioji institucija apie priimtą sprendimą atmesti PĮP ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja pareiškėją, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT, pateikdama jiems šį sprendimą, kuriame nurodo PĮP atmetimo priežastis, PĮP atmetimo teisinį pagrindą ir sprendimo apskundimo tvarką.
91. Jei baigusi PĮP vertinimą arba ministerijai, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančiajai institucijai priėmus sprendimą dėl projekto finansavimo iki projekto sutarties sudarymo dienos administruojančioji institucija gauna informacijos, kuri gali turėti įtakos PĮP vertinimo rezultatams, ji atlieka pakartotinį PĮP vertinimą, apie tai informuodama ministeriją, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT, ir pareiškėją. Sprendimai dėl projekto finansavimo prireikus keičiami arba nekeičiami atsižvelgiant į pakartotinio PĮP vertinimo rezultatus.
92. Jei administruojančioji institucija turi atlikti pakartotinį PĮP vertinimą, jis atliekamas vadovaujantis Taisyklių III skyriaus antrajame–ketvirtajame skirsniuose nustatyta tvarka.
Trečiasis skirsnis
PROJEKTO TINKAMUMO FINANSUOTI VERTINIMAS
94. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu administruojančioji institucija:
94.1. įvertina projekto atitiktį projektų bendriesiems atrankos kriterijams (įskaitant projekto atitiktį projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir Gairėse nustatytiems reikalavimams) ir specialiesiems atrankos kriterijams, jei tokie kriterijai buvo nustatyti projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl;
94.2. tikrina, ar įgyvendinant projektą nebus pažeisti horizontalieji principai ir atitinkamos Chartijos nuostatos, ar, kai aktualu, projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytais atvejais bus skatinamas ar nustatytas privalomas tiesioginis jų įgyvendinimas;
95. Jeigu administruojančioji institucija projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu priima sprendimą, kuriame nustatyta didžiausia projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausia projektui įgyvendinti galima skirti finansavimo lėšų suma yra mažesnės už PĮP nurodytą bendrą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir prašomą projektui skirti finansavimo lėšų sumą, ir (arba) nustato PĮP vertinimo sąlygas, apie tokį sprendimą administruojančioji institucija turi informuoti pareiškėją. Pareiškėjas per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą turi informuoti administruojančiąją instituciją, ar sutinka, kad PĮP toliau būtų baigiamas vertinti pagal priimtą sprendimą. Jeigu pareiškėjas sutinka, kad PĮP toliau būtų baigiamas vertinti pagal priimtą sprendimą, PĮP vertinimas baigiamas, tačiau pareiškėjas turi teisę ginčyti administruojančiosios institucijos sprendimą sumažinti projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir didžiausią projektui įgyvendinti galimą skirti finansavimo lėšų sumą ir (arba) PĮP vertinimo metu nustatytas sąlygas, apskųsdamas jį Taisyklių VII skyriaus septintajame skirsnyje nustatyta tvarka. Jeigu pareiškėjas nesutinka su administruojančiosios institucijos sprendimu ir (arba) su administruojančiosios institucijos nustatytomis PĮP vertinimo sąlygomis, administruojančioji institucija priima sprendimą dėl PĮP atmetimo ir apie tokį sprendimą informuoja pareiškėją.
96. Jeigu projektas neatitinka bent vieno pažangos priemonės apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ar Gairėse nustatyto reikalavimo, projektų bendrųjų ir (arba) specialiųjų atrankos kriterijų, administruojančioji institucija priima sprendimą dėl PĮP atmetimo ir apie tokį sprendimą informuoja pareiškėją.
97. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kuri nepadengiama projektui skiriamomis finansavimo lėšomis, turi būti finansuojama iš nuosavo įnašo. Jei didžiausia galima projekto veiklos finansuojamoji dalis sudaro 100 procentų visų tinkamų finansuoti projekto veiklos išlaidų, pareiškėjas ir (arba) partneris savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto veiklos vykdymo. Jei didžiausia galima projekto veiklos finansuojamoji dalis sudaro mažiau nei 100 procentų visų tinkamų finansuoti projekto veiklos išlaidų, pareiškėjas ir (arba) partneris savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto veiklos vykdymo didesne, nei reikalaujama, lėšų suma.
98. Jei projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatomi išlaidų tipų dydžio apribojimai nuo projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos (išskyrus fiksuotąją normą), jie taikomi tik PĮP vertinimo metu, jei projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nenustatyta kitaip.
Ketvirtasis skirsnis
PROJEKTO NAUDOS IR KOKYBĖS VERTINIMAS
99. Kai projektai atrenkami konkurso būdu, atliekant projektų naudos ir kokybės vertinimą projektai vertinami pagal projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nurodytus projektų prioritetinius atrankos kriterijus. Prie kiekvieno kriterijaus nurodomas galimas surinkti didžiausias balų skaičius. Didžiausia projektui galima skirti balų suma – 100 balų. Privalomą surinkti minimalią balų sumą ministerija turi nurodyti projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, RPT turi nurodyti RPPl. Projektai, kurie naudos ir kokybės vertinimo etape nesurenka nustatytos minimalios balų sumos, nėra tinkami finansuoti ir PĮP atmetami.
100. Projekto naudos ir kokybės vertinimui atlikti skiriami 2 vertintojai, išskyrus atvejus, kai projekto naudos ir kokybės vertinimą atlieka Taisyklių 85 punkte nurodytų specialistų, turinčių specialiųjų žinių, ekspertinė grupė (toliau – ekspertinė grupė) arba projekto naudos ir kokybės vertinimas atliekamas pagal kiekybinius duomenis (pavyzdžiui, kai vertinamas pareiškėjų pajamų mažėjimas ir kt.).
101. Kai projekto naudos ir kokybės vertinimą atlieka ekspertinė grupė, šios grupės funkcijos, sprendimų priėmimo, nešališkumo ir konfidencialumo užtikrinimo tvarka turi būti nustatytos ekspertinės grupės darbo reglamente, kurį administruojančioji institucija skelbia savo interneto svetainėje.
102. Vertintojams atlikus visų projektų, pateiktų pagal kvietimą, naudos ir kokybės vertinimą, administruojančioji institucija organizuoja vertinimo komisijos (jeigu tokios komisijos sudarymas buvo numatytas projektų finansavimo sąlygų apraše arba, kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl) susitikimą (-us), kuriame (-iuose) aptariami kiekvieno vertintojo tam tikram projektui skirti balai ir jų suteikimo argumentai. Jeigu skirtingų vertintojų projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatai skiriasi daugiau kaip 10 balų, administruojančioji institucija paskiria papildomą vertintoją (ar vertintojų grupę). Administruojančioji institucija pagal projekto naudos ir kokybės vertinimo patikros lapo (-ų) duomenis apskaičiuoja bendrą projektui suteikiamą balą, kuris yra 2 didžiausius balus suteikusių vertintojų balų vidurkis. Šiame punkte nurodytas balų vidurkis neskaičiuojamas, jei projekto naudos ir kokybės vertinimą atlieka ekspertinė grupė. Ekspertinės grupės vertinimas, įrašytas ekspertinės grupės posėdžio protokole, pasirašytame administruojančiosios institucijos paskirto ekspertinės grupės vadovo, laikomas bendru balu. Administruojančioji institucija sudeda projekto bendrą balą su papildomu prioritetiniu balu, jeigu papildomi prioritetiniai balai nustatyti projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl, ir apskaičiuoja projektui suteikiamą galutinį balą.
103. Projekto naudos ir kokybės vertinimą atlikusi po projekto tinkamumo finansuoti vertinimo pabaigos, administruojančioji institucija gali pakartotinai atlikti projekto tinkamumo finansuoti vertinimą, patikslindama nustatytą didžiausią projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir didžiausią projektui įgyvendinti galimą skirti finansavimo lėšų sumą. Pakartotinis projekto tinkamumo finansuoti vertinimas gali būti atliekamas dėl atliekant projekto naudos ir kokybės vertinimą priimtų sprendimų, susijusių su projekto veiklų optimizavimu (pavyzdžiui, pagrįstai siūloma atsisakyti dalies projekto veiklų ar jas pakeisti kitomis). Apie pakartotinai atlikto projekto tinkamumo finansuoti vertinimo rezultatus administruojančioji institucija informuoja pareiškėją ir Taisyklių 95 punkte nustatyta tvarka suderina su juo patikslintą didžiausią projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir didžiausią projektui įgyvendinti galimą skirti finansavimo lėšų sumą.
104. Jei projektai atrenkami konkurso būdu ir atliekant PĮP vertinimą paaiškėja, kad numatytos projekto veiklos iš esmės sutampa su suplanuotomis ir (ar) įgyvendinamomis kitų projektų veiklomis, dėl kurių finansavimo ir (ar) įgyvendinimo jau yra priimti sprendimai, administruojančioji institucija, pagrindusi, kad tokių veiklų pakartotinis finansavimas yra netikslingas, ir suderinusi su ministerija, priima sprendimą laikyti tokias veiklas netinkamomis finansuoti ir atitinkamai patikslina PĮP vertinimo rezultatus (t. y. prireikus pakartoja projekto tinkamumo finansuoti vertinimą ir (arba) projekto naudos ir kokybės vertinimą). Jeigu kelių tam pačiam konkursui pateiktų projektų PĮP nurodytos veiklos sutampa, administruojančioji institucija, pagrindusi, kad tokių sutampančių veiklų finansavimas netikslingas, ir suderinusi su ministerija, priima sprendimą tinkama finansuoti laikyti tik projekto, kuris atlikus projekto naudos ir kokybės vertinimą buvo geriausiai įvertintas, veiklą ir atitinkamai patikslina PĮP vertinimo rezultatus.
Penktasis skirsnis
PĮP VERTINIMO ATASKAITOS RENGIMAS IR TEIKIMAS, SPRENDIMO DĖL PROJEKTO FINANSAVIMO PRIĖMIMAS
105. Administruojančioji institucija, atlikusi planavimo būdu ar tęstinės projektų atrankos būdu gautų PĮP vertinimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo PĮP vertinimo patikros lapo patvirtinimo dienos parengia PĮP vertinimo ataskaitą ir ją pateikia ministerijai, o kai administruojančioji institucija yra pati ministerija ar įgyvendinami RPPl projektai, parengia PĮP vertinimo ataskaitą.
106. Kai vertinami projektų konkurso būdu gauti PĮP, administruojančioji institucija, baigusi visų pagal vieną kvietimą pateiktų PĮP vertinimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo paskutinio PĮP vertinimo patikros lapo patvirtinimo dienos parengia PĮP vertinimo ataskaitą ir ją pateikia ministerijai, o kai įgyvendinami RPPl projektai, parengia PĮP vertinimo ataskaitą. Jeigu visų pagal vieną kvietimą pateiktų PĮP prašoma bendra lėšų suma neviršija šiam kvietimui skirtos finansavimo lėšų sumos, administruojančioji institucija PĮP vertinimo ataskaitą gali rengti ir teikti dalimis, laikydamasi Taisyklių 3 punkte išdėstytų principų.
107. Administruojančioji institucija, pateikusi PĮP vertinimo ataskaitą ministerijai, o kai administruojančioji institucija yra pati ministerija ar įgyvendinami RPPl projektai, parengusi PĮP vertinimo ataskaitą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo PĮP vertinimo ataskaitos pateikimo dienos, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – nuo PĮP vertinimo ataskaitos parengimo dienos pareiškėją informuoja apie PĮP vertinimo pabaigą.
108. Ministerija, nustačiusi, kad jai pateikta PĮP vertinimo ataskaita turi trūkumų, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo PĮP vertinimo ataskaitos gavimo dienos turi apie tai informuoti administruojančiąją instituciją ir nustatyti ne ilgesnį kaip 3 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti.
109. Ministerija pagal Taisyklių 8 priede pateiktą formą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija pagal Taisyklių 9 priede pateiktą formą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo PĮP vertinimo ataskaitos gavimo dienos, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – nuo PĮP vertinimo ataskaitos parengimo dienos, vadovaudamosi PĮP vertinimo rezultatais, priima sprendimą dėl projekto finansavimo. Ministerija gali pavesti administruojančiajai institucijai priimti sprendimą dėl projekto finansavimo pagal Taisyklių 8 priede pateiktą formą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo PĮP vertinimo ataskaitos parengimo dienos.
110. Kai projektai atrenkami konkurso būdu arba vykdoma tęstinė projektų atranka, ministerija arba administruojančioji institucija, kai ministerija pagal Taisyklių 109 punktą jai paveda priimti sprendimą dėl finansavimo, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija, priimdamos sprendimą dėl projekto finansavimo, gali sudaryti rezervinių projektų sąrašą, jei, įvertinusios pagal kvietimą skirtos bendros finansavimo lėšų sumos likutį ir teigiamai įvertintuose PĮP, kuriems finansuoti neužteko lėšų, prašomą skirti finansavimo lėšų sumą, nusprendžia, kad ateityje bus galimybių šiam kvietimui skirti papildomų lėšų. Į rezervinių projektų sąrašą projektai įrašomi ta pačia eile, kaip jie buvo išdėstyti PĮP vertinimo ataskaitos sąraše „PĮP, kurie nebuvo atmesti projekto tinkamumo finansuoti bei naudos ir kokybės vertinimo etape, tačiau jiems finansuoti nepakanka kvietimui teikti PĮP skirtų lėšų“ (vykdant tęstinę projektų atranką – pagal PĮP pateikimo eilę). Ministerija arba administruojančioji institucija, kai ministerija pagal Taisyklių 109 punktą jai paveda priimti sprendimą dėl finansavimo, ministerijai priėmus sprendimą skirti papildomų lėšų kvietimui, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija, RPT priėmus sprendimą skirti papildomų lėšų kvietimui, gali priimti sprendimą finansuoti projektus iš rezervinių projektų sąrašo nustatyta projektų eilės tvarka. Jei ministerija (kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPT) nusprendžia papildomų lėšų kvietimui neskirti arba skirti jų mažiau, nei reikia į rezervinių projektų sąrašą įrašytiems projektams finansuoti, ji arba administruojančioji institucija, kai ministerija pagal Taisyklių 109 punktą jai paveda priimti sprendimą dėl finansavimo, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija turi priimti sprendimą nefinansuoti tų projektų, kuriems neužteko kvietimui skirtos finansavimo lėšų sumos ar skiriamų papildomų lėšų. Jeigu skiriamų papildomų lėšų neužtenka visiems pagal projektų prioritetinius atrankos kriterijus vienodai įvertintiems projektams, nefinansuojamas nė vienas iš tų projektų.
111. Jei yra aplinkybių, darančių įtaką sprendimui dėl projekto finansavimo, prieš priimdama sprendimą dėl projekto, įtraukto į rezervinių projektų sąrašą, finansavimo ministerija turi kreiptis į administruojančiąją instituciją, kad ji patikrintų, o kai įgyvendinami RPPl projektai, RPPl administruojančioji institucija turi įsitikinti, ar nepasikeitė projekto įgyvendinimo sąlygos, dėl kurių šio projekto nebūtų galima įgyvendinti visa apimtimi. Administruojančioji institucija gali (jei nuo sprendimo įtraukti projektą į rezervinių projektų sąrašą praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, – turi) iš naujo atlikti šio projekto tinkamumo finansuoti vertinimą.
112. Ministerija, priėmusi sprendimą dėl projektų finansavimo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikia jį administruojančiajai institucijai, jei tai nėra pati ministerija. Administruojančioji institucija arba ministerija, jei ji yra administruojančioji institucija, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo ministerijos sprendimo dėl projekto finansavimo gavimo dienos apie priimtą sprendimą informuoja sprendime dėl projekto finansavimo nurodytus pareiškėjus. Kai įgyvendinami RPPl projektai, administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo RPPl administruojančiosios institucijos sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimo dienos apie priimtą sprendimą informuoja sprendime dėl projekto finansavimo nurodytus pareiškėjus. RPPl administruojančioji institucija, priėmusi sprendimą dėl RPPl projekto finansavimo, apie priimtą sprendimą turi informuoti RPT ir ministerijas, iš kurių asignavimų projektas bus finansuojamas.
113. Jei dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas ar projekto vykdytojas prašo leidimo perleisti projekto vykdytojo teises ir pareigas kitam juridiniam asmeniui, administruojančioji institucija, įvertinusi priežastis ir teisių perėmėjo tinkamumą pagal projektų finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus, apie tai informuoja ministeriją, o ministerija pakeičia sprendimą dėl projekto finansavimo, skirdama projekto finansavimo lėšas pareiškėjo ar projekto vykdytojo teises ir pareigas perėmusiam juridiniam asmeniui. Kai įgyvendinami RPPl projektai, administruojančioji institucija įvertina priežastis ir teisių perėmėjo tinkamumą pagal RPPl ir Gairėse nustatytus reikalavimus, o RPPl administruojančioji institucija pakeičia sprendimą dėl projekto finansavimo.
114. Pasikeitus sprendime dėl projekto finansavimo nurodytai informacijai, ministerija apie pasikeitimus privalo informuoti atsakingą administruojančiąją instituciją. Pasikeitus sprendime dėl RPPl projekto finansavimo nurodytai informacijai, RPPl administruojančioji institucija apie pasikeitimus privalo informuoti RPT ir ministerijas, iš kurių asignavimų projektas bus finansuojamas.
IV SKYRIUS
PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS
Pirmasis skirsnis
PROJEKTŲ VALDYMAS
116. Kai plėtros programos pažangos priemonės projektai atrenkami planavimo būdu ir administruojančioji institucija yra pati ministerija, ministerija turi sudaryti subjektą projektų įgyvendinimo stebėsenai atlikti: priežiūros grupę, komisiją, struktūrinį padalinį ar paskirti konkrečius asmenis. Projekto vykdytojas, išskyrus fizinius asmenis, turi sudaryti bent 2 asmenų (projekto vadovo ir projekto finansus tvarkančio asmens) projekto grupę.
117. Administruojančioji institucija, atlikdama projektų, JP projektų tinkamumo finansuoti tikrinimus, išlaidų patikrinimus, jei ministerijos pavesta tai atlikti, ir patikras vietose, gali taikyti savo patvirtintas rizika grįstas atrankos metodikas.
