Suvestinė redakcija nuo 2020-01-01

 

Nutarimas paskelbtas: TAR 2014-11-04, i. k. 2014-15696

 

 

TEISĖJŲ TARYBA

 

NUTARIMAS

DĖL TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠO patvirtinimo

 

2014 m. spalio 31 d. Nr. 13P-135-(7.1.2)

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 913 straipsnio 2 dalimi ir 120 straipsnio 14 punktu, Teisėjų taryba  nutaria:

1. Patvirtinti Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 13P-162-(7.1.2) „Dėl Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais).

 

 

 

Pirmininkas                                                                                                        Gintaras Kryževičius

 

 

Sekretorė                                                                                                            Laima Garnelienė

 

 

PATVIRTINTA

Teisėjų tarybos

2014 m. spalio 31 d.

nutarimu Nr. 13P-135-(7.1.2)

(Teisėjų tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d.

redakcija Nr. 13P- 159-(7.1.2 ))

 

 

TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMO TVARKOS

APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų (toliau – teisėjai) veiklos vertinimo periodiškumą, neeilinio teisėjo veiklos vertinimo pagrindus, subjektus, turinčius teisę inicijuoti neeilinį teisėjo veiklos vertinimą, teisėjų veiklos vertinimo ribas, metodiką, trukmę, procedūrą, teisėjų veiklos vertinimo kriterijus, teisėjų veiklos vertinimui reikalingos informacijos gavimo būdus.

2. Teisėjų veiklos vertinimas – procedūra, kuria remiantis iš anksto ir aiškiai nustatytais kriterijais gaunama informacija apie teisėjų turimų profesinių žinių ir įgūdžių lygį, gebėjimus teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, dalyvauti administraciniame teismo darbe ir jį organizuoti, stipriąsias ir silpnąsias teisėjų veiklos sritis. Teisėjų veiklos vertinimo rezultatai naudojami Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais tikslais.

3. Teisėjų veiklos vertinimas grindžiamas teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, teisėjų nepriklausomumo, visapusiško ir objektyvaus teisėjų veiklos vertinimo bei kitais Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nurodytais principais.

 

II. TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMO RŪŠYS

 

4. Teisėjų veiklos vertinimo rūšys yra šios:

4.1. periodinis teisėjų veiklos vertinimas;

4.2. neeilinis teisėjų veiklos vertinimas.

5. Periodinis teisėjų veiklos vertinimas atliekamas Teismų įstatymo 912 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais.

6. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas Teismų įstatymo 912 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

7. Teisę inicijuoti neeilinį teisėjų veiklos vertinimą turi:

7.1. teismo pirmininko – Teisėjų taryba, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba pats teismo pirmininkas;

7.2. teismo pirmininko pavaduotojo – Teisėjų taryba, teismo, kuriame dirba vertintinas teisėjas, pirmininkas, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, šio pavaduotojas arba pats teismo pirmininko pavaduotojas;

7.3. skyriaus pirmininko – Teisėjų taryba, teismo, kuriame dirba vertintinas teisėjas, pirmininkas, jo pavaduotojas, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas arba pats skyriaus pirmininkas;

7.4. kitų teisėjų – Teisėjų taryba, teismo, kuriame dirba vertintinas teisėjas, pirmininkas, jo pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas arba pats teisėjas.

 

III. TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJAI

 

8. Vertinant teisėjo veiklą vertinama teisėjo profesinė veikla ir asmeninės savybės, jų atitiktis Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, Teisėjų etikos kodekse bei kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

9. Vertinant teisėjo profesinę veiklą, vertinami šie kiekybiniai ir kokybiniai teisėjo profesinės veiklos paskutinių praėjusių trejų kalendorinių metų profesinės teisėjo veiklos rodikliai: statistinis vidutinis teisėjo darbo krūvis, statistinė vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė, procesinių sprendimų kokybė, teisėjo vadovavimo procesui kokybė ir teisėjo darbo organizavimo gebėjimai. Profesinė teisėjo veikla (teisinio darbo kokybė) vertinama balais ir, įvertinus visus šio Aprašo 10–13 punktuose nustatytus teisėjo profesinės veiklos kiekybinius ir kokybinius rodiklius, nustatoma laipsniais, leidžiančiais užtikrinti išsamų kiekvieno teisėjo profesinės kompetencijos įvertinimą.

