II SKYRIUS
LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMAS
3. Rašytinį leidimą laidoti žmogaus palaikus Klaipėdos miesto kapinėse, pateikus nustatytos formos rašytinį prašymą, išduoda Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros skyriaus (toliau – Skyrius) darbuotojai.
4. Leidimai laidoti išduodami ir kapavietės skiriamos neatlygintinai.
5. Leidimai laidoti išduodami laidojančiam asmeniui, pateikusiam:
5.1. rašytinį prašymą ne vėliau kaip 5 valandos iki palaidojimo, laidojant palaikus karste, ir ne vėliau kaip 1 val. iki palaidojimo, laidojant kremuotus žmogaus palaikus;
5.2. laidojančio asmens dokumentą;
5.3. medicininį mirties liudijimą, mirties liudijimą, laidojant gimusius negyvus kūdikius – medicininį perinatalinės mirties liudijimą ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22‑os nėštumo savaitės;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. T2-171, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-30, i. k. 2018-12550
5.4. testamentą arba rašytinį valios pareiškimą, jeigu yra paskirtas laidojantis asmuo;
5.5. kremacijos dokumentus, jeigu mirusio žmogaus palaikai kremuoti;
5.6. įgaliojimą, jeigu laidojimą organizuoja ar tvarko kitus dokumentus laidojimo paslaugas teikiantis subjektas.
6. Leidimai laidoti išduodami kasdien: pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 16.00 val., penktadieniais–sekmadieniais nuo 8.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 15.00 val., išskyrus valstybinių švenčių dienas.
III SKYRIUS
MIRUSIŲ žmonių palaikų LAIDOJIMAS
7. Mirusių žmonių palaikai laidojami veikiančiose Klaipėdos miesto kapinėse.
8. Laidoti mirusiuosius leidžiama kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 17 val. Valstybinių švenčių dienomis nelaidojama.
9. Atlikti darbus, reikalingus laidojimui vykdyti, turi teisę laidojimo paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys ir laidojantis asmuo (ūkio būdu).
10. Įstatymų nustatytais atvejais žmonių palaikų laidojimą organizuoja Skyrius.
11. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, skiriama kapavietė arba niša kolumbariume (jei yra laisvos vietos). Skiriamos kapavietės dydis: vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5x2,5), keliems kapams – 7 kv. metrų (2,8x2,5) arba mažesnio dydžio pagal kapinių planą, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (0,5 m – po 0,25 m kiekvienai kapavietei). Palaikams urnose palaidoti gali būti skiriama 1,44 kv. metro (1,2x1,2) ploto kapavietė.
12. Veikiančiose kapinėse naujos kapavietės skiriamos Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta tvarka. Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape. Kapo duobės gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai. Pakartotinai laidoti tame pačiame kape galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.
13. Kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, gylis – ne mažesnis kaip 1 m.
14. Palaidojus mirusįjį turi būti:
14.1. pastatomas kapo vietą žymintis ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos;
14.2. per vienus metus suformuotos kapavietės ribos, įrengtas kapo vietą žymintis ženklas, leidžiantis identifikuoti kapavietę (kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos);
14.3. per vienus metus įrengiamas kapo vietą žymintis ženklas, leidžiantis identifikuoti kapavietę, kai laidojimą organizuoja Skyrius.
15. Už kapavietės želdinių ar statinių ir kitų objektų priežiūrą ir jų būklę atsako už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, kuris privalo prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga: prižiūrėti, kad kapavietės statiniai ar kiti objektai būtų nenugriuvę, nekeltų pavojaus aplinkai, genėti, šalinti pasodintus želdynus ar želdinius, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta tvarka (2017-05-04 įsakymas Nr. AD1-1101) šienauti, prižiūrėti apėjimo apie kapavietę takelius.
16. Šeimos kape laidoti leidžiama esant atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimui. Mirusį už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį laidojantis asmuo turi teisę jį palaidoti toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikydamasis nustatytų reikalavimų.
17. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos tik Skyriui leidus, jeigu toks pakeitimas objektyviai galimas – jeigu netrukdo gretimų kapaviečių ribos, praėjimo takeliai ar kiti inžineriniai statiniai.