Antrasis skirsnis
PROJEKTO SUTARTIES SUDARYMAS
119. Su pareiškėju, kurio įgyvendinamam projektui skiriamas finansavimas, administruojančioji institucija sudaro projekto sutartį. Projekto sutartis nesudaroma, kai pareiškėja yra ministerija ar tokios ministerijos ministro valdymo srities įstaiga, išskyrus atvejus, kai pastaroji yra asignavimų valdytoja, ir kai, vadovaujantis Taisyklių 109 punktu, priimamas sprendimas dėl projekto finansavimo, pareiškėjas tampa projekto vykdytoju, o jo pateiktas PĮP (jei reikia, pakoreguotas, atsižvelgiant į PĮP vertinimo rezultatus) turi būti patvirtintas pareiškėjo ir administruojančiosios institucijos. Projekto sutartis sudaroma su pareiškėju, pateikusiu PĮP, išskyrus Taisyklių 113 punkte nurodytą atvejį. Su pareiškėju sudarius projekto sutartį, pareiškėjas tampa projekto vykdytoju. Kai įgyvendinami RPPl projektai, informaciją apie sudarytas projektų sutartis RPPl administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto sutarties pasirašymo dienos turi pateikti RPT.
120. Jeigu projektas įgyvendinamas kartu su partneriu (-iais), projekto vykdytojas atstovauja partneriui (-iams) projekto sutarties vykdymo ir projekto įgyvendinimo klausimais, atsako už projekto įgyvendinimo sutarties sąlygų įvykdymą. Projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad partneris (-iai) būtų tinkamai informuotas (-i) apie jo (-jų) pareigas, susijusias su projekto sutarties vykdymu ir projekto įgyvendinimu, taip pat laikytųsi visų su projekto įgyvendinimu susijusių įsipareigojimų, nustatytų projekto sutartyje ir Taisyklėse. Iki projekto sutarties sudarymo pareiškėjas su partneriu (-iais) susitaria dėl tarpusavio teisių ir pareigų įgyvendinant projektą ir pateikia administruojančiajai institucijai tai įrodantį dokumentą.
121. Projekto vykdytojas privalo įvykdyti visus įsipareigojimus pagal projekto sutartį arba PĮP, kai projekto sutartis nesudaroma, įskaitant projekto tęstinumo reikalavimus.
122. Projekto sutartis gali būti sudaroma visam projekto įgyvendinimo laikotarpiui, tačiau ne ilgiau nei nustatyta pažangos priemonės, kurios veikla vykdoma įgyvendinant projektą, trukmė, su sąlyga, kad kiekvienais kalendoriniais projekto įgyvendinimo metais projekto finansavimas iš valstybės biudžeto priklauso nuo asignavimų valdytojo skiriamų lėšų.
123. Gavusi ministerijos sprendimą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, RPPl administruojančiajai institucijai priėmus sprendimą dėl projekto finansavimo, administruojančioji institucija, prieš sudarydama projekto sutartį su pareiškėju, turi įsitikinti, ar pareiškėjas iki projekto sutarties sudarymo dienos įvykdė PĮP vertinimo metu nustatytas sąlygas, jeigu tokios sąlygos buvo nustatytos. Administruojančioji institucija turi teisę kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos dėl sąlygų įvykdymo. Pareiškėjas per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą turi pateikti jai prašomą informaciją ir, jei reikia, papildomus paaiškinimus ir (ar) dokumentus dėl sąlygų įvykdymo.
124. Administruojančioji institucija, įsitikinusi, kad pareiškėjas iki projekto sutarties sudarymo dienos įvykdė PĮP vertinimo metu nustatytas sąlygas arba, jei PĮP vertinimo metu nebuvo nustatyta jokių sąlygų, kurias pareiškėjas turėjo įvykdyti iki projekto sutarties sudarymo, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ministerijos sprendimo dėl projekto finansavimo gavimo dienos, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo RPPl administruojančiosios institucijos sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimo dienos parengia projekto sutarties projektą ir pateikia jį pareiškėjui, kad būtų nurodyta projekto sutartyje trūkstama informacija. Pareiškėjas, gavęs projekto sutarties projektą, per administruojančiosios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, kuris projekto vykdytojo prašymu gali būti pratęstas 2 darbo dienomis, turi jį papildyti trūkstama informacija ir projekto sutarties projektą pateikti administruojančiajai institucijai.
125. Gavusi pareiškėjo papildytą projekto sutarties projektą, administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasirašo projekto sutartį ir išsiunčia ją pareiškėjui pasirašyti, nurodydama ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų pasiūlymo pasirašyti projekto sutartį galiojimo terminą. Pareiškėjui per administruojančiosios institucijos nustatytą pasiūlymo galiojimo terminą nepasirašius projekto sutarties, pasiūlymas pasirašyti projekto sutartį netenka galios. Apie tai administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pasiūlymo pasirašyti projekto sutartį galiojimo termino pabaigos turi informuoti pareiškėją.
126. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į administruojančiąją instituciją su prašymu pratęsti projekto sutarties pasirašymo terminą. Administruojančioji institucija, gavusi pareiškėjo prašymą pratęsti projekto sutarties pasirašymo terminą, įvertina jame išdėstytas aplinkybes ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos informuoja pareiškėją. Projekto sutarties pasirašymo terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 5 darbo dienų laikotarpiui.
127. Pareiškėjas, gavęs administruojančiosios institucijos pasirašytą projekto sutartį, ją pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pasirašytą projekto sutartį pateikia administruojančiajai institucijai. Administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo projekto sutarties pasirašymo dienos arba per 20 darbo dienų, kai projektai atrenkami konkurso ar tęstinės atrankos būdu, informaciją apie pasirašytą projekto sutartį ir Taisyklių 329 punkte nurodytą informaciją paskelbia savo interneto svetainėje. Informacija skelbiama iki projekto pabaigos arba, jei taikoma, poprojektinio laikotarpio pabaigos.
128. Projekto sutartis nesudaroma, jeigu:
128.1. pareiškėjas per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą nepateikia jai prašomos informacijos ir (arba) dokumentų dėl PĮP vertinimo metu nustatytų sąlygų įvykdymo iki projekto sutarties sudarymo dienos;
128.2. pareiškėjas iki projekto sutarties sudarymo dienos neįvykdo PĮP vertinimo metu nustatytų sąlygų;
Trečiasis skirsnis
PROJEKTO SUTARTIES KEITIMAS IR NUTRAUKIMAS
130. Projekto vykdytojas privalo administruojančiąją instituciją informuoti apie įvykusius arba numatomus projekto planuoto įgyvendinimo nukrypimus, dėl kurių keičiasi projekto apimtis, projekto veiklos, pratęsiamas projekto įgyvendinimo laikotarpis ar kitaip keičiasi projektas ar projekto sutartyje arba PĮP, kai projekto sutartis nesudaroma, nustatyti projekto vykdytojo įsipareigojimai.
131. Administruojančioji institucija, gavusi iš projekto vykdytojo ar kitų šaltinių informaciją apie įvykusius arba numatomus projekto planuoto įgyvendinimo nukrypimus, turi įvertinti, ar nurodyti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo yra galimi, ar dėl šių nukrypimų turi būti keičiama projekto sutartis. Jeigu nurodyti projekto planuoto įgyvendinimo nukrypimai negalimi, administruojančioji institucija apie tai turi informuoti projekto vykdytoją, įpareigodama imtis priemonių nukrypimams ištaisyti. Jeigu nurodyti projekto planuoto įgyvendinimo nukrypimai yra galimi ir dėl jų reikia keisti projekto sutartį, projekto vykdytojo arba administruojančiosios institucijos iniciatyva keičiama projekto sutartis.
132. Jeigu projekto sutartis keičiama administruojančiosios institucijos iniciatyva, projekto vykdytojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo projekto sutarties pakeitimo pasiūlymo (toliau – sutarties pakeitimo pasiūlymas) gavimo dienos administruojančiąją instituciją turi informuoti apie pritarimą, pritarimą iš dalies arba nepritarimą pateiktam sutarties pakeitimo pasiūlymui. Jeigu projekto vykdytojas per nustatytą terminą nepritaria administruojančiosios institucijos pateiktam sutarties pakeitimo pasiūlymui arba nepateikia atsakymo, laikoma, kad jis nesutiko su pasiūlytu sutarties keitimu.
133. Jeigu projekto sutartis keičiama projekto vykdytojo iniciatyva, administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sutarties pakeitimo pasiūlymo gavimo iš projekto vykdytojo dienos turi priimti sprendimą dėl sutarties keitimo, t. y. pritarti, iš dalies pritarti arba nepritarti sutarties keitimui. Apie priimtą sprendimą administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turi informuoti projekto vykdytoją.
134. Jeigu administruojančiajai institucijai priimant sprendimą dėl sutarties keitimo reikia kreiptis į kitas įstaigas ir (ar) organizacijas, terminas, per kurį administruojančioji institucija turi priimti sprendimą dėl projekto sutarties keitimo, gali būti pratęstas, apie tai informuojant projekto vykdytoją.
135. Administruojančioji institucija, priimdama sprendimą dėl sutarties keitimo, atsižvelgia į šias aplinkybes:
135.1. ar pakeitus projekto sutartį projektas atitiks Taisyklėse, projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Taisyklėse, RPPl ir (ar) Gairėse nustatytus reikalavimus;
135.2. nukrypimų įtaką projektui skirtų finansavimo lėšų sumai, projekto tinkamumui finansuoti ir projekto atitikčiai Taisyklių 74 punkte nustatytiems projekto atrankos kriterijams;
135.4. ar pakeitus projekto sutartį bus pasiektos pažangos priemonės, finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, stebėsenos rodiklių tarpinės ir siektinos reikšmės;
135.5. ar dar neįvykdžius projekto veiklų projekto sutartyje nustatyta stebėsenos rodiklio reikšmė mažinama dėl mažesnės projekto veiklos (-ų) apimties (-čių) arba dėl veiksnių, kurių įtakos projekto vykdytojas negali sumažinti (tokiu atveju projekto sutartis gali būti keičiama; projekto sutartis nekeičiama, jei dar neįvykdžius projekto veiklų projekto sutartyje nustatyta stebėsenos rodiklio reikšmė mažinama dėl veiksnių, kurių įtaką projekto vykdytojas dar gali sumažinti, arba dar nėra galimybės nustatyti, kad įvykdžius visas projekto veiklas ir (arba) stebėsenos rodiklio pasiekimo momentu nebus pasiekta projekto sutartyje nustatyta stebėsenos rodiklio reikšmė).
136. Jei RPPl projekto veiklos finansuojamos pagal skirtingas Gaires, lėšos tarp projekto veiklų negali būti perskirstomos.
137. Administruojančioji institucija, nustačiusi, kad projektui turi būti skirta mažiau projekto finansavimo lėšų, nei numatyta projekto sutartyje, gali tai įtraukti į sutarties pakeitimo pasiūlymą arba vienašaliu sprendimu pakeisti projekto sutartį pagal Taisyklių 143 punkto nuostatas.
138. Jei administruojančioji institucija nustato, kad yra projekto planuoto įgyvendinimo nukrypimų, dėl kurių didėja bendra projekto vertė ir projekto vykdytojas turi prisidėti didesniu nuosavu įnašu, nei numatyta projekto sutartyje, administruojančioji institucija gali tai įtraukti į sutarties pakeitimo pasiūlymą.
139. Projekto sutarties šalys viena kitai turi pateikti visą projekto sutarčiai pakeisti reikalingą informaciją ir (arba) dokumentus. Jeigu projekto vykdytojas per administruojančiosios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nepateikia prašomos informacijos ir (arba) dokumentų, administruojančioji institucija sutarties pakeitimo pasiūlymą išnagrinėja vadovaudamasi turima informacija ir dokumentais.
140. Jei projekto vykdytojas neįvykdo PĮP vertinimo metu nustatytos (-ų) sąlygos (-ų) iki projekto sutartyje nustatyto termino, administruojančioji institucija, atsižvelgdama į sąlygos (-ų) įtaką projekto įgyvendinimui, turi teisę inicijuoti projekto sutarties keitimą arba projekto sutarties nutraukimą ir apie tai informuoti projekto vykdytoją.
141. Jeigu projekto sutartyje keičiami projekto vykdytojo ir (arba) partnerio pavadinimai, kontaktinė informacija (t. y. telefono numeris, elektroninio pašto adresas), su kontaktiniu asmeniu susijusi informacija (vardas, pavardė, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas), administruojančiosios institucijos pavadinimas, adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas arba taisomos techninės klaidos, projekto šalims užtenka apie tai informuoti vienai kitą.
142. Projekto sutarties pakeitimo nuostatos taikomos nuo projekto sutarties pakeitimo atsiradusiems šalių santykiams, jei projekto sutarties keitimo nuostatos nenustato kitaip.
143. Administruojančioji institucija turi teisę vienašaliu sprendimu pakeisti projekto sutartį, kai:
143.1. mažėja projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir (arba) didžiausia projektui įgyvendinti galima skirti finansavimo lėšų suma Taisyklių 138 ir 165 punktuose nurodytais atvejais ir dėl to reikia sumažinti projekto sutartyje nurodytą projektui skirtų finansavimo lėšų sumą;
143.2. keičiasi Lietuvos Respublikos teisės aktai, dėl kurių reikia keisti projekto sutartį (įskaitant projektų finansavimo sąlygų aprašą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir (ar) Gaires, kai keitimai atliekami Taisyklių 64 punkte nustatytais atvejais ir kai keičiant projektų finansavimo sąlygų aprašą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir (ar) Gairėse nurodoma, kad pakeitimai taikomi įgyvendinamiems projektams).
144. Administruojančioji institucija vienašaliu sprendimu keisdama projekto sutartį prireikus gali inicijuoti išmokėtų projektui skirtų finansavimo lėšų ar jų dalies grąžinimą. Administruojančioji institucija, vienašaliu sprendimu pakeitusi projekto sutartį, apie tai turi informuoti projekto vykdytoją, Taisyklių 143.1 papunktyje nustatytais atvejais – ir ministeriją, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT.
145. Projekto sutartis:
145.1. nutraukiama, administruojančiajai institucijai priėmus Taisyklių 240.3.1 papunktyje nurodytą sprendimą dėl pažeidimo;
145.2. nutraukiama, neatliekant pažeidimo tyrimo, kai projekto vykdytojas nevykdo projekto sutarties sąlygų;
145.3. nutraukiama neatliekant pažeidimo tyrimo, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos projekto vykdytojui iškėlimo arba yra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka (išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojo teisės ir pareigos perleidžiamos kitam juridiniam asmeniui Taisyklių 113 punkte nustatyta tvarka), jeigu iki sutarties nutraukimo nebuvo pradėtas pažeidimo tyrimas dėl kitų aplinkybių ir (arba) bankrotas nebuvo tyčinis;
146. Administruojančioji institucija, pradėjusi projekto sutarties nutraukimo procedūrą, projekto vykdytoją informuoja apie pradėtą projekto sutarties nutraukimo procedūrą ir nustato 10 darbo dienų terminą, per kurį projekto vykdytojas gali pateikti motyvuotus paaiškinimus (išskyrus atvejus, kai projekto sutartis nutraukiama administruojančiajai institucijai priėmus Taisyklių 240.3.1 papunktyje nurodytą sprendimą dėl pažeidimo). Jeigu administruojančioji institucija, išnagrinėjusi pateiktus paaiškinimus, nusprendžia, kad sprendimui dėl projekto sutarties nutraukimo priimti reikia papildomos informacijos, ji gali paprašyti projekto vykdytojo per jos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą pateikti papildomą informaciją. Jeigu projekto vykdytojas nepateikia motyvuotų paaiškinimų, papildomos informacijos (jei jos buvo prašoma) per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą, administruojančioji institucija priima sprendimą dėl projekto sutarties nutraukimo atsižvelgdama į turimą informaciją. Administruojančioji institucija, išnagrinėjusi gautus motyvuotus paaiškinimus ir papildomą informaciją (jei jos buvo prašoma), gali nuspręsti nenutraukti projekto sutarties. Nepaaiškėjus naujoms aplinkybėms, administruojančioji institucija priima sprendimą nutraukti projekto sutartį. Sprendimas dėl projekto sutarties nutraukimo ar nenutraukimo gali būti priimtas ne anksčiau kaip po 20 darbo dienų nuo projekto vykdytojo informavimo apie pradėtą projekto sutarties nutraukimo procedūrą dienos. Apie sprendimą nutraukti sutartį arba sutarties nenutraukti administruojančioji institucija turi informuoti projekto vykdytoją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Priimdama sprendimą nutraukti projekto sutartį, administruojančioji institucija inicijuoja išmokėtų projektui skirtų finansavimo lėšų grąžinimą, vadovaudamasi Taisyklių IV skyriaus devintojo skirsnio nuostatomis.
147. Projekto vykdytojas turi teisę atsisakyti vykdyti projekto sutartį apie atsisakymo vykdyti sutartį priežastis informuodamas administruojančiąją instituciją. Jeigu projekto vykdytojui buvo išmokėta projektui skirtų finansavimo lėšų, projekto sutartis gali būti nutraukta tik po to, kai išmokėtos projektui skirtos finansavimo lėšos susigrąžinamos iš projekto vykdytojo. Sprendimą nutraukti projekto sutartį administruojančioji institucija priima per 20 darbo dienų nuo atsisakymo vykdyti projekto sutartį gavimo arba išmokėtų projektui skirtų finansavimo lėšų susigrąžinimo dienos (jei išmokėtos projektui skirtos finansavimo lėšos grąžinamos) ir informuoja projekto vykdytoją, kad projekto sutartis nustojo galioti.
148. Administruojančioji institucija, jei tai nėra pati ministerija, apie nutrauktą projekto sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto sutarties nutraukimo dienos turi informuoti ministeriją, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT.