10. Statistinis vidutinis teisėjo darbo krūvis (toliau – Teisėjo darbo krūvis) vertinamas atsižvelgiant į teisėjo išnagrinėtų bylų skaičių, sudėtingumą, teisėjo specializaciją, teisėjo užimtumą kitoje veikloje (dalyvavimą teisėjų, teisėjų padėjėjų mokymų procese, pedagoginėje veikloje, darbo grupėse teismų veiklą reguliuojančių teisės aktų tobulinimui, teismo vidaus ar išorės administravimo funkcijų atlikimą ir pan.), teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpius ir kitus teisėjo darbo krūviui įtakos turinčius veiksnius, skiriant iki 25 balų:

10.1. nuo 16 iki 20 balų, kai Teisėjo darbo krūvis yra aukštesnis arba artimas teisėjų darbo krūvio vidurkiui atitinkamame teisme;

10.2. nuo 11 iki 15 balų, kai Teisėjo darbo krūvis sudaro 90 – 99 procentus teisėjų darbo krūvio vidurkio atitinkamame teisme;

10.3. nuo 6 iki 10 balų, kai Teisėjo darbo krūvis sudaro 80 – 89 procentus teisėjų darbo krūvio vidurkio atitinkamame teisme;

10.4. nuo 1 iki 5 balų, kai Teisėjo darbo krūvis yra mažiau nei 80 procentų teisėjų darbo krūvio vidurkio atitinkamame teisme;

10.5. papildomai iki 5 balų gali būti skiriama tais atvejais, kai Teisėjo darbo krūvio vidurkis yra didesnis nei teisėjų darbo krūvis atitinkamos pakopos teismuose Lietuvos Respublikos mastu, taip pat už teisėjo vykdomą teismo mediatoriaus veiklą (vertinant teisminės mediacijos būdu išnagrinėtų bylų skaičių ir jų rezultatus), teisėjo nagrinėtose bylose sudarytų taikos sutarčių kiekį arba teisėjo užimtumą kitoje veikloje.

10.6. Tais atvejais, kai teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar teisėjo darbo su bylomis krūvis dėl teismo administravimo funkcijų atlikimo ar dalyvavimo teisėjų savivaldos institucijų veikloje yra sumažintas, vertinant šio teisėjo statistinį vidutinį darbo krūvį yra taikomas atitinkamas pataisos koeficientas.

11. Bylų nagrinėjimo trukmė vertinama atsižvelgiant į statistinę vidutinę bylų nagrinėjimo trukmę teisme ir Lietuvoje, nagrinėjamų bylų kategorijas, ilgiau nei metus nagrinėjamų ar pusę metų nagrinėjamų kai kurių kategorijų bylų skaičių, kartu vertinant priežastis lėmusias proceso trukmę, skiriant iki 25 balų:

11.1. nuo 16 iki 20 balų, kai statistinė teisėjo vidutinė bylos nagrinėjimo trukmė yra artima atitinkamo teismo teisėjų vidutinei bylos nagrinėjimo trukmei;

11.2. nuo 11 iki 15 balų, kai statistinė teisėjo vidutinė bylos nagrinėjimo trukmė atitinka arba yra ne daugiau kaip 5 procentais ilgesnė už atitinkamo teismo teisėjų vidutinę bylos nagrinėjimo trukmę, kai ilgesnį bylų nagrinėjimą lėmusios priežastys tik retais atvejais yra susijusios su procesinių veiksmų atlikimo per įmanomai trumpiausius terminus trūkumais;

11.3. nuo 6 iki 10 balų, kai statistinė teisėjo vidutinė bylos nagrinėjimo trukmė yra ne daugiau kaip 10 procentų ilgesnė už atitinkamo teismo teisėjų vidutinę bylos nagrinėjimo trukmę, kai ilgesnį bylų nagrinėjimą lėmusios priežastys susijusios su teisėjo darbo organizavimo trūkumais;

11.4. nuo 1 iki 5 balų, kai statistinė teisėjo vidutinė bylos nagrinėjimo trukmė yra daugiau kaip 10 procentų ilgesnė už atitinkamo teismo teisėjų vidutinę bylos nagrinėjimo trukmę, kai ilgesnį bylų nagrinėjimą lėmusios priežastys susijusios su teisėjo darbo organizavimo trūkumais, pasikartojančiais procesinių terminų pažeidimais;

11.5. papildomai iki 5 balų gali būti skiriama, atsižvelgiant į nagrinėjamų bylų specifiką (nagrinėjamų bylų sudėtingumą ir apimtį), taip pat tais atvejais, kai atitinkamame teisme statistinė vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė yra trumpesnė nei statistinė vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė Lietuvos Respublikos mastu.

12. Procesinių sprendimų kokybė vertinama atsižvelgiant į procesinių sprendimų stabilumo rodiklius (duomenis apie teisėjo priimtus ir aukštesnės pakopos teismų panaikintus ar pakeistus procesinius sprendimus), procesinių sprendimų pakeitimo ir panaikinimo priežastis, nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kiekį, procesinių sprendimų rengimo formos laikymąsi, procesinių sprendimų aiškumą, logiškumą, kalbos raišką, gerosios teismo procesinių sprendimų rengimo praktikos taikymą (pavyzdžiui, Rekomenduojamus teismų procesinių sprendimų kokybės standartus, patvirtintus Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2)), skiriant iki 25 balų:

12.1. nuo 21 iki 25 balų, kai procesinių dokumentų kokybė yra labai gera (procesiniai sprendimai yra logiški, aiškūs, atitinkantys procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus bei valstybinės kalbos reikalavimus), teisėjo priimtų ir apskųstų procesinių sprendimų stabilumo rodikliai aukštesni už šių rodiklių vidurkį atitinkamos pakopos teismuose;