18. Palaidotus žmogaus palaikus, suderinus su Skyriumi, galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimų giminaičių prašymas, suderintas su atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centro leidimas, arba prokuroro nurodymu.
19. Artimieji, perlaidodami žmonių palaikus į kitą kapavietę ar kapines ir kapavietėje nesant kitų palaidotų žmonių palaikų, privalo palikti sutvarkytą kapavietę – išvežti kapavietės statinius, želdinius ir pan.
IV SKYRIUS
NENUSTATYTOS TAPATYBĖS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMAS
20. Nenustatytos tapatybės žmonių palaikų laidojimą organizuoja Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas Skyriaus darbuotojas.
21. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai laidojami tik gavus raštišką prokuroro leidimą.
22. Įgaliotas asmuo, gavęs raštišką prokuroro leidimą, atlieka būtinus veiksmus, organizuodamas laidojimą:
22.1. paima medicininį mirties liudijimą;
22.2. priima sprendimą laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus: skiria kapavietę ir paveda Skyriaus specialistui išduoti leidimą laidoti, kvartalo schemoje pažymėti skirtą kapavietę;
22.3. raštu informuoja teisės aktų nustatyta tvarka parinktą laidojimo paslaugų teikėją apie laidojimą;
22.4. dalyvauja laidojant nenustatytos tapatybės asmens palaikus;
22.5. surašo nustatytos formos nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktą.
23. Skyrius organizuoja dokumentų sutvarkymą:
23.1. duomenis apie palaidotus nenustatytos tapatybės asmens palaikus registruoja nustatytos formos žurnale;
23.2. nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktą pateikia leidimą laidoti išdavusiam prokurorui.
24. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai palaidojami per dvi darbo dienas gavus raštišką prokuroro leidimą.
25. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai laidojami su rūbais, po vieną, karste.
26. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai laidojami Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytame Klaipėdos miesto veikiančių viešųjų kapinių kvartale.
27. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimui skiriama kapavietė vienam kapui. Kapavietė skiriama eilės tvarka. Jeigu vienu metu laidojami keleri žmogaus palaikai, skiriama kas antra kapavietė. Vėliau laidojama eilės tvarka į laisvas kapavietes tarp suformuotų kapaviečių.
28. Prokuroro leidimas laidoti nenustatytos tapatybės asmens palaikus, sprendimas laidoti ir skirti kapavietę, palaikų palaidojimo aktas ir nenustatytos tapatybės palaidotų asmenų mirties liudijimai ir medicininiai mirties liudijimai saugomi Skyriuje.
V SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMO NEPRIŽIŪRIMOMIS IR JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKA
29. Skyrius ne rečiau kaip kartą per dvejus metus organizuoja kapinių apžiūrą, nustatydamas skirtumus tarp turimos informacijos ir faktinių duomenų, kiekvieno kapinių kvartalo apžiūrą (inventorizavimą) įforminamas aktu, kuris registruojamas nustatyta tvarka.
30. Netvarkomos kapavietės požymiai:
30.1. kapavietės želdiniai (medžiai, krūmai) neprižiūrėti – peraugę kapavietės ribas, užgožiantys užrašus ant paminklo (jeigu jie yra), gadina paminklus, bortelius, kelia plyteles;
30.2. kapavietė apaugusi žolėmis, nešienaujama, neravima, netvarkoma, matomos sumedėjusios daugiamečių augalų dalys;
30.3. kapavietės paminklas ar kiti kapavietės statiniai iš dalies ar visiškai suirę, išgriuvę, išsikreivinę, pasvirę ar jų nėra;
30.4. užrašai ant paminklo nebeįskaitomi ar jų nėra.