Ketvirtasis skirsnis
PAPILDOMAS ĮGYVENDINAMO PROJEKTO FINANSAVIMAS IR SUTAUPYTŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMAS
150. Vadovaujantis Taisyklių 3 punkte nurodytais principais, įgyvendinami projektai gali būti papildomai finansuojami, kai:
150.1. dėl objektyvių priežasčių, kurios atsirado planavimo būdu atrinkto projekto įgyvendinimo metu ir kurių nebuvo įmanoma numatyti PĮP rengimo, vertinimo, sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimo metu, padidėja projekto sutartyje numatytoms veikloms vykdyti nustatytų projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma;
150.2. didinama projekto, atrinkto planavimo būdu, veiklos (-ų) finansuojamoji dalis, o tinkamų finansuoti išlaidų suma nesikeičia;
150.3. projekto įgyvendinimo metu atsiranda išlaidų dėl ministerijos ir (arba) administruojančiosios institucijos, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir (arba) dėl RPT keliamų papildomų su projekto įgyvendinimu susijusių reikalavimų (pavyzdžiui, kai prašoma pateikti pažymas, turto vertinimo ataskaitą ar kt.), kurie nebuvo keliami PĮP teikimo metu.
151. Taisyklių 150 punkte nurodytais atvejais papildomas finansavimas projektui gali būti skiriamas, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
151.3. skyrus papildomą finansavimą nebus viršyta didžiausia projektui įgyvendinti galima skirti finansavimo lėšų suma;
151.4. papildomas finansavimas skiriamas finansuoti toms projekto veiklos išlaidoms, kurios nebuvo pripažintos netinkamomis finansuoti nustačius pažeidimą, vadovaujantis Taisyklių IV skyriaus aštuntuoju skirsniu;
151.5. papildomas finansavimas skiriamas finansuoti toms projekto veiklos išlaidoms, kurios atitinka projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir (ar) Gairėse nustatytus reikalavimus;
151.6. papildomas finansavimas skiriamas neviršijant plėtros programos pažangos priemonės apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl atitinkamai pažangos priemonės veiklai (poveiklei) numatyto finansavimo;
152. Papildomas finansavimas neskiriamas projektui, jeigu pasiektos projekto sutartyje, o kai ji nesudaroma, – PĮP nustatytos stebėsenos rodiklių tarpinės ir siektinos reikšmės.
153. Projekto vykdytojas, siekdamas gauti papildomą finansavimą, raštu kreipiasi į ministeriją, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – į RPPl administruojančiąją instituciją. Ministerija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo prašymą skirti papildomą finansavimą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT pritarimą, išnagrinėjusi jį ir įvertinusi esamas galimybes skirti papildomą finansavimą projektui, ar papildomas finansavimas atitiktų Taisyklių 151.3 ir 151.6 papunkčiuose nurodytas sąlygas, priima preliminarų pritarimą dėl papildomo finansavimo skyrimo arba informuoja projekto vykdytoją, kad nėra galimybių projektui skirti papildomo finansavimo.
154. Jeigu iki Taisyklių 153 punkte nurodyto preliminaraus pritarimo dėl papildomo finansavimo skyrimo priėmimo dienos ministerija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija gauna daugiau prašymų skirti papildomą finansavimą ir bendra prašoma papildomo finansavimo lėšų suma viršija faktiškai turimą papildomo finansavimo lėšų sumą, ministerija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl administruojančioji institucija vertina prašymus kartu ir, jeigu projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nenustatyta kitaip, suderinusios su RPT, priima preliminarius pritarimus dėl papildomo finansavimo skyrimo prioritetine tvarka. Jeigu prašymų skirti papildomą finansavimą eilė susidaro dėl Taisyklių 150.3 papunktyje nustatyto atvejo, papildomo finansavimo lėšos projektų vykdytojams paskirstomos proporcingai papildomai reikalingai tinkamų finansuoti išlaidų sumai.
155. Projekto vykdytojas, gavęs preliminarų pritarimą dėl papildomo finansavimo skyrimo, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (ministerija šį terminą gali pratęsti, jei reikia parengti investicijų projektą) nuo tokio pritarimo dėl papildomo finansavimo skyrimo gavimo dienos administruojančiajai institucijai pateikia sutarties pakeitimo pasiūlymą, pridėdamas preliminarų pritarimą dėl papildomo finansavimo skyrimo, atsižvelgiant į Investicijų projekto rengimo ir tikslinimo, siekiant gauti papildomą finansavimą, tvarkos aprašą (10 priedas), patikslintą arba parengtą projekto investicijų projektą, kai tenkinamos sąlygos, nurodytos Strateginio valdymo metodikos 140.5 papunktyje, bei kitus dokumentus, kuriais pagrindžiama, kad tenkinamos papildomo finansavimo skyrimo sąlygos, nustatytos Taisyklių 150 ir 151 punktuose, arba paaiškinimus ir (ar) kitą informaciją, kurie, jo manymu, yra svarbūs sprendimui dėl papildomo finansavimo skyrimo priimti.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-428, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-30, i. k. 2023-26084
156. Administruojančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo pateiktą sutarties pakeitimo pasiūlymą, vadovaudamasi Taisyklių III skyriaus antruoju, trečiuoju ir penktuoju skirsniais, jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, atlieka papildomo finansavimo skyrimo vertinimą, t. y. patikrina, ar tenkinamos projektų finansavimo sąlygos Taisyklių 157 punkte nurodytais atvejais, įvertina projekto papildomų išlaidų tinkamumą finansuoti ir įgyvendinant projektą sutaupytas lėšas (kaip nurodyta Taisyklių 161 punkte) (jeigu tokių lėšų yra), kuriomis būtų galima apmokėti sutarties pakeitimo pasiūlyme nurodytas papildomas išlaidas ar jų dalį. Kai tenkinamos sąlygos, nurodytos Strateginio valdymo metodikos 140.5 papunktyje, projekto vykdytojui pateikus, atsižvelgiant į Investicijų projekto rengimo ir tikslinimo, siekiant gauti papildomą finansavimą, tvarkos aprašą (10 priedas), parengtą arba patikslintą projekto investicijų projektą, administruojančioji institucija turi įvertinti jį ir įsitikinti, kad skyrus papildomą finansavimą projektas duos daugiau socialinės ir (ar) ekonominės naudos.
157. Administruojančioji institucija patikrina, ar tenkinamos projektų finansavimo sąlygos pagal Taisyklių 7 priede nustatytą projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašą ir jų vertinimo metodiką: Taisyklių 150.1 ir 150.3 papunkčiuose nurodytais atvejais patikrina atitiktį pagal projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašo 2.2, 2.7, 2.8, 3.2, 4.4–4.6 papunkčiuose ir 5 punkte nurodytus vertinimo aspektus, Taisyklių 150.2 papunktyje nurodytu atveju patikrina atitiktį pagal projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašo 2.2 papunktyje ir 5 punkte nurodytus vertinimo aspektus.
158. Administruojančioji institucija per 20 darbo dienų (Taisyklių 150.2 papunktyje nurodytu atveju – per 10 darbo dienų) nuo sutarties pakeitimo pasiūlymo gavimo iš projekto vykdytojo dienos nustato projektui galimą skirti papildomų lėšų sumą, parengia papildomo finansavimo vertinimo išvadą ir ją pateikia ministerijai (neteikia, kai ministerija yra administruojančioji institucija), o kai įgyvendinami RPPl projektai, – tik parengia papildomo finansavimo vertinimo išvadą.
159. Ministerija, atsižvelgdama į administruojančiosios institucijos papildomo finansavimo vertinimo išvadą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo papildomo finansavimo vertinimo išvados gavimo dienos priima sprendimą skirti projektui papildomą finansavimą, pakeisdama Taisyklių III skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka priimtą sprendimą dėl projekto finansavimo, arba neskirti papildomo finansavimo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikia šį sprendimą administruojančiajai institucijai, jei tai nėra pati ministerija. Kai įgyvendinami RPPl projektai, remdamasi administruojančiosios institucijos papildomo finansavimo išvada, sprendimą dėl papildomo finansavimo skyrimo, suderinusi su RPT, priima RPPl administruojančioji institucija.
160. Administruojančioji institucija, atsižvelgdama į ministerijos, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – į RPPl administruojančiosios institucijos sprendimą dėl papildomo finansavimo skyrimo, priima sprendimą dėl projekto sutarties (ne)keitimo ir apie priimtą sprendimą informuoja projekto vykdytoją.
161. Jei projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, sutaupo lėšų (t. y. kai, įvykdžius visus ar pagrindinius numatytus projekto pirkimus, paaiškėja, kad projektui įgyvendinti reikia mažiau lėšų, nei numatyta projekto sutartyje, arba atsisakoma įvykdyti tam tikras projekto sutartyje numatytas projekto veiklas (nepakeičiant jų kitomis veiklomis, kuriomis taip pat ar geriau būtų prisidedama prie projekto tikslų ir (arba) stebėsenos rodiklių reikšmių pasiekimo), arba sumažinami fiksuotieji įkainiai, fiksuotoji suma ar fiksuotoji norma, arba sutaupoma darbo užmokesčio išlaidų), jis gali kreiptis į administruojančiąją instituciją dėl sutaupytų lėšų panaudojimo įgyvendinant projektą.
162. Jeigu projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nenustatyta kitaip, administruojančioji institucija, suderinusi su ministerija, gali leisti įgyvendinant projektą sutaupytas lėšas panaudoti šiais atvejais:
162.1. jeigu reikia padidinti projekto, atrinkto planavimo būdu, veiklos (-ų) finansuojamąją dalį, neviršijant projekto sutartyje arba sprendime dėl projekto finansavimo, kai projekto sutartis nesudaroma, nurodytos skirtos finansavimo lėšų sumos;
162.2. jeigu reikia apmokėti išlaidas, kurios susidaro projekto įgyvendinimo metu dėl ministerijos ir (ar) administruojančiosios institucijos, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir (ar) dėl RPT keliamų papildomų su projekto įgyvendinimu susijusių reikalavimų (pavyzdžiui, kai prašoma pateikti pažymas, turto vertinimo ataskaitą ar kt.), kurie nebuvo keliami PĮP teikimo metu;
163. Projekto įgyvendinimo metu sutaupytos lėšos gali būti panaudojamos, jei leidžiant jas panaudoti vadovaujamasi Taisyklių 3 punkte nurodytais principais ir laikomasi Taisyklių 151.1, 151.3, 151.5, 151.6 papunkčiuose nustatytų sąlygų ir pažangos priemonės aprašo, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir Gairių reikalavimų.
164. Projekto įgyvendinimo metu sutaupytos lėšos negali būti panaudotos projektui įgyvendinti, jeigu yra pasiektos projekto sutartyje, o kai ji nesudaroma, – PĮP nustatytos stebėsenos rodiklių tarpinės ir siektinos reikšmės.
165. Jei projekto vykdytojas neprašo ir nenumato prašyti įgyvendinant projektą sutaupytų lėšų arba ministerija projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPT RPPl nepritaria šių lėšų panaudojimui įgyvendinant projektus, administruojančioji institucija gali sumažinti projekto sutartyje nurodytą didžiausią projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir didžiausią projektui įgyvendinti galimą skirti finansavimo lėšų sumą nelaukdama projekto finansavimo pabaigos.
Penktasis skirsnis
PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA IR MOKĖJIMAI PROJEKTO VYKDYTOJUI
166. Projekto vykdytojas administruojančiajai institucijai ir IVPK (kai įsigyjami, kuriami, modernizuojami ir pan. valstybės informaciniai ištekliai ir jų vertė viršija 500 000 (penkis šimtus tūkstančių) eurų) teikia veiklos ataskaitas. Veiklos ataskaita rengiama pagal administruojančiosios institucijos, vadovaujantis Taisyklių 11 priede nustatyta pavyzdine forma, patvirtintą ir jos interneto svetainėje skelbiamą formą.
167. Veiklos ataskaitas projekto vykdytojas administruojančiajai institucijai teikia ne vėliau kaip po 70 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo arba sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimo, kai sutartis nesudaroma, arba ankstesnės veiklos ataskaitos pateikimo dienos, jei administruojančioji institucija, atsižvelgdama į projekto specifiką, projekto sutartyje nenustato kitaip.
168. Už veiklos ataskaitos tikrinimą ir tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą atsakinga administruojančioji institucija, kuri tikrindama veiklos ataskaitą ir jai pritardama vadovaujasi patikimo finansų valdymo principu ir pildo savo nustatytos formos veiklos ataskaitos patikros lapus.
169. Administruojančioji institucija, tikrindama veiklos ataskaitą, tikrina projekto veiklų pažangos pagrindimo dokumentus, projekto išlaidas ir rezultato, už kurio pasiekimą taikomas tam tikras supaprastintai apmokamų išlaidų dydis, pasiekimo įrodymo pirminius dokumentus.
170. Administruojančioji institucija, vykdydama projektų įgyvendinimo priežiūrą, prižiūri, ar skirtos lėšos naudojamos tinkamai ir laikantis horizontaliųjų principų bei atitinkamų Chartijos nuostatų, nustatytų projekto sutartyje arba PĮP, kai sutartis nesudaroma.
171. Administruojančioji institucija per 20 darbo dienų (jei kartu su veiklos ataskaita prašoma išmokėti avansą, – per 10 darbo dienų) nuo veiklos ataskaitos gavimo dienos patikrina veiklos ataskaitą ir jai pritaria, taip pat, jei taikoma, parengia mokėjimo duomenis, kuriuos perduoda asignavimų valdytojui, ir apie tai informuoja projekto vykdytoją.
172. Jeigu administruojančioji institucija, patikrinusi pateiktą veiklos ataskaitą, nustato, kad ji parengta netinkamai ir (ar) nepridėti reikalingi dokumentai, apie tai informuoja projekto vykdytoją ir nurodo terminą, per kurį turi būti pateikta patikslinta veiklos ataskaita ir (ar) pateikti reikalingi dokumentai. Šis terminas neturi būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos ir ilgesnis kaip 5 darbo dienos, jeigu administruojančioji institucija ir projekto vykdytojas bendru sutarimu nenusprendžia kitaip. Jeigu kartu su veiklos ataskaita deklaruojamos išlaidos ir administruojančioji institucija negali įvertinti išlaidų tinkamumo finansuoti dėl pateiktos ne visos informacijos, administruojančioji institucija patvirtina tik tinkamų finansuoti išlaidų dalį.
173. Taisyklių 171 punkte nustatytas terminas netaikomas, kai administruojančioji institucija veiklos ataskaitos tikrinimo metu nustato, kad reikia keisti projekto sutartį, atlikti projekto patikrą vietoje, turi gauti kitų įstaigų ir (ar) organizacijų ar ekspertų išvadas dėl projekto įgyvendinimo metu sukurtų produktų ir (ar) pasiektų rezultatų kokybės patvirtinimo. Tokiais atvejais veiklos ataskaitos tikrinimo ir pritarimo jai terminas stabdomas reikalingiems veiksmams atlikti. Jei kartu su veiklos ataskaita deklaruojamos išlaidos, administruojančioji institucija šiame punkte nurodytais atvejais mokėjimo duomenis rengia, tvirtina ir, jei taikoma, juos perduoda asignavimų valdytojui ne vėliau kaip per 45 darbo dienas nuo veiklos ataskaitos gavimo dienos.
174. Taisyklių 171 ir 173 punktuose nustatyti terminai netaikomi, kai administruojančioji institucija galutinės veiklos ataskaitos tikrinimo metu įtaria, kad yra projekto sutarties pažeidimų, Taisyklių IV skyriaus aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka atlieka įtariamo pažeidimo tyrimą ir kai yra sustabdytas lėšų išmokėjimas Taisyklių 236 punkte nustatyta tvarka. Tokiu atveju administruojančioji institucija privalo projekto vykdytoją informuoti apie pateiktos veiklos ataskaitos tikrinimo termino pratęsimą ir mokėjimo duomenis rengia, tvirtina ir, jei taikoma, juos perduoda asignavimų valdytojui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pažeidimo priėmimo arba nuo lėšų išmokėjimo atnaujinimo dienos.
175. Administruojančioji institucija, pritarusi veiklos ataskaitai, kurioje deklaruojamos išlaidos, ir, jei taikoma, asignavimų valdytojui pateikusi mokėjimo duomenis, reikalingus išlaidoms apmokėti, apie tai informuoja projekto vykdytoją. Pranešime projekto vykdytojui nurodoma tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta išlaidų suma, tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta išlaidų suma, administruojančiosios institucijos sprendimo dėl tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažintų išlaidų apskundimo tvarka ir kita aktuali informacija, susijusi su veiklos ataskaitos tvirtinimu ar išlaidų projekto vykdytojui apmokėjimu. Lėšos projekto vykdytojui pervedamos Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Valstybės biudžeto lėšų išdavimo taisyklės), nustatyta tvarka.
Atsiskaitymo už patirtas išlaidas tvarka
176. Administruojančioji institucija, įvertinusi projekto specifiką, gali nustatyti sąrašą išlaidų pagrindimo dokumentų, kuriuos projekto vykdytojas turi pateikti su veiklos ataskaita.
177. Kai projekto vykdytojas yra vienas iš šių subjektų – įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, ministro valdymo srities įstaiga ar jai pavaldi biudžetinė įstaiga, jis, teikdamas veiklos ataskaitą, deklaruojamų apmokėti išlaidų nenurodo ir šių išlaidų pagrindimo dokumentų administruojančiajai institucijai neteikia, o mokėjimo prašymus teikia į Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemą Valstybės biudžeto lėšų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šių projekto vykdytojų lėšos įtraukiamos į jų sąmatas, kai pagal Taisyklių 109 punktą priimamas sprendimas dėl projekto finansavimo.
178. Projekto vykdytojas, išskyrus Taisyklių 177 punkte nurodytus projekto vykdytojus, kartu su veiklos ataskaita, kurioje deklaruojamos apmokėti išlaidos, administruojančiajai institucijai teikia šiuos išlaidų pagrindimo dokumentus:
178.1. kai išlaidos apmokamos pagal faktinį jų patyrimą, – išlaidų pagrindimo dokumentų kopijas, o projektų, atrinktų planavimo būdu, – finansinės apskaitos dokumentų, kuriais pagrindžiamos išlaidos, sąrašą, tačiau administruojančioji institucija, atlikdama veiklos ataskaitos vertinimą, esant poreikiui, gali pareikalauti išlaidų pagrindimo dokumentų kopijų;
178.2. kai išlaidos apmokamos supaprastintai:
178.2.2. teikia dokumentus, kuriais įrodomas tam tikras pasiektas rezultatas, už kurio pasiekimą taikomas nustatytas fiksuotasis įkainis;
179. Patirtos išlaidos administruojančiajai institucijai gali būti deklaruojamos nuo projekto sutarties pasirašymo dienos iki projekto sutartyje nustatyto galutinės veiklos ataskaitos pateikimo termino.