12.2. nuo 15 iki 20 balų, kai procesinių dokumentų kokybė yra gera (procesiniai sprendimai yra logiški, aiškūs, atitinkantys procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus bei valstybinės kalbos reikalavimus, pasitaiko tik pavienių tokio pobūdžio trūkumų), teisėjo priimtų ir (arba) apskųstų procesinių sprendimų stabilumo rodikliai yra nežymiai aukštesni, atitinka arba yra šiek tiek žemesni už šių rodiklių vidurkį atitinkamos pakopos teismuose;

12.3. nuo 8 iki 14 balų, kai procesinių dokumentų kokybė yra vidutinė (procesiniai dokumentai ne visada surašomi tvarkingai, ne visada atitinka teisės norminių aktų ir valstybinės kalbos reikalavimus, juose trūksta aiškumo ir nuoseklaus dėstymo), teisėjo priimtų ir (arba) apskųstų procesinių sprendimų stabilumo rodikliai nežymiai žemesni už šių rodiklių vidurkį atitinkamos pakopos teismuose, daug pakeistų procesinių sprendimų;

12.4. nuo 1 iki 7 balų, kai procesinių dokumentų kokybė patenkinama (aukštesnės pakopos teismas, spręsdamas dėl vertinamo teisėjo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, dažnai pažymi procesinių sprendimų motyvavimo trūkumus), teisėjo priimtų ir apskųstų procesinių sprendimų stabilumo rodikliai yra žymiai žemesni už šių rodiklių vidurkį atitinkamos pakopos teismuose, šie trūkumai yra pasikartojantys.

13. Teisėjo vadovavimo procesui kokybė ir teisėjo darbo organizavimo gebėjimai vertinami atsižvelgiant į teisėjo pastabumą, atidumą, elgesį su proceso šalimis ir kitais proceso dalyviais, gebėjimą išklausyti kiekvieną dalyvaujantį byloje asmenį, dėmesingumą, tinkamą darbų planavimą ir organizavimą, gebėjimą skirti pakankamai laiko visiems sprendžiamiems klausimams, stropumą, punktualumą, įstatyme nustatytų terminų laikymąsi, atliekant su teisėjo profesine veikla susijusias pareigas ir kt., skiriant iki 25 balų:

13.1. nuo 19 iki 25 balų, kai nenustatyta vadovavimo procesui kokybės ir teisėjo bendravimo bei darbo organizavimo trūkumų;

13.2. nuo 10 iki 18 balų, kai nustatyti pavieniai vadovavimo procesui kokybės trūkumai, teisėjo bendravimo ir darbo organizavimo trūkumai, kurie neturėjo esminės įtakos sąžiningam ir teisingam procesui, proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui;

13.3. nuo 1 iki 9 balų, kai nustatyti sistemingi ir pasikartojantys vadovavimo procesui kokybės trūkumai, teisėjo bendravimo ir darbo organizavimo trūkumai, teisėjas profesinėje veikloje nesilaiko pareigingumo, atsakingumo ir nepriekaištingo elgesio reikalavimų.

14. Šio Aprašo 10–13 punktuose nustatyti profesinės teisėjo veiklos vertinimo kriterijai mutatis mutandis taikomi vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų veiklą.

15. Profesinė teisėjo veikla (teisinio darbo kokybė), sudėjus šio Aprašo 10–13 punktuose nurodytus profesinės teisėjo veiklos rezultatus laikoma:

15.1. puikia, kai bendras profesinės teisėjo veiklos (teisinio darbo kokybės) laipsnis yra nuo 86 iki 100 balų;

15.2. labai gera, kai bendras profesinės teisėjo veiklos (teisinio darbo kokybės) laipsnis yra nuo 76 iki 85;

15.3. gera, kai bendras profesinės teisėjo veiklos (teisinio darbo kokybės) laipsnis yra nuo 61 iki 75;

15.4. patenkinama, kai bendras profesinės teisėjo veiklos (teisinio darbo kokybės) laipsnis yra nuo 41 iki 60;

15.5. nepatenkinama, kai bendras profesinės teisėjo veiklos (teisinio darbo kokybės) laipsnis yra 40 balų ar žemesnis.

16. Komisijos išvadoje dėl teisėjo veiklos vertinimo rezultatų pateikiama informacija apie teisėjo asmenines ir dalykines savybes. Vertinant teisėjo asmenines ir dalykines savybes, atsižvelgiama į:

16.1. teisėjo bendravimo gebėjimus (dalykinį bendravimą su kitais teisėjais, advokatais, prokurorais, proceso dalyviais, teismo ir kitų teismų bei kitų institucijų darbuotojais, kitais asmenimis ir kt.);

16.2. Teisėjų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi;

16.3. kitas teisėjo asmenines savybes (atsakingumą, taktiškumą, pareigingumą, nuovokumą, aktyvumą teismų bendruomenėje ir kt.);

16.4. kitas teisėjo dalykines savybes (kvalifikacijos kėlimas Lietuvoje ir užsienio šalyse, dalyvavimas tarptautiniuose mokymuose, stažuotėse ar seminaruose, mokslinėje-pedagoginėje veikloje, dalyvavimas teismų savivaldoje, teismų bendruomenės visuomeninėje veikloje, rengiant teisės aktų projektus, užtikrinant bendrinės ir proceso kalbos kultūrą, užsienio kalbų mokėjimas, darbo su informacinėmis technologijomis įgūdžiai ir kt.).

