I SKYRIUS
BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir Klaipėdos miesto viešųjų kapinių lankymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja leidimų laidoti išdavimą, laidojimo, kapaviečių tvarkymo ir Klaipėdos miesto viešųjų kapinių lankymo tvarką.
2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme ir Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMAS
3. Rašytinį leidimą laidoti žmogaus palaikus Klaipėdos miesto kapinėse, pateikus nustatytos formos rašytinį prašymą, išduoda Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) Miesto tvarkymo skyriaus (toliau – Skyrius) darbuotojai.
4. Leidimai laidoti išduodami ir kapavietės skiriamos neatlygintinai.
5. Leidimai laidoti išduodami per 1 darbo dieną laidojančiam asmeniui, pateikusiam:
5.1. rašytinį prašymą ne vėliau kaip 5 valandos iki palaidojimo;
5.2. laidojančio asmens dokumentą;
5.3. medicininį mirties liudijimą, mirties liudijimą, laidojant gimusius negyvus kūdikius – medicininį perinatalinės mirties liudijimą ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22‑os nėštumo savaitės;
5.4. testamentą arba rašytinį valios pareiškimą, jeigu yra paskirtas laidojantis asmuo;
5.5. kremacijos dokumentus, jeigu mirusio žmogaus palaikai kremuoti;
5.6. įgaliojimą, jeigu laidojimą organizuoja ar tvarko kitus dokumentus laidojimo paslaugas teikiantis subjektas.
6. Leidimai laidoti išduodami: pirmadieniais - penktadieniais nuo 8.00 iki 17.00 val., šeštadienį nuo 8.00 iki 14.30 val. Valstybinių švenčių dienos yra nedarbo dienos.
III SKYRIUS
MIRUSIŲ žmonių palaikų LAIDOJIMAS
7. Mirusių žmonių palaikai laidojami veikiančiose Klaipėdos miesto kapinėse.
8. Laidoti mirusiuosius leidžiama kiekvieną dieną nuo 9 val. iki 17 val. Valstybinių švenčių dienomis nelaidojama.
9. Atlikti darbus, reikalingus laidojimui vykdyti, turi teisę laidojimo paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys ir laidojantis asmuo (ūkio būdu).
10. Nenustatytos tapatybės žmonių palaikų ir (ar) žmonių palaikų, kurių palaidojimą nėra galinčių organizuoti asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, laidojimą organizuoja Skyrius.
11. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, skiriama kapavietė arba niša kolumbariume (jei yra laisvos vietos). Skiriamos kapavietės dydis: vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5 m x 2,5 m), keliems kapams – 7 kv. metrų (2,8 m x 2,5 m) arba mažesnio dydžio pagal kapinių planą, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (0,5 m – po 0,25 m kiekvienai kapavietei). Palaikams urnose palaidoti gali būti skiriama 1,44 kv. metro (1,2 m x 1,2 m) ploto kapavietė.
12. Veikiančiose kapinėse naujos kapavietės skiriamos Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta tvarka. Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape. Kapo duobės gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai. Pakartotinai laidoti tame pačiame kape galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.
13. Kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, gylis – ne mažesnis kaip 1 m.
14. Palaidojus mirusįjį turi būti:
14.1. pastatomas kapo vietą žymintis ženklas, leidžiantis identifikuoti kapavietę, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Identifikavimo ženklas turi būti lengvai įskaitomas. Per vienus metus turi būti suformuotos kapavietės ribos;
14.2. kai laidojimą organizuoja Skyrius, statomas tik valstybės lėšomis nustatytų matmenų kapo vietą žymintis ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Kapavietės vieta (ribos) išlyginama ir užsėjama veja.
15. Šeimos kape laidoti leidžiama esant atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens raštiškam sutikimui. Mirusį už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį laidojantis asmuo turi teisę jį palaidoti toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikydamasis nustatytų reikalavimų.
16. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos tik išimtinais atvejais ir (ar) esant ypatingoms aplinkybėms, jeigu toks pakeitimas objektyviai galimas – jeigu netrukdo gretimų kapaviečių ribos, praėjimo takeliai ar kiti inžineriniai statiniai, už kapavietės priežiūrą atsakingam asmeniui pateikus argumentuotą rašytinį prašymą.
17. Palaidotus žmogaus palaikus, suderinus su Skyriumi, galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui prokuroro nurodymu arba kai yra gautas Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centro leidimas ir palaidoto žmogaus artimų giminaičių prašymas, raštiškai suderintas su atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu.
18. Artimieji, perlaidodami žmonių palaikus į kitą kapavietę ar kapines ir kapavietėje nesant kitų palaidotų žmonių palaikų, privalo palikti sutvarkytą kapavietę – išvežti kapavietės statinius, želdinius, išlyginti ir sutankinti gruntą taip, kad nesusidarytų duobė, ir atiduoti buvusią kapavietę Skyriui vertinti.
IV SKYRIUS
NENUSTATYTOS TAPATYBĖS ŽMONIŲ PALAIKŲ IR (AR) ŽMONIŲ PALAIKŲ, KURIŲ PALAIDOJIMO NĖRA GALINČIŲ ORGANIZUOTI ASMENŲ ARBA NEŽINOMA, KUR TOKIE ASMENYS YRA, LAIDOJIMAS
19. Nenustatytos tapatybės žmonių palaikų ir (ar) žmonių palaikų, kurių palaidojimo nėra galinčių organizuoti asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, laidojimą organizuoja Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas Skyriaus darbuotojas.
20. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai laidojami tik gavus raštišką prokuroro leidimą.
21. Įgaliotas asmuo atlieka būtinus veiksmus, organizuodamas nenustatytos tapatybės žmonių palaikų ir (ar) žmonių palaikų, kurių palaidojimo nėra galinčių organizuoti asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, laidojimą:
21.1. paima medicininį mirties liudijimą;
21.2. išduoda leidimą laidoti;
21.3. dalyvauja laidojant nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus;
21.4. surašo nustatytos formos nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktą;
21.5. raštu informuoja teisės aktų nustatyta tvarka parinktą laidojimo paslaugų teikėją apie laidojimą.
22. Skyrius organizuoja dokumentų sutvarkymą:
22.1. duomenis apie palaidotus nenustatytos tapatybės žmonių palaikus registruoja nustatytos formos žurnale;
22.2. nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktą pateikia leidimą laidoti išdavusiam prokurorui.
23. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai, gavus raštišką prokuroro leidimą, ir (ar) žmonių palaikai, kurių palaidojimo nėra galinčių organizuoti asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, palaidojami per dvi darbo dienas.
24. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai ir (ar) žmonių palaikai, kurių palaidojimo nėra galinčių organizuoti asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, laidojami Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytame Klaipėdos miesto veikiančių viešųjų kapinių kvartale.
25. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų ir (ar) žmonių palaikų, kurių palaidojimo nėra galinčių organizuoti asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, palaidojimui skiriama kapavietė vienam kapui. Kapavietė skiriama eilės tvarka. Jeigu vienu metu laidojami keleri žmogaus palaikai, skiriama kas antra kapavietė. Vėliau laidojama eilės tvarka į laisvas kapavietes tarp suformuotų kapaviečių.
26. Prokuroro leidimas laidoti nenustatytos tapatybės asmens palaikus, sprendimas laidoti ir skirti kapavietę, palaikų palaidojimo aktai, palaidotų nenustatytos tapatybės asmenų mirties liudijimai ir medicininiai mirties liudijimai saugomi Skyriuje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMO NEPRIŽIŪRIMOMIS IR JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKA
27. Skyrius ne rečiau kaip kartą per dvejus metus organizuoja kapinių apžiūrą, nustatydamas skirtumus tarp turimos informacijos ir faktinių duomenų, kiekvieno kapinių kvartalo apžiūrą (inventorizavimą) įforminamas aktu, kuris registruojamas nustatyta tvarka.