180. Projekto išlaidos apmokamos išlaidų kompensavimo būdu projekto vykdytojui, išskyrus Taisyklių 177 punkte nurodytus projekto vykdytojus, deklaruojant patirtas ir apmokėtas išlaidas, supaprastintai apmokamas išlaidas arba kartu derinant šias abi apmokėjimo formas. Atsižvelgdama į projekto specifiką, ministerija gali projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyti projekto išlaidų apmokėjimą sąskaitų apmokėjimo būdu, kai veiklos ataskaitoje deklaruojamos patirtos, bet dar neapmokėtos išlaidos.
181. Projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu privalo užtikrinti tinkamą projekto finansinės apskaitos atskyrimą nuo bendros projekto vykdytojo finansinės apskaitos. Su projektu susiję finansinės apskaitos įrašai turi būti lengvai atskiriami nuo kitų projekto vykdytojo operacijų arba kitų projekto vykdytojo vykdomų projektų operacijų. Šis reikalavimas taikomas ir projekto partneriams, išskyrus atvejus, kai partneris yra užsienio subjektas. Projekto operacijų apskaitai tvarkyti rekomenduojama naudoti atskiras sąskaitų plano subsąskaitas arba kitaip jas atskirti, pavyzdžiui, nurodant požymius. Šiame punkte nurodyti reikalavimai netaikomi supaprastintai apmokamoms išlaidoms.
182. Jei projektui ar JP projektui finansuoti numatoma išmokėti avansą, prieš sudarant projekto sutartį, projekto vykdytojas, partneris ir JP projekto vykdytojas turi turėti kredito įstaigoje specialiai tam projektui arba JP projektui atidarytą sąskaitą. Kai projekto vykdytojas, partneris arba JP projekto vykdytojas yra biudžetinė įstaiga, ji gali vienoje kredito įstaigos sąskaitoje laikyti keliems projektams, finansuojamiems pagal Taisykles, skiriamas finansavimo lėšas, užtikrindama atskirų projektų arba JP projektų lėšų apskaitos atskyrimą.
Avanso mokėjimo sąlygos
183. Projekto sutartyje gali būti numatytas avansas projektams finansuoti (projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti), jei projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, nenustatyta kitaip ir jei tenkinamos Taisyklių 184 punkte nustatytos sąlygos. Kai įgyvendinami RPPl projektai, projekto sutartyje avansas projektams finansuoti numatomas visais atvejais.
184. Didžiausia galima projekto vykdytojui išmokėti ir neįvertinta avanso suma – 30 procentų projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo lėšų sumos, išskyrus Taisyklių 185 punkte nurodytą atvejį.
185. Išmokamo avanso dydį pagal projekto vykdytojo užpildytą veiklos ataskaitos formos avanso mokėjimo prašymo dalį administruojančioji institucija nustato įvertinusi, ar nėra rizikos, kad avansas gali būti neįskaitytas laiku (pavyzdžiui, įvertinusi projekto veiklų vykdymo laikotarpį, įvykdytus pirkimus (jei vykdomi), planuojamas patirti išlaidas per artimiausius 6 mėnesius ir pan.). Jei įvertinusi minėtą informaciją administruojančioji institucija nustato, kad avanso poreikis yra didesnis nei 30 procentų projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo lėšų sumos, toks avansas gali būti išmokamas, tačiau avanso dalis, kuri viršija 30 procentų, turi būti įskaitoma ne vėliau kaip per 60 darbo dienų.
186. Prašydami išmokėti avansą projektų vykdytojai turi pateikti avanso draudimo dokumentą – Lietuvos banko prižiūrimos finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją, laidavimo raštą arba laidavimo draudimo raštą dėl avanso dalies, kuri viršija 100 000 (vieną šimtą tūkstančių) eurų. Reikalavimas pateikti avanso draudimo dokumentą netaikomas biudžetinėms įstaigoms, taip pat viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė, valstybės valdomoms įmonėms ir labdaros ir paramos fondams, kurių vienintelė dalininkė yra valstybės valdoma bendrovė. Avanso draudimo dokumente nurodytas naudos gavėjas turi būti sprendimą dėl projekto finansavimo priėmusi institucija, o draudėjas – projekto vykdytojas. Avanso draudimo dokumente turi būti nurodyta avanso draudimo suma ir galiojimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei veiklos ataskaitos, su kuria galutinai įvertinamas turimas avansas, pateikimo data.
187. Jeigu per 120 darbo dienų nuo avanso gavimo dienos projekto vykdytojas nepradeda vykdyti projekto veiklų, avansu išmokėtos lėšos turi būti susigrąžinamos.
188. Jeigu tikrindama veiklos ataskaitą administruojančioji institucija nustato, kad vykdant projekto veiklas neužtikrinamas efektyvus avanso panaudojimas, ji įvertina avanso poreikio sumažėjimą ir avansu išmokėtų lėšų suma ar jos dalimi sumažina pagal patvirtintą veiklos ataskaitą mokėtiną sumą arba inicijuoja avansu išmokėtų projekto finansavimo lėšų arba jų dalies susigrąžinimą.
Projekto išlaidų apmokėjimas
189. Projekto vykdytojui apmokamos administruojančiosios institucijos nustatytos tinkamomis finansuoti pripažintos išlaidos, apskaičiuotos pagal projekto veiklos finansuojamąją dalį. Kai įgyvendinamas JP, administruojančioji institucija turi įvertinti, ar įgyvendinant JP nepasikeitė faktinė JP veiklos finansuojamoji dalis. Toks vertinimas vėliausiai turi būti atliktas atrinkus pagal konkretų kvietimą teikti paraiškas visus JP projektus ir pakartotinai atliktas baigus vykdyti kiekvieną JP veiklą. Nustačius, kad faktinė JP veiklos finansuojamoji dalis pasikeitė, turi būti inicijuojamas projekto sutarties keitimas.
190. Projektui skirtos finansavimo lėšos pervedamos į projekto sutartyje nurodytą projekto sąskaitą, išskyrus Taisyklių 177 punkte nurodytus atvejus. Lėšos projekto vykdytojui pervedamos Valstybės biudžeto lėšų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Kai įgyvendinama viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis, projektui skirtos finansavimo lėšos gali būti pervedamos į projekto sutartyje nurodytą deponavimo sąskaitą.
191. Jeigu pasikeičia projekto sutartyje nurodytos projekto sąskaitos duomenys, projekto vykdytojas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo duomenų pasikeitimo dienos apie tai pranešti administruojančiajai institucijai. Jeigu projekto vykdytojas neįvykdo šios pareigos arba projekto sąskaitos duomenys pasikeičia po to, kai administruojančioji institucija patvirtina veiklos ataskaitą, ir projekto finansavimo lėšos pervedamos į ankstesnę projekto sąskaitą, toks projekto finansavimo lėšų pervedimas laikomas tinkamu ir visa atsakomybė dėl projekto finansavimo lėšų pervedimo tenka projekto vykdytojui.
Galutinės veiklos ataskaitos teikimas
194. Įvykdęs visas projekto veiklas, projekto vykdytojas iki projekto sutartyje nurodyto termino, kuris negali būti ankstesnis kaip 20 darbo dienų po projekto veiklų vykdymo pabaigos, administruojančiajai institucijai turi pateikti nustatytos formos veiklos ataskaitą su užpildyta galutinės projekto įgyvendinimo informacijos dalimi.
195. Jei projekto vykdytojui buvo išmokėtas avansas, projekto vykdytojas galutinėje veiklos ataskaitoje privalo administruojančiajai institucijai pateikti informaciją apie palūkanas, sukauptas projekto sąskaitoje, kuri nurodyta projekto sutartyje, arba apie tai, kad palūkanos nebuvo skaičiuojamos. Projekto sąskaitoje sukauptos palūkanos turi būti grąžinamos vadovaujantis Taisyklių 253 punktu (šis punktas netaikomas, kai projekto vykdytojas yra biudžetinė įstaiga).
196. Kai sukauptų palūkanų suma mažesnė nei 15 (penkiolika) eurų arba lygi šiai sumai ir mokėtinos pagal su galutine veiklos ataskaita projektui skirto finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų sumos nepakanka sukauptų palūkanų sumai ar jos daliai įskaityti su projekto vykdytojo pateikta galutine veiklos ataskaita, likusi neįskaityta palūkanų suma arba visos sukauptos palūkanos neturi būti grąžinamos.
Šeštasis skirsnis
STEBĖSENOS RODIKLIAI
197. Stebėsenos rodikliai nustatomi ir jų reikšmės skaičiuojamos vadovaujantis finansų ministro tvirtinamose Strateginio valdymo sistemoje naudojamų pažangos ir tęstinių veiklos stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo gairėse pateikta stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo tvarka.
198. Vadovaudamasis plėtros programos pažangos priemonės apraše veiklai (poveiklei), o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl veiklai (poveiklei) nustatytais stebėsenos rodikliais, pareiškėjas, rengdamas PĮP, pasirenka projektui taikomus stebėsenos rodiklius, kurių reikšmes įsipareigoja pasiekti iki stebėsenos rodiklių aprašymo kortelėse nurodyto pasiekimo momento, bet ne vėliau kaip iki poprojektinio laikotarpio pabaigos. Jei PĮP nurodyti stebėsenos rodikliai atitinka plėtros programos pažangos priemonės apraše veiklai (poveiklei), o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl veiklai (poveiklei) nustatytus stebėsenos rodiklius ir stebėsenos rodiklių aprašymo kortelėse nustatytus reikalavimus, jie perkeliami į projekto sutartį.
199. Už projekto sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių reikšmių pasiekimą projekto vykdytojas atsiskaito teikdamas veiklos ataskaitas ir (arba) ataskaitas po projekto finansavimo pabaigos.
200. Jeigu stebėsenos rodiklių aprašymo kortelėse nurodytu pasiekimo momentu projekto vykdytojas yra nepasiekęs projekto sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių reikšmių, administruojančioji institucija, įvertinusi stebėsenos rodiklių reikšmių nepasiekimo priežastis ir projektui skirto finansavimo pagrįstumą, vadovaudamasi Taisyklių 201–207 punktuose nurodytais principais, suderinusi su atsakinga ministerija, jei ministerija nėra administruojančioji institucija, sumažina projekto sutartyje nustatytą projektui skirtą finansavimą (nekeisdama projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydžio, t. y. atitinkama suma didindama projekto vykdytojo nuosavo įnašo dydį). Jei nėra numatyto projekto vykdytojo nuosavo indėlio projektui įgyvendinti, vadovaudamasi Taisyklių 201–207 punktuose nurodytais principais, administruojančioji institucija, suderinusi su atsakinga ministerija, jei ministerija nėra administruojančioji institucija, sumažina projekto sutartyje nustatytą projektui skirtą finansavimą. Jeigu administruojančioji institucija nustato, kad nepasiekus stebėsenos rodiklių reikšmių taip pat nėra pasiektas projekto tikslas, vadovaudamasi Taisyklių 145 punktu, ji inicijuoja projekto sutarties nutraukimą ir išmokėtų lėšų susigrąžinimą. Išmokėtų lėšų susigrąžinimas nevykdomas, kai projekto vykdytojas yra įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, ministro valdymo srities įstaiga ar jai pavaldi biudžetinė įstaiga.
201. Jeigu stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimas susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu ir projekto vykdytojas nepagrindžia patirtų projekto išlaidų, atsižvelgiant į nepasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę, mažinama projektui skirto finansavimo dalis apskaičiuojama proporcingai pagal neįvykdytų projekto veiklų apimtis ir (arba) yra lygi nepagrįstai patirtoms projekto išlaidoms.
202. Jeigu stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimas nesusijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet atsiradęs dėl veiksnių, kurių įtaką stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti, mažinama projektui skirto finansavimo dalis apskaičiuojama taip:
202.1. Jeigu stebėsenos rodiklio reikšmė nepasiekta (skaičiuojant nuo projekto sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės) nuo 10 iki 25 procentų (įskaitytinai), projektui skirtas finansavimas mažinamas nuo 3 iki 5 procentų su nepasiekta rodiklio reikšme susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos.
202.2. Jeigu stebėsenos rodiklio reikšmė nepasiekta (skaičiuojant nuo projekto sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės) nuo 25 iki 40 procentų (įskaitytinai), projektui skirtas finansavimas mažinamas nuo 6 iki 10 procentų su nepasiekta rodiklio reikšme susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos.
202.3. Jeigu stebėsenos rodiklio reikšmė nepasiekta (skaičiuojant nuo projekto sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės) nuo 40 iki 50 procentų (įskaitytinai), projektui skirtas finansavimas mažinamas nuo 11 iki 15 procentų su nepasiekta rodiklio reikšme susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos.
202.4. Jeigu stebėsenos rodiklio reikšmė nepasiekta (skaičiuojant nuo projekto sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės) daugiau kaip 50 procentų, projektui skirtas finansavimas mažinamas nuo 16 iki 20 procentų su nepasiekta stebėsenos rodiklio reikšme susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos.
203. Mažinama projektui skirto finansavimo sumos dalis nustatoma vadovaujantis proporcingumo principu ir įvertinus projekto stebėsenos rodiklio pobūdį (vertinama, ar stebėsenos rodiklis, kurio reikšmė nepasiekta, buvo privalomas pagal projektų finansavimo sąlygų aprašą veiklai (poveiklei), o kai įgyvendinami RPPl projektai, – pagal Gaires finansuojamai veiklai (poveiklei), ar pasiekta minimali projektų finansavimo sąlygų apraše veiklai (poveiklei), o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl veiklai (poveiklei) Gairėse nustatyta stebėsenos rodiklio reikšmė, ar už nepasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę PĮP vertinimo metu buvo skirta papildomų balų bei išlaikyta minimali privalomų surinkti balų suma ir ar tai buvo esminis veiksnys, nulėmęs finansavimo skyrimą projektui), projekto stebėsenos rodiklių skaičių ir stebėsenos rodiklio reikšmių nepasiekimo aplinkybes (kokių veiksmų ėmėsi projekto vykdytojas rodiklio reikšmei pasiekti, projekto vykdytojo veiksmai (neveikimas), dėl kurių nebuvo pasiekta rodiklio reikšmė).
Jei daugiau nei vieno stebėsenos rodiklio reikšmė nepasiekta daugiau kaip 10 procentų, projektui skirto finansavimo suma negali būti mažinama daugiau kaip 20 procentų visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos.
204. Kai už skirtingų stebėsenos rodiklių reikšmių nepasiekimą turi būti mažinamas projektui skirtas finansavimas, projektui skirtas finansavimas turi būti mažinamas tik viena (didžiausia) projektui skirta finansavimo suma, apskaičiuota pagal Taisyklių 201 ar 202 punkte nustatytą tvarką.
205. Jei už stebėsenos rodiklių reikšmių nepasiekimą projektui skirtas finansavimas jau buvo vieną kartą sumažintas 20 procentų, projektui skirtas finansavimas vėliau nebegali būti papildomai mažinamas.
206. Jei pagal Taisykles už stebėsenos rodiklių reikšmių nepasiekimą projektui skirtas finansavimas buvo sumažintas mažiau nei 20 procentų, projektui skirtas finansavimas vėliau gali būti papildomai sumažintas, bet kartu ne daugiau kaip 20 procentų.
207. Projektui skirtas finansavimas negali būti mažinamas, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
207.1. stebėsenos rodiklio reikšmė nepasiekta dėl konkrečios projekto veiklos vykdymo mažesne apimtimi, tačiau projekto vykdytojas pagrindžia siekiant šio stebėsenos rodiklio reikšmės patirtas projekto išlaidas;
207.2. projekto veiklos įvykdytos projekto sutartyje nustatyta apimtimi, o stebėsenos rodiklio reikšmė nepasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, ir projekto vykdytojas kartu su galutine veiklos ataskaita arba ataskaita po projekto finansavimo pabaigos pateikia pagrįstus paaiškinimus, kodėl nepasiekė stebėsenos rodiklio reikšmės.
208. Administruojančioji institucija, sumažinusi projekto sutartyje nustatytą projektui skirtą finansavimą, išmokėtas lėšas susigrąžina, kai projekto vykdytojas nėra įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, ministro valdymo srities įstaiga ar jai pavaldi biudžetinė įstaiga.
Septintasis skirsnis
PATIKRA VIETOJE
209. Administruojančioji institucija, vadovaudamasi Taisyklėse ir savo nustatyta tvarka, atlieka patikrą vietoje.
210. Patikras vietose administruojančiosios institucijos taip pat privalo atlikti esant įtarimui, kad projekto vykdytojo teikiama informacija yra netiksli, neišsami arba klaidinanti, bei kitais administruojančiųjų institucijų nustatytais atvejais.
211. Patikrų vietose metu privaloma tikrinti tik tas projekto veiklas ar poveikles arba jų rezultatus, kuriuos fiziškai (faktiškai) galima patikrinti patikrų vietose metu ir (ar) kurių atsakinga administruojančioji institucija negalėjo patikrinti veiklos ataskaitos vertinimo metu.
212. Patikros vietoje neprivaloma atlikti, jeigu visos projekto veiklos ar jų rezultatai yra susiję su parengta dokumentacija, straipsnių publikavimu, laidų ir (ar) interneto puslapio sukūrimu ir pan., ir administruojančiosios institucijos gali įsitikinti faktiškai įvykdžius visas projekto veiklas ar pasiekus jų rezultatus veiklos ataskaitos tikrinimo metu.
213. Administruojančioji institucija patikrą vietoje gali atlikti iš karto visa apimtimi arba organizuoti kelias patikras vietose, kiekvieną kartą atlikdama dalinę patikrą.
214. Patikra vietoje atliekama vykstant į projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietą arba nuotoliniu būdu, naudojant informacinių technologijų priemones (pavyzdžiui, „Zoom“, „Microsoft Teams“ ir pan.), tikrinant dokumentus, vaizdo, garso įrašus ir (ar) kitus įrodymus.