 

IV. TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMUI REIKALINGOS

INFORMACIJOS GAVIMO BŪDAI

 

17.Teisėjų veiklos vertinimui reikalinga informacija gali būti gaunama:

17.1. tiesiogiai arba proceso įstatymų leidžiamomis priemonėmis stebint teisėjo, kurio veikla vertinama, nagrinėjamų bylų proceso eigą;

17.2. renkant teisėjo veiklos statistinius duomenis, esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO;

17.3. tiriant duomenis apie teisėjo mokymąsi, kvalifikacijos kėlimą ir įgytų žinių patikrinimo rezultatus, stažuotes užsienyje, teisėjo mokslinę ir pedagoginę veiklą ir kt.;

17.4. analizuojant asmenų pareiškimų, skundų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, tyrimo medžiagą, surinktą administracinės veiklos priežiūros tvarka;

17.5. vertinant paties teisėjo, kurio veikla vertinama, žodinius bei rašytinius paaiškinimus ir (ar) raštu pateiktus atsakymus į teismo pirmininko ir (ar) Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos (toliau – Komisija) klausimynus (anketas);

17.6. analizuojant teisėjo vienasmeniškai arba dalyvaujant kaip pranešėjui priimtus procesinius sprendimus.

18. Teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ar skyrių pirmininkų veiklos vertinimui reikalinga informacija taip pat gali būti gaunama tiriant duomenis apie šiems asmenims pagal kompetenciją priskirtų vidinio teismo administravimo ir teismų administracinės veiklos priežiūros funkcijų vykdymą (Administravimo teismuose nuostatuose numatytų vidinio teismo administravimo tikslus užtikrinančių priemonių įgyvendinimas, išorinio administravimo  srityje vykdomas teismo vidinio administravimo būklės vertinimas ir siūlymų, metodinių rekomendacijų teikimas, vidinio teismų administravimo vienodinimas). 

 

V. TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMO ORGANIZAVIMAS

 

19. Teisėjo veiklos periodinis vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius, suėjus Teismų įstatymo 912 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, išskyrus atvejus, kai šiame Apraše nustatytais atvejais teisėjo veiklos vertinimas yra atidedamas.

20. Iki ateinančių metų pradžios Komisija sudaro teisėjų, kurių periodinis veiklos vertinimas turi būti atliktas ateinančiais metais, sąrašą, kuriame nurodomos preliminarios teisėjų periodinio veiklos vertinimo datos ir teisėjai, kurių veikla bus vertinama. Šis sąrašas skelbiamas interneto svetainėje www.teismai.lt.

21. Teisėjas, kurio veikla bus vertinama, apie tai informuojamas raštu ne vėliau kaip prieš 40 kalendorinių dienų iki numatomos Komisijos posėdžio, kuriame bus vertinama teisėjo veikla, dienos (teisėjo veiklos vertinimo dienos).

22. Apie būtinybę pateikti šio Aprašo priede nustatytos formos išvadą šio Aprašo 23 ir 24 punktuose nurodyti asmenys informuojami ne vėliau kaip prieš 40 kalendorinių dienų iki teisėjo veiklos vertinimo dienos ir jiems pateikiami Nacionalinės teismų administracijos turimi teisėjo veiklos vertinimui būtini statistiniai duomenys bei duomenys apie teisėjo kvalifikacijos kėlimą Lietuvoje ir užsienio šalyse, tarptautinius mokymus, stažuotes ir seminarus.

23. Aukštesnės pakopos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra teismas, kuriame vertinimo laikotarpiu dirbo vertinamas teisėjas, pirmininkas ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki teisėjo veiklos vertinimo dienos pateikia Komisijai šio Aprašo priede nustatytos formos išvadą apie teisėjo profesinę veiklą ir asmenines savybes, kurioje pateikia šio Aprašo 10–13 ir 16 punktuose nurodytų duomenų, gautų šio Aprašo 17 punkte nustatytais informacijos gavimo būdais, apibendrintą vertinimą, atsižvelgia į teismo, kuriame vertinimo laikotarpiu dirbo vertinamas teisėjas, pirmininko pateiktą nuomonę apie vertinamo teisėjo profesinę veiklą ir asmenines savybes. Teismo pirmininko sprendimu teisme gali būti sudaryta nuolatinė arba speciali komisija, kuri rengtų informaciją apie vertinamą teisėją.

24. Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo veiklos vertinimo Komisijai šio Aprašo priede nustatytos formos išvadą ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki teisėjo veiklos vertinimo dienos Komisijai pateikia šių teismų pirmininkai. Jei vertinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko veikla, išvadą pateikia atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininko, turinčio didesnį teisėjo darbo stažą šiame teisme, arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo sudaryta penkių to teismo teisėjų komisija, kurios sudėtyje yra ir tokią komisiją sudaręs asmuo.