31. Nustatęs, kad kapavietė yra netvarkoma (apleista), kai sutampa bent keli 30 punkte išvardyti požymiai, Skyrius per 20 darbo dienų raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir informuoja apie nesutvarkymo pasekmes. Jeigu pagal esamus dokumentus nėra galimybės nustatyti atsakingo asmens, informacija apie galbūt netvarkomas kapavietes iki lapkričio 1 d. skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, nurodant paskelbimo datą ir informuojant, kad kapavietę būtina sutvarkyti, ir apie nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo ir paviešinimo interneto svetainėje kapavietė nesutvarkoma, kapavietės pripažinimo neprižiūrima klausimą nagrinėja Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija dėl netvarkomų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapavietės identifikavimo (toliau – Komisija). Skyrius turimą informaciją apie netvarkomas kapavietes raštu perduoda Komisijos pirmininkui per 5 darbo dienas, suėjus terminui, ir duomenis apie galbūt neprižiūrimas kapavietes paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Komisijos pirmininkas organizuoja Komisijos darbą: pagal pateiktus sąrašus ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius apžiūrimos galimai netvarkomos kapavietės, surašomi kapaviečių apžiūros aktai, jie registruojami ir teikiami tvirtinti Komisijos pirmininkui. Ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų paskelbimo Komisija priima sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – Savivaldybės taryba) patvirtintų komisijos nuostatų nustatyta tvarka. Neprižiūrimų kapaviečių sąrašas skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, sąraše nurodoma kapavietės vieta kapinėse ir kita žinoma informacija: kapinių pavadinimas, kvartalo numeris, kapavietės numeris, kapavietėje palaidotų asmenų vardai, pavardės, laidojimo datos, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje data, nustatytas kapo ramybės laikotarpis, kapavietės matmenys, palaidotų kapavietėje žmonių skaičius, kapavietės statiniai, jų pastatymo ir rekonstravimo datos.
32. Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą, kol bus paskirtas atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, organizuoja Skyrius: nušienauja, atlieka sanitarinį valymą, iškerta išsiplėtusius ar trukdančius želdinius, esant pasvirusiems paminklams organizuoja jų nuėmimą ir padėjimą kapavietėje, esant būtinybei – žemių (kauburėlio) išlyginimą.
33. Skyrius vykdo pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių apskaitą. Kapavietė, kuriai paskirtas už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, nelaikoma neprižiūrima.
34. Prašymai prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes teikiami Skyriui per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo interneto svetainėje, nurodant pageidaujamos prižiūrėti kapavietės duomenis, ir registruojami pagal prašymo pateikimo terminą eilės tvarka. Pasibaigus prašymų pateikimo terminui Skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėja gautus prašymus, pirmenybė teikiama kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, arba, nesant giminaičių, pagal prašymo pateikimo laiką. Jeigu per prašymų prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pateikimo terminą prašymų negaunama, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų po to, kai toks prašymas gaunamas.
35. Skyrius išduoda leidimą prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę ir įrašo atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens duomenis į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą. Neprižiūrimoje kapavietėje, kol bus paskirtas atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, leidimai laidoti neišduodami. Laidojant kapavietėse, kurios anksčiau buvo pripažintos neprižiūrimomis, visais atvejais turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotą (-us) asmenį (-is).
VI SKYRIUS
KAPAVIETĖS IDENTIFIKAVIMAS
36. Sprendimas dėl kapavietės identifikavimo priimamas Savivaldybės tarybos patvirtintų Komisijos nuostatų nustatyta tvarka.
37. Asmenys, norintys identifikuoti savo artimų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir jame palaidotų asmenų tapatybę, kai kapo vietą žyminčių paminklų ar užrašų ant paminklų arba duomenų apie kapavietę žurnale neišliko, teikia prašymą Skyriui dėl kapavietės ir joje palaidotų asmenų identifikavimo, nurodydami giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę, prie prašymo pridėdami turimus dokumentus, patvirtinančius pateiktus duomenis.
38. Skyrius išnagrinėja gautą informaciją per 5 darbo dienas, jeigu būtina, gautą informaciją patikslina. Susisteminęs turimą informaciją, raštu perduoda Komisijos pirmininkui.