215. Projekto vykdytojas, taip pat partneris ir JP projekto vykdytojas privalo administruojančiajai institucijai sudaryti sąlygas atlikti patikrą vietoje, įskaitant atvejus, kai projekto įgyvendinimo vieta yra projekto vykdytojo, partnerio, JP projekto vykdytojo gyvenamoji vieta.
216. Patikros vietose gali būti atliekamos projekto įgyvendinimo metu ir (ar) poprojektiniu laikotarpiu.
217. Administruojančioji institucija gali tikrinti projekto vykdytojo, partnerio (-ių) ir JP projekto vykdytojo ūkinę veiklą tik tiek, kiek ji susijusi su tikrinamo projekto įgyvendinimu. Administruojančioji institucija turi teisę susipažinti su kitais projekto vykdytojo, partnerio (-ių) ir JP projekto vykdytojo iš kitų finansavimo šaltinių įgyvendinamais (-tais) projektais ir juos įgyvendinant sukurtais rezultatais, kitais projekto vykdytojo, partnerio (-ių) ir JP projekto vykdytojo dokumentais, kiek tai būtina dvigubo tos pačios veiklos tų pačių išlaidų finansavimo prevencijai ir projekto vykdytojo pateiktose veiklos ataskaitose deklaruotų išlaidų tinkamumui finansuoti užtikrinti.
218. Administruojančioji institucija turi informuoti projekto vykdytoją apie patikrą vietoje likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki patikros vietoje atlikimo dienos. Jeigu išankstinis projekto vykdytojo informavimas apie planuojamą patikrą vietoje gali turėti neigiamą įtaką patikros vietoje rezultatams, administruojančioji institucija patikrą vietoje gali atlikti prieš tai iš anksto neinformavusi projekto vykdytojo.
219. Kai apie projekto patikrą vietoje administruojančioji institucija informuoja projekto vykdytoją iš anksto, projekto vykdytojas turi užtikrinti projekto vykdytojo vadovo ar jo įgalioto asmens ir kitų už projekto įgyvendinimą atsakingų asmenų dalyvavimą patikroje. Jei neįmanoma sudaryti sąlygų atlikti patikrą vietoje administruojančiosios institucijos nurodytu metu ir (ar) joje negali dalyvauti pranešime dėl patikros įvardyti asmenys, projekto vykdytojas turi nedelsdamas informuoti administruojančiąją instituciją, nurodydamas to priežastis. Kita patikros vietoje data nustatoma administruojančiosios institucijos nustatyta tvarka ir patikra vietoje turi būti atlikta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo projekto vykdytojo pranešimo apie netinkamą patikros vietoje datą gavimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas, jeigu patikros vietoje negalima atlikti dėl nuo projekto vykdytojo ir (ar) administruojančiosios institucijos nepriklausančių aplinkybių.
220. Atlikusi patikrą vietoje, administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po patikros vietoje atlikimo dienos parengia patikros vietoje ataskaitą ir ją pateikia projekto vykdytojui.
221. Patikros vietoje ataskaitoje nurodoma patikros vietoje apimtis ir rezultatai, išvados ir rekomendacijos arba privalomi nurodymai projekto vykdytojui dėl projekto įgyvendinimo (toliau kartu šiame skirsnyje – rekomendacijos), nustatomas terminas, per kurį rekomendacijos turi būti įgyvendintos. Administruojančioji institucija turi užtikrinti patikros vietoje ataskaitoje nurodytų rekomendacijų įgyvendinimo priežiūrą ir įsitikinti, ar rekomendacijos įgyvendintos.
222. Jeigu atsakinga administruojančioji institucija neatliko projekto patikros vietoje, projekto vykdytojui negali būti išmokėtos projekto finansavimo lėšos pagal veiklos ataskaitą, su kuria deklaruojamos galutinės projekto išlaidos, išskyrus, kai patikra vietoje neprivalo būti atlikta vadovaujantis Taisyklių 117 ir 212 punktų nuostatomis.
Aštuntasis skirsnis
PAŽEIDIMŲ TYRIMAS
224. Pažeidimus gali įtarti kiekvienas administruojančiosios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą arba kontrolę, gavęs informacijos iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais.
225. Ministerija ar RPT, įtarusios pažeidimą ir (ar) gavusios informacijos apie įtariamus pažeidimus iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir (ar) trečiųjų šalių, šią informaciją persiunčia administruojančiajai institucijai, jei tai nėra pati ministerija.
226. Administruojančioji institucija, gavusi Taisyklių 225 punkte nurodytą informaciją, per 5 darbo dienas įvertina, ar gauta informacija gali atitikti teisės aktų pažeidimo požymius, ir nustačiusi, kad informacija gali atitikti teisės aktų pažeidimo požymius, užregistruoja įtariamą pažeidimą, o nustačiusi, kad minėta informacija neturi teisės aktų pažeidimo požymių, pateikia atsakymą informaciją pateikusiam subjektui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
227. Administruojančioji institucija, nustačiusi, kad įtariamas pažeidimas atitinka teisės aktų pažeidimo požymius, bet nėra susijęs su įtariama nusikalstama veika, susijusia su valstybės biudžeto lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu, arba korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, susijusia su valstybės biudžeto lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu (toliau kartu – nusikalstama veika), įvertina, ar pažeidimas gali būti ištaisytas.
228. Jeigu pažeidimas gali būti ištaisytas, administruojančioji institucija nuo veiksmų, nurodytų Taisyklių 227 punkte, atlikimo dienos raštu nurodo projekto vykdytojui pažeidimo ištaisymo būdą ir terminą, per kurį pažeidimas turi būti ištaisytas ir kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių aplinkybių pažeidimas negali būti ištaisytas per 20 darbo dienų.
229. Jeigu pažeidimas negali būti ištaisytas arba projekto vykdytojas per nustatytą terminą pažeidimo neištaiso, administruojančioji institucija atlieka pažeidimo tyrimą savo nustatyta tvarka.
230. Administruojančioji institucija, tirdama įtariamą pažeidimą, vertina projekto vykdytojo ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų pateiktą informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus pažeidimo tyrimui atlikti, taip pat gali atlikti patikrą vietoje, prašyti projekto vykdytojo paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes, kreiptis į kitas įstaigas ir (ar) organizacijas su prašymu pagal kompetenciją pateikti informaciją, reikalingą pažeidimo tyrimui atlikti, ir (ar) atlikti kitus veiksmus, siekdama ištirti įtariamą pažeidimą.
231. Administruojančioji institucija pažeidimo tyrimą turi atlikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įtariamo pažeidimo užregistravimo dienos. Kai reikia kreiptis į kitas įstaigas ir (ar) organizacijas, taip pat projekto vykdytoją dėl papildomos informacijos, pažeidimo tyrimas baigiamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo papildomos informacijos gavimo dienos.
232. Kai pažeidimo tyrimas yra susijęs su vykstančiu ikiteisminiu tyrimu ar teisminiu procesu dėl nusikalstamos veikos, administruojančioji institucija atlieka pažeidimo tyrimą ir priima sprendimą dėl pažeidimo (ne)nustatymo, nelaukdama ikiteisminio tyrimo pabaigos ir (ar) teismo nuosprendžio dėl nusikalstamos veikos. Jei administruojančioji institucija, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi visas su įtariamu pažeidimu susijusias aplinkybes, neturi pagrindo nustatyti pažeidimo, pažeidimo tyrimas baigiamas ir pažeidimas nėra nustatomas. Pažeidimo tyrimas atnaujinamas, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo patvirtinama nusikalstama veika.
233. Administruojančioji institucija apie pradėtą pažeidimo tyrimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įtariamo pažeidimo užregistravimo dienos informuoja projekto vykdytoją, išskyrus, kai toks informavimas galėtų turėti neigiamą įtaką pažeidimo tyrimui.
234. Administruojančioji institucija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį – su pažeidimu susijusią projekto išlaidų sumą, jei ją galima tiesiogiai nustatyti.
235. Nustačius, kad projekto vykdytojas pažeidė investicijų tęstinumo reikalavimus, netinkamų finansuoti išlaidų dydis apskaičiuojamas Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo metodikoje (12 priedas) nustatyta tvarka.
236. Kai įtariamas pažeidimas susijęs su nustatyta nusikalstama veika dėl projekto vykdytojo ir (ar) dalyvaujančių subjektų darbuotojų neteisėtų veiksmų, dėl kurių projektui įgyvendinti buvo neteisėtai skirta ir (arba) išmokėta lėšų suma, netinkamomis finansuoti pripažįstamos visos su nusikalstama veika susijusios projekto išlaidos, o kai įtariamas pažeidimas susijęs su nustatyta nusikalstama veika, padaryta vykdant tam tikras projekto veiklas, netinkamomis finansuoti pripažįstamos su šiomis projekto veiklomis susijusios išlaidos. Jeigu nustatyti netinkamų finansuoti išlaidų dalies neįmanoma, netinkamomis finansuoti turi būti pripažintos visos projekto išlaidos.
237. Nustačius, kad projekto vykdytojas nesilaikė nustatyto draudimo be administruojančiosios institucijos sutikimo perleisti, parduoti, įkeisti turtą ar kitokiu būdu suvaržyti intelektines ar daiktines teises į turtą, kuriam įsigyti ar sukurti skiriamos projekto lėšos, netinkamomis finansuoti projekto išlaidomis pripažįstamos suvaržyto turto įsigijimo išlaidos, įvertinus turto nusidėvėjimą, išskyrus atvejus, kai tokiam intelektinių ar daiktinių teisių į turtą suvaržymui administruojančioji institucija būtų pritarusi.
238. Su įtariamu pažeidimu susijusių lėšų išmokėjimas ar išlaidų pripažinimas tinkamomis finansuoti laikinai sustabdomas, kol bus baigtas pažeidimo tyrimas ir priimtas atitinkamas (-i) sprendimas (-ai) dėl pažeidimo, taip pat tais atvejais, kai administruojančioji institucija gauna informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, susijusį su projektu, ir mano, kad lėšų išmokėjimas ar išlaidų pripažinimas tinkamomis finansuoti gali padaryti žalą valstybės biudžetui arba turės neigiamą įtaką dėl nustatyto pažeidimo pripažintų netinkamomis finansuoti projekto išlaidų grąžinimui:
238.1. Jei su įtariamu pažeidimu ar ikiteisminiu tyrimu susijusios lėšos projekto vykdytojui buvo pripažintos tinkamomis finansuoti, bet dar neišmokėtos, gali būti laikinai stabdomas projektui skirtų lėšų dalies išmokėjimas.
239. Dėl Taisyklių 238 punkte nustatytų veiksmų administruojančioji institucija sprendžia atsižvelgdama į galimą pažeidimo finansinį poveikį valstybės biudžetui, projekto įgyvendinimo etapą ir kitas svarbias aplinkybes bei turimą informaciją apie projektą ar projekto vykdytoją ir apie sprendimą informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją, jei ministerija nėra administruojančioji institucija.
240. Administruojančioji institucija, atlikusi pažeidimo tyrimą, priima vieną iš šių sprendimų:
240.3. pažeidimas nustatytas, su juo susijusios projekto išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti ir:
241. Administruojančioji institucija apie priimtą sprendimą dėl pažeidimo (ne)nustatymo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją, jei ministerija nėra administruojančioji institucija.
242. Administruojančioji institucija, įtarusi įgyvendinant projektus įvykdytą nusikalstamą veiką, apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pažeidimo priėmimo dienos, praneša įstaigoms, atsakingoms už nusikalstamų veikų tyrimus, o įtarusi, kad įgyvendinant minėtus projektus buvo padaryta kitų pažeidimų, kuriuos tirti pavesta kitoms įstaigoms (pavyzdžiui, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, Žmogaus teisių biurui), praneša atitinkamoms įstaigoms.
243. Kai atlikus pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta taikytinų teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas.
244. Esant poreikiui (t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo įvertintos atliekant pažeidimo tyrimą, nustačius, kad netinkamai apskaičiuota netinkamų finansuoti išlaidų suma, ir kitais atvejais) pažeidimo tyrimas gali būti atliekamas iš naujo ir, atsižvelgiant į jo rezultatus, atitinkamai gali būti pakeistas sprendimas dėl pažeidimo. Iš naujo pažeidimo tyrimas atliekamas ir sprendimas dėl pažeidimo priimamas šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Jeigu iš naujo atlikus pažeidimo tyrimą ir priėmus sprendimą dėl pažeidimo sumažėja projekto vykdytojui nustatytų netinkamų finansuoti išlaidų suma, administruojančioji institucija apie tai informuoja ministeriją.
Devintasis skirsnis
PROJEKTŲ GRĄŽINTINŲ IR GRĄŽINTŲ LĖŠŲ ADMINISTRAVIMAS
Sprendimas dėl lėšų grąžinimo
246. Projekto vykdytojas, išskyrus projekto vykdytoją, kuris yra įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, ministro valdymo srities įstaiga ar jai pavaldi biudžetinė įstaiga, privalo grąžinti visas su nustatytomis netinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios anksčiau jau buvo pripažintos tinkamomis finansuoti ir apmokėtos, susijusias ir (ar) kitas pagal Taisykles, Lietuvos Respublikos teisės aktus ir (ar) projektų sutartis reikalaujamas grąžinti lėšas.
247. Pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba jam išmokėtas lėšas yra administruojančiosios institucijos priimtas sprendimas dėl lėšų grąžinimo arba kitas mutatis mutandis Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklės), nurodytas pagrindas. Jei projekto vykdytojas yra valstybės biudžetinė įstaiga, sprendimas dėl lėšų grąžinimo nepriimamas.
248. Administruojančioji institucija, atlikdama mutatis mutandis Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 11 ir 12 punktuose nustatytus veiksmus, per 3 darbo dienas nuo netinkamų finansuoti išlaidų ir (ar) kitų pagal Taisykles, Lietuvos Respublikos teisės aktus ir (ar) projekto sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų nustatymo ir (ar) informacijos dėl grąžintinų lėšų gavimo dienos priima sprendimą dėl lėšų grąžinimo ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos ir per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos pateikia projekto vykdytojui pranešimą ir priimtą sprendimą ir apie tai informuoja ministeriją (kai rengiamas jungtinis kvietimas, – visas jungtiniame kvietime dalyvaujančias ministerijas), o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT.
249. Sprendimu dėl lėšų grąžinimo laikoma administruojančiosios institucijos patvirtinta informacija apie grąžintinas lėšas, kurioje nurodoma Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 11 punkte nustatyta informacija, arba sprendimas dėl pažeidimo, kai kartu tvirtinama ir informacija apie grąžintinas lėšas. Sprendimas dėl lėšų grąžinimo turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administraciniam sprendimui taikomus reikalavimus.
250. Projekto vykdytojas, gavęs sprendimą dėl lėšų grąžinimo, gali likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki sprendime nurodyto termino, per kurį lėšos turi būti grąžintos, administruojančiajai institucijai pateikti prašymą atidėti terminą, per kurį lėšos turi būti grąžintos, ne ilgiau nei 12 mėnesių arba leisti grąžintiną sumą grąžinti dalimis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl lėšų grąžinimo įsigaliojimo dienos pabaigos, o administruojančioji institucija, išnagrinėjusi projekto vykdytojo prašymą, gali priimti sprendimą grąžintinų lėšų sumą grąžinti dalimis arba atidėti grąžinimo terminą (išskyrus, kai teikiama neteisėta ar netinkamai taikoma valstybės pagalba, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles), mutatis mutandis atlikdami Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 11.7 papunktyje, 13 ir 14 punktuose nustatytus veiksmus. Administruojančioji institucija apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą arba grąžintiną sumą grąžinti dalimis įsigaliojimo dienos informuoja projekto vykdytoją, pateikdama jam pranešimą ir sprendimą, ir ministeriją (-as). Kai įgyvendinami RPPl projektai, apie priimtą sprendimą informuojama ir RPT. Jeigu administruojančioji institucija priima sprendimą neleisti atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo termino arba grąžintinos sumos grąžinti dalimis, ne vėliau kaip per 18 darbo dienų nuo projekto vykdytojo prašymo gavimo dienos ji informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją (-as), o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT, nurodydama tokio sprendimo priežastis. Sprendimas neleisti atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo termino arba grąžintinos sumos grąžinti dalimis turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administraciniam sprendimui taikomus reikalavimus.
251. Nustačius, kad sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytos grąžintinos lėšos ar jų dalis yra tinkamos finansuoti ir neturi ar neturėjo būti grąžintos, administruojančioji institucija per 3 darbo dienas nuo tokio fakto nustatymo dienos pakeičia priimtą sprendimą dėl lėšų grąžinimo ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl lėšų grąžinimo pakeitimo dienos informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją (-as), jei ministerija nėra administruojančioji institucija, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT.
Lėšų grąžinimo administravimas
252. Nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos ir (ar) kitos pagal Taisykles, kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus ir (ar) projektų sutartis reikalaujamos grąžinti lėšos tampa grąžintinomis lėšomis, kai įsigalioja administruojančiosios institucijos priimtas sprendimas dėl lėšų grąžinimo. Projekto vykdytojas grąžintinas lėšas turi grąžinti ne vėliau kaip iki sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodyto termino pabaigos.
253. Grąžintinos lėšos gali būti grąžinamos administruojančiajai institucijai išskaičiuojant jas iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo pateiktą ir (arba) kitą (-as) teikiamą (-as) veiklos ataskaitą (-as), arba projekto vykdytojui pervedant jas į sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą.
254. Kai lėšos susigrąžinamos grąžintinų lėšų sumą išskaičiuojant iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo pateiktą ir (ar) kitą (-as) teikiamą (-as) veiklos ataskaitą (-as), administruojančioji institucija, patvirtinusi veiklos ataskaitą ir Taisyklių IV skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka teikdama asignavimų valdytojui mokėjimo duomenis, įvertina nustatytas grąžintinas lėšas pagal jų susidarymo eiliškumą, kaip nurodyta Taisyklių 259 punkte.