28. Netvarkomos kapavietės požymiai:
28.1. kapavietės želdiniai (medžiai, krūmai) neprižiūrėti – peraugę kapavietės ribas, užgožiantys užrašus ant paminklo (jeigu jie yra), gadina paminklus, bortelius, kelia plyteles;
28.2. kapavietė apaugusi žolėmis, nešienaujama, neravima, netvarkoma, matomos sumedėjusios daugiamečių augalų dalys;
28.3. kapavietės paminklas ar kiti kapavietės statiniai iš dalies ar visiškai suirę, išgriuvę, išsikreivinę, pasvirę ar jų nėra;
28.4. užrašai ant paminklo nebeįskaitomi ar jų nėra.
29. Nustatęs, kad kapavietė yra netvarkoma (apleista), kai sutampa bent keli 28 punkte išvardyti požymiai, Skyrius per 20 darbo dienų raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir informuoja apie nesutvarkymo pasekmes. Jeigu pagal esamus dokumentus nėra galimybės nustatyti atsakingo asmens, informacija apie galbūt netvarkomas kapavietes iki lapkričio 1 d. skelbiama visais šiais nurodytais būdais: savivaldybės interneto svetainėje, kapinių skelbimų lentose, spaudoje, nurodant paskelbimo datą ir informuojant, kad kapavietę būtina sutvarkyti, ir apie nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo ir paviešinimo kapavietė nesutvarkoma, kapavietės pripažinimo neprižiūrima klausimą nagrinėja Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija dėl netvarkomų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapavietės identifikavimo (toliau – Komisija). Skyrius turimą informaciją apie netvarkomas kapavietes raštu perduoda Komisijos pirmininkui per 5 darbo dienas, suėjus terminui, ir duomenis apie galbūt neprižiūrimas kapavietes paskelbia visais šiais nurodytais būdais: savivaldybės interneto svetainėje, kapinių skelbimų lentose, spaudoje. Komisijos pirmininkas organizuoja Komisijos darbą: pagal pateiktus sąrašus ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius apžiūrimos galimai netvarkomos kapavietės, surašomi kapaviečių apžiūros aktai, jie registruojami ir teikiami tvirtinti Komisijos pirmininkui. Ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų paskelbimo Komisija priima sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – Savivaldybės taryba) patvirtintų Komisijos nuostatų nustatyta tvarka. Neprižiūrimų kapaviečių sąrašas skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, sąraše nurodoma kapavietės vieta kapinėse ir kita žinoma informacija: kapinių pavadinimas, kvartalo numeris, kapavietės numeris, kapavietėje palaidotų asmenų vardai, pavardės, laidojimo datos, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje data, nustatytas kapo ramybės laikotarpis, kapavietės matmenys, palaidotų kapavietėje žmonių skaičius, kapavietės statiniai, jų pastatymo ir rekonstravimo datos. Skyrius vykdo pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių apskaitą.
30. Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą, kol bus paskirtas atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, organizuoja Skyrius.
31. Prašymai prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes teikiami Skyriui per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje, nurodant pageidaujamos prižiūrėti kapavietės duomenis, ir registruojami pagal prašymo pateikimo terminą eilės tvarka. Pasibaigus prašymų pateikimo terminui Skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėja gautus prašymus, pirmenybė teikiama kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, arba, nesant giminaičių, pagal prašymo pateikimo laiką. Jeigu per prašymų prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pateikimo terminą prašymų negaunama, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų po to, kai toks prašymas gaunamas.
32. Skyrius išduoda leidimą prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę ir įrašo atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens duomenis į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą. Neprižiūrimoje kapavietėje, kol bus paskirtas atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, leidimai laidoti neišduodami. Laidojant kapavietėse, kurios anksčiau buvo pripažintos neprižiūrimomis, visais atvejais turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotą (-us) asmenį (-is).