25. Su šio Aprašo priede nustatytos išvados projektu ir Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis šio Aprašo 23 ir 24 punktuose nurodyti asmenys supažindina vertinamą teisėją, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo išvados  projekto gavimo dienos turi teisę pateikti išvados projektą pateikusiam asmeniui rašytinius paaiškinimus, į kuriuos gali būti atsižvelgiama tvirtinant išvadą.

26. Jei šio Aprašo nustatytais atvejais teisėjo veiklos vertinimas buvo atidėtas ilgesniam nei 6 mėnesių terminui, šio Aprašo 23 ir 24 punktuose nurodyti asmenys ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki Komisijos kitos nustatytos teisėjo veiklos vertinimo dienos pateikia Komisijai atnaujintą šio Aprašo priede nustatytos formos išvadą.

27. Komisijos sekretorius teisėjui, kurio veikla bus vertinama, ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki numatomo teisėjo veiklos vertinimo elektroniniu paštu išsiunčia susipažinti visą Komisijai pateiktą medžiagą, gautą iš šio Aprašo 23 ir 24 punktuose nurodytų asmenų bei iš Nacionalinės teismų administracijos, apie jo veiklą. Teisėjas, nesutikdamas su pateiktoje susipažinti medžiagoje išdėstyta informacija, ne vėliau kaip likus 5 kalendorinėms dienoms iki teisėjo veiklos vertinimo dienos turi teisę pateikti Komisijai savo rašytinius paaiškinimus.

28. Šio Aprašo 21–24 punktuose nurodyti terminai taikomi periodinio vertinimo atvejais. Neeilinio vertinimo atvejais atitinkamus terminus nustato Komisija.

 

 

VI. TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMO PROCEDŪRA

 

29. Teisėjų veikla vertinama jiems dalyvaujant Komisijos posėdyje, išskyrus šio Aprašo 31 punkte nurodytus atvejus.

30. Kai teisėjas, kurio veikla vertinama, Komisijos posėdyje negali dalyvauti dėl svarbios priežasties, jis ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki posėdžio pradžios apie tai raštu praneša Komisijos sekretoriui ir pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, išskyrus atvejus, kai tokia svarbi priežastis paaiškėja vėliau.

31. Jei teisėjas neatvyksta į Komisijos posėdį, kuriame turi būti vertinama jo veikla, teisėjo veiklos vertinimas atidedamas, išskyrus atvejus, kai Komisija nusprendžia vertinti teisėją jam nedalyvaujant jo motyvuotu prašymu arba kai teisėjas, kurio veikla vertinama, nėra Komisijai pateikęs motyvuoto prašymo svarstyti klausimą jam nedalyvaujant ir (ar) į Komisijos posėdį jis neatvyksta dėl priežasčių, kurių Komisija svarbiomis nepripažįsta.

32. Komisijos narys, kuriam buvo pavesta Komisijos posėdyje pristatyti informaciją apie teisėją, kurio veikla vertinama, pristato teisėjo profesinės veiklos rezultatus, apibūdina jo dalykines, organizacines ir asmenines savybes.

33. Jeigu Komisijai pateikta informacija apie vertinamo teisėjo profesinę veiklą ir asmenines savybes yra neišsami, Komisija gali atidėti teisėjo vertinimo procedūrą ir pareikalauti informaciją teikiančio subjekto Komisijos nustatytais terminais pateikti papildomą informaciją.

34. Komisijos nariui pristačius informaciją apie teisėją, kurio veikla vertinama, Komisijos nariai išklauso teisėją ir, esant poreikiui, pateikia jam papildomų klausimų apie teisėjo veiklos vertinimui reikšmingas aplinkybes.

35. Komisijai apsvarsčius nagrinėjamus klausimus ir išklausius visų Komisijos narių nuomones dėl teisėjo veiklos vertinimo, Komisijos pirmininkas ar Komisijos narys, kuriam buvo pavesta pristatyti informaciją apie teisėją, kurio veikla vertinama, pristato apibendrintus Komisijos narių argumentus, pateikia vieną ar kelis alternatyvius vertinimo variantus ir pasiūlo balsuoti dėl teisėjo veiklos vertinimo.

36. Komisija, įvertinusi teisėjo veiklą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo posėdžio dienos surašo išvadą dėl teisėjo veiklos vertinimo rezultatų. Komisijos išvadoje dėl teisėjo veiklos vertinimo rezultatų aprašoma teisėjo veikla, nurodant profesinės teisėjo veiklos vertinimo rodiklius ir jų vertinimo rezultatus per vertinamą laikotarpį, nurodomi Komisijos nustatyti teisėjo profesinės, organizacinės ar administracinės veiklos privalumai ir trūkumai, jeigu tokių yra, bei pateikiami siūlymai, kaip šie trūkumai galėtų būti pašalinti, informacija apie teisėjo asmenines ir dalykines savybes, taip pat kita, Komisijos nuomone, svarbi informacija.