255. Kai projekto vykdytojas grąžina lėšas į sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą, ministerija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas projekto vykdytojo grąžintas lėšas perveda į Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitą, iš kurios šios lėšos buvo išmokėtos, mokėjimo pavedime nurodydama projekto vykdytojo pavadinimą, projekto kodą, lėšoms priskirtą įmokos kodą pagal Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ir kitų valstybės biudžetui priskirtų lėšų, tiesiogiai pervedamų į valstybės iždą, įmokų kodų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-429 „Dėl Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ir kitų valstybės biudžetui priskirtų lėšų tiesioginio pervedimo į valstybės iždą taisyklių ir įmokų kodų sąrašo patvirtinimo“, detalius lėšų kodus pagal valstybės funkcijų ir išlaidų ekonominę klasifikaciją, programos, finansuojamos iš valstybės biudžeto, finansavimo šaltinį ir programos kodą, nurodytus mokėjimo valstybės iždui paraiškoje.
256. Grąžintinos lėšos tampa grąžintomis, kai pagal sprendimą dėl lėšų grąžinimo jos įskaitomos į sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą arba išskaičiuojamos iš sumos, mokėtinos projekto vykdytojui pagal jo pateiktą (-as) veiklos ataskaitą (-as): kai pagal mokėjimo paraišką, kuri parengta pagal administruojančiosios institucijos patvirtintus mokėjimo duomenis, pateiktus įvertinus grąžintinas lėšas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas perveda lėšas projekto vykdytojui arba kai pagal mokėjimo duomenis, pateiktus įvertinus grąžintinas lėšas, mokėtina suma yra lygi nuliui ir administruojančioji institucija patvirtina, kad veiklos ataskaitoje (-ose) nurodytos išlaidos apmokėtos.
257. Administruojančioji institucija savo nustatyta tvarka tikrina, ar visos grąžintinos lėšos yra grąžintos, seka nustatytus lėšų grąžinimo terminus ir, likus 15 darbo dienų iki sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodyto grąžinimo termino pabaigos, siunčia projekto vykdytojui pranešimą apie grąžintinų lėšų grąžinimo termino pabaigą ir informaciją apie delspinigius, jei jie taikomi ir skaičiuojami už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną. Kai yra priimtas sprendimas atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą, delspinigiai pradedami skaičiuoti pasibaigus sprendime atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą nurodytam terminui.
258. Administruojančioji institucija turi užtikrinti, kad projekto vykdytojui nebūtų išmokamos projektui skiriamos finansavimo lėšos, iki visos grąžintinos lėšos bus grąžintos, išskyrus atvejus, kai yra priimtas sprendimas atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą, kol sprendime atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą nurodytas terminas dar nėra pasibaigęs, ir kai grąžintinos lėšos turi būti grąžintos tik lėšų pervedimo būdu, t. y. projekto vykdytojui pervedant jas į sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą. Kai sprendimas dėl lėšų grąžinimo priimamas iki projekto vykdytojui pateikiant ar pateikus galutinę veiklos ataskaitą, su kuria deklaruojamos išlaidos, administruojančioji institucija privalo užtikrinti, kad šios grąžintinos lėšos būtų išskaičiuotos iš galutinėje veiklos ataskaitoje nurodytos mokėtinos sumos ir pagal teikiamą galutinę veiklos ataskaitą nebūtų apmokėtos projekto išlaidos, jei grąžinta ne visa grąžintinų lėšų suma. Jei pagal galutinę veiklos ataskaitą, su kuria deklaruojamos išlaidos, mokėtinos sumos nepakanka, likusią grąžintinų lėšų sumą projekto vykdytojas turi pervesti į sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą.
259. Iš grąžintų lėšų dalies pirmiausia dengiamos grąžintinos lėšos pagal jų susidarymo eiliškumą (pirmiausia dengiamos anksčiau nustatytos grąžintinos lėšos), o tik tada – palūkanos (jeigu sprendime nurodyta jas mokėti). Visa dalimi grąžinama grąžintina suma turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl lėšų grąžinimo įsigaliojimo dienos.
260. Projekto vykdytojui negrąžinus grąžintinų lėšų per sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą terminą, skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos (kai teikiama neteisėta ar netinkamai taikoma valstybės pagalba, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2015/1589, arba kai administruojančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, nustato, kad valstybės pagalba buvo suteikta ir (ar) naudojama netinkamai), mutatis mutandis taikant Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 11.5 ir 11.6 papunkčiuose nustatytas procedūras.
261. Jei projekto vykdytojas nevykdo sprendimo dėl lėšų grąžinimo ir per nustatytą terminą negrąžina skolos – visų arba dalies grąžintinų lėšų arba nepakanka lėšų sumos, išskaičiuotos iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo pateiktą ar kitą teikiamą veiklos ataskaitą (toliau – skola), skola administruojama mutatis mutandis atliekant Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 15–40 punktuose nustatytas procedūras, administruojančiajai institucijai veikiant kaip įgyvendinančiajai institucijai, o ministerijai – kaip administruojančiajai institucijai (neprilyginamai įgyvendinančiajai institucijai). Administruojančioji institucija per 5 darbo dienas nuo sprendime dėl lėšų grąžinimo arba sprendime atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą nustatyto termino pabaigos pateikia ministerijai (-oms) informaciją apie projekto vykdytojo skolą ir iki numatomo skolos perdavimo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (kai skolos perdavimas taikomas) dienos apskaičiuotus Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 11.5 papunktyje nustatytus delspinigius, kurie vadovaujantis Taisyklių 249 punktu turi būti nurodyti sprendime dėl lėšų grąžinimo (kai toks sprendimas priimamas). Jei skolos administravimo metu projekto vykdytojas grąžina skolą ar jos dalį arba administruojančiajai institucijai pateikia veiklos ataskaitą, su kuria deklaruojamos išlaidos ir iš kurioje nurodytos sumos išskaičiuojama skola ar jos dalis, delspinigiai (kai taikoma) perskaičiuojami atsižvelgiant į likusią projekto vykdytojo skolos dalį.
262. Administruojančioji institucija ir ministerija administruoja grąžintinas lėšas tol, kol grąžintinos lėšos grąžinamos arba reikalaujamų pagal teisės aktus ir (ar) projekto sutartis grąžinti lėšų skola nurašoma mutatis mutandis vadovaujantis Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklėmis.
Dešimtasis skirsnis
INVESTICIJŲ TĘSTINUMAS
263. Projekto vykdytojas, partneris, JP projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu, taip pat poprojektiniu laikotarpiu (jei nustatyta prievolė užtikrinti investicijų tęstinumą) be administruojančiosios institucijos ir be kitų atsakingų institucijų sutikimo (jei to reikalaujama pagal teisės aktus) negali perleisti, parduoti, įkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti intelektinių ar daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti ar sukurti skiriamos projekto finansavimo lėšos.
264. Po projekto finansavimo pabaigos turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas, t. y. projektų, kurių veiklos susijusios su investicijomis į infrastruktūrą arba gamybą (prekių ar paslaugų kūrimą), vykdytojai, partneriai, JP projektų vykdytojai per 5 metus nuo projekto finansavimo pabaigos arba projektų, kuriems taikomos valstybės pagalbos taisyklės, vykdytojai, partneriai, JP projektų vykdytojai per valstybės pagalbos taisyklėse nustatytą laikotarpį negali:
264.1. nutraukti gamybinės veiklos arba perkelti jos už konkrečios apskrities (savivaldybės) ribų, jei jos nustatytos projektų finansavimo sąlygų apraše, taip pat už Lietuvos ribų;
264.2. pakeisti infrastruktūros objekto nuosavybės teisių, jei dėl to įmonė arba viešojo sektoriaus institucija įgytų nederamą pranašumą;
265. Kai investuojama į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų veiklą ar jų kuriamas darbo vietas, investicijų tęstinumo 5 metų terminas gali būti sutrumpinamas iki 3 metų, jei tai nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse.
266. Projektui, kuriam taikomos valstybės pagalbos taisyklės, investicijų tęstinumo reikalavimai taikomi ta apimtimi, kokia nustatyta valstybės pagalbos taisyklėse. Kitais atvejais, kai investuojama į infrastruktūrą, 5 metus po projekto finansavimo pabaigos projektų vykdytojams, partneriams, JP projektų vykdytojams taikomi Taisyklių 264.2 ir 264.3 papunkčiuose nustatyti reikalavimai. Infrastruktūros objekto nuosavybės teisės arba veiklos, kuriai vykdyti buvo skirta investicijų, pobūdis, tikslai arba vykdymo sąlygos nesibaigus investicijų tęstinumo laikotarpiui gali būti keičiami nesilaikant Taisyklių 264.2 ir 264.3 papunkčių reikalavimų tik esant administruojančiosios institucijos sutikimui ir už pažangos priemonę atsakingos ministerijos sutikimui raštu.
267. Jeigu projekto vykdytojas, partneris, JP projekto vykdytojas nesilaiko investicijų tęstinumo reikalavimų, nustatytų Taisyklių 264–266 punktuose, jis turi grąžinti projektui finansuoti išmokėtų lėšų sumą, proporcingą reikalavimo nesilaikymo laikotarpiui, vadovaudamasis Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo metodika (12 priedas).
268. Taisyklių 264–267 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi projektams, kai su projektu susijusi gamybinė veikla nutraukiama dėl netyčinio bankroto.
269. Griežtesni, negu nustatyta šiame skirsnyje, investicijų tęstinumo reikalavimai gali būti nustatomi projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas.
270. Projekto vykdytojas, atsiskaitydamas už 5 metų po projekto finansavimo pabaigos ar kitą vadovaujantis Taisyklių 271 punktu projekto sutartyje nustatytą poprojektinį laikotarpį, jeigu nustatyta projekto sutartyje, privalo teikti administruojančiajai institucijai ataskaitas po projekto finansavimo pabaigos. Ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos turi būti teikiamos vienu iš projekto sutartyje nustatytų terminų:
270.1. ne vėliau kaip per 20 darbo dienų praėjus kiekvieniems metams po projekto finansavimo pabaigos;
271. Nepažeidžiant Taisyklių 264–266 punktuose nustatytų reikalavimų, taip pat atsižvelgiant į po projekto finansavimo pabaigos sutartyje numatytas pasiekti stebėsenos rodiklių reikšmes, projekto sutartyje gali būti nustatomas trumpesnis nei 5 metų ataskaitų po projekto finansavimo pabaigos teikimo laikotarpis.
272. Administruojančioji institucija gali paprašyti projekto vykdytojo ataskaitą po projekto finansavimo pabaigos patikslinti ir (ar) atlikti patikrą vietoje. Administruojančioji institucija ataskaitą po projekto finansavimo pabaigos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos patvirtina arba paprašo patikslinti ir informuoja apie tai projekto vykdytoją, nurodydama patikslinimo priežastis, o kai ji atlieka patikrą vietoje ar pradeda pažeidimo tyrimą, apie ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos patvirtinimą arba patikslinimą informuoja projekto vykdytoją per 10 darbo dienų atlikusi patikrą vietoje ar baigusi pažeidimo tyrimą.
273. Jeigu projekto vykdytojas laiku nepateikia ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos, administruojančioji institucija turi jam apie tai priminti ir nustatyti terminą, per kurį ataskaita po projekto finansavimo pabaigos turi būti pateikta. Jeigu projekto vykdytojas ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos laiku nepateikia po priminimo ir (ar) ataskaitoje pateikiami klaidinantys duomenys, administruojančioji institucija inicijuoja pažeidimo tyrimą, o nustačiusi pažeidimą ir priėmusi sprendimą dėl lėšų grąžinimo inicijuoja išmokėtų projekto finansavimo lėšų arba jų dalies susigrąžinimą.
274. Pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos projekto vykdytojo įsipareigojimams projekto tęstinumo laikotarpiu, projekto vykdytojas apie tai turi informuoti administruojančiąją instituciją. Įvertinus nukrypimų įtaką nustatytiems projekto poprojektinio laikotarpio reikalavimams, administruojančioji institucija gali atlikti patikrą vietoje ir (ar) inicijuoti projekto sutarties pakeitimą ir (ar) įtariamo pažeidimo tyrimą.
V SKYRIUS
JP PROJEKTŲ ATRANKA, ADMINISTRAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
275. Planavimo būdu atrenkamas pažangos priemonės apraše nurodytas projektas įgyvendinamas kaip JP, kai numatomos finansuoti tiesioginės projekto veiklos išlaidos (išskyrus projekto matomumo ir informavimo apie projektą išlaidas) yra vienarūšės pasikartojančios ir apmokamos taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą.
277. Jei JP įgyvendinti planuojama skelbti daugiau nei vieną kvietimą teikti paraiškas dėl JP veiklos, kurios numatoma finansuojamoji dalis gali pasikeisti įvertinus paraiškas finansuoti JP projektus (toliau šiame skyriuje – paraiška) dėl nustatytų prioritetinių atrankos kriterijų, valstybės pagalbos reikalavimų ar pan., kiekvienam kvietimui teikti paraiškas turi būti numatoma atskira JP veikla.
278. JP vykdytojas, laikydamasis lygiateisiškumo, nešališkumo, skaidrumo, profesionalumo, efektyvumo, konfidencialumo principų, inicijuoja JP, prižiūri ir užtikrina tinkamą JP įgyvendinimą.
279. JP vykdytojas turi teisę gauti iš JP projektų pareiškėjų ir JP projektų vykdytojų informaciją, reikalingą JP tinkamai įgyvendinti, ir įsitikinti šios informacijos pagrįstumu.
280. Kiekvienas JP projektas turi atitikti Taisyklių 73 ir 74 punktuose nustatytus reikalavimus dėl projektų atitikties projektų atrankos kriterijams.
281. JP projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kuri nepadengiama JP projektui skiriamomis finansavimo lėšomis, turi būti finansuojama iš JP projekto vykdytojo nuosavo įnašo. Jei didžiausia galima JP projekto finansuojamoji dalis sudaro 100 procentų visų tinkamų finansuoti JP projekto išlaidų, JP projekto pareiškėjas savo iniciatyva gali prisidėti prie JP projekto įgyvendinimo savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis. Jei didžiausia galima JP projekto finansuojamoji dalis sudaro mažiau negu 100 procentų visų tinkamų finansuoti JP projekto išlaidų, JP projekto pareiškėjas savo iniciatyva gali prisidėti prie JP projekto įgyvendinimo savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis didesne, nei reikalaujama, lėšų suma.
282. JP vykdytojas turi atlikti skaidrią ir viešą JP projektų atranką ir užtikrinti, kad būtų atrinkti JP projektai, atitinkantys projektų atrankos kriterijus.
284. Administruojančiajai institucijai ir JP vykdytojui sudarius projekto sutartį, administruojančioji institucija pagal Taisyklių 13 priede nustatytą formą parengia kvietimų teikti paraiškas finansuoti JP projektus planą (toliau – kvietimų teikti paraiškas planas) ir jį paskelbia savo interneto svetainėje. Kvietimas teikti paraiškas negali būti planuojamas ir skelbiamas bendrai dėl kelių JP veiklų (poveiklių ar veiksmų).
285. JP vykdytojas likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki kvietimų teikti paraiškas plane suplanuoto konkretaus kvietimo teikti paraiškas paskelbimo dienos, vadovaudamasis projektų finansavimo sąlygų aprašu, kvietimų teikti paraiškas planu, parengia kvietimą teikti paraiškas pagal rekomenduojamą Taisyklių 14 priede nustatytą formą. Kvietimas teikti paraiškas paskelbiamas JP vykdytojo interneto svetainėje.
286. Paraiškos teikiamos vadovaujantis kvietime teikti paraiškas nustatyta tvarka. Paraiškos pildomos pagal JP vykdytojo su administruojančiąja institucija suderintą ir patvirtintą formą, kuri skelbiama administruojančiosios institucijos ir JP vykdytojo interneto svetainėse. Gautai paraiškai suteikiamas unikalus JP projekto kodas, užtikrinant sąsajas su konkretaus kvietimo teikti paraiškas numeriu, t. y. JP projekto kodas sudaromas iš dviejų dalių, atskiriamų viena nuo kitos skiriamuoju ženklu brūkšneliu („-“): kvietimo teikti paraiškas unikalaus numerio, suteikto kvietimų teikti paraiškas plane, ir penkiaženklio numerio, suteikiamo JP vykdytojo chronologine tvarka.
287. JP vykdytojas atlieka JP projektų atranką ir apie atrankos rezultatus informuoja JP projektų pareiškėjus.
288. JP projekto vykdytojas privalo, įgyvendindamas JP projektą, pasiekti numatytus JP projekto rezultatus ir laikytis Taisyklėse, kvietime teikti paraiškas JP projektui ir JP projekto vykdytojui nustatytų reikalavimų.
289. JP projekto vykdytojas turi užtikrinti su JP projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų ir informacijos prieinamumą JP vykdytojui ir sudaryti sąlygas JP vykdytojui įsitikinti šios informacijos pagrįstumu.
290. JP projektų vykdytojams taip pat taikomi reikalavimai, nustatyti Taisyklių 182, 215, 321–323, 329 punktuose, 330 punkte, išskyrus 330.2.3 papunktį, 331 punkte, IV skyriaus dešimtajame skirsnyje, VI skyriaus pirmajame–trečiajame skirsniuose, VII skyriaus antrajame ir šeštajame skirsniuose.
291. JP projekto vykdytojas už patirtas išlaidas ir pasiektus rezultatus atsiskaito JP vykdytojui. JP vykdytojo nurodymu JP projekto vykdytojas, rengdamas JP projekto mokėjimo prašymus, naudoja JP vykdytojo su administruojančiąja institucija suderintas ir patvirtintas formas, kurios skelbiamos administruojančiosios institucijos ir JP vykdytojo interneto svetainėse.
292. JP vykdytojas su veiklos ataskaita administruojančiajai institucijai pateikia atrinktų JP projektų sąrašą. Administruojančioji institucija įvertina JP projektų tinkamumą finansuoti. Administruojančioji institucija, patvirtinusi veiklos ataskaitą su pateiktu JP projektų sąrašu, informaciją apie atrinktus JP projektus ir duomenis, nurodytus Taisyklių 329 punkte, paskelbia savo interneto svetainėje.
VI SKYRIUS
PROJEKTŲ IŠLAIDŲ REIKALAVIMAI
Pirmasis skirsnis
BENDRIEJI PROJEKTŲ IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI
293. Projektų išlaidų atitiktį išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimams vertina ir nustato administruojančioji institucija, vertindama pareiškėjų PĮP, tikrindama projektų vykdytojų teikiamas veiklos ataskaitas ir atlikdama kitus priežiūros ir kontrolės veiksmus.