VI SKYRIUS
KAPAVIETĖS IDENTIFIKAVIMAS
33. Sprendimas dėl kapavietės identifikavimo priimamas Savivaldybės tarybos patvirtintų Komisijos nuostatų nustatyta tvarka.
34. Asmenys, norintys identifikuoti savo artimų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir jame palaidotų asmenų tapatybę, kai kapo vietą žyminčių paminklų ar užrašų ant paminklų arba duomenų apie kapavietę žurnale neišliko, teikia prašymą Skyriui dėl kapavietės ir joje palaidotų asmenų identifikavimo, nurodydami giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę, prie prašymo pridėdami turimus dokumentus, patvirtinančius pateiktus duomenis.
35. Skyrius išnagrinėja gautą informaciją per 5 darbo dienas, jeigu būtina, gautą informaciją patikslina. Susisteminęs turimą informaciją, raštu perduoda Komisijos pirmininkui.
36. Sprendimą dėl kapavietės identifikavimo Komisija priima per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę.
37. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas Komisija raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį. Skyrius identifikuotos kapavietės duomenis įrašo žurnale, jeigu kapavietė buvo identifikuota. Jeigu kapavietė yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, apie priimtą sprendimą identifikuoti kapavietę Savivaldybės administracija informuoja Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrių.
VII SKYRIUS
kolumbariumo priežiūra
38. Kolumbariumo prieigos ir sienelės turi būti tvarkingos. Atsižvelgiant į kolumbariumo vietos specifiką, pagerbdami mirusiuosius lankytojai kolumbariume gali padėti gyvų gėlių, uždegti žvakučių.
39. Kolumbariumo teritorijos priežiūrą – švarą ir tvarką organizuoja Skyrius, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitokių sąlygų.
40. Draudžiama gadinti kolumbariumą – tvirtinti prie sienelių, pagrindo ar kitose vitose projekte nenumatytus objektus (vazas, dirbtines gėles ir pan.).
41. Artimieji, jų prašymu išvežę urną iš nišos kolumbariume ir palikę nišą laisvą, privalo atkurti pradinę kolumbariumo nišos (plokštės) būklę, išskyrus tuos atvejus, kai kolumbariumo niša įsigyta nuosavybės pagrindais. Už nuosavybės pagrindais įgytos nišos priežiūrą, remontą atsako ir jį organizuoja atsakingas asmuo.
VIII SKYRIUS
kapaviečių įrengimas ir jų priežiūra
42. Klaipėdos miesto kapinėse, norint kapavietės teritorijoje statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo statinius ar kitus objektus, kasti duobes palaidojimui, keisti ar įrengti naujas takų, kapavietės dangas ir kita, juridinis asmuo, turintis juridinį statusą, fizinis asmuo (rangos būdu) ir (ar) fizinis asmuo, vykdantis šią veiklą pagal verslo liudijimą (toliau – Juridinis ar fizinis asmuo), privalo Skyriuje gauti leidimą vykdyti darbus (toliau – leidimas) (leidimo forma – Aprašo priedas). Juridinis ar fizinis asmuo, vykdysiantis darbus, ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatomų darbų pradžios pateikia Skyriui šiuos dokumentus:
42.1. patvirtintos formos prašymą, raštiškai suderintą su už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, kuriame išvardijami visi kapavietėje numatomi vykdyti darbai, naudojamos medžiagos, laikotarpis, per kurį darbai bus atlikti, ir kita;
42.2. kapavietės planą (schemą) su planuojamų įrengti, remontuoti ar rekonstruoti kapavietės statinių ar kitų objektų matmenimis, aukščiais, atsižvelgiant į tvarkomos teritorijos vietą, gretimų kapaviečių, praėjimo takų aukščius. Skyriaus darbuotojai gali prašyti papildomų duomenų, plano (schemos) tikslinimo;
42.3. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus raštišką pritarimą, norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse.