39. Sprendimą dėl kapavietės identifikavimo Komisija priima per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę.
40. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas Komisija raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir Skyrių. Skyrius identifikuotos kapavietės duomenis įrašo žurnale, jeigu kapavietė buvo identifikuota. Jeigu kapavietė yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, apie priimtą sprendimą identifikuoti kapavietę Savivaldybės administracija informuoja Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrių.
VII SKYRIUS
kolumbariumo priežiūra
41. Kolumbariumo prieigos ir sienelės turi būti tvarkingos. Atsižvelgiant į kolumbariumo vietos specifiką, pagerbdami mirusiuosius lankytojai kolumbariume gali padėti gyvų gėlių, uždegti žvakučių.
42. Kolumbariumo teritorijos priežiūrą – švarą ir tvarką organizuoja Skyrius, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitokių sąlygų.
43. Draudžiama gadinti kolumbariumą – tvirtinti prie sienelių, pagrindo ar kitose vietose projekte nenumatytus objektus (vazas, dirbtines gėles ir pan.).
44. Artimieji, jų prašymu išvežę urną iš nišos kolumbariume ir palikę nišą laisvą, privalo atkurti pradinę kolumbariumo nišos (plokštės) būklę, išskyrus tuos atvejus, kai kolumbariumo niša įsigyta nuosavybės pagrindais. Už nuosavybės pagrindais įgytos nišos priežiūrą, remontą atsako ir jį organizuoja atsakingas asmuo.
VIII SKYRIUS
kapaviečių įrengimas
45. Klaipėdos miesto kapinėse norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo statinius ar kitus kapavietės objektus, atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo raštu prieš vieną dieną informuoti Skyriaus darbuotojus apie planuojamus vykdyti darbus. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus pritarimo.
46. Kapaviečių statiniai ir kiti objektai yra: antkapis (paminklas), antkapio cokolis (pamatas), kapavietės ribas nurodantys elementai (borteliai, tvorelė ir pan.), kapavietės danga, atraminė sienelė (kai kapavietė yra šlaite), suolelis. Kapaviečių statiniai ir kiti kapavietės objektai statomi leidime laidoti nurodytoje vietoje ir skirtame plote.
47. Jeigu statant kapavietės statinį tvarkomas apėjimo apie kapavietę takelis, t. y. grindžiamas plytelėmis ar kitokia danga, gretimų takelių tarp kapaviečių aukštis turi būti vienodas. Praėjimo takelio aukštis negali būti formuojamas aukštesnis kaip 0,1 m aukščio nuo esamo kvartalo kelio bortelio aukščio ir turi būti įrengtas taip, kad netrukdytų praeiti iki kitų kapaviečių, tarp takelių turi būti numatytos kritulių nubėgimo vietos (tarpeliai), užpildyti skalda ar kita laidžia vandeniui medžiaga. Atsižvelgiant į žemės reljefą, jeigu yra būtinas formuojamo takelio aukščio reguliavimas, takelio lūžis daromas tarp kapaviečių antkapių galinės dalies. Statant, rekonstruojant kapavietės statinį ar apėjimo takelį, jeigu kinta statinio ar takelio aukščiai ar kiti matmenys, sprendimui priimti Skyrius gali reikalauti pateikti kapavietės statinio darbinį eskizą su matmenimis, atstumais iki kitų kapaviečių ir pan.
48. Vykdant kapaviečių įrengimo (tvarkymo, statybos) darbus, privaloma saugoti, neteršti, neardyti ar kitaip nepažeisti aplinkos: kitų gretimų kapaviečių statinių, takelių ar kitokio turto, neužstatyti pravažiuojamųjų takų. Kapaviečių tvarkymo metu susidariusias atliekas (nuimtus, išardytus senus statinius, nuolaužas, nepanaudotas statybai medžiagas ir pan.) kapaviečių statytojai privalo sutvarkyti vadovaudamiesi Savivaldybės tarybos patvirtintomis Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis.
49. Kiti statiniai (įrenginiai) veikiančiose kapinėse statomi tam tikslui suplanuotose teritorijose pagal projektus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu.