294. Tinkamos finansuoti projekto išlaidos privalo atitikti bendruosius išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus:
294.1. Projekto išlaidos turi būti būtinos projektams įgyvendinti, t. y. jomis turi būti prisidedama prie projekto tikslų ir rezultatų pasiekimo, jos turi atitikti patikimo finansų valdymo principą ir turi būti numatytos projekto sutartyje arba PĮP, kai projekto sutartis nesudaroma.
294.2. Projekto išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu su sąlyga, kad visos projekto veiklos nėra baigtos iki pareiškėjui pateikiant PĮP. Kiekvienam projektui taikomas projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis nustatomas projekto sutartyje, o kai projekto sutartis nesudaroma, – kvietime ir PĮP, nepažeidžiant valstybės pagalbos taisyklių nuostatų dėl veiklų vykdymo pradžios.
294.3. Išlaidos turi būti patirtos projekto vykdytojų, partnerių ir (ar) JP projektų vykdytojų. Kai projektas įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, privataus subjekto, su kuriuo sudaryta viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis, patirtos ir apmokėtos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.
294.4. Išlaidos turi būti faktiškai patirtos arba pagal Taisykles apskaičiuotos supaprastintai apmokamos išlaidos. Faktiškai patirtos išlaidos yra:
294.4.1. skirtos už patiektas prekes, suteiktas paslaugas, atliktus darbus sumokėti, apskaičiuotam darbo užmokesčiui ir kitoms teisės aktuose nustatytoms išmokoms išmokėti;
294.4.2. skirtos iš anksto sumokėti rangovui, prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui pagal su juo sudarytą sutartį ir vadovaujantis pateiktomis išankstinio apmokėjimo sąskaitomis (arba sutartimi, jeigu joje nustatyta išankstinio mokėjimo galimybė, didžiausias išankstinio mokėjimo dydis ir išmokėjimo terminai);
294.5. Išlaidos turi būti pagrįstos išlaidų pagrindimo dokumentais, kurių atsekamumas turi būti užtikrintas. Patirtos išlaidos turi būti įtrauktos į projekto vykdytojo, partnerio, JP projekto vykdytojo finansinę apskaitą vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais.
294.6. Patiriant ir apmokant išlaidas turi būti laikomasi Taisyklių, projektų finansavimo sąlygų aprašo arba kvietimo, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl ir Gairių, kitų projektams taikomų teisės aktų reikalavimų, reikalavimų dėl valstybės pagalbos, pirkimų, aplinkos apsaugos, horizontaliųjų principų ir atitinkamų Chartijos nuostatų.
295. Projekto veiklos vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat gali būti vykdomos ne Lietuvos Respublikoje (ir ne ES valstybių narių teritorijoje, išskyrus Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką), jei jas vykdant siekiama NPP nurodytų uždavinių ar, kai įgyvendinami RPPl projektai, siekiama RPPl nustatytų regiono plėtros uždavinių. Investicijos į turtą ne Lietuvos Respublikos teritorijoje yra tinkamos finansuoti tik tais atvejais, jei kuriamas turtas yra valstybės nuosavybė ir skirtas valstybės funkcijoms atlikti.
296. Griežtesni, negu nustatyta Taisyklėse, projektų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimų atitikties ribojimai, nepažeidžiant Taisyklių, gali būti nustatomi projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl. Projektų išlaidos, kurioms Taisyklėse ir projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nenustatyti papildomi ribojimai, laikomos atitinkančiomis projektų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus.
Antrasis skirsnis
SPECIALIEJI PROJEKTŲ IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI
297. Finansinės nuomos (lizingo) įmokos už įsigyjamą daiktą laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis, jeigu finansinės nuomos (lizingo) sutartyje numatyta didžiausia daikto vertė, atitinkanti finansavimo reikalavimus, neviršija išnuomoto daikto rinkos vertės finansinės nuomos (lizingo) sutarties sudarymo momentu. Finansinės nuomos (lizingo) laikotarpis negali būti ilgesnis už projekto įgyvendinimo trukmę, t. y. finansinės nuomos (lizingo) būdu įsigytas daiktas iki projekto įgyvendinimo pabaigos turi tapti projekto vykdytojo nuosavybe. Kitos su finansinės nuomos (lizingo) sutartimi susijusios išlaidos (sutarties dokumentų parengimo, sutarties sąlygų keitimo mokesčiai bei mokesčiai už įgaliojimus, pažymas, skolų sureguliavimo dokumentus, hipotekos mokesčiai, transportavimo, muitinės išlaidos ir kt.) nėra tinkamos finansuoti.
298. Žemės ar kito nekilnojamojo turto pirkimo išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu jos neviršija daugiau kaip 10 procentų rinkos vertės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, arba tuo atveju, jeigu rinkos vertė pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą nenustatyta, – masinio nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytos nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, viešai skelbiamos turto vertintojo interneto svetainėje registrucentras.lt.
299. Projektą vykdančio personalo ir (ar) projekto dalyvių komandiruočių ir kelionių išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei jos atitinka joms taikomų teisės aktų nuostatas.
300. Projektą vykdančio personalo ir projekto dalyvių darbo užmokesčio išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti:
300.1. Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, jei jų dydis atitinka įprastą projekto vykdytojo, partnerio arba JP projekto vykdytojo darbo užmokesčio praktiką atitinkamos kategorijos pareigoms arba pagal taikomą teisę, kolektyvines sutartis ar oficialią statistiką.
300.2. Darbo užmokesčio išlaidos, apimančios apskaičiuotą darbo užmokestį ir su juo susijusius privalomus mokesčius, yra tinkamos finansuoti, jeigu yra išmokėtos už atliktą darbą, įgyvendinant projektą, arba už dalyvavimo projekto veiklose laiką.
300.3. Tinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis taip pat laikomos iš individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos imamos individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams skirtos lėšos, kurios deklaruojamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (neviršijant Valstybės duomenų agentūros apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio (ketvirtiniai duomenys), kuris Oficialiosios statistikos portale yra skelbiamas paskutinę kvietimo dieną, ir susiję privalomi darbo užmokesčio mokesčiai. Darbo užmokesčio išlaidoms gali būti priskiriamos vykdant projekto veiklas patirtos išlaidos pagal paslaugų (civilines) sutartis su projektą ar jo veiklas vykdančių mažųjų bendrijų vadovais ir nariais.
301. Netinkamomis finansuoti projektą vykdančio personalo ir projekto dalyvių su darbo santykiais susijusiomis išlaidomis laikoma:
301.2. išlaidos, skirtos tikslinėms atostogoms, pašalpoms (išskyrus darbdavio mokamą ligos pašalpą už pirmas 2 ligos dienas), įmokoms į pensijų ir kitus fondus (išskyrus privalomas pensijų įmokas ir pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį darbuotojo į pensijos sąskaitą mokamą pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką);
302. Projekto dalyvių darbo užmokesčio išlaidos už dalyvavimo projekto veiklose laiką yra tinkamos finansuoti tik kaip projekto vykdytojo, partnerio ir (arba) JP projekto vykdytojo nuosavas įnašas, išskyrus atvejus, kai projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatyta kitaip. Netinkamos finansuoti projekto dalyvių su darbo santykiais susijusios išlaidos, be Taisyklių 301 punkte nurodytų išlaidų, taip pat yra išlaidos už darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą naktį (išskyrus, jeigu darbas poilsio ir švenčių dienomis, taip pat naktį vyksta pagal asmeniui nustatytą individualų darbo laiko grafiką ir (arba) taikoma suminė darbo laiko apskaita (slenkantis grafikas), išlaidos savarankiškai besimokančių projekto dalyvių darbo užmokesčiui, projekto dalyvių darbo užmokesčiui už viršvalandinį darbą, kasmetines atostogas, išlaidos kompensacijoms už nepanaudotas atostogas, išeitinėms išmokoms, jeigu valstybės pagalbos schemoje, projektų finansavimo sąlygų apraše, kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse nenustatyta kitaip.
303. Tiesioginėms projekto išlaidoms negali būti priskiriamos šios išlaidos:
303.1. projekto administravimo išlaidos:
303.1.1. projekto vykdytojo, partnerio ir (arba) JP projekto vykdytojo darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos už laiką, dirbtą administruojant projektą;
303.1.5. įrangos, transporto priemonių, kai jos susijusios su projekto administravimu, nuomos išlaidos;
303.1.7. projekto administravimo reikmėms būtinų komunalinių ir ryšių paslaugų išlaidos ir įsigyto ir (arba) nuomojamo turto eksploatavimo išlaidos;
303.2. projekto lėšų panaudojimo patikrinimo faktinių pastebėjimų ataskaitos ir (arba) išvadų dėl skirtų lėšų panaudojimo parengimo paslaugų (audito) pirkimo išlaidos;
303.3. finansinių paslaugų pirkimo išlaidos (avanso draudimo išlaidos, kredito įstaigos mokesčiai ir kitos finansinių paslaugų pirkimo išlaidos);
304. JP vykdytojo veiklos JP projektų vykdytojams atrinkti ir JP projektų įgyvendinimui prižiūrėti išlaidos laikomos projekto administravimo išlaidomis.
305. Projekto lėšomis nelaikomos netesybos, baudos ar kitos projekto vykdytojo, partnerio arba JP projekto vykdytojo dėl sutarčių nevykdymo ar kitų priežasčių iš trečiųjų šalių gautos lėšos.
Trečiasis skirsnis
NETINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS
307. Įgyvendinant projektus, visais atvejais netinkamomis finansuoti išlaidomis laikoma:
307.2. naudoto turto įsigijimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai perkamas nekilnojamasis turtas ar kultūros vertybės, kai mokymo(si) tikslais perkama įranga ar kitas turtas, kurie bus naudojami ne pagal pirminę savo paskirtį, ar kai vykdomi kultūros paveldo objektų tvarkomieji paveldosaugos darbai, taip pat kai naudoto turto įsigijimo išlaidos numatytos projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse;
307.6. PĮP, taip pat paraiškos finansuoti JP projektą rengimo išlaidos (išskyrus investicijų projekto ar kitų su PĮP privalomų teikti dokumentų rengimo išlaidas);
307.7. išlaidos, patirtos iš projekto vykdytojo arba partnerio įsigyjant prekes, paslaugas (įskaitant trumpalaikio ir ilgalaikio turto, taip pat nekilnojamojo turto nuomą) ar darbus;
307.8. išlaidos, kurios anksčiau buvo finansuotos (apmokėtos) iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, ES fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų ir (arba) deklaruotos (arba pripažintos deklaruotinomis) Europos Komisijai arba kitai tarptautinei institucijai.
Ketvirtasis skirsnis
SUPAPRASTINTAI APMOKAMŲ IŠLAIDŲ DYDŽIAI IR APMOKĖJIMAS
308. Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai nustatomi vadovaujantis šiame skirsnyje nurodytais principais.
Supaprastintai apmokamų išlaidų bendrieji principai
309. Supaprastintai apmokamos išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei galimybė jas apmokėti supaprastintai iš anksto (iki projekto sutarties sudarymo) nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse, nurodant supaprastintai apmokamų išlaidų taikymo sritį, sąlygas (įskaitant galimybę jas keisti sudarius projekto sutartį) arba pateikiant nuorodą į supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašus, skelbiamus ES investicijų interneto svetainėje esinvesticijos.lt (toliau – svetainė esinvesticijos.lt). Ministerija, rengdama projektų finansavimo sąlygų aprašą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gaires, gali nurodyti tik tuos supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius, kurie yra įtraukti į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą, skelbiamą Europos socialinio fondo agentūros svetainėje esf.lt.
310. Galimybė taikyti konkretų supaprastintai apmokamų išlaidų dydį gali būti nurodyta projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse, jau sudarius projekto sutartį, tačiau turi būti atskiriamas naujai nustatyto supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio taikymo laikotarpis, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo.
311. Kai supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai nėra nustatyti ir ministerija kreipiasi į Europos socialinio fondo agentūros Metodinės pagalbos centrą (toliau – ESFA MPC) su prašymu supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius įtraukti į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą, ministerija yra atsakinga už supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo tyrimų kokybę (veiklų pagrindimą, argumentų objektyvumą, skaičiavimų tikslumą), nepriklausomai nuo to, kas atliko šiuos tyrimus.
312. Ministerija, planuodama pažangos priemones ir numatydama joms taikyti naujus į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą neįtrauktus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius arba keisdama į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą jau įtrauktus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius, turi gauti ESFA MPC išvadą, kad numatomi taikyti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai nustatyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, laikantis patikimo finansų valdymo principo ir įtrauktos išlaidos yra tinkamos finansuoti:
312.1. Jei ministerija supaprastintai apmokamų išlaidų dydį nustato arba keičia pati, ji ESFA MPC pateikia išvadai gauti su administruojančiosiomis institucijomis suderintą supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašą, jo priedus ir kitą supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiui nustatyti svarbią informaciją.
312.2. Jei administruojančiosios institucijos supaprastintai apmokamų išlaidų dydį nustato arba keičia pačios, jos ESFA MPC pateikia išvadai gauti su ministerija suderintą supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašą, jo priedus ir kitą supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiui nustatyti svarbią informaciją.
Fiksuotųjų įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų nustatymo principai
313. Pagal fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas ir fiksuotąsias normas apmokamos išlaidos yra tinkamos finansuoti, jeigu fiksuotieji įkainiai, fiksuotosios sumos ir fiksuotosios normos nustatyti vadovaujantis bent vienu iš šių būdų:
313.1. sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu, kai naudojami statistiniai duomenys, vidutinės rinkos kainos, patikrinti ankstesni paramos gavėjų duomenys, įprasta konkrečių paramos gavėjų taikoma išlaidų apskaitos praktika, kita objektyvi informacija ar atliekamas ekspertų vertinimas;
314. Fiksuotieji įkainiai, fiksuotosios sumos ir fiksuotosios normos nustatomi vadovaujantis Fiksuotųjų dydžių nustatymo tyrimo atlikimo gairėmis, skelbiamomis svetainėje esinvesticijos.lt, ir pildant Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašo formą, skelbiamą svetainėje esinvesticijos.lt.
315. Fiksuotųjų įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų dydžiai nustatomi taip, kad:
315.1. juos taikant išlaidas būtų galima apmokėti tik tada, kai atliekamas konkretus darbas ir (arba) pasiekiamas konkretus rezultatas, kuriems yra nustatyti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai;
316. Dėl nustatytų fiksuotųjų įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų dydžių neturi būti vienų pareiškėjų ar projektų vykdytojų arba jų vykdomų veiklų pranašumo prieš kitus, jei projektai įgyvendinami tokiomis pačiomis sąlygomis ir toje pačioje teritorijoje.
317. Jei įgyvendinant vieną projektą taikoma daugiau nei viena supaprastinto išlaidų apmokėjimo schema (pavyzdžiui, išlaidos apmokamos pagal fiksuotuosius įkainius ir fiksuotąją sumą arba pagal fiksuotuosius įkainius ir fiksuotąją normą), būtina užtikrinti, kad toms pačioms išlaidoms nebūtų skiriamas finansavimas daugiau nei vieną kartą pagal skirtingas schemas.
Fiksuotųjų normų taikymas
318. Fiksuotoji norma netiesioginėms projekto išlaidoms gali būti nustatyta ir taikoma apmokant iki 3 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų, išskyrus planavimo būdu atrenkamus projektus, kai projekto vertė neviršija 200 000 (dviejų šimtų tūkstančių) eurų.
319. Kai įgyvendinami RPPl projektai, netiesioginėms projekto išlaidoms apmokėti gali būti nustatyta Taisyklių 318 punkte nurodyta fiksuotoji norma.
320. Fiksuotoji norma taip pat gali būti nustatyta ir taikoma apmokant:
320.1. tiesiogines projekto išlaidas, kai fiksuotoji norma nustatoma Taisyklių 313 punkte nurodytais būdais;
Supaprastintas išlaidų apmokėjimas
321. Jeigu projekto išlaidoms ar jų daliai taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, projekto vykdytojas, partneris ir JP projekto vykdytojas šių išlaidų finansinę apskaitą tvarko vadovaudamiesi teisės aktais, tačiau veiklos ataskaitoje, deklaruodami išlaidas, nurodomą tinkamų finansuoti išlaidų sumą apskaičiuoja pagal projekto sutartyje nustatytus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius.
322. Jeigu projekto vykdytojo, partnerio ar JP projekto vykdytojo faktiškai patirtos išlaidos (išlaidos už įsigytas prekes ar paslaugas, apskaičiuotas darbo užmokestis, kitos išmokos ir pan.) yra didesnės už išlaidas, apskaičiuotas taikant nustatytus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius, skirtumas atitinkamai apmokamas iš projekto vykdytojo, partnerio ar JP projekto vykdytojo nuosavų lėšų.
323. Kai išlaidos apmokamos supaprastintai, o informacija apie patirtas išlaidas reikalinga rengiant ar atnaujinant Supaprastintai apmokamų išlaidų nustatymo aprašus, projekto vykdytojas, partneris ar JP projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu ir po projekto finansavimo pabaigos per projekto sutartyje nurodytą projekto dokumentų saugojimo laikotarpį ministerijos ar administruojančiosios institucijos prašymu privalo pateikti šią informaciją.
324. Išlaidos pagal fiksuotuosius įkainius pripažįstamos tinkamomis finansuoti, kai yra pasiekti tam tikri rezultatai, už kurių pasiekimą nustatyti konkretūs fiksuotieji įkainiai.
325. Išlaidos pagal fiksuotąją sumą yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei yra įvykdytos numatytos fiksuotosios sumos sąlygos.
326. Fiksuotoji norma taikoma taip, kaip nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse.
327. Projekto sutartyje nustatyta netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma projekto įgyvendinimo metu negali būti keičiama.
328. Išlaidos pagal fiksuotąją normą apmokamos taikant projekto sutartyje nustatytą fiksuotosios normos dydį proporcingai veiklos ataskaitos mokėjimo prašymo dalyse patvirtintoms tinkamoms finansuoti išlaidoms, nuo kurių jos apskaičiuojamos. Kai administruojančioji institucija nustato netinkamas finansuoti projekto išlaidas, nuo jų pagal fiksuotąją normą apskaičiuotos išlaidos taip pat pripažįstamos netinkamomis finansuoti.