43. Kapaviečių statiniai ir kiti objektai yra: antkapis (paminklas), antkapio cokolis (pamatas), kapavietės ribas nurodantys elementai (borteliai, tvorelė ir pan.), kapavietės danga, atraminė sienelė (kai kapavietė yra šlaite), suolelis. Kapaviečių statiniai ir kiti kapavietės objektai statomi paskirtame kapavietės plote.
44. Jeigu statant kapavietės statinį tvarkomas apėjimo apie kapavietę takelis, t. y. grindžiamas plytelėmis ar kitokia danga, gretimų takelių tarp kapaviečių aukštis turi būti vienodas. Praėjimo takelio aukštis negali būti formuojamas aukštesnis kaip 0,1 m aukščio nuo esamo kvartalo kelio bortelio aukščio ir turi būti įrengtas taip, kad netrukdytų praeiti iki kitų kapaviečių, tarp takelių turi būti numatytos kritulių nubėgimo vietos (tarpeliai), užpildyti skalda ar kita laidžia vandeniui medžiaga. Atsižvelgiant į žemės reljefą, jeigu yra būtinas formuojamo takelio aukščio reguliavimas, takelio lūžis daromas tarp kapaviečių antkapių galinės dalies.
45. Juridinis ar fizinis asmuo, vykdantis darbus kapavietės teritorijoje, privalo saugoti, neteršti, neardyti ar kitaip nepažeisti gretimų kapaviečių statinių, takelių ar kitokio turto. Juridinis ar fizinis asmuo, vykdantis darbus kapavietės teritorijoje, padaręs pažeidimus gretimų kapaviečių ir (ar) bendrojo naudojimo teritorijose, privalo ištaisyti pažeidimus savo lėšomis arba atlyginti žalą.
46. Juridinis ar fizinis asmuo, vykdantis darbus kapavietės teritorijoje, vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, darbo metu susidariusias atliekas privalo sutvarkyti ir išvežti po kiekvienos darbo dienos, o darbo vietą, bendrojo naudojimo teritorijas, gretimas kapavietes palikti tvarkingas ir švarias. Privaloma turėti statybinių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.
47. Juridinis ar fizinis asmuo, vykdantis darbus kapavietės teritorijoje, po kiekvienos darbo dienos privalo išvažiuoti iš kapinių teritorijos su leidime nurodyta transporto priemone.
48. Už darbus kapaviečių teritorijoje be leidimo atsako už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo ir juridinis ar fizinis asmuo, vykdęs darbus.
49. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo kapavietės teritorijoje turi teisę sodinti želdinius ir juos tvarkyti, laikydamasis želdynų ir želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų ir Tvarkos aprašo reikalavimų. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo privalo kapavietės teritorijoje prižiūrėti pasodintus želdynus ar želdinius, kad neperaugtų kapavietės ribas, neužgožtų užrašus ant paminklo. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo privalo šienauti, ravėti, tvarkyti kapavietę, prižiūrėti apėjimo apie kapavietę takelius.
50. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo privalo prižiūrėti, kad kapavietės statiniai ir kiti objektai, praėjimo takai apie kapavietę nekeltų pavojaus aplinkai: būtų nenugriuvę, nesuirę, neišsikreivinę, nepasvirę.
51. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo po kapavietės priežiūros susidariusias atliekas privalo tvarkyti, vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis. Buitines ir biologiškai skaidžias atliekas privalo pilti į kapinių teritorijose nustatytose vietose pastatytus tam skirtus atliekų konteinerius. Panaudotas žemes ar kitą gruntą, kapaviečių statinių ir kitų objektų statybines ir kitas atliekas, išskyrus mišrias komunalines ir žaliąsias, privalo išvežti iš kapinių teritorijos ir atiduoti atliekų tvarkytojams.