37. Komisijai pagal šio Aprašo 15 punktą teisėjo profesinę veiklą įvertinus patenkinamai ar nepatenkinamai, Komisija teisėjo veiklos vertinimo išvadoje pateikia rekomendacijas dėl silpnųjų teisėjo veiklos sričių stiprinimo ir profesinių gebėjimų tobulinimo. Komisijos išvadoje taip pat gali būti suformuluotos rekomendacijos išorinį ir vidinį administravimą atliekantiems subjektams, kokių išorinio ir vidinio administravimo priemonių turi būti imtasi teisėjo veiklos kokybei gerinti, jos pokyčių stebėsenai bei kokiam terminui suėjus gali būti sprendžiama dėl neeilinio teisėjo veiklos vertinimo atlikimo teisėjo veiklos kokybės pokyčių įvertinimui.

38. Jeigu teisėjo veiklos vertinimo metu paaiškėja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 83 straipsnio 2 dalyje arba 90 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punkte nurodytos aplinkybės, Komisija:

38.1. teikia motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai;

38.2. informuoja Teisėjų tarybą ir Respublikos Prezidentą apie pagrindą teisėją atleisti arba pašalinti iš pareigų Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 84, 90 arba 91 straipsnyje nustatyta tvarka.

39. Komisijos išvada dėl teisėjo veiklos vertinimo rezultatų kitą darbo dieną po to, kai ją pasirašo Komisijos pirmininkas, išsiunčiama elektroniniu tarnybiniu paštu ir pasirašytinai susipažinti teisėjui, kurio veikla buvo vertinama, į teismą, kuriame teisėjas dirba. Jeigu Komisijos išvadoje yra suformuluotos rekomendacijos išorinį ir vidinį administravimą atliekantiems subjektams, su išvada supažindinami ir minėti subjektai.

40. Teisėjas, kurio veikla buvo vertinama, turi teisę per dešimt dienų nuo Komisijos išvados surašymo dienos šiuos rezultatus apskųsti Teisėjų tarybai. Skundai dėl teisėjų veiklos vertinimo rezultatų nagrinėjami Teisėjų tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka. Teisėjas, kurio skundas buvo patenkintas ir dėl kurio veiklos vertinimo rezultatų priimta Komisijos išvada buvo panaikinta, artimiausiame Komisijos posėdyje vertinamas pakartotinai.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

41.  Komisijos išvados dėl teisėjo veiklos vertinimo rezultatų ir gautos Komisijos narių atskirosios nuomonės saugomos teisėjo asmens byloje.

42. Su teisėjų veiklos vertinimu susijusi informacija nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų gali būti tvarkoma tik įstatymuose nustatytais tikslais. Su teisėjų veiklos vertinimo medžiaga susipažinti ir ją naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Vertinimo komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su teisėjų veiklos vertinimo medžiaga ir ją naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais.

 

___________________

 

Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo

Priedas Nr. 1

(Teisėjų tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimo

Nr. 13P-159-(7.1.2) redakcija)

 

(Išvados apie teisėjo profesinę veiklą ir asmenines savybes forma)

 

________________________________________TEISMO

(Teismo pavadinimas)

PIRMININKAS

 

IŠVADA

APIE ___________________TEISĖJO_________________

(teismo pavadinimas)                              (teisėjo vardas, pavardė)

PROFESINĘ VEIKLĄ IR ASMENINES SAVYBES

 

_________ Nr.

(data)

____________

(vieta)

 

Šioje išvadoje pateikiamas ______________________ teismo teisėjo _________________

(teismo pavadinimas)                                                                  (teisėjo vardas, pavardė)

profesinės veiklos ir asmeninių savybių vertinimas jam dirbant _____________________________

(teismo pavadinimas)

teisme _________________ laikotarpiu.

(terminas)

 

I. Profesinės veiklos (teisinio darbo kokybė) vertinimo rezultatai:

 

1. Statistinių teisėjo vidutinio darbo krūvio duomenų apibendrintas vertinimas (pildyti, jei turima informacija nesutampa su Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis):

 

 

Duomenys apie teisėjo nagrinėtose civilinėse bylose sudarytas taikos sutartis, teisėjo perduotų nagrinėti teisminės mediacijos būdu bylų skaičių, teisėjo – teismo mediatoriaus – teisminės mediacijos būdu išnagrinėtų bylų skaičių ir jų apibendrintas vertinimas:

(pvz., Teisėjas vertinamuoju laikotarpiu nutraukė 20 bylų, tarp šalių patvirtindamas taikos sutartis. 4 bylas teisėjas perdavė nagrinėti teisminės mediacijos būdu, iš jų 1 teisminės mediacijos procesas buvo sėkmingas)

 

2. Statistinių teisėjo vidutinės bylų nagrinėjimo trukmės duomenų apibendrintas vertinimas (pildyti, jei turima informacija nesutampa su Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis):

 

 