VII SKYRIUS
KITI PROJEKTŲ REIKALAVIMAI
Pirmasis skirsnis
INFORMAVIMAS APIE PROJEKTĄ IR KOMUNIKACIJA
329. Projekto vykdytojas, partneris, taip pat JP projekto vykdytojas turi užtikrinti galimybę valstybės institucijų ar įstaigų prašymu susipažinti su projekto komunikacijos ir matomumo medžiaga, taip pat užtikrinti, kad administruojančiosios institucijos interneto svetainėse bei komunikacijos, matomumo priemonėse būtų skelbiama:
329.1. projekto vykdytojo, partnerio ir JP projekto vykdytojo pavadinimai (išskyrus asmens duomenis);
329.2. projekto pavadinimas, projekto tikslas ir rezultatai, projekto pradžios ir pabaigos data, bendra projekto vertė, lėšų šaltinio pavadinimas ir finansavimo dydis, projekto įgyvendinimo vietos nuoroda;
329.3. paraiškos finansuoti JP projektą įvertinimo patvirtinimo data, bendra JP projektui skiriamų finansavimo lėšų suma, JP projekto veiklų vykdymo vieta;
329.4. informacija apie projekto lėšomis visa apimtimi ar iš dalies finansuojamus viešuosius pirkimus ir ne perkančiųjų organizacijų pirkimus (toliau kartu – pirkimai): rangovo ir subrangovo, prekių tiekėjo ir subteikėjo, paslaugų teikėjo ir subteikėjo pavadinimai (išskyrus asmens duomenis);
330. Projekto vykdytojas, partneris ir JP projekto vykdytojas, išskyrus fizinius asmenis, kurie nevykdo individualios veiklos, įgyvendindami informavimo apie projektą veiklą ar kitas komunikacijos veiklas, susijusias su valstybės biudžeto finansavimu, visuomenei, žiniasklaidai ir kitoms tikslinėms auditorijoms turi:
330.1. pranešti apie valstybės biudžeto finansavimą privalomai nurodydamas teiginį:
330.1.1. „Finansuoja Lietuvos Respublikos valstybė“, kai projektas 100 procentų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis;
330.2. aiškiai ir matomai informuoti tikslinę auditoriją tokiomis priemonėmis:
330.2.1. Projekto vykdytojo ir partnerio pagrindinėje interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir socialiniuose tinkluose per 20 darbo dienų nuo projekto sutarties pasirašymo dienos paskelbiamas trumpas projekto aprašymas, kuriame pristatomos visos įgyvendinant projektą suplanuotos veiklos, poveiklės, nurodomi projekto tikslai bei rezultatai ir informuojama apie gautą valstybės biudžeto finansavimą. Jeigu partneris į projekto įgyvendinimą įtraukiamas atliekant projekto sutarties keitimą, minėta informacija partnerio pagrindinėje interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir socialiniuose tinkluose paskelbiama per 20 darbo dienų nuo projekto sutarties pakeitimo, kuriuo partneris buvo įtrauktas į projektą, dienos. Taip pat JP projekto vykdytojo pagrindinėje interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir socialiniuose tinkluose per 20 darbo dienų nuo informacijos dėl paraiškos finansuoti JP projektą patvirtinimo gavimo dienos paskelbiamas trumpas JP projekto aprašymas, kuriame pristatomos įgyvendinant JP projektą suplanuotos veiklos ir rezultatai ir informuojama apie gautą valstybės biudžeto finansavimą. Projekto ir JP projekto aprašymas interneto svetainėje turi būti lengvai randamas ir aiškiai matomas bent iki projekto pabaigos (ilgalaikiam matomumui užtikrinti naujienų rubrika nenaudojama).
330.2.2. Visuomenei ar projekto dalyviams skirtuose dokumentuose, susijusiuose su projekto įgyvendinimu, aiškiai pateikiama informacija apie gautą valstybės biudžeto finansavimą, o komunikacijos medžiagoje, susijusioje su investicijų viešinimu, aiškiai pateikiama informacija apie valstybės indėlį ir naudą. Šis reikalavimas taikomas visiems projektams.
330.2.3. Kai pradedamas įgyvendinti projektas, susijęs su investicijomis į infrastruktūrą, visuomenei gerai matomoje vietoje (pavyzdžiui, prie pagrindinio įėjimo į pastatą ar organizacijos vestibiulyje) viešai pakabinama ar pastatoma nuolatinė informacinė lentelė arba stendas. Šią priemonę įgyvendinti būtina, kai finansuojamas projektas, kurio visos išlaidos viršija 1 000 000 (vieną milijoną) eurų.
331. Taisyklių 330.2.1–330.2.3 papunkčiuose nurodytoms projekto matomumo ir informavimo apie projektą priemonėms įgyvendinti būtinos išlaidos projekto vykdytojui apmokamos supaprastintai taikant fiksuotąją sumą, kurią ministerija nurodo rengdama projektų finansavimo sąlygų aprašą arba kvietimą, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gaires (netaikoma partneriui ir JP projekto vykdytojui).
332. Valstybės biudžeto investicijų komunikacija neturi būti naudojama politinei reklamai, t. y. už užmokestį žiniasklaidos priemonėse (televizijoje, radijuje, internete, spaudoje ar kt.) skleidžiama informacija apie valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario ar politinės kampanijos dalyvio veiklą arba jų vardu.
333. Jei projekto vykdytojas nevykdo Taisyklėse nustatytų projekto matomumo, informavimo apie projektą ir kitų komunikacijos reikalavimų ir tinkamai jų neištaiso arba toks taisymas negalimas, jam taikoma finansinė iki 3 procentų nuo atitinkamam projektui skirto finansavimo sumos pataisa. Konkretus finansinės pataisos dydis nustatomas atsižvelgiant į proporcingumo principą, įvertinus visas su reikalavimų nesilaikymu susijusias aplinkybes (netaikoma partneriui ir JP projekto vykdytojui).
Antrasis skirsnis
HORIZONTALIŲJŲ PRINCIPŲ IR ATITINKAMŲ CHARTIJOS NUOSTATŲ LAIKYMOSI REIKALAVIMAI
334. Įgyvendinant projektus ir JP projektus (toliau kartu šiame skirsnyje – projektas) turi būti laikomasi horizontaliųjų principų ir atitinkamų Chartijos nuostatų bei atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Visais atvejais projekto įgyvendinimo metu negali būti pažeisti nustatyti horizontalieji principai ir atitinkamos Chartijos nuostatos.
335. Pagal projektų pobūdį turi būti siekiama tiesiogiai prisidėti prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo, t. y. nustatomi konkretūs projekto tikslai, konkreti tikslinė grupė, finansuojamos projekto veiklos, projekto vykdytojai, stebėsenos rodikliai, siekiami rezultatai, tinkamos finansuoti išlaidos ir pan. Horizontalieji principai:
335.2. lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės ir kitų aspektų), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumas ir pan.);
336. Laikantis darnaus vystymosi horizontaliojo principo remiami aplinkos atžvilgiu tvarūs projektai, kuriuos įgyvendinant laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą.
337. Projektams keliami reikalavimai, susiję su lygių galimybių ir nediskriminavimo horizontaliuoju principu:
337.1. Projektais turėtų būti siekiama panaikinti vyrų ir moterų nelygybę ir (arba) skatinti vyrų ir moterų lygybę, kad daugiau moterų dalyvautų darbo rinkoje ir būtų geriau derinamas profesinis ir asmeninis gyvenimas, kovojama su skurdo feminizacija ir lyčių diskriminacija darbo rinkoje ir švietimo bei mokymo sistemose.
337.2. Užtikrinant prieinamumo visiems reikalavimą, įgyvendinant projektus, turi būti laikomasi universalaus produktų (gaminių, paslaugų, transporto, fizinės ar e. aplinkos, infrastruktūros), kuriais gali naudotis visi žmonės kuo platesniu mastu, dizaino, neatsižvelgiant į šių produktų funkcijas. Ypač turi būti atsižvelgiama į prieinamumo (įskaitant informacines ir ryšių technologijas) užtikrinimą negalią turintiems asmenims Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje nurodytomis priemonėmis.
338. Konkretūs projektų atitikties horizontaliesiems principams ir atitinkamoms Chartijos nuostatoms ir šių principų bei atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi reikalavimai nustatomi projektų finansavimo sąlygų apraše arba kvietime, kai nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gairėse ir (ar) RPPl.
Trečiasis skirsnis
KONKURENCIJOS POLITIKA
339. Administruojančioji institucija, užtikrindama valstybės pagalbos teikimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį sąlygų laikymąsi:
339.1. projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustato, ar pagal atitinkamo finansavimo šaltinio priemonę finansuoti pateiktam projektui taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalies nuostatos, ir, jeigu taip, ar tokios valstybės pagalbos priemonės suderinamos arba gali būti suderinamos su ES bendrąja rinka pagal patvirtintą projektų finansavimo sąlygų aprašą, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – Gaires arba kitą vadovaujantis valstybės pagalbą reglamentuojančiais ES teisės aktais priimtą dokumentą, kuriame nustatomi valstybės pagalbos priemonėms taikomi reikalavimai (Europos Komisijos sprendimuose nurodytos valstybės pagalbos teikimo sąlygos (reikalavimai) dėl projekto įgyvendinimo turi būti įtrauktos į projekto sutartį);
339.2. vertina, ar projekto finansavimas, kuris projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu buvo pripažintas ne valstybės pagalba, projekto įgyvendinimo metu, atliekant sutarties pakeitimus, netaps valstybės pagalba;
339.3. vertina, ar projekto finansavimas, kuris projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu buvo pripažintas suderinamu su ES bendrąja rinka, projekto įgyvendinimo metu, atliekant sutarties pakeitimus ar skiriant papildomai lėšų, nepažeis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies ir netaps neteisėta ar netinkamai taikoma pagalba, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2015/1589;
339.4. prireikus kreipiasi į valstybės ir kitas institucijas bei įstaigas, kitus subjektus, kurie gali turėti reikalingos informacijos apie pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio gautą ir gaunamą valstybės pagalbą ir nereikšmingą (de minimis) pagalbą;
339.5. bendradarbiauja su Konkurencijos taryba ir valstybės pagalbos bei nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikėjais;
339.6. kontroliuoja, kad Europos Komisijai nustačius, kad suteikta neteisėta valstybės pagalba arba kad valstybės pagalba buvo taikoma netinkamai, taip pat administruojančiajai institucijai, atliekant projektų įgyvendinimo priežiūrą, nustačius, kad valstybės pagalba buvo suteikta ir (ar) naudojama netinkamai, lėšos projektui finansuoti būtų grąžinamos kartu su palūkanomis, apskaičiuotomis vadovaujantis Europos Komisijos patvirtintomis palūkanų normomis.
Ketvirtasis skirsnis
PIRKIMŲ VYKDYMAS
340. Pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris, kurie yra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą arba perkantieji subjektai pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, pirkimus vykdo vadovaudamiesi atitinkamu įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais.
341. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 621 „Dėl perkančiosioms organizacijoms taikomų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų prekėms, paslaugoms ir pastatams“, perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų pirkimams taikomi Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-154 „Dėl Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašo patvirtinimo“, nustatyti reikalavimai.
342. Perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų pirkimams, kai įsigyjamos netaršios transporto priemonės, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme, taikomi šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyti viešųjų pirkimų reikalavimai.
343. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“, pareiškėjai, projekto vykdytojai ir partneriai, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar perkantieji subjektai pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą (toliau – NPO), vykdydami visus pirkimus, išskyrus žodžiu vykdomus pirkimus, turi taikyti Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytus žaliųjų pirkimų reikalavimus.
344. NPO pirkimus vykdo pagal šiuos reikalavimus:
344.1. vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principais – laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei vienodo požiūrio, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principais;
344.2. siekdami sudaryti ekonomiškai pagrįstą pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant projektui skiriamas finansavimo lėšas;
Penktasis skirsnis
ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS REIKALAVIMAI
345. Asmens duomenys renkami ir tvarkomi laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytų reikalavimų, vadovaujantis kitais administruojančiųjų institucijų asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuose nurodyti konkretūs renkami asmens duomenys ir šių duomenų rinkimo tikslai.
Šeštasis skirsnis
DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS
346. Projektams taikomi šie dokumentų saugojimo reikalavimai:
346.1. Projekto vykdytojas, partneris ir JP projekto vykdytojas su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalo saugoti 5 metus po metų, kuriais projekto vykdytojui atliktas paskutinis mokėjimas, gruodžio 31 dienos.
346.2. Kai projektui valstybės pagalba skirta atsižvelgiant į Europos Komisijos sprendimų arba ES reglamentų, pagal kuriuos teikiama valstybės pagalba, nuostatas, projekto vykdytojas ir JP projekto vykdytojas dokumentus turi saugoti Europos Komisijos sprendimuose arba ES reglamentuose nurodytais terminais, taip pat iki projekto sutartyje nustatyto poprojektinio laikotarpio pabaigos, bet ne trumpiau kaip iki Taisyklių 346.1 papunktyje nurodyto termino.
346.3. Projekto vykdytojas, partneris ir JP projekto vykdytojas privalo saugoti dokumentus ilgiau, nei nustatyta Taisyklių 346.1 ir 346.2 papunkčiuose, jei tokia prievolė nustatyta toliau šiame punkte nurodytuose dokumentuose. Projekto vykdytojas, partneris ir JP projekto vykdytojas visų su projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų saugojimą organizuoja vadovaudamiesi Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, Dokumentų saugojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-157 „Dėl Dokumentų saugojimo taisyklių patvirtinimo“, Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-152 „Dėl Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“.
346.4. Projekto dokumentų saugojimo terminai gali būti pratęsti dėl administracinių ir (ar) teisminių procedūrų. Administruojančioji institucija informuoja projekto vykdytoją apie pratęstą dokumentų saugojimo terminą ir inicijuoja projekto sutarties keitimą.
346.5. Projekto vykdytojas ir partneris (kai dokumentai susiję su partnerio įvykdytomis veiklomis) privalo saugoti šiuos dokumentus:
346.5.1. PĮP ir pridedamus dokumentus bei kitus su projekto ar JP projekto atranka susijusius dokumentus;
346.5.2. projekto įgyvendinimo sutarties ir visų papildomų susitarimų ar raštų dėl projekto sutarties pakeitimo originalus;
346.5.3. išlaidų ir pasiektų stebėsenos rodiklių reikšmių pagrindimo dokumentų originalus (išskyrus rezultato, kuriam taikomas supaprastintai apmokamų išlaidų dydis, pasiekimo įrodymo dokumentus, kuriuos saugo JP projekto vykdytojas);
346.6. JP projekto vykdytojas privalo saugoti šiuos dokumentus:
346.6.2. rezultato, kuriam taikomas supaprastintai apmokamų išlaidų dydis, pasiekimo įrodymo dokumentus;
347. Projekto vykdytojas, partneris ir JP projekto vykdytojas privalo projekto įgyvendinimo metu ir po projekto finansavimo pabaigos projekto dokumentų saugojimo laikotarpiu, nustatytu vadovaujantis Taisyklių 346.1, 346.2 ir 346.4 papunkčiais:
347.1. užtikrinti su projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų (įskaitant elektroninius dokumentus, pateiktus informacinių technologijų priemonėmis ar elektroninėse laikmenose) saugumą ir prieinamumą administruojančiosios institucijos, ministerijos, Valstybės kontrolės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarybos atstovams;
VIII SKYRIUS
PAREIŠKĖJŲ IR PROJEKTŲ VYKDYTOJŲ KONSULTAVIMAS
349. Administruojančioji institucija savo nustatyta tvarka:
349.1. konsultuoja galimus pareiškėjus, organizuoja informacinius susitikimus ir mokymus dėl projektų atrankos tvarkos ir projektų finansavimo sąlygų;
IX SKYRIUS
INFORMACIJOS SKELBIMAS INTERNETO SVETAINĖJE
351. Informacija apie teikiamą finansavimą, šio finansavimo prašymo ir gavimo tvarką, projektų įgyvendinimo reikalavimus, įgyvendinamus ir baigtus įgyvendinti projektus, renginius, taip pat naujienos, teisės aktai, reglamentuojantys valstybės biudžeto investicijų administravimą, metodiniai nurodymai ir rekomendacijos bei kita informacija skelbiami administruojančiosios institucijos ir ministerijos interneto svetainėse.
352. Projekto įgyvendinimo metu sukurti produktai (parengtos metodikos, leidiniai, galimybių studijos, atlikti tyrimai ir pan.) ir (ar) informacija apie juos skelbiami projekto vykdytojo ir ministerijos interneto svetainėse, išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojas nurodo, kad šios informacijos skelbimas prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Už produktų turinį ir jų skelbimą projekto vykdytojo interneto svetainėje atsakingas projekto vykdytojas, o už informacijos apie juos skelbimą ministerijos interneto svetainėje atsakinga ministerija.
353. Projektų finansavimo sąlygų aprašai, Gairės, kvietimų planai, kvietimų teikti paraiškas planas ir kvietimai, kai nerengiami projektų finansavimo sąlygų aprašai, skelbiami ministerijos interneto svetainės skiltyje „Planavimo dokumentai“ (netaikoma, jeigu nurodoma informacija, sudaranti valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme).
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
354. Administruojančiosios institucijos funkcijų atlikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų tęstinei veiklai, o dėl papildomo lėšų poreikio šioms funkcijoms atlikti sprendžiama Ministro Pirmininko, finansų ministro ir atitinkamos valdymo srities ministro pasitarimuose dėl atitinkamų metų planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų atitinkamose valstybės veiklos srityse, įvertinant konkrečios įstaigos veiklų apimtis ir turimą finansavimą.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-274, 2023-07-18, paskelbta TAR 2023-07-18, i. k. 2023-14756
Dėl finansų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 1K-257 „Dėl finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1K-227 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo“ pakeitimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-428, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-30, i. k. 2023-26084
Dėl finansų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 1K-257 „Dėl finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1K-227 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo“ pakeitimo“ pakeitimo