IX SKYRIUS
VIEŠŲJŲ KAPINIŲ LANKYMAS
50. Kapinės gali būti lankomos: balandžio–spalio mėnesiais – nuo 8 iki 21 val., lapkričio– kovo mėnesiais – nuo 8 iki 19 val., išskyrus lapkričio 1 d. – Visų šventųjų dieną ir lapkričio 2 d. – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną – nuo 8 iki 22 val. Kapinių vartai atrakinami 8 val., o užrakinami: kovo mėnesį – 19 val., balandžio–spalio mėnesiais – 20 val., lapkričio–vasario mėnesiais – 17 val. Įvažiavimo į kapines tvarka gali būti keičiama Savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu.
51. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo turi teisę:
51.1. sodinti želdinius ir juos tvarkyti prižiūrimos kapavietės teritorijoje, laikydamasis želdynų ir želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų ir šio Tvarkos aprašo reikalavimų;
51.2. statyti, rekonstruoti, remontuoti kapaviečių statinius ar kitus objektus, informavęs Skyrių.
52. Kapinėse draudžiama:
52.1. laidoti, perlaidoti, kasti duobes neturint Skyriaus leidimo;
52.2. vykdyti kapo atkasimo darbus;
52.3. vykdyti kapavietės statinių statymo, remonto, restauravimo darbus, neturint atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimo;
52.4. savavališkai keisti kapavietės ribas;
52.5. būti kapinėse ne lankymo metu;
52.6. važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis kapinių teritorijoje, išskyrus:
52.6.1. Skyriaus darbuotojus ir kontrolę vykdančius subjektus;
52.6.2. kapinių priežiūros paslaugas teikiančius asmenis (veikiančius pagal Savivaldybės administracijos pasirašytas sutartis);
52.6.3. neįgaliuosius, turinčius neįgalumo pažymėjimą ir (ar) skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones;
52.6.4. asmenis, kuriems yra daugiau kaip 80 metų, pateikus amžių patvirtinančius dokumentus;
52.6.5. laidojimo paslaugas teikiančius asmenis, turint Skyriaus išduotą leidimą įvažiuoti į kapines;
52.6.6. laidojimo procesijas – katafalką ir ne daugiau kaip tris lengvąsias transporto priemones;
52.6.7. fizinius ar juridinius asmenis, vykdančius kapaviečių statinių statybos ar statybos priežiūros darbus, tvarkymo darbus, kai šiems darbams atlikti reikalingas medžiagas ar įrankius sudėtinga gabenti iki kapavietės be transporto, turint Skyriaus išduotą leidimą įvažiuoti į kapines. Fiziniai ar juridiniai asmenys, atvežę ir iškrovę medžiagas ar įrankius, nedelsdami po darbų pabaigos kiekvieną dieną privalo išvežti iš kapinių transporto priemonę;
52.7. statyti transporto priemones: arčiau kaip 5 m iki keliukų sankryžų, atliekų konteinerių stovėjimo vietų, apšvietimo stulpų, vandens kolonėlių, žaliosiose zonose tarp kapinių kvartalų, šlaituose, ant plytelių ar trinkelių dangos, ant lietaus nuotekų surinkimo tinklų: šulinukų, griovelių, tvarkyti motorines transporto priemones, užstatyti pravažiuojamuosius keliukus;
52.8. ganyti gyvulius, vedžiotis šunis, kates ar kitus gyvūnus;
52.9. leisti muziką, triukšmauti ar kitaip trikdyti viešąją rimtį;
52.10. pilti žemes, kapaviečių įrengimo atliekas, mesti šiukšles tam neskirtose vietose, statybos įrankių ar kapaviečių dangų plovimo nuotekas pilti į lietaus nuotekų sistemą, gadinti kapinių ar gretimų kapaviečių statinius;
52.11. vykdyti prekybą tam neskirtose vietose;
52.12. bendro naudojimo plotuose savavališkai sodinti želdinius ar juos gadinti.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
53. Asmenys, pažeidę šio Tvarkos aprašo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
54. Kitais, šiame Tvarkos apraše neaptartais, klausimais sprendimus priima Savivaldybės administracijos direktorius.
55. Už šio Tvarkos aprašo įgyvendinimą atsakingas Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgalioti asmenys.
__________________________________