Atvejai, susiję su ilgai užsitęsusiu bylų nagrinėjimu (ilgiau kaip metus nagrinėjamos baudžiamosios, civilinės ir administracinės bylos bei ilgiau kaip pusę metų nagrinėjamos administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylos), juos lėmusios apibendrintos priežastys ir jų vertinimas (pvz., teisėjas turi tris civilines ir dvi baudžiamąsias bylas, kurių nagrinėjimas užtruko ilgiau nei vienerius metus. Išanalizavusi ilgo bylų nagrinėjimo priežastis, bylų vilkinimo faktų teisėjo darbe nenustatyta – bylos sustabdytos iki bus išnagrinėtos kitos bylos, paskelbtos kaltinamųjų paieškos):

3. Procesinių sprendimų panaikinimo ir pakeitimo apibendrintos priežastys ir jų vertinimas (aptarti kiekvieną atvejį ar tapačią jų grupę, nurodyti teisinių santykių pagrindą, dėl kurių buvo kilęs ginčas, kaip bylą išsprendė pirmosios instancijos teismas, kokį sprendimą priėmė apeliacinės instancijos teismas, dėl kokių priežasčių buvo panaikintas ar pakeistas sprendimas, konkrečiai įvardyti pažeistas ar netinkamai taikytas teisės normas, jei byla nagrinėta kasacine tvarka – koks sprendimas priimtas (pvz., Trijose apylinkės teismo išnagrinėtose civilinėse bylose pagal ieškovų ieškinius atsakovams dėl skolos ir palūkanų priteisimo, priimti sprendimai tenkinti ieškinius apeliacinėje instancijoje  panaikinti ir šiose bylose  priimti nauji sprendimai, kuriais ieškiniai atmesti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimų bylose pagrįstumo, netinkamai vertino įrodymus bei neteisingai taikė civilinio proceso teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą. Dėl vienos iš bylų buvo kreiptasi į kasacinės instancijos teismą, kuris apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; Apylinkės teismo priimtas nutarimas apeliacine tvarka panaikintas ir priimtas naujas nutarimas, kuriuo asmuo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį ir nubaustas bauda. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad asmens kaltė dėl pažeidimo neįrodyta):

 

 

Procesinių sprendimų aiškumas, logiškumas, kalbos raiška[1] (pažymėti tinkamą variantą):

Teisėjo priimami procesiniai sprendimai:

Pažymėti tinkamą variantą:

Pastabos, komentarai (pateikti, jei pažymima „labiau taip nei ne“, „labiau ne nei taip“, „ne“ , „kita“ arba esant poreikiui)

aiškūs, suprantami, argumentuoti, motyvuoti, logiški, nuoseklūs

        Taip

        Labiau taip nei ne

        Labiau ne nei taip

        Ne

        Kita

 

sprendimų kalba raiški, laikomasi bendrinės kalbos normų

        Taip

        Labiau taip nei ne

        Labiau ne nei taip

        Ne

        Kita

 

Kita svarbi informacija (pildyti esant poreikiui):

 

4. Teisėjo vadovavimo procesui kokybė ir darbo organizavimo gebėjimai: (įrašyti prašomą informaciją ir pažymėti tinkamą variantą):

4.1. Išklausytų teismo posėdžių garso įrašų ir/ar stebėtų teismo posėdžių datos ir bylų numeriai, pagal kuriuos buvo padarytos išvados dėl teisėjo vadovavimo procesui kokybės:

________________________________________________________________________________

 

Teisėjas, vadovaudamas procesui:

Pažymėti tinkamą variantą:

Pastabos, komentarai (pateikti,  jei pažymima „ne“, „kita“ arba esant poreikiui)

laikosi proceso įstatymuose nustatytos tvarkos

[ ]     Taip

[ ]     Ne

[ ]     Kita

 

yra pastabus, dėmesingas ir atidus proceso eigai ir dalyvaujantiems procese asmenims

[ ]     Taip

[ ]     Ne

[ ]     Kita

 

mandagiai ir pagarbiai elgiasi su proceso šalimis ir kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis, proceso dalyviais

[ ]     Taip

[ ]     Ne

[ ]     Kita

 

Kita svarbi informacija (pildyti esant poreikiui):

 

Vertinamu laikotarpiu skundų dėl teisėjo vadovavimo procesui kokybės (tinkamą variantą pažymėti, jei pažymima „gauta“, informaciją detalizuoti):

[ ]    Negauta

[ ]    Gauta

 

 

4.2. Teisėjo darbo organizavimo gebėjimai: (pažymėti tinkamą variantą):

Teisėjas darbą organizuoja:

Pažymėti tinkamą variantą:

Pastabos, komentarai (įrašyti, jei pažymima „ne“, „kita“ arba esant poreikiui)

tinkamai planuodamas savo ir kitų su juo dirbančių darbuotojų darbą

[ ]     Taip

[ ]     Ne

[ ]     Kita

 

skirdamas pakankamai laiko visiems sprendžiamiems klausimams

[ ]     Taip

[ ]     Ne

[ ]     Kita

 

stropiai ir atidžiai

[ ]     Taip

[ ]     Ne

[ ]     Kita

 

laikydamasis įstatyme nustatytų terminų

[ ]     Taip

[ ]     Ne

[ ]    Kita

 

Kita svarbi informacija (pildyti esant poreikiui):

 

Vertinamu laikotarpiu skundų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, dėl teisėjo darbo organizavimo ar bendravimo gebėjimų (tinkamą variantą pažymėti, jei pažymima „gauta“, informaciją detalizuoti):

[ ]    Negauta

[ ]    Gauta

 

 

IIAsmeninių ir dalykinių savybių vertinimo rezultatai:

 

5. Asmeninių ir dalykinių teisėjų savybių įvertinimas:

5.1. Teisėjo bendravimo gebėjimai: dalykinis bendravimas su kitais teisėjais, advokatais, prokurorais, proceso dalyviais, teismo ir kitų teismų bei kitų institucijų darbuotojais, kitais asmenimis ir kt. (pažymėti tinkamą variantą):

Teisėjas su kitais teisėjais, advokatais, prokurorais, proceso dalyviais, teismo ir kitų teismų ir institucijų darbuotojais, kitais asmenimis bendrauja

Pažymėti tinkamą variantą:

 

[ ]     Tinkamai

[ ]     Netinkamai

[ ]     Kita

Pastabos, komentarai

 

(pateikti, jei pažymima „netinkamai“, „kita“ arba esant poreikiui)

Su juo dirbančiais teismo darbuotojais, teisėjo komandos nariais (padėjėju, posėdžio sekretoriumi) bendrauja

Pažymėti tinkamą variantą:

 

[ ]     Tinkamai

[ ]     Netinkamai

[ ]     Kita

Pastabos, komentarai

(pateikti, jei pažymima „netinkamai“, „kita“ arba esant poreikiui)

Kita svarbi informacija (pildyti esant poreikiui):

 

5.2. Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso reikalavimų laikymasis (pažymėti tinkamą variantą):

Turimais duomenimis, teisėjas Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso reikalavimų

Pažymėti tinkamą variantą:

 

[ ]     Laikosi

[ ]     Nesilaiko

[ ]     Kita

Pastabos, komentarai

 

(pateikti,  jei pažymima „nesilaiko“ arba esant poreikiui)

Kita svarbi informacija (pildyti esant poreikiui):

 

5.3. Kitos teisėjo asmeninės savybės (atsakingumas, taktiškumas, pareigingumas, nuovokumas, aktyvumas teismų bendruomenėje ir kt.):

 

 

5.4. Kitos teisėjo dalykinės savybės:

kvalifikacijos kėlimas Lietuvoje ir užsienio šalyse, dalyvavimas tarptautiniuose mokymuose, stažuotėse ar seminaruose, mokslinėje-pedagoginėje veikloje; teismų savivaldoje, bendruomenės visuomeninėje veikloje, rengiant teisės aktų projektus, užtikrinant bendrinės ir proceso kalbos kultūrą, užsienio kalbų mokėjimas, darbo su informacinėmis technologijomis įgūdžiai ir kt. (informaciją apie mokymus, stažuotes ir seminarus įrašyti tik tą, kuri nesutampa su Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis):

 

 

6. Kita teisėjo veiklos vertinimui svarbi informacija (pildoma esant poreikiui):

 

 

 

 

PRIDEDAMA. __________________________________________________________________ .

(nurodomas kiekvienas pridedamas dokumentas, tarp jų ir teismo, kuriame vertinimo laikotarpiu dirbo teisėjas, pirmininko nuomonė, ir jo lapų skaičius)

Pirmininkas                                             (Parašas)

(Vardas ir pavardė)

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Teisėjų taryba, Nutarimas

Nr. 13P-82-(7.1.2), 2016-07-01, paskelbta TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18793

Dėl Teisėjų tarybos 2014 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 13P-135-(7.1.2) „Dėl Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo“ pakeitimo

 

2.

Teisėjų taryba, Nutarimas

Nr. 13P-129-(7.1.2), 2016-12-09, paskelbta TAR 2016-12-14, i. k. 2016-28851

Dėl Teisėjų tarybos 2014 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 13P-135-(7.1.2) „Dėl Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Teisėjų taryba, Nutarimas

Nr. 13P-114-(7.1.2), 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11849

Dėl Teisėjų tarybos 2014 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 13P-135-(7.1.2) "Dėl Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

4.

Teisėjų taryba, Nutarimas

Nr. 13P-17-(7.1.2), 2018-02-23, paskelbta TAR 2018-02-26, i. k. 2018-02962

Dėl Teisėjų tarybos 2014 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 13P-135-(7.1.2) „Dėl Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

5.

Teisėjų taryba, Nutarimas

Nr. 13P-159-(7.1.2), 2019-09-27, paskelbta TAR 2019-10-04, i. k. 2019-15862

Dėl Teisėjų tarybos 2014 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 13P-135-(7.1.2) „Dėl Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

 



[1] Procesinių sprendimų kokybė gali būti vertinama ir pagal tai, ar teisėjas taiko gerąją procesinių sprendimų regimo praktiką (pavyzdžiui, Standartus).